| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
5018 3| pastogėmis buvo išguldyti. Panamėj paubladėj buvo apynojai. 5019 3| ir šešias, dvare dirba, panedėlį tiktai savo darbui teturi, 5020 7| kariauti, tuojau liepė visu panemuniu gyventojams per 10 mylių 5021 3| tenai per kelias valandas panėrę vėsinos, paskui iššokę vėl 5022 4| kurpės be stogo; einant nuo panerio, vieną angą teturėjusi, 5023 7| kritusiuosius nuo neprieteliaus panešti ir juos savo daba palaidoti, 5024 8| ėmė pilis globti; tuojau paniekė metuose 1775 tą įstatymą, 5025 4| krikščionys sugriaus žinyčią ir panieks senąjį tikėjimą. Tos plytos, 5026 8| norėjo lietuvius būtinai paniekti ir vergais savo padaryti 5027 5| Rogačiovo pilies laukuose, paniperėj, kuriuos šiandien paprastai 5028 8| kaipogi liuosi kazokai, Paniperiuose gyvenantys, kurie lig šiolei 5029 3| taukšojo, uostai it kuškiai iš panosės kyšojo, nuo kurių geriant 5030 6| žodžio paats, arba pats, pans, arba pons, pagal įvairią 5031 4| veikė ir darė. Vadino jį Panu, arba Ponu, nuo žodžio pats, 5032 4| išvyturęs raudoną vėliavą, arba papartį, įdavė kareiviams, kaži 5033 3| tepaklausia savo senųjų, anie jam papasakos, kokios buvo girios atmenamai 5034 3| kalnėnų, apie kuriuos tuojau papasakosiu.~ Lietuva didžiai giringa, 5035 7| neprieinamoj, beje, paežeriuose, papelkėse, kame būdas pačios vietos 5036 4| šiandien tebėr sakoma: "Ką paperėjo, sūnų ar dukterį?" vietoje - 5037 4| stigavoję, jog ugnis šį pasaulį paperėjusi, ir tas tai pat ženklą už 5038 6| svietui sueiti į Enedos papilį. Suėjus tenai, būk jam pavykę 5039 3| pat Lydos lig pat Rygos papilio, regės kame-ne-kame, noris 5040 7| miestuose, negyveno, bet papiliuose. Gyventojai, atstu apie 5041 4| gyvio žalčius geltonomis papilvėmis ir geltonais antakiais gerbę 5042 4| padaugavy, patripenty, papinėj, šiandien rūpesny įsidūmoję, 5043 5| paskerdus, žąsis ir antis papiovus, gaspadorius vaišino savo 5044 4| vaikščioja po debesis, arba: "Papis, tai yra tėvas, subildėjo", 5045 3| duobė iškasta, į kurią pylė paplavas ir kitą įurštą vandenį, 5046 6| taupydamas, be baimės ir be paprakų, ir nieko neužslėpsiu, o 5047 3| svečius kvietė ir tenai paprastu būdu juos mylėjo ir vaišino, 5048 3| didžiai lengvi.~ Tokį paračių sėjos saugoja visuose Žemaičiuose. 5049 6| jo pripadėtojas vadinos parakčia; buvo dar pilies ponas, 5050 8| didžiuose ūkės reikaluose ant paramų, kartimis pasiremdami, stūmės 5051 9| su ta pilia daręs, nėra parašyta. Paskui nuirklavęs į kitos 5052 6| senovės lietuvių ūkės rėdą parašyti, nesgi kruvinos karės, smarkūs 5053 5| trečiojo pirm 500 metų parašytus, tas nebsistebės daugiau. 5054 8| metuose 1470 paties vaško pardavė į svečias žemes už 10000 5055 8| pigesniai pardavotų, kurie, pardavodami tuos pačius daiktus brangiai 5056 8| 1677, jog kožnas žemlionis, pardavojąs daiktus uolekčia, saiku, 5057 8| krikščionims, šiaurėj gyvenantiems, pardavoti ginklus ir geležį žemaičiams 5058 6| mėsa dalijos, jei ašvienis, pardavus jį, -pinigais. Jei kas, 5059 8| muitus ant prekių tose pilyse parduodamų daiktų, kas pikčiau, dar 5060 4| savo karšaties, rasi iš parėdymo pačių kunigų. Darė tą krūpaudami, 5061 5| tarp savęs gyventi. Taip parėdžius ligoniui jo gyvenimą ir 5062 3| pagal jų nuomonę, žmogus, ką paregėjęs, tą turi padirbti. Ir taip 5063 5| kokias žvaigždes pirma paregėjo. Paskui vilko bluką per 5064 5| sakoma yra, suvisu į namus parėjus arba ant žiemos įsikūrus, 5065 5| šokinėdamos ir ratuodamos; parėjusios į tą kiemą, kuriame visi 5066 8| Žemaičiais vadinamos, taip, jog, pargrįždami iš Rymo po kruvinų kovų 5067 5| ir kapuose jį apraudoti, pargrįžę namo su gentimis ir pažįstamaisiais, 5068 4| žaislais ir kanklėmis, po jo parindžiui kunigai ir kunigės, šventus 5069 5| trobos įeidami susiedai paritino du duonos kukuliu, ženklinančiu 5070 7| galėtų jį tais ronais, paritinus į pakalnę, nublokšti. Pačiose 5071 3| tariama: "Žinia, vyras, koks paritus, toks pastačius" arba: " 5072 5| plėšką ir vakartį, ant galo parišę po kaklu nabaštikui į raiščio 5073 4| Nesgi žinoma yra, jog kielė parlėkusi ledą spiria laukan, gandras 5074 3| šimteriopą vaisių artojui parneša. Kalnėnai ir žemaičiai savo 5075 4| malonią naujieną į jo namus parneštų ar, beilsėdamas prie jo, 5076 4| ragotinių pamautos, dėl parodymo, jog nieksai ten negalėjo 5077 1| būdą išrašiau, tai ir vietą parodžiau, kurioje išrašytą radau, 5078 4| Mūsų vasarojų giltinė parovė, arba pasuko". Perūnas draudęs 5079 4| stovinčių, kurį išvydęs svietas parpuolė ant žemės, o šis, išvyturęs 5080 7| svetimąją ragotinę, nunešė į parubežį ir įmetė ją į