| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
3018 1| kurio liemeningos eglės, klėbininkės pušys auga, į padanges ramstydamos, 3019 3| ar pradalgės, pati namo klėby kūdikėlį parnešė ir jaunu 3020 6| rieškutės, gniūžtis, našta, klėbys, ašis, sauja, grįžtis, kepurė, 3021 3| 3]~ Aplinkui klėčių, trobos ir kitų trobesių 3022 3| namiškiai, išgirdę vėdlių klegesį išėjo su žiburiu, midaus 3023 8| kuriuos gavo už savo prekes, kleidė, kaip viršiau minavojau, 3024 6| aiškiau dar regėsim jos klestinčią orę, nesgi toje gadynėj, 3025 4| plati giria nuo visų pusių klėstusi. Jei kas svetimas būt palytėjęs 3026 3| Rūmė tarp namo, trobos ir klėties buvo dailiais žiogriais 3027 3| trobesys buvo vadinamas klėtis, nuo žodžio klėsti, nuo 3028 8| patys gudai Vilniuje dvejas klėtkas turėjo, o trečiąsias metuose 3029 3| trobesiai buvo medžiais, beje, klevais, liepomis, uosiais, beržais, 3030 3| vandenį, midų, alų, beržinę ar klevinę sulą ir girą iš kaušų ir 3031 4| liepynus, ir bitės pragaišo. Klevus ir beržus gerbė dėl to, 3032 3| kuokštai beržynų, liepynų, klevynų, ąžuolynų, apušrotų joriavo, 3033 7| pora, su ginklais ir su kliautingiausiu jo tarnu. Liepsnai tvaskant, 3034 3| zokaninkams dominikonims Falkenavo klioštoriuje paembakėj viena džiūvusia 3035 3| šniūrelį, galėjo druskos kliupurį į katilą įleisti ir vėl 3036 4| paveiktais ir į svetimą valdžią kliuvę, arba svetimas tautas, vejamas 3037 4| Tam žmogui, kurio amžius kliuvęs į Mogilės nagą, tekusios 3038 8| medaunyčios ir gaspados pilyse kliuvo žydams į nagą, ir taip akylumas 3039 3| švietė, nuotakos sau kraičius klodamos, o senosios butai drabužį 3040 4| darbuose bei kėtėjimuose klojas ir vyksta, kitiems, didžiau 3041 3| tarpu nuotakos sau kraitį klojo, ir ta garsesne nuotaka 3042 4| bet atkaliai, visa jam klojos: meilėj ir vienybėj gyvenęs 3043 5| negadinkit". Visi žemai kloniojos į visas puses ir sakė: " 3044 3| į grindis, tas tuojau ir klot ant stalo. Trumpai sakant, 3045 3| ta troba buvo šiaudais klota, kaip jei namas.~ Penktasis 3046 3| namo pirma buvo mauknomis klotas, idant kibirkštys, iš ugnies 3047 3| kiekviename darbe ir atlikime klotis buvo, nesgi visi sau dirbo, 3048 8| Veltui minavoti chanai klūkė pagalbos nuo lietuvių, mindami 3049 4| baltos galvos atėjom paguodos klūkti", noris būt vaikelis aštuoniolika 3050 3| nudžiovinę, paskui, rejos kluone paskleidę, kulia.~ Visų 3051 3| iš duobos išimdamies, ant kluono pakloję kūlė. Toje rejoje 3052 4| sekė jo mokslą, ir per tą klydo nuo pirmosios savo nuomonės 3053 4| sopulių kentėdamos, vienos klykiančios, kitos dejuojančios, rankas 3054 3| tekančiame, akis mazgojo, klynui piaunant (visų baisiausiai 3055 4| daikte raštininkai didžiai klysta, nesgi neminėja ant to, 3056 3| išlipti. Klaipėda nuo žodžių klysti ir pėda, jog, klaidžiojus 3057 3| sako: ar nuluptas?" arba: "Knakso it kumelė snausdama", arba: " 3058 8| čebatorauti, siūti ir ką norint knebinėti, ne vien pačiose pilyse, 3059 2| vyrišikų ir motriškų; darbai ir knebiniai; puotos, suvodbos ir viešės.~§ 3060 4| blezdingas, varnus, arba kniauklius, šarkas, triškius, žyles 3061 4| nulenkęs galvą, taip staiga kniožterėjo, jog taurę per save išsviedė 3062 3| tarpu trobos asloj padėjo kniūpsčią minkytuvį, ant jo viršaus 3063 5| pirmosiose lietuvių krikščionų knygose, išspaustose 1540, apie 3064 3| vietoje milinių sermėgų baltus kobotus dėvėjo.~ Motriškųjų maž 3065 8| vandens, kurią, nuo vieno kočėlo riesdami ant antro, pertraukė 3066 3| maldų ar raugtinių ir kitų kodžių. Paprastai sriuobalu buvo 3067 5| dešromis, vėdarais, riaušiais, kogalvėmis lig persivalgant, kuri vaišė 3068 9| arba grivina". Kunigas Kojalas, jezavitas, metuose dar 3069 3| Kas nu bemazgos tėveliams kojeles? Kas bekurstys ugnelę? Kas 3070 3| žmonės arklių ir jaučių kojomis, ilgaausiai, jog jų ausys 3071 3| vietą savo naujukynus, arba kolonijas, įkūrė, kurie šiandien tebkalba 3072 3| Trumpai sakant, stalai, arba komiai, nuo dievo dovanos lūžo, 3073 4| buvusi sukrautuvė, arba koplyčia, kurioje buvę sukrauti įrankiai, 3074 6| žodžių su ir eimi, kuopa nuo kopti.