| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
4518 4| didi daugybė motriškųjų nubėgusi prie Vytauto, verkdama ir 4519 7| pagaivinti, tarsi sylos atsigėrę, nubengia dainuodami noris pusnakty. 4520 7| norėdamas pievos kertę nubengti, stiprina savo jaunus piovėjus 4521 3| naudos buvo. Nesgi mergaitės, nubengusios sunkiuosius darbus pas savo 4522 5| nuo valgių, jei kurie buvo nubirę, sudėjo su likusiais valgiais 4523 3| pagalve buvo, kruviną prakaitą nubraukus, girioj vargus, keliavus, 4524 1| tuo tarpu jų tarpuose ant nubrindusios žemės girios suaugusios 4525 3| taurą ar šerną vienu siūčiu nudaužti, to vien tegeisdami, kad 4526 3| atitraukė koją ar ranką, nudegusį ugny putelių uogomis traiškė, 4527 4| uogomis šiandien dar gydo ugny nudegusius; ir taip, kaip sakiau, ne 4528 6| buveinę". Ant tų žodžių nudengęs jis tris dievų stabus, uoksuose 4529 1| vadalojamos, nuo smilčių nudilusios, į jūrą pasuktos per 10 4530 8| žmonėms veltui savo duona nudirbti, kurį darbą, iki šiol Lietuvoj 4531 8| kryžeivių Žalkrūmio kovoj ir nudraudus platburnius šiapus ir anapus 4532 6| taikins, abydas ir galžudes nudraus, dorą ir teisingą globs 4533 6| negalima buvusi būtinai svietą nudrausti, tad išmintingu broliu, 4534 3| kurių kasos, į užpakalį nudribusios, vėjų sklaidomos it arklių 4535 8| gaspadoriais, o jų gyventojai nudriskusia šeimyna; ir taip, kaip kad 4536 4| per dieną nuvargusią ir nudulkėjusią, vakarą vedąs į pirtį, idant 4537 3| apdumiami smiltimis, jau nudumiami nuo amžių amžių žlugsojo 4538 7| negalėdami per geležies šarvus nudurti, tad pačiu kestės galu dunksterėjo 4539 3| Javus, pirma karštoj duoboj nudžiovinę, paskui, rejos kluone paskleidę, 4540 3| viralo, lašėjo tenai iki nudžiūnąs. Užugnėj ant šalinės namo 4541 3| nesgi vyriškas ir motriška nueiti į kapus su rūtų vainiku 4542 5| tas nemačijo, tad kunigai, nuėję į pažinyčį pas šventą ąžuolą 4543 4| jog vis tai niekai buvę. Nuėjus jam dar toliau, radęs svietą, 4544 7| upeliuose ir pievose valkiojos nugaišusių neprietelių.~ Tarp paimtųjų 4545 3| savo neprietelių karėj buvo nugalavęs, prie kurio, pasietas ant 4546 3| kiekvienam savo lazda teisybę amt nugaros attiesė, pačių kalba bausdamas; 4547 3| gėrimų midum šimtergiu, alum, nugeižėjusiu kumelės pienu, nesgi orielkos 4548 3| nuo galūnės lig pat žemo nugenėja, ir tas šakas, atėjus pavasariui, 4549 5| Ilgainiui atvejų atvejais nugiedoję ir pakarčiui apgėrę, ant 4550 3| pakorė. Taip pasekėjai, nugiežę apmaudą ant piršlio, su 4551 9| kalavijų ir tokiu pragumu nuginkluotus žuvėdus nė vien pergalėję 4552 7| pusgyviams reikėjo tąsyti kalkes nugraužtomis rankomis; bet pervis smarkiau 4553 7| Vienok jų nė tuo negalėjo nugrėsti.~ Sugrietąjį nuo neprietelių 4554 6| daiktą ar gyvulį pagrąžino nugriebtajam, o kas kaltu pasirodė, tas 4555 6| Nusprendus iškadą, abydytasis nugriebtąjį daiktą ar gyvulį pagrąžino 4556 6| vietą, kurie atėję lygiai su nugriebtojo vyrais nuspręstų, kaip didi 4557 3| garbinamos; nesgi, noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja 4558 5| Apjaves gėrė, javus nuo lauko nuimdami, tokiu būdu. Ant kalvos 4559 9| daręs, nėra parašyta. Paskui nuirklavęs į kitos upės įtaką, arba 4560 9| savo laivų pagrįžusiu ir nuirklavusiu į kitos upės įtaką, kurios 4561 7| tokiu pragumu: kunigai, nujodę baltą žirgą lig nuvargstant, 4562 4| reikiant aukauti, žynys taip nujodęs, jog nuo vargo pats žirgas 4563 4| Nuvargęs, - sako, - it laumės nujotas". Vadino ją Kauke, arba 4564 3| ilgi, stipriai sukibyti, nukaišti ir laibai tošėmis nuvyturti, 4565 6| Odino įstatymus visi vylės nukakti į dangų, jau mirdami karėj 4566 9| kaipogi lietuviai nulietą ar nukaltą sidabro vienmulinę lazdelę, 4567 6| bet it šuo lojau". Jei kas nukalto mažesniuose darbuose, tad 4568 8| tankiai ankstybos šalnos nukanda, kaipogi šiandien dar mažne 4569 4| bičiulaudamos, kartais jas nukariavę arba patys būdami paveiktais 4570 6| sudžiovink kaip šią lazdą ir nukarok mane patį, mano pačią, mano 4571 6| vardą savo geradėjų ir juos nukaršinti padoriai, kaip pridera sūnui 4572 4| šventame pamedy metuose 999 nukavo šv. Vaitiekų, skelbiantį 4573 8| metuose 446 gimus Kristui nukėlę nuo sosto, ėmė patys Rymą 4574 5| reikėjo doram žmogui; kožnas, nukentėjęs taip savo pakūtą, nusiminęs 4575 3| žodžio kasos, kurias jaunajai nukirpo, kurią gėrynę šiandien dar 4576 3| nusegė vainiką ir, kasas nukirpus, nuometu galvą aprutulo, 4577 4| godoj ir džiaugsme, kuriam nukirpusi jo amžių Skalbėja ir paėmusi 4578 4| toje šventoje girioj medį nukirtęs. Tą žinyčią pirma danai 4579 