| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
5519 5| švytruodami ir uidami šalin Pikulį ir piktas dvasias nuo nabaštiko; 5520 4| jį Smerčiu, arba Giltine, Pikuliu, arba Piktuliu, Drebkuliu, 5521 6| smerčiu jo apžymėtus, visi pildys ir laimingai gyvens, mindami 5522 3| baltsermėgiais, kurių pilikos, pilksermėgiais buvo vadinami. 5523 8| taip, kad ponas kokį norint pilionį abydijo, šis negalėjo jo 5524 9| seno mokėti ir nuo kožno pilionies galvos pusę svaro sidabro 5525 7| gyventojai, papily gyvenantys, pilionimis vadinos taip, kaip kad buvo 5526 8| vyresnybės; tas sunkino pilionis, ne vien mažindamas jų skarbą, 5527 8| tą gaspadoriui nemokėti. Pilionys, neįmanydami, kaip nuo tokių 5528 3| apsidariusių neregėsi, kaip tiktai pilka sermėga, visi austos vyženomis 5529 7| ir taip: bėris, palšis, pilkis, juodis, keršis, plesnis, 5530 3| baltsermėgiais, kurių pilikos, pilksermėgiais buvo vadinami. Negal šiandien 5531 3| tarp pačių baltsermėgių ar pilksermėgių ir rudsermėgių valdymierų, 5532 1| minavojau, paliko jūros duobės pilnos vandens, kurios, dideliai 5533 5| padengė, taures ir kaušus pilnus midaus ir alaus pastatė. 5534 1| ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos, tą akys kožnam rodo.~ 5535 8| galima buvo, nesgi kelių piltų ir tiltų per upes, kokius 5536 3| nevalna yra, nes turi ant pilvo išsiristi. Visi tie prietarai 5537 5| Pergrūdžiui, Žvaigždyksčiui ir Pilvyčiui, kurių paskui mėsą svietas 5538 5| meldės: "Ai dieve Perūne Pilvyti, gaivink reikalingu lytum 5539 8| iki šiolei padoriai galėjo pilyje gyventi ir skatiką sau pelnyti, 5540 9| amžiaus būt esąs rastasis pinigas, nesgi jų vardai, noris 5541 5| visoj senoje Lietuvoj apie Pinos pilį ir Tripentę upę iki 5542 4| Šiandien Žalgirėnuose apie Pinską taip pat niekaip negesantys 5543 4| Gudų kunigas Mitrofanas iš Pinsko rašo, jog Gereimantas, didysis 5544 3| megzti, virvių sukti, pynų pinti, mezginių megzti, nerti, 5545 5| su likusiais valgiais į pintinę ir nunešė ant kapus, kuriuos 5546 4| ją, vaideliotai nešiojo pintinėj savo kūrėjų kūrėją tarp 5547 3| vėdlių laukti, kursai vakaras pintinių vakaru vadinos nuo to, jog 5548 7| tarp neprietelių. Ir taip Pipsa, Varmijos atmonas, būdamas 5549 3| trobesys buvo vadinamas pirčia; pačioj pirty buvo krosnis, 5550 8| per jūrą į stiklinyčias, pirkdami atkaliai svetimas mieles 5551 8| savo prekę svetimiems, o pirkinėję svetimąją tenai atvežtą.~ 5552 8| gyveno ir tenai nuo jų pirkinėjo ir atkaliai savo prekę jiems 5553 8| vertės, o žydams nevalna buvo pirkinėti už pilių įvežamas į pilį 5554 3| Lygia dalia motriškosios pirkinių negeidė ir už visų didžiausią 5555 7| valsčiaus paduoti, noris raštus pirksenos būt turįs ir pinigus užmokėjęs.~ 5556 3| ugnies išsėmę, raudonas pirkšnis gėrė ir apžadus dievams 5557 5| ąžuolą ir tenai išrausę pirkšnių iš šventos ugnies, davė 5558 5| tebdaro gumbuodamies. Jei ir pirkšnys nieko nemačijo, tad gentys 5559 4| kaip sakiau, buvo priešinga pirmajai, beje, piktą daranti, todėl 5560 6| ugnies kūrėjas. Paprastai, pirmajam kūrėjui mirus, kitas tuo 5561 4| Aukopirmas nuo žodžių auka ir pirmas, kaipo tas, kurį reikia 5562 3| Daugavos įtaką, suėjo į pirmąsias pažines su lybiešiais, it 5563 4| ir antros čystatą už visų pirmiausią įstatymą turėjusios ir saugojusios, 5564 4| Ilgainiui paklydus jau būtinai pirmoje nuomonėj apie dievą, buvę 5565 5| tvirtinti, užvis jog pačiose pirmosiose lietuvių krikščionų knygose, 5566 5| savo labo, aukodami jam pirmskrajus, taip pat valgius, gėrimus, 5567 4| stirvelėdami su egipčionimis apie pirmumą kilties savo tautos, būk 5568 3| karščio, mukęs laukan iš pirties, šaukdamas tuos žodžius: " 5569 6| buvo: nykštis, arba colis, pirštas, plaštaka, gniaužta, sprindis, 5570 3| jaunajam savo marškinius ar pirštines. Nuo ko tūli prašaleičių 5571 4| svaidę it obuolius, ant pirštų žiedų vietoj legerės lankus 5572 4| žemėj garsus išmintys, vardu Pitagoras, kursai, lig nepradėjęs 5573 4| girdėdamas tokią garbę Pitagoro, nuėjęs pas jį ir pasisakęs 5574 8| nesteigė, idant namie dalgį, piūklą, grąžtą, balną ir ginklą 5575 4| kas su skliutu, kas su piūklu; jau į pusę liekno buvę 5576 9| keturiolika pinigų, vadinos plačiuoju lykiu.