neprietelių 5081 5| gal dar daug rasti Kuršo parubežiuose, kur žemaitis ir žemgalis, 5082 4| žemesnių kunigų, kurie negyveno parūmiuose kūrėjų kūrėjo, nebuvo nė 5083 3| šiandien dar regim, jog parusiai, kuržemiai, lietuviai, žemaičiai, 5084 3| visas pirmuoju vardu, beje, Parusija, arba Borusija, vadino, 5085 4| yra praminę, o patį kraštą Parusniu, gyventojus, tenai gyvenančius, 5086 4| lietuvių krikštyti sako, jog Parusny radę jau šėtrą po dideliu 5087 6| nugis nutiko, kaipogi, mirus Paruteniui, arba Bruteniui, kunigai 5088 5| ką gal manyti nuo kapų Parutės, arba Birutės, Palangoj, 5089 4| ledą spiria laukan, gandras parveda pavasarį, blezdinga - šilimą 5090 5| grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainuodami į kiemą pas 5091 3| vėdliais nuo to, jog keliavo parvėdlauti savo jaunajam žmoną.~ 5092 8| metuose 1320 įkūrė tenai parvestieji žydai iš Lenkų į nevalę.~ 5093 8| Bastiliją, taip vadinamą Paryžiuje kalinyčią, griauti, sušuko: " 5094 4| dievali, kame, gilele, besi paršo lašinius skaninti", nesgi, 5095 6| varinėję, pakol kunigas pasakęs gana. Uždaužus pačiai savo 5096 5| nevaikščiotumėm". Tą trigubai pasakiusi, visų pirma išgėrė taurę 5097 1| atmainos, kurias jam raštai pasako, kitas jam žemės, vandens 5098 4| skudrinusi kitas jų darban, pasakodama apie dorybę ir narsybę ūkės 5099 3| vilnas kedino, gijas vijo, pasakodami jauniesiems notis ir kares 5100 6| turėjo tą už tiesą ir klausės pasakojančio apie būseną dievo, kurį 5101 3| ar bočius savo ir tėvus pasakojančius girdėjęs.~ Tuo tarpu 5102 5| kalboj kurhany; girdėjau pasakojant, jog apie Naujapilį vadinąs 5103 1| rastą žmonėms pramanius, nė pasakų apie tuos ermyderius neįrašė. 5104 1| uolektis nusekusi. Nes kas pasakys, kiek tūkstančių metų praėjo, 5105 6| sūdas klaus ir ką žinau, pasakysiu yną tikrybę, nieko neskųsdamas 5106 7| paliepojy, pagruobinėj, pasalotėj, ant žirgų, namie augusių, 5107 5| kraugerys vokietis, nei pasalus gudas, bet tau tenai abudu 5108 3| žalius medžius laikė, o pasauses tiktai namų medžiagai ir 5109 8| diduomenė apdarą ir ginklą pasavimo platburnių, o savo narsybę 5110 7| pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti, bet dar pačius nuvergti 5111 3| į kardus, ir vėdliai su pasekėjais, varžydamies marčia, susigrūmė; 5112 3| šiekštą įdėjo, vienok vėdliai, pasekėjams dekretą berašant, į piršlio 5113 3| išvažiavę su marčia, vienok pasekėjiniai čia dar tebebuvo ir smuikavo, 5114 3| upe ar upeliu namus savo pasekti.~ Čia, regis, gana berašyti 5115 3| sunkiuosius darbus, sėjo sau pasėlę, paskiau auglius, taip pat 5116 6| tevedė; vieni tarp jų vadinos pasėlininkais, kiti auglininkais, kurie, 5117 3| būtų, ir, ko jis tiktai pasergėjo nesant ant stalo, užgavus 5118 3| įkinkytais. Takiu pragumu pasėti javai taip tenai vyksta, 5119 6| įtenkino abydytasis, ir kerštas pasibengė, bet jei nugriebtasis apent 5120 7| valdžia tepatvėrė iki karei pasibengiant, nesgi, karei pasibengus, 5121 4| pagarbinti. Ta malda taip pat pasibengusi gėryne: kaipogi visi valgę 5122 5| Taip palaidoję nabaštiką ir pasidaliję jo pelnu, lydėtojai pagrįžo 5123 8| vaško. Dar metuose 1561, pasidavus Padaugavio vokiečiams į 5124 8| prekyba per Žemaičių jūrą pasididino: kaipogi leido tenai linus, 5125 7| užsiraus, nekaip neprieteliams pasiduos; kaipogi apgulę tenai platburniai 5126 9| būk pasidavę karaliui ir pasiėmę grobį, sugrietą Žuvėdų žemėj, 5127 3| nesgi visų didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti 5128 3| kursai išvestas buvo namo pasieniu lauko pusėj pakalniui. Per 5129 7| svaidė ant neprietelių, pasieniuose su vyrais kariaujančių, 5130 3| sėdęsis ant suolo namo pasieny, visą savo piesą galėjo 5131 7| kilpomis, ant virbgalių pasietomis, kokius balnus gal regėti 5132 4| laimingų dienų. Vytautas, jau pasigailęs jų ašarų, jau krūpaudamas, 5133 4| kurios dangaus galybės pasigailusios, su tuo kūju sukūlusios 5134 5| gaspadinės, norėdamos savo raugu pasigirti savo šeimynai, ragino namiškius 5135 4| malonią notį ir palinksmina jį pasiilgusį. Nesgi kurs gaspadorius 5136 3| pievoj ar dirvoj, sugriuvo, pasiilsėjusi tenai ant ežios ar pradalgės, 5137 3| sveikatos atėjom pasiteirauti ar pasijautoti" arba: "Nuo tavo baltos 5138 4| pasaulio įkūrėją, todėl, pasijutęs pasauly, mėklindamos į dangaus 5139 8| goslybos. Ir taip Lietuvos ūkė pasijuto nuo visur neprieteliais 5140 3| nusigaluoti ir savo rankomis pasikarti, jei to kurs nenorėtų daryti, 5141 3| sriuoibalą srėbė, su duona pasikąsdami, iš maldų ar raugtinių ir 5142 3| nesugebėjimu, sako: "Akių pasiklausk" arba: "Buklus ir su žąsia 5143 6| veikti. Visa