| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
2005 3| pailguotinas ketvirtainis, kurio gyvenamasis galas visados buvo į rytus 2006 8| dalį, į vakarus pajūriais gyvenančią, nuo tos dalies, kuri gyveno 2007 3| amžiuose rašantys apie tautas, gyvenančias toj šiaurinėj įšleitėj visu 2008 4| žemelės ūkėjoms, tai yra žemėj gyvenančioms dūšioms, džiaugtis.~ 2009 8| užgintų krikščionims, šiaurėj gyvenantiems, pardavoti ginklus ir geležį 2010 5| jis gėrėjos ir džiaugės gyvendamas. Kad taip budėtojai giedojo, 2011 1| kuo metu tenai žmonės yra gyvenę ir arę. Taip pat kalnai, 2012 3| žemaičių, irgi minėti, kas per gyvenimai tenai yra buvę; todėl nėra 2013 3| tautos, ar, girdamies savo gyvenimu ir turtais, šnekėjo, todėl 2014 9| gyventojus išmušusiu, o gyvenimus jų išdrevėjusiu. Toliau 2015 3| sakoma: "Ne saulės amžių gyvensi" arba: "Lobis - kūlis", 2016 5| nieksai nesivylė laimingai gyvensiąs naujame trobesy, kas lig 2017 6| atsiliepęs: "Visi liuosais gyvensim, duoklės niekam neduosim 2018 7| arba: "Ne saulės amžių gyvensiu", arba: "Pūsta tavęs ar 2019 7| tuojau liepė visu panemuniu gyventojams per 10 mylių savo pačias, 2020 3| aiškiau rodo senovėj lietuvius gyvenusius minavotuose kraštuose, jog, 2021 4| ir kitais paukščiais ir gyviais. Toksai įsitėpimas ilgainiui 2022 4| ėjusios į gyvulių ir kitų gyvių kūnus arba į medžius, ežerus 2023 3| luošu tapti nė vienas prie gyvo kaklo nenorėjo, nesgi sergąs 2024 5| šilimos prasidėjo ir šilima gyvoja. Taip pat ant tos pačios 2025 4| pasauly visais daiktais, gyvojančiais ir negyvojančiais, rūpinos 2026 4| Šventaragiui, savo tėvui, dar gyvojančiam, metuose 1263 būk leidęs 2027 4| penkioliktajame amžiuje gyvojantys, patvirtina.~ Ilgainiui 2028 4| darydamos jiems iškadas javuose, gyvuliuose ir kituose daiktuose, nesgi 2029 5| todėl baldės išbadusios ir gyvuosius trukino ir jiems piktą darė, 2030 7| turėjo valdžią ant kiekvieno gyvybos ir giltinės, kurio įsakymas 2031 3| nesgi Abderos ūkininkas Hekatėjus, vienmokslis Aleksandro 2032 9| pat randam įrašytą, jog Henrikas, Kuršo vyskupas, krūpaudamas, 2033 8| neatmenamų laikų yra buvęs paties Herodoto amžiuje, nesgi tuo gi keliu 2034 8| žemaičiams pagonims. To dėjęsis, Honorijus popiežius 16 dienoj sausio 2035 3| šaukimą nuo kits kito taip, idaint balsą gaidžio ar šunies 2036 4| kunigaikščiui nusiuntusi, liepdama įdėti tą ženklą į ūkės žymę, nesgi 2037 4| kuriems pavedė savo valdžią, įduodamas lietos, arba ūkės, lazdą, 2038 1| išleisdamos savo vaiką į svietą ir įduodamos jam laimės ženklą, sako: " 2039 6| jis tą galėtų pasiekti, įduokit jam valdžią ant savo viso".~ 2040 8| karališką karūną, nuo popiežiaus įduotą, metęs žemyn, ėmė į visas 2041 4| idant tenai kožnas pagal sau įduotos gamtos gyvenimą atliktų.~ 2042 5| it negyvi, akis į stalą įdūrę, nekurie dievmeldžiai tarp 2043 7| įtaisyti aštrūs akmenys iečių vietoje. Tokias akstis dėvėjo 2044 5| vidurį naujosios trobos įeidami susiedai paritino du duonos 2045 4| pašvęstus mazginius ir stotkus. Įeinant į žinyčią, buvę rūmai kūrėjų 2046 3| prikaltas. Į namus gyventojo įėjęs, gali kaip tinkamas lėbauti, 2047 3| išmintingam svečiui, į jų namus įėjusiam, neturėdami kuo jo pamylėti, 2048 3| kinkymus, pavalkus, kamantus, ienas, - trumpai sakant, visa, 2049 7| patį jos kotą be rago ir ieties naudojo, užvis kariaudami 2050 7| numovę, kalė į ragotinių ietis ir kardus, užvis užgulus 2051 4| degė. Ąžuolus, šermukšnius, ievas, putelius dėl to taupė, 2052 3| bočius lazdos sau nepirko, su ievine, savo liekne išpiauta, krūpštinėjo. 2053 3| augo. Ąžuolai, šermukšniai, ievos ir puteliai taip pat vaisių 2054 3| ir goslingų žodžių veltui ieškos jų kalboje, nesgi, būdami 2055 4| ir kurioj vietoje dievo ieškosiančios, jam namus jo išteriojus. 2056 3| svečiams, jei mažumui, kepė ant iešmo ar ant anglių, jei daugiui, 2057 7| ir tas pačias lig nuo jo įgaunant ne vieną galvą reikėjo padėti.~ 2058 6| karvedys norėjo kunigo valdžią įgauti ir į viešpačius išsikeldinti, 2059 4| metu yra jis tokią valdžią įgavęs, maž tesant tos gadynės 2060 1| platų veidą ir ankštas akis įgavo, ir tie tiktai, kurie kalnuose 2061 4| nuomonės apie dievą, kokią buvo įgiję, negalėjo nepalytėtos ilgainiui 2062 1| kuriuose ilgainiui gyvendama, įgijo ypatingą sau būdą ir didžiai 2063 7| girias su žvėrimis. Kiekvieno įgimtas protas ir buklumas bei guvumas 2064 8| kraštą ir taip tenai juos įgrobė, jog lenkai, nesivildami 2065 4| daug žinojimo, bet ir dėl įgudinimo jaunuomenės į klausymos, 2066 3| ar beržų šakos, lopšiuose įguldytus, nuo žiaudaus šiaurio suopuojamus 2067 3| tardami: "Ką jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies".~ 2068 7| kantriai kariaudami, dangų įgytų, kaipogi dabar regėjom, 2069 3| bėgo į pirtį. Vasaros vidu įkaitę upėse ar ežeruose, kaip 2070 3| trobų buvo briedžių ragai įkalinėti gembių vietoj, rodantys 2071 5| numazgoję antrą kartą, įkapėmis apvilko ir pasodino krėsle 2072 7| karės apdaras, arba karės įkapės, maž teįvairavo nuo namų 2073 9| nepatogi buvo dėvėti, tad tą įkapotą lazdelę sugraižė į penkis 2074 9| gudų rublius, yra lietas ir įkapotas dvejoj vietoj, kurie kirčiai 2075 3| nuo žodžio važiuoti, šunį įkinkę dėl to, jog šuo per visų 2076 3| Kalne aria jaučiais, už ragų įkinkytais. Takiu pragumu pasėti javai 2077 7| žirgo pakelti, tą jo šuo, įkinkytas į mažas rogeles, po jo vilko, 2078 4| savim palaidotą, kartais įkirsdamos į slenkstį arba į vartus. 2079 3| ievų kaišenomis vaistėjos, įkirtę ar padūrę, sviesto sulčia 2080 4| kirviu ąžuolui, sau koją įkirtęs ir be dvasios ant žemės 2081 3| kame-ne-kame nuo medžių įkratė, tas pats tenai ilgainiui 2082 3| medijonais leido. Krislui į akį įkritus, vėžio girnas leido, lielešai 2083 4| perkūnija, kaipogi Perūnas yra įkūrėjas viso pasaulio, beje, kursai 2084 5| įsikūrus, nu tad dėkavojo įkūrėjui viso savo labo, aukodami 2085 4| Perūną tarė esantį galybe, įkvepiančia žmogui spėką ir stiprybę 2086 6| sviete apmaudą taip, jog, įkyrėjus svietui ilgiau bevergauti, 2087 5| pikto. Angis, sukūrus ugnį, įleido į trobą gaidį ir vištą, 2088 3| druskos kliupurį į katilą įleisti ir vėl pamirkiusi aukštyn 2089 3| platumo kaip balandis galėjo įlėkti, nuo vanago vejamas, ir 2090 3| arklių ir jaučių kojomis, ilgaausiai, jog jų ausys žeme velkančios, 2091 3| austos, vienok niekas jų ilgaausiais, arklakojais ir jautkojais 2092 9| evangelijoj randamus, vadina ilgaisiais grašiais ir lygina vieną 2093 9| grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną, ir taip sako: " 2094 5| vadino ją ilgėmis, it būt ilgėdamies mirusiųjų tą darantys, arba 2095 8| laimingesnės sau atentės ilgėdamos, sau smerčio laukė. Kas 2096 3| linksminęsi, visados namų savo ilgėjos, todėl šiandien dar sako: " 2097 5| mirusiųjų, dėl to vadino ją ilgėmis, it būt ilgėdamies mirusiųjų 2098 2| budynė, laidojimai, stypa, ilgės, arba atminimas mirusiųjų, 2099 3| sermėgą, maž ką už kelį ilgesnę, įsimovęs, ūdrine ar barsiukine 2100 3| milines sermėgas maž ką ilgesnes už vyrų dėvėjo, juodi ar 2101 3| mano sūnus jau už ranką ilgesnis". Nesgi pagal jų nuomonę 2102 3| ant tų mauknų viršaus - ilginiais. Asloje paties namo juo 2103 3| vietą pastatė jo kalinyčioj ilginių kūlį, piršlio drabužiais 2104 3| būdu misdami, visi didžiai ilgo amžiaus prilaukė, kaipogi 2105 6| paprastai mokėjo dešimtį ilgųjų graižių, po svarą sveriančių, 2106 6| Senovėj miera, arba saikas, ilgumo ir platumo toksai buvo: 2107 9| lotyniškai syclus, tankiai ilguoju grašiu dėl išskyrimo nuo 2108 4| viršaus to aukuro buvusi įlinkmė, taip naguotai pataisyta, 2109 3| nekaip apvalaus, kurio įlinkmės daugiau aiškios, neįsmegusios 2110 4| idant lengviau. tenai galėtų įlipti, numirėlius degindami, mėčioję 2111 1| ermyderis ir kuomet pakasė. Įlipus į visų aukščiausią kalną 2112 3| kaušai, samčiai, druskinės, įliūdai, menturiai, stovėjo. Po 2113 3| dainavo darbą dirbdami, ilsėdami ar linksmindamies; ir taip 2114 3| ir taip, pakelėj ašvienį ilsindamas, įplakęs miltų į šaltą vandenį 2115 4| didelis buvęs, jog, į ugnį įmestas, nedegęs. Toliau ten eidamas, 2116 7| ragotinę, nunešė į parubežį ir įmetė ją į neprietelių kraštą 2117 5| nabaštikui į raiščio kertę pinigų įmezgė ant kelio.~ Lydėtojai, 2118 5| tupiniavo, dainuodamos: "Imkimės varpates, rieskim kuodelius, 2119 3| mėčiojo: "Še jums, žemeliukės, imkit nuo mūsų auką ir valgykit 2120 6| ketėdami nuveikti darbą, imkitės, - sako, - bičių protą, 2121 8| ir pačią duoną nuo tenai imti. Ir taip lietuviams, kalnėnams 2122 7| svetimame krašte, didžią daugybę imtinių tenai iš visų pusių suvedus, 2123 4| Perūnui aukavę taip pat karės imtinius, karėj sugautuosius, kaip 2124 8| mokėtų vertai, ne pusvelčiui imtų; nes sunku yra išlepusiam 2125 3| pats nušoko nuo ratų ir, įmukęs į trobą, pašoko ant kėdelės, 2126 4| liuobėję Naujų metų dieną įmūravoti paženklintą plytą, kad praėjusių 2127 6| išvakarės, 6. naktovidas, 7. įmygis, 8. pirmieji gaidžiai, 9. 2128 3| jaunoji buvo ūkininko, ne įnamio, duktė.