| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
3518 3| atėjom paguodos ir malonės lūgoti". Antgėrė svetį, visados 3519 8| Rymas stebėjos užvis į vieną luitą, kurs 13 svarų svėręs. Nujau 3520 9| pirmieji pinigai buvo prasti luitai, ar šmotai, aukso ar sidabro, 3521 3| dailidžių ziegoriais. Taip pat Luoba, rašto nemokėdamas, iš akmenėlių, 3522 8| mugės pilyse Plungėj ir Luokėj, nesgi iki šiai dienai senu 3523 4| pirmieji krikščionų vyskupai Luokėje gyveno, saugodami, idant 3524 8| senu įpratimu Plungės ir Luokės jomarkus mugėmis vadina, 3525 2| kuopos, sueimai; svieto luomai pagal jo veikalus; valdžia 3526 4| ūkininkus išskaidytus į luomus, arba, kaip šiandien sako, 3527 6| turėdamas nedorą sūnų, aklą, luošą ar ligotą, negalintį nei 3528 3| nenorėjo, nesgi sergąs ar luošas, regėdamas nebišgysiąs, 3529 3| nesibijojo, bet sirgti ar luošu tapti nė vienas prie gyvo 3530 4| antpūtimu savo dvasios opas ir luošumus gydę. Žeisčionys, kurie 3531 3| nedarydamas. Nesgi meškena, lūšena, briedena ar taurena išeigos 3532 3| juo į pietus padaugaviais lužėnais, arba baltaisiais gudais. 3533 3| komiai, nuo dievo dovanos lūžo, ir taip per tris, keturias 3534 3| iki iškarštant vyriškajai lyčiai jo kilties visą kraštą šiapus 3535 7| drąsinamų narsia žmona.~ Lyčius tos didžios lietuvių narsybės 3536 5| ratus, kurį motriškosios lydėjo lig kiemo galo, o vyriškieji 3537 3| sūdė, dyguliui duriant, lydekos žandus sudeginę gėrė arba 3538 4| sakant, lydusonys, nuo žodžio lydėti, kurie palaidosena mirusiųjų 3539 5| dvasias nuo nabaštiko; vadinos lydėtojais, nuo to, jog nabaštiką į 3540 5| nabaštiko karšinčiams ne vien lydėtojus, bet ir numirėlius vaišinti 3541 3| kuriuos skynimus paprastai lydimais vadina, ir taip jei krūmai 3542 3| pramanytas viršiau minavotuose lydimuose.~ Dvi dali miežių, o 3543 3| keleivis, keliaudamas nuo pat Lydos lig pat Rygos papilio, regės 3544 6| Žemaičių vyčiai it visi dar lygias tėviškes yra tebturėję. 3545 4| gintarais, kurie senovėj į auksą lyginami buvo, atėję per 100 metų 3546 3| jog, veizint į jų kalbą ir lyginant su kalba grekonų, rymionų 3547 4| išminčiai gyvenimą žmogaus lyginę į audeklą, kurį devynios 3548 3| savo gausmu, graudingumu lyginos su šios dienos variniais 3549 7| pilis tokiu būdu. Visų pirma lygioj vietoj, nuo dviejų, o kartais 3550 7| vėl buvo ūkininku, kitiems lygiu, ir klausė su kitais visuomenių 3551 4| toksai yra aprašas. Didelėj lygmėj pagiry stovėjęs nuo amžių 3552 6| lygiais esantys. Koksai lygumas tėviškių pačiuose Žemaičiuose 3553 4| likumu žmonių rėdė, arba Lygyčiu nuo žodžio lygus, kurs vienybę 3554 3| todėl visi basi, puspliki lyjant, sningant ar dergiant į 3555 3| ant vieno", todėl ir lykinis skaitlius 3, 5, 7, 9 yra 3556 9| 8 ar 10 dalių, nesgi tas lykis, arba skaitliuis, kuriuo 3557 3| nuo jo žemėj būsenos buvo lykuojamas; alų dar šiandien tūlose 3558 3| šimtais metų savo amžių lykuojantys, savo barzdotomis šakomis 3559 3| arba sage vadino, kuria lynant ar dergiant galėjo apsisiausti; 3560 3| šildės ir permerkti nuo lytaus ar krušos džiovinos, vasarą 3561 3| gruodėtie, krušai beriant, lytui čežant, per pusnis ir pūgas 3562 5| Pilvyti, gaivink reikalingu lytum ir rasa mūsų javus, žales 3563 7| vargais, badu, alkiu, šalčiu, lytumi ir darganomis, ant galo, 3564 3| atsekti. Darganoms dergiant, lytums čežant, tenai nenučiuši, 3565 8| ypatingais įstatymais rėdės, magdebuirijomis vadinamomis, kurių gyventojus 3566 8| jiems ypatingus įstatymus, magdeburijomis vadinamus, idant pačios 3567 8| šis negalėjo jo į savo magistratą apskųsti, bet turėjo žemės 3568 9| aukso ir sidabro, pačiais mainais kakinos, ir taip, neturint 3569 3| mano kritusio, arba: "Kas maino rankoj, tas tavo kaktoj", 3570 3| pasišiaušęs lindo į girią maisto sau veizėti, jaukurų kirsti 3571 4| šarkos ne vien pavokia maitas, bet reiškia žmogui vilką 3572 4| kunigai didžiai steigiai maitinę, pienu lakindami ir varpose 3573 4| žaltį trobos kerčioje, kurį maitinęs ir godojęs, šiene gulindamas; 3574 4| nuo laumės pasmaugtą bei maitkauliais apkrautą. Ir taip vienai 3575 7| antsimovė baltą trinytinį maišą su rankovėmis.