7| stipriai, jog, galvą pačiam nukirtus, dar arklys nunešė per kelis 4580 6| svietas, it žvėris manelius nukratęs, pažino savo stiprybę ir 4581 8| lietuviai tebgyvena, nes kad nukris nuometai nuo mūsų galvų, 4582 5| kulti nubengę: šeimyna, nukūlusi paskuojį rytą, ėjo namo 4583 5| patį darė ir su gėrimais, nulaistę visų po truputėlį į pastalę, 4584 4| vyties išpiauti, virbelio nulaužti, žvėries ar paukščio medžioti; 4585 9| kraujas žmogaus kūne, nesgi, nuleidus žmogui kraują, numiršta, 4586 8| atsiliepė: "Viešpatie, nuleisk tenai savo du storastu, 4587 5| atlikti tokiu laiku, kuriame nuleistas peras nepragaištų pasauly, 4588 7| dievams aukauti, tą, kurį nulėmė, taip pat sudegino, kaip 4589 9| to jomylistos, kursai jį nuliedino, idant palčiaus sidabre 4590 9| piaustyti: kaipogi lietuviai nulietą ar nukaltą sidabro vienmulinę 4591 4| ir gaidri, jei kana kados nulijo, tad tą turėjo už dievų 4592 7| į rūpesningą žmogų: "Ko nuliūdai, ar ne žirgą pardavęs" arba: " 4593 5| lydėtojai, kaip sakiau, nuliūdę vis tylėjo it negyvi, akis 4594 5| beje, lig sukakčių, savo nuliūdimą svietui reiškė. Ir taip 4595 6| dievams ir žmonėms esanti nuliūdimu. Taip pat sūnums valna buvę 4596 3| linksmindamos jaunąją, kuri nuliūdusi vis verkė, jau gailėdamos 4597 5| vaišina juos tyliai ir nuliūdusiai minavodami gyvenimą nabaštiko 4598 5| ant stalo; taip visiems nuliūdusiems bestovint, gaspadorius arba 4599 3| midum vaišino, o mergaitės nuliūdusios, jos kasas šukuodamos, dainavo 4600 4| skudresniu, o be: saulės visa nuliūdusiu ir rūstu, beje, naktis, 4601 3| Slinki, tė kiaušį; sako: ar nuluptas?" arba: "Knakso it kumelė 4602 3| juosta pakišę, idant, vienam nulūžus, netrukdami kitą antmautų. 4603 6| minavojau; jei užmušėjas juos numaldė, tad jis užmuštojo gentims 4604 3| šunyčius radę.~ Kožnas čia numano, jog tos girios buvo jiems 4605 3| užsigeidęs sau gulovės ir numanydamas kame norint pobūdą mergaitę, 4606 6| tad išmintingu broliu, numanydamu, jog tiktai pati dievų baimė 4607 5| mirusiojo kiemą, nabaštiką, numazgoję antrą kartą, įkapėmis apvilko 4608 6| perkaršusius ir ligotus dėl numažinimo jų sopulių ir patrumpinimo 4609 3| peties ar nuo abiedviejų numesti, kursai apdaras didžiai 4610 5| kapų, taip pat sudievu sakė numirėliams, o kaulus ir atlaikus valgių 4611 7| paskui sušluostę gruzdinius numirėlio supylė į molio indą, ir 4612 6| taip, jei vyras ilgainiui numirtų, vaikų nepalikęs, tad gentys 4613 9| nuleidus žmogui kraują, numiršta, taip pat, ištraukus pinigus 4614 7| tankiai noragus, nuo žagrių numovę, kalė į ragotinių ietis 4615 3| žegterėsi", "Šuo ant uodegos nuneš, ir to pakaks" arba: "Kaip 4616 9| pinigų irką prikrautą, kurią nunešęs į girią ir paslėpęs, bet 4617 4| susiedei vargdienei, ryto metą nunešusi savo kūdikį į pievą ir tenai 4618 3| didžiai sunkia vergyba nunovyti, nesgi kožnas gyventojas 4619 7| didesnės dar neprietelių nuogandos ant savo galvos tarp tauro 4620 4| taikiu, taip šis baigiu ir nuogąsčiu. Taip pat jis karojęs ir 4621 8| sau tuo nenupelnė, tiktai nuogį, alkį ir vargą nepabengtą 4622 6| keturis tokius graižius už nuokaltimę, sūdžioms antrus tris ar 4623 3| sudėti apvalūs medžio trūbai, nuokamieni ir truputį pakumpi, per 4624 3| stogeliu, o žagas be stogo, nuokamieniai sukrautas.~ Ašmasis trobesys 4625 8| tebgyvena, nes kad nukris nuometai nuo mūsų galvų, tad jūs 4626 3| kuri tačiau vainiką ant nuometo dėvėjo iki sūnų pagimdanti. 4627 8| vis jiems tarė: "Tai, mūsų nuometus regėdami, varnai nelekia 4628 8| noris plėtės tenai ir jau nuomojo jos muitus, vienok smulkmėmis 4629 1| dar lygia dalia novijo jį nuomonių ermyderiai apie tikybą ir 4630 8| noris per visus metus, ir nuomos už tą gaspadoriui nemokėti. 4631 4| nelaimės, beje: ligos, opos, nuopuoliai, ūkėj ir karėj turėjęs kentėti, 4632 6| neprieteliais, baisiais nuopuoliais ir, kas pikčiau, amžina 4633 5| įpročiu sako: "Mūsų Janis nuostipa", beje: mūsų Jonis nustipo, 4634 3| kiemą jos tėvų lankyti ir nuotakai tuo tarpu savo lietas brukti. 4635 6| arba sutemo, 3. vakaras, 4. nuovakarės, 5. išvakarės, 6. naktovidas, 4636 3| tautos, taip pat iš Azijos, nuožmesnės už pirmąją, kurių žmonės 4637 3| taip ir žemaičiams, didžiai nuožmiais žmonėmis būti, bet atkaliai, 4638 3| paskesnieji atėjūnai, kaipo visų nuožmieji, mušės ir galavos su jaukesniaisiais 4639 3| akivaizdoj žmogų, aukauja pagal nuožmų įprotį, godoja dar ir kitaip 4640 4| neprieteliai vieni per savo nuožmybę ir smarkybę išnaikino jos 4641 6| prie tėvo bebūdami, buvo nupelnę, ir su tuo turėjo anie jūroj 4642 3| savo pasilenkę nuo pat žemo nupiauna ir dailiai sudeda ir suriša, 4643 5| šėtruose valgė ir, šmotelius nupiaustydami, mėčiojo po stalu, ir gėrimus 4644 7| ištašyta, jau iš žilvičių nupinta. Pirma pentinų nežinojo, 4645 7| apvalūs, jau iš žilvičių nupinti, jau iš lentos ištašyti. 