| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
2508 7| Namie kariaudami ar ištraukę į svetimą kraštą neprieteliams 2509 1| rudenį, plikšalais pūsdamas, ištraukia ir iššaldo ne vien vandenį, 2510 3| išsprūdę raudoni, it iš ugnies ištraukti, po sniegus it po pūkus 2511 9| kraują, numiršta, taip pat, ištraukus pinigus iš kokio krašto, 2512 8| giruliais, vadinama, buvo ištraukusi į Rymą kariauti Augustulį, 2513 6| kaip strazdai po girią ištupyti aplink tėvo namus, vadinos 2514 4| praėjus tam rakui, kurs išturėjo nekalbėjęs, tas galėjo klausytis 2515 7| likusiesiems vientaučiams liuosybę išvadavo, kurie jei nebūt ryžęsi 2516 8| atvejais, tris kartus buvo išvaduotas: vieną kartą už sermėgą, 2517 3| upėmis tiktai ir upeliais išvagota, nes ir tos pačios upės 2518 3| vieną ar antrą tarp jaunųjų išvainotų taip, jog katra norint pusė 2519 6| vakaras, 4. nuovakarės, 5. išvakarės, 6. naktovidas, 7. įmygis, 2520 8| užėmęs gudų buveinę Kijevą, išvarė totorius iš vienų ir antrų 2521 6| staiga antpuolęs juos ir išvaręs iš pilių, kaipo savo žudytojus, 2522 3| vadinama, varu iš Azijos išvaryta ar šių turtų pasmilusi, 2523 8| pajūrius, jog Rusnę pačią išveriojo ir jos garsią žinyčią išvertė. 2524 4| noris šiandien gudiškai išversti, Rosa, Raseiniai, Rusnė, 2525 3| vėdliai, nuo pasekėjų marčią išverždami. Paskui išvedę vėdliai marčią 2526 3| išveržti jį turėjo, kurį išveržę į šiekštą įdėjo, vienok 2527 3| Tuo tarpu pasekėjai, išveržus jiems, kaip viršiau regėjom, 2528 3| kybojo po kiauryne, pro lubas išvesta, kuri buvo ant trobos lubų 2529 8| Rygą savo prekę, tas jos išvežti negali, nes turi atduoti 2530 3| galo mėsą gyvulių aukautųjų išvirę valgė ir nuo kiekvieno valgio 2531 3| žiemą įvirsčius, o vasarą išvirsčius; bet pervis tankiau lig 2532 3| kits kito nuo karšaties išvirtę, žemę krėsdami augantiems 2533 4| buvo sau pilį pastrūniję; išvirtus jam, paskui minavoti meldžionys 2534 3| išbalusiais veidais, į gudus išvirtusius. Tie ankštakiai, arba platburniai, 2535 8| pilių senovės privilijas, išvokė Nemuno krantis, idant vytines 2536 7| dalia traukdami į karę kad išvydo žaltį, slenkantį per kelią, 2537 4| parpuolė ant žemės, o šis, išvyturęs raudoną vėliavą, arba papartį, 2538 7| būdu: visų pirma pasimeldęs išvyturo raudoną vėliavą ir kareiviams 2539 1| plikšalais pūsdamas, ištraukia ir iššaldo ne vien vandenį, bet ir 2540 3| valandas panėrę vėsinos, paskui iššokę vėl ėjo į pirtį kaitintis. 2541 3| akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais, platveidžiai, be kokio 2542 6| tapti. Kas mergaitę varu būt išžarginęs, tokį žmogų, mergaitei apskundus, 2543 3| pagrąžinti, bet dar ūkvaizdžių iždą užmokėti; jei to geruoju 2544 6| ronas, savo ragotine būk įžeidęs, idant tuo paliktų svietui 2545 4| akis apraibinusios, liepęs įžeistajam keltis, šis sveikų sveikas 2546 4| ugnies ar į šiltą trobą įžengdamas šildytis, senu įpročiu sako: " 2547 4| toje dienoj, kurioje saulė įžengusi į antrą dangaus ženklą, 2548 3| gyvenant, nebuvo tarp jų nei įžodžiui, nei įtarčiai, neigi skaugei 2549 3| Drohičiną ir Chelmą, tankiai dar jacvingais, jazigais nuo gudiško žodžio 2550 5| senu įpročiu sako: "Mūsų Janis nuostipa", beje: mūsų Jonis 2551 8| vadinamą Marijoninę pilį (Janmarienburg), įkurti, ant ko metuose 2552 7| kaip prašaleičiai kad rašo, jatviežiai, metuose 1250 velijęsi iki 2553 4| vilką artinantis. Triškis jaučia jam erelį, žylė prajaučia 2554 3| prisieti, beje, karvės, jaučiai. Vidury to tvarto buvo avys, 2555 3| ir apakėja, o Kalne aria jaučiais, už ragų įkinkytais. Takiu 2556 4| Trys kaukolės - žmogaus, jaučio ir arklio, pamautos ant 2557 9| antram duoti tris, keturis jaučius ir atkaliai, arba, norint 2558 3| nuožmieji, mušės ir galavos su jaukesniaisiais per ilgus amžius, ūkės valdžia 2559 3| svetimų linkan didžiai buvo jaukiais, maloniais ir didžią žmonystą 2560 3| arklius ir bandą varė girdyti, jaukiam orui esant, speiguotie drungnu 2561 4| nesgi palengvai gudinos ir jaukinos į svetimą nuomonę ir dabą, 2562 4| Vienok nereikia tų medžių jaukti su tais, kuriuose buvo apsireiškusi 2563 3| girią maisto sau veizėti, jaukurų kirsti ar medžiagos ir padarynės 2564 3| dieną ir naktį medėj brūzdė, jaukurus, rąstus ar ronus kirsdami, 2565 5| apie šv. Joną oras yra visų jaukusis ir malonusis. Todėl rodos, 2566 5| praustis bei mazgotis, idant jaunais taptų, ir kas visa atliko, 2567 5| jaunuoju, beje, senų metų su jaunaisiais. Tą šventę šventino pradėdami 2568 3| taurę midaus, metė po kojų jauniejiem, tardamas: "Toks yra galas 2569 3| gijas vijo, pasakodami jauniesiems notis ir kares praėjusių 2570 3| kaipogi ilga mergausena ar jaunikausena ant jų pačių naudos buvo. 2571 3| garbę turėjo. Todėl senovėj jaunikiai ir nuotakos, 40 metų turėdami, 2572 3| pardavojantys savo dukteris jaunikiams į žmonas.