tauta buvusi pasikliovusi savo dievu, kursai įsakęs 5144 3| dembliais ar meškenomis pasikloję, sriuoibalą srėbė, su duona 5145 3| būdą, sako: "Javus savo pasilenkę nuo pat žemo nupiauna ir 5146 4| Ilgainiui duoną valgė, paskui pasilenkęs, neprikišdamas rankų, paėmė 5147 3| o večieji bočiai, namie pasilikę, apie namus krūpštinėjo 5148 3| taip jei krūmai dar tankūs pasiliko, tad, šiaudais apkreikę, 5149 7| statinį, už augumą aukštesnį, pasimauti ant galų mietų, jei peršoko 5150 5| nekaip bažnyčioj už jį pasimelsti. Tokių kapų yra dar šiandien 5151 5| mėnesio. Tuo tarpu mergaitės pasipuošusios išėjo anksti iš kiemo į 5152 3| kiekvienas paliktų išteistu. Taip pasirėdę, iškilo į jaunosios namus 5153 3| kalnėnai ir žemaičiai tokiu pasirėdymu pagalbą ir atsargą viens 5154 3| linksmybe buvo viešės, beje, pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu, 5155 3| kyriejum apsisiautęs, bardišium pasiremdamas, šuniu, savo sargu, vedinas 5156 8| reikaluose ant paramų, kartimis pasiremdami, stūmės per upę nuo vieno 5157 4| kielė ledą išspiria, tad pasirodo lauke ir krūmuose Jorė, 5158 4| nekurios tariamos, jog jų pasirodymas nelaimę svietui reiškė. 5159 4| dėl atenčio darbo, bet dėl pasirodymo, jog, pasauly gyvendami, 5160 6| godos vyru, kurs tarp visų pasirodys teisiu ir doru savo elgimesi. 5161 4| Pitagoro, nuėjęs pas jį ir pasisakęs jam esąs mulkis (Zamolksis 5162 4| rankų kūdikėlį, perkūnijai pasiskelbus, sako jam senų dienų įpročiu: " 5163 6| kuriems, kūrėjų kūrėjo pasiteiraujant, ūkės lietą rėdyti reikėjo. 5164 3| lojant, pats galėtų tuo tarpu pasitiekti ojų nuo savęs remti ar antram 5165 3| toliau tą bedaryti.~ Pasitiekus po kelių nedėlių, kaip buvo 5166 4| svetimą nuomonę ir dabą, užvis pasitiikę tokiose notyse, kuriose 5167 7| veikiai sukos šalin, nesgi pasitraukti nuo neprieteliaus nebuvo 5168 4| atduotų Aukštėjui, kursai, pasiūdinęs marškinius, vėl atdavęs 5169 8| tiek, kiek jam vokiečiai pasiūlos. Į pietus taip pat gi nebgalėjo 5170 3| šuniu, savo sargu, vedinas pasišiaušęs lindo į girią maisto sau 5171 6| Visa Lietuvos ūkė buvo paskaidyta į mažas apygardas, tėvūnijomis, 5172 1| matomos ir dirvos arba rėžiai paskaitomi, lygia dalia ten pat regimos 5173 3| nuvergti ir tarp savo gyvulių paskaityti, todėl toje gadynėj lietuvis, 5174 3| tenai rodės kiemai it marėj paskendę. Tankiau grekonys abelnai 5175 3| nuo tolo, rodos it vandeny paskendęs, nuo ko ją Skandija ir praminė, 5176 4| skarbus, jau rūmus ir pilis paskendusias šiandien dar svieto pasakose 5177 5| pamušus, prielaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papiovus, 5178 4| didžiai ilgus amžius lig visų paskesniųjų gadynių, ką ir patys raštininkai 5179 3| tarp motriškųjų viena buvo paskirta už gaspadinę, kuri viešne 5180 8| negalėjo užmokėti; ir taip paskolėjai, patys nereikalaudami pačių 5181 6| nuo kurių pinigus buvo paskoliję, ir jiems turėjo vergauti 5182 3| vieno 100 muštų medžiagai paskolyti, turėjo liautis nuo savo 5183 3| jaunajai akis, davė medaus paskomėti, ir bočius jai tarė: "Smailumas 5184 8| kuriuos vienoj dingsty paskuojam Lenkų karaliui ir Lietuvos 5185 3| vienok vardu pirmosios vietos paskuojąsias apgobė. Ir taip regim aiškiai, 5186 6| pirmosios dienos lig savo paskuojės karšaties turi visados draugėj 5187 7| raitųjų ir pėsčiųjų, tie paskuojieji visados stiprino jotį apgulimuose 5188 3| stengti ir kariauti lig paskuojojo, norėdami liuosais išlikti 5189 8| Tripentė, Pina ir Tyrulė, tos paskuojosios, tekėdamos į Uksinę, arba 5190 7| brūkliais, kokius gal dar regėti paskuojųjų laikų Lietuvos ūkės žymėj. 5191 4| surašyti. Gintautas buvo paskuojuoju Žemaičiuose. Namai to kūrėjų 5192 6| rubliais vadino. Be to, dar paskuojuose laikuose turėjo ypatingai 5193 5| maldydamas dievų rūstybę, paskuojus apžadus darė. Jei tas nemačijo, 5194 5| į vardą jo sakė sudievu paskutinį kartą jo gentims, bendrams 5195 6| ar kitais medžiais ir vos paskutiniuose laikuose buvo pradėję pilyse 5196 4| šventų vietų, bet, po svietą paskydę, mokė jį tikybos įstatymų, 5197 4| ir tokiame jau nuomonės paskydime vis dar tarę vieną dievą 5198 3| antrą mėgo, tad jaunasis, paskyręs vyrą išmintingą, bylų, malonų 5199 7| apygardą, kurie tenai, jau paskysdami, jau apent ant balso savo 5200 9| kurią nunešęs į girią ir paslėpęs, bet tuo dar nesikakinęs, 5201 3| daržines, pradeda kulti, iškūlę paslepia grūdus rūsiuose tarp tankių 5202 5| grobstė, bet motriškosios ją paslėpti turėjo, idant nebmatytų 5203 4| grieką sau turi; nes, idant paslėptų tą savo gailesį nuo lenkų 5204 7| svarumo, idant tuo siūtį pasmarkintų, vieni sulig žmogaus augumu, 5205 4| jį randa tenai nuo laumės pasmaugtą bei maitkauliais apkrautą. 