~ Ilgainiui, kaip 5577 6| priežasčių: jau idant, ardami plačius laukus ir dirvas, nenutaustų 5578 3| sklaidomos it arklių karčiai plaikstės. Ant galvų sklastai it dirvoje 5579 6| tad pirma su rykštėmis ją plakę, jei amžiuje būdama tą dariusi, 5580 3| beržinėmis vantomis nemeilingai plakti, vis jau karštą, jau šaltą 5581 7| aptvertas Vilnius, Kaunas, Plateliai, Balostekė, Žąslaukis, Biržai 5582 6| Žarėnų, 19. Telšių, arba Platelių, 20. Veiliuonos, 21. Kražių, 5583 8| oliavos, žinodami, jog daug platesnė yra Lietuva už Lenkų žemę 5584 3| apmaudą, nusiaubė plačiai platesniai, toli tolesiniai jų kraštų 5585 1| kitose vietose gyvendami, platų veidą ir ankštas akis įgavo, 5586 8| prekybos rodo didumą ir platumą pačios tautos, kuri prekioja. 5587 3| pupnosiai, žandais iššokusiais, platveidžiai, be kokio akylumo, žalia 5588 6| savo amžium, aukštybe ir platybe visų girių medžius pranokęs; 5589 3| susisukusi, ant žandų niuksotų; plaukai tamsūs, už ausų sukasti, 5590 7| į arklių uodegas ranką, plaukte perplaukė. Karės įkaiščiui 5591 1| saulė surietė ant galvų plaukus į garbanas, o jų kailį sudeginusi 5592 3| krosnis, pusėj sienų buvo plautai, nuo žodžio plauti, suolai, 5593 7| stokojant, apsimovė tūbiniais ar plaušiniais it gelžiniais šarvais, kokiais 5594 6| nykštis, arba colis, pirštas, plaštaka, gniaužta, sprindis, uolektis, 5595 6| paskiau tas gi Grigalius plenipotencijoj, duotoj metuose 1238 Vilhelmui, 5596 7| Žemaičius taip nusiaubė, jog plėnys vienos ant degėsių tyruose 5597 7| puldinėjo į svetimus kraštus plėsdami, grobį griedami, degindami 5598 3| gyvenančiais, nuo ko paskui plėsdamies, noris vienoj pusėj ir antroj 5599 8| garsią pilį Mugapilio ir Pleskavo ir sunėrė su Lietuvos ūke, 5600 3| butos padargą sau tiekė: plėskes, apnasrius, brizgilus, strungus, 5601 7| pilkis, juodis, keršis, plesnis, raudis, dulis, žergštis, 5602 4| sukaištos visų vaisčiausia plėstra yra, kurioms žydint didžiai 5603 3| beje: skynė skynimus, plėšė plėšimus, laikė sau arklius ir, ką 5604 5| varpstę ir kuodelį, midaus plėšką ir vakartį, ant galo parišę 5605 3| dirbo, vylyčias drožė ir pleštekes po kiemą bėgiodami šaudė, 5606 7| perkasų kasti ir velėnų plėšti negalėjo dėl garbės ir amžinos 5607 6| ar drevės, varė apsukui pliekdami, lig žarnos neišėjo. Broliui 5608 3| tie, mirkdami vandeny, į plieną pavirtę, jau apdumiami smiltimis, 5609 3| dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į 5610 4| skaisčias eiti galėčiau, plikas danguj nestovėčiau" etc.~ 5611 1| vaikiai buvo; taip vieniems, plikiems be ūksmės ir uždangos vargstantiems 5612 3| padorumą saugojo, nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės 5613 5| vyriškieji lig kapų visi raiti, plikus kardus iškėlę švytruodami 5614 1| ledui tirpstant, ir rudenį, plikšalais pūsdamas, ištraukia ir iššaldo 5615 3| sakoma tebėra: "Et, - sako, - pliurškalas, kruopas kruopą gaudo". 5616 3| rudenį žąsų ir ančių būriai pliurškė.~ Rūmė tarp namo, trobos 5617 5| akmeniu. Kartais vietoje tų plokščiųjų akmenų krovė krosnį, į kurią 5618 5| rinkio suskliautė keturis plokščius akmenis, tarp kurių įstatė 5619 3| kitos apdėję lentelėmis plonomis suveržė, išnirę kits kitam 5620 8| kurie, ant virvės pakabinti, plūduro ant vandens, kurią, nuo 5621 3| mazgoti, balinti, skalurti, plūdurti, šviesti, baltinti ir anuoti. 5622 8| amžiuose didžios mugės pilyse Plungėj ir Luokėj, nesgi iki šiai 5623 8| šiai dienai senu įpratimu Plungės ir Luokės jomarkus mugėmis 5624 6| darbo visas varo, kurios plustėdamos jo klauso, pats darbą kiekvienai 5625 4| žinyčia įsakiusi 122 apvali plyti padirbti su įsakytais nuo 5626 8| kalvius, čebatorius, puodžius, plytninkus, balnininkus, odininkus 5627 3| numanydamas kame norint pobūdą mergaitę, jodė tankiai į 5628 7| patys grumtis, bet tykojo pobūdo pragumo staiga antpulti 5629 1| Lietuvos tyruose, šiandien Podolija vadinamuose. Tokią būseną 5630 8| Lietuvos tyrus, šiandien Podolijomis vadinamus, ir taip būtinai 5631 8| totorius iš vienų ir antrų Podolijų, arba Lietuvos tyrų, apgalėjo 5632 8| žemlionys kits kitą raiti lankė, polubių, ratų ant suopynių nežinojo, 5633 3| ir pačias kailių ar tūbų polubiuose važiojantys, po tyrus bandą 5634 8| pajūrių, kuriuos šiandien Pomeranija, arba Pamariu, vadina, iš 5635 6| Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo ir Kulno. Tie sūnūs, arba 5636 8| paliktą, šiandien Pamariu (Pomorze) vadinamą, užėmę, į pat 5637 7| tebsaugoja, nesgi naują poną, valsčių jam apimant po 5638 7| neparodytų, jau tuo pačiu bus sau ponais, arba žemlionimis, iš gudiškumo 5639 3| sodas, jau karališkas, jau poniškas. Tame krašte yra vyriausiu 5640 6| paats, arba pats, pans, arba pons, pagal įvairią suoką, beje, 5641 6| sakalus augino giriose sau ponui arba didžiajam kunigaikščiui, 5642 6| pradėjo ir vergti. Veltui popiežiai Inocentas III metuose 1213 5643 3| mirus, savo brolienę vesti, posūnis, tėvui