~ Gyvenant tokiose 2573 3| didžius prietelius, leido į jaunikio namus, idant jie tenai apveizėtų 2574 3| dukterį į žmonas", kurią žmoną jaunikis tokiu būdu vedė sau į namus. 2575 3| tad nuotaka davė ranką jaunikiui, kursai ją akivaizdoje pabučiavo, 2576 6| ir patį karalių, noris it jaunitelį, balta galva vadina nuo 2577 3| vilkti. Nesgi pačiuotis jaunoj jaunybėj tarė neišvargstamu 2578 3| laukan įsodino į ratus su jaunomis mergaitėmis ir vėdlavo ją 2579 5| visi linksmindamies, jog jaunos duonos prilaukė; visų pirma 2580 3| neprietelių paveikti, tardami: "Ką jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj 2581 5| susitikimą senojo laiko su jaunuoju, beje, senų metų su jaunaisiais. 2582 3| jaunajai, piršlys antgėrė jaunuosius. Jaunasis pagėręs sėdos 2583 4| negaištančius, nesgi išsinerdami būk jaunybę atgaunantys; motriškosios 2584 3| Nesgi pačiuotis jaunoj jaunybėj tarė neišvargstamu vargu 2585 6| svietas pats savo širdy jautė, noris negalėdamas permanyti 2586 3| o kojenomis arklenų ir jautenų austos, vienok niekas jų 2587 3| džiūvusius ir keptus. Mėsą jautieną, kiaulieną, tankiai džiūvusią, 2588 3| sukapoję, virė su džiovinta jautienos, briedienos ar kiaulienos 2589 6| ją buvo gavęs; jei buvo jautis, tad pamušus mėsa dalijos, 2590 3| ilgaausiais, arklakojais ir jautkojais nevadina.~ Nes kiti prašaleičių 2591 4| kurstyti šventą ugnį ir jautojantiems nekuriose notyse reikšti 2592 4| ugnies šildęsi; ryto metą, jautojantis gentims, kunigai sakę ligonio 2593 4| idant neužgestų. Tų kunigų jautojęsi prieteliai, norėdami žinoti, 2594 8| po Lietuvos tyrus, noris jautojęsis nuo grekonų prekių apie 2595 4| skalsino. Duoklė nuo duoti, Javinė nuo javų, Tyklė, jog visados 2596 3| tankiai dar jacvingais, jazigais nuo gudiško žodžio jazyci, 2597 8| kuriuos gudai jazyci, arba jazigi, beje, pagonimis, vadino.~ 2598 3| noris šaknelėmis misti, jeib tiktai liuosu gyventi, nekaip 2599 4| išteriojus. Ėmusios skųsti Jeronimą Vytautui, ant galo visas 2600 4| pradėjęs verkti ir ant Jeronimo rūgoti, jog jis šventus 2601 4| neištiktų, nebleidęs daugiau Jeronimui šventų lieknų bekirtinti, 2602 9| grivina". Kunigas Kojalas, jezavitas, metuose dar 1654 Lietuvos 2603 4| Nelaima arba Laume. Noris jiedvi įtarliojo vienais ir tais 2604 7| jodino: susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji 2605 7| paslėptus, kuriuos dvisėdais jodino: susigrūmus pačiai jočiai 2606 4| Dargūnu, Galūnu, Pragartu, Jodu, Bubiu, Ragočiu, Kipšu, 2607 8| pačiame, kuriame brolis jo Jogaila buvo tuos įstatymus metuose 2608 8| daugybei svieto, kunigaikštis Jokūbas nupirko salą, Tobagu vadinamą, 2609 8| kad kitų upių mugės yra jomarkais vadinamos, į kurias turėjo 2610 8| įpratimu Plungės ir Luokės jomarkus mugėmis vadina, kad kitų 2611 4| tautomis, prekiodami su jomis ir bičiulaudamos, kartais 2612 6| dar senu įpročiu ne vien jomylistą, bet ir patį karalių, noris 2613 4| karaliui, kunigaikščiui ar jomylistai visagalinčiam, sako: "Viešpatie, 2614 8| liuobėjo didžturčius ir jomylistas, turinčius savo namus pilyse, 2615 5| Janis nuostipa", beje: mūsų Jonis nustipo, tai yra numirė. 2616 3| apygardų Skirsnemunės, Pamūšio, Joniškio; mėsa paukščių ir žvėrių 2617 5| tos šventės vadina švento Jono nakčia, kuri visiems yra 2618 3| klevynų, ąžuolynų, apušrotų joriavo, it vilnys į padebesius 2619 6| auginti, kurių laukai užsėti joriuoja it jūroje vilnys". Ką ne 2620 6| Tverų, 14. Karšuvos, 15. Josvainių, 16. Vilkijos, 17. Jurbarko, 2621 7| įstatymus kariauti, o kam jotam, negal aiškiai to šiandien 2622 7| ginkluotų vyrų į karę po 500 jotų, kartais po 5000 arba 6000 2623 3| skaninių ir vaišės valgių buvo juka, šiupinys, skilandis, lašiniai, 2624 6| vadinos artojais, arba jungvilkiais; kiti girias ir medes saugojo 2625 8| gyvenantys už tos girios, juodaisiais gudais buvo vadinami. Antroji 2626 6| žalmargis, šėmmargis, dvylausis, juodausis, balgalvis ir taip toliau 2627 7| raudis, dulis, žergštis, juodbėris, šviesbėris, arba skaistbėris, 2628 3| Juodojoj girioj gyvenantys, juodgirėnais vadinos. Patys save vadino 2629 3| ilgesnes už vyrų dėvėjo, juodi ar margi sijonai visas puošė, 2630 7| bėris, palšis, pilkis, juodis, keršis, plesnis, raudis, 2631 8| į svetimas šalis, beje: Juodoji traktis, taip vadinama nuo 2632 3| staibius vilnonomis, taip pat juodomis, auklėmis nuo kulkšnių lig 2633 3| o nuo jų patys vaidinos juodsermėgiais, kurių baltos buvo - baltsermėgiais, 