~ Kad jau 3576 7| nuožmūs lietuviai, baltais maišais apsimovę, ant greitų žirgų 3577 3| jį nerado, kaip batvinių maišelį, bet, ir tą patį lig jam 3578 8| dienai tegaunamas: kaipogi Maižiešius ir Aronas jau metuose 1475 3579 7| galvena apmovė pats savo makaulę, ir įrėdęs savo akis į meškos 3580 8| rymionų viešpačiais, beje, su Maksimu, Trajanu, Decijum, Galum, 3581 3| turi javams malti, kuriomis maldami tautos būdu. visados niūniuoja, 3582 4| ragotinių, stovėjusios pašėtrėj; maldant jį, deginę jam ant garbės 3583 5| Dieve Žempati, priimk mūsų maldas ir aukas ir leisk vėles 3584 4| atgaunantys; motriškosios bevaikės maldavusios nuo jų vaisumo, lakindamos 3585 5| įstojant, kuriuo laiku ligonis, maldydamas dievų rūstybę, paskuojus 3586 4| kaipo ūkės nuodėmę, dievus maldydami, gyvą sudegino. Maitinos 3587 3| pas rymionis, kame grūdus malė, ten pat ir duoną kepė. 3588 3| degėsius nesudegusiuosius į malkas krauna ir vėl degina; ir 3589 6| neklausytų. Bet vokiečiai to malonaus balso neklausė, kaipogi 3590 8| dedantis, vildamos naujus ponus malonesnius dėl savęs rasiąs.~ 3591 5| ir taip ta minavonė jiems maloni buvo, jog senu įpročiu lig 3592 5| meldės, tardamas: "Oi tu maloningas dieve Perūne, večasis tėve 3593 6| būk sakęs: "Dievai mūsų maloningi nuo šiol tarp jūsų gyvens, 3594 4| joms šiokius tokius niekus maloniomis ir švelniomis pasakomis 3595 5| oras yra visų jaukusis ir malonusis. Todėl rodos, jog buvo šventė, 3596 3| koplyčias tėplioja. Metuose 1790 Mančys, dailidė, nuo visų dar minimas, 3597 3| jog išleidžia malonią, mandagią ir gražią mergaitę į svetimus 3598 3| išmintingą, bylų, malonų ir mandagų tarp savo bendrų, kursai 3599 3| nesusitikęs su žmogum, tuojau savo mandagumą reiškė, sakydamas: "Dievali, 3600 3| išminčia, gudryba, buklyba ir mandagumu bei švelnumu ir bylumu visas 3601 3| Elgimos su svietu visados buvo mandagus ir švelnus, kame nesusitikęs 3602 7| novijo Parusy, liepdami jiems maneliuose jau griovius kasti ir versmes 3603 6| bet svietas, it žvėris manelius nukratęs, pažino savo stiprybę 3604 5| mums linus aukštus sulig manim, kad mes plikos nevaikščiotumėm". 3605 1| rėdą, karybą, prekybą ir mantą, arba pinigus, trumpai išrašyti 3606 4| nočiai, beje, badams ar marams, giedroms ar didiems tvanams 3607 6| nutilo. Paskesniuose laikuose marčelgos tuo rūpinos. Tokie sueimai 3608 3| artinantiems tenai rodės kiemai it marėj paskendę. Tankiau grekonys 3609 3| neturi; visas jų kraštas marėmis aptekęs taip, jog, veizint 3610 6| mylią, 30 šniūrų darė vieną margą, o 30 margų vieną valaką.~ 3611 3| žaliąsias rūteles? Kas belesins margąsias višteles?" Vėdliai vėl nuo 3612 7| priminti kantrybę ir narsybę Margerio, Punios pilies vyro, kursai, 3613 3| už vyrų dėvėjo, juodi ar margi sijonai visas puošė, nes 3614 6| palšis, šėmis, žalis, žilis, margis, putris, škulis, šmulis, 3615 6| šniūrų darė vieną margą, o 30 margų vieną valaką.~ Miera, 3616 8| tenai naują pilį, vadinamą Marijoninę pilį (Janmarienburg), įkurti, 3617 7| blaškydami neprietelius, badu marindami ar mušdami, kaip kame galėjo 3618 3| Tyrulė, Istris, Marė, Marių, Marinė pilis, bet dar patarlės 3619 9| aukso svarą teutonai vadino marka, gudai grivina, o lietuviai 3620 8| Kalisiją (Kališą), Arsenijų (Marseniną ties Seradze), Karhoduną ( 3621 8| žemės keliais į Galiją ir Marsiliją, nuo tenai kartagionys ir 3622 8| rodo. Nesgi pats Pitėjas, marsilionų ūkininkas, tyčiomis buvo 3623 8| aiškiai aprašytas, nes jog marsilionys prekiojo iš Žemaičių žemės 3624 3| marčelga, nuo to, jog marčią martavo. Taip pat tarp motriškųjų 3625 3| ugnelė šventa, neraudok, martele, kurią, kaip pas tėvelius 3626 3| keliavežys nušoko nuo kėdelės, o marti jam skersai pečių abrūsą 3627 3| naktį ėmė vėdliai marčią martuoti, beje, į kelią rėdyti; taip 3628 6| keliauti ir dievo valią marūnims skelbti, tas jus didžiau 3629 4| ar nuopuolius, badus ir marus praėjusius, idant svietas 3630 5| nabaštiką ir, apmovę baltais marškiniais, padėjo šaltoj vietoj, nesgi 3631 3| tiktai vyrai vilnonais ar marškonais autais vyturo savo kojas, 3632 3| vilnonių tokiomis pat klastės marškonomis sagėmis, kurias galėjo kaip 3633 3| žiemą vilnonus, vasarą marškonus dėvėjo. Motriškosios vasarą 3634 3| tėvūnijos iki šiai dienai masiais vadinas, ir vietovė Mosėdis 3635 8| kėlės karės su žuvėdais, maskoliais, turkais ir valakais, namuose 3636 8| savo prekę per gudus jau į Maskoliją, jau į Uksinį pajūrį ir 3637 6| arba colių. Uolektis, arba mastas, tris kurpes, sieksnis 3 3638 4| nuo apačios 19 lietuviškų mastų. Poška buvo sau iš to stuobrio 3639 4| praminė, kurio drūktis 27 mastus turėjęs. Trečiasis buvęs 3640 3| nesgi jų staklės, skietai, mastuvai, lankčiai, vytuvai buvo 3641 3| rambus artojas nepasėjo lig Matkibožo, beje, lig 8 dienos šilo 3642 3| gyvulius ir namų padargą mato, nesgi po tuo stogu, be 3643 8| per upes, kokius šiandien matom, toje gadynėj nemokėjo dar 3644 