Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
Alphabetical    [«  »]
urve 1
urzinamas 1
usviete 2
už 168
užauges 1
užaugo 1
užaugusios 1
Frequency    [«  »]
182 po
174 turejo
170 kas
168 už
164 kurie
164 vien
160 kad
Simonas Daukantas
Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu

IntraText - Concordances


    Story
1 1| per 300 kurpių aukštesnių jūros paviršių. Antra, rodo 2 1| o aiškesnę ir skaistesnę visas šiandien kalbamas, 3 3| nuo tyrų taip vadinama; tyrų, juo į šiaurę einant, 4 3| pat Azijos, nuožmesnės pirmąją, kurių žmonės buvę 5 3| šiaurės su Žemaičių jūra, kurios yra žemė, Skandija 6 3| baltplaukiais būdami, išsikūlę rejos į krūmus, parnešė 7 3| ir cielas girias taupė ir šventas turėjo, kurių 8 3| nuo kurių vadinos gardu; to tvarto vėl buvo kūtė, 9 3| vandeniu namo geldose girdė. tos arklių kūtės buvo dar 10 3| rentiniu, daug žemesniu namo sienas. Žąsys, pylės 11 3| kartais drobės it pelnė, staibio pakabinta, trobos 12 3| ketvirtainis rentinys, aukštesnis rejos sienas, duoba vadinamas, 13 3| pirtį žmogui susikeliavusiam didžiai naudingą ir reikalingą 14 3| žemaitė, velijos mirti, nekaip gudo arba lenko ir vokiečio 15 3| Aplink trobesius buvo daržai, daržų dirvos, rugienos, 16 3| toliau pievos. Šalip kiemo dirvų buvo lieknas, taip 17 3| laikomas ir auginamas bei šventą turimas, kuriame 18 3| trumpai sakant, juo toliau kiemo, juo didžiau visose 19 3| vieną dabą sekanti, turi sau visų didžiausią godą savo 20 3| niuksotų; plaukai tamsūs, ausų sukasti, kurių kasos, 21 3| pervis mylėjo ir godojo, kurią viso pasaulio aukso 22 3| vergybos neapvežėjo ir velnių darbą turėjo, tardami: " 23 3| kiltą milinę sermėgą, maž kelį ilgesnę, įsimovęs, 24 3| sermėgas maž ilgesnes vyrų dėvėjo, juodi ar margi 25 3| Žemaičių jomylistos iškepę visų skaniausią sau valgį 26 3| Garbė dievui, mano sūnus jau ranką ilgesnis". Nesgi pagal 27 3| vyženas vyžo didiesiems, nesgi visų didžiausią gėdą sau 28 3| darbuose, veikaluose nenorėjo vyriškuosius mažesnėmis 29 3| nesgi kiekviena tarp didžią godą sau turėjo ūkės 30 3| žemės drobę sau pirkti, gudo, lenko ar vokiečio 31 3| lenko ar vokiečio tekėti visų didžiausią sau gėdą 32 3| vyrais būti, o vyrai dar vyrus didesniais tapti norėjo.~ 33 3| pačią vesti, o motriškai vyro tekėti tarė dėl pačiųdviejų 34 3| jo žmonystą vedė, todėl kitas didžiau godojama buvo, 35 3| karės vyru, jog, ištekėjusi jo, ras sau gaspadorių, 36 3| motriškųjų viena buvo paskirta gaspadinę, kuri viešne vadinos, 37 3| žiburiu, midaus kaušu nešini kiemo vartų, idant, įvažiuodami 38 3| duris, ir abrūso nuo marčios kelią nebgavo. Visas tas 39 3| skersai pečių abrūsą antrišo kelią. Sėdusis marčiai ant 40 3| pirmaisiais svečiais ir taip pat didžiojo stalo sėdėjo, kurių 41 3| savo vyrus, karėj kritusius liuosybę savo tautos, ar, 42 3| idant svetys neturėtų jo piktos širdies žmogų ir 43 3| arba, kaip jie kad sako, jo gerą širdį. Apdare visados 44 3| perkeitė, ir ta gaspadinė visų didžiausią gėdą būt 45 3| meldės, kaip anie sakė, skendinius, paskui galvas 46 3| motriškosios pirkinių negeidė ir visų didžiausią gėdą būt 47 3| o Kalne aria jaučiais, ragų įkinkytais. Takiu pragumu 48 4| lietuvių kalboje, mes lietuvių turėsim, kas nepermanomas, 49 4| sakant anie turėjo ugnį slaptį savo tikybos. Žodis 50 4| iki šiai dienai yra dar laimingą turimas, tvirtina 51 4| devynių vyrų spėku vadinama ir visų didįjį vaistą turima, 52 4| jog lietuviai perkūniją dievą turintys ir garbinantys. 