2634 3| gyvenanti Uksiniuose, arba Juoduosiuose, pamariuose šiaurės linkan, 2635 3| žmonių netikėlių, kurie juodus žalčius ir driežus, kaipo 2636 4| Ragočiu, Kipšu, Kelmu, Juodžiu, Galgiu, Viliūnu, Velniu, 2637 4| plačiose lovose gulėdami, juokavę; todėl kiekvienam mirusiam 2638 6| dar prigėrę tyčiojęsi ir juokęsi iš vargstančių. Toksai jų 2639 4| kad jis kitą drąsinęs ir juokęsis, jog medžio, negyvo daikto, 2640 3| tuojau tyčiojas iš jo ir juokias, tardami: "Mulki, ar tu 2641 3| bet pačiai neapsigerti, juokuoti, bet padorumą neperžengti 2642 3| aria sau medžio noragus po juosta pakišę, idant, vienam nulūžus, 2643 8| neperplyštų, minkšta šilkų juostele pajuosė, nesgi briedinis 2644 3| šalutinėj sienoje buvo į juostos mierą langelis, per uolektį 2645 4| grekonų ir rymionų dievas, Jupiteriu vadinamas, tad nesistebėsim, 2646 6| Josvainių, 16. Vilkijos, 17. Jurbarko, 18. Žarėnų, 19. Telšių, 2647 8| atsiuntė Vulfstaną, garsų jūriną, į Žemaičių pajūrius prekybos 2648 8| tarnas Starkoderis, garsus jūrinas, mauriojo po visą Žemaičių 2649 8| būtinai pasavino žemaičių jūrinę prekybą, vienok nuo pietų 2650 3| roges. Vokiečiams užgulus jūrines jų pilis, beje: Klaipėdos, 2651 3| kalne ar pakalnėj, tai yra jūron linkui, gyveno. Nes raštininkai, 2652 4| buginti, bangioti, jog keldino jūrose audras, nuo kurių voliojami 2653 7| Kauno pilį nuo meldžionų, o Jurša 1434 metuose Lucko pilį 2654 6| prieteliui, ką darė tokiu būdu. Jusdamos jau mirsiąs, nusiuntė jam 2655 3| nežinojo, noris medžio skląstis jutryna, o žodis raštu buvo; nesgi 2656 7| neveikiai bedrįso Lietuvą kabavoti; vienok negal nuo to tarti, 2657 5| atlėkęs iš girios į kiemą, kabinėdamos į langus dunksinoja ir cypčioja 2658 3| krovė medžius ar rudenį mėsą kabinėjo džiovinti, nuo ko ir kriaute 2659 8| atkaliai svetimas mieles savo kailiams rauginti. Užvis atradus 2660 3| visados žiemą ir vasarą kailinius dėvėjo, žiemą įvirsčius, 2661 3| gyvenančius, vadino skitais, arba kailinuočiais, nuo to, jog visados žiemą 2662 1| gyvenant sausuose vėjuose, kailis į rudvarį pavirto, kiti, 2663 8| norėdamas įkurti knebinį pilyse Kaime, Breste, Trakuose, davė 2664 3| yra vadinama kiemu, arba kaimu; noris tūli nori tą žodį 2665 3| meškininkai meškas tancina, po kaimus vadžiodami. Tų trimitų balsas 2666 6| broliai, seserys, įsiligoję ir kaipstantys, galėjo dėl namų savo pakajaus 2667 5| javų vykimo, bet jei su kaire palytėjo zedlių, tad reiškė 2668 4| Perūnas vidury, Trimpa kairėje, o Pikulis dešinėje šaly 2669 5| pusę zedliaus visi valgė, o kairiosios pusės plonius atdavė vėlėms, 2670 3| antkabintas valgiui virti, galėtų kaisti ir virti. Dar buvo ant to 2671 5| Ulele! Ko numirei, kas tau kaitėjo?" etc. etc. Visa tą minavojo, 2672 3| paskui iššokę vėl ėjo į pirtį kaitintis. Ne vien vyrai žaliūkai 2673 8| darganų supūtų, nesgi tenai kaitrų ir giedrų nesą.~ It prieš 2674 7| sugautuosius neprietelius kaišė; nes tankiai nutiko, jog 2675 3| putmenių lipštukais ar ievų kaišenomis vaistėjos, įkirtę ar padūrę, 2676 4| tėvas baras" arba: "Večasis kajo", beje, vaikščioja po debesis, 2677 3| mažne pusę rejos užimąs su kakaliu, kurioje javus džiovino, 2678 3| kurią atdarą laikė lig kakaliui atsikūrinant, bet atsikūrinus 2679 3| liepos geldose ubladžaų kakaliuose. Grybus taip pat valgė slėgtus 2680 3| plonių kvietinių ar pūrinių, kakaly ar ant anglių keptų, kuriuos 2681 3| antis segele užsegtas, o kaklas atdaras speiguotie ar giedrotie 2682 5| vakartį, ant galo parišę po kaklu nabaštikui į raiščio kertę 2683 3| dešiniosios ausies, ant kaktos ir pakaušy. Paskui motina 2684 7| aiškiau sakant, kūjais ir kalavijais bei akstimis, kurių galuose 2685 8| Lietuvos senovės kardas, kalavijas ir ragotinė sunkiomis rodės 2686 9| savo drabužius ant žuvėdų kalavijų ir tokiu pragumu nuginkluotus 2687 7| geležies ginklus, beje, kalavijus, abiem pusėm kertamus, ir 2688 4| kaip šiandien dar kad yra kalbama pasakose, jog dūšios tankiai 2689 1| skaistesnę už visas šiandien kalbamas, kurioje visa gal permanyti 2690 8| liuobėjusių sueiti įvairiai kalbančių ant mugių su savo prekėmis. 2691 3| minia, noris viena kalba kalbanti, vieną dabą sekanti, turi 2692 3| pamariuose rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir 2693 3| pragumu: visų pirma žynys, kalbėdamas maldą, uždaužia su lazda 2694 4| gedavo, dejavo ar reikalavo, kalbėdami su pačiu Perūnu, reiškė 2695 6| žodžiais: "Tai ne aš taip kalbėjau, bet it šuo lojau". Jei 2696 1| viena kalba su svietu yra kalbėję; pati tauta plačiai gyvenusi 2697 3| patvirtino, ką piršlys buvo kalbėjęs, tad nuotaka davė ranką 2698 3| Radę visa tą, kas buvo kalbėta, apent pagrįžo pas nuotakos 2699 5| bengdami senuosius. Vadino Kalėdomis nuo žodžio kalti, kaipogi 2700 5| VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~ Kalėdos lietuvių senoje kalboj rodo 2701 5| tebneša bei raudine vadina.