~ Taip atkeliavę 2129 3| vieną namą teturėjo, tad įnamiu vadinos. Vardas kiemo didžio 2130 4| užpakalinėj rūsiai, kuriuose indai ir kiti įrankiai, tai lietai 2131 1| Uksinės jūros pašaliuose, indais, arba indijonais, vadinama, 2132 4| jo garbės laikę dideliame inde žaltį, kurį kunigai didžiai 2133 4| tankiau nelabajai kaip gerajai indėvei vykusi. Žmogus, kurio amžiaus 2134 4| mirusiajam danguje dėvėti. Toms indėvėms kiekvienas žmogus turėjęs 2135 4| į audeklą, kurį devynios indėvės tiekusios; vardai jų buvę: 2136 1| pašaliuose, indais, arba indijonais, vadinama, nuo kur ilgainiui 2137 3| ir tikybos, kuo būtinai indijonims pavėdavo, kaip mums tą senovės 2138 4| kalbų stigavoja. Taip pat indijonų tauta, visų akyloji senovėj 2139 4| dievą, kokią jų praprobočiai indijonys turėjo, bet ir patį žodį 2140 3| pasakomis minėjo, jog nuo Indijos kilimo buvo, jau nuo jų 2141 1| giminės yra buvusi lopšiu Indų žemė; kaipogi mūsų amžiuje 2142 3| šlajas, kubilus ir kitus indus, žambius, akėčias, milus 2143 5| kartą ugnį su didžia goda įnešę asloj sukūrė; žodis įkurės 2144 6| užrašyti, koksai buvo jos įnešimas, arba pasoga, paprastai 2145 8| šiaurę.~ Nes paskiau, įnikus šiaurės tautoms į kares 2146 1| kraują latakais su tokiu įnirtimu, jog nuveiktieji palikini 2147 4| būk nusiuntę popiežiui Inocentui III į Rymą.~ Antrosios 2148 3| raizgė, kurios tankiai su įpintais kaspinais palaidos užpakaly 2149 3| sagstė, palaidose bizose įpinti kaspinai blizgėjo, vietoje 2150 3| pakelėj ašvienį ilsindamas, įplakęs miltų į šaltą vandenį ir 2151 5| užkakalinėj troboj. Tokį įpratimą turėjo už didžiai didį daiktą, 2152 4| godoję, ką šiandien senas įpratimas kalboj patvirtina, sako: " 2153 3| mazgotis. Į kurias, regis, įprato Ryme būdami ir per 14 metų 2154 2| tautos menta, daba, būdas ir įpročiai; namai ir kiti trobesiai; 2155 7| su ilgais medžio trūbais įpuolė į Mugapilio apygardą, kurie 2156 3| vandenį, su miltais suvirintą, įpylė pradarui rūgšto pieno, tuo 2157 3| kaip viršiau minavojau. Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi, 2158 7| vėliavas į karę nešė ir įrašą, arba reistrą, kareivių 2159 7| apmovė pats savo makaulę, ir įrėdęs savo akis į meškos akis, 2160 3| į kamaros sieną stipriai įremti skylėse, tai lietai išręstose, 2161 7| ant pluostų, o raitieji, įrišę į arklių uodegas ranką, 2162 9| tenai radęs ginklų ir pinigų irką prikrautą, kurią nunešęs 2163 3| pavėdauja, be to, daugybė upių irklinių, beje: Tripentė, Svisločė 2164 8| šarvai, šikšnos, dažytos irkos, geležis, druska, medus, 2165 8| kas dieną didžiau, o pilys iro, būdamos tuščios, noris 2166 7| užsirakino, kurių pilių iros šiandien dar, noris į žemę 2167 6| randama paskesnėse gadynėse irstant Lietuvos ūkei, nes vos penkis, 2168 8| regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti; lig šiol totoriai, talkininkai 2169 4| pateksianti, kuri būk žinyčia įsakiusi 122 apvali plyti padirbti 2170 6| žinojo, galėjo ir rėdė. Jo įsakymai buvo svietui kaip dievo 2171 6| kunigaikštis, metuose dar 1522 savo įsakyme, žemaičiams duotame, liepia 2172 6| tuojau klausė, kas buvo įsakyta, it būt gromatą, jo ranka 2173 4| apvali plyti padirbti su įsakytais nuo jos ženklais, laimingus 2174 4| todėl mirdami liuobėję įsakyti gentims visus apsiėjimus 2175 7| sujojus visiems į pavietę ant įsakytos dienos, paprastai rudenį, 2176 3| meilavę jo šventenybės, idant įsakytų Tarapato vyskupui, kad jis 2177 3| vadino, jog tenai gudai buvo įsidanginę.~ 2178 6| apreikšti, - klausykit ir įsidėkit ją. Jums reikia vienybėj 2179 4| gyvyba, ir tą čia sau reikia įsidėti, nuo ko paskui visą jų nuomonę 2180 4| papinėj, šiandien rūpesny įsidūmoję, atsidūksėja tais žodžiais: " 2181 2| jų vardai pagal įvairų jų įsiėmimą; aukos ir aukurai, šventės 2182 6| pamesti, apie kurių būdą ir įsiėmimus viršiau jau minavojau. Tuos 2183 3| rymionys toje gadynėj taip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, 2184 3| Žemaičiuose, o nebūt tenai įsigėręs ir nenumylėtu palikęs, užvis 2185 7| neprietelius, norinčius tenai įsigriauti.~ Minavojant čia vyrų 2186 8| vieną atvejį taip toli buvo įsigrūdę į Žemaičių pajūrius, jog 2187 3| Teodosiją ir Albiją; bet paskiau įsigrūdo ten nuožmi tauta, gudais 2188 3| tankiai dyko į jų kraštą įsigrūsti ir juos nuvergti, prieš 2189 8| dangintųsi ir tenai sau knebinį įsiimtų, žadėdamas jiems didžias 2190 3| prie medžio prisiartinęs, įsikabina, ir jį nuo galūnės lig pat 2191 5| garbintumėm". Po tos maldos žynys, įsikandęs taurę ar kaušą, neprikišdamas 2192 7| dangaus aukštybes, galėtų įsikibęs pasiilsėti, paskui sušluostę 2193 3| žemės šnipy, į Uksinę marę įsikišusiame, arba pussalėj, Kimerija 2194 4| visų kitų tautų, vadino įsikūnijimą savo didžiojo dievo Višnu, 2195 3| Pirmieji gyventojai, įsikurdami į tą