~ Nuo to, kaip sakiau, 3075 3| daržų vaisius, batvinius, kopūstus ir kitas žalesas, žiemai 3076 6| Kaltininkus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien 3077 4| ženklų buvo visų smarkiausia koronė, beje, smerčio, kaipogi 3078 3| antkryčio, šišnakus valgė, nuo kosulio žalčio lunkus krimto, ausiai 3079 7| vietoje ragotinės patį jos kotą be rago ir ieties naudojo, 3080 6| 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 3081 9| gaisrą, nutikusį metuose 1399 kovo mėnesy, kuriame sudegė ne 3082 7| metuose 1360 po kruvinos kovos Rudlaukių plynuose su 15000 3083 3| nuo žodžio vesti, arba į kozas, nuo žodžio kasos, kurias 3084 3| daugiui, beje, svodboms, arba kozoms, tad, kaip viršiau minavojau, 3085 3| žirnius, riaušius, vėdarus, košę ir šautą, lygia dalia diduomenė, 3086 5| vadinos koštuvėmis, nuo žodžio košti arba gožti, beje, it būt 3087 5| šeimyną, kuri vaišė vadinos koštuvėmis, nuo žodžio košti arba gožti, 3088 5| ir taip, įkurės, apkulos, koštuvės, skerstuvės, užvis budynė 3089 4| visados taip guviai, idant kožnoje dingstyje galėtų patys nusiteisinti, 3090 3| vadinamas kunigas, prie kožnų durų bėrė iš saujos grūdus 3091 3| sakiau, švietė, nuotakos sau kraičius klodamos, o senosios butai 3092 4| regėdamas dar jų keršas krames, tarė juos su karūnomis 3093 8| privilijas, išvokė Nemuno krantis, idant vytines kožname laike 3094 3| vaikščioti, kad kiti, ant kranto susėdę, kojas žemyn nuleidę, 3095 8| užnikdamas, tenai laivus vienus kratė, kitus griebė ir, kur įpuolęs 3096 5| gyvuliui, lapodink medžius, kraudink žiedus, mezgink vaisius 3097 4| Vienok nuožmių žmonių, kraugerių ir bedievių dūšios ėjusios 3098 5| nebnovys tavęs daugiau nei kraugerys vokietis, nei pasalus gudas, 3099 3| nuo jų išveržti, vienok be kraujo praliejimo visą tą kovą 3100 6| Platelių, 20. Veiliuonos, 21. Kražių, 22. Raseinių, 23. Šiaulių, 3101 6| krive krivaičiu, būk nuo jo kreivos lazdos, kuria jis svietui 3102 3| karšaties išvirtę, žemę krėsdami augantiems ant savęs sūnums 3103 5| įkapėmis apvilko ir pasodino krėsle bei vaško žvakes pas numirėlį 3104 3| kabinėjo džiovinti, nuo ko ir kriaute vadinos. Ant pat vidurio 3105 3| lenkais ir gudais, nuo rytų su krieviais, nuo šiaurės su Žemaičių 3106 8| Šventas Ansgaras, pirmasis krikščioniškas apaštalas Žuvėdų žemėj, 3107 7| kad vokiečių meldžionys, krikščioniškos tikybos aitra pasimetę norėjo 3108 4| maldauti už savo griekus, krikštydami kardu ir vergdami gyventojus 3109 3| nuo kosulio žalčio lunkus krimto, ausiai skaustant, svogūną, 3110 6| perkūnija ėmusi baisiai griauti, kriokdama begalinėse giriose. Svietui, 3111 4| žaibuojant ir iš tolo krušai kriokiant ar kitai kokiai baisiai 3112 3| kraują medijonais leido. Krislui į akį įkritus, vėžio girnas 3113 7| gentims tų, kurie karėj buvo kritę ir per kurių narsybę ir 3114 7| perbadę patys nuo baimės krito. Supūtus trimitus, patys 3115 7| liekų arklį, idant, vienam kritus ar užmušus, antras kad prie 3116 7| ir pinigus užmokėjęs.~ Kritusį karėj savo karvedį turėjo 3117 3| vėjai tavo vietoje ar mano kritusio, arba: "Kas maino rankoj, 3118 5| kareivių, karėj už liuosybę kritusiųjų, kurią maldą vadino raudine. 3119 6| Prašaleičiai vadino jį krive krivaičiu, būk nuo jo kreivos lazdos, 3120 4| prašaleičių vadinamas krivė krivaitis, arba kūrėjas, gyvenęs, 3121 4| lietos, arba ūkės, lazdą, krivūle būk vadinamą, ir liepė ta 3122 7| kunigus, kaipo melagius ir kropėjus, kurie buvo priežasčia visų 3123 3| lydimais vadina, ir taip jei krūmai dar tankūs pasiliko, tad, 3124 4| giriose gyvendami, ne vien krūme, bet ir kieme negalėjo nusikratyti; 3125 8| noris į žemę susmegusios ir krūmeliais apžėlusios, šiandien dar 3126 4| arba nelaimę. Žvėrinė, arba Krūminė, nuo krūmo, jog medžiodami 3127 4| Žvėrinė, arba Krūminė, nuo krūmo, jog medžiodami daug žvėrių 3128 4| išspiria, tad pasirodo lauke ir krūmuose Jorė, beje, žalesa; vadino 3129 8| pilį palikinas ant žemės krumšlelio grįžti ir tenai pats žemę 3130 3| pliurškalas, kruopas kruopą gaudo". Šiandien aprūkusi 3131 3| sako, - pliurškalas, kruopas kruopą gaudo". Šiandien 3132 4| prasišalinusi, noris vis širdy krūpaudama, kad paukštis jos kūdikėlį 3133 9| būdamu tyliai elgusiuos, krūpaudamu daugybės tenai svieto susirinkusio 3134 3| ir maž temiegoti, nesgi krūpavo, idant, slinkaudami ir lovose 3135 7| kestės galu dunksterėjo jam į krūtinę taip smarkiai, jog vokietis, 3136 3| giriose, neigi jiems tenai kruvini vargai įkyrėjo; kaipogi 3137 5| lietuviai išgriovė ašarodami, kruviniems savo valdymierams tenai 3138 3| stebuklingesniu, rūstoj ir kruvinoj dienoj motriškosios stojo 3139 3| permerkti nuo lytaus ar krušos džiovinos, vasarą tenai 3140 6| lašas, tauragė, kaušas, krūžas, kipis, milžtuvė, legerė, 3141 3| ir ginkluota dainavo ir krykštavo, leliodama kaipo pergalėtoja, 3142 8| Lietuvos tyrų, apgalėjo Krymą, arba senovės Kimeriją, 3143 8| Kimerinę salą, šiandien