| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
1 7| jau su savo talkėjais 100 000 joties, vokiečių meldžionys 2 5| pirmasis, gyvenąs metuose 1050, rašo: "Žemaičiai, noris 3 8| kuriuos ne vien metuose 1087 pergalėjo, bet ir pačią 4 8| pagal vienus raštus metuose 1111 gimus Kristui, pagal kitus 5 8| Kristui, pagal kitus metuose 1140, atėję tenai prekioti, būtinai 6 9| raštuose, beje, metuose 1204, jog Rygos vokiečiai reikalavę 7 8| garbingą vytį, mirusį metuose 1209 pirm gimimo Kristaus, sudegino 8 4| tarp skaitliaus minavoto 121 plytos pasitiko ir ta, kuri 9 6| popiežiai Inocentas III metuose 1213 ir Grigalius IX metuose 10 4| kuri būk žinyčia įsakiusi 122 apvali plyti padirbti su 11 7| Tokiu pragumu metuose 1220 Erdvilas, žemaičių kunigaikštis, 12 8| dienoj sausio mėnesio metuose 1229 įsakė Linkopingo vyskupui, 13 6| ir Grigalius IX metuose 1236 gyniojo vokiečiams perkrikštus 14 6| plenipotencijoj, duotoj metuose 1238 Vilhelmui, Sabinų vyskupui, 15 5| minavojami sandarose metų 1249 tarp krikščionų ir parusėnų. 16 8| gerindamos vokiečiams, metuose 1253 liecybą Rygos vokiečiams 17 7| nelaimės, numirė. Metuose 1257 tarp atsiųstųjų dovanų Mindaugo, 18 4| dar gyvojančiam, metuose 1263 būk leidęs į Žemaičius siuntinius 19 4| Perkūno žinyčia, metuose 1265 nuo Gereimanto, Lietuvos 20 7| Tokiu pragumu lenkai metuose 1270 pergalėjo lietuvius ties 21 7| Taip žemaičiai metuose 1275 pergalėjo vokiečių meldžionis 22 7| motriškųjų. Kad metuose 1276 meldžionų vokiečiai, gudai 23 7| pilies vyro, kursai, metuose 1278 tenai gindamos, velijos 24 8| rėdydamas Lietuvos ūkę, metuose 1323 nuleido raštą prie popiežiaus 25 7| pasiduoti. Lygia dalia metuose 1346 Vaidotas Kauno pilį nuo 26 7| Lietuvos kunigaikščiu, metuose 1360 po kruvinos kovos Rudlaukių 27 8| padarius sandaras metuose 1364 su Kazimieru, Lenkų karalium, 28 3| kaipogi Kiauleikio nabaštikas, 137 metus turįs, 1836 metuose 29 8| buvo tuos įstatymus metuose 1388 įdavęs, šis tenai dar įkūrė 30 4| kalno, ant kurio metuose 1417 šventą ugnį užgesius, pirmieji 31 7| pilį nuo meldžionų, o Jurša 1434 metuose Lucko pilį nuo lenkų 32 3| kitų medės apynojų yra m. 1456 garsiais minavojami Žemaičiuose 33 3| šalį: kaipogi metuose dar 1467 išleido į svečią šalį du 34 8| plėtės, kaipogi metuose 1470 paties vaško pardavė į svečias 35 8| Maižiešius ir Aronas jau metuose 1475 pirm gimimo Kristaus ant 36 8| saulėteky esančią, metuose 1499 nuveikę, sunėrė su savo 37 8| esąs aušrinis pajūris, per 150 mylių ilgas, iš jūros vilnimis 38 7| kovos Rudlaukių plynuose su 15000 joties Aukaimio pily užsirakino, 39 7| karalius, metuose 1387, 1501 ir 1569 apsirašė, jog visus 40 7| Alelkienės, kuri metuose 1504, išgirdusi platburnius Lucko 41 8| Lygia dalia dar metuose 1506 iš Balostekės vaškinyčios 42 8| storasta Žemaičių metuose 1520 liepęs gelžiniais noragais 43 6| kunigaikštis, metuose dar 1522 savo įsakyme, žemaičiams 44 9| griviną. Taip pat metuose 1524 du šimtu ir aštuonias kapas 45 9| taip grynas. Dar metuose 1526 liekavo, arba rokavo, tris 46 9| į pačią kapą jau metuose 1534 vieną kartą skaitė, arba 47 8| Lygia dalia paveikę metuose 1554 totorių chaną, jo buveinę 48 8| raštininkas Mingailius, metuose 1555 gyvenąs, sako: "Lietuvos 49 8| raštininkas keliaudamas metuose 1556 po Kimerinę salą, šiandien 50 6| Augustu vadinamas, metuose 1557 savo valsčionų įstatymuose 51 9| žinomi, ir taip metuose 1560 kaltas Lietuvos raudonasis 52 3| svietui antmesti, jau nuo metų 1562 pradėjo svietą versti sodose 53 6| Žemaičiuose metuose dar 1568 buvo 24, beje: 1. Užvenčio, 54 8| buveinę Kazanę užėmė, metuose 1570 antrą chaną totorių pergalėję, 55 3| kanauninkas Daukša dar metuose 1588 savo pamoksle ant 22 (antros) 56 8| to dėjęsi, dar metuose 1589 savo Šventąją upę vokė, 57 9| kanauninkas, dar metuose 1596, sakydamas pamokslą ant 58 8| žuvėdai, kaip sakiau, metuose 1620 pradėjo iš šiaurės per jūrą 59 8| nenuveikė; ir taip nuo metų 1622 teko visas Padaugavys į 60 8| atgręžti į Kauną, todėl metuose 1631 sukėlė dūmą, arba rodą, 61 9| jezavitas, metuose dar 1654 Lietuvos kapą lygina į teutonų 62 4| kryžeivių, o trečiąjį kartą m. 1659 nuo žuvėdų. Tokį jo įsakymą 63 6| karei, 13 metų turėjęs" (1660); "Mano matušė mirė 5 metuose 64 8| būdamos tuščios, noris metuose 1668 sueime buvo ketėję pilis 65 8| padėjo įstatymą seime metuose 1677, jog kožnas žemlionis, pardavojąs 66 8| vokiečių raštininkas metuose 1680 gyvenąs, rūgodamas ant lietuvių, 67 8| įkurti, ant ko metuose 1688 sueime gavo ir priviliją. 