namą, turėjo sau pirmuosius 2196 3| namuose nutinkant, beje, įsikuriant į naujus namus, kurią gėrynę 2197 4| nenumanė pradžioje savo įsikūrimo, tad ir jų kunigai neniekino 2198 5| parėjus arba ant žiemos įsikūrus, nu tad dėkavojo įkūrėjui 2199 8| Lybiešių kraštą, lygia dalia įsilaužė į pilis Rygos, Pernavos, 2200 6| šeimyna, broliai, seserys, įsiligoję ir kaipstantys, galėjo dėl 2201 8| beparduoti, bet turėjo tenai įsimetusiems vokiečiams parduoti už tiek, 2202 7| paskui ir griovius, o patys, įsimovę į geležinius šarvus, nebebijojo 2203 3| maž ką už kelį ilgesnę, įsimovęs, ūdrine ar barsiukine kepure 2204 7| kailiu, į kurį taip gebėjo įsinerti, jog meškenos ar briedenos 2205 4| svetimų įpročių, ilgainiui, įsipažinę su artimomis tautomis, prekiodami 2206 3| lietas brukti. Ilgainiui įsipažinusiu, jei juodu viens antrą mėgo, 2207 3| ir suriša, o dvaro javus įsiręžę piauna, aukštus ražus palikdami; 2208 7| stigavoja; ir taip sako įsirūpinęs žemaitis: "Diena mano - 2209 7| kovoj žemaičių pėstieji, įsispraudę į tarpus savo joties, padėjo 2210 7| didžius ojus pritirdami, įsitaisė į stiprius kareivius, kurių 2211 4| paukščiais ir gyviais. Toksai įsitėpimas ilgainiui taip paskydo sviete, 2212 4| didžiau nusitvirtino savo įsitėpime, o regėdamas dar jų keršas 2213 4| taip toliau. Palaikus tokio įsitėpimo gal dar dainose girdėti. 2214 1| liuosybę savo taupydama, įsitraukė į girias ir versmes to krašto, 2215 3| rymionimis, o paveikta nuo jų įsitraukti į girias ir versmes prie 2216 3| vadina, kuri po kruvinų karių įsitraukusi į Žaliąją ir Juodąją girią, 2217 3| žeme velkančios, kuriose įsivyturę sėdintys ir mintantys paukščių 2218 3| to jiems nepakako ir dar įskrendę rodės, tad motinos pačios, 2219 8| gražinti. Ilgainiui taip įsmilo į tą prekę, jog už gintaro 2220 3| nesgi sniegas negalėjo įsnigti ir, jei kur pūgos ir pusnys 2221 3| išvedę vėdliai marčią laukan įsodino į ratus su jaunomis mergaitėmis 2222 4| nuo šalčio, nesgi, saulei įspindus, yra šilčiau ir visa rodos 2223 6| arba Zamolksio, kursai būk įstatęs, jog dūšia žmogaus esanti 2224 8| nemindami ant to, jog tas įstatymas dėl jų pačių naudos gyniojo 2225 6| metuose 1557 savo valsčionų įstatymuose sako: "Lig šiol dar negal 2226 5| kas visa atliko, kaip buvo įstatyta, tas radęsis viena valanda 2227 6| viršiau regėjom.~ Antras įstatytojas buvęs Odinas, gyvenęs antrajame 2228 6| Vaidevučio, trečiojo įstatytojo, tie buvę įstatymai: svetmoteres 2229 6| kantrybę pavėdautų savo įstatytojui Odinui, kursai pats jau 2230 6| stabus, uoksuose to ąžuolo įstatytus, kaip viršiau regėjom; svietas 2231 3| taria į žmogų, rūpinantis įsteigimu kokio daikto ir dejuojantį 2232 3| pietinėj įšleitėj tarp upių Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės 2233 3| yra: Niperis, Tyrulė ir Isteris, arba Dunojus. Taip pat 2234 5| antrą kartą jaunam mėnesiui įstojant, kuriuo laiku ligonis, maldydamas 2235 6| priėmė sau karšinčių, kurs, įstojęs į sūnaus vietą, į karę turėjo 2236 3| ir taip: Tyrai, Tyrulė, Istris, Marė, Marių, Marinė pilis, 2237 7| kurių galuose taip pat buvo įtaisyti aštrūs akmenys iečių vietoje. 2238 3| pėdą padėti. Regėjom, jog įtakoj Nemuno buvo sala ir tenai 2239 8| raštų, taip jog tose upių įtakose nebgalėjo jau patys žemaičiai 2240 3| tarp jų nei įžodžiui, nei įtarčiai, neigi skaugei vietos. Pakajus 2241 6| kursai neteisingai buvo antrą įtaręs ar iškernojęs, jei to sūde 2242 4| nesgi nuo senų laikų yra jau įtariama, ką patys jų vardai rodo, 2243 4| apie dievą, ir daug svetimų įtarų pasavino, lig netapę dar 2244 6| daikto apent atgauti, tad tuo įtenkino abydytasis, ir kerštas pasibengė, 2245 7| vokiečių meldžionimis kariauti, įtiekė sau ir pentinus uolektinius, 2246 3| padorumą neperžengti ir visiems įtikti. Čia ji atdarė savo skrynias, 2247 8| platburnius šiapus ir anapus Itilio upės, šiandien Volga vadinamos, 2248 3| tėvo namų, kad buvo labai įturtėję ir pevni, jog galės laimingai 2249 3| kurią pylė paplavas ir kitą įurštą vandenį, iš kurios duobės 2250 3| Motriškųjų maž ką buvo įvairesnis drabužis: mergaitės ir nuotakos 2251 3| prikrautas pyragų įvairių įvairesnių ir skanių skanesnių, kepenių, 2252 8| giminių liuobėjusių sueiti įvairiai kalbančių ant mugių su savo 2253 9| amžiuose tepramainė pinigų įvairias skvarmas ir vardus, kuriuos, 2254 3| dažė savo drobes ir milus įvairiomis barvomis nė nuo ko nemokomos, 2255 3| nešini už kiemo vartų, idant, įvažiuodami į kiemą, vartų šulų neišverstų; 2256 3| ratus, ar nesugedę yra ir ar įvažiuos laimingai į kiemą, saugodamos, 2257 4| tautų dėl to vien kartais įveda