5206 3| jei kas randas ant smerčio pasmerktas, tam ponas liepia pačiam 5207 3| Azijos išvaryta ar šių turtų pasmilusi, nieksai to nežmo. Dar paskiau 5208 3| arba: "Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi, ir tuo teįtenkinsi", arba: " 5209 4| kunigas turėjęs tris dienas pasninkauti, ant plikos žemės gulęs, 5210 3| kėdelę pas ugnį, ant kurios pasodinę namiškiai jaunąją numazgojo 5211 6| biauresnė žmonių skaugė visa paspėjo išnaikinti. Tačiau ką galėjau 5212 3| vandenį ir žalios putros pasrėbęs, keliavo toliau. Čia ne 5213 3| vyras, koks paritus, toks pastačius" arba: "Ilgas tęvas mergininkas, 5214 7| pirmųjų kojų, o lig kenklių pastarųjų, idant kelionėj nuo darganų 5215 3| esant, nuo šalčio ir drėgmės pastėrę sijonai blauzdų neplaktų, 5216 3| jau po medžiais, jau po pastogėmis buvo išguldyti. Panamėj 5217 4| krikštyti, buvo sau pilį pastrūniję; išvirtus jam, paskui minavoti 5218 6| girios vidury namą sau pastrūnijęs, dirvas apsukui praplėšęs 5219 7| šv. Mykolo mūro bažnyčią pastrūnijo, jog jiems tą dieną padėjo 5220 4| vasarojų giltinė parovė, arba pasuko". Perūnas draudęs kipšą 5221 1| smilčių nudilusios, į jūrą pasuktos per 10 mylių nuo šios dienos 5222 5| bendrus ir pažįstamuosius pasveikintų aukštybėse nuo jo pusės 5223 4| priėmė ir duodantiems dievų pataiką apreiškė; apie kitus jų 5224 6| sau namus įkūrė ir dirvas pataisė, tai tokie kiemai, kaip 5225 4| samprotavo, jog žyniai taip pataisys, jog aniems patiems visados 5226 4| buvusi įlinkmė, taip naguotai pataisyta, jog nei lytus, nei sniegas 5227 7| baltus drabužius, minkštus patalus, saldų medų ir grakščias 5228 4| Trimpa, arba Drimba, kaip patarlėj šiandien dar yra sakoma: " 5229 4| meilę artimo, ką šiandien patarmė minavojama tebstigavoja 5230 3| saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines dainuoti. Ir 5231 6| ryto metą skaisti saulė patekėjusi. Tuo tarpu kūrėjų kūrėjas 5232 3| davė, tardami: "Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės". 5233 4| tversianti, kol pati pagonybė pateksianti, kuri būk žinyčia įsakiusi 5234 6| nieksai negalėtų ant svieto patekti, o ir gimęs be jos ilgainiui 5235 8| benudrausti patys savo galia, patelkė sau iš Teutonijos karės 5236 5| jo namus, kuriuose buvo patiektas valgis su gėryne, stypa 5237 8| kraštuose, jei tūlos jų upės yra patiestos.~ Nes galan dvyliktojo 5238 8| parduoti už tiek, kiek jiems patiko duoti, ir su jais tuoįtimpos 5239 4| toksai buvęs, jog 15 vyrų patogiai galėjusi pietuoti pačiame 5240 8| rotušių mūro, ko beklausi kitų patogių ir reikalingų kiekvienoj 5241 3| ir vėl pamirkiusi aukštyn patraukti, kursai, iškeltas iš viralo, 5242 9| nuo ko vadinos dvylekiais, patreiniais etc.~ Dėl aiškesnio supratimo, 5243 9| pinigų kėlės vardai dvylekių, patreinių ir taip toliau, tai yra 5244 4| kaip prašaleičiai vadina, Patrimpo dievas. Jam aukaujant, vyriausias 5245 4| Vitesbę, Žąslaukį, padaugavy, patripenty, papinėj, šiandien rūpesny 5246 6| numažinimo jų sopulių ir patrumpinimo jų ligos deginti ant dievų 5247 3| skatino juos ant karių, bet patsai jų karingas būdas tenai 5248 6| užmušti ar už vergą sau paturėti, kaip viršiau minavojau. 5249 4| nekurios gadynės, ir tol jis patvėrė, kol jį būdas draugybės 5250 3| storasta, nuo lenkų karaliaus patvirtintas, kursai iki savo gyvos galvos 5251 1| nuo raštininkų, rodos tą patvirtinti, jog, staiga jūrai nusekus, 5252 6| dovaną didysis kunigaikštis patvirtintų, be kurio patvirtinimo dovana 5253 8| Kęstutaičiui paėmus ūkę valdyti ir patvirtinus sandaras su mozūrais, valakais, 5254 5| dvasios mirusiųjų". Vėl patylėjęs tarė: "Sudievu, keliaukit 5255 3| buvo išguldyti. Panamėj paubladėj buvo apynojai. Šulinė buvo 5256 4| darė su žvėrimis ir kitais paukščiais ir gyviais. Toksai įsitėpimas 5257 5| žvaigždes, leido žvėris ir paukščius etc., it būt kaip koks tėvas 5258 3| bandą ganė, į priegulę jojo, paukštinėjo ar su paaugusiaisiais į 5259 3| visų pirmieji gyventojai paupiuose tegalėjo įsikurti jau dėl 5260 3| pačios, nuo darbo atlikusios, paupy arba paežerėj, kame pasitiko, 5261 5| Ligonis, regėdamos mirsiąs, pavadino pas save kunigą, kursai 5262 3| norint gerą žmogų pamylėsi ir pavaišinsi", nuo ko sakoma tebėra: " 5263 6| pakaičio, 20. po pusdienio, 21. pavakarė, 22. mažoji pavakarėlė, 5264 6| 21. pavakarė, 22. mažoji pavakarėlė, 23. vakarop, 24. saulėlydis.