1| dirvų, kurių ežios aiškiai matomos ir dirvos arba rėžiai paskaitomi, 3645 6| metų turėjęs" (1660); "Mano matušė mirė 5 metuose po šaltosios 3646 3| kartais prie gero gaspadoriaus matysi po kelias dešimtis, kaip 3647 3| vamzdijo jaunuomenė, iš mauknos karklų ar blendies padirbę 3648 8| jūros vilnys išmetančios su maurais gintarus, kuriuos žmonės 3649 6| veisiantys. Kas didžiau, po jūrą mauriojantys, ir jų vienų žemėj gintarai 3650 8| Starkoderis, garsus jūrinas, mauriojo po visą Žemaičių jūrą, sau 3651 8| kad svetimos tautos ėmė maurioti Lietuvos ūkėj, jos vyresnybė 3652 3| žvėrių vienus ant kesčių galų maustė ir ragotines dirbo sau ginklui, 3653 3| lentyna, ant kurios sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, samčiai, 3654 3| mezginių megzti, nerti, mazginių mazgoti. Vasarai išaušus, 3655 3| kas devintąją dieną buvo mazgojamos, ką šiandien dar gal regėti 3656 4| dievų aukauti ir melstis, mazgojęsis ir prausęsis; dėl kokių 3657 8| arba senovės Kimeriją, Mažąją Gudiją ir, visus tuos kraštus 3658 5| vaikų, palaiminęs juos, mažąjį sūnų pakėlė savo karšinčium 3659 3| trečioji didžiosioms; rūmė pas mažąsias duris vadinos virenė, arba 3660 3| nenorėjo už vyriškuosius mažesnėmis būti; todėl kad vyrai karėj 3661 6| lojau". Jei kas nukalto mažesniuose darbuose, tad mokėjo pinigus, 3662 6| mirštant, sūnai paliko visi maži, tad dalijos tėviške tarp 3663 6| valdžia; vienok to raštuose nė mažiausio ženklo nėra randamo, tiktai 3664 9| žymės: kaipogi ant visų mažiausiojo pinigėlio, arba skatikėlio, 3665 8| sunkino pilionis, ne vien mažindamas jų skarbą, bet trukindamas 3666 7| kūrėjų kūrėjas būt jo valdžią mažinęs arba varžęs karei esant. 3667 9| skatiko", beje, nė visų mažojo pinigėlio.~ Lietuviai 3668 3| jog dvi dali ertmės paliko mažosioms durims, o trečioji didžiosioms; 3669 3| tą darė, bet kūdikėliai mažtiteli, išsprūdę raudoni, it iš 3670 3| mazgoti. Vasarai išaušus, it mažtitelieji, po kiemą tviskinėdami, 3671 3| kuriuos tiekdami svečiams, jei mažumui, kepė ant iešmo ar ant anglių, 3672 4| kas dieną dievams davė. Mažuosius kunigus maitino gyventojai 3673 4| į šventą ugnį smilkalus mėčioti. Vadino jį, kaip sakiau, 3674 1| buvo medės, ten šiandien nė medalių nebėr. Per tokį iškirtimą 3675 8| pramonių, kiti išsirpę po medaunyčias, bajorystomis savo girdamies, 3676 8| raugo nebėra. Nuo to laiko medaunyčios ir gaspados pilyse kliuvo 3677 8| dar kūturo, jog iki šiolei medaunyčiose ir gaspadose krikščionys 3678 3| sudeginę gėrė arba kraują medijonais leido. Krislui į akį įkritus, 3679 6| godoti; buvo dar tenai ūkės medinčius, kursai ūkės medes saugojo, 3680 3| nepatraktų, liepė vėl po seno mediniais noragais laukus arti. Tame 3681 3| Ventos ir Nevėžio vadino medininkais nuo to, jog didžiose medėse 3682 8| Klaipėdos, giriomis užaugęs, medininkams žemaičiams beužliko. Reikia 3683 3| ir paukščių kieminųjų ir medinųjų, midaus, alaus seno senesnio, 3684 6| šienininkai šieno davė, medsargiai - kiaunių, sabalų, lapių 3685 6| ugnies ir terionių, vadinos medsargiais; kiti sakalus augino giriose 3686 8| irkos, geležis, druska, medus, vaškas, midus, apyniai, 3687 4| šakelei žiemos vidu sename medy, kad ji žiemą ir vasarą 3688 3| keres svarstydami, kiti medžiojo žvėris, meškas, briedžius, 3689 3| įsipažinusiu, jei juodu viens antrą mėgo, tad jaunasis, paskyręs 3690 3| nes pūrai riebesnę žemę mėgsta. Ir taip į tokias dirvas 3691 3| ramdyti, tai yra pertis, ir meilavę jo šventenybės, idant įsakytų 3692 5| kardą ar kalaviją, visų meilingąjį nabaštiko tarną, pėdsekius 3693 3| padegiai, pasimetę jų širdies meilingumu, pragyvena ir praturtėja 3694 5| giminę, turtingus gentis, meilingus bendrus, ko numirei? Ulele! 3695 4| Mon Dieu", vokietis - "Mein Goth", lenkas - "Mój Bože" 3696 4| dailidę, arba perkūnijos meistrą, teturėję, kurio visas pasaulis 3697 3| visus trobesius, svetimo meistro nereikalaudami, dailidavo 3698 3| lygintis su visų didžiųjų meistrų arba dailidžių ziegoriais. 3699 8| apsigyventi krašte, šiandien Meklemburgu vadinamame. Toje dingsty 3700 3| vietoje, kurią šiandien Meklenburgijos kunigaikštija vadina, lietuviai, 3701 4| todėl, pasijutęs pasauly, mėklindamos į dangaus ir žemės daiktus, 3702 4| veikalus praėjusiųjų gadynių ir mėklinsimės į pradžią draugybos svieto 3703 3| mylintys, kaipogi tariama yra: "Melagis pasaulį pereis, bet nebgrįš" 3704 3| pereis, bet nebgrįš" arba: "Melagiui paskui ir tiesą sakant niekas 3705 7| krikščionų kunigus, kaipo melagius ir kropėjus, kurie buvo 3706 5| jog javus pavykino, ir meldė, idant patiems besveikiems 3707 4| regis, senovėj žemaičiai meldęsi, kad Raseinių vietoj kūrino 3708 4| angis nuo dievo pagalbos meldusios, idant lytų ir saulę suteiktų, 3709 4| Prigirsčiu, kurs šaukiančius arba meldžiančius girdi. Ant galo tarė tą 3710 7| Lietuvos karaliaus, vokiečių meldžionims į Rygą nė vienas daiktas 3711 4| trigubai tais žodžiais melsdamas Perūną, savo Titį: "Perūne 3712 4| ant mano javų to kipšo, melsiu tave šia palčia lašinių". 