~KALĖDŲ VIEŠĖS, ARBA ŠVENTĖ~ 2702 7| patiems į aiškią mūšą ištikus, kaliniai užpakaly patrako ir, pagrobę 2703 7| apsitaškavo, it pačiame vidury kalinius laikė, kaipogi tokiame abaže 2704 8| taip vadinamą Paryžiuje kalinyčią, griauti, sušuko: "E viešpatie, 2705 3| piršlio vietą pastatė jo kalinyčioj ilginių kūlį, piršlio drabužiais 2706 3| drabužiais apdarytą, o patį iš kalinyčios išleido. Pasėkėjai girti 2707 8| Setidavą (Cydovą gret Gniezno), Kalisiją (Kališą), Arsenijų (Marseniną 2708 8| gret Gniezno), Kalisiją (Kališą), Arsenijų (Marseniną ties 2709 7| pusgyviams reikėjo tąsyti kalkes nugraužtomis rankomis; bet 2710 3| žemaitė, noris molio motiejų kalnėną ar žemaitį gavusi, tuo vien 2711 3| save vadino lietuviais, kalnėnais, arba aukštėjais, ir žemaičiais, 2712 8| palaikai, kurie, noris į kalnus pavirtę, vienok iki šiai 2713 4| giltinių" arba: "Giltinių kalpa".~ Čia jau regim, kaip 2714 3| stuobrių augdami ramstės ir kalstės. Žmogus tenai žingsnio žengti 2715 4| darbininkui kirvį, dailidei kaltą, grąžtą, motriškosioms varpstę 2716 3| padirbti. Ir taip jų grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, 2717 6| užmetinėjo neteisybę, negalint kaltajam išsipirkti, galėjo jį užmušti; 2718 9| žinomi, ir taip metuose 1560 kaltas Lietuvos raudonasis turėjo 2719 6| to šis nedarė, tad šiam kaltasis turėjo vergauti, kaipo tam, 2720 5| šnibždėjo jiems į ausį savo kaltes ir nuodėmes, kursai, pagrobęs 2721 5| Vadino Kalėdomis nuo žodžio kalti, kaipogi minavonei praėjusių 2722 6| sudegino, dar jos sesuo buvo kaltinama, jog nepamokiusi vyro klausyti. 2723 6| Vadinos vieža nuo to, jog kaltininkas tenai kaip vėžys pakerėj 2724 3| Devintasis trobesys buvo kalvė, būtinai ketvirtainis, kurioje 2725 8| kviesdamas nuo tenai dailides, kalvius, čebatorius, puodžius, plytninkus, 2726 7| brizgilais, paskesniuose laikuose kamanomis valdė.~ Senovėj karės 2727 3| riužius, kinkymus, pavalkus, kamantus, ienas, - trumpai sakant, 2728 3| ubladės po vienu stogu buvo kamarėlė, kurioje minkytuviai, muldos, 2729 3| esant, daugioje vietoje kamarninkai pačiuose Žemaičiuose paliko 2730 3| žmogus negalėtų įlįsti; toje kamaroje laikė daržų vaisius, batvinius, 2731 3| turėjo ji kartais vieną kambarį, kartais du, tris ir keturis, 2732 3| turtingas buvo. Visi tie kambariai, kaip sakiau, buvo luboti, 2733 4| aukuras turėjęs dar saviep kambarius, kuriuose taip pat laikę 2734 3| tvorų, taip ir šie ant jų kamienų ir stuobrių augdami ramstės 2735 3| Asloje paties namo juo į kampą kamaros linkan buvo kartais 2736 4| žiemą, kursai buvęs šešiais kampais zomatu aptvertas, priešakinėj 2737 3| arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo; ta arklių 2738 3| strungus, tinklus, krytis, kampus, venterius, riužius, kinkymus, 2739 7| tuos tarpgirius pilimis kamšyti, kuriomis ne vien kelią 2740 3| ar pušelę viena ranka it kanapę išrauti, kaip vilką sugrobus 2741 3| kitur tankūs eglynai it kanapynai niūksojo, o tarp jų kuokštai 2742 4| Taip pat jis karojęs ir kankinęs tuos, kurie neklausę kūrėjų 2743 6| peresud).~ Kaltininkus taip kankino: vienus korė į sausą medį, 2744 4| davusi, o nedorus pragare kankinusi.~ Regis, jog lietuviai, 2745 4| pirm jo ėjo su žaislais ir kanklėmis, po jo parindžiui kunigai 2746 3| įrankis jų linksmybės buvo kanklės, pavėdžios per savo skvarmą 2747 3| pievoj karklyną, putroj kankolą"; lygia dalia į skystą putrą 2748 6| tarp savęs visų narsųjį ir kantrųjį vyrą, kurį, pakėlę ant savo 2749 7| garbinami per savo buklumą ir kantrumą.~ Tankiai susirinko didi 2750 3| kuriuos rūgusius, smulkiai kaponėj sukapoję, virė su džiovinta 2751 9| vieną kapą. Kartais tuos kapos šmotelius sukalė po du, 2752 9| vadinos kapa, nuo žodžio kapoti, nes jog tokia lazdelė nepatogi 2753 8| žuvėdais, buvo sugavę jų karalienę, kurią paskui žuvėdų prekėjas, 2754 8| bebūti išsižadėjo ir, savo karališką karūną, nuo popiežiaus įduotą, 2755 6| gruntų paskui kėlės valsčiai, karališkais vadinami, kuriuos didieji 2756 3| kiemynojus, arba sodas, jau karališkas, jau poniškas. Tame krašte 2757 8| pilyse, bet gaspadose, arba karčemose, gaspadoriais būti neleido 2758 3| vėjų sklaidomos it arklių karčiai plaikstės. Ant galvų sklastai 2759 3| ugnavietės skersai tųdviejų karčių buvo perdėtas ąžuolo mietas 2760 7| ginklais buvo: kalavijai, kardai ir kirviai, iš akmens dirbti, 2761 8| bebuvo. Lietuvos senovės kardas, kalavijas ir ragotinė sunkiomis 2762 4| įrankį šalip padėję: ir taip, kareiviui vylyčias, kardą, seidoką 2763 8| Marseniną ties Seradze), Karhoduną (Čarnovicą ties Krokuva), 2764 6| būčiau ir jūsų priešaky kariaučiau". Būk paklausęs jo svietas 2765 3| galėjo talką sau telkti, kariaudama su rymionimis, o paveikta 2766 8| dėvėti. Kad kitos tautos, kariaudamos tarp savęs, kas kartą stiprinos, 2767 8| dieną ir naktį nuo vokiečių kariaujami ir vergiami. Todėl nemintąs 2768 7| neprietelių, pasieniuose su vyrais kariaujančių, it krušą bėrė. Neprieteliai, 2769 7| reikiant statyti karėn.