~ 5265 5| gėrynės, beje: rudenį gyvulius pavalgai pamušus, prielaidus ir paršus 5266 3| venterius, riužius, kinkymus, pavalkus, kamantus, ienas, - trumpai 5267 3| karklų šakose vydamies, pavandeniais išsisvarstę, savo spurganotais 5268 5| galybe sunkią žiemą nuo mūsų pavarei, teikis mums javus mūsų 5269 3| tuojau visi susimeta ir pavargėlį sušelpia. Žydai padegiai, 5270 4| nereikią kušinti, kaip jei pavargusiųjų keleivių miegančių budinti.~ 5271 1| žiemryčiui vėjui, kursai pavasariop, ledui tirpstant, ir rudenį, 5272 4| Šlapjurgiu, pagal tą, kaip pavasaris buvo - sausas arba šlapias, 5273 6| klauso, pats darbą kiekvienai paveda, tingines ir rambiąsias 5274 8| pamatė, tas jam tuojau apdaru pavėdauti norėjo; ir taip, rankoves 5275 6| per tokią savo kantrybę pavėdautų savo įstatytojui Odinui, 5276 3| kuo būtinai indijonims pavėdavo, kaip mums tą senovės raštininkai 5277 6| karės žirgą, kas buvo ženklu pavedimo globos, idant jis gyniotų 5278 3| patiektą, turi it į kėdelę pavėdų, pagal žmogaus augumą, kurį 5279 4| ir vieną kiltį, ką pats pavėdumas į vieną antrą jų kalbų stigavoja. 5280 8| dailumu ir gražumų būtinai yra pavėdžiais į auskarus ir segeles, Valakų 5281 7| ketvirtainį pailguotiną pavėdžias, it į trobesį keliais sieksniais 5282 6| negaliu jūsų lykiu būti, nesgi pavedžiau mano gyvenimą Perūno garbei. 5283 3| linksmybės buvo kanklės, pavėdžios per savo skvarmą į cimbolus, 5284 5| smilčių kalnu, į kiaušį pavėdžiu, kurio didelumas buvo pagal 5285 3| prekioti, tuos ir tiems pavėdžius sapnus pramanė, kuriuos 5286 8| keliose kruvinose kovose paveikęs. Reikia žinoti, jog tos 5287 4| esi?" Nesgi Jorė atėjusi paveikia badą, kursai kaipo smakas 5288 6| idant tuo paliktų svietui paveikslą savo kantrybės ir stangybės, 5289 4| tariama buvusi), bet tiktai paveikslai dangaus ženklų, iš vaško 5290 9| graižis, arba grašis, čia dėl paveikslo vieną, rastą Žemaičiuose, 5291 4| neturėjo nė kokių stabų ir paveikslų savo dievų, žinyčiose išstatinėtų, 5292 3| kariaudama su rymionimis, o paveikta nuo jų įsitraukti į girias 5293 4| nukariavę arba patys būdami paveiktais ir į svetimą valdžią kliuvę, 5294 8| neilgai tepatvėrė, nesgi, paveikus vokiečių karės brostvininkus, 5295 6| tėvus, kuriems mirus, visa paveldėjo, it būt jų sūnus buvęs.~ 5296 6| nepasakyčiau, tad, dieve, paversk mane į šią juodą anglį, 5297 7| pačius nuvergti ir į gyvulius paversti, tada lietuviai vėl nuo 5298 6| liuosi, nesgi, atlikę sau pavestąjį darbą, paskui galėjo kokį 5299 3| žmonystai vasaros laike pavestas.~ Ketvirtasis trobesys 5300 6| į jo valdžią savo valią pavesti. Jis jūsų netaikas taikins, 5301 4| šėtrus medžiai teklėstė. Pavestoji diena atlikimui aukos buvo 5302 4| dėl išvengimo jo karonės pavestų.~ Jei dabar paklausim, 5303 4| kiekvienas žmogus turėjęs pavestus akmenis, ant kurių aukavęs 5304 3| mus saugosi". Keliavežys, pavežęs po trobos anga marčią, pats 5305 6| apygardas, tėvūnijomis, arba pavietėmis, vadinamas, nuo vardo vyresniojo, 5306 7| kareivių.~ Kiekvienos pavietės savo karūžasis, kurs turėjo 5307 3| taures pirty statė, nuo pavietrės, arba antkryčio, šišnakus 5308 4| iškeltas už sienas. Pačiame paviety stovėjęs dievo stabas, kurį 5309 5| buvo dar mažne, sakau, paviešės arba gėrynės, su šventenybėmis 5310 8| šiandien dar yra regimos pavilny. Leido visados savo prekę 5311 3| Jei netyčiomis jis tenai pavirstų, atsikelti ir stotis, sako, 5312 3| keliaudamas ropojo pirma ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant jos 5313 1| kurpių aukštesnių už jūros paviršių. Antra, rodo tą skiltys 5314 3| Taip perveizėjus noris paviršiui kraštą ir namus senovės 5315 8| grūsdamos ant kita kitos, ir vėl pavoju rados prekėjams į tolimus 5316 7| užtaškavo, bet, kėlusis pavojui, ir patys tenai uždangą 5317 7| rūpinos kariaunos mitalu ir pavojumu, abažūnas, kurs priegule 5318 4| pat varnai, šarkos ne vien pavokia maitas, bet reiškia žmogui 5319 9| tuntą žemaičių, kurie, lig pavydę viens antrus, tuojau ir 5320 6| papilį. Suėjus tenai, būk jam pavykę dievų baime svietą nuramdyti 5321 5| Pergrūdžiui Perūnui, jog javus pavykino, ir meldė, idant patiems 5322 4| paklusnumas buvo visų didžiausia pavynasčia kaip svietui, taip ir kunigams. 5323 8| šiandien žodžiai patys rodo: pavynastis, lažas, donis yra lenkiški 5324 7| vien neįsilaužė, bet patys pazomačiuose galą gavo nuo vyrų, drąsinamų 5325 6| kožnas turi nuo antro sau pašalpą geru žodžiu ar alga samdyti. 