| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
1504 3| daugioje vietoje gal regėti gaidos aitrą, laibumą ir švelnumą 1505 4| aukos buvo visados aiški ir gaidri, jei kana kados nulijo, 1506 3| Antrasis jų bendras buvo gaidys, kursai rodė jiems dienos 1507 3| garsas šunų lojančių ar gaidžių giedančių, sklydurdamas 1508 6| mušė ir teriojo, kur vien gailėjo užnikti, į visas šalis siaubdami, 1509 5| patys, būdami viso pertekę, gailėjos, jog prie tos dievo dovanos 1510 3| išlepusį valaką apnikęs toksai gailesys, jog, nebtverdamos nuo karščio, 1511 3| žuvia, juoda duona, alum, su gailiais vietoje apynių darytu, nebįgalintys, 1512 4| trukinusi jas nuo jų darbo, gailindama joms šiokius tokius niekus 1513 3| didžiai geros širdies ir gailingi žmonės: jūros skendinius, 1514 3| laibumą ir švelnumą kalbos bei gailingumą širdies. Kitos linksmybės 1515 3| juoda duona ir raginti gailiniu alum, kurį valgį ir gėrimą 1516 4| taip sako: "Ai dievali, gaisras", "Ai dievali, lytus anteina", " 1517 3| daržus, jau saugodamies nuo gaisrų, idant, vienam trobesiui 1518 4| ir stiprybę per šilimą, gaivinančia ir kutinančia visa tą, kas 1519 5| pagrąžini, tu laukus ir daržus gaivini, girias žaliuodini, suteik 1520 5| Ai dieve Perūne Pilvyti, gaivink reikalingu lytum ir rasa 1521 5| nei žiaurus oras, nei visa gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių 1522 4| medžių žaliuoti, visą gamtą gaišinęs, it tarsi norėdamas, kad 1523 4| geriausius kėtėjimus ir darbus gaišinusi ir ardžiusi, tą vadinę Nelaima 1524 3| reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį, viešės jų buvo meilės ženklu, 1525 7| Ilgainiui tų brūklių drūktieji galai buvo švinu pripilti dėl 1526 3| pasieti vytimis, vienais galais į kamaros sieną stipriai 1527 3| visų nuožmieji, mušės ir galavos su jaukesniaisiais per ilgus 1528 4| amžiutį, kad skaisčias eiti galėčiau, plikas danguj nestovėčiau" 1529 6| paspėjo išnaikinti. Tačiau ką galėjau dar rasti lietuvių senovės 1530 4| buvęs, jog 15 vyrų patogiai galėjusi pietuoti pačiame stuobry, 1531 4| paženklinto, kuriam atėjus, galėjusios išeiti iš to kūno ir apsireikšti 1532 4| Kipšu, Kelmu, Juodžiu, Galgiu, Viliūnu, Velniu, Bildžiuku, 1533 8| leido toliau žemės keliais į Galiją ir Marsiliją, nuo tenai 1534 1| mes šiandien, jų vaikai, galim didžiuotis ir girtis, jog 1535 4| jog kokios tenai dvasios galinčios į tuos gyvus ir negyvus 1536 3| dėl lobio ar skaugės kitų, galinčių ką garsų nuveikti, nešelpė 1537 3| matydamas, niekados netarsi galinčius butos darbus nuveikti ir 1538 6| Šalauno, Notango, Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo ir Kulno. 1539 3| pamežonys, juo į kalną galindžiai, kame bengės į vakarus Lietuvos 1540 8| Pagirionys (Pagezonija), Galinidija, Varmija, ir tų kraštų pilis, 1541 3| o viso naudojo, kas būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti; 1542 6| akimis regit, tai išmintingai galit ant savo naudos atversti, 1543 3| ką Gvaninis, raštininkas, galop 16 amžiaus pasakoja savo 1544 8| Maksimu, Trajanu, Decijum, Galum, Aurėlijum ir Klaudijum, 1545 3| prisiartinęs, įsikabina, ir jį nuo galūnės lig pat žemo nugenėja, ir 1546 4| Piktuliu, Drebkuliu, Dargūnu, Galūnu, Pragartu, Jodu, Bubiu, 1547 6| nepaklusnų dėl savo labo galuoja žemyn.~ Vaidovytis, naujasis 1548 7| kalavijais bei akstimis, kurių galuose taip pat buvo įtaisyti aštrūs 1549 4| pykti, drebėti, dergti, galuoti, pragaras, juodas, galas, 1550 6| nenorėjo krikštytis ir kariavo, galus graibstydami, dieną ir naktį 1551 3| siena, einančia nuo kuknės į galutinę jos sieną, toje pervarinėj 1552 3| stiklo langų nebuvo, tad galutinėj ir šalutinėj sienoje buvo 1553 3| alkieriaus nebuvo, tad po galutiniais ar šalutiniais trobos langais 1554 7| jog meškenos ar briedenos galvena apmovė pats savo makaulę, 1555 3| šiaudais pakreiktas, kuriame galvijai, parėję iš ganyklos, ilsėjo.~ 1556 3| nuomonę tariama buvo: "Ožka ne galvijas, merga ne šeimyna"; kaipogi 1557 6| ar šieno gavo. Jei kas, galvijo neturėdamas, gavo nuo antro 1558 7| dembliniu kyriejum, kurio galvočium apvožęs savo galvą ir veidą, 1559 3| tebstigavoja minavojama: "Žilė galvoj, velnias uodegoj", nesgi 1560 4| teisingumą to skaitliaus negal galvotis, nesgi nuo senų laikų yra 1561 4| kartų būk tą daręs, kiek galybių Perūno norėjęs pagarbinti. 1562 6| netaikas taikins, abydas ir galžudes nudraus, dorą ir teisingą 1563 6| matydami tokį būdą žmogaus gamtoje, norėjo taip surėdyti žmones 1564 3| pasakojo, čia, jam bandą ganant, lūšis jautį suplėšiusi". 