| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
1001 8| įkurti knebinį pilyse Kaime, Breste, Trakuose, davė jiems ypatingus 1002 8| druskinyčias kalne ties Bresto pilia, šiandien dar Druskininkais 1003 7| dideli, tai lietai auginami, briciais vadinami, po pačių vežė, 1004 7| įsinerti, jog meškenos ar briedenos galvena apmovė pats savo 1005 3| nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi, taurą ar šerną 1006 3| su džiovinta jautienos, briedienos ar kiaulienos mėsa; batvinių 1007 8| juostele pajuosė, nesgi briedinis diržas su vario sagčiais, 1008 3| sopagus pragyvena"; plačiu briediniu diržu kulšis surakino, ant 1009 3| pasietas ant šikšnelės, briedkriaunis korulo; kelnes taip pat 1010 7| šviesbėris, arba skaistbėris, briedplaukis, baltkojis, žvairakis, pėdulkojis, 1011 8| vienomis savo meškomis ir briedžiais neišžengiamose giriose begyvenantys 1012 7| savo galvos tarp tauro ar briedžio ragų arklio uodegą užkišo, 1013 7| arklį pirma apnasriu ar brizgilais, paskesniuose laikuose kamanomis 1014 3| tiekė: plėskes, apnasrius, brizgilus, strungus, tinklus, krytis, 1015 6| aukščiausiu kunigu, Brutenį, jo brolį, bet šis būk taip atsakęs 1016 3| galėjo, broliui mirus, savo brolienę vesti, posūnis, tėvui mirus, 1017 6| pasaka vadina tuodu vyru broliumi, vienok čia regimai yra, 1018 7| gieždami apmaudą už savo brolius, kuriuos taip pat vokiečiai 1019 3| jaunus ištįsėlius savo lietas brukant ir su mergaitėmis gluosniuojantis, 1020 7| buvo ginklais rendėtiniai brūkliai, o raitųjų kestės, taurų 1021 7| neprietelių. Ilgainiui tų brūklių drūktieji galai buvo švinu 1022 1| viena pati jų kalba it žalia bruknelė, nuo speigų apšarmojusi, 1023 6| arba aukščiausiu kunigu, Brutenį, jo brolį, bet šis būk taip 1024 4| gyvenimą. Sako, būk jų buvę nuo Brutenio laiko lig paskuojo kūrėjų 1025 3| liuobėjo peršalti, giriose brūzdami ar tolimas keliones keliaudami. 1026 3| vainiku antsiklėstę ar tūbo bryliu antsimovę, tankiau po plaukų, 1027 8| angas augalotas vyras su brylium nepasilenkęs negali įlįsti.~ 1028 4| Galūnu, Pragartu, Jodu, Bubiu, Ragočiu, Kipšu, Kelmu, 1029 9| yra), per 14 dienų tenai būdamu tyliai elgusiuos, krūpaudamu 1030 4| daryti tame naujame savo būde gero ir pikto, pagal tą, 1031 5| gerti midų ir alų. Taip budėjo per kelias dienas ir naktis, 1032 5| džiaugės gyvendamas. Kad taip budėtojai giedojo, raudės lygiai su 1033 5| daugiau mirusysis turėjo sau budėtojų, juo godingesniu ir garsesniu 1034 5| gentys nabaštiko ragino budėtojus gerti midų ir alų. Taip 1035 5| sėdintieji pasieniais giedojo, budindami nabaštiką tais žodžiais: " 1036 4| pavargusiųjų keleivių miegančių budinti.~ Tarp gyvio žalčius 1037 5| visados vieną dalį savo pelno budynei pavedė, nesgi juo daugiau 1038 4| vilti, bildėti, tratinti, buginti, bangioti, jog keldino jūrose 1039 6| tokius kunigus guvesniais ir buklesniais už save, tarė juos tikrai 1040 3| tą kovą taip padoriai ir bukliai atliko tarp savęs, jog patys 1041 7| Kiekvieno įgimtas protas ir buklumas bei guvumas rėdė jo spėką. 1042 7| tiktai narsumu, kantrybe ir buklumu tesižymino, tad ir kareiviai 1043 3| Akių pasiklausk" arba: "Buklus ir su žąsia moka arti", 1044 3| savo išminčia, gudryba, buklyba ir mandagumu bei švelnumu 1045 6| vyriška galva daug didžiau buko branginama, nekaip motriškos, 1046 3| sumyniojo. Žynys vėl tarė: "Lai būna visados judviejų meilė stangi, 1047 3| kurie patys, naktimis skalų buntą uždegę, žiburiuodami ujo 1048 4| ant kurios viršaus aukso burbulas spindėjo, kuriam tarnavo 1049 4| žeidę dėl numaldymo dievų. Burčionys, kurie su pagalba pikto 1050 4| nepermanė, jie lėmė, štikinėjo, būrė, vardavo, šventė, ko svietas 1051 3| ir rudenį žąsų ir ančių būriai pliurškė.~ Rūmė tarp 1052 7| žvėrimis grumtis, daugiau būriais po kelis šimtus, kartais 1053 6| įstatymus, nuo dievo per burną kūrėjų kūrėjo visiems apskelbtus 1054 4| kiemai yra kunigų, žynių, burtininkų, žavėtininkų, zokaninkų 1055 4| bet daugiau dygo pačioj būsenoj svieto draugės ir buvo reikalingu 1056 3| ir stiprumas nuo jo žemėj būsenos buvo lykuojamas; alų dar 1057 4| pažinyčį kokiai noris esant ar būsiant nočiai, beje, badams ar 1058 7| ant šio pasaulio, tokiu būsiąs ir po smerčio: jei čia vergu - 1059 3| taip pat buvo sau giriose butas įkūrę, tad vadinos Rudaičiai, 1060 4| sukrutinimo žmogaus mentos ir dėl būtino sau paklusnumo. Lygia dalia 1061 3| gyręs ir sakęs, jaunojo butoj būk esančios medaus šulinės, 1062 7| amžius mano" arba: "Diena būtoji", arba: "Ne saulės amžių 1063 6| didysis Lietuvos marčelga Butrimas, visų