5326 8| baisumo girių ir versmių, nes pašalus žiemos laiku vežė didžiomis 5327 8| ežerai ir versmės buvo pašalusios, idant stačiai galėtų keliauti 5328 3| kurią krovė ir laikė žiemai pašarą, iš kurios, pagal tą, kaip 5329 9| per 5 metus mokėti, dėl pašelpimo tų meldžionų, kurie tuo 5330 4| ant ragotinių, stovėjusios pašėtrėj; maldant jį, deginę jam 5331 4| svietui vienos apygardos į pašėtrį po visų dideliuoju ąžuolu, 5332 4| ąžuolo medžiais kurstoma, paškėdama tvaskėjo, pas kurią kunigai 5333 5| Taip pat rudenį, bites pašluosčius, midų ar alų padarius, ragino 5334 3| ratų ir, įmukęs į trobą, pašoko ant kėdelės, abrūsu apdengtos, 5335 6| paiką žmogų: "Tas, - sako, - pašoks į sausą medį" arba: "Tas 5336 7| kardą ar mietinį kalaviją pašonėj lunkų strikiu pajuosęs, 5337 6| nesgi ėję per ugnį rodės pašvęstais esantys ir paskui laimingai 5338 3| kame salyklą džiovino; pažastėse tos duobos buvo peludės, 5339 3| taip sako: "Bet vos žodeliu pažeisti broliui savo kaklą atima". 5340 1| kalną per 45 mylias nuo pažemio, kasant tenai žemes, randami 5341 4| lig rako, nuo dievo joms paženklinto, kuriam atėjus, galėjusios 5342 6| žvėris manelius nukratęs, pažino savo stiprybę ir galią, 5343 8| Biarmiją ir Ugriją ir turėjo pažins su tolimesnėmis dar tautomis 5344 9| Lietuvos pinigus it spėriai gal pažinti nuo jų žymės: kaipogi ant 5345 5| pargrįžę namo su gentimis ir pažįstamaisiais, vaišina juos tyliai ir 5346 3| Dievali, padėk", jei buvo pažįstamas, tuojau klausė: "Ką beveiki, 5347 5| tųdviejų atminimų gentys ir pažįstamieji ėjo vėl į kapus nabaštiko 5348 5| budynę. Suėjus gentims ir pažįstamiesiems į mirusiojo kiemą, nabaštiką, 5349 3| pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu, kaip viršiau minavojau. 5350 5| dovanos nėra jų genčių ir pažįstamųjų mirusiųjų, todėl darė jiems 5351 5| tėvus, gentis, bendrus ir pažįstamuosius pasveikintų aukštybėse nuo 5352 3| pyragus ir kepenes, arba pečenkas, kepė, alų darė, drabužį 5353 3| skanių skanesnių, kepenių, ar pečenkų, kvepiančių kvepiantesnių 5354 3| geliant..., užspringusiam į pečiomenčių tarpą su kumščiu niūkterėjo. 5355 6| kursai ūkės žymę, arba pečiotį, saugojo, bei ūkės paišoriai, 5356 3| pakenčiantys. Kūdikėlis kaip pėdelis, tėvui aunantis, kad jau 5357 7| atmoną su karės žirgu, su pėdsekiais, su sakalų pora, su ginklais 5358 3| geriant ar valgant it nuo pėdų varvėjo. Povyzos drąsios 5359 7| briedplaukis, baltkojis, žvairakis, pėdulkojis, laukkaktis, baltprusnis 5360 4| vaisiaus. Aukavę jam javų pėdus, mirą, gintarus, vašką ir 5361 4| apsiėjimus girs, o namiškuosius peiks ir niekins, visados svietą 5362 3| persijuosę, ant kurios pasietas peilis korulo; vietoje milinių 5363 4| ėjusios į pragarą, arba peklą, kurioms pikčiurnos ir raganos 5364 3| kiemus buvo įkūrę, ir taip: Peldžiai, Ledžiai, Drupiai, ką šiandien 5365 3| persergi juos, mindami pelėdos balsą, naktimis oliuojančios, 5366 3| tuos skynimus uždega ir į peleną apverčia; kame žemė išdega, 5367 6| visų širdy it kibirkštis pelene, visi lykiu niekinę ir maž 5368 7| rinkių sumovę, po apačia pelenų indo į kapus laidojant padėjo, 5369 8| apaugęs, vandenimis, balomis, pelkėmis ir ežerais aptekęs, retai 5370 3| išvestas, kartais iš drobės it pelnė, už staibio pakabinta, trobos 5371 7| ant jų į karę, pirma savo pelnelį, beje, kubilėlį su drabužiais, 5372 5| visados vieną dalį savo pelno budynei pavedė, nesgi juo 5373 8| pilyje gyventi ir skatiką sau pelnyti, prekyba versdamos, tas 5374 3| pažastėse tos duobos buvo peludės, kur pelus pylė. Pas neturtinguosius 5375 3| duobos buvo peludės, kur pelus pylė. Pas neturtinguosius 5376 5| bitės ir paukščiai gautų sau peną ir, tuo džiaugdamos, tave 5377 4| jog būk kartagionys, arba penai, norėdami su žemaičiais 5378 4| skanesni esantys gilėmis penėtų prielaidų, nekaip grūdais. 5379 3| bet ir su egipčionimis, penicijonimis, kaipo tą rodo pačios karės, 5380 8| patiems grekonims, bet ir penicijonims žinomas ir kaip auksas branginamas, 5381 8| žvaigždžinys būk atkeliavęs ant penicijonų laivo į Žemaičių pajūrius. 5382 4| klausantys, ką raštininkai, penkioliktajame amžiuje gyvojantys, patvirtina.~ 5383 7| kaipo pats save. Ką raštai penkioliktojo ir šešioliktojo amžiaus 5384 3| klota, kaip jei namas.~ Penktasis trobesys buvo taip pat pailguotinai 5385 8| nutilus tai karės audrai, gale penktojo amžiaus vėl tvyksterėjo 5386 5| padėjo ir visa tą uždengė penktuoju akmeniu. Kartais vietoje 5387 3| užpelenėj; žiopso it varnaitis, peno laukdamas, vampso it tarsi 5388 7| žilvičių nupinta. Pirma pentinų nežinojo, bet, pradėję su 5389 7| kariauti, įtiekė sau ir pentinus uolektinius, kuriuos šiandien 5390 4| vietoje - ką pagimdė. Peras, perai, perėti, peruklai, užperis - 5391 5| tenai akivaizdoj nevalgė, peralkusysis tiktai užsikando tylu užkakalinėj 5392 7| antpuolę, vienus rito, kiti perbadę patys nuo baimės krito. 