1565 4| ant pikto, todėl vadinos Ganda nuo žodžio gandinti, jog 1566 8| gasus, žvirblius ūlyčioj gandindami, kiti midaunyčių užstalėse 1567 4| parlėkusi ledą spiria laukan, gandras parveda pavasarį, blezdinga - 1568 4| kalnėnai ir žemaičiai kieles, gandrus, blezdingas, varnus, arba 1569 6| piesu tesirūpina, beje, gano bandą, avis ir arklius. 1570 4| garbina; todėl vadino jį dar Ganykliu, Bandganiu, ir iki šiai 1571 4| visų geriausiomis bičių ganyklomis, iš kurių visų gerąjį medų 1572 3| kuriame galvijai, parėję iš ganyklos, ilsėjo.~ Trečiasis trobesys 1573 3| idant piemens vietoj bandą ganytų. Žiemos laiku, kaip sakiau, 1574 3| svetį į pirtį; sumetus tenai garą po kelis atvejus ant krosnies, 1575 1| surietė ant galvų plaukus į garbanas, o jų kailį sudeginusi į 1576 4| drąsų ir raudoną, barzdą garbanotą, ant galvos liepsnas tvaskančias, 1577 6| pavedžiau mano gyvenimą Perūno garbei. Štai stovi mano brolis, 1578 8| įkandin vokiečius jų dievo garbėj, norėdami juos į katalikus 1579 4| pradėdama giedoti, visų pirmąją garbina; todėl vadino jį dar Ganykliu, 1580 7| paskesniuose laikuose yra garbinama ir nuo senųjų minima. Nuo 1581 3| jų dainose taip didžiai garbinamos; nesgi, noris nuilsusi, 1582 3| teregėdamas bei vieną Dievą garbindamas, brūzdė laimingai savo name, 1583 6| amžiuje gimus Kristui, savo garbingame rašte "Girionų būdas" sako, 1584 5| taip didžiai garsaus ir garbingo senovėj tarp lietuvių palikimų, 1585 3| Tenai augo sudiegtos taip garbingos mergaičių rūtos ir lelijos, 1586 5| ir garbino vyrus garsius, garbingus gaspadorius, narsius kareivius, 1587 4| brangiųjų daiktų aukai nuo savo garbintojų; jei trečioje dienoj reikalaujančios 1588 5| ir, tuo džiaugdamos, tave garbintų. Želdink žoles, veją, puikas 1589 3| avys, atskiestos keturiomis gardėmis, nuo kurių vadinos gardu; 1590 3| vadinos žalgirėnais apie Gardiną, Drohičiną ir Chelmą, tankiai 1591 3| gardėmis, nuo kurių vadinos gardu; už to tvarto vėl buvo kūtė, 1592 3| naktį ar žiemą speiguotie garsas šunų lojančių ar gaidžių 1593 4| Kada ir už ką tie vyrai garsavo savo ūkėj, trumpumas mano 1594 3| sau kraitį klojo, ir ta garsesne nuotaka buvo, kuri sau didesnį 1595 3| tolimos tolimesnės ir garsios garsesnės tautos telkė juos sau į 1596 5| budėtojų, juo godingesniu ir garsesniu buvo. Ilgainiui atvejų atvejais 1597 8| viešpačiui, kurs didžiai garsiai tenai rėdės; tas, girdamas 1598 7| pergalėtojai dėvėjo. Mirus garsiam karvedžiui, kaukoles pergalėtųjų 1599 3| Kimerijos ir tenai pamatavo sau garsias pilis Chersonesą, Teodosiją 1600 3| Lietuvos karalius, metuose 1428 garsioj Lucko gėrynėj, kurioje daug 1601 5| grandies sumovę, kaukoles garsiųjų jo neprietelių po to indo 1602 6| marčelga Butrimas, visų garsusis savo amžiaus ūkės ir lietos 1603 5| dievmeldžiai tarp jų tarės garuose valgių regintys šašuolėčius 1604 3| kuriame buvo langelis, garvilka vadinamas, kame salyklą 1605 3| pilkas sermėgas dėvi, pilies gase ar kieme nė kokiu kitu drabužiu 1606 5| doromis motinomis ir doromis gaspadinėmis tapti teiktųsi. Nu įvedė 1607 4| to, jog tą darė iš didžio gaspadoravimo, ne iš šventybės; nesgi 1608 8| to laiko medaunyčios ir gaspados pilyse kliuvo žydams į nagą, 1609 9| kapas kaip sūduose, taip ir gasuose.~ Lietuvos pinigus it 1610 8| vieni tarškino po pilių gasus, žvirblius ūlyčioj gandindami, 1611 8| ir taip paliko tuščios gatvės, šiandien Vokiečių gatvėmis, 1612 8| dar vardai ūlyčių, arba gatvių, pilyse ir pilelėse, Vokiečių 1613 4| gaubti ir javų, jog javus gaubė, akalsino ir gausino. Liela, 1614 3| pat kulti pabengę, gėrė gaubės gėrynę, nuo žodžio gaubti, 1615 5| padarę.~ Apkulas, arba gaubjaują, nuo žodžių gaubti ir javai, 1616 4| žuvų daug upėj sužvejojo. Gaubjavė nuo gaubti ir javų, jog 1617 3| tiktai tenumanė nuo bičių gaudesio, šovose siuvančių ar po 1618 3| gelžinėmis ir varinėmis; jų gaudesys yra trumpas ir kimus; smuikais, 1619 3| pliurškalas, kruopas kruopą gaudo". Šiandien aprūkusi lietuvė 1620 3| jau tinklais ar slastais gaudydami, kiti ežeruose ir upėse 1621 3| žuvims žvejoti ar žvėrims gaudyti, riužius ir venterius dirbo, 1622 3| lietuvius gyvenančius lig upei Gaujai vadino latviais iš pagadinto 1623 4| Vadino ją Kauke, arba Gauke, jog nuo vieno turtus vogė, 1624 8| daiktą, sako, jog grekonys gauną jį nuo šiaurės kailinuočių, 1625 8| vietą, kurioje jis būt esąs gaunamas, nes prekėjai, skaugėdami 1626 8| donimis, bet, norėdami javų gausą didinti, pradėjo svietą 1627 4| vandeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka.~ Turėję dar 1628 7| arba špiegai, sakė visa gausiant. Tuo tarpu, jiems po degėsius 1629 4| žynius, arba jo tarnus, gausiąs. Paprastai jis didžiai retai 1630 4| javus gaubė, akalsino ir gausino. Liela, arba didelė, nesgi 1631 3| ir gailesį, kursai savo gausmu, graudingumu lyginos su 1632 4| įkūrėju pakajaus, brandos ir gausumo, globėju gyvulių, orės ir 1633 8| prekiojo iš Žemaičių žemės gautais gintarais, tą mums aiškiai 1634 8| vien savo prekę, bet ir gautąją per Uksinę jūrą iš Azijos 1635 5| gyvuliai, bitės ir paukščiai gautų sau peną ir, tuo džiaugdamos, 1636 3| todėl šiandien yra sakoma, gavus koki keistą daiktą: "Laikyk, - 1637 3| motiejų kalnėną ar žemaitį gavusi, tuo vien save džiugino, 1638 9| kurių būk ne vieno gumbą gavusiu, išsprukusiu ir prie savo 1639 8| Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apie jų ermyderį, antsiskaitęs, 1640 3| kursai apdaras didžiai jas gašijo: dirvose, pievose trūsėdamos 1641 8| rymionys sveikieji sau gašumą ir gražinį, o ligoniai sveikatą 1642 8| sagčiais, pirma goda ir gašumas senovės Lietuvos vyro, nugis 1643 8| žemėje randamų, bet dar nuo gašybos lietų, beje, auskarų, segelių, 1644 3| buvo jų vyrų dirbti. Tą jų gebėjimą ant visokio amato gal šiandien 1645 5| tarsi globos sau nuo žmogaus gedaudamas. It tą patį darė ir senosios 1646 4| grūdais. Šiandien dar, jų gedaudami, sako: "Ai dievali, kame, 1647 7| visame pasauly buvo garsi ir gedaujama ne vien nuo grekonų ir rymionų 1648 3| trobesius su marčia, pradėjo gedauti, jog nesą jos butoje to, 1649 8| būk teutonai didžiai tenai gedavę, taip pat leidę gi tenai 1650 4| vardavo, šventė, ko svietas gedavo, dejavo ar reikalavo, kalbėdami 1651 3| nesgi kalnėnai ir žemaičiai gėdėjos ko norint nuo svetimo reikalauti, 1652 8| į Azijos kraštus. Užvis Gediminui valdant Lietuvos ūkę, kad 1653 6| karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 1654 3| taip, kaip svietas kad buvo geidęs, tad pradėjo jis stigavoti, 1655 8| širdy buvo išdilusi, kūno geiduliai, ne dvasios tamprybė, rėdė 1656 6| jiems reikia ir ko patys geidžia dėl savęs, galėtų pasiekti. 1657 6| ilgainiui pinigų nepradėtų geisti, nuo kurių, kaip žinoma 1658 1| svieto, bet antro gyvenimo geistų. Vienos yra buvusios šiame 1659 3| giriose, ne vien netižo, bet į geišį supentėjo. Nesgi nei žiaurus 1660 3| kožnas šelpė reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį, viešės jų buvo 1661 7| pėsti, ginklą pagrobę, pilį gelbėti ir neprietelius drausti. 1662 3| jūros vagių apniktus, jūroj gelbi, pakeleivingus ir nuvargusius 1663 6| arba nuo žodžio vokiško geld - pinigai, beje, mokesnis 1664 3| lovius, raugtines, kipius, geldas, muldas, taip pat ir kitą 1665 7| griovius, o patys, įsimovę į geležinius šarvus, nebebijojo nei akmenaičių, 1666 4| geltonomis papilvėmis ir geltonais antakiais gerbę namuose 1667 7| perdalytas, viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai, 1668 4| Tarp gyvio žalčius geltonomis papilvėmis ir geltonais 1669 7| apatinėje mėlyni laukai, geltonuosiuose laukuose karūna buvusi stati, 1670 7| ne plaušomis nuvyžtų, bet gelumbėmis apsiūtų, ką dar tarp senųjų 1671 3| tvėrė, dantims geliant, gelžgalį ant dantų dėjo, rėmui piaunant 1672 3| kojenomis. Ratai jų yra be kokio gelžgalio, kuriuos suvaržo medžio 1673 3| cimbolus, su stygomis taip pat gelžinėmis ir varinėmis; jų gaudesys 1674 3| pradėjo jis stigavoti, jog nuo gelžinių noragų javai nevykstantys, 1675 8| nuo kur geležies, noragus gelžinius nuo savo žambių sukalę į 1676 5| o vainiką pakabino ant gembės trobos gale godingoj vietoj. 1677 3| briedžių ragai įkalinėti gembių vietoj, rodantys skaitlių 1678 3| pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu, kaip viršiau 1679 3| viešės, beje, pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu, 1680 3| abydyta palikusi. Pačiuodamies gentybą lig trečiosios kartos tesaugojo, 1681 4| kaip dievai, bet kaip didi geradėjai ir išgelbėtojai savo tautos 1682 6| vadinos, priimti vardą savo geradėjų ir juos nukaršinti padoriai, 1683 3| kiltį arba jų pirmuosius geradėjus ir rėdytojus, kurie buvo 1684 3| minavonei taip didžios sau geradėjystos ištiestos iki šiai dienai 1685 4| bet tankiau nelabajai kaip gerajai indėvei vykusi. Žmogus, 1686 4| ganyklomis, iš kurių visų gerąjį medų ir vašką neša, kas 1687 4| skanius valgius, saldų gėralą, o vasarą baltai apsidarę 1688 5| kitus molio stotkelius su gėralu, sudėjo ir akmenimis užkrovė. 