Krymu vadinamą, sakos regėjęs 3144 3| brizgilus, strungus, tinklus, krytis, kampus, venterius, riužius, 3145 3| skoba putra, kuri supilta kubile rūgo; pavalgius kitų valgių, 3146 7| pirma savo pelnelį, beje, kubilėlį su drabužiais, iš namų į 3147 3| vyrai žaliūkai tą darė, bet kūdikėliai mažtiteli, išsprūdę raudoni, 3148 3| išturintys ir viso pakenčiantys. Kūdikėlis kaip pėdelis, tėvui aunantis, 3149 3| išliežius įsimetus, variu sūdė, kūdikiui kirkšnims išsutus, kirmgraužomis 3150 3| jų šunys it kumeliai dar kudloti ir kelią namo sekė, ir nuo 3151 3| sau rado, bet ir mergą it kūgį gavo, prie kurios galėjo 3152 7| kirviais arba, aiškiau sakant, kūjais ir kalavijais bei akstimis, 3153 4| galybės pasigailusios, su tuo kūju sukūlusios bokštą ir tuo 3154 4| Nemunas, Vaidevutis, Kernius, Kukaitis, arba Kukvaitis. Kada ir 3155 6| pagal seną dabą po duonos kukulį duoti; šienininkai šieno 3156 3| kokio norint lyčiaus be kukulio negali pasirodyti, kursai, 3157 4| Kernius, Kukaitis, arba Kukvaitis. Kada ir už ką tie vyrai 3158 4| tankiai lašinių paltį į kukšterą įkabinęs, kepurę nuvožęs, 3159 3| išimdamies, ant kluono pakloję kūlė. Toje rejoje buvo ketvirtainis 3160 3| pastatė jo kalinyčioj ilginių kūlį, piršlio drabužiais apdarytą, 3161 3| gyvensi" arba: "Lobis - kūlis", arba: "Po vargų malonu 3162 3| pat juodomis, auklėmis nuo kulkšnių lig pat kelių. Motriškųjų 3163 6| Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo ir Kulno. Tie sūnūs, arba karvedžiai, 3164 7| visi galą gavo, likusieji kūlvertiniais tenkino beišsprukę nuo giltinės 3165 3| plačiu briediniu diržu kulšis surakino, ant kurio tiek 3166 3| nuluptas?" arba: "Knakso it kumelė snausdama", arba: "Smurgso 3167 7| joti noris ir ant erkelės kumelėlės į bažnyčią ar į mugę, tad 3168 6| gavo nuo antro veršį ar kumelį, paauginęs jį dėvėjo iki 3169 3| persikelia; turi šalip pririštą kumpą medį, tam daiktui patiektą, 3170 3| užspringusiam į pečiomenčių tarpą su kumščiu niūkterėjo. Sunkiose ligose 3171 4| nepasibengiantys čia ant žemės su kūnais, bet einantys į dangų, kuriame 3172 3| maudės. Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, 3173 9| prekyboj, kuo kraujas žmogaus kūne, nesgi, nuleidus žmogui 3174 6| pakėlė sau rykį, arba didįjį kunigaikštį, už visuomenį valdymierą, 3175 7| taip pat užmiršti nė našlės kunigaikštienės Lucko Anastazijos Alelkienės, 3176 4| kūrėjas kėlė į vyriausiąją kunigišką godą tarp mažųjų kunigų, 3177 4| į gyvulių ir kitų gyvių kūnus arba į medžius, ežerus ir 3178 5| Imkimės varpates, rieskim kuodelius, statykim stakles, Vaisgamta 3179 3| kanapynai niūksojo, o tarp jų kuokštai beržynų, liepynų, klevynų, 3180 2| vyresnybė, vardai vyresniųjų, kuopos, sueimai; svieto luomai 3181 6| būdu sueimavojo, kaip jei kuopose: pirma tylėjo, paskui bylojo 3182 3| lauko į žagus ar bragus, kupetas taip vadinamas; bragas buvo 3183 3| Trumpai sakant, vienur kuplūs pušynai it nendrynai, kitur 3184 8| retai kame tenai ant uolų kuprų pradirti žemės lopeliai, 3185 8| nes lietuvių diduomenė, kurčia ant šiųdviejų maldos, nėmaž 3186 4| tedėvimas, todėl vadino jį Kūre, arba Kūrioniu, arba Kūrėju, 3187 4| darbų, beje: kūrėjai, arba kūrėjaičiai, vaidelaičiai, žygovai, 3188 4| kunigus, arba žynius. Vadinos kūrėjaičiais, it būt kūrėjo sūnūs esantys, 3189 4| minavotus vaideliotus, beje, kūrėjaičius ir žygovus, nesgi pats žodis 3190 6| darbą atliko, vadino kūrėjų kūrėjais, kurie paskiau, paskyrę 3191 7| išrašyti tie žodžiai: "Dieve kūrėjau, supyk ant pūstytojų, užtik 3192 4| nesušyžintų, ir apstoję kūrenantys trobesį it laužą. Kam norint 3193 6| vadino jį kūrėjų kūrėju, arba kūrėtoju, nuo ko ilgainiui ir visus 3194 5| juos šiandien savo kalboj kurhany; girdėjau pasakojant, jog 3195 3| durų ėjo skersai dvi sieni, kuriedvi jungė abi šalini trobos 3196 4| Raseinių pilis yra, nuo kuries Raseiniai ir vardą savo 3197 4| kame šventoji ugnis buvo kūrinama, vadinos rūmais; ir taip 3198 4| ugnis ant garbės jų buvo kūrinamai tarp žinomųjų šiandien tos 3199 3| namuose, kurių asloje ugnis kūrinas, pas kurią gaspadorius, 3200 4| ugnį svietas, tuoįtimpos kūrindamas, saugojo, kaipo visų didžiausią 3201 3| tenai meldės, šventą ugnį kūrindami, nesgi, kaip tuojau regėsim, 3202 4| todėl vadino jį Kūre, arba Kūrioniu, arba Kūrėju, kurs savo 3203 4| globą savo prekės dievo, Kuronu, arba Kronu, vadinamo, nuo 3204 4| garbinantys savo dievą, vadinamą Kuros, beje, saulė, ant kurio 3205 6| sprindis, uolektis, žingsnis; kurpė turėjo saviep 12 