68 9| pinigus savo ūkės lig metų 1697, ir nuo to laiko, noris 69 4| broliais buvusius; bet metuose 1700 išvertė ją žuvėdai, tardami 70 6| metuose po šaltosios žiemos" (1703); "Mano bobutė ištekėjusi 71 6| vienuoliktuosiuose metuose po marų metų" (1704).~ Kaip nerankiojant, 72 3| rusais vadinami, metuose 1740 kariavo su turkais tuose 73 8| tuojau paniekė metuose 1775 tą įstatymą, kurs gyniojo 74 3| koplyčias tėplioja. Metuose 1790 Mančys, dailidė, nuo visų 75 7| apie lietuvių būdą metuose 1792, sako: "Lietuviai pervis 76 7| išjojo žemaičiai metuose 1794 kariauti paliepojy, pagruobinėj, 77 3| apskelbė svietui metuose 1825, taip pat Simonas Stanevičius 78 4| paišorius, aprašė metuose 1826, Baubliu vadinamą, Raseinių 79 3| Simonas Stanevičius metuose 1829 Vilniuje, kurių daugioje 80 3| nabaštikas, 137 metus turįs, 1836 metuose miręs, jis pasakojo, 81 1| medžių, kurių kitą kartą per 200 metų nebūtų iškirtę; ir 82 7| nešeimingoji apygarda galėjo 2000 joties reikiant statyti 83 1| amžiaus, rado pačiame Parusy 2037 ežerus, tarp kurių vos 90 84 8| savo šeimynos daugiau nei 25 milijonus. Užvis perlaužus 85 8| mūšą, kuri nutiko metuose 260 gimus Kristui, todėl prekyba 86 9| jog jis turi dvi kapi, yra 28 prabos sidabro, abu galu 87 8| paskuojį šiaurės girionys 320000 savo kareivių pastatė į 88 4| devynias kurpes aukščio, o 37 platumo ketvirtainy, kurio 89 4| krikščionimis būdami jau nuo 400 metų, dar nenukratė nuo 90 7| su vokiečių meldžionimis, 4000 joties o 40000 pėsčiųjų 91 7| meldžionimis, 4000 joties o 40000 pėsčiųjų galėjo pastatyti 92 8| jo viešpatį, kurį metuose 446 gimus Kristui nukėlę nuo 93 4| koplyčios, buvęs pavietis, per 48 kurpes aukščiau iškeltas 94 1| iškirtę; ir taip, kur pirm 50 metų giriomis vadinamos 95 7| po 500 jotų, kartais po 5000 arba 6000 pagal didumą šeimynos 96 4| lig paskuojo kūrėjų kūrėjo 51, bet už teisingumą to skaitliaus 97 3| girios atmenamai dar pirm 60, 70 metų Žemaičiuose, o 98 7| jotų, kartais po 5000 arba 6000 pagal didumą šeimynos tos 99 5| vieno pirm 900, antrojo pirm 700, trečiojo pirm 500 metų 100 9| rasi Liepoja), kurią būk 7000 žemaičių vyrų gynioję, kuriuos 101 9| per Žemaičių jūrą metuose 853 gimus Kristui kariauti į 102 8| Žemaičių jūrų. Jau metuose 880 Frotas, saulėlydinių žuvėdų 103 6| keleivis, gimimo anglas, 890 metuose gimus Kristui buvęs 104 5| krikščionų kunigų, vieno pirm 900, antrojo pirm 700, trečiojo 105 9| antras Figilis, metuose 916 gimus Kristui atsikūlusiu 106 8| grekonų viešpats, metuose 950 pirm gimimo Kristaus turėjo 107 4| šventame pamedy metuose 999 nukavo šv. Vaitiekų, skelbiantį 108 3| rodbalsę s, padėtą prie a, e, i, o, u, y, ištaria 109 8| kailinuočių kraštą esanti sala Abalos, arba Basilėja, arba Raumonija 110 7| dar tebėra.~ Sustoję į abažą, apsikasė grioviu ir vidaus 111 7| kalinius laikė, kaipogi tokiame abaže gulinčius žemaičius metuose 112 6| ragotines, tiekė, vadinos abažininkais, ir taip toliau. Kožno tokio 113 6| šienininkas, sakalininkas, abažininkas ir taip toliau. Vienok visi 114 7| ilgainiui paėjo; vidury to abažo karės įrankius, pabūkles 115 7| sau aukštą ežią, nuo ko ir abažu vadinos, ir pilių pradžia 116 7| kariaunos mitalu ir pavojumu, abažūnas, kurs priegule kariaunos 117 3| būtinai nieko nežinojo, nesgi Abderos ūkininkas Hekatėjus, vienmokslis 118 7| tuojau tvėrė iš rogių tašką abejoj šaly savo rindos, idant 119 6| stipriau jų ūkę valdyti; abejojančiam svietui būk taip Vaidovytis 120 3| vadina. Tiekės į tą veselę abejuose namuose tokiu būdu: pyragus 121 8| Salpilė, Uksinėj pajūry buvo abelnąja mugės pilia, nesgi žinoma 122 3| ąžuolo. Dar metuose 1564-6, abelnajai pamierkai esant, daugioje 123 8| svetimą kraštą ėjo. Veltui dar Abromaitis apskelbė raštą metuose 1595, 124 3| surankiotų, barvas trindamas, abrozdus į bažnyčias ir koplyčias 125 3| marti jam skersai pečių abrūsą antrišo už kelią. Sėdusis 126 3| laukan pro antras duris, ir abrūso nuo marčios už kelią nebgavo. 127 8| ponas kokį norint pilionį abydijo, šis negalėjo jo į savo 128 3| atgavo antra pusė, kuri tarės abydyta palikusi. Pačiuodamies gentybą 129 4| dievo Višnu, vadinamojo Adivarage Perunal.~ Nuo to regima 130 3| turėjos, nes, išsikėlus Adrianui į rymionų valdymierus, kurie, 131 6| dalijo į 24 valandas, arba adynas, kurias taip vadino: 1. 