mirus, savo pamotę, 5644 3| būdu: apie šv. Petrą ir Povilą, vasarą, lig motinos švenčiausios 5645 1| sau būdą ir didžiai įvairų povyzių tarp savęs, noris pirma 5646 3| valgant it nuo pėdų varvėjo. Povyzos drąsios ir malonios, ant 5647 4| Vadino jį Praamžiu nuo žodžių pra ir amžius, beje, amžiaus 5648 4| pasauliui žiubino. Vadino jį Praamžiu nuo žodžių pra ir amžius, 5649 8| opatui ir Visbio pilies prabaščiui drausti svietą, idant nepardavotų 5650 6| atlikta; tad kūrėjų kūrėjas prabilęs tais žodžiais: "Džiaukitės, 5651 5| atsiliepė tais žodžiais: "Prabočykit, dvasios mirusiųjų". Vėl 5652 9| jis turi dvi kapi, yra 28 prabos sidabro, abu galu truputį 5653 3| miltais suvirintą, įpylė pradarui rūgšto pieno, tuo kartu 5654 4| džiaugias, kaipogi lakštingala, pradėdama giedoti, visų pirmąją garbina; 5655 8| tauta tame laike vėl buvo pradėjusi platinti savo pažines su 5656 9| pasibengus mugei, buvusiu pradėjusiu griebti ūkininkus, nuo kurių 5657 8| kame tenai ant uolų kuprų pradirti žemės lopeliai, dirvomis 5658 4| užgauti, tad tuo tarpu vienas pradrįsęs ir, norėdamas iš peties 5659 6| kurs apsigyvenęs girioj pradyrė sau žemės lopelį, tas to 5660 4| ir pačiu pirmuoju, kurio pradžiai laiko nėra žinomo, tai yra 5661 4| amžiaus neturinčiu arba be pradžios esančiu ir pačiu pirmuoju, 5662 3| jaunu karšinčium namiškius pradžiugino. Kad tuo tarpu kitoms darbą 5663 3| molakis", arba: "Dantis praėdęs, proto neįgavęs, molio motiejus". 5664 3| Ne vien susitikęs, bet praeidamas pro šalį, kas būt esąs per 5665 3| midų ar alų, o motriškosios praeidamos dangstė jaunąją marškinių 5666 1| pasakys, kiek tūkstančių metų praėjo, lig visų aukštieji šio 5667 6| suvadinęs, taip sakęs: "Praėjusią naktį girdėjot dievų balsą, 5668 6| vienybę, minėdamas jam jo praėjusias pergales, garbę ir grobį, 5669 4| žemaičiai, gailėdamos savo praėjusios gadynės ir savo laimingų 5670 1| matysim, jog ta tauta ne vien praėjusiuose amžiuose, bet jau gilioj 5671 4| nuopuolius, badus ir marus praėjusius, idant svietas žinotų, kaip 5672 6| ir gimęs be jos ilgainiui pragaištų. Antra, regėjom viršiau, 5673 4| bedievių dūšios ėjusios į pragarą, arba peklą, kurioms pikčiurnos 5674 4| sakiau, davusi, o nedorus pragare kankinusi.~ Regis, jog 5675 4| Drebkuliu, Dargūnu, Galūnu, Pragartu, Jodu, Bubiu, Ragočiu, Kipšu, 5676 7| grumtis, bet tykojo pobūdo pragumo staiga antpulti nerangų 5677 6| abudu seneliu susikibusiu, pragydusiu ir giedodamu lygiai su malkine 5678 6| vienoj vietoj atsikieminėję pragyvenę, tad tie kiemai taip pat 5679 3| žvaigždės vadovu tebuvo. Jau pragyvenus tenai, nuo gaidžio ar šunies 5680 4| rodo kunigas Jeronimas iš Prahos, kurį Vytautas, didysis 5681 4| Triškis jaučia jam erelį, žylė prajaučia speigą ir pūgą, ežys padeda 5682 4| mokytojus protingus ir atentę prajaučiančius, trumpai sakant, dievo vyrus.~ 5683 3| kaklą užėmus, žekes vilnonas prakaituotas šiltas ar avižas sukaitintas 5684 5| laiku, idant galėtų tenai prakusti, dėl didesnės dar globos 5685 3| išveržti, vienok be kraujo praliejimo visą tą kovą taip padoriai 5686 1| nekleisti. Nes jog ne pats tą pramaniau, ką čia apie tą būdą išrašiau, 5687 1| vienas raštininkas nuo paties pramanymo rašto nežino jų ir neminavoja. 5688 3| ūkės skarbą moka, ponai vėl pramanytais mokesniais didžiai žudo. 5689 3| pragumas sėjimo, neseniai pramanytas viršiau minavotuose lydimuose.~ 5690 4| kaipogi pats Strijkauskis, praminęs žemaičių dievais šluotražį, 5691 5| pilis pati Rogačiovo yra praminta nuo tų kapų, rogu vadinamų; 5692 8| lankyti ir juos savo vardais praminti. Nesgi visi žino, jog lietuvių 5693 4| norėdamas išminties ir gudrybos pramokti. Toj pačioj gadynėj gyveno 5694 8| ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės sueime ryžęsi 5695 4| šiandien, jog didžiame širdgile prancūzas sako "Mon Dieu", vokietis - " 5696 8| ištarė. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apie jų ermyderį, 5697 6| platybe visų girių medžius pranokęs; tenai liepęs kūrėjų kūrėjas 5698 3| nuomone ir narsybe kitus vyrus pranokiančius. Tarp skaninių ir vaišės 5699 7| narsybe ir kantrybe visus pranokiantį, atmonu vadinamą, kursai 5700 3| visas šio pasaulio žmonas pranoko, nesgi reikėjo jai tą dieną 5701 6| orės neatsidėtų, jau idant, praplatinę savo laukus, nesitartų didesniais 5702 8| Lietuvos ūke, ir per tą didžiau praplatino Lietuvos rubežius taip, 5703 8| įkurti ir tuo pačiu prekybą praplatinti, kurį naujukyną paskui anglai 5704 6| pastrūnijęs, dirvas apsukui praplėšęs ir pievas praskynęs, tas 5705 4| nuomonę apie dievą, kokią jų praprobočiai indijonys turėjo, bet ir 5706 4| kelis mėnesius saulė buvusi prapuolusi, kurią koks tenai didis 5707 7| nedrįso lįsti, bet ilgainiui, praretėjus toms girioms, pradėjo tarpgiriuose 5708 1| stebuklingesniu, jog tą prasenovę mūsų kalbos ne raštai mūsų 5709 1| indijonimis brolių vaikais prasenovėj buvusius, nesgi tų raštų 5710 6| pagal kitus dvylika), kame prasidėjęs antras žmonių gyvenimas. 