garsusis savo amžiaus 1064 1| vienas nežino. Trečia, tą buvimą jūros tame krašte dar patvirtina 1065 1| tebžaliuoja, kaipo ženklas viso to buvusio. Nesgi senovės raštai skelbia, 1066 4| nutiko; nesgi kaip kurs bylesnis kokį daiktą išguldė jiems, 1067 6| kuopose: pirma tylėjo, paskui bylojo ir teiravos. Kokius tenai 1068 3| paskyręs vyrą išmintingą, bylų, malonų ir mandagų tarp 1069 3| mandagumu bei švelnumu ir bylumu visas šio pasaulio žmonas 1070 3| nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės svietui negailino, plaukų 1071 9| tas turi skaityti Tadeušo Čackio raštus apie lietuvių ir 1072 8| ties Seradze), Karhoduną (Čarnovicą ties Krokuva), Asanką (Senąjį 1073 8| pilyse ir tenai dailidauti, čebatorauti, siūti ir ką norint knebinėti, 1074 8| tenai dailides, kalvius, čebatorius, puodžius, plytninkus, balnininkus, 1075 3| smirdėti. Antras jų didžiai čėdijamas sriuobalas buvo batviniai, 1076 3| rūgštą lapynę. Vienok daugiau čėdijo sausus valgius, beje, džiūvusius 1077 7| rymionų dėl savo dailumo, čeklumo, greitumo ir stiprumo, bet 1078 8| urėdus įdėjo. Veltui minavoti chanai klūkė pagalbos nuo lietuvių, 1079 3| apie Gardiną, Drohičiną ir Chelmą, tankiai dar jacvingais, 1080 3| pamatavo sau garsias pilis Chersonesą, Teodosiją ir Albiją; bet 1081 8| sakos regėjęs tenai ardymus Chersono pilies mūruose, pačioj saloj 1082 3| praminė, kartais Gudonija (Chodania) vadino, jog tenai gudai 1083 3| vien tūlus medžius, bet ir cielas girias taupė ir už šventas 1084 4| vien tūli medžiai, bet ir cielos girios buvusios šventomis 1085 4| vien tūlus medžius, bet ir cielus lieknus ir girias už šventas 1086 8| yra randami žemėj Nerono ciesoriaus pinigai, o kapuose Valakų 1087 3| Vytautas padovanojo teutonų ciesoriui Zigmantui auksytą tauragę 1088 3| pavėdžios per savo skvarmą į cimbolus, su stygomis taip pat gelžinėmis 1089 5| paskui grobė pačiam žyniui už čiuprynos ir jį taip pat aptalžė už 1090 7| ir veizėjo: jei kraujas čiurkšliu tekėjo, tad toj karėj vylės 1091 1| ir tvankos, medžiais ir čiužynais užaugusios, vienok niekas 1092 3| kitus straipsčius, arba člankus, sakydami: "Tau, dievali 1093 6| toksai buvo: nykštis, arba colis, pirštas, plaštaka, gniaužta, 1094 6| saviep 12 nykščių, arba colių. Uolektis, arba mastas, 1095 3| kėlės Kuršo kunigaikštija, Curonija, Kurland vadinama, kad pirmiau 1096 8| Senąjį Sandeką), Setują (Čyche), Singonę (Schintau), Kelemantiją 1097 8| Askaukalį (Osielską), Setidavą (Cydovą gret Gniezno), Kalisiją ( 1098 5| kabinėdamos į langus dunksinoja ir cypčioja rūstai, skelbdamas gaspadoriui 1099 4| mergaitės. Vienos ir antros čystatą už visų pirmiausią įstatymą 1100 3| randama, kuriose ne vien kūną čystijo, bet dar nuo daug ligų vaistėjos, 1101 3| vėdlių tiktai marčelga vienas dabojo, kad visi viso pertekę būtų, 1102 4| žinovai Lietuvos kalbos dabotųsi į tuos palaikus, kalboje 1103 4| jog žvaigždes ant dangaus daigstė ir tuo į pasaulį žiburį 1104 3| nuo pat žemo nupiauna ir dailiai sudeda ir suriša, o dvaro 1105 8| žemaičiams, pilyse ir tenai dailidauti, čebatorauti, siūti ir ką 1106 4| svilksnį, darbininkui kirvį, dailidei kaltą, grąžtą, motriškosioms 1107 3| visų didžiųjų meistrų arba dailidžių ziegoriais. Taip pat Luoba, 1108 5| neturėjai gražią žmoną, dailų žirgą, rimtą ginklą, darbią 1109 7| grekonų ir rymionų dėl savo dailumo, čeklumo, greitumo ir stiprumo, 1110 8| kapuose iškasamų, kurie savo dailumu ir gražumų būtinai yra pavėdžiais 1111 5| dar tebesančius, užvis dainas, šiandien dar daugioj vietoj 1112 3| tuos trimitus pūtę, o kiti dainavę atlieptinai, nuo ko ir dainos 1113 5| žinovai tos kalbos palaikus dainų, dar dainuojamų, surinktų, 1114 3| esanti, tuojau linksma, dainuodama savo rūtas laistė ir ravėjo, 1115 3| daina dėl persergėjimo yra dainuojama mergaitei ištekant. Todėl 1116 5| pradžia dainos, toje dingsty dainuojamos, tokia yra. Paskui tą bluką 1117 5| kalbos palaikus dainų, dar dainuojamų, surinktų, rasi iš jų aiškiau 1118 3| saulei patekant sutartines dainuoti. Ir taip, susiėję į vieną 1119 3| šlapumo kelio. Piautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo tokius 1120 3| giria vadinamom, kuri kalva dalija tą sluoksnį į dvi įšleiti: 1121 9| kaip svaras sidabro buvo dalijamas į 8, 10 ar 12 ir daugiau 1122 1| nuskilusios nuo tų kalnų, toje daly Žemaičių, kurią senovėj 1123 5| vaišindami; kaip yra keturios dalys metų laiko, taip buvo atliekamos 1124 4| nukirtęs. Tą žinyčią pirma danai buvo sugriovę, paskui teutonų 1125 3| traškančios girios ir versmės dangavo. Todėl senieji kalnėnai 1126 8| amatininkus, idant į Lietuvą dangintųsi ir tenai sau knebinį įsiimtų, 1127 3| mintantys ir galvijų kailiais dangstantys, savo vaikus ir pačias kailių 1128 3| motriškosios praeidamos dangstė jaunąją marškinių stuomenimis. 