3713 6| jūsų laimės, tenai už jus melsivos, kaip čia kad darėva; mylėkit 3714 7| užkišo, o veidą savo dar mėlynėmis ar anglija nutepė. Jei tokių 3715 7| pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai, geltonuosiuose laukuose 3716 7| laukuose karūna buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka. Kartais turėję 3717 3| tad vadinos Rudaičiai, Mėmaičiai, Meškeliai, tai yra Rudės, 3718 3| Meškeliai, tai yra Rudės, Mėmos ir Meškio vaikai. Kartais 3719 8| kuriuos anie vadino elektron. Menelajas, grekonų viešpats, metuose 3720 3| laistė ir ravėjo, noris mėnesienoj. Nesgi ten jos turtai, gražybė 3721 6| Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. 3722 5| laimindami lig antrą kartą jaunam mėnesiui įstojant, kuriuo laiku ligonis, 3723 8| tą prekę, jog už gintaro menką šmotelį vergą davė. Trumpai 3724 2| privalumai, oras; tautos menta, daba, būdas ir įpročiai; 3725 3| samčiai, druskinės, įliūdai, menturiai, stovėjo. Po ta lentyna 3726 7| nedrįsdami išsiskiesti, badu merėjo vienoje vietoje, kad tuo 3727 3| sudiegtos taip garbingos mergaičių rūtos ir lelijos, nuo neatmenamų 3728 3| žaliūkais tebebuvo: kaipogi ilga mergausena ar jaunikausena ant jų pačių 3729 3| žodžiai žemaičių berneliui ar mergelei godos žodžiais buvo; todėl 3730 3| pastačius" arba: "Ilgas tęvas mergininkas, trumpas drūtas darbininkas". 3731 8| norėdami dar vyrais, ne mergomis būti, į kuriuos prašaleičiai 3732 3| tais žodžiais: "Nustosi, mergužėle, savo vainikėlio, vargsi 3733 3| su segele susegtus laikė, mergvaikių paklausais tarp jų neantsiklausi. 3734 8| Daugavos pily (Dinaburge), Merkinėj, Vilkmergėj ir Kaune, idant 3735 8| pilys Vitesbės, Medininkų, Merkinės, Vilkmergės, Kauno ir Raigardo 3736 3| puokius ir kitas žuvis bei mėsas kepė jau liepos geldose, 3737 3| karštą, jau šaltą vandenį mesdami, svetį savo lygiai pėrę; 3738 4| ant kurio buvo išrašyti metai jos įkūrimo, būk nusiuntę 3739 5| kartą paminėjo mirusįjį metams sukakus, kas vadinos sukaktėmis. 3740 5| vildamies, jog ateinantysis metas bus daug lengvesnis ir nereiks 3741 8| nuo popiežiaus įduotą, metęs žemyn, ėmė į visas puses 3742 4| Išeiginėse aukose, beje, ant metinių viešių, arba švenčių, aukavo 3743 8| vadintis prasimanė, viso meto pelną, kurį buvo išaręs, 3744 6| jųdviejų veikimuose aiškios metos parodyti, kokie katram darbai 3745 3| ar ranką palūžę, gluosnio metūgėmis apsuikui prie kita kitos 3746 3| jis lauks brandos atenčiam metui, kurią sėją žiemine vadina, 3747 4| Verpėja verpusi, Metėja metusi, Audėja audusi, Mogilė trukinusi 3748 3| vaistėjos, beje: gumbuodamies metyles gėrė, nuo putmenių lipštukais 3749 3| plėšė, virves vijo, tinklus mezgė žuvims žvejoti ar žvėrims 3750 7| šarvuotis geležies lopais ar mezginiais, taip pat geležies kardus 3751 3| virvių sukti, pynų pinti, mezginių megzti, nerti, mazginių 3752 5| medžius, kraudink žiedus, mezgink vaisius ir brandink, idant 3753 2| kunigaikščio, duoklės ir mezliavos; sūdžios ir teisybė, įstatytojai 3754 3| vadinos Rudaičiai, Mėmaičiai, Meškeliai, tai yra Rudės, Mėmos ir 3755 3| plikos vejos, dembliais ar meškenomis pasikloję, sriuoibalą srėbė, 3756 7| taip gebėjo įsinerti, jog meškenos ar briedenos galvena apmovė 3757 3| vario trūbelius, kuriais meškininkai meškas tancina, po kaimus 3758 3| tai yra Rudės, Mėmos ir Meškio vaikai. Kartais vardu brolių, 3759 3| dirvas per 6 ar 8 metus mėšlų nebveža.~ Jei giriose, 3760 8| pririštą vienoj vietoj it mėšlui minti, taip ir šį vieną 3761 8| ūlyčioj gandindami, kiti midaunyčių užstalėse sirpo, uostus 3762 3| ne vien dėl savęs alui ir midui daryti, bet dar atmenamai 3763 8| druska, medus, vaškas, midus, apyniai, javai, žuvis džiūvusi 3764 4| jei pavargusiųjų keleivių miegančių budinti.~ Tarp gyvio 3765 4| žiemą tyliai plačiose lovose miegantys, nesgi visų didžiausia garbė 3766 7| juokuodami linksminęsi ir miegoję tyliai kiauras naktis; kiti 3767 3| sausumo, kurioje buvo javai miegose, arba aruoduose, drabužiai, 3768 8| pirkdami atkaliai svetimas mieles savo kailiams rauginti. 