svetimus parėdymus į savo 2258 5| gaspadinėmis tapti teiktųsi. Nu įvedė su iškilme grakščią mergaitę, 2259 3| į verksmą nepersikeistų. Įvedus marčią į trobą, keliavežys 2260 3| misdami, taip juos gebėjo įveikti, jog šiandien dar lenkai 2261 8| negirdėtą neregėtą, nuo lenkų įvestą, lažu vadinamą, kurį lietuviai 2262 8| padėjo įstatymą, jog, kas įveža į Rygą savo prekę, tas jos 2263 8| buvo pirkinėti už pilių įvežamas į pilį prekes, kaipogi ir 2264 7| į versmes ir balas juos įvilioti ir tenai, staiga iš nežinių 2265 3| kailinius dėvėjo, žiemą įvirsčius, o vasarą išvirsčius; bet 2266 4| didžiai brangiuose vystykluose įvystytą. Prasidžiugusi tuo, grįžtanti 2267 6| metuose 1213 ir Grigalius IX metuose 1236 gyniojo vokiečiams 2268 5| traškančios girios, kitus išardė nuožmūs neprieteliai, kitus 2269 4| ugnį Jeronimas it veikiai išardęs ir užgesęs ir į jos vietą 2270 3| sau arklius ir, ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo ir 2271 8| viso meto pelną, kurį buvo išaręs, pragėrė, todėl vis dar 2272 3| varpų išsišakoja ir taip išauga, jog vyro raito negal regėti. 2273 6| 12. mažoji pusrytėlė, 13. išaušo, 14. saulėtekis, 15. didysis 2274 5| nepalaidotos, todėl baldės išbadusios ir gyvuosius trukino ir 2275 8| ir medes skinti, per tą išbaidė iš savo girių brangius brangesnius 2276 3| išskirti tarp gudų, noris išbalusiais veidais, į gudus išvirtusius. 2277 5| į dešinąją pusę, paskui išbėrė aukštyn vienkartu iš skraisto 2278 4| stabas trečiajame uokse buvęs išblėškęs senis, rūsto veido, barzdos 2279 3| praėjus, vasarojų paaugusį ,ir išbrendusį piauna ir į stogines, arba 2280 3| tankūs, jog arklys negali jų išbristi, ir iš vieno grūdo 30 ir 2281 5| gentims, bet narsiesiems išdalija. Paprastai pirmuoju ir visų 2282 4| barstydamas. Pabengus maldą, išdalijo auką esantiesiems, kas tuojau 2283 7| lobiu į Padaugavio girias išdanginti, o namus tuščius sudeginti. 2284 8| karalius, persikrikštijęs išdavė, gerindamos vokiečiams, 2285 3| peleną apverčia; kame žemė išdega, ten, regis, niekas neauga, 2286 8| liuosybės, goda jų širdy buvo išdilusi, kūno geiduliai, ne dvasios 2287 5| sau turėtų, bet paprastai išdovanoja jos bendrams, idant, dėvėdami 2288 9| išmušusiu, o gyvenimus jų išdrevėjusiu. Toliau eidamas Figilis 2289 4| veido, barzdos nutįsusios ir išdriskusios, galva baltu nuometu apgobta, 2290 5| tuojau parodė lėlę, iš medžio išdrožtą, kurią vyriškieji grobstė, 2291 8| trobesiuose, pirma duobose išdžiovinę, be kurių trobesių jų javai 2292 1| perdžiūna, bet tūlos būtinai išdžiūna taip, jog žmonės ir gyvuliai 2293 1| javai, lig ūksmės neįgavę, išdžiūnantys. Kitą kartą niekas neminėjo, 2294 1| dienos beužliko, kiti visi išdžiūvo pakarčiui per 500 metų. 2295 4| buvo įvairios: iškilminės, išeiginės ir kieminės, kurias visados 2296 4| kaip viršiau minavojau.~ Išeiginėse aukose, beje, ant metinių 2297 3| pačios namie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė, nesgi 2298 3| bizas pynė ir drabužiais išeiginiais darė, guodžiodamos ir linksmindamos 2299 3| meilės ženklu, ne žmonystės, išeigoj buvo padorumas, o žmonystoj 2300 5| nuometais klastės, iškilmėse ir išeigose būdamos, kas vadinos mirusiųjų 2301 3| ir patys kitą kartą buvo išėję Rymo kariauti, todėl vadino 2302 5| jei maž, pats gaspadorius, išėjęs javų piauti su šeimyna ar 2303 7| neprieteliais grumtis, kuriems išėjus, tuojau, pilies angas užrakinusios, 2304 3| patekės, mums rasa ir akis išės". Todėl viršiau minavotas 2305 7| tą patį badu ir vargais išgaištų, ką metuose 1340 padirbo 2306 5| palaidotų, kitus be vardų, kaipo išgaišusių omene svieto nabaštikų. 2307 4| atlikdavo ir mulkiui svietui išgalius tų pramonių išguldė, kurių 2308 4| ji reikalavusi dėl savo išganymo; vadino tokias dūšias vėlėmis 2309 4| tuos pačius įstatymus, nuo išganytojo šio svieto duotuosius, skaito 2310 4| jog lietuviai savo lazda išgelbėjo juos pačius tris kartus 2311 4| bet kaip didi geradėjai ir išgelbėtojai savo tautos nuo svetimos 2312 5| pakarčiui visiems po taurę išgerti pradėjus nuo visų godingojo 2313 3| tad jaunojo namiškiai, išgirdę vėdlių klegesį išėjo su 2314 4| griaudžia". Taip pat latvis, išgirdęs perkūniją, sako: "Večasis 2315 3| savo vyriškiams, nesgi, išgirdusios juos mirusius ir norėdamos 2316 4| gentys sergantieji mirs, ar išgis; tie ligoniai, pagal jų 2317 8| ilgas, iš jūros vilnimis išgraužtas, daug marangių turįs, kuriame 2318 5| galo tą žvaigždę, akmenimis išgrįstą, ir krosnį apipylė smilčių 2319 3| ankštakiai, arba platburniai, išgrūdo iš Uksinių pamarių tuos 2320 1| vadinama, nuo kur ilgainiui išgrūsta nuo nuožmių tautų, liuosybę 2321 8| nekuriuos pradžioj šio rašto išguldėm. Kas dar aiškiau rodysis, 2322 4| vienok vieni vienaip juos išguldo, kiti kitaip, o tretieji 2323 4| pirmąją pradžią, kitaip išguldydami, išjuokė taip, jog šiandien 2324 6| apie jų ūkės rėdą, aiškiai išguldytų. Nesgi kad pradėjo svetimos 2325 3| išvaišinti ir šiltoj troboj išgulinti ir, taip pamylėjus, dar 2326 8| atentėj sau regėjo, todėl išguręs, be vilties, laimingesnės 2327 7| suremtais būti, ne vien išguro, bet mažne visi galą gavo, 2328 6| jog dievas savo šilima išgūžė žmogų ir visą pasaulį, kurį 2329 4| matę, ir taip, kurs ligonis išgysiąs, to šašuolėtis veidu į ugnį 2330 3| kulia.