1129 4| skaisčias eiti galėčiau, plikas danguj nestovėčiau" etc.~ Viršiau 1130 6| kalnų pilti, nuo neprietelių danguodamos; bet tarp žmonių, kurių 1131 3| linksmybe, nesgi veja paklote, dangus apklote, o alkūnė ar akmuo 1132 4| neprikišdamas rankų, paėmė su dantimis taurę, kurią keldamas pamažu 1133 3| sukaitintas prie kaklo tvėrė, dantims geliant, gelžgalį ant dantų 1134 3| mulkis arba molakis", arba: "Dantis praėdęs, proto neįgavęs, 1135 3| dantims geliant, gelžgalį ant dantų dėjo, rėmui piaunant arba 1136 8| didžią neteisybę lietuviams darančius, ryžos nebleisti vytinių 1137 4| priešinga pirmajai, beje, piktą daranti, todėl Nelaima arba Laume 1138 5| ilgėdamies mirusiųjų tą darantys, arba vėlių dienos, nuo 1139 4| ja ir skudrinusi kitas jų darban, pasakodama apie dorybę 1140 8| visą kiaurą metą žvejyba darbavos, nesgi jų krašte, kaipo 1141 3| nuveiktinai, todėl kiekviename darbe ir atlikime klotis buvo, 1142 5| dailų žirgą, rimtą ginklą, darbią šeimyną, didžius turtus, 1143 5| gaspadorius paėmęs dėkavojo darbininkams, o vainiką pakabino ant 1144 3| mergininkas, trumpas drūtas darbininkas". Nesgi kaip girioje medžius 1145 4| kardą, seidoką ar svilksnį, darbininkui kirvį, dailidei kaltą, grąžtą, 1146 5| liuosybę kritusius, ir didžius darbininkus, kas šiandien dar kaip Kalne, 1147 3| dirba, panedėlį tiktai savo darbui teturi, didžiai tankiai 1148 6| mirus, kitas tuo užsiėmė darbuotis, ilgainiui ir trečiasis 1149 6| jus melsivos, kaip čia kad darėva; mylėkit viens kitą ir neapleiskit 1150 5| speigus, pusnis ir pūgas ar darganas ir it tarsi globos sau nuo 1151 7| alkiu, šalčiu, lytumi ir darganomis, ant galo, antpuolę žiebų 1152 3| namus savo tegalėjo atsekti. Darganoms dergiant, lytums čežant, 1153 4| arba Piktuliu, Drebkuliu, Dargūnu, Galūnu, Pragartu, Jodu, 1154 6| plakę, jei amžiuje būdama tą dariusi, tad tokią ugny sudeginę, 1155 7| nesakyk šaltas", arba: "Darydamas gudriai, veizėk į galą", 1156 4| naktimis ir blaškiusios, darydamos jiems iškadas javuose, gyvuliuose 1157 3| godą savo plauko drabužiu darytis; vienok sunku dar yra lyčių 1158 3| gailiais vietoje apynių darytu, nebįgalintys, subatos dienoj 1159 3| regįs. Aplink trobesius buvo daržai, už daržų dirvos, rugienos, 1160 3| trobesys vadinos stogine, ar daržine, pailguotinas ketvirtainis, 1161 3| tųdviejų sėklų netaupė savo daržuose, kaip kalnėnai ir žemaičiai, 1162 6| Daugspruikis, jo brolis Mintautas, Daugaliaus brolis. Vienok tokie sau 1163 4| linkan jei minėsim, jog daug daugesniai privalumų turėjo grekonų 1164 8| baisiai gėrė, taip jog daugis tarp žemlionų, kurie toj 1165 3| iešmo ar ant anglių, jei daugiui, beje, svodboms, arba kozoms, 1166 6| kunigaikštis Živinbudas, Daugnaitis, Daugspruikis, jo brolis 1167 6| Živinbudas, Daugnaitis, Daugspruikis, jo brolis Mintautas, Daugaliaus 1168 8| to radusis tenai didžiai daugybei svieto, kunigaikštis Jokūbas 1169 6| vyrai, nebturėdami kito davado nuteisinti savo rubos, tuojau 1170 6| teisinimesi, stokodami aiškesnių davadų, ne siekė, bet galvą savo 1171 5| kaipogi patys lietuviai teturi davadus ant tų savo senovės minavonių, 1172 4| linksmybę, kaip sakiau, davusi, o nedorus pragare kankinusi.~ 1173 3| motriškosios verpė, audė ir dažė savo drobes ir milus įvairiomis 1174 8| kelnes it dumples antsimovę, dažytais batais apsiavė, it tarsi 1175 8| ginklai, šarvai, šikšnos, dažytos irkos, geležis, druska, 1176 3| nuo ko nemokomos, pačių dažyvėmis savo prasma. Vyriškieji 1177 7| regintys keliaujantį nabaštiką debesyse ant balto žirgo ir sakalą 1178 3| karė 10 metų pateko, nesgi Decebalus, getų rykys, niekaip nenorėjo 1179 8| beje, su Maksimu, Trajanu, Decijum, Galum, Aurėlijum ir Klaudijum, 1180 6| ką jis sako, savo galvą deda, jei tas nebūt esąs tiesa, 1181 8| tarpu nuvargęs vampsojo tam dedantis, vildamos naujus ponus malonesnius 1182 7| čia su ta dalia kariaunos dedas. Tankiai kariaudami ypačiai 1183 6| stigavojant; "Aš savo galvą dedu" arba: "Aš savo galvą duodu, 1184 3| dainą, tėvas tarp oriųjų su degančia žvake stovėjo, o motinai 1185 4| negesantys žmonės trobesio degančio, idant ugnelės pikčiau nesušyžintų, 1186 1| aukštos, spiginamos nuo degančios saulės, po tyrus bangioja 1187 7| nusiaubė, jog plėnys vienos ant degėsių tyruose jau lakstė, vienok, 1188 8| tenai būk vis teriojęs ir deginęs. Rašo, jog būk Žemaičių 1189 4| žodžio rusėti, arba amžinai degti, tai yra jog tenai amžina 1190 3| niekados nei smala, nei degutu netepa, ir jei kuomet pasitinka 1191 3| visus liuosus esančius, ir deja tam, kas neteisingai ranka 1192 4| šventė, ko svietas gedavo, dejavo ar reikalavo, kalbėdami 1193 8| nesgi tas gi Mingailius dejuodamas sako, jog lietuviai jo amžiuje 1194 4| vilktrasas, apie dūšeles, dejuojančias medžiuose, upėse, ežeruose 1195 4| vienos klykiančios, kitos dejuojančios, rankas narstydamos. Tą 1196 1| dėl to tankiai girdima yra dejuojant, jog pievos neželiančios, 1197 6| dievus, veizėdamas į saulę ir delčią, o dabar išvydęs jų veidus. 