1689 1| pasauly buvusius, kurių vienos gerankštės sprindžiu negal išmesti, 1690 4| kurio šiandien tebdaro, gerbdami juos vienus kaipo prajovus 1691 3| ravėdamos ir visaip jas gerbdamos, idant ir jos būt jau vadinamos 1692 4| buvo ir iki šiai dienai yra gerbiamos ne dėl jų šventybės, bet 1693 3| tebėra jų kalboje, drabužį gerbiant, minavojami žodžiai: žluginti, 1694 3| pakeleivingus ir trokštančius gerbiantys, bei sakydamas: "Šitai ugnelė 1695 5| vyrų savo klausytų, namus gerbtų, doromis motinomis ir doromis 1696 4| po žemaičius ir jų midų gerdamas, girdėjo žemaičius giedant: " 1697 4| Mitrofanas iš Pinsko rašo, jog Gereimantas, didysis Lietuvos kunigaikštis, 1698 4| žinyčia, metuose 1265 nuo Gereimanto, Lietuvos kunigaikščio, 1699 5| maloniu yra buvęs ir kuo jis gėrėjos ir džiaugės gyvendamas. 1700 5| kokią mūsų turtai išgalėjo, gėrėkitės tuo valgiu, kaip kad mes 1701 3| monininkai savo klajume geresnės mūšos nebūt parodę, kaip 1702 3| sakoma: "Kurs pirmesnis, tas geresnis" - arba į negreitai einantį 1703 5| gali laimelė džiaugtis ir gėrėtis". Išeiga bengės gėryne, 1704 3| Nė kokio tokio daikto geriamo ar valgomo nebuvo jų namuose, 1705 3| panosės kyšojo, nuo kurių geriant ar valgant it nuo pėdų varvėjo. 1706 6| nežinantys. Svietas midų geriąs, nuo to regimai, jog ir 1707 4| prielaidus ir paršus bariojo geriau, nekaip grūdais. Šiandien 1708 6| rėdytis, kaip tiktai jam gerai geriausiai būtų. Tai išminčiai, matydami 1709 4| o liepų žiedai yra visų geriausiomis bičių ganyklomis, iš kurių 1710 4| liepkauliai iki šiolei yra visų geriausiu ūkininkų žiburiu, nesgi 1711 4| galybė, kuri visokius visų geriausius kėtėjimus ir darbus gaišinusi 1712 3| stebesniu, vis pačių valgiai, gėrimai ir skaniniai, ne svetimi 1713 5| ragauti". Tą patį darė ir su gėrimais, nulaistę visų po truputėlį 1714 3| šimto metų sau skaitė.~ Gėrime taip pat buvo vidutiniais, 1715 5| valgiu, kaip kad mes kad gėrimės jūsų minavone, valgykit, 1716 3| sviestu, pienu, medum, tarp gėrimų midum šimtergiu, alum, nugeižėjusiu 1717 8| persikrikštijęs išdavė, gerindamos vokiečiams, metuose 1253 1718 8| pradėję kariauti su girionais (germani), šiaurėj gyvenančiais, 1719 3| garsiame rašte "Girionų būdas" (Germanorum mores) tais žodžiais: "Žemaičiai ( 1720 3| teka, kame esanti tauta germariai", rasi girionai, o aiškiau 1721 8| svečiu vadindamos, visų gerosiose trobose, noris per visus 1722 5| naktį, garbindami visados gerus gaspadorius, mokytojus arti 1723 4| matydamas, jog bitės, gulbės, gervės, žąsys vadovus sau. turi, 1724 4| dievą, bet už ženklą jo gerybės turėjo. Taip, kaip minavotas 1725 4| be vaidų ir lėbausenos, gėrymę. Visa tą atlikdavo lauke, 1726 3| metuose 1428 garsioj Lucko gėrynėj, kurioje daug karalių pasitiko 1727 4| gesyti, tardami, jog ugnelė gesoma pykstanti. Šiandien Žalgirėnuose 1728 3| valdžioj jau turėjo; vienok getai ir prieš tokią jų galybę 1729 3| valdymierus, kurie, skaugėdami getams jų turtų ir norėdami juos 1730 3| šunų lojančių ar gaidžių giedančių, sklydurdamas per medes, 1731 4| gerdamas, girdėjo žemaičius giedant: "Titis leido, Titis leido", 1732 4| meldės, pakaitomis su svietu giedodamas, kaip viršiau regėjom. Ilgainiui 1733 5| linksminos, į trimitus pūsdami, giedodami ir šokinėdami. Ta šventė 1734 6| susikibusiu, pragydusiu ir giedodamu lygiai su malkine sugruzdėjusiu. 1735 4| vaikščiojo prie šėtros, giedotojai pirm jo ėjo su žaislais 1736 3| nakties laiką, reiškė lytų ar giedrą ir skelbė įvairiu balsu 1737 3| pavasariui pagrįžus, po Velykų, giedrai radusis, per kelias dienas, 1738 3| paežerėj, kame pasitiko, giedrojant, šąlant ar dergiant, ten 1739 5| žinomi keli žodžiai vienos giesmės, kurią pradėdami taip būk 1740 3| atmonydami savo žalas ir gieždamies ant jų apmaudą, nusiaubė 1741 3| tankiau veikalu, ne žodžiu, giežė. Goslybos neapvežėjo ir 1742 4| netaikos su artimais gentimis gildžiusios jam širdį, trumpai sakant, 1743 4| sako: "Ai dievali, kame, gilele, besi paršo lašinius skaninti", 1744 7| kalne palikę ar iškasę gilią gilesnę duobę ketvirtainę, įdėjo 1745 7| tame kalne palikę ar iškasę gilią gilesnę duobę ketvirtainę, 1746 3| 1]~ Gilioje jau senovėj, kaip paskiau 1747 7| pagal įvairią gadynę: visų giliojoj senovėj pėsčiųjų buvo ginklais 1748 1| vandens, kurios, dideliai giliomis ir plačiomis būdamos, neišdžiūvo; 1749 7| lauko, taip ir iš vidaus giliu grioviu apkastos, kurio 1750 4| jis gyveno slaptai pačiame gilume šventos girios.~ Jis 1751 3| ketvirtainiška iškasta į kelio mierą gilumo, ugnaviete vadinama, taip 1752 4| ir gimdyti, beje, vaisių gimdančiu, arba gamtą veisiančiu. 