5711 3| sako toliau, jog nuo ten prasidėjusi jų tauta, kame esąs visų 5712 5| Jorę, arba pavasarį, kurie, prasidžiugę ta linksma naujiena, suėjo 5713 6| regėjom; svietas tuo būk prasidžiugęs ir stebėjęs, nesgi iki šiolei 5714 4| brangiuose vystykluose įvystytą. Prasidžiugusi tuo, grįžtanti namo linksma 5715 6| tikrai yra, gyveno ypatingai, prasišalinęs nuo svieto šventoje girioj, 5716 4| ir pati begrėbdama tenai prasišalinusi, noris vis širdy krūpaudama, 5717 3| lietuvis, kalnėnas ar žemaitis, praskintoj laukymėj, nieku nerūpindamos 5718 3| didžiai žudo. Duona juoda ir prasta minta, rugių varpas sumaltas 5719 5| juo blogesnis arčiau, visų prastasis it arti, tad lydėtojai raiti 5720 9| rasi tuose skatikuose buvo prastesnis sidabras, todėl tokių skatikų 5721 9| sidabrą, pirmieji pinigai buvo prasti luitai, ar šmotai, aukso 5722 5| arba kas išmintingesnis pratarė tuos žodžius lengvai: "Dūšelės 5723 1| PRATARMĖ~ Nieko nėra amžino šiame 5724 3| antros užslieti ir lentomis pratašinėmis nuo pat sienos kamaros lig 5725 3| elgės tame daikte, jau lopšy pratindami vaikus savo ant vargų, šalčių 5726 3| jau nuo mažų dienų į karę pratindamos, kaip reiks kurią dieną 5727 3| Todėl reikėjo tuoįtimpos pratintis, kaip juos paveikti ar gorinti 5728 3| meilingumu, pragyvena ir praturtėja rinkdamies, kuriuos, noris 5729 3| pusryčioti eidami, visi prausės ir, abrūsu didžiai ilgu 5730 4| ir melstis, mazgojęsis ir prausęsis; dėl kokių priežasčių tą 5731 3| skalbti, velėti, trinkti, prausti, plauti, mazgoti, balinti, 5732 5| į šventas upes ir ežerus praustis bei mazgotis, idant jaunais 5733 8| arba latvis, pasakodamas prašaleičiui, jis vienas sakos viecinyku, 5734 3| pakeleivingus ir nuvargusius prašaleičius šelpia, tarp savo žmonių 5735 4| ilgainiui, noris veng nuo prašaliečių, kaip viršiau minavojau, 5736 6| dievo gauti, vis to per jį prašė, arba kuomet dievas norėjo 5737 8| ir dėkavodamas, gromatoje prašo siuntinius, idant tankiau 5738 3| Velykų, kelioms nedėlioms prašokus, tą pačią vasarą, beje, 5739 3| reikalui, nereiktų nuo svetimo prašyti, kas dar pikčiau, nuo neprieteliaus 5740 3| ir truputį pienu saldžiu pražilinta; juo daugiau tenai miltų 5741 8| kitos, ir vėl pavoju rados prekėjams į tolimus kraštus keliauti, 5742 8| karalienę, kurią paskui žuvėdų prekėjas, atpirkęs nuo jų, nebgrąžino 5743 8| kalbančių ant mugių su savo prekėmis. Lygia dalia arabų raštininkas 5744 8| platumą pačios tautos, kuri prekioja. It tą patį kožnas lietuvis, 5745 8| žemaičiai didžiai plačiai prekioję po visą šiaurę, leisdami 5746 8| attolnti ir liuosą kelią savo prekybai atdaryti, vis, kaip sakiau, 5747 6| pamokytų, kas jiems yra geru ir priderančiu; žmonės, regėdami tokius 5748 6| ir gruntą, tam gyvenimui priderantį, turėjo už savo veldėmę 5749 1| tvirtindamas senovės raštą, pridūriau; bet jei išgalių visų išreikšti 5750 1| žinovas ko reikiant paskui pridurs.~ 5751 3| namo šalinėse sienose, bet pridurtose prie galutinės namo sienos 5752 3| daugioj vietoj, pačios namie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau 5753 7| Gudraudamas kuomet noris prieisi lipto galą." Tokiu pragumu 5754 4| skanesni esantys gilėmis penėtų prielaidų, nekaip grūdais. Taip pat 5755 3| didžiąsias duris vadinos priemenė nuo žodžio pirma minti, 5756 5| paskui, sušlavę troboje ir priemenėje kaulus ir trupučius nuo 5757 3| pilvo išsiristi. Visi tie prietarai ant to eina, sako toliau, 5758 4| išmintį, nekaip juoktis ir prietarais vadinti. Šiandien taip pat 5759 6| antrame gyvenime su mudviejų prieteliais. Todėl skiriavos nuo jūsų 5760 7| mugę, dvarą, susiedų ar prietelių lankyti arti ar toli visados 5761 6| genčiai ar visų didžiausiam prieteliui, ką darė tokiu būdu. Jusdamos 5762 3| stuopą alaus ir šalip jos priešais du kukuliu duonos padeda. 