~ Kariaujant su lenkais ir gudais, senosiose 2770 7| padėjo saviesiems, priešaky kariaujantiems, paveikti. Tokiu pragumu 2771 7| rindas, vaidindami visai kariaunai kaipo tą, kurio įsakymų 2772 7| būt dėl baimės vergybos kariavę, tad, laidodami savo nabaštikus, 2773 7| patį šarvuotą, kaip buvo kariavęs, pasodino ant jo su visais 2774 2| kareivių skiriama, būdas kariavimo savo krašte ir svetimame; 2775 3| girioj vargus, keliavus, kariavus ar sunkų darbą po žiauriu 2776 8| su ankštais vežimais ir karietomis negalėtų įvažiuoti, kokius 2777 3| ant karių, bet patsai jų karingas būdas tenai traukė, nesgi 2778 3| kiekvienas, jog didžiai karingi yra buvę, drąsūs, kantrūs 2779 3| kiekvienas gali minėti, kas per karingumas turėjo būti tos giminės 2780 3| dievali, - sako, - pievoj karklyną, putroj kankolą"; lygia 2781 4| dar šventomis vadinamos karmūšų, arba kovų, vietos, tai 2782 8| Schintau), Kelemantiją ir Karnuntą - pilį padunojėj, kurioje 2783 4| numaldyti. Lygia dalia ir tą karoję, kurs būt toje šventoje 2784 4| nuogąsčiu. Taip pat jis karojęs ir kankinęs tuos, kurie 2785 8| Valakų žemėje - gintarų karoliai. Kas aiškiai stigavoja, 2786 4| rūstybės ir dėl išvengimo jo karonės pavestų.~ Jei dabar paklausim, 2787 1| Žaliosios girios, bet lig pat Karpatų kalnų buvęs kana kados jūra 2788 3| lietai išręstose, ant kurių kartelių krovė medžius ar rudenį 2789 7| ragotinę, taip vadinamą kartinį, ant kurio galo buvo landus 2790 3| Pačiuodamies gentybą lig trečiosios kartos tesaugojo, ir taip brolis 2791 3| ar skoba putra; jei tam kartui ją virė, tad buvo vanduo, 2792 4| keršas krames, tarė juos su karūnomis esančius. Tą patį darė su 2793 7| surašytų metuose 1528, kuriame karūžieji yra minavojami tarp tų pačių 2794 7| ratmistrais pramanė, ant galo karūžuosius, kurie vėliavas į karę nešė 2795 3| tebvadina, nesgi senovės kalboje karvė lopu, arba labu, vadinos, 2796 7| pirmąjį. Tiems neprietelių karvedžiams ar atmonams, kuriuos kariaudami 2797 7| pergalėtojai dėvėjo. Mirus garsiam karvedžiui, kaukoles pergalėtųjų nuo 2798 7| palaidotas.~ Ne vien pačius karvedžius taip didžiai garbino dėl 2799 6| 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 2800 3| pasieniais prisieti, beje, karvės, jaučiai. Vidury to tvarto 2801 4| išmintingasis vyras visų didžiojoj karšaty, beje, 70 ar 80 metų turįs, 2802 3| gailesys, jog, nebtverdamos nuo karščio, mukęs laukan iš pirties, 2803 5| išmirusios giminės, kurios karšinčiai nebsiskelbia dėl to vien, 2804 6| Didieji sūnūs niekados nebuvo karšinčiais savo tėvų ir nieko iš tėviškės 2805 5| numirė. Čia reikėjo nabaštiko karšinčiams ne vien lydėtojus, bet ir 2806 6| bevaikiai buvo, tad priėmė sau karšinčių, kurs, įstojęs į sūnaus 2807 3| nemeilingai plakti, vis jau karštą, jau šaltą vandenį mesdami, 2808 1| vėl atkaliai, kur pirma karšti viesulai, žvildami degančias 2809 3| girdimas.~ Javus, pirma karštoj duoboj nudžiovinę, paskui, 2810 6| Šeduvos, 13. Tverų, 14. Karšuvos, 15. Josvainių, 16. Vilkijos, 2811 3| per mažą grandelę plaukų kasą jaunosios pervėrus, tėvas 2812 3| girą, taip vadinamą gėrimą kasdieninį, užvis pieną, nuo ko pieno 2813 5| mėsos, žyniai, nupiovę po kąsnelį, mėčiojo į namo kertes žemeliukėms, 2814 6| į nedorą žmogų: "Šunies kąsnis" arba: "Šunys pamestą neėstų, 2815 5| turėjos, kairiąja ranka blaivą kaspiną aukščiau galvos iškėlusis, 2816 3| palaidose bizose įpinti kaspinai blizgėjo, vietoje žieminių 2817 3| kurios tankiai su įpintais kaspinais palaidos užpakaly svyravo. 