Story

  1  1|            gyvendama, įgijo ypatingą sau būdą ir didžiai įvairų povyzių
  2  1|          ūkės ermyderius, nesgi turi sau ypatingą kalbą, būtinai
  3  3|          Kimerijos ir tenai pamatavo sau garsias pilis Chersonesą,
  4  3|       įšleitėj, nuo kur galėjo talką sau telkti, kariaudama su rymionimis,
  5  3|          vien pati sala Rusnės vardą sau gavo, bet dar tūli raštininkai
  6  3|         leista, jog kožna tauta turi sau ypatingai rėdytis, kaipo
  7  3|            palagus, pūnes ir lapines sau dirbo, apynių virkščiomis
  8  3|           keisdami jas į reikalingus sau daiktus, beje, į geležį
  9  3|            maustė ir ragotines dirbo sau ginklui, nesgi geležies
 10  3|          kaipo šventoj vietoj globos sau veizėjo. Ąžuolus ir ąžuolynus
 11  3|                Kas man lig to, noris sau tepasibučiuoja". Taip šiandien
 12  3|            arba sauklėčia nuo žodžių sau ir klėsti, beje: kame žmonės
 13  3|          ketvirtainis, kurioje patys sau padarynę ir ginklą kalė,
 14  3|         reikalauti, todėl visa patys sau dirbo.~    Dešimtasis trobesys
 15  3|              noty gaspadorius galėtų sau visokios medžiagos padarynei
 16  3|         visokios medžiagos padarynei sau gauti ir nuo svetimo jos
 17  3|     žemlioniu, nuo žemės, kurią buvo sau pragyvenęs. Kame kokioj
 18  3|             tėvo kiemo taip pat buvo sau giriose butas įkūrę, tad
 19  3|         įsikurdami į tą namą, turėjo sau pirmuosius bendrus šunį
 20  3|            jų minavonei taip didžios sau geradėjystos ištiestos iki
 21  3|             vieną dabą sekanti, turi sau už visų didžiausią godą
 22  3|              klotis buvo, nesgi visi sau dirbo, elgimesi godą, o
 23  3|         žmogus būt taip dirbąs, kaip sau, tad kiti tuojau tyčiojas
 24  3|     pasišiaušęs lindo į girią maisto sau veizėti, jaukurų kirsti
 25  3|         medžiagos ir padarynės butai sau tiekti, darganotie ar speiguotie
 26  3|              ar speiguotie nė kokios sau perskyros nedarydamas. Nesgi
 27  3|             blauzdų neplaktų, vyturo sau staibius vilnonomis, taip
 28  3|              miltų rankovę įkaiščiui sau prisipylė; ir taip, pakelėj
 29  3|           švypterės, bet jei primins sau, jog senieji lietuviai,
 30  3|            iškepę už visų skaniausią sau valgį turintys. Valgė dar
 31  3|            vyresnieji, kuriuos patys sau pakėlė, protu, išminčia,
 32  3|           šimtą, pusantro šimto metų sau skaitė.~    Gėrime taip
 33  3|             sakiau, švietė, nuotakos sau kraičius klodamos, o senosios
 34  3|              už visų didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis
 35  3|          garsesnės tautos telkė juos sau į kares; ir taip šiandien
 36  3|     kiekviena tarp jų už didžią godą sau turėjo ūkės vilkėja vadintis,
 37  3|             varė, tuo tarpu nuotakos sau kraitį klojo, ir ta garsesne
 38  3|          garsesne nuotaka buvo, kuri sau didesnį kraitį buvo suklojusi,
 39  3|       priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė, nesgi svečios žemės
 40  3|            nesgi svečios žemės drobę sau pirkti, už gudo, lenko ar
 41  3|            tekėti už visų didžiausią sau gėdą turėjo; atkaliai, kalnėnė
 42  3|    speiguotie ar giedrotie per nieką sau turėjo. Trumpai sakant,
 43  3|              rūtų vainiku per didžią sau garbę turėjo. Todėl senovėj
 44  3|          tėvus, tuojau verpė ir audė sau ant tėvų duonos ir drabužio
 45  3|         vesdamas, ne vien didį turtą sau rado, bet ir mergą it kūgį
 46  3|            nuotakos pačios neieškojo sau turtingų vyrų ir negeidė
 47  3|        nežinojo, kaipogi visi liuosi sau gyvendami dirbo. ~    Vaikeliai
 48  3|             sunkiuosius darbus, sėjo sau pasėlę, paskiau auglius,
 49  3|      skynimus, plėšė plėšimus, laikė sau arklius ir, ką tenai išarė,
 50  3|               ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo ir tad tesiskiedė
 51  3|           savo vaikams iš mažų dienų sau dirbti, ne kitam kam, ir,
 52  3|             Nuo ko galėjo jaunuomenė sau lemti, kas nutiks jiems
 53  3|             jaunikis tokiu būdu vedė sau į namus. Kiekvienas oliavas
 54  3|              jaunikaitis, užsigeidęs sau gulovės ir numanydamas kame
 55  3|           jog, ištekėjusi už jo, ras sau gaspadorių, užtarytoją ir
 56  3|          duktė, ūkės vilkėja ir turi sau apgynėją; vienok pasogą,