4646 8| svieto, kunigaikštis Jokūbas nupirko salą, Tobagu vadinamą, nuo 4647 7| apimant po tėvų, genčių ar nupirkus, visados valsčionys turi 4648 5| netrukdami nuvalijo. Nubengę nupynė vainiką iš varpų, kuriuo 4649 5| vaišino, idant pavalgiusios nurimtų ir nebsisuostų. To dar negana 4650 3| žemę, sudegusią ir neartą, nurinkę tiktai anglis ir pagalius 4651 3| Ant galų galo jaunajai nusegė vainiką ir, kasas nukirpus, 4652 1| patvirtinti, jog, staiga jūrai nusekus, kaip viršiau minavojau, 4653 1| yra per kelias uolektis nusekusi. Nes kas pasakys, kiek tūkstančių 4654 1| uolos sklimbiai, staiga nusenkant jūrai, yra tenai palikę, 4655 7| kursai svimburdamas tenai nusigalavo. Vienok jų nė tuo negalėjo 4656 3| tam ponas liepia pačiam nusigaluoti ir savo rankomis pasikarti, 4657 4| Svietas, tą regėdamas, nusigandęs, pradėjęs verkti ir ant 4658 4| leliuo, netyčios darbas". Nusigandusi žmona šoka prie lopšelio 4659 5| nukentėjęs taip savo pakūtą, nusiminęs spūdino šalin. Tą visiems 4660 6| begalinėse giriose. Svietui, tuo nusiminusiam, rodės dievai šalip stovintys; 4661 4| kožnoje dingstyje galėtų patys nusiteisinti, jog anie teisybę buvo svietui 4662 4| ir toje dingsty tas pats nusitinka. Nesgi žinoma yra, jog kielė 4663 4| rečiau matydamas, dar didžiau nusitvirtino savo įsitėpime, o regėdamas 4664 4| didžiajam kunigaikščiui nusiuntusi, liepdama įdėti tą ženklą 4665 3| storastą arba tėvūną jį nusiųs teisybės sau melsti; tie 4666 6| sutartos dienos nuo savo pusės nusiųstų du arba tris vyrus į iškados 4667 1| rodo tą skiltys uolos, nuskilusios nuo tų kalnų, toje daly 4668 8| pečių susvarstė, galvą sau nuskuto it bepročiai, kelnes it 4669 7| kardu grįžo namo grobiu nusluoguoti. To pirma lietuviai, kalnėnai 4670 3| išrauti, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi, 4671 6| nuspręstų, kaip didi yra iškada. Nusprendus iškadą, abydytasis nugriebtąjį 4672 3| vienok teisinga atentė nuspręs teisybę, ir tad ne tam bus 4673 6| kur kaltininkus sodino nuspręstą laiką išsėdėti, kurios didžiai 4674 5| nuostipa", beje: mūsų Jonis nustipo, tai yra numirė. Čia reikėjo 4675 4| nepasibengiąs būtinai, bet, tuo nustipus, jo dvėselė, arba dūšia, 4676 8| kiličku, savo bajorystos nustoja; ir taip kurs žemlionis 4677 7| arba: "Benuliūdo, it žirgo nustojęs", arba: "Džiaugias, ar ne 4678 2| Lietuvos tautos; prekybos nustojus, aklybė svieto; žemaičiai 4679 3| dainavo tais žodžiais: "Nustosi, mergužėle, savo vainikėlio, 4680 3| antrur vergaudami vokiečiams, nutauto savo vienybės ir išvertė 4681 6| nebturėdami kito davado nuteisinti savo rubos, tuojau metė 4682 7| dar mėlynėmis ar anglija nutepė. Jei tokių kailių nepasitiko, 4683 7| neprietelių kraštą, kurį nuterioję ugnia ir kardu grįžo namo 4684 7| didžiai baisiai nusiaubė ir nuteriojo.~ Kam reikėjo pėsčiam 4685 3| Lietuvos tautos, žiloj senovėj nutikusias, ir šios dienos jos kraštą, 4686 4| tuojau būt visokios nelaimės nutikusios.~ Tarp gyvulių baltas 4687 4| kentėjusios alkį, todėl, idant jas nutildytų, ne vien kiek pradėdami 4688 7| niekame netruktų. Jei kuomet nutilko vasaros laiku žygiuoti į 4689 6| lazda jam mosterėjus, visi nutilo. Paskesniuose laikuose marčelgos 4690 8| netaptų. Nes ilgainiui, nutilus tai karės audrai, gale penktojo 4691 3| jei kokia nelaimė namuose nutinka, tuojau taria namų sargą 4692 3| linksmai nočiai namuose nutinkant, beje, įsikuriant į naujus 4693 3| it nosia, iki pat ugnies nutįsęs taip, idant katilas, antkabintas 4694 4| senis, rūsto veido, barzdos nutįsusios ir išdriskusios, galva baltu 4695 3| dergiant, ten pat ežere ar upėj nutrinko. Šiandien dar motina žemaitė, 4696 5| galvos pagalvę, arba podušką, nutroškino, nesgi jiems rodęsis toksai 4697 6| negalėdami niekaip latuviežių nuturėti, liepė jiems visados siekti, 4698 4| koks tenai didis karalius nutvėręs ir į dideliai ankštą bokštą 4699 3| kursai pradžioj iš virbų nutvertas buvo, vienas šalines sienas 4700 4| stovintieji akis išplėtę tykojo nutverti lig ant žemės nenukrintant. 