132 6| žemaičiai, arba aušrėnai (aestii), orę testeigę, kitiems 133 8| tauta, vadinama aušrėnais (aestuarii), it prieš kailinuočių kraštą 134 3| visas tris dalis pasaulio, Afriką, Aziją ir Europą, savo valdžioj 135 6| tardami; "Mūsų dievai neturi aičioti, bet juoktis". Jei kas, 136 9| patreiniais etc.~ Dėl aiškesnio supratimo, koksai tas buvo 137 6| Todėl teisinimesi, stokodami aiškesnių davadų, ne siekė, bet galvą 138 4| tyčiomis užslėpė arba visų aiškiausias žinias ir nuomones apie 139 7| paskiau jį nuveiksiantys. Aiškių mūšų daugiau vengė, nekaip 140 8| bažnyčią smilkalui. Grekonys Ajaksą, savo garbingą vytį, mirusį 141 4| ir javų, jog javus gaubė, akalsino ir gausino. Liela, arba 142 6| žodžiai, taip pat žambis, akėčios, ratai, varstienos, rugienos, 143 3| medijonais leido. Krislui į akį įkritus, vėžio girnas leido, 144 3| beržo blizgėmis sausino. Akims skaustant, šalteny, prieš 145 3| dejuojantį nesugebėjimu, sako: "Akių pasiklausk" arba: "Buklus 146 3| ranką jaunikiui, kursai ją akivaizdoje pabučiavo, ir žiedus sukeitė 147 4| kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, 148 2| tautos; prekybos nustojus, aklybė svieto; žemaičiai nenori 149 7| geležinius šarvus, nebebijojo nei akmenaičių, nei vylyčių, kurios per 150 5| supylė pelenus į molinį, ar akmeninį indą ir, tenai segeles, 151 7| puolė ant neprieteliaus su akmeniniais kirviais arba, aiškiau sakant, 152 1| tarpu visame Žemaičių pašaly akmeninio grunto niekame nėra randamo; 153 8| regėjom, didžiai yra šaltas ir akmenuotas, ir tas pats dar traškančiomis 154 3| laikė džiūvusią mėsą, ant aksčių suvertą, žiemą ir vasarą; 155 3| buvo ant to mieto, arba aksties, ant kurio ir vąšas kybojo, 156 7| akmenys iečių vietoje. Tokias akstis dėvėjo dar 10 amžiuje, nesgi 157 3| kubilus, bosus, verpeles, aktainius, legeres, rakandas, pintines, 158 3| buvusi didžiai turtinga, akyla ir sugebanti, jei išgalėjo 159 4| visi, noris krikščionys ir akyli žmonės, tačiau šaukias senu 160 4| pat indijonų tauta, visų akyloji senovėj tarp visų kitų tautų, 161 8| vertės ir tuo kokį tokį akylumą savo tautoje antturėjo. 162 4| visados tyliai laimino, be alaso, be tranksmo, vadino Žvaigždūnoke, 163 4| girdėti. Tarė ją motrišką ir aldą esant, jos minavonei paliko 164 3| ūkininkas Hekatėjus, vienmokslis Aleksandro Didžiojo, pasakodamas apie 165 7| kunigaikštienės Lucko Anastazijos Alelkienės, kuri metuose 1504, išgirdusi 166 8| pusėj, nesgi žinoma yra, jog Alfredas Didysis, anglų viešpats, 167 6| sau pašalpą geru žodžiu ar alga samdyti. Tas tebus godos 168 8| Paskui, valdant Lietuvos ūkę Algirdui ir Kęstučiui, padarius sandaras 169 3| tuojau taria namų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį.~ 170 3| trobos gale. Į saulėtekį buvo alkierius, arba svečio troba, kursai 171 3| savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugę būtų viso 172 4| Smulkys (Zamolksis), Odinas, Alkis, Nemunas, Vaidevutis, Kernius, 173 7| neprietelius vargais, badu, alkiu, šalčiu, lytumi ir darganomis, 174 4| vadino auko kalnais, arba alko kalnais, ir viešpilais, 175 3| leido, lielešai duriant, alksnio žalią lapą prie lielešos 176 3| žilą karšatį dar apyniai, alksnių ir karklų šakose vydamies, 177 3| neapikabinamoms. Lazdynai, alksnynai, blendynai ir kiti žarynai, 178 3| paklote, dangus apklote, o alkūnė ar akmuo pagalve buvo, kruviną 179 3| padorumą saugojo, nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės svietui 180 3| rinko ne vien dėl savęs alui ir midui daryti, bet dar 181 4| liepas ir tuos, kuriuose amalai augę. Tarp ąžuolų dėl savo 182 8| kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir verstis, bet 183 8| prekėjai, jau dailidės ir kiti amatininkai naujus daiktus dirbti ir 184 8| balnininkus, odininkus ir kitus amatininkus, idant į Lietuvą dangintųsi 185 6| per amžių amžius be galo. Amen".~ Vargdienis, neturėdamas 186 8| lietuvių giminės yra jau ir Amerikos svieto. Lietuvoj tuo tarpu 187 3| kiekvienam savo lazda teisybę amt nugaros attiesė, pačių kalba 188 1| PRATARMĖ~ Nieko nėra amžino šiame pasauly: kaipogi visa, 189 7| plėšti negalėjo dėl garbės ir amžinos minavonės tų vyrų, kurie 190 7| verginti ir didžturčiams į amžinus vergus dovanoti, nesgi lig 191 3| bengiantis septynioliktam amžiui gyvenąs, aprašydamas lietuvių 192 6| stovėjęs ąžuolas, kursai savo amžium, aukštybe ir platybe visų 193 4| dievuti, dievuti, išskalb man amžiutį, kad skaisčias eiti galėčiau, 194 7| neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo. Taip metuose 195 7| našlės kunigaikštienės Lucko Anastazijos Alelkienės, kuri metuose 196 3| vasarą ir rudenį žąsų ir ančių būriai pliurškė.