~ Visų pirma žemę išgyvena tokiu būdu: apie šv. Petrą 2331 3| pagal tą, kaip žemę yra išgyventi galima; ir taip kalnėnai 2332 3| javus sausus, iš duobos išimdamies, ant kluono pakloję kūlė. 2333 3| jei to būt reikę. Ir taip išimintingi kalnėnai ir žemaičiai tokiu 2334 4| apent įgijęs. Jeronimas išjuokęs ir parodęs, jog vis tai 2335 8| senovės Lietuvos vyro, nugis išjuoktas ir lauko žmogui paliktas, 2336 4| blaškiusios, darydamos jiems iškadas javuose, gyvuliuose ir kituose 2337 9| mažesnius ar didesnius šmotelius iškapotas, ne kaip Lietuvos, o rasi 2338 6| jo orybę, nesgi senelis iškaršęs, 80 ar 90 metų turįs, baltais 2339 3| atdavė jam valdyti iki iškarštant vyriškajai lyčiai jo kilties 2340 3| velnias uodegoj", nesgi iškaršti tėvo namuose mergaitei ar 2341 8| segelių, žiedų, kapuose iškasamų, kurie savo dailumu ir gražumų 2342 7| Paskui tame kalne palikę ar iškasę gilią gilesnę duobę ketvirtainę, 2343 3| lieksnų, tyčiomis tai lietai iškastuose, kuriuos pirma stipriai 2344 6| tas pats popiežius ne vien iškeikė, bet dar įstatė, jei kas 2345 8| Upsalos ir vyskupui Linkopingo iškeikti visus tuos krikščionis, 2346 9| kareivis šarvuotas, kalaviją iškėlęs, zovada per laukus ant žirgo 2347 3| pasistiprinimo. Tankiai, į kelią iškeliaudamas, miltų rankovę įkaiščiui 2348 5| langų, it būt mirusiesiems iškėlusi; kas juos tenai suvalgė 2349 5| kaspiną aukščiau galvos iškėlusis, o dešinoje rankoj tauragę 2350 3| kuriuos Žemaičių jomylistos iškepę už visų skaniausią sau valgį 2351 3| skaustant, svogūną, ant anglių iškeptą, pritvėrė, nuo niežų godų 2352 5| vadinamus, ant anglių kepė ir iškeptuosius per ugnį mėčiojo vyriškiesiems 2353 6| neteisingai buvo antrą įtaręs ar iškernojęs, jei to sūde neparodė, tad 2354 5| nebalintais nuometais klastės, iškilmėse ir išeigose būdamos, kas 2355 4| arba jas nubengus. Kad, iškilminę auką atliekant, dūmai degančių 2356 4| dideliais didelesniais ąžuolais. Iškilminėmis aukansenomis vadinos tos, 2357 4| Aukausenos buvo įvairios: iškilminės, išeiginės ir kieminės, 2358 3| augumą nuo žemės dėl šviesos iškirstas; po tuo langeliu namo pusėj 2359 4| godingesnį turėjęs, kurį liepęs iškirsti. Suėjus tenai svietui su 2360 1| medalių nebėr. Per tokį iškirtimą girių atdengė žiemryčiui 2361 5| neįnešus, vainikas, pro stogą iškištas, saugojo naujus namus nuo 2362 7| antpuolę žiebų greitumu, išklojo iki visų paskuojo visų kantriuosius 2363 8| topolių ar pušų taip pat iškoriavusiomis ašaromis.~ Pirmajame 2364 4| raštuose stigavoja, noris iškreipdami, ir taip, jog galėję po 2365 3| lietuviškais vardais, bet iškreiptais per nemokėjimą jų kalbos; 2366 7| tūkstančius neprietelių iškrėtusiu, velijos ugnies liepsnose 2367 3| naktis viešpatavo; lapui iškritus ar žiemą keleiviai nuo žvaigždžių 2368 3| daržines, pradeda kulti, iškūlę paslepia grūdus rūsiuose 2369 3| tie javai yra nuvokiami, iškuliami ir į aruodus supilami, jog 2370 6| iš galvos lietuviams to iškulti, kurie vis taria, jog žemė 2371 9| tarnus paleidęs, su kuriais išlaužęs trobesį ir tenai radęs ginklų 2372 3| nieksai ne vien žalio virbelio išlaužti, bet įžengti tenai negalėjo, 2373 3| žuvia bemisti, metuose l245 išleidę du zokaninku į Rymą guostis 2374 5| neregimą ir visų šiltąją dieną išleidęs jį į pasaulį tokiu laiku, 2375 3| namiškiai, minėdami, jog išleidžia malonią, mandagią ir gražią 2376 7| Kaipogi pats kūrėjų kūrėjas, išleisdamas kariauną į karę, laimino 2377 1| nameliuose, kurios šiandien dar, išleisdamos savo vaiką į svietą ir įduodamos 2378 3| dalija tą sluoksnį į dvi įšleiti: į pietinę ir šiaurinę, 2379 4| pasimeldęs ir duonos užkandęs, išlenkė vėl ją ir per save išmetė, 2380 3| tekinius iš vieno medžio išlenkia, kurių niekados nei smala, 2381 8| vergais savo padaryti ir taip išlepino jų diduomenę, kuri neb goda, 2382 8| pikčiau, ilgainiui slinkaudama išlepo valgy, gėry ir apdare, nesgi 2383 8| sau, bet varnams." Taip