1198 3| saulės, o naktį žvaigždės ir delčios per lapus neregėjo, nesgi 1199 3| sakiau, plačias rankoves ties delnais ir antį visados su segele 1200 4| Antra Vilkmergės papily, Deltuva vadinama. Trečioji taip 1201 3| šienuodamies, ant plikos vejos, dembliais ar meškenomis pasikloję, 1202 3| negavę, tad iš liepos lunkų demblius drabužiui audė, jau avalus 1203 4| kiti įrankiai, tai lietai derantys, buvę laikomi. Dešinėje 1204 7| Nubengę karę, su neprieteliais derėjo tokiu pragumu: kunigai, 1205 4| jį Derintoju nuo žodžio derėti, arba derinti, nesgi, kad 1206 4| nuo žodžių pykti, drebėti, dergti, galuoti, pragaras, juodas, 1207 4| nuo žodžio derėti, arba derinti, nesgi, kad jis nebūt šildęs 1208 4| žmonių antturi. Vadino jį Derintoju nuo žodžio derėti, arba 1209 3| rugiai atentį metą taip yra derlingi ir tankūs, jog arklys negali 1210 6| ir kitam nedaryk; bet kur dėsi svieto atkaklybę, kuri visados 1211 4| žiedų vietoj legerės lankus dėvėję. Vienok šiandien, atsitikus 1212 3| paprastai pilkas sermėgas dėvi, pilies gase ar kieme nė 1213 3| tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimi žodžiai tebrodo ir ką pats, 1214 3| kaip jei šiandien regim dėvimus, tiktai ne geležies, bet 1215 9| kalnėnai ir žemaičiai, devintajame amžiuje turėję pinigus ir 1216 5| vėl atminimą, kurį vadino devintinėmis, minėdami, regis, devynias 1217 6| vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, 1218 5| mirusiųjų nesikakino, nes, devynioms dienoms sukakus nuo palaidojimo 1219 4| ką tvirtina pati žolė, devynių vyrų spėku vadinama ir už 1220 4| kurią šiandien iš gudiškumo devynmace vadina. Žodis devintinės 1221 3| baisiausiai ligai tame krašte), devynspėkes gėrė, svaitėjančius volungės 1222 3| visa patys sau dirbo.~ Dešimtasis trobesys vadinos ublas, 1223 6| tie pagastai dalijos į dešimtines, jų vyresnieji vadinos pristovais. 1224 7| guviuosius vyrus, visų pirma dešimtininkus, taip vadinamus nuo to, 1225 9| Antras raštininkas pradžioj dešimtojo amžiaus tokią notį įrašė. 1226 9| esančių, ir taip sakė: tiek dešimtų arba tiek šimtų kapų Lietuvos 1227 9| Vytauto sudegusios keturios dešimtys tūkstančių ir trys šmotai 1228 5| taurę vėl pripiltą išgožė į dešinąją pusę, paskui išbėrė aukštyn 1229 5| skreitą keptų plonių ir stojos dešiniąja koja ant zedliaus, ant durų 1230 3| pečių antsiautusios, ant dešiniojo peties segele susegė, nuo 1231 3| uždegė. Tą patį darė ant dešiniosios ausies, ant kaktos ir pakaušy. 1232 5| aukščiau galvos iškėlusis, o dešinoje rankoj tauragę midaus turėdamos 1233 5| plonius. Tada kritusiuosius į dešmąją pusę zedliaus visi valgė, 1234 5| gaspadorius vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais, riaušiais, kogalvėmis 1235 3| šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros, škobai, - šiandien dar 1236 4| ant akmenų po dideliais didelesniais ąžuolais. Iškilminėmis aukansenomis 1237 7| laidydami neprieteliai akmenis, didelesnius girnų akmenų, išlaužė tuos 1238 4| krauju. Ant jo garbės laikę dideliame inde žaltį, kurį kunigai 1239 4| kirsdami, tad sutikę visų dideliausiąjį ąžuolą, už visus medžius 1240 3| ant didesnio jų orumo visų dideliojo ąžuolo uoksuose, šėtra uždengtus, 1241 1| neminėjo, idant mūsų krašte dideliosios upės - Venta, Nevėžis, Dubioji 1242 3| negali nuo tų kelių žodžių jų didelumą įsitėpti, kas per girios 1243 5| į kiaušį pavėdžiu, kurio didelumas buvo pagal didumą garbės 1244 4| tokio nėra randama, kas tą didelybę praėjusiojo svieto rodytų, 1245 9| svaras buvo į mažesnius ar didesnius šmotelius iškapotas, ne 1246 4| badams ar marams, giedroms ar didiems tvanams ar audroms didelėms 1247 3| plunksnas plėšė ar vyženas vyžo didiesiems, nesgi už visų didžiausią 1248 4| lietuvišku lielum per lielą, arba didų per didį. Lenkai ir tą už 1249 8| 1]~ Platumas ir didumas prekybos rodo didumą ir 1250 3| pervarinėj sienoj tokio pat mažne didumo buvo, kaip