2818 8| pasakoja, jog per Uksinę ir Kaspinę jūrą einančios prekės iš 2819 3| išmesti be didžio lyčiaus. Katalikų vienas vyskupas tėra. Žmonės 2820 4| nuo pietų pusės varpnyčios katedros sienoje, kuri per pusę esanti 2821 3| galėjo druskos kliupurį į katilą įleisti ir vėl pamirkiusi 2822 3| ugnies nutįsęs taip, idant katilas, antkabintas valgiui virti, 2823 3| snausdama", arba: "Smurgso it katinas užpelenėj; žiopso it varnaitis, 2824 3| jaunųjų išvainotų taip, jog katra norint pusė atsakytų nebtekėti, 2825 6| ne liuoso žmogaus. Jei katrai šaliai toksai sūdas tėvūno 2826 6| aiškios metos parodyti, kokie katram darbai priderėjo; tačiau 2827 6| vyresniaisiais jautojos, nes parodyti katro noris valdžios metą jųdviejų 2828 4| laumės nujotas". Vadino ją Kauke, arba Gauke, jog nuo vieno 2829 8| likusi, gyniojo ir, noris kaulais savo taškuodami, niekaip 2830 5| pakasę tenai į žemę ar į kaulinyčią sukrovę, pagrįžo namo stypos, 2831 4| Buvo dar šventomis vietomis kaulinyčios, taip vadinami rūsiai, į 2832 8| ketėdamas jas atgręžti į Kauną, todėl metuose 1631 sukėlė 2833 7| kartą aptvertas Vilnius, Kaunas, Plateliai, Balostekė, Žąslaukis, 2834 3| sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės, įliūdai, 2835 6| tekumo buvo: lašas, tauragė, kaušas, krūžas, kipis, milžtuvė, 2836 1| tarp kurių daug yra sraigių kaušelių, jau į akmenį pavirtusių; 2837 3| sėdinčiai, atsigerti iš kaušo midaus, rodydamas tuo, jog 2838 8| totorių chaną, jo buveinę Kazanę užėmė, metuose 1570 antrą 2839 8| sandaras metuose 1364 su Kazimieru, Lenkų karalium, leido ne 2840 8| tebebuvo. Taip pat paskui, Kazimierui paėmus Lietuvos ūkės valdžią 2841 8| vardas beliko, kaipogi liuosi kazokai, Paniperiuose gyvenantys, 2842 3| jų namų durys ant medžio kaškų girgždėjo, nesgi šiandien 2843 9| grašius ir kapas, nes jog kaštavo darbas lig susmulkinant, 2844 4| papartį, įdavė kareiviams, kaži ką ant jų barstydamas. Pabengus 2845 3| užėdžio pririšti, jau palaidi, kažiai, arba kumeliai, nuo senių 2846 8| nelaimės metuose 1569 per kebeles pasidavė į lenkų valdžią 2847 3| šešioliknyčius, milus, kecius, kitos arė, sėjo, šieną 2848 6| nepamokiusi vyro klausyti. Pačiai keikiant savo vyriškį, keturis didelius 2849 3| pabučiavo, ir žiedus sukeitė ir keimarį riešutą suvalgė, nesgi iki 2850 3| leido į svetimus kraštus, keisdami jas į reikalingus sau daiktus, 2851 3| šiandien yra sakoma, gavus koki keistą daiktą: "Laikyk, - sako, - 2852 9| reikėjo daiktą į daiktą keisti, beje, norėdamas žmogus 2853 3| kalnėnė ir žemaitė nebūt keitusi ne vien į aukso rūmus, bet 2854 4| gandinti, jog svietą gandino, keldama žmogui nelaimingas notis 2855 4| su dantimis taurę, kurią keldamas pamažu išgėrė, paskui, nulenkęs 2856 3| valčių vietoj, per upes keldamies, naudojo. Vebrų, sabalų, 2857 7| Lietuvos kunigaikščiai, keldindamies į Lenkų karalius, metuose 2858 3| didysis Lietuvos kunigaikštis, keldindamos į Lietuvos karalius, metuose 2859 4| buginti, bangioti, jog keldino jūrose audras, nuo kurių 2860 3| lapui iškritus ar žiemą keleiviai nuo žvaigždžių kelią tesekė, 2861 4| tos angos buvusi gaspada (keleiviams, atėjusiems dievų maldyti. 2862 6| vien minavoti raštai to keleivio, bet ir pačioj lietuvių 2863 4| kušinti, kaip jei pavargusiųjų keleivių miegančių budinti.~ Tarp 2864 4| arba keliauti, nesgi ji keleivius kelionėj glemžusi ir globusi 2865 3| įpratimu šiandien dar ankštą kelelį per girią šunkeliu vadina: 2866 8| Čyche), Singonę (Schintau), Kelemantiją ir Karnuntą - pilį padunojėj, 2867 3| dešimtis, kaip bokštų, nuo kelerių metų riogsančių.~ Sukrovę 2868 4| keltis, šis sveikų sveikas kėlęsis ir niekame ronos negalėjęs 2869 7| apačia, sudegino. Jei buvo keletą vyresniųjų sugavę, tad lėmė, 2870 8| suniukus tautoms, tolimi keliai rados pavojūs, kad kožnas 2871 3| patys ant arklio gulantys ir keliantys, karėj kantrūs ir narsūs, 2872 7| ar toli visados jis jotas keliauja." Nuo to retoj kalboj terasi 2873 5| atsiliepė tais žodžiais: "Keliauk, vargali, laimingai į antrą 2874 3| niekados neužmiršo, nesgi, kame keliavę, vargę ar viešpačių rūmuose 2875 3| nubraukus, girioj vargus, keliavus, kariavus ar sunkų darbą 2876 8| kirsdami girias, atdarė kelius nuo visų pusių į savo ūkę, 2877 4| kelmo to ąžuolo, regis, Kelme praminė, kurio drūktis 27 2878 4| tenai pilį įkūrė ir nuo kelmo to ąžuolo, regis, Kelme 2879 4| Bubiu, Ragočiu, Kipšu, Kelmu, Juodžiu, Galgiu, Viliūnu, 2880 3| paleido nuo skylės pakabintą kelnę iš palubio ant ugnies, idant 2881 4| idant ryto metą vėl linksma keltųsi ir žibėtų.~ Tokią nuomonę 2882 3| sukurtą ugnį tris kartus; kelvežys pastatė kėdelę pas ugnį, 2883 3| niekiną, nesgi sakoma tebėra: "Kenčiantysis pakenčia"; kalboj ir elgimesi 2884 3| skyle ir sukūrė ant jo iš kėnių ar liepkaulių ugnį ir paleido 2885 7| namus ir tyrus, viso pikto kentėdama ir pati daug pikto darydama 2886 8| krūpaudamas, idant svietas, badą kentėdamas, į rūpesnį įpuolęs, nepatraktų 2887 4| kurios, tūkstančius sopulių kentėdamos, vienos klykiančios, kitos 2888 3| namuose tokiu būdu: pyragus ir kepenes, arba pečenkas, kepė, alų 2889 3| įvairesnių ir skanių skanesnių, kepenių, ar pečenkų, kvepiančių 2890 3| vaišindami davė užsikąsti kėpių arba plonių kvietinių ar 2891 3| Vaišino svečius džiovinta kepta mėsa, sūriais, varškėmis, 2892 3| šiai dienai mūsų krašte kepures ilgomis ausimis dėvėja, 2893 3| trobesys it šalip to namo viena kerčia it susikišęs kūtėmis vadinamas 2894 3| į pastalę ir visas namų kerčias mėčiojo: "Še jums, žemeliukės, 2895 4| laikęs savo žaltį trobos kerčioje, kurį maitinęs ir godojęs, 2896 3| yra: "Liuosas lab ir po kere begyvena"; atkaliai, vergybos 2897 4| Alkis, Nemunas, Vaidevutis, Kernius, Kukaitis, arba Kukvaitis. 