 57  3|            atentę; kiti svečiai gėrė sau per visą naktį, smuikams
 58  3|           Visa tas buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam dar nevergavo,
 59  3|            nuo ko norint ar paguodos sau ieškodami, visados nuo tų
 60  3|             visų didžiausią gėdą būt sau turėjusi, kurios šeimyna
 61  3|            todėl kožname kieme pirtį sau turėjo, ir tas ne ūkininku
 62  3|             notis jų gyvenimo turėjo sau ypatingą dainą, kurių palaikai
 63  3|              ko vien reikiant, patys sau steigė, idant svetimo nereikalautų,
 64  3|         Vyriškieji taip pat strūnijo sau visus trobesius, svetimo
 65  3|         strūnijo ar dailidavo, patys sau kalė, nė nuo ko nemokomi,
 66  3|        dirbti. Lygia dalia dailidavo sau patys namų baldus, beje:
 67  3|            pat ir kitą butos padargą sau tiekė: plėskes, apnasrius,
 68  3|             vien butai reikiant, vis sau patys savo prasma dirbo.
 69  3|              Perkaršęs bočius lazdos sau nepirko, su ievine, savo
 70  3|             visų didžiausią gėdą būt sau turėjusios svečios drobės
 71  3|    turėjusios svečios drobės nuometą sau ant galvos vyturti ar sermėga
 72  3|           todėl, nerasdami nė nuo ko sau globos, miršta nuo svetimo
 73  3|             smiltėti. Paprastai aria sau medžio noragus po juosta
 74  3|            tėvūną jį nusiųs teisybės sau melsti; tie vėl, noris antrus
 75  4|             kokio kito vadovo neturi sau tame daikte, kaip tiktai
 76  4|             šilima gyvyba, ir tą čia sau reikia įsidėti, nuo ko paskui
 77  4|             idant tenai kožnas pagal sau įduotos gamtos gyvenimą
 78  4|           visų didžiausią jo dovaną, sau leistą, nesgi be šilimos
 79  4|        didžiausias mulkis, minėdamas sau vieną žodį, gali stipriau
 80  4|         svieto, ir nelaikšiai, kurie sau gyvybą nelaiku atėmę, tiems
 81  4|        įkurti, tuos, kaipo norinčius sau valdžią įgyti ir svietą
 82  4|        šiandien dar yra sakoma: "Eik sau po Trimpų", arba Jore, beje:
 83  4|       šiandien yra dar tariama: "Eik sau po Trimpų". Norint į maldą
 84  4|            patarlė rodo, saiko: "Eik sau po giltinių" arba: "Giltinių
 85  4|        gulbės, gervės, žąsys vadovus sau. turi, it veikiai įsitėpė
 86  4|            dirbti panedėly už grieką sau turi; nes, idant paslėptų
 87  4|         lietuviškų mastų. Poška buvo sau iš to stuobrio trobelę padirbęs.
 88  4|             lietuvių krikštyti, buvo sau pilį pastrūniję; išvirtus
 89  4|           kaipo visų skanųjį gėrimą, sau turėjo, bet pačią medžiagą
 90  4|      medžiagą ir namų padarynę iš jų sau tiekė, iš tošių ir mauknų
 91  4|      vienkiemis dar atmenamai turėjo sau pas kiemą liekną, kurį taupė
 92  4|          kiekviename atsiėjime rastų sau tenai reikalingą padargai
 93  4|               ir tardami - ypatingai sau nuo dievų esanti leista,
 94  4|            ją kaipo vaistą, minėdami sau tą, jog tas medis esąs,
 95  4|            vietas arba laukus turėjo sau už visų didžiausią nuodėmę
 96  4|          grūmės, patys nekrūpautų su sau lygiais žmonėmis grumtis
 97  4|         užsiausti su kirviu ąžuolui, sau koją įkirtęs ir be dvasios
 98  4|             atstu girioj laukti, lig sau atsaką per kitus žynius,
 99  4|         žmogaus mentos ir dėl būtino sau paklusnumo. Lygia dalia
100  4|          savaisiais rūpinas ir nieko sau negeidžia, kaip tiktai vienų
101  4|         kunigų, kuriuos svietas pats sau skyrė tarp našlių ir bevaikių,
102  4|              kelis žodžius, primintų sau it stipriai ir mokslą, tuose
103  4|          daręs, o svietas, regėdamas sau jo tokią globą, labdariu
104  5|             bitės ir paukščiai gautų sau peną ir, tuo džiaugdamos,
105  5|             daugiau mirusysis turėjo sau budėtojų, juo godingesniu
106  5|             kapus. mirusiajam kožnas sau turėjo už visų didžiausią
107  5|          daug už didesnį daiktą turi sau smilčių saujelę ant nabaštiko
108  5|             kurs buvo pirmesnis, tas sau pirmąjį pinigą gavo. Tokį
109  5|           parduoti svetimam už abydą sau turėtų, bet paprastai išdovanoja
110  5|            tarė: "Sudievu, keliaukit sau sveikos, laiminkit mus gyvojančius
111  5|            drobių rutulius ant galvų sau rutulo, nebalintais nuometais
112  5|          darganas ir it tarsi globos sau nuo žmogaus gedaudamas.