5763 4| galybė, kaip sakiau, buvo priešinga pirmajai, beje, piktą daranti, 5764 6| 15. didysis pusrytis, 16. priešpietis, 17. pietai, arba pusdienis, 5765 7| ir kropėjus, kurie buvo priežasčia visų tų kruvinų karių ir 5766 3| užsidegus, negalėtų ugnis prigauti susiedo trobesio, arba, 5767 6| atlydos neduodami, bet dar prigėrę tyčiojęsi ir juokęsi iš 5768 4| mano vyriškis. Vadino jį Prigirsčiu, kurs šaukiančius arba meldžiančius 5769 5| sakydami: "Dieve Žempati, priimk mūsų maldas ir aukas ir 5770 3| vėl, noris antrus kukulius priims, teisybės vienok nepadarys, 5771 8| didžturčio meilauti jo, idant priimtų į savo dvaro bernus. Tuo 5772 5| nokės, ir, kurs pirmiau prijojo prie visų tolimesnės dalies, 5773 7| novijo: kaipogi, prie girnų prikalę, liepė jiems tuoįtimpos 5774 5| balkius ir sienas po dvi rindi prikalinėtas briedžių ragų, kurie jau 5775 3| gyventojas yra prie žemės prikaltas. Į namus gyventojo įėjęs, 5776 6| ar girioj bartis išlaužė, prikalus bambą prie aulio ar drevės, 5777 8| trobos neišeiti, o idant prikimštas jų skilvis visokiais skaniniais 5778 3| batvinius taip pat keptus, kurių prikišę sunkas, tankiai jojo į karę 5779 9| radęs ginklų ir pinigų irką prikrautą, kurią nunešęs į girią ir 5780 3| savo skrynias, skryneles, prikrautas pyragų įvairių įvairesnių 5781 3| pasirodyti, kursai, jei ir prileis prie savęs, kukulius atims 5782 4| nebdrįsęs daugiau kirvio prileisti. Tada Jeronimas, stigavodamas, 5783 8| tautoje, kad jis apsižvalgęs primena sau apkerpėjusios senovės 5784 7| trūbų, kurių rūstas balsas priminė kožnam giltinę šalip stovinčią. 5785 4| minėdamas kelis žodžius, primintų sau it stipriai ir mokslą, 5786 3| paimti ir patį iki smerčio primušti; vargšas niekame paguodos 5787 7| neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo. Taip metuose 1320 Gediminas, 5788 7| pilies ponas, turėjo sau pripadėtoją vyresnįjį, anginu vadinamą, 5789 6| raktui laikė ir saugojo, jo pripadėtojas vadinos parakčia; buvo dar 5790 6| paskyrę sau tarnus, arba pripadėtojus, paprastai žyniais, arba 5791 6| skolininkui, tokius sūdas pripažino vergais tų, nuo kurių pinigus 5792 6| per sūdą už vergus buvo pripažinti, ir taip tokiu pragumu: 5793 5| mūsų javus, žales ir lapus, pripildyk mūsų plačias stogines ir 5794 7| drūktieji galai buvo švinu pripilti dėl svarumo, idant tuo siūtį 5795 5| meldės ir pirmuosius kaušus, pripiltus midaus ir alaus, vėl iškėlė 5796 3| paskui svečius, ant galo, pripylęs pilną taurę midaus, metė 5797 5| išmetė per save, kurią vėl pripylus davė svietui gerti pakarčiui, 5798 5| taurę midaus, antrą kartą pripylusi, išgožė į kairiąją pusę 5799 1| amžių, pilni raštai yra prirašyti.~ Jei tiktai pažvelgsim 5800 3| mietas ir stipriai tenai pririštas vytimis, prie kurio pačiame 5801 3| arkliai jau prie užėdžio pririšti, jau palaidi, kažiai, arba 5802 3| kėlės ir prie jaunosios prisiartino. Žynys pirma antgėrė jaunąjį 5803 8| neprieteliai turės, lig prie lenkų prisiartins. Ir taip lietuviai noris 5804 7| seidokų, arba temptinių, prisiartinus neprieteliui, mušė jį savo 5805 6| niekados neprisiekojo, nesgi prisieką už didžiai didelį daiktą 5806 6| jiems visados siekti, kurios prisiekos tokia yra skvarma įrašyta 5807 7| visos apygardos ant lopšelio prisiekti, jog pirmiau visi galvas 5808 3| buvo gyvuliai pasieniais prisieti, beje, karvės, jaučiai. 5809 3| miltų rankovę įkaiščiui sau prisipylė; ir taip, pakelėj ašvienį 5810 3| pradeda verkti ir jam guostis prispaudimais ir neteisybėmis, to vien 5811 6| dešimtines, jų vyresnieji vadinos pristovais. Kožnoj tėvūnijoj buvo dar 5812 6| darbo buvo antveizas, arba pristovas, kurį paprastai nuo vardo 5813 3| rykštėmis dybavoja tol, kol prisuokia jį tą daryti".~ 5814 7| karės dūmą ir rodą, tenai pritarė ir patys lygiai traukė į 5815 6| paskuojų gadynių, ir be svieto pritarimo ir žinios ne vien didysis 5816 3| svogūną, ant anglių iškeptą, pritvėrė, nuo niežų godų sulčia vaistėjos, 5817 6| prityrusiais būtų, idant, tenai prityrę šilto ir šalto, paskui galėtų 5818 3| regėjęs" arba: "Šilto ir šalto prityręs", arba: "Vilko nage buvęs", 5819 4| buvo be pačių, nesgi nuo prityrimo žinojo, jog pačiuoti kunigai 5820 6| yra, iškadą nuo svetimo prityrus savo turtuose, vyrus kelti, 5821 6| pasaulį klajotų ir viso prityrusiais būtų, idant, tenai prityrę 5822 4| ypatingi dievai, nes jo privalingieji vardai, kuriuos girdėdami 5823 3| mišinį, vasarai grįžtant, privaliu laiku sėja, tą patį metą 5824 4| nepermanydami lietuvių kalbos, kožną privalumą ypatingu dievu pramanė. 