2898 6| gulove; jei žmona savo vyrą kernojusi, tad pirma su rykštėmis 2899 4| jam, jog šventus lieknus kertą laukan ir dievo namus naikiną, 2900 7| kalavijus, abiem pusėm kertamus, ir svilksnis, iš kurių 2901 5| kąsnelį, mėčiojo į namo kertes žemeliukėms, arba vėlėms, 2902 5| į didžiai ertą namą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles 2903 4| įsitėpime, o regėdamas dar jų keršas krames, tarė juos su karūnomis 2904 6| įtenkino abydytasis, ir kerštas pasibengė, bet jei nugriebtasis 2905 6| teguodžia, tepataria, mažus kerštus tetaikina, o didžiuosius 2906 3| ragus žvėrių vienus ant kesčių galų maustė ir ragotines 2907 8| kaip raštininkas sako, jog Kęsgaila, storasta Žemaičių metuose 2908 7| pajuosęs, viena ranka turėdamos kestinę ragotinę, taip vadinamą 2909 8| prekybos, vienok Zigmantui Kęstutaičiui paėmus ūkę valdyti ir patvirtinus 2910 3| nebveža.~ Jei giriose, kur keta sėti, medžiai dar aukšti 2911 3| šunį, šuo uodegą viks". Ketančiam ne jo protu ir galia kokį 2912 8| metuose 1668 sueime buvo ketėję pilis globti, bet, pasibengus 2913 3| turėjo liautis nuo savo ketėjimo, nieko nenuveikęs. Kurią 2914 4| visokius visų geriausius kėtėjimus ir darbus gaišinusi ir ardžiusi, 2915 8| jog Lietuvos ūkės rėda ketėjo jau laidynę Žemaičių jūroj 2916 3| Zigmantui Augustui, kursai Ketlerį, paskuojį jų mistrą, pakėlęs 2917 1| neapkabinami, po skardžiu trimis, keturiais sieksniais aukštu, ant kurio 2918 3| tvarto buvo avys, atskiestos keturiomis gardėmis, nuo kurių vadinos 2919 3| sumaltas valgo, girnas trejas, ketverias kieme turi javams malti, 2920 5| laiko, taip buvo atliekamos ketverios šventės, arba viešės, nuo 2921 7| iškasę gilią gilesnę duobę ketvirtainę, įdėjo tenai rentinį jau 2922 7| pusės buvo anga, o visos to ketvirtainio sienos kaip iš lauko, taip 2923 4| kurpes aukščio, o 37 platumo ketvirtainy, kurio viršus taurų ragais 2924 3| Atėjus trečiajai ar ketvirtajai dienai, kartais ir šeštajai 2925 8| nepasakę jam tiesos.~ Ketvirtajame amžiuje lig negimus Kristui 2926 3| vasaros laike pavestas.~ Ketvirtasis trobesys buvo trobos, arba 2927 7| smarkiai, jog vokietis, kėžterėjęs nuo arklio, daugiau nebsikėlė.~ 2928 3| užsiausti, kad jis ant siūčio kėžterėtų. Todėl senovėj kalnėnai 2929 3| dainavo sueimuose: kaipogi Kiauleikio nabaštikas, 137 metus turįs, 2930 3| jautienos, briedienos ar kiaulienos mėsa; batvinių stokodami, 2931 3| tos arklių kūtės buvo dar kiaulių kūtelė, arba tvartelis, 2932 4| beje: sabalai, vebrai, kiaunės, audinės, ūdros, juodosios 2933 8| vasarą žuvimis mito ir visą kiaurą metą žvejyba darbavos, nesgi 2934 3| pusėj šalinių sienų buvo kiaurai dvejos durys, didžiosios 2935 3| nekaip šešku būti, svetimus kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame 2936 3| kiaušiais, nuo ko vadinami esą kiaušrijais. Kas regimai yra, jog prekėjai, 2937 3| vadinamas, žemajame gale su kibekliu pakumpusios šaknies it nosia, 2938 6| žioravusi rūstybė visų širdy it kibirkštis pelene, visi lykiu niekinę 2939 3| Liksiu, neliksiu, bet kibsiu", nuo ko tariama yra: "Tas 2940 6| plustėdamos jo klauso, pats darbą kiekvienai paveda, tingines ir rambiąsias 2941 5| švente vadinama, kurią, kielei ledą išspyrus ir žiemai 2942 4| jog kalnėnai ir žemaičiai kieles, gandrus, blezdingas, varnus, 2943 3| Uksinių pamarių tuos getus ir kiemarionis į viršiau minavotus tyrus, 2944 4| gėrę linksmindamos.~ Kieminę auką pats namų gaspadorius 2945 4| iškilminės, išeiginės ir kieminės, kurias visados svietas 2946 3| gyvulių, žvėrių ir paukščių kieminųjų ir medinųjų, midaus, alaus 2947 3| arba miestuose, taip ir kiemuose ar sodose gyvenantys, didžiai 2948 3| vietoves, arba miestus, ir kiemynojus, arba sodas, jau karališkas, 2949 3| stebuklingesniu, jog jų grumtai yra kieti, ne smiltėti. Paprastai 2950 6| toliau nebsididžiuos savo kilčia ir kitą prie darbo varu 2951 4| degančių gyvulių į padebesius kildami rūko, ugnis šventa, ąžuolo 2952 8| saiku, svaru, taure, arba kiličku, savo bajorystos nustoja; 2953 3| Žemgaliuose, arba Kurše; tokį kilimą ant pečių antsiautusios, 2954 3| motriškųjų buvo taip vadinamas kilimas, nuo žodžio keliauti, kurį 2955 7| šikšnų, be geležies, medžio kilpomis, ant virbgalių pasietomis, 2956 7| sėdėjo apžarga be balno ir be kilpų, bet taip stipriai, jog, 2957 6| ir netaikos tarp ūkininkų kilsta, kad tuo tarpu visi, vienokius 2958 4| didelėms ir baisioms karėms kilstant arba jas nubengus. Kad, 2959 3| taukšojo. Kožnas vyriškas, į kiltą milinę sermėgą, maž ką už 2960 3| tą ir žodžiu reiškė; ne kiltis, ne turtai, bet išmintis 2961 6| Atenčioj nė kokios perskyros kilty tarp vieno ir kito nebebus". 