didžiosios, vedė 1251 6| valdžią ir nuo to, regis, jau didžiaisiais kunigaikščiais, beje, aukštesniais 1252 3| palinksminti savo džiaugsmu. Visų didžiąja jų linksmybe buvo viešės, 1253 4| yra visiems šiandien, jog didžiame širdgile prancūzas sako " 1254 6| artimiausiam genčiai ar visų didžiausiam prieteliui, ką darė tokiu 1255 3| lielio leidimas yra visų didžiausiom ydom motriškųjų, todėl ant 1256 3| burgėjo, kurios, ir visų didžiausioms giedroms spiginant, niekados 1257 1| stebėsimės, matysim tenai visų didžiausiose giriose, kame pušys, eglės, 1258 4| buvo gavęs jį regėti, tuo didžiavos, o tas, kurs kraštą jo rūbų 1259 5| sėdintį ir į dangų lekiantį didžioj draugėj". Kiti lydėtojai, 1260 4| išmintingasis vyras visų didžiojoj karšaty, beje, 70 ar 80 1261 3| skliautais į pietus buvo durys, didžiosiomis vadinamos, pro kurias mažne 1262 3| taip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, ar bėra kame 1263 8| kaipogi vasaros laiku tiktai didžiuose ūkės reikaluose ant paramų, 1264 1| šiandien, jų vaikai, galim didžiuotis ir girtis, jog nė viena 1265 8| neturėjo, tad reikėjo eiti prie didžturčio meilauti jo, idant priimtų 1266 4| Žvaigždyksčiu nuo žodžių žvaigždė ir diegti, jog žvaigždes ant dangaus 1267 5| nesikakino, nes, devynioms dienoms sukakus nuo palaidojimo 1268 4| širdgile prancūzas sako "Mon Dieu", vokietis - "Mein Goth", 1269 5| akis į stalą įdūrę, nekurie dievmeldžiai tarp jų tarės garuose valgių 1270 6| skelbti, tas jus didžiau dievobaimingais ir doresniais padarys, nekaip 1271 6| kožnas žmogus nuo gimimo dievobaimingu yra ir klauso veikiau dievo 1272 4| debesų aukštybėse gyvenusi dievybė, Perūnu vadinama, kaip viršiau 1273 8| krauti, beje: Daugavos pily (Dinaburge), Merkinėj, Vilkmergėj ir 1274 4| sako: "Dievai žino, kur dingo". Buvę jau taip pat dievų 1275 3| pervis brangesni. Ai, kur dingot, tos Lietuvos gadynės, kad 1276 3| žmogų, yra sakoma: "Kur dingsi, gyvas į žemę neįlisi, reikia 1277 8| gimimą Kristaus taip pat Diodoras, sicilijonis, didis raštininkas, 1278 4| tie yra minavojami: vieną Dionizas Poška, Raseinių žemlionų 1279 8| prekyba vėl pradėjo plėstis. Dioskuras, arba Salpilė, Uksinėj pajūry 1280 3| Kad tuo tarpu kitoms darbą dirbant, vienus jų kūdikius, ant 1281 3| kurs geras žmogus būt taip dirbąs, kaip sau, tad kiti tuojau 1282 3| širdies žmogus; keliaudamas, dirbdamas, kame būt nevargstąs, visados 1283 3| dėvėjo. Motriškosios vasarą dirbdamos po marškinių trūsėjo, išeiginiu 1284 8| didžiau, ne vien pilių, bet ir dirbinyčių, arba fabrikų, nesteigė 1285 3| su šepečiais, savo prasma dirbtais. Mirti nė vienas nesibijojo, 1286 7| būtinai iš vieno medžio dirbtus, be šikšnų, be geležies, 1287 4| vylyčia užsiausti. Perūnas dirdinęs kipšą pervis pavasarį, kad 1288 6| ašvienio arba javų, savo dirvą ar pievą kitam išnuomojo, 1289 8| minti, taip ir šį vieną dirvai arti ne dėl savęs, bet dėl 1290 3| plaikstės. Ant galvų sklastai it dirvoje vagos taukšojo, uostai it 1291 8| pradirti žemės lopeliai, dirvomis vadinami, kuriuose avižos 1292 8| pajuosė, nesgi briedinis diržas su vario sagčiais, pirma 1293 6| įgijęs. Dar Zigmantas III DLK, Augustu vadinamas, metuose 1294 3| jog, apkyrėjus zokaninkams dominikonims Falkenavo klioštoriuje paembakėj 1295 9| Žuvėdų žemėj, pagrąžinti, donį jam po seno mokėti ir nuo 1296 8| rodo: pavynastis, lažas, donis yra lenkiški žodžiai, ne 1297 6| abydas ir galžudes nudraus, dorą ir teisingą globs ir kožną 1298 5| taip elgės, kaip reikėjo doram žmogui; kožnas, nukentėjęs 1299 4| didžiai godingą vyresnybę visų dorasis ir išmintingasis vyras visų 1300 6| didžiau dievobaimingais ir doresniais padarys, nekaip kad aš karvedžiu 1301 3| karėj, tas ir vyresnis, kas doresnis, išmintingesnis ir teisesnis, 1302 6| visados verčia laukan visų doriausią padėjimą, kas ir nugis nutiko, 1303 4| netingėjo.~ Pagal jų nuomonę dorieji žmonės lig palaidojus stačiai 1304 4| minavojau, didžiai teisinga, doriems pailsį ir linksmybę, kaip 1305 4| nuomonę į dangų eiti ir doriesiems reikią per didžiai aukštą 1306 3| džiovino, ant tos duobos buvo doris, arba salyklininkas, kuriame 1307 6| ir tenai pasiekti mokslą dorybės ir gudrybės. Pagal Odino 1308 5| abydas savo viens kitam dovanoję, per tą šventę visi lygūs 1309 6| tam, kurs jam gyvybą buvo dovanojęs. Tapo dar vergais vėl per 1310 4| Maitinos kunigai aukomis arba dovanomis, kurias svietas kas dieną 1311 6| kam norint dovanoti, bet dovanotasis turėjo pats meilauti, idant 1312 7| didžiai garbinamas, kaip dovanotieji žirgai. Todėl šiandien dar 1313 3| iš liepos lunkų demblius drabužiui audė, jau avalus vyžo, iš 1314 4| kaip jau sakiau, baltuose drabužiuose, plačiose lovose gulėdami, 1315 7| dangaus tegalėjo viltis, kurie drąsiai už namus ir liuosybę savo 1316 7| pazomačiuose galą gavo nuo vyrų, drąsinamų narsia žmona.