5825 7| ir kareiviai tais pačiais privalumais tenkinos ir buvo vyrai ne 5826 8| metuose 1688 sueime gavo ir priviliją. Atentį metą anglai buvo 5827 1| amžiaus daug yra minavojamų privilijose, kurių šiandien jau nebrasi, 5828 4| žinodami, su kokiu svietu jų probočiai grūmės, patys nekrūpautų 5829 6| tuo parodyti, jog jo bočių probočius yra buvęs nuo svieto pakeltu 5830 4| didžius gudrinčius, mokytojus protingus ir atentę prajaučiančius, 5831 8| amžinai po sūdus žudė, su jais provodaimes, ir tuo ne vien trukino 5832 8| kurie, būdami išsišylę provomis, nebgalėjo nieko gero savo 5833 8| storastoms reikėjo žemės sūduose provotis, todėl didžturčiai, norėdami 5834 8| tegyveno, nuo ko Parusių, arba Prūsų, gatve vadinos.~ Pačioje 5835 4| dievais šluotražį, raugą, pryparšes, bestiją, ant galo, stokodamas 5836 4| ar nelaimę moterims lėmę. Pučionys, kurie nuo vandens putų 5837 4| žylė prajaučia speigą ir pūgą, ežys padeda jam pievas 5838 3| negalėjo įsnigti ir, jei kur pūgos ir pusnys kame-ne-kame nuo 5839 5| garbintų. Želdink žoles, veją, puikas ant visos žemės, mes dabar 5840 3| dailiais žiogreliais, ant kurių puikos, beje, nasturcijos ar kitos 5841 1| smiltis, neapregimuose tyruose pujojo arba begalinės jūros tyvuliavo, 5842 3| ištraukti, po sniegus it po pūkus voliojos, atvėsę vėl bėgo 5843 7| kame galėjo ir sumanė, arba puldinėjo į svetimus kraštus plėsdami, 5844 6| idant jos vyrai ne namie pulėtų, bet po visą pasaulį klajotų 5845 6| tarp savo karvedžių, arba pulkorių, kiti rašo, tarp savo sūnų, 5846 6| grūdas, svaras, stukas, pundas, birkova.~ Laiką lykavo 5847 3| vyžo, iš mauknų palagus, pūnes ir lapines sau dirbo, apynių 5848 7| kantrybę ir narsybę Margerio, Punios pilies vyro, kursai, metuose 5849 4| deginę jam ant garbės taukų puodelį, dykęs jis visų brangiųjų 5850 8| dailides, kalvius, čebatorius, puodžius, plytninkus, balnininkus, 5851 3| pyragus, bet stėkius, guires, puokius ir kitas žuvis bei mėsas 5852 5| visiems nutiks, kurios, noris puotas ir gėrynes savo artimų genčių 5853 4| atentę reiškę. Vadinos dar puotininkais, arba ragučiais, tie kunigai, 5854 2| motriškų; darbai ir knebiniai; puotos, suvodbos ir viešės.~§ II~ 5855 3| juodi ar margi sijonai visas puošė, nes idant, šlapjurgiui 5856 8| vien savo išeigą ir iškilmę puošti ir didinti, bet dar ragotines, 5857 3| valgį turintys. Valgė dar pupas, žirnius, riaušius, vėdarus, 5858 3| žmonės buvę ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais, platveidžiai, 5859 3| Ne mano kiaulės, ne mano pupos" arba: "Kas man lig to, 5860 9| norėdamas kas norint druskos pūrą gauti davė antram sabalo 5861 6| druskinė, dvolikis, sėtuvė, pūras, bačka, vežimas. Miera, 5862 3| arba plonių kvietinių ar pūrinių, kakaly ar ant anglių keptų, 5863 3| lovose bipsodami, neištižtų, purpti ir pūti nepradėtų. Todėl 5864 3| nuo žemės per uolektį ar pusantros pakeltas ant trinkų ar didelių 5865 4| vadinos, kurie lėmė nuo vėjo. Pūsčionys nuo pūtimo, kurie antpūtimu 5866 6| 19. po pakaičio, 20. po pusdienio, 21. pavakarė, 22. mažoji 5867 6| priešpietis, 17. pietai, arba pusdienis, 18. pakaitis, 19. po pakaičio, 5868 3| dovanas prieš dovanas antrai pusei pagrąžinti, bet dar ūkvaizdžių 5869 3| kiemo, juo didžiau visose pusėse traškančios girios niūksojo, 5870 7| dirbti, į kurių bokštus pusgyviams reikėjo tąsyti kalkes nugraužtomis 5871 7| ant kurios buvęs skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje 5872 3| sienos ant tos sijos buvo dvi puskazilininki karteli, per pusantro sieksnio 5873 7| nubengia dainuodami noris pusnakty. Dar vienas raštininkas, 5874 3| įsnigti ir, jei kur pūgos ir pusnys kame-ne-kame nuo medžių 5875 3| žodžiais buvo; todėl visi basi, puspliki lyjant, sningant ar dergiant 5876 3| pavasarį grėbstė. Nuo ryto, pusryčioti eidami, visi prausės ir, 5877 6| arba švinta, 12. mažoji pusrytėlė, 13. išaušo, 14. saulėtekis, 5878 8| krikščionų, jau lig didžiosios pusrytės, jau lig pietų, žydai pirkti 5879 6| saulėtekis, 15. didysis pusrytis, 16. priešpietis, 17. pietai, 5880 3| marę įsikišusiame, arba pussalėj, Kimerija vadinamoj, regis, 5881 3| Greta kamaros sienos per pustrečio sieksnio ėjo pervarinė drūkta 5882 8| kiti gudai erulių kraštą, pustuštį paliktą, šiandien Pamariu ( 5883 7| Dieve kūrėjau, supyk ant pūstytojų, užtik juos."~ Atsiartinusi 5884 3| neturėjo tiek trobesių, vadinos pusūkiu, o jei du trobesiu ar vieną 5885 3| Ne vien didieji ir pusvaikiai buvo taip skudriais ir veikliais, 5886 3| Ąžuolai, šermukšniai, ievos ir puteliai taip pat vaisių nešė, kuriuo 5887 4| Ąžuolus, šermukšnius, ievas, putelius dėl to taupė, jog jų vaisiais 5888 3| bipsodami, neištižtų, purpti ir pūti nepradėtų. Todėl ir apdarą 5889 4| nuo vėjo. Pūsčionys nuo pūtimo, kurie antpūtimu savo dvasios 5890 8| į rytus lig Možaisiko ir Putivlio pilių, tad Lietuvos prekyba, 5891 3| gumbuodamies metyles gėrė, nuo putmenių lipštukais ar ievų kaišenomis 5892 3| gyvulių ir paukščių bei putnių augino Ar lesino, nekaip 5893 4| kurių voliojami vandenys putojo, ir taip toliau, kuriais 5894 3| sušyžusius vaikus tildydama, putrele džiugina. Jei į vandenį, 5895 6| šėmis, žalis, žilis, margis, putris, škulis, šmulis, keršis, 5896 3| sako, - pievoj karklyną, putroj kankolą"; lygia dalia į 5897 3| šaltą vandenį ir žalios putros pasrėbęs, keliavo toliau. 5898 4| Pučionys, kurie nuo vandens putų reiškę atentę. Vėjonys vadinos, 5899 3| kaip mietininkę eglelę ar pušelę viena ranka it kanapę išrauti, 5900 3| ropojo pirma ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant jos gulinčio 5901 8| parduodami, tenai gi jis įkūrė pūškarnę, kurioje pūškas liejo, kurios 5902 8| lietuvių ginklinyčios ir pūškarnės buvo jau suirusios ir veja 5903 8| įkūrė pūškarnę, kurioje pūškas liejo, kurios grioviai ir 5904 8| ašaromis, kiti topolių ar pušų taip pat iškoriavusiomis 5905 7| padargą, grįžtant iš karės, pydė grobį, nuo neprietelių sugrietą. 5906 4| tardami, jog ugnelė gesoma pykstanti. Šiandien Žalgirėnuose apie 5907 4| Pikčiu, Tratintoju nuo žodžių pykti, drebėti, dergti, galuoti, 5908 8| kurios Gedimino ir Vytauto pylomis, ardymais ir šulinėmis vadinusios. 5909 1| kalnais šiandien vadinami, pylos per ežerus ir versmes daugioj 5910 3| minavojau, buvo ritinis, pylynė, suopynė, stutės, tabalai, 5911 3| tinklų megzti, virvių sukti, pynų pinti, mezginių megzti, 5912 3| turėjo piemenėliai molio pypynes, su kuriomis pavasarį ožaičius 5913 3| vaišindami svetį, ragina gerti ir pyrago kąsti ir ragindami nesako 5914 9| Lietuvos raudonasis turėjo 10 r. Lietuviai kalė pinigus 5915 1| parodžiau, kurioje išrašytą radau, ir patarlę, kalboje tebesančią, 5916 5| kaip buvo įstatyta, tas radęsis viena valanda didžiai išmintingu 5917 9| sidabro ir vario.~ Paskiau, radus auksą ir sidabrą, pirmieji 5918 9| jūromis į Žemaičių pajūrius ir radusiu tenai pajūry didelę mugę ( 5919 6| spietlių tų bičių jam už radybas grąžino.~ Tėvo palikimu 5920 5| į trobos sieną vinį arba ragą, o žyniai į žinyčios sieną 5921 3| sienose tų trobų buvo briedžių ragai įkalinėti gembių vietoj, 5922 5| žmones, žavėtininkus ir raganas. Nebuvo kitos linksmesnės 5923 4| peklą, kurioms pikčiurnos ir raganos tuoįtimpos žarnas jų tąsančios, 5924 7| ant kurio galo buvo landus ragas antmautas, nuo ko ir vadinos 5925 3| Nesgi, vaišindami svetį, ragina gerti ir pyrago kąsti ir 5926 3| gerti ir pyrago kąsti ir ragindami nesako prašau, bet prašom, 5927 6| vaišintojas, ūkės riekėjas, ūkės ragintojas, kurių darbas buvo, atėjus 5928 4| Pragartu, Jodu, Bubiu, Ragočiu, Kipšu, Kelmu, Juodžiu, 5929 4| Vadinos dar puotininkais, arba ragučiais, tie kunigai, kurie ant 5930 3| geležį ir druską. Pačius ragus žvėrių vienus ant kesčių 5931 8| Merkinės, Vilkmergės, Kauno ir Raigardo pakelėmis buvo tų prekių, 5932 3| ir sukrios, akys žydrai rainos, kūno didžiai balto, veido 5933 6| kad niekas nebaidytų jų raistui esant, vadinos vebrininkais; 5934 7| sustoję it ant pluostų, o raitieji, įrišę į arklių uodegas 5935 3| kaip tinkamos ant galvų raizgė, kurios tankiai su įpintais 5936 3| nuo vėtrų, kaip sakiau, raizgiai sudribusias, tarp kurių 5937 3| plaušomis bei vytimis siūlojo ir raišiojo. Iš tų pačių lunkų vijo 5938 3| vadui savo žodžio avelę ar raištį, o ši atkaliai jaunajam 5939 3| didelis vilnonas baltas raištis, pailguotinas, retai juodas 5940 3| sietai, sėtuvės, saikai, rakandos ir tas, kas prie miltų pridera, 5941 6| buvo dar tie vyresnieji: raktininkas, kurs lobius didžiojo kunigaikščio 5942 6| didžiojo kunigaikščio už raktui laikė ir saugojo, jo pripadėtojas 5943 4| metus tylėti, praėjus tam rakui, kurs išturėjo nekalbėjęs, 5944 6| kiekvienai paveda, tingines ir rambiąsias iš aulio, it iš ūkės, vairo 5945 3| rugsėjo mėnesio, kurių jei rambus artojas nepasėjo lig Matkibožo, 5946 6| ant to sutikti, kuriuos ramdydamas kūrėjų kūrėjas tokį įstatymą 5947 3| vidury buvo pasietas ąžuolo ramentas, vąšu vadinamas, žemajame 5948 3| tarsi viens kito karšatį ramstantys. Liepynuose, beržynuose 5949 3| kamienų ir stuobrių augdami ramstės ir kalstės. Žmogus tenai 5950 1| klėbininkės pušys auga, į padanges ramstydamos, ar ąžuolai, šimtais metų 5951 8| Valakų žemėje senovės kapuose randamas.~ Antrasis kelias, kuriuo 5952 9| tos dienos evangelijoj randamus, vadina ilgaisiais grašiais 5953 4| einantys į dangų, kuriame randantys grakščias žmonas, baltus 5954 3| yra ypatingu, jog, jei kas randas ant smerčio pasmerktas, 5955 3| kelti, idant visados būt rangiu drausti ir ramdyti savo 5956 7| užmušus, antras kad prie rankos būtų. Didelėj ir baisioj 5957 4| rėda randama yra kunigų rankose, nesgi anie visados sakės 5958 3| kelią iškeliaudamas, miltų rankovę įkaiščiui sau prisipylė; 5959 7| baltą trinytinį maišą su rankovėmis.~ Kad jau visi buvo susirinkę 5960 4| ūkininkais, dailidėmis ar rankpelniais. Linksminęsi tenai, saldų 5961 5| ar kaušą, neprikišdamas rarikų, pėr galvą išmetė tuščią, 5962 3| jog, ištekėjusi už jo, ras sau gaspadorių, užtarytoją 5963 4| vidury paslėptus lobius rasiantys. Visos kitos tokios vietos, 5964 8| ponus malonesnius dėl savęs rasiąs.~ 5965 8| raštininkų, tą pačią teisybę rasim, nesgi pagal jų žinią Odinas, 5966 3| nenučiuši, negut nuo medžių rasos jei sudrėksi; todėl neišžengiamos 5967 7| viršaus, ant kurio buvo rąstai ir ronai sukelti, idant, 5968 9| kurio amžiaus būt esąs rastasis pinigas, nesgi jų vardai, 5969 3| medėj brūzdė, jaukurus, rąstus ar ronus kirsdami, keres 5970 3| durų vadinos tarpikiu, arba ratainyčia, kurioje ratai, važiai ir 5971 7| kuriuos paskui iš teutoniškumo ratmistrais pramanė, ant galo karūžuosius, 5972 5| krosnį suvestos, it kaip ratpėdžiai į stebulę sukalti. Ant galo 5973 5| linksmos šokinėdamos ir ratuodamos; parėjusios į tą kiemą, 5974 5| tas turėjo samdyti svetimą raudę, kuri jo vietoj raudotų. 5975 5| Piną upes gyvenantys, tos raudinės minavonę ant kapų tebdaro 5976 7| juodis, keršis, plesnis, raudis, dulis, žergštis, juodbėris, 5977 6| vadinos Mikniškė, jei Raudys - Raudiškė dėl žinojimo, idant, jam 5978 7| ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodami ir garbindami jo karės darbus, 5979 9| truputėliu į vieną vengrų raudonąjį. Kunigas Daukša, žemaičių 5980 3| iš šventos ugnies išsėmę, raudonas pirkšnis gėrė ir apžadus 5981 9| metuose 1560 kaltas Lietuvos raudonasis turėjo 10 r. Lietuviai kalė 5982 3| kūdikėliai mažtiteli, išsprūdę raudoni, it iš ugnies ištraukti, 5983 9| žinomi, kokie buvo Lietuvos raudonieji, nes to amžiaus yra žinomi, 5984 9| arba rokavo, į šimtą vengrų raudonųjų, tai yra dvi kapi Lietuvos 5985 3| kaip jei kalnėnai, jotą raudonuose laukuose. Gyventojai to 5986 9| kalė ir aukso pinigus, arba raudonuosius, lig šešioliktojo amžiaus 5987 5| svetimą raudę, kuri jo vietoj raudotų. Ir taip šiandien dar senu 5988 6| buta vadinos Mikniškė, jei Raudys - Raudiškė dėl žinojimo, 5989 4| šiandien teturėjom". Jei raugas vyko, vadino ją Raugutine. 5990 8| svetimas mieles savo kailiams rauginti. Užvis atradus ketvirtąją 5991 3| sėtuves, minkytuvius, lovius, raugtines, kipius, geldas, muldas, 5992 3| pasikąsdami, iš maldų ar raugtinių ir kitų kodžių. Paprastai 5993 5| gaspadinės, norėdamos savo raugu pasigirti savo šeimynai, 5994 5| gyrė gėrimo raugą, arba raugutį; prašaleičiai, nepermanydami 5995 4| Jei raugas vyko, vadino ją Raugutine. Vadino Guže nuo žodžio 5996 8| Abalos, arba Basilėja, arba Raumonija vadinama, ant kurios pavasariais 5997 3| tai čia - ar tave, ar mane raus giltinė; "Liksiu, neliksiu, 5998 8| grįžti ir tenai pats žemę rauslioti, jei to neturėjo, tad reikėjo 5999 3| Mažosios savo rūtas augino, ravėdamos ir visaip jas gerbdamos, 6000 3| grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ėjo tenai džiaugtis savo 6001 3| raštininkai, paskesniuose amžiuose rašantys apie tautas, gyvenančias 6002 4| Antrasis raštininkas, paskiau rašąs, sako: "Žemaičių pajūriuose ( 6003 4| Taip sutinkant senovės raštams linkui nuomonės lietuvių 6004 3| patys buvo balti žitkuoti raštiniai sijonai ir avalai, nuotakos 6005 4| randam ir visų senuosiuose raštininkuose: kaipogi Herodotas rašo, 6006 7| Dar vienas raštininkas, rašydamas apie lietuvių būdą metuose 6007 6| it būt gromatą, jo ranka rašytą, perskaitęs. Nuo ko kalnėnai 6008 1| kartu, jau svietui pradėjus rašyti, nė pasakomis nieksai jų 6009 6| ne svetimi.~ Antras rašytojas, gyvenąs pirmajame amžiuje 6010 3| įsiręžę piauna, aukštus ražus palikdami; jei kurs geras 6011 3| minkytuviai, muldos, muldelės, rėčiai, sietai, sėtuvės, saikai, 6012 4| retesnės, svietas tuo tarpu, rečiau matydamas, dar didžiau nusitvirtino 6013 6| juos tikrai įsakymu dievo rėdant, todėl klausė jų pamokslo 6014 3| lietos gudryboj ir ūkės rėdoj visados protą ir išmintį 6015 8| nebturėjo nei meilės dėl savo rėdos, nuo kurios nė nuo kur nė 6016 8| didysis Lietuvos kunigaikštis, rėdydamas Lietuvos ūkę, metuose 1323 6017 6| ne vien tarpininku, bet rėdytoju ir teisdariu tarp žmonių: 6018 3| pirmuosius geradėjus ir rėdytojus, kurie buvo jiems įsteigę 6019 8| vadinamus, idant pačios pilys rėdytųsi ir steigtų visa tą, kas