2962 8| keliaudamas metuose 1556 po Kimerinę salą, šiandien Krymu vadinamą, 2963 3| gaudesys yra trumpas ir kimus; smuikais, arba skripyčiomis, 2964 8| krašte šešis arklius pagymais kinkantys į ratus kits kitą lankydami. 2965 3| kampus, venterius, riužius, kinkymus, pavalkus, kamantus, ienas, - 2966 6| tauragė, kaušas, krūžas, kipis, milžtuvė, legerė, vogonas, 2967 3| minkytuvius, lovius, raugtines, kipius, geldas, muldas, taip pat 2968 4| nemušk ant mano javų to kipšo, melsiu tave šia palčia 2969 3| o tarp jų jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo. 2970 7| patys tuo tarpu slapstydamos kirbose, balose ar giriose, niekados 2971 9| įkapotas dvejoj vietoj, kurie kirčiai rodo, jog jis turi dvi kapi, 2972 3| įsimetus, variu sūdė, kūdikiui kirkšnims išsutus, kirmgraužomis sūdė, 2973 6| balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos 2974 3| kūdikiui kirkšnims išsutus, kirmgraužomis sūdė, strėnoms skaustant, 2975 4| ant to, jog tie žalčiai ir kirminai buvo kitos veislės ir retesnės, 2976 4| Gadintoja, rasi Mogilė, Kirpėja, Skalbėja ir Sargė; nesgi 2977 8| niekur negalėjo gauti, todėl kirtino girias, angis nuo bočių 2978 9| neperkirsdami. Kožnas toksai kirtis vadinos kapa, nuo žodžio 2979 4| niekaip nebdrįsęs daugiau kirvio prileisti. Tada Jeronimas, 2980 4| tolo krušai kriokiant ar kitai kokiai baisiai nočiai gorinant, 2981 3| viename buvo laikomi javai, kitame drabužiai susverti kybojo, 2982 8| randa žemaitiškus, nė kokioj kitoj kalboj neišguldomus, kaip 2983 6| Odino pavardės nė kokioje kitoje tautoje nėra randamos.~ 2984 3| bei į kelią keliavo, nesgi kitokių ratų negalėjo dėvėti dėl 2985 8| patys mintą lęšiais ir kitomis žalesomis bei vaisiais. 2986 6| Šeštajame amžiuje gimus Kristui kitsai raštininkas, minavodamas 2987 4| iškadas javuose, gyvuliuose ir kituose daiktuose, nesgi jos, nebūdamos 2988 7| ir buvo vyrai ne į kelnes kišami, nesgi pradžioj it taip 2989 3| ausį ar nosį žąsies ar kiškio taukais tepė, girgždėlei 2990 7| jog vyresnieji kunigai kišos į karės dūmą ir rodą, tenai 2991 3| turėjo užgauti su koja ir klabinti, it būt norinti atdaryti. 2992 7| žemėj palaidotu, kitaip klaidžiojo jo dūšia po medžius, namus 2993 3| žodžių klysti ir pėda, jog, klaidžiojus jūroj, galėjo savo pėdą 2994 9| su teutonų meldžionimis Klaipėdoj pilį strūnyti, dėl kurios 2995 4| nėra žinoma) po svietą klajoti, norėdamas išminties ir 2996 6| pulėtų, bet po visą pasaulį klajotų ir viso prityrusiais būtų, 2997 4| tuojau regėsim. Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo 2998 4| Apsukui tos žinyčios buvęs klajumas, į kurį svietas susirinkęs 2999 3| jog patys monininkai savo klajume geresnės mūšos nebūt parodę, 3000 4| šventai kūrinti. Pašaliuose to klajumo buvę žynių, arba kunigų, 3001 8| Decijum, Galum, Aurėlijum ir Klaudijum, prieš tą paskuojį šiaurės 3002 6| ko manęs godingas sūdas klaus ir ką žinau, pasakysiu yną 3003 3| dievas, kurio kiti visi klausą ir tarnaują. Laimė žemaičių 3004 3| nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailesį, kursai 3005 5| Nesgi žodis titis, jiems klausantis, pasirodė it būt didis, 3006 4| pasauly esantieji valdymierai klausantys, ką raštininkai, penkioliktajame 3007 4| vyresnybės arba kūrėjų kūrėjo klausąs, neminėdami to, jog lietuviai 3008 4| galėjo tėvai, savo vaikų klausiami, atsakyti, bet jų išminčiai 3009 3| yra stebuklingesniu, jog klausiant, dėl ko šventą dieną darbą 3010 4| davęs atsakus vardu Perūno klausiantiems. Ant metų šventės aukavę 3011 3| įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, ar bėra kame giminių šiame 3012 8| šiaurę valdyti ir kurio būt klausiusios tautos, šiapus ir anapus 3013 4| taip mandagiai, jog kitos, klausydamos jos, užmiršusios savo darbą. 3014 4| jam senų dienų įpročiu: "Klausykis, Titis skelbias" arba: " 3015 6| valią jums apreikšti, - klausykit ir įsidėkit ją. Jums reikia 3016 4| įgudinimo jaunuomenės į klausymos, idant paskui, kitą girdėdami 3017 4| išturėjo nekalbėjęs, tas galėjo klausytis jo mokslo. Tai Lietuvos