~ Lyčius 1317 3| įkyrėjo; kaipogi šiandien dar, drąsinant rūpesningą žmogų, yra sakoma: " 1318 4| pasakojo apie tuos milžinus, drąsindami juos, idant, žinodami, su 1319 4| ant galo, kad jis kitą drąsinęs ir juokęsis, jog medžio, 1320 4| priešaky jų stovėti, kareivius drąsinti ir skatinti, idant negurtų; 1321 7| pasirodyti, kaip didžiai drąsiu yra, pirmasis puolė ant 1322 4| parovė, arba pasuko". Perūnas draudęs kipšą už tą, jog žmonėms 1323 7| veizėdami į jį, kaipo į savo draugą laimės ir nelaimės, numirė. 1324 6| pertaisęs visuomenę svieto draugę naujais įstatymais, kuriais 1325 3| savo jaunų dienų ir jaunų draugių ar rasi minėdama nežinomą 1326 8| buvo įkūrę tenai prekės draugybą. Tuo pačiu laiku iš Kauno 1327 8| tėvų, pirmąją krikščionišką draugybę įkūrė. Lygia dalia skolininkus, 1328 4| jis patvėrė, kol jį būdas draugybės pakentė. Ką regim nutikusį 1329 4| ir mėklinsimės į pradžią draugybos svieto ir jo susirinkimo, 1330 7| vylyčias iš seidokų it sniegą drėbė.~ Nes ilgainiui, pramanius 1331 4| Tratintoju nuo žodžių pykti, drebėti, dergti, galuoti, pragaras, 1332 4| Pikuliu, arba Piktuliu, Drebkuliu, Dargūnu, Galūnu, Pragartu, 1333 3| šlapjurgiui esant, nuo šalčio ir drėgmės pastėrę sijonai blauzdų 1334 3| klėtimis, bitės paprastai drevėse po girias veisias. Iki šiol 1335 3| kurie juodus žalčius ir driežus, kaipo sargus savo namų, 1336 4| linksmo, vadinę Trimpa, arba Drimba, kaip patarlėj šiandien 1337 4| smarkiausių neprietelių, nesgi kas drįs į traškančią girią lįsti, 1338 4| nuodėmę ir tuos, kurie būt drįsę juos ardyti, kuo smarkiausiai 1339 4| joti; jei kas kitas būt drįsęs tą daryti, tam tuojau būt 1340 3| ir prieš tokią jų galybę drįso kariauti, kuriuos vos-ne-vos 1341 6| velnio". Ir visus tuos, kurie drįstų juos verginti, tas pats 1342 3| tiekė, nesgi svečios žemės drobę sau pirkti, už gudo, lenko 1343 4| buvęs šėtras, brangiomis drobėmis išsagstytas. Prieš žinyčią 1344 5| taip motriškosios nebalintų drobių rutulius ant galvų sau rutulo, 1345 3| žalgirėnais apie Gardiną, Drohičiną ir Chelmą, tankiai dar jacvingais, 1346 5| midaus kaušą ir, didžiai drovėdamos, pastatė prieš kunigą, kurs, 1347 3| seidokus dirbo, vylyčias drožė ir pleštekes po kiemą bėgiodami 1348 4| pačiame stuobry, pats jo drūiktis turėjęs nuo apačios 19 lietuviškų 1349 3| pustrečio sieksnio ėjo pervarinė drūkta sija, arba balkis, kuri 1350 3| turėjo per gulinčias drūktas drūktesnes sankritas, jau nuo karšaties, 1351 7| neprietelių. Ilgainiui tų brūklių drūktieji galai buvo švinu pripilti 1352 3| jaukiam orui esant, speiguotie drungnu vandeniu iš namo geldose 1353 6| jų tėvas buvo vadinamas Drupis, Žibininkas, Žadeikis, ką 1354 6| grįžtis, kepurė, rakanda, druskinė, dvolikis, sėtuvė, pūras, 1355 3| beje: kaušai, samčiai, druskinės, įliūdai, menturiai, stovėjo. 1356 8| Bresto pilia, šiandien dar Druskininkais vadinamas, beje, šulines 1357 3| tęvas mergininkas, trumpas drūtas darbininkas". Nesgi kaip 1358 3| laikuose išlepusios audė dryžus, kuriuos šiandien dar daugioj 1359 1| dideliosios upės - Venta, Nevėžis, Dubioji ir kitos, visų didžiosioms 1360 4| tuo tarpu tylu melsdamos dūksavo. Kad kūrėjų kūrėjas vaikščiojo 1361 3| augantiems ant savęs sūnums ir dukterims, keliais klėbiais jau neapikabinamoms. 1362 3| lietuviai pardavojantys savo dukteris jaunikiams į žmonas.~ 1363 7| keršis, plesnis, raudis, dulis, žergštis, juodbėris, šviesbėris, 1364 3| rinkliavų nemokėjo; ūkės dūmoj ir jos reikaluose tarp visų 1365 3| kantrybę ir stangybę, o dūmoje išmintį rodė: vilty neguro, 1366 8| rados pavojūs, kad kožnas dūmojo ne turtus savo didinti, 1367 4| sutvirtino arba sukrekino iš dumpių, nesgi pirma dumpys, beje, 1368 8| it bepročiai, kelnes it dumples antsimovę, dažytais batais 1369 4| sukrekino iš dumpių, nesgi pirma dumpys, beje, amžina migla, pasaulio 1370 5| kiemą, kabinėdamos į langus dunksinoja ir cypčioja rūstai, skelbdamas 1371 7| nudurti, tad pačiu kestės galu dunksterėjo jam į krūtinę taip smarkiai, 1372 8| kariauti, užgulė Uksinę jūrą ir Dunojų, arba Istrupį. Maskoliai 1373 3| Tyrulė ir Isteris, arba Dunojus. Taip pat lygia dalia visos 1374 3| aukštesnis už rejos sienas, duoba vadinamas, mažne pusę rejos 1375 8| vadinamuose trobesiuose, pirma duobose išdžiovinę, be kurių trobesių 1376 4| probočių veikalus minėti, duodamas dievams apieras priimti, 1377 8| javų ar pinigų, nuo svieto duodamų, kakinos, nugis tos nebkako 1378 4| leisti, beje, visiems gyvybą duodančiu. Vadino jį taip pat Visgamtu, 1379 4| aukos dovanas priėmė ir duodantiems dievų pataiką apreiškė; 1380 6| dedu" arba: "Aš savo galvą duodu, jei tas bus ne tiesa". 