nykščių, 3206 4| tuoįtimpos žinyčios kunigai kurstę, idant neužgestų. Tų kunigų 3207 7| galo seidoką ir vylyčių kurvį į pečius įkabinęs, skraidė 3208 3| stovėjo. Po ta lentyna kybojo kurvis, kuriame šaukštai, taurės, 3209 5| Šiandien dar Žemgaliuose arba kuršininkų namuose gal regėti balkius 3210 3| Žemgaliuose, Kurše, arba Kuržemėj, ir pakaunėj. Taip pat abejose 3211 4| dievą, kuriais šiandien dar kuržemininkas ir žemaitis tebvadina savo 3212 3| arklių kūtės buvo dar kiaulių kūtelė, arba tvartelis, kartais 3213 4| per šilimą, gaivinančia ir kutinančia visa tą, kas yra, kaip sakiau, 3214 3| saviep niūniuoja, tarsi kutindamas širdį laimingesne atente, 3215 4| kad jis nebūt šildęs ir kutinęs javus ir visą gyvį šiame 3216 4| išsijautoti ir žinoti atentę, kutinti svietą vilčia ir brukti 3217 5| šeimynai ugnį, idant šildydamos kutintųsi, nesgi šiandien dar senu 3218 3| vagos taukšojo, uostai it kuškiai iš panosės kyšojo, nuo kurių 3219 4| žydint didžiai nekenčia jų kvapo pačios gyvatės, nuo kurių, 3220 3| skanesnių, kepenių, ar pečenkų, kvepiančių kvepiantesnių visokių gyvulių, 3221 4| gintarus, mirą ir kitus kvepiančius daiktus ir melsdamos; ant 3222 3| ar pečenkų, kvepiančių kvepiantesnių visokių gyvulių, žvėrių 3223 6| sėmenys, lęšiai, atuodogiai, kviečiai ir linai yra ne svetimos, 3224 5| motriškosios, užugnėj sėdusios, kviečių plonius, sykiais vadinamus, 3225 3| Visų pirma po Velykų sėja kviečius, paskui atuodogius, kurią 3226 8| Teutonijos didžiąsias pilis, kviesdamas nuo tenai dailides, kalvius, 3227 3| užsikąsti kėpių arba plonių kvietinių ar pūrinių, kakaly ar ant 3228 3| kuriuos suvaržo medžio kyliais arba vicių varandomis vietoje 3229 7| kurie šarvai patiems buvo kyriejų vietoje, o arkliams - gūnių. 3230 3| uostai it kuškiai iš panosės kyšojo, nuo kurių geriant ar valgant 3231 3| džiūvusia žuvia bemisti, metuose l245 išleidę du zokaninku į Rymą 3232 3| nuo tėvo namų, kad buvo labai įturtėję ir pevni, jog galės 3233 3| maitinos, no prielaidus labiau, nekaip javais, atmenamai 3234 3| kalboje karvė lopu, arba labu, vadinos, nuo ko ir žodis 3235 3| gyventojai tuo paglemžtų savo labybą nuo antpuolių neprietelių.~ 3236 3| sumyniojo. Žynys vėl tarė: "Lai būna visados judviejų meilė 3237 3| stipriai sukibyti, nukaišti ir laibai tošėmis nuvyturti, kuriuos 3238 3| gal regėti gaidos aitrą, laibumą ir švelnumą kalbos bei gailingumą 3239 3| skambinančius dirba, kurie savo laibumu ir tikrumu gali lygintis 3240 3| ar trilinkųjų kūčių buvo laidaras, tankiais akmenimis grįstas, 3241 3| ar meškas nuo bandos iš laidaro ar, vaikais dar baltplaukiais 3242 5| gilioj senovėj tokiu būdu laidoję, kaip kad lietuviai, kalnėnai 3243 2| šventais vadinami; budynė, laidojimai, stypa, ilgės, arba atminimas 3244 5| skerstuvės, užvis budynė ir laidosena.~ĮKURĖS~ Įkurėmis vadinos, 3245 4| gentims visus apsiėjimus laidosenos kaip reikiant atlikti, kurie 3246 7| išsiturėti, nesgi iš taranų laidydami neprieteliai akmenis, didelesnius 3247 8| Lietuvos ūkės rėda ketėjo jau laidynę Žemaičių jūroj įkurti, nesgi 3248 8| pradėjo savo prekę į Rygą laidyti, ilgainiui, Vladislovui 3249 4| garbinę, kožnas gaspadorius laikęs savo žaltį trobos kerčioje, 3250 3| žodžio likti, kursai buvo laikomas ir auginamas bei už šventą 3251 3| balsės rašto nežinodami, laikrodžius skambinančius dirba, kurie 3252 3| Jų tikyba senovę jų rodo. Laikui atėjus, siuntiniai visų 3253 4| žodis triadyba ženklina tris laikus metų.~ 3254 3| gavus koki keistą daiktą: "Laikyk, - sako, - astankai, rasi 3255 3| nenusigando, nelaimėj neįsipylė, laimėje nesididžiavo; dėl to karėj 3256 5| dainuodami: "Toj trobelėj gali laimelė džiaugtis ir gėrėtis". Išeiga 3257 7| per kelią, taip pat tarės laimėsiantys.~ Kariauna, stodama į 3258 5| kunigai sargino ligonius, laimindami lig antrą kartą jaunam mėnesiui 3259 4| kuržemininkai, minėdami savo laimingas dienas ir tardami save angis 3260 8| todėl išguręs, be vilties, laimingesnės sau atentės ilgėdamos, sau 3261 4| einanti kur tenai į aukštybes laimingiau gyventi. Nesgi tame daikte 3262 4| įsakytais nuo jos ženklais, laimingus ir nelaimingus metus rodysiančiais, 3263 5| keliaukit sau sveikos, laiminkit mus gyvojančius ir tiems 3264 3| tardamas: "Dievai mūsų tave laimins visame gyvenime, jei seksi 3265 6| šventu dievo žodžiu jus laimintų, kaip dabar kad aš jus laiminu". 