4701 3| putelių uogomis traiškė, nutvilkusius druska sūdė, dyguliui duriant, 4702 3| Rudenį, javus nuo lauko nuvaliję, per kelis trūkius, arba 4703 5| javus, kuriuos netrukdami nuvalijo. Nubengę nupynė vainiką 4704 4| džiaugtis, javų nuo lauko nuvalyti, medžių žaliuoti, visą gamtą 4705 7| nujodę baltą žirgą lig nuvargstant, ant malkinės gyvą sudegino, 4706 4| motiną savo saulę, per dieną nuvargusią ir nudulkėjusią, vakarą 4707 3| kame-ne-kame, noris tarp nuvargusių, tą senovės dabą. Trobų 4708 3| Atėjus subatos dienai, nuvedę savo svetį į pirtį; sumetus 4709 6| pavestą sau darbą atidžiai nuveikia ir, lig nenubengusios jo, 4710 7| neprietelių ir paskiau jį nuveiksiantys. Aiškių mūšų daugiau vengė, 4711 1| latakais su tokiu įnirtimu, jog nuveiktieji palikini neprieteliams savo 4712 3| bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai, todėl kiekviename darbe 4713 3| savo neprietelių, karėj nuveiktųjų. Vaišinos iš tokių stotkų 4714 3| gyvenančius, antėjo ir juos nuvergė, tad nuo jų, kaipo žinovų 4715 8| tamprybės ir aitros, bet svietas nuvergtas nebturėjo nei meilės dėl 4716 3| pačius namus ją vėdliai nuves, į kuriuos buvo žadėta, 4717 3| skrynias į jaunojo namus nuvežė, likusįjį kraitį po suvodbos 4718 6| gudraus kunigo negalėjo nuvilti, kurs dievo valios niekaip 4719 3| vienu laiku javus nuo lauko nuvokia. Tas yra stebuklingu, jog, 4720 3| Joną. Visi tie javai yra nuvokiami, iškuliami ir į aruodus 4721 5| šventino, javus nuo lauko nuvokus ir rugius pasėjus, beje, 4722 4| kukšterą įkabinęs, kepurę nuvožęs, apnešė tris kartus apsuk 4723 3| nukaišti ir laibai tošėmis nuvyturti, kuriuos vadino trimitais, 4724 7| namie augusių, ne plaušomis nuvyžtų, bet gelumbėmis apsiūtų, 4725 3| pas Vilnių ant Tauro kalno nušavęs. Pagėrus svečiui, vaišindami 4726 7| kaip ką daryti. Ir taip nužudę savo neprietelius vargais, 4727 4| pat šiandien dar žemaitis, nužvarbęs eidamas prie ugnies ar į 4728 4| reikia žodžius: šildyk mane nužvarbusį, beje, stiprink mane ir 4729 6| kurpė turėjo saviep 12 nykščių, arba colių. Uolektis, arba 4730 6| ir platumo toksai buvo: nykštis, arba colis, pirštas, plaštaka, 4731 3| žodis ūkininkas, gudiškai obivatelis. Jei toksai kiemas, karei 4732 3| grūdus, grybus ir obuolius obuolynei, tengi buvo ir girnos sukeltos 4733 4| atsidūksėja tais žodžiais: "Och tititi", tai yra: "Oi Titi, 4734 8| Narvos upės lig pat mažne Oderio upės į valdžią visas pašalys 4735 8| plytninkus, balnininkus, odininkus ir kitus amatininkus, idant 4736 6| rodo, bet pačios pavardės Odinų, nuo neatmenamų amžių kunigaikščių, 4737 3| vadino jį būtinai teutoniškai Oestland - rytų kraštas. Kiti raštininkai 4738 6| Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo ir Kulno. Tie sūnūs, 4739 7| taip kariaudami ir didžius ojus pritirdami, įsitaisė į stiprius 4740 8| taip pat tos žmonos sūnus Olafas, paskui žuvėdų karalius 4741 8| laivams medžiagą į Anglų ir Olanderių žemę, o nuo tenai gabeno 4742 3| buvo suklojusi, pas tėvus oliava būdama ir tuo rodydama, 4743 3| sau į namus. Kiekvienas oliavas jaunikaitis, užsigeidęs 4744 8| neatbojo ir pikčiau dar oliavos, žinodami, jog daug platesnė 4745 3| pelėdos balsą, naktimis oliuojančios, sako: "Ką vystysi, ką vystysi? - 4746 9| idant, šiedviem pradėjus oliuotis ir lėbauti, kad kas norint 4747 5| vardų, kaipo išgaišusių omene svieto nabaštikų. Veltui 4748 7| Griovio neperšokęs, nesakyk op" arba: "Nepravėdinęs nesakyk 4749 3| niežų godų sulčia vaistėjos, opai, arba ronai, atsivėrus, 4750 8| vyskupui, Gotlando salos opatui ir Visbio pilies prabaščiui 4751 4| visos nelaimės, beje: ligos, opos, nuopuoliai, ūkėj ir karėj 4752 4| pasiekti, kurį nuo taip oraus amžiaus vadino balta galva, 4753 7| vinkrumas ir guvumas darė juos oriais ir godingais tarp savųjų, 4754 3| nugeižėjusiu kumelės pienu, nesgi orielkos dar nežinojo. Tuos gėrimus 4755 3| stipresnio, vietoje vynų ir orielkų gėrė kumelės pieną nugeižėjusį, 4756 3| pabengus dainą, tėvas tarp oriųjų su degančia žvake stovėjo, 4757 3| ar sunkų darbą po žiauriu oru nubengus, visų didžiausiu 4758 3| bandą varė girdyti, jaukiam orui esant, speiguotie drungnu 4759 4| kur patiems didino godą, orumą ir šventybę, o sviete baimę, 4760 4| tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo perdaug didelis. 4761 6| kūrėjų kūrėjai ir taip dar orūs buvo ir paskiau daug galėjo 4762 8| per tas pilis: Askaukalį (Osielską), Setidavą (Cydovą gret 4763 8| leido juos laivais į įtakas Oterės, Travės ir kitų upių Teutonų 4764 3| pypynes, su kuriomis pavasarį ožaičius ir ėraičius po laukus ganydami 4765 4| gyvulius, arklius, kiaules ir ožius, kurių krauju šventą ąžuolą 4766 4| stigavoja iki šiai dienai, jog ožkos pienu tegalį užgesyti, kas 4767 4| pavesta Vėžiui, o žemiausioji Ožragiui. Ant tų laiptų tikroji auka 4768 6| vadino ponu, nuo žodžio paats, arba pats, pans, arba pons, 4769 6| nuo antro veršį ar kumelį, paauginęs jį dėvėjo iki trijų veršių 4770 6| kiekvienoj dingsty, kursai, paaugus vaikams, visa turėjo grąžinti.