~ Rūmė 197 6| valdė, jo pripadėtoju buvo angininkas, kurs raktus angos pilies 198 7| sau pripadėtoją vyresnįjį, anginu vadinamą, kurs angas pilies 199 8| Anglijos žemę, kurie tenai su anglais padarė sandarą, kurioje 200 6| kaipogi keleivis, gimimo anglas, 890 metuose gimus Kristui 201 7| veidą savo dar mėlynėmis ar anglija nutepė. Jei tokių kailių 202 3| ir neartą, nurinkę tiktai anglis ir pagalius apdegusiuosius, 203 4| supuvusios ir sutrynėjusios anglys tą stigavoja.~ Buvo dar 204 8| sau namus didžiai žemomis angomis, idant pro vartus su ankštais 205 3| kalnėnai ir žemaičiai, kuriems aniedvi taip pat didžiai vyko. Lenkas 206 4| žyniai taip pataisys, jog aniems patiems visados bus gerai, 207 1| tenai yra, dievo parėdymu anksčiau ar vėliau ilgainiui persikeičia, 208 5| mergaitės pasipuošusios išėjo anksti iš kiemo į girią rytų linkan, 209 8| nes ir tas dar tankiai ankstybos šalnos nukanda, kaipogi 210 8| angomis, idant pro vartus su ankštais vežimais ir karietomis negalėtų 211 3| į gudus išvirtusius. Tie ankštakiai, arba platburniai, išgrūdo 212 1| gyvendami, platų veidą ir ankštas akis įgavo, ir tie tiktai, 213 7| tūkstančius tesigrūmė dėl ankštimų ir girių; vienok, ir tokiu 214 3| pirmąją, kurių žmonės buvę ankštomis akimis, pupnosiai, žandais 215 3| ratų negalėjo dėvėti dėl ankštumo ir šlapumo kelio. Piautuvus, 216 4| vandeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka.~ Turėję 217 7| noris ir privilijų ant anos neparodytų, jau tuo pačiu 218 8| kartą už pinigus. Šventas Ansgaras, pirmasis krikščioniškas 219 4| papilvėmis ir geltonais antakiais gerbę namuose ir kūtėse, 220 5| ant nabaštiko laidojant antbėręs, tarias jau tuo visa jam 221 5| smilčių saujelę ant nabaštiko antberti, nekaip bažnyčioj už jį 222 5| gentimis ir susiedais, kunigai, antdėję ant jo galvos pagalvę, arba 223 4| gaisras", "Ai dievali, lytus anteina", "Ai dievali, raugutis 224 7| vienu trūkiu antjoti ar anteiti ant pilies viršaus, ant 225 3| erulius, tenai gyvenančius, antėjo ir juos nuvergė, tad nuo 226 3| kiekvienam liepė pakarčiui svetį antgerti, kurs taip pat turėjo atliepti 227 7| antpuolio, o būdama nuo jo antgulta, didžiai kantriai turėjos, 228 3| rankoves ties delnais ir antį visados su segele susegtus 229 7| neprietelius negalėtų vienu trūkiu antjoti ar anteiti ant pilies viršaus, 230 3| nutįsęs taip, idant katilas, antkabintas valgiui virti, galėtų kaisti 231 3| čiukuro namo buvo lėkiai antkabinti, o stogo sketeras spaliais 232 6| liepęs malkinę sukrauti, save antkelti ir, tenai svietą suvadinęs, 233 3| statė, nuo pavietrės, arba antkryčio, šišnakus valgė, nuo kosulio 234 3| ir ugnies saugotum, nuo antkryčių, marų ir nuo visokių neprietelių 235 7| kurio galo buvo landus ragas antmautas, nuo ko ir vadinos ragotine, 236 8| novijo, jau naujus mokesnius antmesdami, jau gruntą jų savindamies, 237 9| savo pinigus lietuviams antmetė, vienok šie vis savotiškai 238 8| dėjęsi, atvejų atvejais antpuldinėjo parusėnus, vieną atvejį 239 7| tykojo pobūdo pragumo staiga antpulti nerangų neprietelių, patys 240 6| ilgiau bevergauti, staiga antpuolęs juos ir išvaręs iš pilių, 241 8| gauti; jog tokie žuvėdų antpuoliai į Žemaičių žemę yra buvę 242 7| prie neprieteliaus laukė jo antpuolio, o būdama nuo jo antgulta, 243 8| atrėmę nuo savo krašto jų antpuolius, ėjo per jūrą į jų žemę 244 4| Pūsčionys nuo pūtimo, kurie antpūtimu savo dvasios opas ir luošumus 245 5| troboje perkeitė mazginius, antraip apvertė skotertes ant stalo, 246 3| kurią sėją žiemine vadina, antrąją sėją, vasarai grįžtant, 247 6| 8. pirmieji gaidžiai, 9. antrieji gaidžiai, 10. prieš aušrą, 248 4| šiandien sako, stonus, vienus antriems vergaujančius; todėl, tuo 249 3| jam skersai pečių abrūsą antrišo už kelią. Sėdusis marčiai 250 5| kunigų, vieno pirm 900, antrojo pirm 700, trečiojo pirm 251 3| kelių šimtų metų vienur ir antrur vergaudami vokiečiams, nutauto 252 3| Kurše; tokį kilimą ant pečių antsiautusios, ant dešiniojo peties segele 253 3| išsikričioję, atvašų vainiku antsiklėstę ar tūbo bryliu antsimovę, 254 7| pačios sermėgos arba koboto antsimovęs meškena ar briedena, ar 255 8| gazetas apie jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės 256 9| šiandien paklausais nebgal antsiteirauti.