3266 6| laimintų, kaip dabar kad aš jus laiminu". Tad abudu seneliu susikibusiu, 3267 3| Vienas žmogus, po medžius laipiodamas, visas šakas pagenėja nenulipdamas: 3268 4| dienos mėnesio, ant kurios laiptos kuo metu reikia aukauti; 3269 8| jog žemaičiai leido juos laivais į įtakas Oterės, Travės 3270 8| atkeliavęs ant penicijonų laivo į Žemaičių pajūrius. Jis 3271 3| Paprastai sriuobalu buvo laiški ar skoba putra; jei tam 3272 3| sukrus sulpančiu ir skaninius laižančiu, nesgi visados godos vyras 3273 5| beje, indą su pelenais, lakankas su ašaromis ir kitus molio 3274 3| vilkams bandą apnikus, šunis lakina. Niekų darbu neužsiėmė, 3275 4| steigiai maitinę, pienu lakindami ir varpose gulindami. Lietuviai 3276 4| maldavusios nuo jų vaisumo, lakindamos juos pienu; kas tokį žaltį 3277 5| šeimyną, didžius turtus, lakius sakalus, greitus pėdsekius? 3278 7| ant degėsių tyruose jau lakstė, vienok, ir tuo dar nesikakindami, 3279 4| paukščiai džiaugias, kaipogi lakštingala, pradėdama giedoti, visų 3280 3| piaunant arba sriegiant, landuoniai geliant..., užspringusiam 3281 7| kartinį, ant kurio galo buvo landus ragas antmautas, nuo ko 3282 3| pietų šalinėj sienoj vieną langą, o retai du, kurioje taip 3283 3| netoli nuo čiukuro buvo trys langeliai, rąste išpiauti, vienas 3284 3| šviesos iškirstas; po tuo langeliu namo pusėj duobė iškasta, 3285 3| atsikūrinus apent ją užkišo ir langelius šalinius lentelėmis užsklendė, 3286 2| jūros atstoti, kaip nuo lango šviesos; nėra akylų žmonių, 3287 3| staklės, skietai, mastuvai, lankčiai, vytuvai buvo jų vyrų dirbti. 3288 4| pirštų žiedų vietoj legerės lankus dėvėję. Vienok šiandien, 3289 8| siuntinius, idant tankiau lankytų jį tais pačiais keliais, 3290 3| lielešai duriant, alksnio žalią lapą prie lielešos dėjo, liežuoniui 3291 1| sakant, savo pavasario žalių lapelių nieko nebturinti, tiktai 3292 4| audinės, ūdros, juodosios lapės, kurių kailius, kaip tuojau. 3293 6| turėjo laukti girioj po lapine, tam reikalui padirbta. 3294 3| mauknų palagus, pūnes ir lapines sau dirbo, apynių virkščiomis 3295 5| paskui į kapus ir tenai vėl lapinėse ir šėtruose valgė ir, šmotelius 3296 6| mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkritis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo 3297 5| ūksmės žmogui ir gyvuliui, lapodink medžius, kraudink žiedus, 3298 3| amžina naktis viešpatavo; lapui iškritus ar žiemą keleiviai 3299 3| ant kurių voliodamies su lapuotomis beržinėmis vantomis pėrės, 3300 3| batvinių stokodami, virė rūgštą lapynę. Vienok daugiau čėdijo sausus 3301 9| aukso ar sidabro svarais ar latais, pagal brangumą arba retumą 3302 1| tankesniai liejo kraują latakais su tokiu įnirtimu, jog nuveiktieji 3303 3| Atkeliavus tenai tam svečiui, ėmę latuviežai vaišinti jį savo džiovinta 3304 3| Uksiniuose pamariuose, tad latviai, būdami maskolių vaiske, 3305 3| gyvenančius lig upei Gaujai vadino latviais iš pagadinto vardo latuviai, 3306 7| bezdalai skambina." Taip latviežiai, arba, kaip prašaleičiai 3307 3| vardo latuviai, jų kraštą Latvija. Dar juo į rytus vadino 3308 4| lig šiai dienai tebesąs latvių kalboj, aiškiai tą rodo: 3309 4| vertu; Laukpačiu nuo žodžių laukas ir pats, jog jis gyveno 3310 3| žiopso it varnaitis, peno laukdamas, vampso it tarsi svieto 3311 5| pakajų. Keliaukit, kur jūsų laukia, tiktai grįždamos mūsų pievas, 3312 7| žvairakis, pėdulkojis, laukkaktis, baltprusnis etc. etc.~ 3313 4| godos, arba garbės, vertu; Laukpačiu nuo žodžių laukas ir pats, 3314 3| mėnesio, tad veltui jis lauks brandos atenčiam metui, 3315 6| visų buvo lygios, nesgi laukų ir dirvų neplatino dėl įvairių 3316 3| ar žemaitis, praskintoj laukymėj, nieku nerūpindamos ir nieko 3317 4| minavonei paliko iki šiai dienai lauminėjimas.~ Antroji galybė, kaip 3318 3| stutės, tabalai, žiužis ir lauminėsena, kurios ne vien linksmino, 3319 4| medžiuose nevykusias šakas laumšluotėmis vadina, ir taip toliau. 3320 4| apstoję kūrenantys trobesį it laužą. Kam norint sudegus, senu 3321 7| neprietelius su didele smarkybe vis lauždamas tratino po savim, tad veikiai 3322 7| pily grumdamies ar tenai lauždamies neguro.