1381 6| juos kas dieną naujomis duoklėmis, naujomis rinkliavomis, 1382 3| mokesnių niekam nemokėjo, duoklių nedavė ir rinkliavų nežinojo, 1383 7| šiandien, aš jums rytoj duosiu arklius į bažnyčią joti." 1384 3| brangiąją nuo paties Dievo jiems duotą dovaną, kuriuos tankiai 1385 6| savo įsakyme, žemaičiams duotame, liepia jiems savo tėvūnams 1386 6| Grigalius plenipotencijoj, duotoj metuose 1238 Vilhelmui, 1387 4| Vadino jį Duotonu, arba Duotoniu, nuo žodžio duoti, kurs 1388 4| veisęsis ir augęs. Vadino jį Duotonu, arba Duotoniu, nuo žodžio 1389 4| nuo išganytojo šio svieto duotuosius, skaito ir seka, vienok 1390 3| ertmės paliko mažosioms durims, o trečioji didžiosioms; 1391 5| tuojau tarė, jog kokia noris dūšelė rūgoja ir nenori į trobą 1392 5| alaus, vėl iškėlė pro langus dūšelėms trokštančioms, tad patys 1393 4| išganymo; vadino tokias dūšias vėlėmis nuo to, jog vėlai 1394 4| didžiai rūpinęsi tikumu savo dūšių atenčioje, todėl mirdami 1395 7| baudžiavą, bažnyčią, mugę, dvarą, susiedų ar prietelių lankyti 1396 3| dainose savo namus visados dvarais vadina, nesgi jei kurs kiemas 1397 3| dienas, o kartais ir šešias, dvare dirba, panedėlį tiktai savo 1398 4| žinoma. Paskiau vadino juos dvarionimis, gudiškai dworzanin, jog 1399 8| pusantro milijono auksinų į dvarus popiežiaus, ispanų ir anglų. 1400 4| kalnėnai ir žemaičiai, piktą dvasią minavoja. Čia taip pat reikia 1401 5| uidami šalin Pikulį ir piktas dvasias nuo nabaštiko; vadinos lydėtojais, 1402 9| yra lietas ir įkapotas dvejoj vietoj, kurie kirčiai rodo, 1403 3| girtas nebagotas, tas ir dvės, nieko neturės". Taip pat 1404 4| būtinai, bet, tuo nustipus, jo dvėselė, arba dūšia, einanti kur 1405 3| namu, darė vieną trobesį dvilinką, tada pačioj kerčioj, kuri 1406 3| šėrė. Jei tos kūtės buvo dvilinkos ar trilinkos, tad jos buvo 1407 3| ir kūčių arba tarp pačių dvilinkųjų ar trilinkųjų kūčių buvo 1408 7| pėsčiuosius paslėptus, kuriuos dvisėdais jodino: susigrūmus pačiai 1409 7| sugavę, perskėlė aukštai dvišakį medį augantį ir tenai kunigo 1410 6| kepurė, rakanda, druskinė, dvolikis, sėtuvė, pūras, bačka, vežimas. 1411 6| šalnis, žalmargis, šėmmargis, dvylausis, juodausis, balgalvis ir 1412 9| į vieną, nuo ko vadinos dvylekiais, patreiniais etc.~ Dėl 1413 9| tokių pinigų kėlės vardai dvylekių, patreinių ir taip toliau, 1414 6| kuriais arė dirvas, ir taip: dvylis, balnis, palšis, šėmis, 1415 4| juos dvarionimis, gudiškai dworzanin, jog prie rūmų, arba dvaro, 1416 3| nenorėtų daryti, tad rykštėmis dybavoja tol, kol prisuokia jį tą 1417 6| sulauks sausos šakos"; kitus dybavojo, prie dybo pririšę, kitus 1418 6| šakos"; kitus dybavojo, prie dybo pririšę, kitus į viežą sodino; 1419 4| žynių pramoniu, bet daugiau dygo pačioj būsenoj svieto draugės 1420 3| nutvilkusius druska sūdė, dyguliui duriant, lydekos žandus 1421 4| ant garbės taukų puodelį, dykęs jis visų brangiųjų daiktų 1422 3| tautomis, kurios tankiai dyko į jų kraštą įsigrūsti ir 1423 3| ramdyti savo neprietelius, dykstančius išplėšti jo liuosybę, visų 1424 5| sėtinuosius vykinti, idant, jais džiaugdamies, tave garbintumėm, augink 1425 4| ir sopulių gėrėjęsis ir džiaugęsis. Taip pat mušę jam ant garbės 1426 3| dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies".~ Kad taip vyriškieji, 1427 4| gyvenęs pakajuje, godoj ir džiaugsme, kuriam nukirpusi jo amžių 1428 5| to, ko mums reikia, idant džiaugtumėmės ir tave garbintumėm". Po 1429 6| prabilęs tais žodžiais: "Džiaukitės, laukdami ryto, nesgi dievai 1430 6| stebėdamos, jog gyventojai javus džiovinantys rejose, taip vadinamuose 1431 3| permerkti nuo lytaus ar krušos džiovinos, vasarą tenai valgė, rudenį 1432 3| taip pat valgė slėgtus ir džiovintus, užvis rūgštai virtus. Tokiu 1433 3| vaikus tildydama, putrele džiugina. Jei į vandenį, su miltais 1434 3| jiems vergauti ir kentėti, džiugindami juos laimingesne atente, 1435 8| midus, apyniai, javai, žuvis džiūvusi ir gyvuliai. Druską noris 1436 3| čėdijo sausus valgius, beje, džiūvusius ir keptus. Mėsą jautieną, 1437 8| kūrino gintarus, kuriuos egipčionys vadino sakal. Paskiau žinoma 1438 3| ir mokės: kaip mietininkę eglelę ar pušelę viena ranka it 1439 3| šaukdamas tuos žodžius: "Ei viešpatie! Kas tai per sunkybė 1440 3| keliauti, kurį drabužį iš namų eidamos kur toli tesiėmė; vadino 1441 9| lindusiu į girią, kuria eidamu antštikusiu kiemus, kurių 1442 5| taip pat laistė, tardami: "Eikit pavalgiusios ir negadinkit 1443 5| kurie pasirinko iš tų namų! Eikšenkit ant šio pasistiprinimo tokia 1444 5| Nuo to indo grindo akmenis eilėmis į visas puses it žvaigždės 1445 5| padėjo ant žemės kelias eiles akmenų, it pačiame vidury 1446 6| paeina nuo žodžių su ir eimi, kuopa nuo kopti.