~ ~ 257 3| kelnes taip pat milines antsivilkęs, aparomis staibius iki kelių 258 3| valgių, kožnas jos po samtį antsrėbė dėl pasistiprinimo. Tankiai, 259 8| tokį akylumą savo tautoje antturėjo. Nesgi žydai, iš Lenkų atėję 260 6| Kožno tokio darbo buvo antveizas, arba pristovas, kurį paprastai 261 4| esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietui teisybę attiesė; 262 4| šventas vietas gerbti ir antveizėti, svietui dievų valią apreikšti, 263 4| kunigo ir visų vyriausiojo antveizo šventos ugnies. Ant tų rūmų 264 9| lindusiu į girią, kuria eidamu antštikusiu kiemus, kurių gyventojus 265 8| vypsojo, o pačių žmonės antžvelgę mielių verpelėmis vadino; 266 4| negal to regėti, bet jei antžvelgsim kitų tautų veikalus praėjusiųjų 267 7| tiek vardų arklių, kiek anų yra lietuvių kalboj, ir 268 5| it būt dar minėdamu, jog anuodu angis buvo tikruoju broliu, 269 3| plūdurti, šviesti, baltinti ir anuoti. Nuo ko kiekvienas gali 270 4| arba apierą, atliekant. Apačioj tos sukrautuvės buvęs rūsys, 271 3| ir vienu arkliu aparia ir apakėja, o Kalne aria jaučiais, 272 3| pūrus sėja ir vienu arkliu aparia ir apakėja, o Kalne aria 273 3| pat milines antsivilkęs, aparomis staibius iki kelių apvyturęs, 274 3| rugius sėja, kuriuos du kartu aparti turi. Sėti juos pradeda 275 3| septynergis nemokėti vyženų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių 276 7| viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai, geltonuosiuose 277 3| sudribusias, tarp kurių apatiniosios puvo, į žemę smegdamos, 278 8| dar traškančiomis giriomis apaugęs, vandenimis, balomis, pelkėmis 279 3| ir vakarus, dviem giriom apaugusi, rytų pusėj Juodąja, o vakarų 280 6| senų dienų dirvos, giriomis apaugusios, šiandien patvirtina ir 281 8| pirmasis krikščioniškas apaštalas Žuvėdų žemėj, supirkęs tenai 282 3| pirma stipriai mauknomis apdanguoja, ant kurių viršaus mėsą, 283 3| butų savo kraičiu galėjo apdaryti. Pinigų nežinojo, ir jų 284 3| tiktai anglis ir pagalius apdegusiuosius, pirma pūrus sėja ir vienu 285 3| apsuikui prie kita kitos apdėję lentelėmis plonomis suveržė, 286 3| pašoko ant kėdelės, abrūsu apdengtos, rodydamas, jog negirtu 287 3| uosiais, beržais, gluosniais, apdiegti, nuo šimto metų augančiais, 288 3| vandeny, į plieną pavirtę, jau apdumiami smiltimis, jau nudumiami 289 8| Podolijų, arba Lietuvos tyrų, apgalėjo Krymą, arba senovės Kimeriją, 290 7| darė, vildamos, jog tuo apgausiantys neprietelių ir paskiau jį 291 4| jo, padėtų jam jo namus apgerbti nuo biaurybių. Kožnas atsakys, 292 6| pakelkit jį sau lykiu jis jus apgins ir teisybę atties, o mane 293 8| savo didinti, bet kaip save apginti, idant rymionų vergu netaptų. 294 3| pirmosios vietos paskuojąsias apgobė. Ir taip regim aiškiai, 295 3| sienos kamaros lig pat sijos apgrįsti, kurios vadinos užlomis, 296 4| kalbantys, bet ir lietuviai apgudę, tai yra kurie į gudus jau 297 4| bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir jau dešimtajame 298 5| daba šiandien dar lietuviai apgudusieji, apie pilis Balostekę, Usvietę, 299 7| neprieteliams pasiduos; kaipogi apgulę tenai platburniai minavotą 300 9| penkios pilys. Visų pirma apgulęs pajūrinę pilį, Zeeburgu 301 7| paskuojieji visados stiprino jotį apgulimuose ar apstojimuose pilių, taip 302 7| kas perskaitys lietuvių apgulimus Pernavos, Kesės, Nejermilės 303 8| nuo visur neprieteliais apgulta, viso reikalaujanti, o nieko 304 7| neprieteliams norint jas apgulti, reiktų daug kareivių su 305 6| vyriškas buvo kareiviu ir apgynėju savo namų, nesgi, karei 306 4| linksmybės, kitus kaipo savo apgynėjus.~ 307 4| baldai, reikalingi auką, arba apierą, atliekant. Apačioj tos 308 7| naują poną, valsčių jam apimant po tėvų, genčių ar nupirkus, 309 7| arklius laikė; visos tos pilys apipiltos buvo žemėmis, ir nuo neprieinamosios 310 5| akmenimis išgrįstą, ir krosnį apipylė smilčių kalnu, į kiaušį 311 3| gėrynę namiškiams, kuri apjavėmis vadinos, taip pat kulti 312 5| VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~ Apjaves gėrė, javus nuo lauko nuimdami, 313 5| perskiedė juodu dėl savo naudos.