5393 5| jo pelnu tokiu pragumu. Perdaliję palaikus nabaštiko į tris 5394 3| iš kuknės kuriamas, ta perdalyta siena, einančia nuo kuknės 5395 7| kurios buvęs skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje pusėj geltoni, 5396 3| šaly to trobesio, tarpikiu perdalyto, kūtėmis vadinamo, buvo 5397 3| kirviais tegalėjo. Ne vien buvo perdėti ant tų girių kunigai, kurie 5398 3| Tame krašte yra vyriausiu perdėtiniu storasta, nuo lenkų karaliaus 5399 3| nesgi po tuo stogu, be kokio perdorio, ir gyvulius tenai laiko. 5400 1| nebturėdamos ūksmės, ne vien perdžiūna, bet tūlos būtinai išdžiūna 5401 1| didžiosioms giedroms esant, būtų perdžiūvusios; nugis, nebturėdamos ūksmės, 5402 3| mesdami, svetį savo lygiai pėrę; nes taip beperiamą išlepusį 5403 3| tariama yra: "Melagis pasaulį pereis, bet nebgrįš" arba: "Melagiui 5404 4| arkivyskupams pasakoja. Lietuvą perėjus, visų pirma sutikęs Žemaičių 5405 6| kas vadinos persūdomis (peresud).~ Kaltininkus taip kankino: 5406 5| atliktus ir neprietelius pergailėtus; tankiai žmona, savo vyriškio 5407 7| jog dievai suteiks jiems pergalę, bet jei kraujas sulojo, 5408 3| krykštavo, leliodama kaipo pergalėtoja, tarp visų vienas tiktai 5409 7| pergalėję, kurių palaikus kaipo pergalėtojai dėvėjo. Mirus garsiam karvedžiui, 5410 4| žinoma, jog šiokie tokie pergalviai ir piktadėjai tvino iš Teutonijos 5411 3| kas vadinos ūkvaizdžius pergerti.~ Nujau abi pusi tiekės 5412 5| Oi viešpatie dieve, mūsų Pergrūdi Perūne, kursai savo galybe 5413 4| nuo ko vadino jį taip pat Pergrūdžiu nuo žodžių perėti ir grūdas 5414 3| Et, koks toks, bent pačių pergulas, ne svetimas". Šiandien 5415 6| sergėjo jų lizdus, kad niekas perint nebaidytų ir pačių lizdų 5416 3| patys savo prasma dirbo. Perkaršęs bočius lazdos sau nepirko, 5417 3| tos pačios upės ir upeliai perkaršusiais medžiais užvirtę, kuriuos 5418 6| sūnums valna buvę savo tėvus perkaršusius ir ligotus dėl numažinimo 5419 7| į kurias žambį smeginti, perkasų kasti ir velėnų plėšti negalėjo 5420 1| bet jau gilioj senovėj yra perkentėjusi didžiai didelius savo ūkės 5421 3| šiandien nekurių kalba yra ir perkreipta nuo likusiųjų žemaičių, 5422 4| žemaičiai dar metuose 1566 Perkūną vadinę tečiu, arba tėvu, 5423 4| permanomi ir suprantami. "Perkūnali dievali, nemušk žemaičio, 5424 4| nešiodama ant rankų kūdikėlį, perkūnijai pasiskelbus, sako jam senų 5425 4| susineria. Tame ąžuolyne buvusi Perkūno žinyčia, metuose 1265 nuo 5426 7| muntuliu ant neprietelių, kurių perlaužę rindą, suniukusius beveizint 5427 7| padėjo neprietelių rindą perlaužti.~ Namie kariaudami ar 5428 8| nei 25 milijonus. Užvis perlaužus metuose 1410 galybę vokiečių 5429 3| metų sulaukęs", - sveikai perleisti ir kitų besveikam sulaukti 5430 3| didžiausias tankmes galėjo perlįsti, o grįžtant namus atsekti; 5431 4| lieta, beje, žinantys ir permanantys lietos daiktus: kaipogi 5432 4| pramanė, nes jei anie būt permanę lietuvių kalbą, tad būt 5433 4| dar nuo visų yra žinomu ir permanomu, kaipogi šiandien dar žemaitė, 5434 8| lietuvių kalboj aiškiai permanomus, apie nekuriuos pradžioj 5435 3| pablaka susėdę šildės ir permerkti nuo lytaus ar krušos džiovinos, 5436 7| skelbiantį, žynys ta aksčia permovė. Paskui dėvėjo geležies 5437 4| sienoje, kuri per pusę esanti permūravota, senajai sudegus metuose 5438 3| pastrūnyta, mūsų bočius, pernai miręs, pasakojo, čia, jam 5439 6| naktis išnakvojau", "Naktį pernakvojęs, pagrįžau" ir taip toliau. 5440 7| arklių uodegas ranką, plaukte perplaukė. Karės įkaiščiui ėmės visados 5441 3| visą tą laiką užstalėj persėdėjęs, kėlės ir prie jaunosios 5442 3| todėl šiandien dar daina dėl persergėjimo yra dainuojama mergaitei 5443 4| Čia taip pat reikia dar persergėti, jog prašaleičiai, nepermanydami 5444 3| mergaitėmis gluosniuojantis, persergi juos, mindami pelėdos balsą, 5445 5| spinduliai tvyksterėjo, jos persidariusios į baltus drabužius, basos 5446 8| brangesnių žvėrių, į Arabiją ir Persiją. Taip pat lietuviai leido 5447 3| tankiau po plaukų, šikšnele persijuosę, ant kurios pasietas peilis 5448 1| anksčiau ar vėliau ilgainiui persikeičia, regis, dėl to vien, idant 5449 4| esantiesiems, kas tuojau persikeitė į didelę, bet padorią, be 5450 7| paskui vokiečiai meldžionys, persikėlę per Nemuną į Žemaičius, 5451 1| kitur nuo vienos vietos persikėlęs į kitą. Pačios balos ir 5452 3| sėdėdamas, nuo medžio į medį persikelia; turi šalip pririštą kumpą 5453 4| saugodami, idant žemaičiai persikrikštiję slapta šventos ugnies ant 5454 8| Mintautas, jų karalius, persikrikštijęs išdavė, gerindamos vokiečiams, 5455 5| riaušiais, kogalvėmis lig persivalgant, kuri vaišė vadinos skerstuvėmis. 