3769 3| didžiai vyko. Lenkas Lasickis, mieruodamas Žemaičių žemę metuose 1566, 3770 9| kuriame sudegė ne vien visas miestas, bet katedra, Aukštoji ir 3771 7| susmegusios, mažne prie kiekvieno miestelio senu įpročiu pilies kalnais 3772 3| pilių, tiktai vietoves, arba miestus, ir kiemynojus, arba sodas, 3773 3| karčių buvo perdėtas ąžuolo mietas ir stipriai tenai pririštas 3774 7| kojenomis, sieksninį kardą ar mietinį kalaviją pašonėj lunkų strikiu 3775 3| pratinos ir mokės: kaip mietininkę eglelę ar pušelę viena ranka 3776 3| ir virti. Dar buvo ant to mieto, arba aksties, ant kurio 3777 6| ir taip: pūrai, rugiai, miežiai, vizgės, žirniai, sėmenys, 3778 3| miežius tepiauna, o rugius po miežiais it žolę, kuo tankiau želiančią, 3779 3| valija; retuosius skynimus miežiams laiko, nes pūrai riebesnę 3780 3| lydimuose.~ Dvi dali miežių, o trečiąją rugių sumaišo, 3781 3| žiaudaus šiaurio suopuojamus migė, kitus, po laukus ar pievas 3782 4| pirma dumpys, beje, amžina migla, pasaulio vietoje viešpatavusi, 3783 9| sakydamas pamokslą ant šv. Mikalojaus, talentus, tos dienos evangelijoj 3784 8| visur klestėjo; kaipogi Mikalojus, lietuvių raštininkas keliaudamas 3785 8| paties midaus už pusantro milijono auksinų į dvarus popiežiaus, 3786 3| kunigaikščiai, po dvi, tris dešimtis milijonų svieto savo ūkėj valdydami, 3787 8| šeimynos daugiau nei 25 milijonus. Užvis perlaužus metuose 3788 3| Kožnas vyriškas, į kiltą milinę sermėgą, maž ką už kelį 3789 3| pasietas peilis korulo; vietoje milinių sermėgų baltus kobotus dėvėjo.~ 3790 3| pridera, kartais ir patys miltai buvo laikomi.~ Sekmasis 3791 7| ir žalius batvinius bei miltus, kaip viršiau minavojau; 3792 4| nepasiduotų; nesgi žodis milžinas, arba meldžionis, paeina 3793 4| kokias vietas paprastai milžinų kapais vadina, apie kuriuos 3794 4| savo pasakojo apie tuos milžinus, drąsindami juos, idant, 3795 6| kaušas, krūžas, kipis, milžtuvė, legerė, vogonas, verpelė, 3796 6| Kristui kitsai raštininkas, minavodamas Lietuvos kraštą, sako: " 3797 5| vien, jog jiems tinka ta minavoinė, kaipo būt esanti jų bočių 3798 1| pradžioj 15 amžiaus daug yra minavojamų privilijose, kurių šiandien 3799 1| nebturinti, tiktai vienus minavojamus savo veikalus senovės raštuose, 3800 5| Tai ir jų šventės buvo minavonėmis linksmų nočių, kurias minavodami 3801 5| davadus ant tų savo senovės minavonių, nesgi nė vienas neparodys 3802 6| reikiant rašė.~ Viršiau minavotiems vyresniesiems, kuriuos ūkės 3803 8| Toje pačioj gadynėj ta dar minavotina notis nutiko Lietuvos tautoj, 3804 3| ant 22 (antros) nedėlios minavotinus žodžius ištarė ir taip sako: " 3805 4| sugriovė, tarp skaitliaus minavoto 121 plytos pasitiko ir ta, 3806 7| patarlės šiandien dar viršiau minavotos stigavoja; ir taip sako 3807 6| šiaurę, giriose, viršiau minavotose, Juodojoj ir Žaliojoj gyvena 3808 3| ir jaunų draugių ar rasi minėdama nežinomą savo atentę; kiti 3809 5| dienų įpročiu, it būt dar minėdamu, jog anuodu angis buvo tikruoju 3810 2| godos karėj mirusiųjų ir jų minėjimas.~§ V~Prekyba namie ir svetimuose 3811 3| jog svietas dar pasakomis minėjo, jog nuo Indijos kilimo 3812 6| ir kūrėjų kūrėjo klauso. Minėkit visados, jog mudu aukaujavos 3813 4| įsitėpti. To linkan jei minėsim, jog daug daugesniai privalumų 3814 4| vardų pramanė. Tas dar yra minėtinu, jog lietuviai, kalnėnai 3815 6| tvirtai įsidėtų ir amžinai minėtų, paskui, palipus ir Vaidovyčiui, 3816 7| garbinama ir nuo senųjų minima. Nuo to gali manyti kiekvienas, 3817 3| Mančys, dailidė, nuo visų dar minimas, ketino ratus padirbti, 3818 4| sako jų dvylika buvus, bet, minint paprastą lietuvių skaitlių 3819 3| trobos asloj padėjo kniūpsčią minkytuvį, ant jo viršaus pagalvę, 3820 3| stogu buvo kamarėlė, kurioje minkytuviai, muldos, muldelės, rėčiai, 3821 3| kretilus, sietus, sėtuves, minkytuvius, lovius, raugtines, kipius, 3822 8| skaniniais neperplyštų, minkšta šilkų juostele pajuosė, 3823 3| godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštpaučiu arba geru vėju kritusiu, 3824 3| Merga, - sako, - ne vyras, minkštpautis" arba: "Veršis nelaižytas, 3825 7| aukštybėse baltus drabužius, minkštus patalus, saldų medų ir grakščias 3826 1| jam laimės ženklą, sako: "Mirk, vaikeli, ar doru žmogum 3827 3| nestengė pakušinti, tie, mirkdami vandeny, į plieną pavirtę, 3828 4| ar jų gentys sergantieji mirs, ar išgis; tie ligoniai, 3829 4| jog pagal Zamolksio mokslą mirusieji danguje nieko nedirbo. Žinoma 3830 5| Perūno; antrą kartą paminėjo mirusįjį metams sukakus, kas vadinos 3831 5| dar mylimuosius daiktus mirusios jaunuomenės tėvai parduoti 3832 3| nesgi, išgirdusios juos mirusius ir norėdamos kuo veikiausiai 3833 3| nerasdami nė nuo ko sau globos, miršta nuo svetimo svieto nežinomi. 