~ 4771 3| nedėlioms praėjus, vasarojų paaugusį ,ir išbrendusį piauna ir 4772 3| jojo, paukštinėjo ar su paaugusiaisiais į sunkius ir pavojus darbus 4773 3| vargus pratinos, nesgi nuo paaugusiųjų tas tiktai tebuvo tarp jų 4774 3| dievo garbės kūrinti iki pabangos šio pasaulio, todėl ąžuolus 4775 4| kūrėjų kūrėjų tokiu pragumu pabengusi savo gyvenimą. Sako, būk 4776 3| jaunikiui, kursai ją akivaizdoje pabučiavo, ir žiedus sukeitė ir keimarį 4777 3| už vyro tekėti tarė dėl pačiųdviejų nesveika, o dėl namų didelė 4778 3| tarės abydyta palikusi. Pačiuodamies gentybą lig trečiosios kartos 4779 4| nuo prityrimo žinojo, jog pačiuoti kunigai ne svieto vargais, 4780 3| tėvai, ūkę vilkti. Nesgi pačiuotis jaunoj jaunybėj tarė neišvargstamu 4781 7| randama, jog toks su savo pačtu išjojo, tai yra su savo 4782 6| Vaidevutis, tapęs lykiu būk padalijęs ūkės valdžią tarp savo karvedžių, 4783 9| didesnio taikumo prekyboj padalijo į dešimtį pinigų ar daugiau 4784 9| minavojamas. Tenai su Figiliu padalijusiu savo šeimyną į du mažu tuntu, 4785 9| kaip svaras sidabro buvo padalytas į 8 ar 10 dalių, nesgi tas 4786 4| rastų sau tenai reikalingą padargai ar padarynei medžiagą. Todėl 4787 8| arklių mitalo ir kitos padargos. Lygia dalia popiežius Grigalius 4788 3| jaukurų kirsti ar medžiagos ir padarynės butai sau tiekti, darganotie 4789 6| neprieteliams sau žalas ir abydas padarytas. Vadino jį didžiuoju gaspadorium, 4790 7| veikalų bei naudos, ūkei padarytos, kokių kapų šiandien dar 4791 8| grūstis, netrukdami užėmė visą Padaugavį ir Lybiešių kraštą, lygia 4792 3| kalnėnai ir žemaičiai, bei padaugaviai paprastai pilkas sermėgas 4793 8| nuo metų 1622 teko visas Padaugavys į žuvėdų valdžią. Nuo to 4794 4| esanti galybė, kuri vieniems padedanti jų veikaluose; tą galybę 4795 3| pavargėlį sušelpia. Žydai padegiai, pasimetę jų širdies meilingumu, 4796 6| verčia laukan visų doriausią padėjimą, kas ir nugis nutiko, kaipogi, 4797 6| lūgojęs sau jo užtarymo ir padėjimo ūkės reikaluose ir lygiai 4798 3| reiškė, sakydamas: "Dievali, padėk", jei buvo pažįstamas, tuojau 4799 7| pirmiau visi galvas savo padės ir irose pilies lygiai su 4800 4| ar, beilsėdamas prie jo, padėtų jam jo namus apgerbti nuo 4801 7| išgaištų, ką metuose 1340 padirbo Algirdas ir Kęstutis, didžiuoju 4802 6| po lapine, tam reikalui padirbta. Vadinos jis viešpačiu, 4803 5| pastatė jį į kapus, tokiu būdu padirbtus.~ Apsukurtinai padėjo 4804 5| pamovė ant šmaikščio ir padirvy pastatė. Paskui dėkavojo 4805 7| turėjo po penkis, šešis padiržėj užkištus. Visų pirma, lig 4806 4| persikeitė į didelę, bet padorią, be vaidų ir lėbausenos, 4807 3| negeidė; pačių apdaras visiems padoriu buvo, drabužy ir valgy nesilepino 4808 3| žmonystės, išeigoj buvo padorumas, o žmonystoj viežlybumas; 4809 3| tarp kitų dovanų Vytautas padovanojo teutonų ciesoriui Zigmantui 4810 5| kožnoj apygardoj, žiemai padrimbant, visas svietas tiekės visuotinai, 4811 6| žodžio nepratardamas, idant padūmoję tekalbėtų ir ką norint išmintingai 4812 6| nesgi pirma turėjo kožnas padūmoti, o paskui kalbėti; ketvirtąją 4813 3| vien įšleitėj pietinėj ir padunojais yra gyvenusi ta getų, arba 4814 8| Kelemantiją ir Karnuntą - pilį padunojėj, kurioje rymionys savo giniklinyčią 4815 3| jog žemaičiai atėję nuo padunojų arba paistrių medžiodami 4816 3| taip viena dalis tų getų, padunojy gyvenanti, vis dar turėjos, 4817 3| aunantis, kad jau vyženą paduoda, tėvas džiaugdamos kitiems 4818 5| rakanda, kurią resnasis vyras paduodamas gaspadoriui apreiškė, jog 4819 7| nei kitam to valsčiaus paduoti, noris raštus pirksenos 4820 3| kaišenomis vaistėjos, įkirtę ar padūrę, sviesto sulčia užpylė, 4821 5| kuriuos valgė kas norėdamas; paeidami nuo kapų, taip pat sudievu 4822 7| pilių pradžia ilgainiui paėjo; vidury to abažo karės įrankius, 4823 4| lopšy pasiejusi ir pati paėjusi šalin grėbti, it tarsi nieko 4824 6| Rygos, pirmasis žmones, paėjusius nuo sunkiojo pono prie lengvesniojo 4825 3| dominikonims Falkenavo klioštoriuje paembakėj viena džiūvusia žuvia bemisti, 4826 4| nukirpusi jo amžių Skalbėja ir paėmusi skalbti, idant baltą atduotų 4827 3| darbo atlikusios, paupy arba paežerėj, kame pasitiko, giedrojant, 4828 7| niekaip neprieinamoj, beje, paežeriuose, papelkėse, kame būdas pačios 4829 3| kuriame, kokiai norint esant pagadai, žmogus, nuo saulės ir nuo 4830 3| Gaujai vadino latviais iš