išlepus lietuviams, grūdos į Lietuvą 2384 8| pusvelčiui imtų; nes sunku yra išlepusiam žmogui skaninių pakentėti, 2385 3| pilkas; paskesniuose laikuose išlepusios audė dryžus, kuriuos šiandien 2386 3| dėjo, liežuoniui į kojos išliežius įsimetus, variu sūdė, kūdikiui 2387 3| paskuojojo, norėdami liuosais išlikti ir po seno gyventi. Dėl 2388 3| iš jūros galėjo į kraštą išlipti. Klaipėda nuo žodžių klysti 2389 3| dar yra tariama: tą, sako, išlojo jau šunys, beje, numirė, 2390 9| kurį regi čia skaitytojas išmaliavotą, sveria šios dienos keturis 2391 3| nori tą žodį kaimą per sodą išmanyti, vienok žinoma yra, jog 2392 8| nuvergti, norėję juos badu išmarinti, parduodami jiems tokią 2393 7| išpaišė. Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis ant tos 2394 8| pavasariais jūros vilnys išmetančios su maurais gintarus, kuriuos 2395 4| svietą klajoti, norėdamas išminties ir gudrybos pramokti. Toj 2396 3| jaunasis, paskyręs vyrą išmintingą, bylų, malonų ir mandagų 2397 4| vyresnybę visų dorasis ir išmintingasis vyras visų didžiojoj karšaty, 2398 4| žyniai, arba kunigai, kaipo išmintingesni ir guvesni likusiojo svieto, 2399 4| teiravos ir jautojos, kaipo išmintingesnių už save, kurie išguldė jam 2400 1| iki šiai dienai, nes mūsų išmintingos kalnėnų ir žemaičių motinos 2401 4| gyveno Valakų žemėj garsus išmintys, vardu Pitagoras, kursai, 2402 5| teutonai, kaipo palaikais išmirusios giminės, kurios karšinčiai 2403 4| įsakymą, ilgai mokęsis ir daug išmokęs, paskui pagrįžęs apent į 2404 6| sieksnius žemėj iškasta, kartais išmūravota, kur kaltininkus sodino 2405 7| grobį atgavo, bet ir pačius išmušė. Lenkai iš džiaugsmo tos 2406 9| trobesius sudeginęs, o svietą išmušęs.~ Įsimetus teutonų vokiečiams 2407 4| tuos Jeronimas visus liepęs išmušti ir lauke sudeginti, vienas 2408 9| kiemus, kurių gyventojus išmušusiu, o gyvenimus jų išdrevėjusiu. 2409 6| mane į šią juodą anglį, išnaikink mane kaip šią žemę, sukietink 2410 4| savo nuožmybę ir smarkybę išnaikino jos senovės apie dievą nuomonę 2411 6| dar šiandien: "Tris naktis išnakvojau", "Naktį pernakvojęs, pagrįžau" 2412 5| Žemaičiuose sakė nebaštiką iš namų išnešant, bet ilgainiui kunigai šios 2413 3| galėjo paristi ar laukan išnešti. Norėdami vakaroti, padėjo 2414 3| lentelėmis plonomis suveržė, išnirę kits kitam atitraukė koją 2415 8| Lietuvos didieji kunigaikščiai išnuomodino tas druskinyčias. Netekus 2416 6| savo dirvą ar pievą kitam išnuomojo, už ką nuo antro paskui 2417 7| beveizint vėl it žižilpos išnyko taip, jog neprieteliai, 2418 7| reikiant, tokį iš reistro išpaišė. Atlikusysis arba išmestasis 2419 5| Paskui lydusonys ir tylusonys išpasakojo gyvenimą mirusiojo ir į 2420 3| ir įstatymus išjuokė ir išpeizojo dėl to vien, jog jie buvo 2421 3| svetį į pirtį nuvesti ir išperdinti, nesgi pirtį žmogui susikeliavusiam 2422 3| svetį, kaip sakiau, į pirtį, išpėrus paskui gerai jį išvaišinti 2423 3| su ievine, savo liekne išpiauta, krūpštinėjo. Lygia dalia 2424 3| langelis, per uolektį rąste išpiautas ir iš vidaus su lentele 2425 4| išmintingu tapti. Tas Zamolksis išpildęs jo įsakymą, ilgai mokęsis 2426 7| Padaugavy ties Ašradės pilia išpiovė.~ Kad taip kalnėnai ir 2427 7| su 15 tūkstančių joties išpuolęs iš Palangos girių, per Klaipėdą, 2428 3| ketvirtainiška lova, žemių išpurentų per uolektį storai pripilta 2429 5| pas šventą ąžuolą ir tenai išrausę pirkšnių iš šventos ugnies, 2430 3| pušelę viena ranka it kanapę išrauti, kaip vilką sugrobus nusmaugti, 2431 1| kaip senovės raštininkai išrašę paliko ir ką dar pačios 2432 1| vietą parodžiau, kurioje išrašytą radau, ir patarlę, kalboje 2433 6| pačius jų vardus ir pavardes išrašytas, beje: vyriausias kunigaikštis 2434 8| patvirtinimo viso to viršiau išrašyto gana bus priminti žodžius 2435 3| dar patarlės lietuviškos, išrašytos grekonų rodbalsėmis, tą 2436 4| reikėjo tikėti, būt buvęs išrašytu. Tą mums aiškiai rodo kunigas 2437 4| tebesančius, ir aiškiau išreikštų, nesgi šiandien yra dar 2438 3| įremti skylėse, tai lietai išręstose, ant kurių kartelių krovė 2439 3| ilgainiui, kad vieniems kailiai išrūgo begeriant, kitiems įkyrėjo, 2440 3| vanago vejamas, ir dūmai išrūkti. Po skliautais į pietus 2441 3| buvo atdaru, idant, dūmams išrūkus, šilima į trobą eitų. Abejose 2442 4| šėtras, brangiomis drobėmis išsagstytas. Prieš žinyčią stovėjusios, 2443 6| kaltininkus sodino nuspręstą laiką išsėdėti, kurios didžiai nekentė 2444 6| ponų, arba karalių, kurie, išsidaliję tarp savęs kraštu, varžės 2445 8| kaipogi susiedai antpuolę išsidalijo Lietuvos ūkę; svietas tuo 2446 6| galvos.