~ Senų senovėj 3323 7| tad su tokia smarkybe ėmė laužtis į pilį ir su tokia kantrybe 3324 8| didinti, bet dar ragotines, lazdas ir brūklius savo gintarais 3325 9| savo pinigus nuo tų kirčių, lazdelėj esančių, ir taip sakė: tiek 3326 9| kožnas toksai šmotelis tos lazdelės, turįs saviep dvi kapi, 3327 5| dabą, pabengę maldą, ėmė lazdomis tuos gyvulius mušti; visi 3328 3| klėbiais jau neapikabinamoms. Lazdynai, alksnynai, blendynai ir 3329 6| arba saikas, tekumo buvo: lašas, tauragė, kaušas, krūžas, 3330 3| kursai, iškeltas iš viralo, lašėjo tenai iki nudžiūnąs. Užugnėj 3331 5| molio ar stiklo kaušelius lašindamos, kurias paskui, supylusios 3332 5| raudės vis raudojo ir ašaras lašino į kaušelius, kiti mėčiojo 3333 3| Lenkų karalius, norėdamas lažą, arba baudžiavą, svietui 3334 8| patys rodo: pavynastis, lažas, donis yra lenkiški žodžiai, 3335 7| nieksai baudžiavos, arba lažo, nežinojo, tiktai kožnas 3336 8| neregėtą, nuo lenkų įvestą, lažu vadinamą, kurį lietuviai 3337 3| bendryba buvo, turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė, minėdami, 3338 3| kybojo, pasieti keli svarai ledinės druskos ant šniūrelio taip, 3339 1| vėjui, kursai pavasariop, ledui tirpstant, ir rudenį, plikšalais 3340 3| įkūrę, ir taip: Peldžiai, Ledžiai, Drupiai, ką šiandien dar 3341 6| krūžas, kipis, milžtuvė, legerė, vogonas, verpelė, bačka, 3342 8| didžiai tenai gedavę, taip pat leidę gi tenai javus ir didžią 3343 3| tarė: "Smailumas ir lielio leidimas yra visų didžiausiom ydom 3344 8| tankiai, į valtis susėdę, leidos per jūrą į šiapus, vaisingesnį 3345 8| lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, leidžiamą prekę į dabar minavotas 3346 8| lažais, arba baudžiavomis, leipdami jiems laukus platinti ir 3347 8| prekioję po visą šiaurę, leisdami tenai brangių brangesnių 3348 3| įpročiu sakoma yra: "Aš tau leisiu mano dukterį į žmonas", 3349 5| mūsų maldas ir aukas ir leisk vėles eiti prie mūsų stalų 3350 6| atties, o mane tuo tarpu leiskit mano keliu keliauti ir dievo 3351 6| jiems nuo dievo esantys leistais, idant žmones pamokytų, 3352 5| idant patiems besveikiems leistų juos suvalgyti. Jei javai 3353 3| idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų, o ant tų mauknų 3354 3| gulėjo. Ant čiukuro namo buvo lėkiai antkabinti, o stogo sketeras 3355 5| motriškosios tuojau parodė lėlę, iš medžio išdrožtą, kurią 3356 3| garbingos mergaičių rūtos ir lelijos, nuo neatmenamų amžių iki 3357 3| ginkluota dainavo ir krykštavo, leliodama kaipo pergalėtoja, tarp 3358 4| po akmeniu, jau po medžiu lendąs, kad šis nesuskubėtų jam 3359 6| paėjusius nuo sunkiojo pono prie lengvesniojo gyventi, liepė grąžinti 3360 5| ateinantysis metas bus daug lengvesnis ir nereiks taip sunkiai 3361 3| nesgi jų gruntai yra didžiai lengvi.~ Tokį paračių sėjos 3362 4| aukštybes, todėl, idant lengviau. tenai galėtų įlipti, numirėlius 3363 8| atkaliai, atmonydami tą lenkams, ėmė terioti jų pačių kraštą 3364 3| pradėjo kalbėti, galvą savo lenkdami: "Tamistos sveikatos atėjom 3365 8| pavynastis, lažas, donis yra lenkiški žodžiai, ne lietuviški.~ 3366 8| rėdės savo daba, kaip jei Lenkuose; ir taip, kaip jei Lenkų 3367 3| išpiautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas; tokią trobą 3368 7| žilvičių nupinti, jau iš lentos ištašyti. Lietuviai, tokiu 3369 3| todėl nuo viso to, kas kūną lepino, silpnino ir gadino, didžiai 3370 3| negeidė jų turtuose tižti ir lepintis, kaip šiandien kad daro, 3371 3| toliau. Čia ne vienas rasi lepnis, skaitydamas apie tokį jų 3372 3| tebėra sakoma į vyrišką lepnų ir neskudrų: "Merga, - sako, - 3373 8| Lietuvos didžturčiai, ištižę lepume, nei godos beturėjo, nei 3374 3| paukščių bei putnių augino Ar lesino, nekaip patys galėjo su 3375 3| juo į rytus vadino kraštą Letgalija, tai yra - Lietuvos galas, 3376 9| reikalavę nuo latuviežių, arba letgalių, 90 talentų ugadų už tavorus, 3377 8| Nevėžis Žemaičiuose, o Emba Letgaliuose, noris nė kokie raštai senovės 3378 9| jiems kas metą po tūkstantį letonų per 5 metus mokėti, dėl 3379 7| kaip drąsūs vyrai, bet it levai staipės ant uolinių ar akmeninių 3380 4| iš vaško padirbti, beje, Levo, Mergaitės ir kiti, pastatyti 3381 6| vizgės, žirniai, sėmenys, lęšiai, atuodogiai, kviečiai ir 3382 8| teturintys galvijų, patys mintą lęšiais ir kitomis žalesomis bei 3383 6| būdami; tarp javų pervis lęšius sėjantys, kitų derlingų 3384 8| vokiečiams, metuose 1253 liecybą Rygos vokiečiams po visą 3385 8| vargšai, negalėdami tokių liecybų, arba privilijų, sau įgyti 3386 3| Šalip kiemo už dirvų buvo lieknas, taip vadinama medė nuo 3387 3| nepirko, su ievine, savo liekne išpiauta, krūpštinėjo. Lygia 3388 4| kas su piūklu; jau į pusę liekno buvę atėję kirsdami, tad 3389 4| medžiuose, upėse, ežeruose ir lieknuose; vienok ir tokiame jau nuomonės 3390 3| grūdus rūsiuose tarp tankių lieksnų, tyčiomis tai lietai iškastuose, 3391 7| reikėjo atsargai turėti liekų arklį, idant, vienam kritus 3392 7| patrako ir, pagrobę tenai liekųjį ginklą abaze, pačius nuo 3393 3| nedori krikščionys, užsidengę liekulu savo tikybos, suokė kardu 3394 3| įkritus, vėžio girnas leido, lielešai duriant, alksnio žalią lapą 3395 3| alksnio žalią lapą prie lielešos dėjo, liežuoniui į kojos 3396 3| jai tarė: "Smailumas ir lielio leidimas yra visų didžiausiom 3397 4| žiburį leido. Vadino jį Lielu, beje, didžiu, nuo jo galybės. 