1753 4| Vaisgamčiu, nuo žodžių vaisius ir gimdyti, beje, vaisių gimdančiu, 1754 6| ant svieto patekti, o ir gimęs be jos ilgainiui pragaištų. 1755 8| giedrų nesą.~ It prieš gimimą Kristaus taip pat Diodoras, 1756 4| ko buvo reikią tautai ar giminei, ir jo įsakymu būk svietą 1757 7| iš nagų neprietelių ir, gimtoje žemėj sudeginę, palaidoti, 1758 7| ranka, antroj sūnelį tuo gimusį turėdamos, liepė sukeltiems 1759 4| buvusi Palangos giriose Ginčio žinyčia, nuo jos paskuojo 1760 7| kursai, metuose 1278 tenai gindamos, velijos iki paskuojo irose 1761 8| padunojėj, kurioje rymionys savo giniklinyčią turėjo ir tenai atgabenti 1762 8| nesgi senovės lietuvių ginklinyčios ir pūškarnės buvo jau suirusios 1763 4| dieną ir naktį nepaleido ginklo iš rankų, todėl, norėdami 1764 3| maustė ir ragotines dirbo sau ginklui, nesgi geležies dar nežinojo, 1765 7| Lietuviai, tokiu ginklu ginkluodamies, ilgą laiką gynės nuo neprietelių. 1766 5| balto žirgo, žibančiuose ginkluose, ant peties sakalą sėdintį 1767 7| reikėjo karėj būti ar visados ginkluotiems rubežius savo ūkės saugoti, 1768 7| apygarda galėjo išleisti ginkluotų vyrų į karę po 500 jotų, 1769 3| gėrynėse ir namuose visados ginkluotus. Ne vien pati vieta (kaip 1770 8| Kristaus, pasakodamas apie gintarą, kaipo apie visų brangiausią 1771 8| įsmilo į tą prekę, jog už gintaro menką šmotelį vergą davė. 1772 8| gražinį, o ligoniai sveikatą gintaruose iš Žemaičių gabeno: kaipogi 1773 4| prašaleičių rikliai surašyti. Gintautas buvo paskuojuoju Žemaičiuose. 1774 3| neprietelių savo liuosybę ginti, bet dar gandinti visą pasaulį 1775 8| garsiai tenai rėdės; tas, girdamas jų gerą širdį ir dėkavodamas, 1776 3| vandeniu iš namo geldose girdė. Už tos arklių kūtės buvo 1777 5| šiandien savo kalboj kurhany; girdėjau pasakojant, jog apie Naujapilį 1778 3| savo ir tėvus pasakojančius girdėjęs.~ Tuo tarpu pasekėjai, 1779 4| žemaičius ir jų midų gerdamas, girdėjo žemaičius giedant: "Titis 1780 6| sakęs: "Praėjusią naktį girdėjot dievų balsą, kurie man liepė 1781 4| šaukiančius arba meldžiančius girdi. Ant galo tarė tą Perūną 1782 1| žolių šaknis; dėl to tankiai girdima yra dejuojant, jog pievos 1783 3| braškesys - aulolo aulolo - girdimas.~ Javus, pirma karštoj 1784 3| šiandien dar kame-ne-kame yra girdimi. Garsus raštininkas Rėza, 1785 4| gyvenančios. Nuo to šiandien dar girdimos yra pasakos po svietą apie 1786 5| mirusiųjų, tenai valgančius, ir girdintys jų šnabždesį. Jei tuo laiku 1787 3| vadinami, kiti dėl gyvulių girdymo, kuriuose tuo tarpu vasarą 1788 3| kurias arklius ir bandą varė girdyti, jaukiam orui esant, speiguotie 1789 3| tepė, girgždėlei rankoje girgždant, vilnonu siūlu aprišo tą 1790 3| ar kiškio taukais tepė, girgždėlei rankoje girgždant, vilnonu 1791 3| papasakosiu.~ Lietuva didžiai giringa, kaip jei Žemaičiai, turi 1792 3| darbininkas". Nesgi kaip girioje medžius žemus ir stambius 1793 3| rytus ir vakarus, dviem giriom apaugusi, rytų pusėj Juodąja, 1794 7| ilgainiui, praretėjus toms girioms, pradėjo tarpgiriuose neprieteliai, 1795 3| esanti tauta germariai", rasi girionai, o aiškiau sakant, girios 1796 7| sritis savo krašto, užvis giriotas, gyniodami nuo neprieteliaus 1797 3| obuolynei, tengi buvo ir girnos sukeltos grūdams malti, 1798 4| kaipogi svetimus apsiėjimus girs, o namiškuosius peiks ir 1799 3| šiandien dar yra sakoma: "Kas girtas nebagotas, tas ir dvės, 1800 4| taip pat sako: "Didžiai būt girtina ta tauta savo apsiėjimuose, 1801 1| vaikai, galim didžiuotis ir girtis, jog nė viena kalba šiame 1802 3| tiktai marčios važnyčia girtu nebuvo. Nes jog tas dingos 1803 6| Lietuvos kraštą, sako: "Vieni giruliai, arba girionys (taip vadino 1804 8| buvo tėviškes užgriebę, glaudės prie pilių ir, tenai preke 1805 6| Prie tavo baltos galvos glaustis". Tas kūrėjų kūrėjas svetimų 1806 6| jiems žemės neužimtų, o glemždamies nuo žiauraus oro, idant 1807 8| norėdamas tenai savo liuosybą glemžti, tad regima bus, jog žemaičiai 1808 7| gyniotų nuo pavojaus ir glemžtų bei patiems tenai lengva 1809 3| visokių neprietelių mus glemžtum". Ant galo mėsą gyvulių 1810 4| nesgi ji keleivius kelionėj glemžusi ir globusi nuo ojaus. Aušrą 1811 3| neturi, todėl vietoje ž globias rodbalse s, ką gal dar aiškiau 1812 6| nudraus, dorą ir teisingą globs ir kožną nuo visuomenio 1813 4| keleivius kelionėj glemžusi ir globusi nuo ojaus. Aušrą turėjo 1814 3| liepomis, uosiais, beržais, gluosniais, apdiegti, nuo šimto metų 1815 3| nekirmėtų, koją ar ranką palūžę, gluosnio metūgėmis apsuikui prie 1816 6| colis, pirštas, plaštaka, gniaužta, sprindis, uolektis, žingsnis; 1817 8| Setidavą (Cydovą gret Gniezno), Kalisiją (Kališą), Arsenijų ( 1818 6| buvo: žiupsnis, rieškutės, gniūžtis, našta, klėbys, ašis, sauja, 1819 3| Mulki, ar tu nori pono gobį tavo darbu užkakinti"; toksai 1820 4| buvo sutikusi. Didžturtė gobšė, skaugėdama taip didžios 1821 4| nepalytima.