~APJAVIŲ VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~ 314 4| kurio viršus taurų ragais apkaišytas buvęs; aukštis aukuro nuo 315 7| iš vidaus giliu grioviu apkastos, kurio griovio lauko pašalys 316 8| apsižvalgęs primena sau apkerpėjusios senovės vardus artimųjų 317 1| ir žemaičių motinos savo apkerpėjusiuose tarp girių nameliuose, kurios 318 5| vainiką iš varpų, kuriuo apklėstę galvą grakščios ir linksmos 319 5| atvedė ir gyvulius, vainikais apklėstus, visokios veislės po porą, 320 3| nesgi veja paklote, dangus apklote, o alkūnė ar akmuo pagalve 321 4| pasmaugtą bei maitkauliais apkrautą. Ir taip vienai žmonai laimė, 322 3| stogo sketeras spaliais apkrautas ir velėnomis per dvi uolekti 323 5| gero svietui padarę.~ Apkulas, arba gaubjaują, nuo žodžių 324 5| nedrįso, ir taip, įkurės, apkulos, koštuvės, skerstuvės, užvis 325 3| Pasaka yra užrašyta, jog, apkyrėjus zokaninkams dominikonims 326 1| savo bočių prabočių būdą ir aplamiai jo nekleisti. Nes jog ne 327 4| sako: "Tą ugnelė šventa aplankė". Perkūnijos ugnį daug stigavoja 328 3| javus pamušus ar ugnelei aplankius, tuojau visi susimeta ir 329 5| šventenybėmis sunertos, kurių apleisti niekas nedrįso, ir taip, 330 7| viršaus buvo stiebas, derva aplipytas ir šiaudais aprištas, kurį 331 4| ir pačios dūšios baisiai apmaudavusios ant neklausančiųjų: kaipgi 332 7| raitųjų kestės, taurų ragais apmaustytos, nuo ko ragotinėmis buvo 333 5| linksminos taip, kaip kad linų apminas neseniai dar tebgėrė.~ 334 7| išvirto. Patį arklį pirma apnasriu ar brizgilais, paskesniuose 335 3| padargą sau tiekė: plėskes, apnasrius, brizgilus, strungus, tinklus, 336 3| beperiamą išlepusį valaką apnikęs toksai gailesys, jog, nebtverdamos 337 3| skendinius, nuo jūros vagių apniktus, jūroj gelbi, pakeleivingus 338 3| piemenims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina. Niekų darbu 339 8| kiti saulės akmeniu, kiti Apolono dievo ašaromis, kiti topolių 340 4| velnių žižilpos jiems akis apraibinusios, liepęs įžeistajam keltis, 341 5| nabaštikalį ir kapuose jį apraudoti, pargrįžę namo su gentimis 342 7| svetima žemė tavo kaulus apraus."~ Jei būt pats atmonas 343 7| po indo apačia ir žemėmis aprausė; minavonei vadino tuos kapus 344 4| Romove vadinamos, toksai yra aprašas. Didelėj lygmėj pagiry stovėjęs 345 4| Raseinių žemlionų paišorius, aprašė metuose 1826, Baubliu vadinamą, 346 3| septynioliktam amžiui gyvenąs, aprašydamas lietuvių būdą, sako: "Javus 347 9| Taip pat vokiečiai, aprašydami didįjį Vilniaus gaisrą, 348 4| Vilniaus, žinyčia taip yra aprašyta. Vietoje, kurioje nugis 349 8| vakarus, nėra taip aiškiai aprašytas, nes jog marsilionys prekiojo 350 5| metų skaitlių rodo. Nėra aprašytų nei maldų, nei aukų tos 351 7| ragotines dėvėti. Tai taip aprėdytus kareivius vadino į mūšą 352 4| arba Panemunio, žinyčia apreiškusi siuntiniams, jog Vilniaus 353 3| rentiniu per vieną ar du rąstu apriesta, idant tenai žemės nesiskleistų. 354 3| girgždant, vilnonu siūlu aprišo tą vietą, kurioje girgždėjo, 355 7| derva aplipytas ir šiaudais aprištas, kurį sargtis, pamačiusi 356 3| kruopą gaudo". Šiandien aprūkusi lietuvė savo name, sušyžusius 357 3| nukirpus, nuometu galvą aprutulo, kuri tačiau vainiką ant 358 3| raginti, kad jis užstalėj apsalęs užsnūdo.~ Rudenį, javus 359 7| idant neprieteliai negalėtų apsiausti savo daugiu; patys tuo tarpu 360 8| antsimovę, dažytais batais apsiavė, it tarsi ketėdami iš trobos 361 4| gėralą, o vasarą baltai apsidarę vaikštinėją, o kiti sveiki 362 5| lietuvės: kaipogi, žylės barva apsidariusios, vaidinos svietui, reikšdamos 363 3| kieme nė kokiu kitu drabužiu apsidariusių neregėsi, kaip tiktai pilka 364 4| bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir jau dešimtajame amžiuje 365 4| būt girtina ta tauta savo apsiėjimuose, kad tiktai sektų krikščionų 366 3| ilgu jiems rodės, todėl apsiginklavę ėmė marčią sekti, ketėdami 367 3| medžiodami ir čia ilgainiui apsigyvenę; nesgi gyventojai Guntino 368 6| sodomis yra, bet kame kurs apsigyvenęs girioj pradyrė sau žemės 369 8| tenai prekioti, būtinai apsigyveno.~ 370 8| į savo namus, nes turėjo apsigyventi krašte, šiandien Meklemburgu 371 3| senieji kalnėnai ir žemaičiai, apsikapėję savo giriose ir versmėse 372 7| supylė sau pylas, kuriose apsikapėjo dėl savo atvangos, idant 373 7| tebėra.~ Sustoję į abažą, apsikasė grioviu ir vidaus pusėj 374 7| Žiemą, negalėdami grioviu apsikasti, rogėmis ir šlajomis apsitaškavo, 375 6| apreikšti". Tą pačią naktį oras apsikniaukęs, žiebai tvaskėti pradėję, 376 4| lietuviai, Vilniuje metuose 1387 apsikrikštiję, panedėly po baltosios nedėlios 377 3| ir žodis apsilobti, arba apsiliuobti, paeina. Arklys buvo jų 378 3| vadinos, nuo ko ir žodis apsilobti, arba apsiliuobti, paeina. 379 7| metuose 1387, 1501 ir 1569 apsirašė, jog visus tuos, kurie savo 380 4| galėjusios išeiti iš to kūno ir apsireikšti gentims ar svetimiems, palikdamos 381 4| jaukti su tais, kuriuose buvo apsireiškusi kokia nebūta notis, kurios 382 3| pasaulio viešpačių turėdami, nė apsirikę negėrė kito gėrimo, kaip 383 3| lynant ar dergiant galėjo apsisiausti; žiemą vilnonus, vasarą 384 3| apvyturęs, dembliniu kyriejum apsisiautęs, bardišium pasiremdamas, 385 1| raštuose gali laiką tos noties apsiskaityti. Kas tikėtų šiandien į taip 386 9| iš kokio krašto, prekyba apsistoja, kaipogi žinoma yra, jog 387 6| kūrėjo toj pačioj valandoj apsistojo, o pakeltojo karvedžio, 388 7| apsikasti, rogėmis ir šlajomis apsitaškavo, it pačiame vidury kalinius 389 3| įsimetę pirma į vieną vietą ir apsitvėrę tenai, kad užėmė ilgainiui 390 7| nuvyžtų, bet gelumbėmis apsiūtų, ką dar tarp senųjų šiandien 391 3| galvos vyturti ar sermėga apsivilkti, nesgi jų staklės, skietai, 392 7| pagaliu, kas buvo ženklu apskelbtos karės neprieteliui.~ 393 6| burną kūrėjų kūrėjo visiems apskelbtus ir smerčiu jo apžymėtus, 394 3| tarp savęs sūdą, į kurį apskundė piršlį, kaipo melagį ir 395 6| išžarginęs, tokį žmogų, mergaitei apskundus, taip pat gyvą sudeginę. 396 8| negalėjo jo į savo magistratą apskųsti, bet turėjo žemės sūde arba 397 3| per dvi uolekti ilgomis apsluoguotas.~ Senovėj kalnėnai ir 398 4| pikčiau nesušyžintų, ir apstoję kūrenantys trobesį it laužą. 399 7| stiprino jotį apgulimuose ar apstojimuose pilių, taip pat didžiose 400 3| akivaizdoj visos šeimynos, kuri apstojusi vampso; jei kokia nelaimė 401 5| su artimaisiais gentimis apstojusios asloj nebaštiką, raudojo, 402 3| palūžę, gluosnio metūgėmis apsuikui prie kita kitos apdėję lentelėmis 403 5| tokiu būdu padirbtus.~ Apsukurtinai padėjo ant žemės kelias 404 7| neprieteliaus antpuolių, aptaškavo, už tų taškų stovėdami, 405 7| plytų ar žemių zomatais aptvėrė, nuo kurio laiko jau, gyventojai, 406 1| šiandien nebėra: kaipogi pati aptvinusi svetimomis tautomis, jos 407 3| liepynų, klevynų, ąžuolynų, apušrotų joriavo, it vilnys į padebesius 408 9| dešimtį pinigų ar daugiau apvalių, kaip šios dienos, kurie 409 3| vietoj, tuo tarpu jaunąją apvedė apie sukurtą ugnį tris kartus; 410 3| namuose. Ilgainiui pasekėjai, apveizėję trobesius su marčia, pradėjo 411 4| negyvojančiais, rūpinos ir apveizėjo visu tuo, ko vien kam reikėjo. 412 3| jaunikio namus, idant jie tenai apveizėtų jo gyvenimą ir išsijautotų 413 3| skynimus uždega ir į peleną apverčia; kame žemė išdega, ten, 414 5| perkeitė mazginius, antraip apvertė skotertes ant stalo, padėjo 415 5| numazgoję antrą kartą, įkapėmis apvilko ir pasodino krėsle bei vaško 416 5| iš kukulių berietėdamas apvirto aukštynokas, tas tarp gaspadorių 417 7| kyriejum, kurio galvočium apvožęs savo galvą ir veidą, paskui 418 3| aparomis staibius iki kelių apvyturęs, dembliniu kyriejum apsisiautęs, 419 7| Paprastai, traukdami į karę, apvyžo savo žirgus plaušomis ne 420 7| kokiais ne vien save mokėjo apvyžti, bet ir savo karės žirgus, 421 6| buvo paskaidyta į mažas apygardas, tėvūnijomis, arba pavietėmis, 422 8| medų, vašką, gintarus, apynius, pelenus ir laivams medžiagą 423 3| Panamėj paubladėj buvo apynojai. Šulinė buvo visados arčiau 424 3| parduoti; tarp kitų medės apynojų yra m. 1456 garsiais minavojami 425 1| žalia bruknelė, nuo speigų apšarmojusi, lig šiai dienai tebžaliuoja, 426 3| jos kojas, kuriuo vandeniu apšlakstė visus esančiuosius, mazginius, 427 8| susmegusios ir krūmeliais apžėlusios, šiandien dar yra regimos 428 3| prie vartų, gaspadorius apžvalgė su žiburiu po tris kartus 429 6| apskelbtus ir smerčiu jo apžymėtus, visi pildys ir laimingai 430 8| brangių brangesnių žvėrių, į Arabiją ir Persiją. Taip pat lietuviai 431 8| savo prekėmis. Lygia dalia arabų raštininkas gyvenąs 10 amžiuje 432 6| įvairių priežasčių: jau idant, ardami plačius laukus ir dirvas, 433 7| pilies beišeiti. Griovė ir ardė neprietelių pilis taranais. 434 8| Gedimino ir Vytauto pylomis, ardymais ir šulinėmis vadinusios. 435 8| vadinamą, sakos regėjęs tenai ardymus Chersono pilies mūruose, 436 4| tuos, kurie būt drįsę juos ardyti, kuo smarkiausiai karojo, 437 4| kėtėjimus ir darbus gaišinusi ir ardžiusi, tą vadinę Nelaima arba 438 6| Dirvėnų Mažųjų, 5. Pajūrio, 6. Ariogalos, 7. Viešvėnų, 8. Rietavo, 439 3| Einant į šiaurę, yra kalnai, Arkiniais vadinami, iš kurių didelės 440 4| ir kitiems vyskupams ir arkivyskupams pasakoja. Lietuvą perėjus, 441 6| neklausė, kaipogi Mykolas, arkivyskupas Rygos, pirmasis žmones, 442 8| devintasis metuose 1230 liepė arkivyskupui Upsalos ir vyskupui Linkopingo 443 3| vienok niekas jų ilgaausiais, arklakojais ir jautkojais nevadina.~ 444 7| Didelėj ir baisioj karėj ir arklavedžiai stojo lygiai su pačiu karės 445 3| ausimis dėvėja, o kojenomis arklenų ir jautenų austos, vienok 446 3| be kokio akylumo, žalia arkliena mintantys ir galvijų kailiais 447 8| tegaunamas: kaipogi Maižiešius ir Aronas jau metuose 1475 pirm gimimo 448 8| Gniezno), Kalisiją (Kališą), Arsenijų (Marseniną ties Seradze), 449 4| barniai ir netaikos su artimais gentimis gildžiusios jam 450 5| vadinamos motriškosios, su artimaisiais gentimis apstojusios asloj 451 6| patį užmušėją ar jo visų artimąjį gentį, kaip viršiau minavojau; 452 7| sugrietą. Jo žirgas buvo dar artimesniu draugu jo laimės ir nelaimės, 453 6| pavedė jų globą savo visų artimiausiam genčiai ar visų didžiausiam 454 4| jų devyni tebuvo, kaipo artimiausieji tarnai kūrėjų kūrėjo ir 455 5| nebuvo jiems gana, nesgi artimieji gentys pačiame apdare per 456 8| vietoj ar pardavojantys artimiems teutonams (čia reikia minėti, 457 9| svietas susirinktų, lig ryto artimoje sodoj įdėję jį į šiekštą, 458 4| ilgainiui, įsipažinę su artimomis tautomis, prekiodami su 459 8| regėjom, bet dar prekiojo su artimosiomis tautomis per jūrą, beje, 460 5| noris puotas ir gėrynes savo artimų genčių lankė, vienok tenai 461 8| apkerpėjusios senovės vardus artimųjų tautų, upių, pilių ir kraštų, 462 3| to, jog iš Uksinės marės artinantiems tenai rodės kiemai it marėj 463 4| atsitolindama ir pavasarį artindamos; ir taip aukščiausioji laipta 464 6| Žaliojoj gyvena kailinuočiai artojai, kurie vieni temoka sėti, 465 6| kurie javus sėjo, vadinos artojais, arba jungvilkiais; kiti 466 3| buvo javai miegose, arba aruoduose, drabužiai, mėsa, kailiai 467 3| šeimyna juoda būt dirvose arusi ar pievoj šienavusis, nesgi 468 4| žodis kūrėjų kūrėjas ir jo asaba buvo tariama nuo svieto 469 8| Čarnovicą ties Krokuva), Asanką (Senąjį Sandeką), Setują ( 470 8| Žemaičių kilimo ir savo buveinę Asgardo pily padaugavy turėjęs. 471 6| buveinę padaugavy, kurio pilis Asgardu vadinusis. Tas Odinas nuveikęs 472 8| kelią į Rymą per tas pilis: Askaukalį (Osielską), Setidavą (Cydovą 473 3| senovės dabą. Trobų ir namų aslas kas dieną šlavinėjo, o kiemą 474 3| sakoma tebėra: "Tas žmogus su astanka arba su rytu gyvena". Todėl 475 8| totorių pergalėję, jo buveinę Astrachanę užėmė ir tenai savo urėdus 476 3| nepraleido, bet su ritmuša antram atbloškė ir dėl to vien jau vyru 477 3| kurią jau minavojau, kurią atdarą laikė lig kakaliui atsikūrinant, 478 3| segele užsegtas, o kaklas atdaras speiguotie ar giedrotie 479 3| saugojo, nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės svietui negailino, 480 3| kuriuodu iki šiolei buvo atdaru, idant, dūmams išrūkus, 481 6| ar lig atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl 482 1| Per tokį iškirtimą girių atdengė žiemryčiui vėjui, kursai 483 6| vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus 484 6| jiems turėjo vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, 485 4| paėmusi skalbti, idant baltą atduotų Aukštėjui, kursai, pasiūdinęs 486 4| nedorėlius ir piktadėjus ateinančius svaidęs šalin uodegos galu 487 5| praėjusįjį metą, vildamies, jog ateinantysis metas bus daug lengvesnis 488 8| idant tenai vokiečiai patys ateitų pirkti ir mokėtų vertai, 489 8| įsikūrė, pačių tiktai žemaičių atėjimo visų senieji raštai neminavoja, 490 3| tikybą. Visų paskesnieji atėjūnai, kaipo visų nuožmieji, mušės 491 8| karaliaus ir tenai išleido atėjūnus naujukynui įkurti ir tuo 492 4| Jorutale, kame esi?" Nesgi Jorė atėjusi paveikia badą, kursai kaipo 493 4| buvusi gaspada (keleiviams, atėjusiems dievų maldyti. Apsukui tos 494 6| tolimų tolimesnių kraštų atėjusių jo teirautis, neprileido 495 8| Lietuvos ūkės valdžią ir atėmus vokiečiams pilis Dansko, 496 7| pirmiau savo dievų valios apie atenčią laimę, todėl, lig nepradėję 497 3| veltui jis lauks brandos atenčiam metui, kurią sėją žiemine 498 4| daiktus į kapus, tad ne dėl atenčio darbo, bet dėl pasirodymo, 499 4| rūpinęsi tikumu savo dūšių atenčioje, todėl mirdami liuobėję 500 4| Panemunio, žinyčios apie likumą atenčios Vilniaus žinyčios. Rusnės,