3834 6| išrėdyti. Nes jei, tėvui mirštant, sūnai paliko visi maži, 3835 6| žmogaus esanti nemari, ir mirštantieji karėj, gyniodami savo liuosybę 3836 3| kursai Ketlerį, paskuojį jų mistrą, pakėlęs į Kuršo kunigaikščius, 3837 7| kursai rūpinos kariaunos mitalu ir pavojumu, abažūnas, kurs 3838 6| taip pat nuo tėvo vardo Mitkaičiai, Rumšaičiai, beje: Mitkaus 3839 6| Mitkaičiai, Rumšaičiai, beje: Mitkaus vaikai, Rumšos vaikai. Jei 3840 4| skaitlių žinotų. Gudų kunigas Mitrofanas iš Pinsko rašo, jog Gereimantas, 3841 3| trečiąją rugių sumaišo, kurį mišinį, vasarai grįžtant, privaliu 3842 3| verpė, vyriškieji, liepas mižodami, lunkus plėšė, virves vijo, 3843 8| didžturčiai nebsikakino lig šiol mokamomis donimis, bet, norėdami javų 3844 4| į vartus. Tokioj dingsty mokėję žyniai, taip vadinami kunigai, 3845 4| išpildęs jo įsakymą, ilgai mokęsis ir daug išmokęs, paskui 3846 6| mokesniu arba duokle ar be mokesnio. Ilgainiui didieji kunigaikščiai 3847 8| pragumais novijo, jau naujus mokesnius antmesdami, jau gruntą jų 3848 8| vokiečiai patys ateitų pirkti ir mokėtų vertai, ne pusvelčiui imtų; 3849 3| kaipo visų didžiausia karės mokslinyčia, kaip tuojau regėsim, nesgi 3850 4| kunigai ne vien pačiu dievo mokslu, bet ir pačios ūkės reikalais 3851 8| apskelbė raštą metuose 1595, mokydamas, kaip reikia, javais vartavodamos, 3852 4| niekins, visados svietą mokys ir niekados nieko neišmokys 3853 8| vyresnybės išsiųstas. Tas mokytas vyras ir žvaigždžinys būk 3854 4| nepradėjęs mokyti, liepė savo mokytiniams trejus metus tylėti, praėjus 3855 8| nesgi daug išminčių ir mokytų vyrų norėjo išreikšti jo 3856 3| nelaižytas, mulkis arba molakis", arba: "Dantis praėdęs, 3857 3| patys jau valakais, jau moldavionimis šiandien vadinami. Nuo ko 3858 5| nabaštikui, supylė pelenus į molinį, ar akmeninį indą ir, tenai 3859 4| širdgile prancūzas sako "Mon Dieu", vokietis - "Mein 3860 3| atliko tarp savęs, jog patys monininkai savo klajume geresnės mūšos 3861 3| Girionų būdas" (Germanorum mores) tais žodžiais: "Žemaičiai ( 3862 3| masiais vadinas, ir vietovė Mosėdis iki šiol tebėra, nuo žodžio 3863 6| didelė, nesgi, su lazda jam mosterėjus, visi nutilo. Paskesniuose 3864 4| kurie laimę ar nelaimę moterims lėmę. Pučionys, kurie nuo 3865 3| pasakyti teisingai, kaip moteris laimino pirm 1000 metų, 3866 3| ar žemaitė, noris molio motiejų kalnėną ar žemaitį gavusi, 3867 3| praėdęs, proto neįgavęs, molio motiejus". Tinginio didžio ar mažo 3868 5| klausytų, namus gerbtų, doromis motinomis ir doromis gaspadinėmis 3869 5| vadinos mirusiųjų tėvų ir motinų ar genčių žilavoti, arba 3870 3| vyriškam pačią vesti, o motriškai už vyro tekėti tarė dėl 3871 5| galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainuodami į 3872 6| buko branginama, nekaip motriškos, kaipo patarlė, viršiau 3873 7| Klausiamas, dėl ko nevažiuoja su motriškosiomis važiuotas, atsako: "Ar aš 3874 2| trobesiai; apdaras vyrišikų ir motriškų; darbai ir knebiniai; puotos, 3875 6| prašaleičiai lybiešiai, krieviai ir mozūrai, kurį ne vien jų vyresnybės, 3876 8| Vengrų žemės, į rytus lig Možaisiko ir Putivlio pilių, tad Lietuvos 3877 6| linksmintis antrame gyvenime su mudviejų prieteliais. Todėl skiriavos 3878 8| sidabrą, nesgi žinoma yra, jog Mugapily buvo gatvė, arba ūlyčia, 3879 9| nenublokštų; bet, pasibengus mugei, buvusiu pradėjusiu griebti 3880 8| Plungės ir Luokės jomarkus mugėmis vadina, kad kitų upių mugės 3881 8| sueiti įvairiai kalbančių ant mugių su savo prekėmis. Lygia 3882 8| Lietuvą ir Žemaičius be muito prekioti. Vieni tiktai Žemaičių 3883 3| nebtverdamos nuo karščio, mukęs laukan iš pirties, šaukdamas 3884 4| daromas tegalėjęs tenai mukti; kaipogi žyniai, arba kunigai, 3885 3| raugtines, kipius, geldas, muldas, taip pat ir kitą butos 3886 3| kurioje minkytuviai, muldos, muldelės, rėčiai, sietai, sėtuvės, 3887 3| kamarėlė, kurioje minkytuviai, muldos, muldelės, rėčiai, sietai, 3888 3| jo ir juokias, tardami: "Mulki, ar tu nori pono gobį tavo 3889 3| Nuo ko tūli prašaleičių mulkiai parašė, jog lietuviai pardavojantys 3890 6| protą, jei nenorit būtinai mulkiais būti; pirm visa yra reikalinga 3891 4| šventus reikalus atlikdavo ir mulkiui svietui išgalius tų pramonių 3892 7| susiskliautę puolė vienu muntuliu ant neprietelių, kurių perlaužę 3893 5| žyniai į žinyčios sieną plytą mūrijo dėl metų žinios, kaip viršiau 3894 1| į anglį, pavertė juos į murinus ir tuo būtinai nuo pirmosios 3895 3| sakiau, buvo, nesgi ant mūrio kakalio buvo krosnis sukrauta. 