~ Tą taip didžiai godingą vyresnybę visų dorasis ir 1822 7| guvumas darė juos oriais ir godingais tarp savųjų, o garsiais 1823 6| dievo, jog visa tą, ko manęs godingas sūdas klaus ir ką žinau, 1824 4| ąžuolą per visus medžius godingesnį turėjęs, kurį liepęs iškirsti. 1825 5| pakabino ant gembės trobos gale godingoj vietoj. Tuojau ėmė piovėjus 1826 3| Jaunasis pagėręs sėdos užstalėj godingoje vietoj, tuo tarpu jaunąją 1827 5| išgerti pradėjus nuo visų godingojo vyro. Paskui vėl pripylė 1828 5| garsių vyrų karėj ir ūkėj, godingų gaspadorių namuose ir lauke 1829 4| namie gyvenęs pakajuje, godoj ir džiaugsme, kuriam nukirpusi 1830 3| aukauja pagal nuožmų įprotį, godoja dar ir kitaip tą girią: 1831 3| todėl už kitas didžiau godojama buvo, ir taip dar šiandien 1832 3| tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštpaučiu 1833 4| dievą, bet kelis dievus godoję, ką šiandien senas įpratimas 1834 6| kitą ir neapleiskit varge, godokit kūrėjų kūrėją, kurį kunigai 1835 6| kunigaikščio, juos vaišinti ir godoti; buvo dar tenai ūkės medinčius, 1836 4| kitai kokiai baisiai nočiai gorinant, šeimininkas, paėmęs visų 1837 6| garbę ir grobį, lygiai gorindamas nepaklusniuosius dievų karone, 1838 5| reikšdamos savo rūstas dienas ir gorindamos, jog tas visiems nutiks, 1839 4| už pragumą, kuriuo svietą gorino, gandino dėl sugurinimo 1840 3| visuose namuose, nepadorių ir goslingų žodžių veltui ieškos jų 1841 4| Dieu", vokietis - "Mein Goth", lenkas - "Mój Bože" arba " 1842 8| įsakė Linkopingo vyskupui, Gotlando salos opatui ir Visbio pilies 1843 5| koštuvėmis, nuo žodžio košti arba gožti, beje, it būt gaspadorius 1844 6| krikštytis ir kariavo, galus graibstydami, dieną ir naktį su vokiečiais 1845 7| grobstė, įkaištį ir mitalą graibydami, pačius gandino, vienok 1846 4| lietuviai senovėj turėjo su graikais ne vien pačias pažines, 1847 6| lygina Lietuvos ūkę į senąją Graikiją, kurioje taip pat daugybė 1848 9| lazdelę sugraižė į penkis graižinius, o dvi kapi turinčius, kožnas 1849 9| lietuviai graižiu, nuo žodžio graižyti, arba piaustyti: kaipogi 1850 5| teiktųsi. Nu įvedė su iškilme grakščią mergaitę, baltai apdarytą 1851 1| gyveno, baltais ir visų grakščiaisiais žmonėmis tepaliko.~ Tas 1852 4| saldų midų gerdami, su grakščiomis žmonomis, kaip jau sakiau, 1853 5| varpų, kuriuo apklėstę galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė 1854 4| stabas antrajame uokse buvęs grakštus jaunikaitis, galva jo varpų 1855 3| stovėjo, o motinai per mažą grandelę plaukų kasą jaunosios pervėrus, 1856 7| ant kurio tiek buvo vario grandžių arba sagčių antmautų, kiek 1857 7| akmeninių sienų, tūkstančiais graudindami ir trupindami savo šarvuotus 1858 3| pasekėjai, stabydami marčią, graudingai verkiančią, taip dainavo: " 1859 3| trimitais vadinamus, kurie yra graudingo balso, kartais viensai, 1860 3| gailesį, kursai savo gausmu, graudingumu lyginos su šios dienos variniais 1861 3| vadžiodami. Tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, 1862 9| buvo ilgasis graižis, arba grašis, čia dėl paveikslo vieną, 1863 9| ne svėrė, kaip kad svėrė grašius ir kapas, nes jog kaštavo 1864 3| rodančios. Niekame nėra taip gražaus medaus, kaip Žemaičiuose, 1865 7| garsus jaunikaitis, kurs gražesnį žirgą turėjo, todėl kožnas 1866 8| sveikieji sau gašumą ir gražinį, o ligoniai sveikatą gintaruose 1867 8| gabeno sau skaninius ir gražinius.~ Bet tas neilgai tepatvėrė, 1868 3| turi padirbti. Ir taip jų grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, 1869 4| žmogaus kirvį, pats visų gražųjį medį pakirtęs, tad svietas 1870 8| iškasamų, kurie savo dailumu ir gražumų būtinai yra pavėdžiais į 1871 3| arė, sėjo, šieną piovė ir grėbė, javus nuo dirvų valijo, 1872 3| nesgi, noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja 1873 3| kelio. Piautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo tokius pat, kaip 1874 3| bet pačias pievas pavasarį grėbstė. Nuo ryto, pusryčioti eidami, 1875 4| pasiejusi ir pati paėjusi šalin grėbti, it tarsi nieko nežinodama. 