pagadinto vardo latuviai, jų kraštą 4831 7| joti." Šie, tais žodžiais pagaivinti, tarsi sylos atsigėrę, nubengia 4832 7| neprietelių kraštą su degančiu pagaliu, kas buvo ženklu apskelbtos 4833 3| nurinkę tiktai anglis ir pagalius apdegusiuosius, pirma pūrus 4834 4| kiek galybių Perūno norėjęs pagarbinti. Ta malda taip pat pasibengusi 4835 6| vyresniaisiais buvo vaitai; tie pagastai dalijos į dešimtines, jų 4836 6| Tos tėvūnijos dalijos į pagastus, kurių vyresniaisiais buvo 4837 3| drąsūs, skudrūs ir ant karės pagebsnūs, kariauja šarvuoti visokiais 4838 3| antgėrė jaunuosius. Jaunasis pagėręs sėdos užstalėj godingoje 4839 8| Pamezonija, Pagirionys (Pagezonija), Galinidija, Varmija, ir 4840 3| Paisly, pajūriu gyveno pagezonys, arba pamedžionys, pamežonys, 4841 3| nuometo dėvėjo iki sūnų pagimdanti. Vienok sunku šiandien pasakyti 4842 4| ar dukterį?" vietoje - ką pagimdė. Peras, perai, perėti, peruklai, 4843 8| Pamedžionys, arba Pamezonija, Pagirionys (Pagezonija), Galinidija, 4844 5| reikia lietuvius girti ir pagirti, jog, noris patys pagonys 4845 6| nuo visuomenio pavojaus paglemš. Tai, kad jis tą galėtų 4846 3| jau dėl ūksmės, jau dėl paglemžimo nuo ugnies kiekvieno trobesio; 4847 7| ir liuosybė nuo vergybos paglemžta.~ 4848 3| nuo saulės ir nuo darganos paglemžtas, galėjo brūzti, kokį noris 4849 3| vargdieniai gyventojai tuo paglemžtų savo labybą nuo antpuolių 4850 8| brostvininkų, visas darbas buvo pagonis krikštyti, o nenorinčius 4851 4| tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti, kuri būk žinyčia 4852 5| dovaną savo butoje tinkamam pagožęs valgyti. Užvis gaspadinės, 4853 5| Linksmą pavasarį mums pagrąžini, tu laukus ir daržus gaivini, 4854 6| nugriebtąjį daiktą ar gyvulį pagrąžino nugriebtajam, o kas kaltu 4855 4| bokštą ir tuo svietui saulę pagrąžinusios, todėl vertas esąs toks 4856 6| išnakvojau", "Naktį pernakvojęs, pagrįžau" ir taip toliau. Metus dalijo 4857 3| taikumą oro, apent į grūdą pagrįžta ir šimteriopą vaisių artojui 4858 9| išsprukusiu ir prie savo laivų pagrįžusiu ir nuirklavusiu į kitos 4859 5| kaltes ir nuodėmes, kursai, pagrobęs jį už plaukų, su lazda aptalžė, 4860 7| karėj savo karvedį turėjo pagrobti iš nagų neprietelių ir, 4861 7| pilin artinantis, kardą pagrobusi viena ranka, antroj sūnelį 4862 7| 1794 kariauti paliepojy, pagruobinėj, pasalotėj, ant žirgų, namie 4863 3| kūdikius, ant pradalgės paguldytus, saulės spinduliai auklėjo, 4864 4| pačiu Perūnu, reiškė jam jo paguodą ar karonę; todėl žodis kūrėjų 4865 8| tame krašte šešis arklius pagymais kinkantys į ratus kits kitą 4866 6| šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: "Tas, - sako, - pašoks 4867 6| jog kožnas žmogus, ir visų paikiausiasis, turi širdy įgimtą nuomonę 4868 3| širdies žmogų ir netartų jį paiku gaspadorium esant.~ 4869 3| didžiai balto, veido daugiau pailguotino, nekaip apvalaus, kurio 4870 3| Žmonės gyvena žemuose ir pailguotinuose namuose, kurių asloje ugnis 4871 4| didžiai teisinga, doriems pailsį ir linksmybę, kaip sakiau, 4872 3| reikalo jų džiaugsmu buvo, o pailsis po vargų linksmybe, nesgi 4873 8| žuvėdų karalius ir šventas, paimtas į nevalę nuo žemaičių atvejų 4874 7| nugaišusių neprietelių.~ Tarp paimtųjų neprietelių karėje didžiuosius 4875 7| įsikurti.~ Tuo tarpu paimtuosius neprietelius karėj, užvis 4876 8| Dunojaus. Ilgainiui, verždamies paisliais ir palabiais, užgulė visus 4877 3| atėję nuo padunojų arba paistrių medžiodami ir čia ilgainiui 4878 6| pečiotį, saugojo, bei ūkės paišoriai, kurie ūkės reikaluose reikiant 4879 4| Poška, Raseinių žemlionų paišorius, aprašė metuose 1826, Baubliu 4880 7| mylių savo pačias, vaikus su pajudinamuoju lobiu į Padaugavio girias 4881 7| kalaviją pašonėj lunkų strikiu pajuosęs, viena ranka turėdamos kestinę 4882 9| pilys. Visų pirma apgulęs pajūrinę pilį, Zeeburgu vadinamą ( 4883 8| pasakoja, jog esąs aušrinis pajūris, per 150 mylių ilgas, iš 4884 3| į medį ant ilgų strikių pakabina ir, taip sėdėdamas, nuo 4885 6| didelius akmenis ant kaklo pakabinę, su kuriais ją po artimuosius 4886 5| darbininkams, o vainiką pakabino ant gembės trobos gale godingoj 4887 8| pluostų, kurie, ant virvės pakabinti, plūduro ant vandens, kurią, 4888 3| nesgi vasarą ant kiemo vejos pakaičiavo medžių ūksmėse; ne vien 4889 6| pusdienis, 18. pakaitis, 19. po pakaičio, 20. po pusdienio, 21. pavakarė, 4890 6| pietai, arba pusdienis, 18. pakaitis, 19. po pakaičio, 20. po 4891 4| šėtre stovinčio, meldės, pakaitomis su svietu giedodamas, kaip 4892 9| be kitų pagalbos, negali pakakinti savo reikalų, nes turi nuo 4893 3| ant uodegos nuneš, ir to pakaks" arba: "Kaip blokšiu, tai 4894 4| kurs mirsiąs, to šašuolėtis pakalą į ugnį atsukęs stovėjęs. 