~ Nuo 1447 3| kuriamas, ta perdalyta siena, einančia nuo kuknės į galutinę jos 1448 3| tame pasaulio sluoksny, einančiame nuo šiaurės Uksinių pamarių 1449 3| Daugavos, pačiu pajūriu einąs, Kuršu lig šiai dienai yra 1450 3| išrūkus, šilima į trobą eitų. Abejose tose trobose sienos 1451 3| motinos švenčiausios į dangų ėjimo, krūmus ir žarynus skina, 1452 3| prakaitą, šoko stačiai į eketį žiemos vidu, speiguotie, 1453 8| krosnies, kuriuos anie vadino elektron. Menelajas, grekonų viešpats, 1454 3| avikailiais tesidarė, nes, ir taip elgdamies ir tokį storą drabužį dėvėdami, 1455 4| nedorieji, kurie piktai elgęsi ant svieto, ir nelaikšiai, 1456 6| maž jo teklausę, kožnas elgęsis kaip tinkamas ir kas stipresnis, 1457 5| vienaip su krikščionimis elgias, tiktai krikščionų neleidžia 1458 9| dienų tenai būdamu tyliai elgusiuos, krūpaudamu daugybės tenai 1459 8| užvis Nevėžis Žemaičiuose, o Emba Letgaliuose, noris nė kokie 1460 3| juos pradeda apie Į dangų ėmimą motinos švenčiausios, 15 1461 6| tvaskėti pradėję, o perkūnija ėmusi baisiai griauti, kriokdama 1462 4| jam namus jo išteriojus. Ėmusios skųsti Jeronimą Vytautui, 1463 4| kur savo kūdikėlį padėti, ėmusis į medžio šakelę lopšely 1464 6| liepęs svietui sueiti į Enedos papilį. Suėjus tenai, būk 1465 3| kuriomis pavasarį ožaičius ir ėraičius po laukus ganydami tancino. 1466 7| Tokiu pragumu metuose 1220 Erdvilas, žemaičių kunigaikštis, 1467 8| tebebuvo, užvis nuo metų 1215, Erdvilui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, 1468 4| artinantis. Triškis jaučia jam erelį, žylė prajaučia speigą ir 1469 7| raitas joti noris ir ant erkelės kumelėlės į bažnyčią ar 1470 8| krašte gyveno, nes ilgainiui, ermyderiais ir nelaimėmis remiamas, 1471 1| pasakomis, koks juos tenai ermyderis ir kuomet pakasė. Įlipus 1472 3| jog jų kraštas, oras ir erti namai ne vien nelepino, 1473 3| duris taip, jog dvi dali ertmės paliko mažosioms durims, 1474 7| pilys kalnuose taip buvo ertos, jog kartais po kelis tūkstančius 1475 5| dievo dovana susirinko į ertus namus, regis, pirmąją dieną 1476 8| tarpu lenkai ir kiti gudai erulių kraštą, pustuštį paliktą, 1477 3| ilgainiui teutonai tuos erulius, tenai gyvenančius, antėjo 1478 3| tėvo namuose mergaitei ar eržilui goda buvo, jei tiktai nuo 1479 8| plačią valstybę, saulėteky esančią, metuose 1499 nuveikę, sunėrė 1480 8| prieš kailinuočių kraštą esančioj, tesą gaunami gintarai.~ 1481 3| sakęs, jaunojo butoj būk esančios medaus šulinės, pieno prūdai, 1482 3| vandeniu apšlakstė visus esančiuosius, mazginius, baldus, galvijus, 1483 4| Pabengus maldą, išdalijo auką esantiesiems, kas tuojau persikeitė į 1484 3| svetimus kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. 1485 3| pasaulio, Afriką, Aziją ir Europą, savo valdžioj jau turėjo; 1486 9| Mikalojaus, talentus, tos dienos evangelijoj randamus, vadina ilgaisiais 1487 1| kaipogi tebepasakoja: ten ežeras užrukęs, kitur po žeme palindęs, 1488 3| šąlant ar dergiant, ten pat ežere ar upėj nutrinko. Šiandien 1489 7| griovio supylė sau aukštą ežią, nuo ko ir abažu vadinos, 1490 6| 16 amžiuje, susibarę apie ežias ir rubas savo gruntų, paprastai 1491 4| šarkas, triškius, žyles ir ežius už šventus turi dėl to, 1492 4| prajaučia speigą ir pūgą, ežys padeda jam pievas ir girias 1493 8| bet ir dirbinyčių, arba fabrikų, nesteigė į savo kraštą, 1494 3| zokaninkams dominikonims Falkenavo klioštoriuje paembakėj viena 1495 9| pergalėję žemaičiai, bet ir patį Figilį nutvėrę, kurį būt užmušę, 1496 9| nėra minavojamas. Tenai su Figiliu padalijusiu savo šeimyną 1497 8| svetimų kraštų nereiktų jų gabenti ir pirkti ir per tą savo 1498 4| laikas; nesgi žodžiai gadynė, gadas, gadyba nuo visų yra permanomi, 1499 5| audrų bei vėtrų ir nuo visa gadinančio Pikulio". Po tos maldos 1500 8| tokią geležį, kuri javus jų gadinanti. Storasta, krūpaudamas, 1501 3| kūną lepino, silpnino ir gadino, didžiai saugiai vengė, 1502 4| Verpėja, Metėja, Audėja, Gadintoja, rasi Mogilė, Kirpėja, Skalbėja 1503 4| tarpu, šioms bevampsant, gadinusi jų audeklą. Tam žmogui,