1876 4| žmona pagiry viena šieną grėbusi, neturėdama kur savo kūdikėlį 1877 3| ar gorinti savo skudrumu, greičiu ar spėku. To neminint, tankiai 1878 7| baltais maišais apsimovę, ant greitų žirgų su ilgais medžio trūbais 1879 5| trečiam - trečioji, pagal jų greitumą ir skudrumą. Nuo to Vulfstanas, 1880 7| ant galo, antpuolę žiebų greitumu, išklojo iki visų paskuojo 1881 5| turtus, lakius sakalus, greitus pėdsekius? Ko numirei? Ulele! 1882 3| pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis, 1883 8| Osielską), Setidavą (Cydovą gret Gniezno), Kalisiją (Kališą), 1884 1| taip šiandien tankiai upių grevose yra randami ąžuolai, į geležį 1885 7| neguro nė į neprietelių pilis griaudamies, nesgi ne vien kaip drąsūs 1886 4| skelbias" arba: "Bočius griaudžia". Taip pat latvis, išgirdęs 1887 7| pilį ir su tokia kantrybe griautis, jog nė vieną dieną atlydos 1888 8| laivus vienus kratė, kitus griebė ir, kur įpuolęs į Žemaičių 1889 8| Žemaičių jūrą, sau grobį griedamas, ir, kame norint užnikdamas, 1890 4| sunkų dirbti panedėly už grieką sau turi; nes, idant paslėptų 1891 4| dievą maldauti už savo griekus, krikštydami kardu ir vergdami 1892 7| gauja dėl pačios grobio griesenos arba dėl terionės neprietelių 1893 3| šiandien sako, muzikantams griežiant, jaunuomenė šokinėjo, o 1894 3| ir miežius apie Sekmines, grikus apie šv. Petrą, atuodogius 1895 3| užgavus jam su lazda į grindis, tas tuojau ir klot ant 1896 5| akmenimis užkrovė. Nuo to indo grindo akmenis eilėmis į visas 1897 7| iš savo pilies beišeiti. Griovė ir ardė neprietelių pilis 1898 3| tekėjo pro namo pamatą į griovį, kursai išvestas buvo namo 1899 8| kurioje pūškas liejo, kurios grioviai ir tvankos, noris į žemę 1900 9| kožnas artojas, laidė ar griovkasys, radęs žemėj, galėtų numanyti 1901 6| kuriuos graižius gudai pirma grivinomis, paskui rubliais vadino. 1902 9| Lietuvos grašių į tris dešimtis grivinų, tai yra dešimtį kapų Lietuvos 1903 4| įvystytą. Prasidžiugusi tuo, grįžtanti namo linksma su kūdikėliu, 1904 8| palikinas ant žemės krumšlelio grįžti ir tenai pats žemę rauslioti, 1905 6| našta, klėbys, ašis, sauja, grįžtis, kepurė, rakanda, druskinė, 1906 3| minavotus raštus, o pats grįžtu prie tos dalies getų tautos, 1907 5| visiems atlikus, paskui grobė pačiam žyniui už čiuprynos 1908 7| susirinko didi gauja dėl pačios grobio griesenos arba dėl terionės 1909 7| ugnia ir kardu grįžo namo grobiu nusluoguoti. To pirma lietuviai, 1910 7| Jotį savo laikė paprastai grobiui grieti, sarioti, siaubti 1911 6| kas buvo įsakyta, it būt gromatą, jo ranka rašytą, perskaitęs. 1912 8| gerą širdį ir dėkavodamas, gromatoje prašo siuntinius, idant 1913 3| pagal taikumą oro, apent į grūdą pagrįžta ir šimteriopą vaisių 1914 3| pat visa prapultų, noris grūdai yra būtinai pavėdūs ir tos 1915 3| buvo ir girnos sukeltos grūdams malti, it kaip pas rymionis, 1916 3| jų išbristi, ir iš vieno grūdo 30 ir daugiau varpų išsišakoja 1917 5| paskuojį rytą, ėjo namo nešina grūdų pripilta rakanda, kurią 1918 4| kuriuose su neprieteliais buvo grūmęsi ir tenai svietas buvo kritęs 1919 4| su svietu į karę traukti, grumiantis su neprieteliais, priešaky 1920 3| stebuklingesniu, jog jų grumtai yra kieti, ne smiltėti. 1921 4| senovėj buvo ženklais rubežių grumtuose, kuriuos saugojo kaipo šventus, 1922 4| nuo Mogilės, tuoįtimpos grūmusis su ja ir skudrinusi kitas 1923 3| vienu arkliu aria, nesgi jų gruntai yra didžiai lengvi.~ 1924 6| veldėti.~ Pirma žemė, arba gruntas, visuomenis buvo, ir, kurs 1925 1| Žemaičių pašaly akmeninio grunto niekame nėra randamo; nuo 1926 3| nelindo, nes blauzdlaužotie, gruodėtie, krušai beriant, lytui čežant, 1927 6| mėnuo, 12. lapkritis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 1928 8| šiaurėj gyvenančiais, grūsdamies tenai tolyn vien, ilgainiui 1929 8| amžiuje vėl suniuko tautos grūsdamos ant kita kitos, ir vėl pavoju 1930 8| šiaurės per jūrą į Žemaičius grūstis, netrukdami užėmė visą Padaugavį 1931 7| pasiilsėti, paskui sušluostę gruzdinius numirėlio supylė į molio 1932 3| tebvadina. Uogos pačios ir grybai medėj augo. Ąžuolai, šermukšniai, 1933 3| jų darbu buvo savo kūną gryną laikyti, todėl kožname kieme 1934 9| rasi ir sidabras ne taip grynas. Dar metuose 1526 liekavo, 1935 5| tokiu parėdymu. Troboje grynoje stalus padengė, taures ir 1936 4| dievali, nemušk žemaičio, o gudą kaip šunį rudą". Tą girdėdami 1937 7| dėti, pardavojo į vergus gudams ir totoriams, gieždami apmaudą 1938 8| senovės Kimeriją, Mažąją Gudiją ir, visus tuos kraštus suniręs 1939 3| ištižo ir, smeigdamos ir gudindamos į šalaujų, beje, lenkų, 1940 4| užlaikyti; nesgi palengvai gudinos ir jaukinos į svetimą nuomonę 1941 3| visi žino, kaip reikia šunį gudinti, idant piemens