~ Visa tauta buvo išsidalijusi ypatingais darbais: ir taip, 2447 3| galėjo brūzti, kokį noris išsiėmęs knebinį, nesgi tenai visados 2448 3| apveizėtų jo gyvenimą ir išsijautotų ar vis tiesa yra, ką piršlys 2449 6| valdžią įgauti ir į viešpačius išsikeldinti, bet gudraus kunigo negalėjo 2450 4| vylėjus, kurie nori patys išsikelti ir valdymierais tapti, o 2451 3| gyvenanti, vis dar turėjos, nes, išsikėlus Adrianui į rymionų valdymierus, 2452 3| marškinių, lig kelio trumpų, išsikričioję, atvašų vainiku antsiklėstę 2453 3| dar baltplaukiais būdami, išsikūlę už rejos į krūmus, parnešė 2454 9| iš kurio ne vien Figilis išsiliuosavęs, bet dar ir savo tarnus 2455 8| ir minavonei savo nuo jų išsiliuosavimo tenai naują pilį, vadinamą 2456 4| niekados negaištančius, nesgi išsinerdami būk jaunybę atgaunantys; 2457 7| velijęsi iki paskuojo nuo lenkų išsipiaudinti, nekaip jiems vergauti. 2458 8| vieni brangiai brangesniai išsipirko pas karalius, kiti už savo 2459 4| to mano rašto neleidžia išsiplėsti, vienok linkėtina yra, idant 2460 3| yra, nes turi ant pilvo išsiristi. Visi tie prietarai ant 2461 8| lepumuose svetimų pramonių, kiti išsirpę po medaunyčias, bajorystomis 2462 4| jų buvo, negalėjo būtinai išsisaugoti nuo to, kas buvo svetimu, 2463 7| užvis gebėjo į mažus būrius išsiskaidę grumtis, tuoįtimpos neprietelius 2464 7| skardyti, kurie, nedrįsdami išsiskiesti, badu merėjo vienoje vietoje, 2465 3| šakose vydamies, pavandeniais išsisvarstę, savo spurganotais vainikais 2466 3| vasarą ant žemės pablaka ar išsitiesę, kaip šiandien dar tebdaro 2467 7| nebgalėjo tokiose pilyse išsiturėti, nesgi iš taranų laidydami 2468 8| tuo padidinti savo lepumą, išsiuntė tyčiomis iš Rymo savo vytį 2469 4| kunigaikštis, metuose 1428 buvo išsiuntęs žemaičių krikštyti; tas, 2470 3| atsako: "Teverkia, kad išsiverks, sveikesnis bus" arba: " 2471 3| grūdo 30 ir daugiau varpų išsišakoja ir taip išauga, jog vyro 2472 8| išplėšė jiems, kurie, būdami išsišylę provomis, nebgalėjo nieko 2473 7| pirmiau būt viso savo lobio išsižadėjęs, nekaip savo žirgą ligi 2474 8| ilgiau krikščioniu bebūti išsižadėjo ir, savo karališką karūną, 2475 4| Vienok galėjo jis pats jos išsižadėti ir tuo kartu tiktai, kad 2476 4| kaipogi regėjo jų ūkininkus išskaidytus į luomus, arba, kaip šiandien 2477 4| užlikusios: "Oi dievuti, dievuti, išskalb man amžiutį, kad skaisčias 2478 3| palikuonis šiandien dar gal išskirti tarp gudų, noris išbalusiais 2479 4| prityrimą yra žinoma: kaipogi, išskynus liepynus, ir bitės pragaišo. 2480 9| tankiai ilguoju grašiu dėl išskyrimo nuo prašaleičių pinigų, 2481 5| lietuvių krikščionų knygose, išspaustose 1540, apie sutvėrimą svieto 2482 4| padribus, kad kielė ledą išspiria, tad pasirodo lauke ir krūmuose 2483 4| didžiausių išminčių. Ir taip, išsprogus šakelei žiemos vidu sename 2484 3| bet kūdikėliai mažtiteli, išsprūdę raudoni, it iš ugnies ištraukti, 2485 4| kurs, norėdamas nuo jo išsprukti, jau po akmeniu, jau po 2486 9| ne vieno gumbą gavusiu, išsprukusiu ir prie savo laivų pagrįžusiu 2487 5| vadinama, kurią, kielei ledą išspyrus ir žiemai padribus, šventino 2488 5| didžiai ertą namą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus 2489 4| paveikslų savo dievų, žinyčiose išstatinėtų, kaip kad kitos tautos pas 2490 3| nepastovėjo, tad namiškiai išstūmė jį laukan pro antras duris, 2491 3| sūdė, kūdikiui kirkšnims išsutus, kirmgraužomis sūdė, strėnoms 2492 4| kniožterėjo, jog taurę per save išsviedė į užpakalį, kurią stovintieji 2493 3| padėtą prie a, e, i, o, u, y, ištaria kaip mūsų z, ir taip sako 2494 4| privalumus mes šiandien ištariam per žodį visur esančiu. 2495 7| pailguotinai apvali, jau ištašyta, jau iš žilvičių nupinta. 2496 7| žilvičių nupinti, jau iš lentos ištašyti. Lietuviai, tokiu ginklu 2497 3| tėvų duonos ir drabužio lig ištekančios, kas vadinos pas juos kraitį 2498 4| džiugino ir linksmino dėl ištempimo tos pačios mentos. Kad svietas 2499 1| jog atmenamai dar tiek išteriojo girių ir medžių, kurių kitą 2500 4| ieškosiančios, jam namus jo išteriojus. Ėmusios skųsti Jeronimą 2501 7| griedami ar į aiškią mūšą ištikdami, visados nereikalingąją 2502 3| parodytų, juoku dėjęsi, ištiko į kardus, ir vėdliai su 2503 3| senieji, regėdami jaunus ištįsėlius savo lietas brukant ir su 2504 4| valgy ir gėry, nuo lepumo ir ištižimo visus saugoti, mokyti svietą 2505 3| jei kas ant to slygo, tą ištižiu vadino; varguose kantrybę 2506 3| ilgainiui išlepusi diduomenė ištižo ir, smeigdamos ir gudindamos 2507 3| save regėdamas šiandien ištižusiu vergu, noris sukrus sulpančiu