3896 8| ardymus Chersono pilies mūruose, pačioj saloj šulines ir 3897 1| pasauly nėra taip aiški, kaip mūsoji. Nes kokie ermyderiai ūkės 3898 3| ar, kaip šiandien sako, muzikantams griežiant, jaunuomenė šokinėjo, 3899 9| buvusi abi pusi susiartinusi mušdamies, tą matydami, žemaičiai 3900 3| it vilnys į padebesius mušdamos. Keleivis keliaudamas vilkų 3901 7| Todėl visų smarkiausioj mūšoj turėjo kritusiuosius nuo 3902 3| monininkai savo klajume geresnės mūšos nebūt parodę, kaip kad vėdliai, 3903 9| Lietuvos kapą lygina į teutonų muštinį. Tą kapą angis kapojo į 3904 3| negavęs nė nuo vieno 100 muštų medžiagai paskolyti, turėjo 3905 9| sveria šios dienos keturis muštus arba penkis gudų rublius, 3906 7| jį nuveiksiantys. Aiškių mūšų daugiau vengė, nekaip geidė. 3907 6| tokie žmonės buvo vadinami mužigais, nuo žodžio mužis arba umžis, 3908 6| vadinami mužigais, nuo žodžio mužis arba umžis, amžius, tai 3909 6| balso neklausė, kaipogi Mykolas, arkivyskupas Rygos, pirmasis 3910 7| toje vietoj minavonei šv. Mykolo mūro bažnyčią pastrūnijo, 3911 7| dievo, kurio įsakymas yra: mylėk artimą savo kaipo pats save. 3912 6| melsivos, kaip čia kad darėva; mylėkit viens kitą ir neapleiskit 3913 6| darė senų dienų Lietuvos mylią, 30 šniūrų darė vieną margą, 3914 3| tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo 3915 5| arba bėgti. Šiandien dar mylimuosius daiktus mirusios jaunuomenės 3916 4| dorus, teisybę ir savo ūkę mylinčius, svieto regėjusius, gero . 3917 6| įrašyta senovės raštuose: "N. kalbu ir siekiu prie dievo, 3918 3| pieno nebūt gavęs. Šiandien nabagai nuvargę, žudomi vis nori 3919 7| kurių kareiviai ar kiti nabaštikai buvo palaidoti; kokius kapus 3920 6| vainiką atduoti jai tą, ką nabaštikalis buvo užrašęs, kas šiandien 3921 3| vakarus pajūry bartėnai, nadraujai, į kalną varmijonys. Paisly, 3922 6| yra: Litvo, Samo, Sudo, Nadro, Šalauno, Notango, Barto, 3923 3| prityręs", arba: "Vilko nage buvęs", arba: "Vilko neštas 3924 4| aukuro buvusi įlinkmė, taip naguotai pataisyta, jog nei lytus, 3925 4| kertą laukan ir dievo namus naikiną, kuriuose angis nuo dievo 3926 4| steigęs, taip Pikulis visa naikinęs. Trys kaukolės - žmogaus, 3927 1| jūrų ermyderiai blaškė ir naikino svietą šiame pasauly, bet 3928 6| nuovakarės, 5. išvakarės, 6. naktovidas, 7. įmygis, 8. pirmieji 3929 3| šiandien dar sako: "Savo namaičiai, kad ir smilgaičiai" arba: " 3930 3| kalnėnai ir žemaičiai tebvadina namais nuo visų pirmojo ir visų 3931 3| vadinos nams, arba namas, namaitis, dėl ko ir visa tauta nuo 3932 5| mus gyvojančius ir tiems namams suteikit pakajų. Keliaukit, 3933 4| Vadino jį Namėju nuo žodžio namėjis, kurs visados savo namuose 3934 4| vien kam reikėjo. Vadino jį Namėju nuo žodžio namėjis, kurs 3935 4| kūdikėliu, bet, lig į savo namelį neįėjusi, sutikusi savo 3936 3| pasaulio, kaipogi jos tėvų nameliai ir rūtų darželis buvo jai 3937 1| apkerpėjusiuose tarp girių nameliuose, kurios šiandien dar, išleisdamos 3938 4| svetimus apsiėjimus girs, o namiškuosius peiks ir niekins, visados 3939 3| trobesys tose giriose vadinos nams, arba namas, namaitis, dėl 3940 3| sriauma. Nemunas, Neris, Naročius, Daugava ir Gauja - į Žemaičių 3941 3| lygūs buvo; ir taip, kas narsesnis karėj, tas ir vyresnis, 3942 7| gavo nuo vyrų, drąsinamų narsia žmona.~ Lyčius tos didžios 3943 7| rašo, jog būk dėl to buvę narsiais, jog tikėję į tą, jog kokiu 3944 5| palikimą savo ne gentims, bet narsiesiems išdalija. Paprastai pirmuoju 3945 3| kaip šiandien kad daro, nes narsių žaliūkų lietos ar ūkės vyrų 3946 4| kitos dejuojančios, rankas narstydamos. Tą žinodami, kalnėnai ir 3947 3| savo greitumo, skudrumo ir narsumo taip didžiai garsūs buvo, 3948 7| nuo kitų kareivių tiktai narsumu, kantrybe ir buklumu tesižymino, 3949 7| mūrais buvo, į kurias ir visų narsusis neprietelius nedrįso lįsti, 3950 8| priminti žodžius vyskupo Naruševičiaus, kuriuos vienoj dingsty 3951 8| padarys tam trobesiui!" Naruševičius, šalip stovėdamas, atsiliepė: " 3952 3| ant kurių puikos, beje, nasturcijos ar kitos palaipinės žolės, 3953 4| Vaisgamta, jog gamtą, arba natūrą, veisė arba skalsino. Duoklė 3954 3| susikeliavusiam už didžiai naudingą ir reikalingą daiktą turėjo. 