vietoj bandą 1942 3| Skandija ir praminė, kartais Gudonija (Chodania) vadino, jog tenai 1943 7| veizėk į galą", arba: "Gudraudamas kuomet noris prieisi lipto 1944 6| viešpačius išsikeldinti, bet gudraus kunigo negalėjo nuvilti, 1945 4| kaipo guvesniesiems ir gudresniesiems. Vienok ilgainiui, noris 1946 4| jo, kaipo guvesniojo ir gudresniojo, ir sekė jo mokslą, ir per 1947 4| regėdamas žynius guvesnius ir gudresnius, jų įsakymų klausė, kaipo 1948 7| šaltas", arba: "Darydamas gudriai, veizėk į galą", arba: " 1949 4| neštus ir pamestus, didžius gudrinčius, mokytojus protingus ir 1950 3| karės vyrais, nesgi lietos gudryboj ir ūkės rėdoj visados protą 1951 3| ir pyragus, bet stėkius, guires, puokius ir kitas žuvis 1952 3| ganydami, patys ant arklio gulantys ir keliantys, karėj kantrūs 1953 3| misdami, per 500 metų su kardu guldami ir keldami, ne vien mokėjo 1954 6| arba nuo vyro ir žodžio guldyti, arba nuo žodžio vokiško 1955 5| mirti, paskui prieteliai, gulę asloj naujosios trobos, 1956 4| drabužiuose, plačiose lovose gulėdami, juokavę; todėl kiekvienam 1957 4| galėtų. Pakalnėj to kalno gulėjęs baisus slykūnas, arba smakas, 1958 1| vienok, kada tenai jūra yra gulėjusi, nieksai nė pirm keturių 1959 4| pasninkauti, ant plikos žemės gulęs, ir į šventą ugnį smilkalus 1960 3| negalėjo, bet ropoti turėjo per gulinčias drūktas drūktesnes sankritas, 1961 3| pušies, o nuo tos ant jos gulinčio beržo ar ąžuolo. Dar metuose 1962 1| ant smilčių šiandien dar gulinčios, kad tuo tarpu visame Žemaičių 1963 7| laikė, kaipogi tokiame abaže gulinčius žemaičius metuose 1200 antpuolę 1964 4| maitinęs ir godojęs, šiene gulindamas; tuos Jeronimas visus liepęs 1965 4| pienu lakindami ir varpose gulindami. Lietuviai turėję jį už 1966 1| geležį supentėję, vandenyje gulintys, kartais keliais klėbiais 1967 6| nebvadinę žmona, tiktai gulove; jei žmona savo vyrą kernojusi, 1968 3| gyventi, turėjo su ginklu gulti ir kelti, idant visados 1969 9| nuo kurių būk ne vieno gumbą gavusiu, išsprukusiu ir 1970 7| kyriejų vietoje, o arkliams - gūnių. Ant tokio savo apdaro tankiai 1971 4| dalia tuo pačiu įrankiu guodė, laimino, džiugino ir linksmino 1972 3| drabužiais išeiginiais darė, guodžiodamos ir linksmindamos jaunąją, 1973 4| dar lietuvis ar kalnėnas, guosdamos viešpačiui, karaliui, kunigaikščiui 1974 4| kaipo išmintingesni ir guvesni likusiojo svieto, pasidarė 1975 6| regėdami tokius kunigus guvesniais ir buklesniais už save, 1976 4| visados vergautų, kaipo guvesniesiems ir gudresniesiems. Vienok 1977 4| ir kiti klausė jo, kaipo guvesniojo ir gudresniojo, ir sekė 1978 4| pusės, regėdamas žynius guvesnius ir gudresnius, jų įsakymų 1979 4| savo naudą, ir visados taip guviai, idant kožnoje dingstyje 1980 7| narsiuosius, kantriuosius ir guviuosius vyrus, visų pirma dešimtininkus, 1981 7| juos didžiai narsius ir guvius, davė jiems kartais vieną 1982 7| sakiau, visų narsųjį ir guvųjį vyrą tarp pačių žemlionų, 1983 3| linksmino, bet dar pratino juos guvumon ir skudrumon.~ Visa gudryba 1984 4| vadino ją Raugutine. Vadino Guže nuo žodžio gužuoti, arba 1985 5| Žvaigždyksti, kurs visus gūži šilima savo ir visiems žibini 1986 4| beje, stiprink mane ir gūžk. Ne vien žemaičiai tą tebminavoja 1987 3| meldžiam, idant mus toliau gūžtum, nuo geležies ir ugnies 1988 4| Vadino Guže nuo žodžio gužuoti, arba keliauti, nesgi ji 1989 3| pridursiu bengdamas tą, ką Gvaninis, raštininkas, galop 16 amžiaus 1990 4| dvasios opas ir luošumus gydę. Žeisčionys, kurie patys 1991 4| putelių uogomis šiandien dar gydo ugny nudegusius; ir taip, 1992 2| ir ginklai; pilys ir jų gynimos; didybė godos karėj mirusiųjų 1993 7| apygarda tekariavo, save gyniodama. Tankiai nutiko ir tas, 1994 7| lietuviai vėl nuo savo pusės, gyniodamies ir savo liuosybę nuo krikščionų 1995 6| turėjo vyti neprietelius gyniodamos, ar nuo to, jog vietoje 1996 7| metuose Lucko pilį nuo lenkų gyniodamu, tūkstančius neprietelių 1997 7| statinys, už kurio pilies gyniotojai stoję akmenaičius iš svilksnių 1998 5| pasilinksminti, kurie gerdami visados gyrė gėrimo raugą, arba raugutį; 1999 3| jog jis jaunosios tėvams gyręs ir sakęs, jaunojo butoj 2000 4| pievas ir girias vokti nuo gyvačių ir kitų biaurybių. Regimai 2001 3| reikia ant svieto vargti, kol gyvam".~ Visi buvo augumo vidutinio, 2002 4| nekenčia jų kvapo pačios gyvatės, nuo kurių, tokiose traškančiose 2003 4| Visagysčiu, arba Gyveleižiu, arba Gyveleidžiu, nuo žodžių gyvas ir leisti, 2004 4| Vadino jį Visagysčiu, arba Gyveleižiu, arba Gyveleidžiu, nuo žodžių