113  5|             sekamas, bet jei primins sau viršiau minavotus žodžius
114  6|               kurie paskiau, paskyrę sau tarnus, arba pripadėtojus,
115  6|           vienus pats kūrėjų kūrėjas sau skyrė, kitus rinko pats
116  6|           ėjo atmonyti neprieteliams sau žalas ir abydas padarytas.
117  6|       svietas, kaip pakajuje būdamas sau kunigus skyrė, taip ir į
118  6|            ir tarusiu jam valdymierą sau, arba rykį, pakelti, kurs
119  6| paklusniosios ir veikliosios pavestą sau darbą atidžiai nuveikia
120  6|              atversti, beje, pakelti sau viešpatį ir į jo valdžią
121  6|              jo linkėjimo ir pakėlęs sau lykiu arba aukščiausiu kunigu,
122  6|              Vaidovytį), pakelkit jį sau lykiu jis jus apgins ir
123  6|      paklausęs jo svietas ir pakėlęs sau lykiu Vaidovytį.~    Noris
124  6|            dievo tarnui, būk lūgojęs sau jo užtarymo ir padėjimo
125  6|         sūnūs, arba karvedžiai, gavę sau kožnas į valdžią ir rėdą
126  6|            bet kožnas turi nuo antro sau pašalpą geru žodžiu ar alga
127  6|              kurie šį ąžuolą paskyrė sau už buveinę". Ant tų žodžių
128  6|       Bruteniui, kunigai tuojau kitą sau paskyrė, noris įkandin ir
129  6|          didžturčiai taip pat pakėlė sau rykį, arba didįjį kunigaikštį,
130  6|            valdymierą, vienok kožnas sau pats savo bare valdymieru,
131  6|               nuo ko ir kraštą tokio sau pono vadino valstybe; kartais
132  6|             suoką, beje, nuo to, jog sau pats kaip tinkamas savo
133  6|            savo bare rėdės ir nuo to sau ponu vadinos. Prašaleičiai,
134  6|         lietuvių kalbos, vadino tuos sau ponus žiuponais, kurie jau
135  6|         Kitas raštininkas sako: "Tie sau ponai, turėdami ne tiktai
136  6|          taip pat daugybė buvo tokių sau ponų, arba karalių, kurie,
137  6|       metuose 1215 padarytose, tokių sau ponų, arba rykių, randam
138  6|      Daugaliaus brolis. Vienok tokie sau ponai, arba kunigaikščiai,
139  6|              arba kunigaikščio, kurį sau už valdymierą buvo pakėlę,
140  6|       valdymierą buvo pakėlę, kožnas sau ponas galėjo savo valsčiuje
141  6|        nelietojo. Kėlusis karei, tie sau ponai turėjo su savo šeimyna
142  6|       pragyvenęs, girios vidury namą sau pastrūnijęs, dirvas apsukui
143  6|      bebūdami, netoli nuo tėvo kiemo sau namus įkūrė ir dirvas pataisė,
144  6|       stigavoja.~    Paskui, radusis sau ponams, likusiąją žemę nuo
145  6|             daiktą kitiems, liepdami sau tarnauti su mokesniu arba
146  6|  kunigaikščiai likusiąją žemę nuo tų sau ponų patys pasavino, iš
147  6|             kunigaikščiai vėl dalijo sau ponams jau amžinai, jau
148  6|          kiti sakalus augino giriose sau ponui arba didžiajam kunigaikščiui,
149  6|           buvo liuosi, nesgi, atlikę sau pavestąjį darbą, paskui
150  6|           kaipo negalintiems patiems sau duonos užpelnyti, kožnas
151  6|         skundėją užmušti ar už vergą sau paturėti, kaip viršiau minavojau.