53 4| lietuvių kalbos, parašė ženklą lyčių, beje, ne , kurs 54 4| kaip viršiau sakiau, ne patį dievą, betženklą 55 4| sakiau, nepatį dievą, bet ženklą jo gerybės turėjo. 56 4| didų per didį. Lenkai ir savo dievą pasavino, vienok 57 4| paperėjusi, ir tas tai pat ženklą lyčių parašė, kad tuo tarpu 58 4| dievo, kurį jis senovėj savo turėjo ir garbino. 59 4| tie žmonės, kurie karėj savo liuosybę ir savo namus 60 4| garbė esanti dievui Perūnui liuosybę ir namus savo mirti. 61 4| gulindami. Lietuviai turėję šventą, į karę traukdami, 62 4| jautojos, kaipo išmintingesnių save, kurie išguldė jam 63 4| nuo ojaus. Aušrą turėjo laimę, ir taip sako: "Ant 64 4| kurpes aukščiau iškeltas sienas. Pačiame paviety 65 4| pasitiko ir ta, kuri turėjo ženklą dvikežį skersį. Lietuviai, 66 4| sunkų dirbti panedėly grieką sau turi; nes, idant 67 4| pasitinka.~    Turėję dar šventus tūlus medžius, beje: 68 4| lietuviai ir žemaičiai medžius dievus garbinantys. Kad 69 4| saugojo kaipo šventus, nesgi pakušinimą rubežių ženklų 70 4| cielus lieknus ir girias šventas turėję, neminėdami 71 4| prašaleičiams brangiai brangesniai jūros pardavojo; arkliai 72 4| triškius, žyles ir ežius šventus turi dėl to, jog 73 4| 3]~    Turėję taip pat šventas tūlas upes, ežerus 74 4| Turėjo dar taip pat šventus aukurus, arba altorius, 75 4| vietas arba laukus turėjo sau visų didžiausią nuodėmę 76 4| arba Kuršą, dievą maldauti savo griekus, krikštydami 77 4| savo numirėlius laidojo, šventus turėjo, tardami, 78 4| arba Kukvaitis. Kada ir tie vyrai garsavo savo 79 4| klausęs, dėl ko kūjį šventą turintys, jam atsakę 80 4| visų dideliausiąjį ąžuolą, visus medžius šventesnįjį, 81 4| kūrėjų kūrėjo visi turėjo dievo valią, ir tuo jis 82 4| ir tuo jis didesniu buvo patį rykį, arba, kaip šiandien 83 4| jog kunigai turėjo tikybą pragumą, kuriuo svietą gorino, 84 4| paskuojo kūrėjų kūrėjo 51, bet teisingumą to skaitliaus 85 4| nuo svieto buvo godojami kitus kunigus, arba žynius. 86 4| Vienos ir antros čystatą visų pirmiausią įstatymą 87 4| kados nulijo, tad turėjo dievų rūstybę. Radusis taip 88 4| Perūnas draudęs kipšą , jog žmonėms piktą daręs, 89 5| linksminos. Jorę turėjo globėją ir užtarytoją visų 90 5| bei narsius kareivius, liuosybę kritusius, ir didžius 91 5| nuodėmes, kursai, pagrobęs plaukų, su lazda aptalžė, 92 5| paskui grobė pačiam žyniui čiuprynos ir taip pat 93 5| čiuprynos ir taip pat aptalžė jo nuodėmes, jog ne taip 94 5| genčių ir kareivių, karėj liuosybę kritusiųjų, kurią 95 5| troboj. Tokį įpratimą turėjo didžiai didį daiktą, kaipogi 96 5| regėjom, jog kapai buvo šventą vietą turimi. Tokį 97 5| mirusiajam kožnas sau turėjo visų didžiausią godą, nesgi 98 5| užlenkiau nabaštiką", ir daug didesnį daiktą turi sau 99 5| antberti, nekaip bažnyčioj pasimelsti. Tokių kapų 100 5| tėvai parduoti svetimam abydą sau turėtų, bet paprastai 101 5| gaspadorių namuose ir lauke to nabaštiko dūšią ir palaidotas 102 5| verpeles ir visa iškėlė langų, it būt mirusiesiems 103 5| Pabengus valgyli, vėl meldės mirusiuosius, paskui, sušlavę 104 5| ubagus ir kunigus maldyti nabaštikalį ir kapuose 105 5| gyvenąs metuose 1300, sako: " reikia lietuvius girti 106 6| guvesniais ir buklesniais save, tarė juos tikrai įsakymu 107 6| jam melstis ir dėkavoti ugnį, taip didžią jo dovaną, 108 6| pasauly nebūt esą, turėjo tiesą ir klausės pasakojančio 109 6| jo rūbų žambą palytėti, palaimintą save turėjo. 