4895 7| tais ronais, paritinus į pakalnę, nublokšti. Pačiose tokiose 4896 3| namo pasieniu lauko pusėj pakalniui. Per penkis ar šešis sieksnius 4897 3| vylėją, kurį sūdžios turėjo pakaltinti, nesgi pasekėjai stigavojo, 4898 3| neapgaudinėtų, į sausą medį pakarti. Tuo tarpu vėdliai, norėdami 4899 3| Kurše, arba Kuržemėj, ir pakaunėj. Taip pat abejose trobose 4900 3| dešiniosios ausies, ant kaktos ir pakaušy. Paskui motina pastatė midaus 4901 3| sau prisipylė; ir taip, pakelėj ašvienį ilsindamas, įplakęs 4902 8| Vilkmergės, Kauno ir Raigardo pakelėmis buvo tų prekių, kurios ėjo 4903 3| galo regėdama žmona svetį pakeliantį gerti ir negalėdama jo viena 4904 6| rodydamas į Vaidovytį), pakelkit jį sau lykiu jis jus apgins 4905 6| kūrėją, kurį kunigai jums pakels, idant kana kados jis mirdamas 4906 4| savęs pagal dievų valią, pakeltasis dėvėjo tą vyresnybą lig 4907 6| pačioj valandoj apsistojo, o pakeltojo karvedžio, arba atmono, 4908 6| probočius yra buvęs nuo svieto pakeltu ir rėdęs visą tautą.~ 4909 6| turi klausyti, nesgi, tą pakėlus, kožno ūkininko gyvyba ir 4910 5| atsisukusi, o kairiąją koją pakėlusis turėjos, kairiąja ranka 4911 3| sakoma tebėra: "Kenčiantysis pakenčia"; kalboj ir elgimesi pervis 4912 8| besibijojo, ir visa tas pakenčiamu dar jiems rodės. Nesgi probočių 4913 4| kol jį būdas draugybės pakentė. Ką regim nutikusį su svetimomis 4914 8| išlepusiam žmogui skaninių pakentėti, jis tarias mirsiąs, jei 4915 6| kaltininkas tenai kaip vėžys pakerėj turėjo lindoti. Tuos, kurie 4916 4| pats visų gražųjį medį pakirtęs, tad svietas pradėjęs kirsti, 4917 3| medžio noragus po juosta pakišę, idant, vienam nulūžus, 4918 3| žmonystoj viežlybumas; skolos ir paklanų nežinojo, nesgi visi viso 4919 4| karonės pavestų.~ Jei dabar paklausim, ką tie trys stabai uoksuose 4920 3| pavalga, apdaras ir lobis buvo paklėstas. Bitės buvo jiems visų naudingiausiais 4921 3| save nuo darganos galėjo paklėsti; tenai gi duonkepis pečius 4922 3| duobos išimdamies, ant kluono pakloję kūlė. Toje rejoje buvo ketvirtainis 4923 3| vargų linksmybe, nesgi veja paklote, dangus apklote, o alkūnė 4924 6| iš ūkės, vairo laukan, o paklusniosios ir veikliosios pavestą sau 4925 4| baimę, nuogąstį ir aklą paklusnumą įkūrė: kaipogi to linkan 4926 4| nesgi visų spėriausias paklusnumas buvo visų didžiausia pavynasčia 4927 4| mentos ir dėl būtino sau paklusnumo. Lygia dalia tuo pačiu įrankiu 4928 4| viršiau minavojau. Ilgainiui paklydus jau būtinai pirmoje nuomonėj 4929 3| kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį taip numylėti savo namuose, 4930 3| žvaigždžių kelią tesekė, nesgi paklydusiam upeliai ir žvaigždės vadovu 4931 6| artimuosius kiemus varinėję, pakol kunigas pasakęs gana. Uždaužus 4932 3| namuose sauso medžio, į svirtį pakorė. Taip pasekėjai, nugiežę 4933 3| stalą, arba skomį, šienu pakreikia, ant kurio stuopą alaus 4934 3| vasarą ir rudenį šiaudais pakreiktas, kuriame galvijai, parėję 4935 7| suniukusius beveizint ant vietos pakrėtė. Taip žemaičiai metuose 4936 3| trūbai, nuokamieni ir truputį pakumpi, per pusantro sieksnio ilgi, 4937 3| žemajame gale su kibekliu pakumpusios šaknies it nosia, iki pat 4938 5| kožnas, nukentėjęs taip savo pakūtą, nusiminęs spūdino šalin. 4939 3| nebįgalintys, subatos dienoj pakūtavodami, kūnų savo ramdyti, tai 4940 4| nuo ko nebūt palytimos ir pakušinamos, todėl žambį smeginti, arti, 4941 4| kaipo šventus, nesgi už pakušinimą rubežių ženklų buvo visų 4942 8| verždamies paisliais ir palabiais, užgulė visus tuos kraštus 4943 3| jau avalus vyžo, iš mauknų palagus, pūnes ir lapines sau dirbo, 4944 3| prie užėdžio pririšti, jau palaidi, kažiai, arba kumeliai, 4945 5| devynioms dienoms sukakus nuo palaidojimo nabaštiko, darė jam vėl 4946 4| nuomonę dorieji žmonės lig palaidojus stačiai ėję į dangų, bet 4947 3| tankiai su įpintais kaspinais palaidos užpakaly svyravo. Žmonos 4948 3| galvų rūtų vainikus sagstė, palaidose bizose įpinti kaspinai blizgėjo, 4949 4| nuo žodžio lydėti, kurie palaidosena mirusiųjų rūpinos, kaip 4950 4| kartais daiktą, su savim palaidotą, kartais įkirsdamos į slenkstį 4951 4| daiktuose, nesgi jos, nebūdamos palaidotomis, kentėjusios alkį, todėl, 4952 5| lenkai ir teutonai, kaipo palaikais išmirusios giminės, kurios 4953 5| šventės, vienok nuo jos palaikų, kurie kame-ne-kame beužliko, 4954 5| ligonis, jei turėjo vaikų, palaiminęs juos, mažąjį sūnų pakėlė 4955 6| rūbų žambą palytėti, už palaimintą save turėjo. Klausė jo ne 4956 4| palytėjęs, tarės jau tuo pačiu palaimintu esąs, kaipogi jis gyveno 4957 3| beje, nasturcijos ar kitos palaipinės žolės, žydėdamos smaigstės. 