152  6|          anie jūroj ar sviete laimės sau veizėti. Nes jei vyresnieji
153  6|           bevaikiai buvo, tad priėmė sau karšinčių, kurs, įstojęs
154  6|           apsigyvenęs girioj pradyrė sau žemės lopelį, tas to sau
155  6|             sau žemės lopelį, tas to sau ponu buvo ir turėjo gynioti
156  6|             sueimą kelti, visų pirma sau ponai arba tėvūnai suvadino
157  6|         kursai pats jau mirdamas dar sau devynias opas, arba ronas,
158  7|        meldžionimis kariauti, įtiekė sau ir pentinus uolektinius,
159  7|          galvą trūkęs. Kariauną kėlė sau pagal tą, kaip reikėjo,
160  7|              pusėj to griovio supylė sau aukštą ežią, nuo ko ir abažu
161  7|           Lig atėję pas pilį, supylė sau pylas, kuriose apsikapėjo
162  7|          giedoję tais žodžiais: "Eik sau, varguti, į antrą, laimingesnį,
163  7|               iš jų kaukolių padirbę sau kaušus, gėrynėse linksmindamies
164  7|            žemaičiai tokiu būdu kėlė sau karvedį, arba atmoną, kurs
165  7|               Suėję į kuopas, pakėlė sau patys vyresniuosius, ne
166  7|             tapę.~    Kartais pakėlė sau karvedžiu, arba atmonu,
167  7|            arba pilies ponas, turėjo sau pripadėtoją vyresnįjį, anginu
168  7|        neparodytų, jau tuo pačiu bus sau ponais, arba žemlionimis,
169  7|              kerčioj, tas to lopelio sau ponu vadinos, tiktai gynioti
170  7|           kraujas sulojo, tad reiškė sau atenčioj karėj nelaimę.
171  8|              jis apsižvalgęs primena sau apkerpėjusios senovės vardus
172  8|       aiškiau rodysis, jei priminsim sau, jog svietas pirma šiltesniajame
173  8|           medaus ir javų, daro iš to sau gėrimą. Javus savo kulią
174  8|           sakant, rymionys sveikieji sau gašumą ir gražinį, o ligoniai
175  8|      mauriojo po visą Žemaičių jūrą, sau grobį griedamas, ir, kame
176  8|         turtingesnį Žemaičių kraštą, sau duonos tenai jei ne pirkti,
177  8|             ne pirkti, bent vogti ar sau galą jūroj gauti; jog tokie
178  8|    nebgrąžino jos karaliui, nes pats sau už žmoną paturėjo; garsus
179  8|            patys savo galia, patelkė sau iš Teutonijos karės brostvininkus
180  8|              patys turtintųsi, įkūrę sau tenai pilis Rygos, Ventspilio,
181  8|              vokiečių, bet vis patys sau tiekia, sako: "Lietuvis
182  8|         raitas išjoja, o tenai ratus sau padirbęs, važiuotas namo
183  8|          Lietuvą dangintųsi ir tenai sau knebinį įsiimtų, žadėdamas
184  8|         pačią lietuviai iš Kimerijos sau ėmė.~    Pačiuose Žemaičiuose,
185  8|        Druską noris savo žemėj patys sau džiovino, kaipogi turėjo
186  8|             žemę, o nuo tenai gabeno sau skaninius ir gražinius.~   
187  8|         stiprinos, ilgainiui pramanė sau naujus naudingesnius ginklus,
188  8|        bendrų ne vien negelbėjo, bet sau naujų ginklų netiekė, o
189  8|           ant pečių susvarstė, galvą sau nuskuto it bepročiai, kelnes
190  8|           savo pūrų ir sėsit juos ne sau, bet varnams." Taip išlepus
191  8|            spunką veizėjo ir nuo jos sau laimės laukė, kurie, įsiveržę
192  8|           nedirbti už didybę ir godą sau turėjo. Valdymierai ir vyresnieji,
193  8|              taip nenudirbo ir nieko sau tuo nenupelnė, tiktai nuogį,
194  8|             vargą nepabengtą atentėj sau regėjo, todėl išguręs, be
195  8|             be vilties, laimingesnės sau atentės ilgėdamos, sau smerčio
196  8|  laimingesnės sau atentės ilgėdamos, sau smerčio laukė. Kas Lietuvoj
197  8|    beparduoti ir kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir verstis,
198  8|              savindamies neteisingai sau ant jų vyresnybę, įvairiais
199  8|             liecybų, arba privilijų, sau įgyti ir nuo tokių svečių
200  8|            svečių nusikratyti, dirbo sau namus didžiai žemomis angomis,
201  8|            pilyje gyventi ir skatiką sau pelnyti, prekyba versdamos,
202  9|            ir atkaliai, arba, norint sau įsteigti kirvį ar dalgį,
203  9|               ir atkaliai, norėdamas sau įgyti tris ar keturias avis,