3955 3| namuose šildės; ir taip, juo naudingesnis medis žmogaus gyvenimui 3956 8| ilgainiui pramanė sau naujus naudingesnius ginklus, o senuosius, kaipo 3957 4| vasarą mito, bitės, visų naudingieji jų gyvuliai, taip pat giriose 3958 6| tokios gudrybos tai lietai naudoti.~ Žaliajame pagiry stovėjęs 3959 9| į Mugapilį, arba Didįjį Naugardą.~ Paskiau taip pat randam 3960 5| Įkurėmis vadinos, kad į naujai pastrūnytą trobesį pirmąjį 3961 7| nesikakindami, norėjo į Naujapilę įsilaužti, bet tenai motriškosios, 3962 7| tiktai priminti narsybę Naujapilės motriškųjų. Kad metuose 3963 6| galuoja žemyn.~ Vaidovytis, naujasis rykys, nulenkęs galvą Bruteniui, 3964 8| likusįjį svietą išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių giminės 3965 3| ar miežius, paskui tose naujose dirvose rugius sėja, kuriuos 3966 8| prekybą praplatinti, kurį naujukyną paskui anglai išgriovė, 3967 8| ir tenai išleido atėjūnus naujukynui įkurti ir tuo pačiu prekybą 3968 3| tenuveikė ir į jų vietą savo naujukynus, arba kolonijas, įkūrė, 3969 6| visi buvo bemoteriai arba našliai, vyrai regėję šilto ir šalto, 3970 4| kunigas buvo vyras išmintingas našlys ar bevaikis, nuo svieto 3971 3| mergvaikių paklausais tarp jų neantsiklausi. Vasarą kas devintąją dieną, 3972 3| idant daugiau jaunų žmonių neapgaudinėtų, į sausą medį pakarti. Tuo 3973 3| dukterims, keliais klėbiais jau neapikabinamoms. Lazdynai, alksnynai, blendynai 3974 1| kartais keliais klėbiais neapkabinami, po skardžiu trimis, keturiais 3975 3| toksai žmogus yra nuo jų neapkenčiamas. Namų savo niekados neužmiršo, 3976 6| darėva; mylėkit viens kitą ir neapleiskit varge, godokit kūrėjų kūrėją, 3977 3| krašto yra tyrai, beje, neapregimi laukai per kelias dešimtis 3978 1| žvildami degančias smiltis, neapregimuose tyruose pujojo arba begalinės 3979 3| visais gerti, bet pačiai neapsigerti, juokuoti, bet padorumą 3980 8| tuoįtimpos kariauti, idant pačių neapvergtų. Tam nutikus Padaugavy, 3981 3| į tą žemę, sudegusią ir neartą, nurinkę tiktai anglis ir 3982 8| šiuos vampsančius nėmaž neatbojo ir pikčiau dar oliavos, 3983 5| buvo saugojamas, jog, to neatlikus, nieksai nesivylė laimingai 3984 5| viršiau sakiau, buvo dūšios, neatlikusios visą gyvenimą šiame sviete 3985 4| pramanė savo dievui. Tam lig neatsakius, gali jo vėl klausti, kaip 3986 6| išlepę, kad būtinai ant orės neatsidėtų, jau idant, praplatinę savo 3987 4| įsakymus didžiai saugoję, nesgi neattiesiant jų ne vien dievai, bet ir 3988 3| yra sakoma: "Kas girtas nebagotas, tas ir dvės, nieko neturės". 3989 5| rutulius ant galvų sau rutulo, nebalintais nuometais klastės, iškilmėse 3990 5| reiškė. Ir taip motriškosios nebalintų drobių rutulius ant galvų 3991 8| nuo mūsų galvų, tad jūs nebatginsit jų su savo skaleliais nuo 3992 5| jau krikščionimis tapę, nebdegino nabaštikų, bet į žemę laidojo, 3993 4| griauti, nė vienas niekaip nebdrįsęs daugiau kirvio prileisti. 3994 7| įsimovę į geležinius šarvus, nebebijojo nei akmenaičių, nei vylyčių, 3995 6| kilty tarp vieno ir kito nebebus". Dar tempęsi tūli didžturčiai 3996 8| upes ketino vokti, bet jau nebebuvo laiko, kaipogi susiedai 3997 8| Šiaurėj, Odinui mirus, nebepasitiko tokio, kurs būt galėjęs 3998 8| pasikliovę, ne vien į karę nebesipratino, bet būtinai užmiršo ginklą 3999 9| kuriuos šiandien paklausais nebgal antsiteirauti.~ ~ 4000 6| 500 joties, nes pėsčiųjų nebgali sukelti, ką dar senų dienų 4001 1| ir gyvuliai vasarvidžiu nebgauna gerti, ir vos rudenį tepradeda 4002 8| prekėjas, atpirkęs nuo jų, nebgrąžino jos karaliui, nes pats sau 4003 3| Melagis pasaulį pereis, bet nebgrįš" arba: "Melagiui paskui 4004 3| pragaišo ar išėjo kur kas nebgrįžtinai; gyniojo jį ne vien nuo 4005 5| turėjo, idant nebmatytų ir nebieškotų.~ Tarp tų metų švenčių, 4006 3| gailiais vietoje apynių darytu, nebįgalintys, subatos dienoj pakūtavodami, 4007 8| duodamų, kakinos, nugis tos nebkako ant skaninių ir lepumų, 4008 6| to, jog vietoje gyveno ir nebklajojo su gyvuliais po laukus ir 4009 4| šventos ugnies ant kalno nebkūrintų. Ketvirtoji buvusi Palangos 4010 4| ir į ermyderį neištiktų, nebleidęs daugiau Jeronimui šventų 4011 8| taip, kaip jei Lenkų žemėj, nebleido Lietuvoj artojui pagal lietuvių 4012 8| lietuviams darančius, ryžos nebleisti vytinių Daugava pagal į 4013 5| ją paslėpti turėjo, idant nebmatytų ir nebieškotų.~ Tarp 4014 1| nė pasakomis nieksai jų nebminavojo. Taip pat yra senovės raštuose 4015 6| bet ir paties jo vardo nebnorėjęs daugiau begirdėti.~ Tam 4016 5| antrą gyvenimą, kuriame nebnovys tavęs daugiau nei kraugerys 4017 1| privilijose, kurių šiandien jau nebrasi, ką pačios pasakos, tarp