4958 3| tose trobose sienos lig palangių iš vidaus ir lauko, taip 4959 5| kapų Parutės, arba Birutės, Palangoj, Živilės ir Lietuvos karaliaus 4960 6| kitais dideliais medžiais palaukėj ar pamedėj vyrai žemlionys 4961 4| to kipšo, melsiu tave šia palčia lašinių". Nesgi tariama 4962 9| kursai jį nuliedino, idant palčiaus sidabre nebūtų. Išmaliavodinau 4963 3| Nekurie storastos, norėdami palengvinti orę, įsakė laukus arti gelžiniais 4964 3| tankiau želiančią, žiemai palieka, kurie rugiai atentį metą 4965 7| žemaičiai metuose 1794 kariauti paliepojy, pagruobinėj, pasalotėj, 4966 3| įsiręžę piauna, aukštus ražus palikdami; jei kurs geras žmogus būt 4967 4| apsireikšti gentims ar svetimiems, palikdamos kokį noris jiems ženklą, 4968 8| bajoru vadintis, turėjo pilį palikinas ant žemės krumšlelio grįžti 4969 8| erulių kraštą, pustuštį paliktą, šiandien Pamariu (Pomorze) 4970 8| išjuoktas ir lauko žmogui paliktas, o meškena, taurena ar briedena 4971 4| minavonę ir garbę sviete palikti, beje, pats save dievams 4972 3| badą pakenčiantys, kurių palikuonis šiandien dar gal išskirti 4973 3| pusė, kuri tarės abydyta palikusi. Pačiuodamies gentybą lig 4974 3| tad motriškosios, namie palikusios, kaip sakiau, ūkę vilko, 4975 4| reiškia žmogui malonią notį ir palinksmina jį pasiilgusį. Nesgi kurs 4976 3| tarsi it kitus norėdamas palinksminti savo džiaugsmu. Visų didžiąja 4977 6| amžinai minėtų, paskui, palipus ir Vaidovyčiui, seneliui 4978 4| skanųjį valgį, tankiai lašinių paltį į kukšterą įkabinęs, kepurę 4979 3| pieno prūdai, stogai lašinių paltimis kloti, o dabar šie to nieko 4980 3| skylės pakabintą kelnę iš palubio ant ugnies, idant dūmus 4981 3| staibio pakabinta, trobos palubiuose kybojo po kiauryne, pro 4982 3| nekirmėtų, koją ar ranką palūžę, gluosnio metūgėmis apsuikui 4983 3| taip pamylėjus, dar jį palydėti, kad jam nieko pikto kely 4984 4| mirę, idant nė nuo ko nebūt palytimos ir pakušinamos, todėl žambį 4985 1| dirvos buvo, ten šiandien palšų smilčių vilnys, į trobesį 4986 7| aprištas, kurį sargtis, pamačiusi neprietelius artinantis 4987 4| turėjęs. Trečiasis buvęs pamary.~ Ne vien tūli medžiai, 4988 3| kurios duobės tekėjo pro namo pamatą į griovį, kursai išvestas 4989 4| metuose, kaip sakiau, 1250, iš pamato išvertė.~ Trečioji, Vilniaus, 4990 4| dantimis taurę, kurią keldamas pamažu išgėrė, paskui, nulenkęs 4991 6| dideliais medžiais palaukėj ar pamedėj vyrai žemlionys su tėvūnu 4992 4| vienas tarp jų šventame pamedy metuose 999 nukavo šv. Vaitiekų, 4993 6| Šunies kąsnis" arba: "Šunys pamestą neėstų, šunkaklys"; kursai 4994 3| arba: "Vilko neštas ir pamestas", arba: "Ūkės vyras, lietos 4995 6| ir šalto, vilko nešti ir pamesti, apie kurių būdą ir įsiėmimus 4996 4| prityrusius, vilko neštus ir pamestus, didžius gudrinčius, mokytojus 4997 8| gyvenančios pajūriuose, pametinos arti ir sėti ėjo tenai aukso 4998 8| vadinamus Pamedžionys, arba Pamezonija, Pagirionys (Pagezonija), 4999 3| pagezonys, arba pamedžionys, pamežonys, juo į kalną galindžiai, 5000 3| metuose 1564-6, abelnajai pamierkai esant, daugioje vietoje 5001 9| tiktai truputį tegalėjau paminavoti apie senovės lietuvių pinigus, 5002 5| žemaičiai, nė tokiu dar paminėjimu savo mirusiųjų nesikakino, 5003 5| galybes Perūno; antrą kartą paminėjo mirusįjį metams sukakus, 5004 3| į katilą įleisti ir vėl pamirkiusi aukštyn patraukti, kursai, 5005 4| mokyti svietą ne ilgais pamokslais, bet patarlėmis, idant kožnas, 5006 3| Daukša dar metuose 1588 savo pamoksle ant 22 (antros) nedėlios 5007 6| rėdant, todėl klausė jų pamokslo it valios dievo.~ Tai 5008 4| malkos, pirma sugraudino pamokslu kunigus ir svietą susirinkusį, 5009 6| esantys leistais, idant žmones pamokytų, kas jiems yra geru ir priderančiu; 5010 3| posūnis, tėvui mirus, savo pamotę, ką gal regėti sandarose 5011 5| supiovęs gaspadorius pėdą pamovė ant šmaikščio ir padirvy 5012 3| Žemaičiuose apygardų Skirsnemunės, Pamūšio, Joniškio; mėsa paukščių 5013 5| Nu tad kepė ir virė mėsą pamuštųjų gyvulių. Tuo tarpu motriškosios, 5014 3| troboj išgulinti ir, taip pamylėjus, dar jį palydėti, kad jam 5015 3| rasi kokį norint gerą žmogų pamylėsi ir pavaišinsi", nuo ko sakoma 5016 3| įėjusiam, neturėdami kuo jo pamylėti, pradeda verkti ir jam guostis 5017 3| šaldrų įpročius, užmiršo ir pamynė po kojų tą šventą dabą savo