5456 6| gromatą, jo ranka rašytą, perskaitęs. Nuo ko kalnėnai ir žemaičiai 5457 7| šarvuotus vergėjus. Nesgi kas perskaitys lietuvių apgulimus Pernavos, 5458 5| ilgainiui nedorybė svieto perskiedė juodu dėl savo naudos.~APJAVIŲ 5459 8| šaldros ir prašaleičiai. Jei perskleisim dar pirmuosius raštus šiaurės 5460 3| varžės, ilgainiui, idant tą perskyrimą godingesniu parodytų, juoku 5461 3| karės, kurias senovėj su persų viešpačiais ir su grekonų 5462 6| kunigaikštis į girias medžioti persūdijo, ir, kaip jis nusprendė, 5463 6| graižius už sūdą, kas vadinos persūdomis (peresud).~ Kaltininkus 5464 6| šiaurės valdymieru pasidaręs, pertaisęs visuomenę svieto draugę 5465 8| surūdėjo. Diduomenė, viso pertekusi, nebnorėjo vargų bekentėti; 5466 3| šį metą sveikus ir viso pertekusius užlaikyti teikeis; dabar 5467 3| kūnų savo ramdyti, tai yra pertis, ir meilavę jo šventenybės, 5468 8| kočėlo riesdami ant antro, pertraukė nuo vieno pašalio upės iki 5469 4| pagimdė. Peras, perai, perėti, peruklai, užperis - žodžiai nuo visų 5470 4| Višnu, vadinamojo Adivarage Perunal.~ Nuo to regima yra, 5471 3| buvo nuo kamaros ant tos pervarinės sijos, arba balkio, užleisti. 5472 7| rudenį, visus perskaitė ir perveizėjo kožno žemlionies ginklą 5473 3| noragais ir virbalais.~ Taip perveizėjus noris paviršiui kraštą ir 5474 3| apie jį buvo pasakojęs. Tie perveizėtojai vadinos ūkvaizdžiais, beje, 5475 3| vadinos ūkvaizdžiais, beje, perveizėtojais jaunojo butos ir to viso, 5476 3| zokaninką, gimimo valaką, perveizėtoju. Atkeliavus tenai tam svečiui, 5477 7| ir nevaidinusysis ant tos perveizos vėl duoklę turėjo duoti 5478 7| tiktai ne prie ąžuolo, pervėrė jam vylyčia arba aksčia 5479 3| grandelę plaukų kasą jaunosios pervėrus, tėvas uždegė. Tą patį darė 5480 8| turėjo savo rūmus gintarais pėrytus. Herodotas, grekonų raštininkas, 5481 3| ligų vaistėjos, užvis nuo peršalimo, kaipogi, šaltame krašte 5482 3| gyvendami, tankiai liuobėjo peršalti, giriose brūzdami ar tolimas 5483 7| pasimauti ant galų mietų, jei peršoko neužkliuvęs, tad griovy 5484 7| ir retai teregėsi lietuvį pėsčią einantį, nesgi į baudžiavą, 5485 7| nuteriojo.~ Kam reikėjo pėsčiam pagal įstatymus kariauti, 5486 7| tačiau turėjo lygiai ir pėsčiuosius paslėptus, kuriuos dvisėdais 5487 3| vaišino, dabar pradeda juos pestėti jaunojo viešnė. Toje dienoj 5488 7| dūmus, skubėtų raiti ir pėsti, ginklą pagrobę, pilį gelbėti 5489 3| smulkaus, kaip rimto, ir pety vyrai žaliūkai, suvisu sutikę, 5490 3| kad buvo labai įturtėję ir pevni, jog galės laimingai ir 5491 9| nuo žodžio graižyti, arba piaustyti: kaipogi lietuviai nulietą 5492 5| gaspadorius, išėjęs javų piauti su šeimyna ar su talka, 5493 3| ankštumo ir šlapumo kelio. Piautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo 5494 3| neprikepus; be tų vamzdžių turėjo piemenėliai molio pypynes, su kuriomis 5495 3| taip nenutiktų, kaip tiems piemenims, kurie, vilkams bandą apnikus, 5496 3| reikia šunį gudinti, idant piemens vietoj bandą ganytų. Žiemos 5497 3| namo pasieny, visą savo piesą galėjo regėti. Stogas to 5498 3| lobis buvo bandos ir arklių piesas, nuo ko šiandien visą turtą 5499 6| minavotuose, vienu savo piesu tesirūpina, beje, gano bandą, 5500 6| pusrytis, 16. priešpietis, 17. pietai, arba pusdienis, 18. pakaitis, 5501 3| sluoksnį į dvi įšleiti: į pietinę ir šiaurinę, nuo to, jog 5502 3| pailguotinas ketvirtainis; viduryje pietinės sienos turėjo vienas duris 5503 4| 15 vyrų patogiai galėjusi pietuoti pačiame stuobry, pats jo 5504 9| kailį, pigų daiktą keitė į pigaus žvėries kailį, lig ant galo 5505 8| tiems gi vokiečiams pigiai pigesniai pardavotų, kurie, pardavodami 5506 9| brangaus žvėries kailį, pigų daiktą keitė į pigaus žvėries 5507 4| surinkimą, taip popiežiui Pijui ir kitiems vyskupams ir 5508 4| Viliūnu, Velniu, Bildžiuku, Pikčiu, Tratintoju nuo žodžių pykti, 5509 4| pragarą, arba peklą, kurioms pikčiurnos ir raganos tuoįtimpos žarnas 5510 4| šiokie tokie pergalviai ir piktadėjai tvino iš Teutonijos į Žemaičius, 5511 3| ir niekas jo neužstos, ir piktadėjas paliks nesudraustu. Gyventojai 5512 4| smakas, kurs nedorėlius ir piktadėjus ateinančius svaidęs šalin 5513 4| dangų, bet nedorieji, kurie piktai elgęsi ant svieto, ir nelaikšiai, 5514 5| ir uidami šalin Pikulį ir piktas dvasias nuo nabaštiko; vadinos 5515 8| lenkai, įsiveržę į Lietuvą, piktino lietuvių diduomenę savo 5516 4| regėsim.~ Pikulio, arba piktojo dievo, buvusi žmona Giltinė; 5517 4| arba Giltine, Pikuliu, arba Piktuliu, Drebkuliu, Dargūnu, Galūnu, 5518 5| išmintingu ir galėjęs regėti piktus žmones, žavėtininkus ir