3398 4| tuodu žodžiu yra lietuvišku lielum per lielą, arba didų per 3399 3| Pragaras, Nemunas, Venta, Lielupė, Daugava, tekėjo ir šiandien 3400 8| užgulė įtakas upių Daugavos, Lielupės, Gaujos ir Ventos, kas šiandien 3401 3| beje: Klaipėdos, Liepojos, Lielupio ir Daugavos, kad nebgalėjo 3402 4| kunigaikščiui nusiuntusi, liepdama įdėti tą ženklą į ūkės žymę, 3403 6| vokiečiams perkrikštus vergti, liepdamas juos liuosus laikyti, kaip 3404 4| kušinti, negut vyresnybei liepiant; kokias vietas paprastai 3405 4| jis šventus dievo namus liepiąs griauti, nė vienas niekaip 3406 3| tebvadina. Alų ir midų iš liepinio medaus darė savotiškai, 3407 4| dienai tebdėvėja; ir taip liepkauliai iki šiolei yra visų geriausiu 3408 3| didesnę tenai ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais, taip 3409 3| sukūrė ant jo iš kėnių ar liepkaulių ugnį ir paleido nuo skylės 3410 3| medžiais, beje, klevais, liepomis, uosiais, beržais, gluosniais, 3411 7| kliautingiausiu jo tarnu. Liepsnai tvaskant, kaip viršiau minavojau, 3412 4| barzdą garbanotą, ant galvos liepsnas tvaskančias, rankoje vylyčias. 3413 7| iškrėtusiu, velijos ugnies liepsnose užsirausti, nekaip neprieteliams 3414 3| ragauti, raginti, beje, liepti jiems iš rago gerti; vyriškieji 3415 3| tarp jų kuokštai beržynų, liepynų, klevynų, ąžuolynų, apušrotų 3416 3| kito karšatį ramstantys. Liepynuose, beržynuose tas pats buvo, 3417 4| žinoma: kaipogi, išskynus liepynus, ir bitės pragaišo. Klevus 3418 8| randamų, bet dar nuo gašybos lietų, beje, auskarų, segelių, 3419 4| TIKYBA SENOVĖS LIETUV~ 3420 4| Zamolksis buvęs vardas to lietuvio) ir norįs išmintingu tapti. 3421 3| pajūriu, vadina jas noris lietuviškais vardais, bet iškreiptais 3422 3| žodis sam, kaip sakiau, yra lietuviškas, žemumą rodąs; nesgi teutonai 3423 3| pilis, bet dar patarlės lietuviškos, išrašytos grekonų rodbalsėmis, 3424 4| tame daikte, kaip tiktai lietuviškus žodžius, įrašytus senovės 3425 6| sopuliais. Būseną to Odino Lietuvoje ne vien senovės raštai rodo, 3426 3| lapą prie lielešos dėjo, liežuoniui į kojos išliežius įsimetus, 3427 3| plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo, todėl šimtą 3428 3| piaunant (visų baisiausiai ligai tame krašte), devynspėkes 3429 7| išsižadėjęs, nekaip savo žirgą ligi gyvas kitam atdavęs. Nesgi 3430 5| kentėti turėjęs sunkioje ligoje. Tuo tarpu, besergant dar 3431 4| jautojantis gentims, kunigai sakę ligonio šašuolėtį pas ugnį šventą 3432 5| savęs, ką turi veikti su ligoniu; jei gentims pasirodė nebišgysiąs, 3433 5| parusėnų. Tie kunigai sargino ligonius, laimindami lig antrą kartą 3434 3| kumščiu niūkterėjo. Sunkiose ligose jei viršiau minavoti vaistai 3435 6| nedorą sūnų, aklą, luošą ar ligotą, negalintį nei karėj, nei 3436 6| savo tėvus perkaršusius ir ligotus dėl numažinimo jų sopulių 3437 3| čystijo, bet dar nuo daug ligų vaistėjos, užvis nuo peršalimo, 3438 5| ieškodami, vienok tiek jų dar liko, jog per ilgus amžius užteks 3439 3| ar mane raus giltinė; "Liksiu, neliksiu, bet kibsiu", 3440 3| vadinama medė nuo žodžio likti, kursai buvo laikomas ir 3441 4| Vadino jį Likyčiu nuo žodžio likumas, beje, jog likumu žmonių 3442 4| žodžio likumas, beje, jog likumu žmonių rėdė, arba Lygyčiu 3443 8| Palanga, kuri jiems buvo dar likusi, gyniojo ir, noris kaulais 3444 5| kurie buvo nubirę, sudėjo su likusiais valgiais į pintinę ir nunešė 3445 7| bet mažne visi galą gavo, likusieji kūlvertiniais tenkino beišsprukę 3446 7| savo narsybe ir kantrybe likusiesiems vientaučiams liuosybę išvadavo, 3447 3| kalba yra ir perkreipta nuo likusiųjų žemaičių, lietuvių, tad 3448 5| kaulus gyvulių aukautųjų ir likusiuosius valgius į kapus įkasė ir 3449 4| visiems labą darė. Vadino jį Likyčiu nuo žodžio likumas, beje, 3450 6| atuodogiai, kviečiai ir linai yra ne svetimos, bet lietuvių 3451 8| į pilis Rygos, Pernavos, Lindės, arba Revelio, Narvos, Tarapato 3452 3| sargu, vedinas pasišiaušęs lindo į girią maisto sau veizėti, 3453 4| kurs visados savo namuose lindojo, noris rodės lauke, aukštybėse 3454 6| kaip vėžys pakerėj turėjo lindoti. Tuos, kurie svetimas bites 3455 9| mažu tuntu, arba būriu, ir lindusiu į girią, kuria eidamu antštikusiu 3456 6| žmonėms, jog toksai yra linkėjimas jų dievo. Ir taip padėjo 3457 6| paklausęs svietas tokio jo linkėjimo ir pakėlęs sau lykiu arba 3458 4| neleidžia išsiplėsti, vienok linkėtina yra, idant žinovai Lietuvos 3459 5| jog nubengė javus kulti ir linki jam besveikam juos valgyti. 3460 6| Todėl skiriavos nuo jūsų ir linkiva lietos vyrams pakelti tarp 3461 3| Taip pat kuriai norint linksmai nočiai namuose nutinkant, 3462 3| daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą 3463 5| ir raganas. Nebuvo kitos linksmesnės šventės, nesgi pagal pasakas, 3464 4| yra šilčiau ir visa rodos linksmesniu ir skudresniu, o be: saulės 3465 5| kuršininkas, susiėjusiu linksminas senų dienų įpročiu, it būt 3466 3| dar tebebuvo ir smuikavo, linksmindami namiškius ir pasekėjus; 3467 4| vainiku apklėsta, veido linksmo, vadinę Trimpa, arba Drimba, 3468 4| džiaugias lygiai vasaros linksmybėmis. Taip pat varnai, šarkos 3469 5| linksminos taip, kaip kad linų apminas neseniai dar tebgėrė.~ 3470 8| gintarais į tolimus kraštus liovės, nesgi, suniukus tautoms, 3471 5| savo matušės, ar tetušio". Liovusis giedoti, tuojau gentys nabaštiko 3472 7| ir ronai sukelti, idant, lipant neprieteliui į pilį, galėtų 3473 5| lūšies, idant nabaštikas, lipdamas į aukštybes per žiaurų kalną, 3474 4| idant turėtų kuo įsikibti lipdami ir pasiilsėti galėtų. Pakalnėj 3475 7| pilies angas užrakinusios, lipo pačios ant pilies sienų 3476 7| Gudraudamas kuomet noris prieisi lipto galą." Tokiu pragumu metuose 3477 3| metyles gėrė, nuo putmenių lipštukais ar ievų kaišenomis vaistėjos, 3478 9| pusėj kartais pasitinka literos, arba balsės, arba žyme 3479 6| sūnų, kurių vardai tie yra: Litvo, Samo, Sudo, Nadro, Šalauno, 3480 7| pergalėjo lietuvius ties Liublino pilia, kurie ne vien savo 3481 3| traškančiose giriose liulėte liulėjo. Todėl reikėjo tuoįtimpos 3482 3| jų traškančiose giriose liulėte liulėjo. Todėl reikėjo tuoįtimpos 3483 3| daržus ravėjo, gyvulius liuobė bei kutino ir namus gerbė, 3484 4| kurį svietas susirinkęs liuobėjęs melstis, kuriame malkinės 3485 8| tenai trys šimtai giminių liuobėjusių sueiti įvairiai kalbančių 3486 6| vilktis vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus. Jei katrai šaliai 3487 8| šiaurę, norėdamas tenai savo liuosybą glemžti, tad regima bus, 3488 3| žemaičiai, letgaliai ir livonai tie patys yra žemaičiai 3489 3| vardu Lybiešiais, lotyniškai Livonija, vadino.~ Paskiau, kad 3490 3| Paskiau, kad vokiečiai tos Livonijos metuose 1561 pasidavė Lietuvos 3491 3| kitos kilties esant, ne livonų, arba lybiešių, o per tą 3492 6| juos medžioklėn, sergėjo jų lizdus, kad niekas perint nebaidytų 3493 6| kunigaikščio užveizėjo, ūkės lobenas, kursai visą lobį didžiojo 3494 3| žiemą speiguotie garsas šunų lojančių ar gaidžių giedančių, sklydurdamas 3495 3| girdėdamas savo susiedo šunis lojant, pats galėtų tuo tarpu pasitiekti 3496 6| taip kalbėjau, bet it šuo lojau". Jei kas nukalto mažesniuose 3497 7| negal žinoti, kaip didį lomą reikėjo turėti traukiant 3498 7| tepradėjo šarvuotis geležies lopais ar mezginiais, taip pat 3499 8| uolų kuprų pradirti žemės lopeliai, dirvomis vadinami, kuriuose 3500 7| pragyvenęs girios kerčioj, tas to lopelio sau ponu vadinos, tiktai 3501 5| Užmokės, - sako, - su lopeta, kad bent ant kapus benuskubėčiau" 3502 3| nesgi senovės kalboje karvė lopu, arba labu, vadinos, nuo 3503 4| ėmusis į medžio šakelę lopšely jį pasiejusi ir pati begrėbdama 3504 4| auklėjančios laumės balsas pas lopšį: "Čiučiuo leliuo, čiučiuo 3505 1| žemaičių, giminės yra buvusi lopšiu Indų žemė; kaipogi mūsų 3506 3| kitus liepų ar beržų šakos, lopšiuose įguldytus, nuo žiaudaus 3507 5| vadinąs svietas tokius kapus łotewki, tai yra lietuvių kapai. 3508 6| beje, karalium, nuo žodžio lotyniško rex, regis - karalius. Pasibengus 3509 3| kalba gudų, lietuvių ir lotynų, kaipo ženklu tų dabar minavotų 3510 3| akėčias, milus ir tūbus loviuose vėlė; trumpai sakant, jų 3511 3| sietus, sėtuves, minkytuvius, lovius, raugtines, kipius, geldas, 3512 3| kybojo po kiauryne, pro lubas išvesta, kuri buvo ant trobos 3513 3| dūmai rūko į trobą, kurios lubose buvo kiaurynė, apie kurią 3514 3| didelių akmenų, grįstas ir lubotas lentomis dėl sausumo, kurioje 3515 3| kambariai, kaip sakiau, buvo luboti, ant tų lubų viškos, kame 3516 6| Bruteniui, dievo tarnui, būk lūgojęs sau jo užtarymo ir padėjimo 3517 5| sudievu jam sakydamas, ir lūgojo, idant jo tėvus, gentis,