110 6| kunigaikščiais, beje, aukštesniais kunigą, arba vyresnįjį, 111 6| kurie šį ąžuolą paskyrė sau buveinę". Ant žodžių 112 6| yra buvusi daug didesnė valdžią rykio, kaipogį raštininkas, 113 6| aukaujavos dėl jūsų laimės, tenai jus melsivos, kaip čia kad 114 6| arba didįjį kunigaikštį, visuomenį valdymierą, vienok 115 6| arba kunigaikščio, kurį sau valdymierą buvo pakėlę, 116 6| gyvenimui priderantį, turėjo savo veldėmę ir galėjo kaip 117 6| tiesą ištikus, per sūdą vergus buvo pripažinti, 118 6| lobius didžiojo kunigaikščio raktui laikė ir saugojo, 119 6| neprisiekojo, nesgi prisieką didžiai didelį daiktą turėjo, 120 6| galėjo skundėją užmušti ar vergą sau paturėti, kaip 121 6| kepurę, rodydamas tuo, jog , jis sako, savo galvą 122 6| ar pievą kitam išnuomojo, nuo antro paskui pusę 123 6| pirmąjį spietlių bičių jam radybas grąžino.~    Tėvo 124 6| vietą, į karę turėjo traukti tėvą, nuo ko ir karšinčium 125 6| namus, vyras turėjo jai vainiką tokią dalį savo 126 6| turėjo marčią atrėdyti ir vainiką atduoti jai , 127 6| turėjo atguldyti pinigais užmuštojo galvą, kurie pinigai, 128 6| pinigai, beje, mokesnis vyrišką galvą, nesgi senovėj 129 6| tautos kariauti. Senovėj vyrišką galvą paprastai 130 6| keturis tokius graižius nuokaltimę, sūdžioms antrus 131 6| tris ar keturis graižius sūdą, kas vadinos persūdomis ( 132 6| laukus, nesitartų didesniais kitus ir vargdienių nespaustų 133 6| nuo neprietelių, einantys į dangų linksmintis ir 134 6| dangų, jau mirdami karėj liuosybę ir namus savo, 135 7| pėsčias, šokdamas per statinį, augumą aukštesnį, pasimauti 136 7| buvo atbulų mietų statinys, kurio pilies gyniotojai 137 7| neprieteliaus antpuolių, aptaškavo, taškų stovėdami, kareiviai 138 7| todėl šio svieto gyvenimą nieką turėję, patarlės 139 7| tegalėjo viltis, kurie drąsiai namus ir liuosybę savo mirė; 140 7| nepakėlus, nieksai jo neturi tokį ir negali vadintis, 141 7| palaidoti; kokius kapus šventas vietas turėjo, į 142 7| kareiviams, kaip reikia savo liuosybę mirti. Kaipogi 143 7| nuo neprieteliaus nebuvo gėdą turima, jei darė, 144 7| totoriams, gieždami apmaudą savo brolius, kuriuos taip 145 8| taip įsmilo į prekę, jog gintaro menką šmotelį vergą 146 8| ir gyventojai, gyvenantys tos girios, juodaisiais 147 8| jos karaliui, nes pats sau žmoną paturėjo; garsus taip 148 8| išvaduotas: vieną kartą sermėgą, antrą kartą už 149 8| už sermėgą, antrą kartą ožką, trečią kartąpinigus. 150 8| kartąožką, trečią kartą pinigus. Šventas Ansgaras, 151 8| kitiems į vergus, o patys tas savo prekes ėmę nuo 152 8| įsimetusiems vokiečiams parduoti tiek, kiek jiems patiko 153 8| idant nieko nebžinotų, kas jūros dingos, ir, reikalaudami 154 8| pardavė į svečias žemes 10000 kapų Lietuvos grašių. 155 8| sėtinius kepę savo namuose ir visų didžiausią skaninį 156 8| daiktus dirbti ir tiekti, kuriuos reikėjo brangiai 157 8| nesgi pinigus, kuriuos gavo savo prekes, kleidė, kaip 158 8| žydams nevalna buvo pirkinėti pilių įvežamas į pilį prekes, 159 8| valgyti ir nieko nedirbti didybę ir godą sau turėjo. 160 8| negali, nes turi atduoti tiek, kiek jam vokiečiai 161 8| daug platesnė yra Lietuva Lenkų žemę ir daug darbo 162 8| laiku Kauno dar išleido rubežiaus paties midaus 163 8| rubežiaus paties midaus pusantro milijono auksinų 164 8| per visus metus, ir nuomos gaspadoriui nemokėti. 165 8| išsipirko pas karalius, kiti savo didžias užslūgas gavo 166 9| svėrė; ir taip viens antram kokį norint daiktą ar gyvulį 167 9| pusę svaro sidabro duoti , jog pačius gyvus paliko. 168 9| letgalių, 90 talentų ugadų tavorus, kuriuos latuviežiai,


IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL