| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
501 4| šventų vietų, kurie taip pat atgabentas aukos dovanas priėmė ir 502 8| giniklinyčią turėjo ir tenai atgabenti gintarai teko jau į rymionų 503 4| išsinerdami būk jaunybę atgaunantys; motriškosios bevaikės maldavusios 504 6| gyvulio arba daikto apent atgauti, tad tuo įtenkino abydytasis, 505 8| į Rygą ir ketėdamas jas atgręžti į Kauną, todėl metuose 1631 506 3| elgimesi godą, o ryžimesi atidę rodė, nesgi nė vienas nenorėjo 507 6| veikliosios pavestą sau darbą atidžiai nuveikia ir, lig nenubengusios 508 3| pažeisti broliui savo kaklą atima". Visi pakenčiantys šaltį 509 3| bet, ir tą patį lig jam atimant, reikėjo pirma dvi tris 510 3| prileis prie savęs, kukulius atims ir, nieko gero nepadaręs, 511 3| suveržė, išnirę kits kitam atitraukė koją ar ranką, nudegusį 512 6| tėvūno su vyrais netiko, tad atjojęs didysis kunigaikštis į girias 513 3| kurioje jaunasis turėjo atjoti, nuo vakaro jau taip pat 514 6| nedaryk; bet kur dėsi svieto atkaklybę, kuri visados verčia laukan 515 8| Žuvėdų žemės, nekaip nuo jų atkaklybės, nesgi jų kraštas, kaip 516 7| tebuvo. Pusėj to kalno arba atkalnėj buvo aplinkui taškas, idant 517 6| po suolu palindęs, turėjo atkaukti arba atloti tais žodžiais: " 518 8| viešpaties Nerono išsiųstas, atkeliavo į Žemaičių kraštą gintarų 519 8| tyčiomis buvo per jūrą atkilęs į Žemaičių kraštą gintarų 520 8| rodo, jog visų kitų tautų atkilimas į Žemaičių pajūrius nuo 521 4| jog šaldrų ir prašaleičių, atklydusių į savo kraštą, kurie norėjo 522 4| auką pats namų gaspadorius atlaikęs tokiu pragumu: ūkiantis 523 5| numirėliams, o kaulus ir atlaikus valgių pakasę tenai į žemę 524 8| užslūgas gavo privilijas, atleidžiančias juos nuo tokių svečių, kiti 525 6| vyskupui, savo siuntiniui, atleistam į Rygą, taip sako: "Tie 526 8| turinčius savo namus pilyse, atleisti nuo visokių ne vien pilies 527 5| audrosiant, tas paukštis, atlėkęs iš girios į kiemą, kabinėdamos 528 3| perskyros nuo žieminės, kurią atlieka apie Žolių šventę; jei aną 529 4| ženklus nešdami. Jei auka atliekama buvo karėn einant, tad, 530 5| dalys metų laiko, taip buvo atliekamos ketverios šventės, arba 531 3| antgerti, kurs taip pat turėjo atliepti kožnam, ir tuo kartu žmona 532 5| tarias jau tuo visa jam atlikęs, kuo kaltu yra buvęs; ir 533 3| Teisiam ir dievas padeda". Atlikimas darbo ar reikalo jų džiaugsmu 534 3| todėl kiekviename darbe ir atlikime klotis buvo, nesgi visi 535 7| didžiausia goda, laime ir tikybos atlikimu, nesgi pagal jų nuomonę 536 4| teklėstė. Pavestoji diena atlikimui aukos buvo visados aiški 537 6| atėjęs, o dar nebuvusi visa atlikta; tad kūrėjų kūrėjas prabilęs 538 4| įduotos gamtos gyvenimą atliktų.~ Tas Perūnas, pagal 539 5| nabaštiko, beje, jo karės žygius atliktus ir neprietelius pergailėtus; 540 5| spūdino šalin. Tą visiems atlikus, paskui grobė pačiam žyniui 541 3| motinos pačios, nuo darbo atlikusios, paupy arba paežerėj, kame 542 7| tokį iš reistro išpaišė. Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis 543 6| palindęs, turėjo atkaukti arba atloti tais žodžiais: "Tai ne aš 544 1| buvusios šiame pasauly tokios atmainos, kurias jam raštai pasako, 545 3| suvodbas, kas dar ne vien atmenama tebėra, bet ir vardai pačių 546 4| nuo rūmo kūrėjų kūrėjo, atmenant ant to, jog vienas tarp 547 3| miręs, jis pasakojo, jog dar atmenąs, kaip liuobėję subatos vakarą 548 4| turėsim, kas nepermanomas, tą atmesim, kaipo svetimą.~ Senovėj 549 8| senuosius, kaipo nepatogius, atmetė. Kaipogi maskolių didieji 550 2| laidojimai, stypa, ilgės, arba atminimas mirusiųjų, žilava.~§ III~ 551 5| Ant abiedviejų tųdviejų atminimų gentys ir pažįstamieji ėjo 552 7| neprietelių karvedžiams ar atmonams, kuriuos kariaudami buvo 553 8| kartagionys ir penicijonys atpirkę pardavojo toliau po visą 554 8| paskui žuvėdų prekėjas, atpirkęs nuo jų, nebgrąžino jos karaliui, 555 8| kailiams rauginti. Užvis atradus ketvirtąją dalį pasaulio - 556 6| gentys vyriškio turėjo marčią atrėdyti ir už vainiką atduoti jai 557 8| nevėpsojo, bet tankiai, atrėmę nuo savo krašto jų antpuolius, 558 3| ūkę". Pagrįžus į trobą, atrišo jaunajai akis, o jaunasis, 559 3| šniūrelio taip, jog gaspadinė, atrišusi nuo vąšo šniūrelį, galėjo 560 3| atsakytų nebtekėti, tad tėvai atsakančiosios pusės turėjo ne vien dovanas 561 6| brolį, bet šis būk taip atsakęs svietui: "Aš negaliu jūsų 562 4| tenai įeiti, kurs davęs atsakus vardu Perūno klausiantiems. 563 4| apgerbti nuo biaurybių. Kožnas atsakys, jog to nė vienas išmintingas 564 3| taip, jog katra norint pusė atsakytų nebtekėti, tad tėvai atsakančiosios 565 7| visados trisu, nesgi reikėjo atsargai turėti liekų arklį, idant, 566 3| kelią nebgavo. Visas tas atsargas dėl to vien darė, idant 567 7| pūstytojų, užtik juos."~ Atsiartinusi kariauna prie neprieteliaus 568 8| Lietuvos ūkėj, jos vyresnybė atsibudusi suskato rėdytis kaip reikiant 569 4| regima yra, jog lietuviai, atsidangindami iš tolimų rytų į šios dienos 570 8| bet pačių žuvėdų prekėjai, atsidangindamos į Žemaičių pajūrius, gyveno 571 3| senovės girias, kokias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios 572 8| žinomas, kuomet kurios tenai atsidangino ir įsikūrė, pačių tiktai 573 8| didžturčių lenkų, patrako ir atsidavė į globą maskoliams. It tuo 574 4| šiandien rūpesny įsidūmoję, atsidūksėja tais žodžiais: "Och tititi", 575 7| pagaivinti, tarsi sylos atsigėrę, nubengia dainuodami noris 576 3| marčiai, ratuose sėdinčiai, atsigerti iš kaušo midaus, rodydamas 577 3| Raštininkai tų gadynių negali atsigirti jų būdo ir taip rašo: "Lietuviai 578 3| netyčiomis jis tenai pavirstų, atsikelti ir stotis, sako, nevalna 579 3| giriose ilgainiui įsikūrė, atsikieminėdami vienkiemiuose per gerą šaukimą 580 9| metuose 916 gimus Kristui atsikūlusiu jūromis į Žemaičių pajūrius 581 3| atdarą laikė lig kakaliui atsikūrinant, bet atsikūrinus apent ją 582 3| kakaliui atsikūrinant, bet atsikūrinus apent ją užkišo ir langelius 583 4| dienos buveinę, ne vien buvo atsinešę tokią nuomonę apie dievą, 584 9| kuo metu sidabro pinigai atsirado Lietuvoj, to dar negal aiškiai 585 9| šiandien žinoti, nes, sidabrui atsiradus, taip pat ir lietuviai savo 586 3| žodžių grekonų ir trakionų atsiranda lietuvių kalboje, bet dar 587 8| užėmę, į pat Žemaičių jūrą atsirėmė ir tuo atskiedė Lietuvos 588 4| šašuolėtis veidu į ugnį atsisukęs šildęsis, kurs mirsiąs, 589 5| koja ant zedliaus, ant durų atsisukusi, o kairiąją koją pakėlusis 590 5| bendrams ir susiedams, kurį atsisveikinimą senu įpročiu atmenamai dar 591 5| ligoniui jo gyvenimą ir atsisveikinus jam su gentimis ir susiedais, 592 4| dėvėję. Vienok šiandien, atsitikus parėdymu vyresnybės per 593 4| ženklą, arba Zodiaką, rudenį atsitolindama ir pavasarį artindamos; 594 4| jau regim, kaip toli buvo atsitolinę kalnėnai ir žemaičiai nuo 595 4| man išguldyti.~ Taip atsitolinus nuo pirmosios nuomonės apie 596 9| žuvėdai paveikti, o žemaičiai atsiturėti norėdami; jau it buvusi 597 8| 10 amžiuje gimus Kristui atsiuntė Vulfstaną, garsų jūriną, 598 7| numirė. Metuose 1257 tarp atsiųstųjų dovanų Mindaugo, Lietuvos 599 3| plauko avių veislę buvo atsivedusi į tą kraštą, taip ir lig 600 3| padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi; pražilę ąžuolai, 601 3| vaistėjos, opai, arba ronai, atsivėrus, beržo blizgėmis sausino. 602 8| jezavitai sušyžino visus atskalūnus, norėdami juos į katalikus 603 9| kapų Lietuvos grašių dėl atskiedimo nuo svečios šalies pinigų, 604 3| Vidury to tvarto buvo avys, atskiestos keturiomis gardėmis, nuo 605 1| pirmosios žmogaus veislės atskyrė, kitiems, gyvenant sausuose 606 8| ir tarnai lietuvių, nugis atstoję nuo jų, pasidavė turkams 607 4| šašuolėtis pakalą į ugnį atsukęs stovėjęs. Tą ugnį Jeronimas 608 3| visados buvo į rytus ar pietus atsuktas; it pusėj šalinių sienų 609 6| visa turėjo grąžinti.~ Attekėjus pačiai į vyro namus, vyras 610 6| jis jus apgins ir teisybę atties, o mane tuo tarpu leiskit 611 8| nei turkų nuo savo rubežių attolnti ir liuosą kelią savo prekybai 612 6| žirniai, sėmenys, lęšiai, atuodogiai, kviečiai ir linai yra ne 613 6| karvedys tuo, ko reikėjo ūkės atvangai ir pakajui, taip pat su 614 7| kuriose apsikapėjo dėl savo atvangos, idant neprietelius nedrįstų 615 1| ermyderiai ūkės ar žemės yra atvarę Lietuvos tautą iš tolimų 616 3| Žolės tenai nebuvo, tiktai atvašos ir atželos, viena antrą 617 3| kelio trumpų, išsikričioję, atvašų vainiku antsiklėstę ar tūbo 618 3| kukuliu duonos padeda. Paskui atveda gyvulių visokios veislės 619 5| sukūrė ugnį pailguotiną, kur atvedė ir gyvulius, vainikais apklėstus, 620 3| sumetus tenai garą po kelis atvejus ant krosnies, ėmę su plačiomis 621 6| atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko liuosais, 622 3| sniegus it po pūkus voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį. Vasaros 623 7| savo karės žirgą pas save atvesti ir taip, veizėdami į jį, 624 8| pirkinėję svetimąją tenai atvežtą.~ Paskui vienuoliktojo 625 5| nabaštiką į kapus nuleido. Atvežus nebaštiką ant kapus, padėjo 626 3| nebuvo, tiktai atvašos ir atželos, viena antrą smelkdamos, 627 3| kedino ir verpė, vienos audė audeklus, beje: audimus, samplėšinius, 628 3| vienos audė audeklus, beje: audimus, samplėšinius, viennyčius, 629 4| sabalai, vebrai, kiaunės, audinės, ūdros, juodosios lapės, 630 4| giedroms ar didiems tvanams ar audroms didelėms ir baisioms karėms 631 5| snigsiant, žiemą speiguosiant ar audrosiant, tas paukštis, atlėkęs iš 632 4| verpusi, Metėja metusi, Audėja audusi, Mogilė trukinusi jas nuo 633 8| regėti, pro kurių angas augalotas vyras su brylium nepasilenkęs 634 5| susimils, nesgi Beniutė, visų augalotoji mūsų mergaitė, nenyksterėjusi 635 3| apdiegti, nuo šimto metų augančiais, jau dėl ūksmės, jau dėl 636 7| perskėlė aukštai dvišakį medį augantį ir tenai kunigo kaklą įdėjo 637 3| karšaties išvirtę, žemę krėsdami augantiems ant savęs sūnums ir dukterims, 638 4| ir tuos, kuriuose amalai augę. Tarp ąžuolų dėl savo didelumo 639 4| niekas nebūt veisęsis ir augęs. Vadino jį Duotonu, arba 640 3| kuriame visokių medžių veislė auginama buvo, idant kokioj noris 641 3| kursai buvo laikomas ir auginamas bei už šventą turimas, kuriame 642 7| šunys dideli, tai lietai auginami, briciais vadinami, po pačių 643 4| patys nagų savo nepiaustę ir auginę, idant turėtų kuo įsikibti 644 6| vadinos pasėlininkais, kiti auglininkais, kurie, dar prie tėvų bebūdami, 645 7| pasmarkintų, vieni sulig žmogaus augumu, kiti trumpesni, stripiniais, 646 4| vadinamą, Raseinių laukuose augusį, po kuriuo, regis, senovėj 647 3| turėjo būti tos giminės taip augusios, nesgi vaikeliai, atlikę 648 7| pasalotėj, ant žirgų, namie augusių, ne plaušomis nuvyžtų, bet 649 3| negebėjo: kaipogi Zigmantas Augustas, didysis Lietuvos kunigaikštis 650 6| Dar Zigmantas III DLK, Augustu vadinamas, metuose 1557 651 8| ištraukusi į Rymą kariauti Augustulį, jo viešpatį, kurį metuose 652 6| ar metų, paskui grąžino augybę tam, nuo kurio ją buvo gavęs; 653 4| jis visų brangiųjų daiktų aukai nuo savo garbintojų; jei 654 7| plynuose su 15000 joties Aukaimio pily užsirakino, kurių pilių 655 4| didelesniais ąžuolais. Iškilminėmis aukansenomis vadinos tos, kurias laikė 656 4| beje, pats save dievams aukaudamas; tokiame atsiėjime, palipęs 657 4| vadina, Patrimpo dievas. Jam aukaujant, vyriausias kunigas turėjęs 658 5| žemę sukasė. Jei mergaitė aukaujanti ant vienos kojos išstovėjo, 659 6| Minėkit visados, jog mudu aukaujavos dėl jūsų laimės, tenai už 660 4| sakiau, buvo vadinamas.~ Aukausenos buvo įvairios: iškilminės, 661 4| vadinami rūsiai, į kuriuos aukautų dievams gyvulių, mėsą patys 662 4| kaipogi visi valgę gyvulius aukautuosius ir midų gėrę linksmindamos.~ 663 4| pavestus akmenis, ant kurių aukavęs joms aukas, kaip šiandien 664 4| nežinodama. Vakarop atsiliepęs auklėjančios laumės balsas pas lopšį: " 665 3| paguldytus, saulės spinduliai auklėjo, kitus verkiančius vėjai 666 3| vilnonomis, taip pat juodomis, auklėmis nuo kulkšnių lig pat kelių. 667 5| įkūrėjui viso savo labo, aukodami jam pirmskrajus, taip pat 668 4| sudegino. Maitinos kunigai aukomis arba dovanomis, kurias svietas 669 4| krašte daug vietų buvusių jo aukoms dėl numaldymo jo rūstybės 670 4| gamtą veisiančiu. Vadino jį Aukopirmas nuo žodžių auka ir pirmas, 671 4| minavojau.~ Išeiginėse aukose, beje, ant metinių viešių, 672 8| penicijonims žinomas ir kaip auksas branginamas, ir niekur kitur, 673 8| midaus už pusantro milijono auksinų į dvarus popiežiaus, ispanų 674 3| teisybės nuo sūdžios yra auksu sveriamas. Gyventojai penkias 675 3| teutonų ciesoriui Zigmantui auksytą tauragę savo bočiaus Gedimino, 676 5| aprašytų nei maldų, nei aukų tos šventės, vienok nuo 677 2| įvairų jų įsiėmimą; aukos ir aukurai, šventės ir vietos, daiktai 678 8| pirm gimimo Kristaus ant aukurų kūrino gintarus, kuriuos 679 5| Ant kalvos padėjo akmenį aukurui. Jei daug svieto buvo, kunigas, 680 4| dar taip pat už šventus aukurus, arba altorius, ant kalnų, 681 4| pavasarį artindamos; ir taip aukščiausioji laipta buvusi pavesta Vėžiui, 682 4| rūmai kūrėjų kūrėjo, tai yra aukščiausiojo kunigo ir visų vyriausiojo 683 6| ir pakėlęs sau lykiu arba aukščiausiu kunigu, Brutenį, jo brolį, 684 3| lietuviais, kalnėnais, arba aukštėjais, ir žemaičiais, pagal tą, 685 4| laiko. Vadino jį taip pat Aukštėju, arba Aukštuoju tėvu, nuo 686 4| skalbti, idant baltą atduotų Aukštėjui, kursai, pasiūdinęs marškinius, 687 3| žemaičius ir kalnėnus, arba aukštėjus, traškančios girios ir versmės 688 7| šokdamas per statinį, už augumą aukštesnį, pasimauti ant galų mietų, 689 6| didžiaisiais kunigaikščiais, beje, aukštesniais už kunigą, arba vyresnįjį, 690 3| buvo ketvirtainis rentinys, aukštesnis už rejos sienas, duoba vadinamas, 691 1| ant kalvų, per 300 kurpių aukštesnių už jūros paviršių. Antra, 692 7| tauta kasė jam kapus aukštus aukštesnius pagal didumą jo garbės ir 693 1| tūkstančių metų praėjo, lig visų aukštieji šio pasaulio kalnai, kelias 694 9| visas miestas, bet katedra, Aukštoji ir Žemoji pilis su didžiojo 695 4| atentėj, beje, buvo žinovais aukštojo mokslo ir žinojimo, nuo 696 1| smilčių vilnys, į trobesį aukštos, spiginamos nuo degančios 697 4| taip pat Aukštėju, arba Aukštuoju tėvu, nuo to, jog aukštai, 698 6| ąžuolas, kursai savo amžium, aukštybe ir platybe visų girių medžius 699 7| buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka. Kartais turėję baltą vėliavą, 700 5| kukulių berietėdamas apvirto aukštynokas, tas tarp gaspadorių turėjo 701 3| vyšnynai, kuriuose bičių auliai jau po medžiais, jau po 702 3| Kūdikėlis kaip pėdelis, tėvui aunantis, kad jau vyženą paduoda, 703 8| Trajanu, Decijum, Galum, Aurėlijum ir Klaudijum, prieš tą paskuojį 704 3| kosulio žalčio lunkus krimto, ausiai skaustant, svogūną, ant 705 3| patį darė ant dešiniosios ausies, ant kaktos ir pakaušy. 706 3| mūsų krašte kepures ilgomis ausimis dėvėja, o kojenomis arklenų 707 7| pačius, bet jų galvas ir ausis lig narių pirmųjų kojų, 708 8| nuo gašybos lietų, beje, auskarų, segelių, žiedų, kapuose 709 3| pat iš lietuviško žodžio ausra, arba aušra, ir vokiško 710 3| tai yra rytų kraštas, arba Austurland, taip pat iš lietuviško 711 3| niuksotų; plaukai tamsūs, už ausų sukasti, kurių kasos, į 712 3| kojomis, ilgaausiai, jog jų ausys žeme velkančios, kuriose 713 3| vilnonais ar marškonais autais vyturo savo kojas, o motriškosios 714 6| girionų žemaičiai, arba aušrėnai (aestii), orę testeigę, 715 8| gyvenanti tauta, vadinama aušrėnais (aestuarii), it prieš kailinuočių 716 8| Jis pasakoja, jog esąs aušrinis pajūris, per 150 mylių ilgas, 717 6| gaidžiai, 10. prieš aušrą, 11. aušta, arba švinta, 12. mažoji 718 4| Ant laimės mūsų pradėjo aušti" ir taip toliau. Palaikus 719 3| demblius drabužiui audė, jau avalus vyžo, iš mauknų palagus, 720 3| jaunajai vadui savo žodžio avelę ar raištį, o ši atkaliai 721 3| valgius sausus tevalgė ir namų avikailiais tesidarė, nes, ir taip elgdamies 722 3| minia tautos kokio plauko avių veislę buvo atsivedusi į 723 8| šiandien dar mažne visi žuvėdai avižine duona minta. Todėl tenai 724 8| dirvomis vadinami, kuriuose avižos tiktai teaugo, nes ir tas 725 6| jiems duonos, o jų arkliams avižų, kaipogi toj gadynėj vyresnieji 726 3| dalis pasaulio, Afriką, Aziją ir Europą, savo valdžioj 727 4| dienai yra žolelė, saulės ašarėle vadinama. Sako tūli raštininkai, 728 5| patys lietuviai išgriovė ašarodami, kruviniems savo valdymierams 729 4| Vytautas, jau pasigailęs jų ašarų, jau krūpaudamas, idant 730 5| paskui, supylusios į lakanką, ašarūne vadinamą, padėjo kapuose 731 6| gniūžtis, našta, klėbys, ašis, sauja, grįžtis, kepurė, 732 3| nuokamieniai sukrautas.~ Ašmasis trobesys buvo vadinamas 733 7| vokiečiai Padaugavy ties Ašradės pilia išpiovė.~ Kad taip 734 7| galuose taip pat buvo įtaisyti aštrūs akmenys iečių vietoje. Tokias 735 9| metuose 1524 du šimtu ir aštuonias kapas Lietuvos grašių lykavo, 736 4| klūkti", noris būt vaikelis aštuoniolika metų turįs, vienok, to neminėdami, 737 3| prisipylė; ir taip, pakelėj ašvienį ilsindamas, įplakęs miltų 738 8| galėtų keliauti su šunimis ar ašvieniais, kaip kame galima buvo, 739 6| pamušus mėsa dalijos, jei ašvienis, pardavus jį, -pinigais. 740 3| užvis valininkus galvijus ir ašvienius. Tos kūtės, jei susikišo 741 3| ir vilkais grūmės, kiti ąžuolines trinkas vadalojo, kiti stenėdami 742 4| peties užsiausti su kirviu ąžuolui, sau koją įkirtęs ir be 743 4| vadinama, buvęs šventas ąžuolynas, kame upelis Vylius su upe 744 4| vadinama, susineria. Tame ąžuolyne buvusi Perkūno žinyčia, 745 3| beržynų, liepynų, klevynų, ąžuolynų, apušrotų joriavo, it vilnys 746 3| sau veizėjo. Ąžuolus ir ąžuolynus pervis didžiau gerbė, kurių 747 4| ar būsiant nočiai, beje, badams ar marams, giedroms ar didiems 748 7| krikščionims, kurie nuo bado, vargų ir darganų visi galą 749 4| pergales ar nuopuolius, badus ir marus praėjusius, idant 750 4| maloniu ir taikiu, taip šis baigiu ir nuogąsčiu. Taip pat jis 751 3| jais kariauti. Ta nuožmi ir baisi karė 10 metų pateko, nesgi 752 6| smarkiais neprieteliais, baisiais nuopuoliais ir, kas pikčiau, 753 7| žemaičių kunigaikštis, baisiausią kariauną platburnių, arba 754 3| mazgojo, klynui piaunant (visų baisiausiai ligai tame krašte), devynspėkes 755 7| rankos būtų. Didelėj ir baisioj karėj ir arklavedžiai stojo 756 4| tvanams ar audroms didelėms ir baisioms karėms kilstant arba jas 757 3| šventą girią senu įpročiu baisios aukos atlikti; ir taip, 758 8| didelumo ir tankumo bei baisumo girių ir versmių, nes pašalus 759 4| Pakalnėj to kalno gulėjęs baisus slykūnas, arba smakas, kurs 760 8| tą įstatymą, kurs gyniojo bajorams prekioti, patvirtino pilių 761 8| išsirpę po medaunyčias, bajorystomis savo girdamies, vis į lenkų 762 8| taure, arba kiličku, savo bajorystos nustoja; ir taip kurs žemlionis 763 5| namus, regis, pirmąją dieną balandžio mėnesio. Tuo tarpu mergaitės 764 5| tai yra dūšioms, ant žemės baldančioms, sakydami: "Dieve Žempati, 765 3| baldai, nuo ko jau sulos, jau baldų kamara vadinos. Antrosios 766 5| trobą eiti, kuri paskui baldysis po namus per visą metą, 767 4| ant neklausančiųjų: kaipgi baldžiusios naktimis ir blaškiusios, 768 6| šėmmargis, dvylausis, juodausis, balgalvis ir taip toliau taip pat 769 3| prausti, plauti, mazgoti, balinti, skalurti, plūdurti, šviesti, 770 3| tos pervarinės sijos, arba balkio, užleisti. Po tomis užlomis 771 3| pervarinė drūkta sija, arba balkis, kuri abi šalini namo sieni 772 3| naktį ilsėjo. Sijose, arba balkiuose, ir sienose tų trobų buvo 773 5| kuršininkų namuose gal regėti balkius ir sienas po dvi rindi prikalinėtas 774 8| namie dalgį, piūklą, grąžtą, balną ir ginklą tiektų, ne nuo 775 8| čebatorius, puodžius, plytninkus, balnininkus, odininkus ir kitus amatininkus, 776 6| dirvas, ir taip: dvylis, balnis, palšis, šėmis, žalis, žilis, 777 7| senovėj sėdėjo apžarga be balno ir be kilpų, bet taip stipriai, 778 7| tarpu slapstydamos kirbose, balose ar giriose, niekados nuo 779 8| dalia dar metuose 1506 iš Balostekės vaškinyčios išleido per 780 3| padaugaviais lužėnais, arba baltaisiais gudais. Kiti vadino Žemaičių 781 3| skalurti, plūdurti, šviesti, baltinti ir anuoti. Nuo ko kiekvienas 782 7| skaistbėris, briedplaukis, baltkojis, žvairakis, pėdulkojis, 783 6| Tokie sueimai yra jau žinomi baltoj senovėj, ką patys žodžiai 784 4| apsikrikštiję, panedėly po baltosios nedėlios tą žinyčią sugriovė, 785 3| laidaro ar, vaikais dar baltplaukiais būdami, išsikūlę už rejos 786 7| pėdulkojis, laukkaktis, baltprusnis etc. etc.~ Paprastai, 787 3| juodsermėgiais, kurių baltos buvo - baltsermėgiais, kurių pilikos, pilksermėgiais 788 3| vaidai ir barniai tarp pačių baltsermėgių ar pilksermėgių ir rudsermėgių 789 4| žmonomis, kaip jau sakiau, baltuose drabužiuose, plačiose lovose 790 6| bartis išlaužė, prikalus bambą prie aulio ar drevės, varė 791 4| vadino jį dar Ganykliu, Bandganiu, ir iki šiai dienai yra 792 1| degančios saulės, po tyrus bangioja arba begalinės jūros užgulusios 793 4| valdo. Vadino jį dar debesų Bangiotoju nuo žodžių debesis ir bangioti 794 4| perkūniją, sako: "Večasis tėvas baras" arba: "Večasis kajo", beje, 795 7| nežinojo, todėl kirviai, bardišiai, kalavijai akmens ar uolos 796 3| dembliniu kyriejum apsisiautęs, bardišium pasiremdamas, šuniu, savo 797 3| dėl išvengimo tarp savęs barnių, kurie it veikiai galėjo 798 3| dėl ko nesikiša į svetimus barnius ar vaidus, atsako: "Ne mano 799 3| ilgesnę, įsimovęs, ūdrine ar barsiukine kepure antsivožęs, vyženomis 800 7| paskui, nešiojamas po rindas, barstė, regis, druską ant kareivių.~ 801 4| kareiviams, kaži ką ant jų barstydamas. Pabengus maldą, išdalijo 802 3| Pragaro į vakarus pajūry bartėnai, nadraujai, į kalną varmijonys. 803 6| svetimas bites kieme ar girioj bartis išlaužė, prikalus bambą 804 6| Nadro, Šalauno, Notango, Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo 805 3| akmenėlių, paupiais surankiotų, barvas trindamas, abrozdus į bažnyčias 806 3| drobes ir milus įvairiomis barvomis nė nuo ko nemokomos, pačių 807 1| sukloti sluoksniai įvairios barvos smilčių, žvizdrų ir akmenėlių, 808 4| išblėškęs senis, rūsto veido, barzdos nutįsusios ir išdriskusios, 809 3| amžių lykuojantys, savo barzdotomis šakomis tarsi viens kito 810 5| persidariusios į baltus drabužius, basos grįžo namo dainuodamos ir 811 8| savo ūkės sueime ryžęsi Bastiliją, taip vadinamą Paryžiuje 812 8| dumples antsimovę, dažytais batais apsiavė, it tarsi ketėdami 813 3| čėdijamas sriuobalas buvo batviniai, kuriuos rūgusius, smulkiai 814 4| paišorius, aprašė metuose 1826, Baubliu vadinamą, Raseinių laukuose 815 7| krašto, kuriame nieksai baudžiavos, arba lažo, nežinojo, tiktai 816 3| nugaros attiesė, pačių kalba bausdamas; ir taip senu įpročiu šiandien 817 4| iš Lietuvos pagrįžęs į Bazelio bažnyčios surinkimą, taip 818 3| barvas trindamas, abrozdus į bažnyčias ir koplyčias tėplioja. Metuose 819 5| nabaštiko antberti, nekaip bažnyčioj už jį pasimelsti. Tokių 820 8| reikalavo, bet smilkalui jų bažnyčiose. Lygia dalia vertęsi karės 821 3| Kas bekurstys ugnelę? Kas beaugins žaliąsias rūteles? Kas belesins 822 8| Mindaugas ilgiau krikščioniu bebūti išsižadėjo ir, savo karališką 823 9| būt užmušę, jei nebūt vėlu bebuvusi, todėl, idant svietas susirinktų, 824 3| III užgynė jiems toliau tą bedaryti.~ Pasitiekus po kelių 825 6| vengė, kaipo nuo nedoro ir bedievio. Todėl teisinimesi, stokodami 826 4| nuožmių žmonių, kraugerių ir bedievių dūšios ėjusios į pragarą, 827 3| nutiko, jog negalinti žmona, bedirbdama pievoj ar dirvoj, sugriuvo, 828 7| paveikė, kurie po to neveikiai bedrįso Lietuvą kabavoti; vienok 829 8| dingsty niekas nebgalėjo bedūmoti apie prekybą, bet reikėjo 830 3| didžiai retai tokių trūbų begal regėti, nes paprastai tirškina 831 4| tad paskui krauju tiktai begalima buvusi jį numaldyti. Iš 832 6| baisiai griauti, kriokdama begalinėse giriose. Svietui, tuo nusiminusiam, 833 4| kurie palikę po senovės begarbinantys savo girias ir lieknus senu 834 3| nesgi nė vienas nenorėjo begėdžiu būti, ką pradėjo, tą ir 835 8| rūgštą sulą ir girą šeimyna begėrė, o vergai jų putrą besrėbė. 836 3| vieniems kailiai išrūgo begeriant, kitiems įkyrėjo, tad į 837 3| nevengė, tardami: "Nuo vilko bėgęs, mešką sutiksi", kaipogi 838 3| drožė ir pleštekes po kiemą bėgiodami šaudė, jau nuo mažų dienų 839 6| vardo nebnorėjęs daugiau begirdėti.~ Tam nutikus, pasirodęs 840 3| pūkus voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį. Vasaros vidu įkaitę 841 4| lopšely jį pasiejusi ir pati begrėbdama tenai prasišalinusi, noris 842 5| nuo žodžio trėsti, arba bėgti. Šiandien dar mylimuosius 843 3| džiaugės, tardami: "Vilkui bėgus, lab ir uodega". Tas tarp 844 3| Liuosas lab ir po kere begyvena"; atkaliai, vergybos neapvežėjo 845 3| Nes ilgainiui tenai jiems begyvenant, grekonys įsikūrė tūlose 846 8| briedžiais neišžengiamose giriose begyvenantys ir taip dar dieną ir naktį 847 7| degėsius bevaikščiojant ir beieškant lietuvių, Kęstutis, su 15 848 4| į jo namus parneštų ar, beilsėdamas prie jo, padėtų jam jo namus 849 8| nebgalėjo nieko gero savo pilyse beįsteigti, nesgi storastos to vien 850 7| nebgalėjo iš savo pilies beišeiti. Griovė ir ardė neprietelių 851 3| kitiems įkyrėjo, tad į namus beišsiskiedė.~ Visa tas buvo, kad 852 7| likusieji kūlvertiniais tenkino beišsprukę nuo giltinės palikini pilį, 853 8| pertekusi, nebnorėjo vargų bekentėti; kas pikčiau, ilgainiui 854 4| Jeronimui šventų lieknų bekirtinti, kuriam įdavęs kelio raštą 855 8| bažnyčių, nei rotušių mūro, ko beklausi kitų patogių ir reikalingų 856 3| bemazgos tėveliams kojeles? Kas bekurstys ugnelę? Kas beaugins žaliąsias 857 8| pietus taip pat gi nebgalėjo beleisti lietuviai savo prekių, nesgi 858 9| zovada per laukus ant žirgo belekiąs.~ Kas nori aiškiau žinoti 859 3| beaugins žaliąsias rūteles? Kas belesins margąsias višteles?" Vėdliai 860 3| tolesiniai jų kraštų sritis, belikdami po savęs akmenį ir vandenį.~ 861 8| suiro ir vos pats jos vardas beliko, kaipogi liuosi kazokai, 862 3| ko netekusi buvai? Kas nu bemazgos tėveliams kojeles? Kas bekurstys 863 4| randa tenai kūdikėlį tyliai bemiegantį, didžiai brangiuose vystykluose 864 3| paembakėj viena džiūvusia žuvia bemisti, metuose l245 išleidę du 865 6| kas kuo rūpinos; visi buvo bemoteriai arba našliai, vyrai regėję 866 7| viršiau minavojau, gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir 867 3| ir šlajose. Antrasis jų bendras buvo gaidys, kursai rodė 868 4| kaip viršiau minavojau, bet bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo 869 3| Pažinės tarp jų ne vylium, bet bendryba buvo, turtus ne lėbausenai, 870 3| neglobė.~ Čia dar pridursiu bengdamas tą, ką Gvaninis, raštininkas, 871 5| besveikam juos valgyti. Bengias šiandien dar ta iškilmė 872 5| arba numirėlių vaišės, bengti.~ Nieko nėra taip didžiai 873 5| ant mūsų susimils, nesgi Beniutė, visų augalotoji mūsų mergaitė, 874 7| tais žodžiais: "Vaikeliai, benkim tą barą šiandien, aš jums 875 3| pasekėjų akys, ne širdis, benorėjo, tas valgė ar gėrė; noris 876 8| parusėnų benuveikti nei benudrausti patys savo galia, patelkė 877 7| ne žirgą pardavęs" arba: "Benuliūdo, it žirgo nustojęs", arba: " 878 6| narsybę kunigai amžiais benuramdė. Pagonimis būdami, vergus 879 5| lopeta, kad bent ant kapus benuskubėčiau" arba: "Garbė dievui, dar 880 8| lenkai, nesivildami parusėnų benuveikti nei benudrausti patys savo 881 3| vienok kely nebgalėjo jos bepanokti, bet turėjo į pat namus 882 8| su gudais, nebgalėjo jau beparsigrūsti per tuos lenkus arba gudus 883 7| negal aiškiai šiandien bepasakyti, tas tiktai yra žinomas, 884 7| patys nebgalėdami skubiai bepaskysti, tuojau tvėrė iš rogių tašką 885 3| savo lygiai pėrę; nes taip beperiamą išlepusį valaką apnikęs 886 3| su svečia šalia per jūrą beprekioti, tad, nebgaudami nė nuo 887 8| susvarstė, galvą sau nuskuto it bepročiai, kelnes it dumples antsimovę, 888 3| didžiuodamies klausinėjo, ar bėra kame giminių šiame pasauly, 889 7| kurioje nebūtų garbinamas jo bėras žirgelis. Nesgi senovėj 890 3| vėdliai, pasekėjams dekretą berašant, į piršlio vietą pastatė 891 3| pasekti.~ Čia, regis, gana berašyti apie senovės kalnėnų ir 892 5| vieno jiems vardo krikščionų bereikia". Trečiasis, gyvenąs metuose 893 3| blauzdlaužotie, gruodėtie, krušai beriant, lytui čežant, per pusnis 894 5| motriškę, ir kurs iš kukulių berietėdamas apvirto aukštynokas, tas 895 7| lietuvių kalboj, ir taip: bėris, palšis, pilkis, juodis, 896 3| nesgi tie žodžiai žemaičių berneliui ar mergelei godos žodžiais 897 8| idant priimtų į savo dvaro bernus. Tuo pačiu laiku jezavitai 898 3| pražilę ąžuolai, eglės, beržai, pušys, vinkšnos, skroblai, 899 3| klevais, liepomis, uosiais, beržais, gluosniais, apdiegti, nuo 900 5| kutino, dirbo jam iš jaunų berželių šėtrus, po kuriuos vaikščiodami 901 4| bitės pragaišo. Klevus ir beržus gerbė dėl to, jog vasaros 902 3| Neišžengiami pušynai, eglynai, beržynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais 903 3| niūksojo, o tarp jų kuokštai beržynų, liepynų, klevynų, ąžuolynų, 904 3| ramstantys. Liepynuose, beržynuose tas pats buvo, kuriuose 905 7| kurios skyde buvęs žmogus besėdįs meškos galva, ant kurios 906 5| sunkioje ligoje. Tuo tarpu, besergant dar ligoniui, tiekės jau 907 4| Ai dievali, kame, gilele, besi paršo lašinius skaninti", 908 8| godos beturėjo, nei gėdos besibijojo, ir visa tas pakenčiamu 909 3| savo pusės savuosius. Taip besitiekiant jaunasis siuntė jaunajai 910 7| ant balto žirgo ir sakalą besklendžiantį lygiai; įdėję indą į kapus 911 8| begėrė, o vergai jų putrą besrėbė. Kas kokį šaldrą kame pamatė, 912 4| šluotražį, raugą, pryparšes, bestiją, ant galo, stokodamas jų 913 5| taip visiems nuliūdusiems bestovint, gaspadorius arba kas išmintingesnis 914 4| džiaugsmo pats su šeimyna besveikas lašinius suvalgęs.~ 915 5| ir meldė, idant patiems besveikiems leistų juos suvalgyti. Jei 916 3| nuo mūsų auką ir valgykit besveikos". Tada visi pradeda linksmintis 917 8| ištižę lepume, nei godos beturėjo, nei gėdos besibijojo, ir 918 6| visos tėviškės. Jei tėvai bevaikiai buvo, tad priėmė sau karšinčių, 919 4| vyras išmintingas našlys ar bevaikis, nuo svieto perdėtas. Tarp 920 4| sau skyrė tarp našlių ir bevaikių, vyrus išmintingus ir dorus, 921 7| tarpu, jiems po degėsius bevaikščiojant ir beieškant lietuvių, Kęstutis, 922 4| Mogilė tuo tarpu, šioms bevampsant, gadinusi jų audeklą. Tam 923 3| pažįstamas, tuojau klausė: "Ką beveiki, ar sveikas? Sveikas, Naujų 924 6| įkyrėjus svietui ilgiau bevergauti, staiga antpuolęs juos ir 925 8| prekę į rytus per Mugapilį į Biarmiją ir Ugriją ir turėjo pažins 926 6| neprieteliai, dar užvis biauresnė žmonių skaugė visa paspėjo 927 3| juos šildė ir ne vien nuo biaurių darganų, lytų ir speigų 928 3| važiuojančių, tad toksai biaurus yra braškesys - aulolo aulolo - 929 4| minavojau, bet bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir 930 4| prekiodami su jomis ir bičiulaudamos, kartais jas nukariavę arba 931 8| svetimomis tautomis antturėti ir bičiulautis, to dėjęsi, dar metuose 932 3| Žemaičiuose, ką vardai patys - bičiulis, bitkopis, bitininkas, vaškininkas - 933 6| jog jie it būt lazdos jo bijantys, ne įsakymo. To kūrėjų kūrėjo 934 4| jog medžio, negyvo daikto, bijos užgauti, tad tuo tarpu vienas 935 4| pragaras, juodas, galas, vilti, bildėti, tratinti, buginti, bangioti, 936 4| Galgiu, Viliūnu, Velniu, Bildžiuku, Pikčiu, Tratintoju nuo 937 3| idant, slinkaudami ir lovose bipsodami, neištižtų, purpti ir pūti 938 6| svaras, stukas, pundas, birkova.~ Laiką lykavo naktimis, 939 7| Plateliai, Balostekė, Žąslaukis, Biržai ir kitos, idant, neprieteliams 940 5| rašo, jog pradėję šventinti birželio gale ir šventinę per 14 941 6| gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpiūtis, 942 6| Viešvėnų, 8. Rietavo, 9. Biržėnų, 10. Biržinėnų, 11. Ventos 943 6| Rietavo, 9. Biržėnų, 10. Biržinėnų, 11. Ventos galo, 12. Šeduvos, 944 4| grekonys, beje, gudai ir biskajai. Raštai senovės stigavoja, 945 3| apie namus krūpštinėjo ir bitėmis rūpinos. Tuo tarpu motriškosios 946 6| aiškiai žino, jog vienas pats bitinas bičių spietlių valdo, pats 947 6| girias veisė, tie vadinos bitininkais, kurie jo ežerus saugojo 948 3| patys - bičiulis, bitkopis, bitininkas, vaškininkas - stigavoja, 949 3| vardai patys - bičiulis, bitkopis, bitininkas, vaškininkas - 950 3| vainikus sagstė, palaidose bizose įpinti kaspinai blizgėjo, 951 5| turėjos, kairiąja ranka blaivą kaspiną aukščiau galvos 952 3| dergiant į pastogę nelindo, nes blauzdlaužotie, gruodėtie, krušai beriant, 953 3| drėgmės pastėrę sijonai blauzdų neplaktų, vyturo sau staibius 954 1| oro ar jūrų ermyderiai blaškė ir naikino svietą šiame 955 4| baldžiusios naktimis ir blaškiusios, darydamos jiems iškadas 956 7| neprietelių vieną apygardą, blaškydami neprietelius, badu marindami 957 4| gesyti, neigi vėjas jos blaškyti, bet atkaliai, tokioj dingsty 958 3| jaunuomenė, iš mauknos karklų ar blendies padirbę pavasariais, lig 959 3| neapikabinamoms. Lazdynai, alksnynai, blendynai ir kiti žarynai, it apyniai 960 3| ir taip toliau. Žilvičių, blendžių vices virbgalių vietoje 961 4| gandras parveda pavasarį, blezdinga - šilimą ir nieko pikto 962 4| žemaičiai kieles, gandrus, blezdingas, varnus, arba kniauklius, 963 3| palaidose bizose įpinti kaspinai blizgėjo, vietoje žieminių vilnonių 964 3| ronai, atsivėrus, beržo blizgėmis sausino. Akims skaustant, 965 5| padėtas visų tolimiausiai, juo blogesnis arčiau, visų prastasis it 966 3| ir to pakaks" arba: "Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi, ir tuo 967 3| kiaunių ir ūdrų, audinių blomas leido į svetimus kraštus, 968 3| Zigmantui auksytą tauragę savo bočiaus Gedimino, to tauro, kurį 969 8| Uksinę, arba Juodąją jūrą, bogino gintarus į pilis Albiją, 970 4| Ant tų rūmų buvęs apvalus bokštas, iš kurio kunigai saulės 971 4| metu reikia aukauti; į to bokšto sieną liuobėję Naujų metų 972 3| po kelias dešimtis, kaip bokštų, nuo kelerių metų riogsančių.~ 973 7| bei pilis dirbti, į kurių bokštus pusgyviams reikėjo tąsyti 974 3| gyvenančius, parusiais, arba borusais, prūsais, noris tenai tie 975 3| vardu, beje, Parusija, arba Borusija, vadino, dėl to vien, idant 976 6| vogonas, verpelė, bačka, bosas ir taip toliau. Svaras, 977 3| kupetas taip vadinamas; bragas buvo ketvirtainis su šiaudų 978 4| krauti, kaipogi tariama buvo brandės Krūvinė, varpų Krūvinė, 979 5| žiedus, mezgink vaisius ir brandink, idant žmonės, gyvuliai, 980 3| todėl, jog ilgai reikia juos brandinti, avižas ir miežius apie 981 9| toliau; brangų daiktą keitė į brangaus žvėries kailį, pigų daiktą 982 4| Visi užlaidyti brangiomis brangesnėmis zaslonkomis, arba užlaidinėmis. 983 3| darželis buvo jai pervis brangesni. Ai, kur dingot, tos Lietuvos 984 8| išbaidė iš savo girių brangius brangesnius žvėris, bitės kas metą po 985 8| taip lietuviai noris ir brangią geležį ir druską turėjo 986 3| išplėšti jo liuosybę, visų brangiąją nuo paties Dievo jiems duotą 987 8| gintarą, kaipo apie visų brangiausią daiktą, sako, jog grekonys 988 5| atstu nuo kita kitos; visų brangiausias daiktas buvo padėtas visų 989 6| galva daug didžiau buko branginama, nekaip motriškos, kaipo 990 8| penicijonims žinomas ir kaip auksas branginamas, ir niekur kitur, kaip pačių 991 4| puodelį, dykęs jis visų brangiųjų daiktų aukai nuo savo garbintojų; 992 4| tyliai bemiegantį, didžiai brangiuose vystykluose įvystytą. Prasidžiugusi 993 3| sėtinius, ir drabužius, užvis brangiuosius mazginius, sukrauna, pervis 994 9| kailius ir taip toliau; brangų daiktą keitė į brangaus 995 9| svarais ar latais, pagal brangumą arba retumą to daikto, nesgi 996 7| kruviną prakaitą dieną naktį braukdami; todėl tankiai, krikščionų 997 8| reikėjo, kruviną prakaitą braukiant, duoną ir mitalą tiekti, 998 8| niekas negali per lūpas braukyti, ir, tuo pasikliovę, ne 999 3| tad toksai biaurus yra braškesys - aulolo aulolo - girdimas.~ 1000 6| vadino: 1. sambrėškis arba brėkšta, 2. santėmis arba sutemo,