| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
6020 5| dienai.~BUDYNĖ~ Ligonis, regėdamos mirsiąs, pavadino pas save 6021 7| kunigaikščiu, kuriuodu, regėdamu, jog sukeltas svietas nuo 6022 4| nieksai šiame pasauly nevyktų. Regėjos jiems, jog jis rodąs savo 6023 4| savo ūkę mylinčius, svieto regėjusius, gero .ir pikto prityrusius, 6024 3| Lydos lig pat Rygos papilio, regės kame-ne-kame, noris tarp 6025 6| Žemaičiuose didžiai vėlai dar yra regimas: kaipogi veizint į reistrą 6026 6| tą kas dieną savo akimis regit, tai išmintingai galit ant 6027 3| arba: "Kas yra žadėta, tą reik ir attiesti", arba: "Tai 6028 4| girdėdami pasakojantį savo reikalą, spėriai galėtų jį permanyti, 6029 6| vyresniesiems, kuriuos ūkės reikalai trukino nuo namų darbo, 6030 9| nereikėjo, todėl, kas ko reikalaudamas, kaitė daiktus arba galvijus 6031 4| upėse ir ežeruose globos reikalaudamos. Vienok nuožmių žmonių, 6032 4| garbintojų; jei trečioje dienoj reikalaujančios aukos negavęs, tad paskui 6033 4| išsijautoti nuo vėlės, ko ji reikalavusi dėl savo išganymo; vadino 6034 6| ir visus tuos, kurie tame reikale tą darbą atliko, vadino 6035 3| ir kitas žalesas, žiemai reikalingas, grybus slėgtus, girą, taip 6036 4| stoikai ir kiti šventi baldai, reikalingi auką, arba apierą, atliekant. 6037 4| vaisiais ne vien paukščiai reikalingieji mito, bet dar gilėmis ąžuolo 6038 3| tie daiktai taip didžiai reikalmgi žmogaus gyvenime, jog be 6039 3| padeda". Atlikimas darbo ar reikalo jų džiaugsmu buvo, o pailsis 6040 9| pagalbos, negali pakakinti savo reikalų, nes turi nuo kits kito 6041 3| pagalbą duoti, jei to būt reikę. Ir taip išimintingi kalnėnai 6042 4| koja tą šventą vietą, tad reikėjusi jo krauju dievus užrūstintus 6043 7| neprieteliams norint jas apgulti, reiktų daug kareivių su savim vesti.~ 6044 4| svietui lėmė ir štikinėjo, reikšdami laimę ir nelaimę atentėj, 6045 5| apsidariusios, vaidinos svietui, reikšdamos savo rūstas dienas ir gorindamos, 6046 4| jautojantiems nekuriose notyse reikšti laimę ar nelaimę; vienok 6047 5| ką tie žodžiai jų kalboj reikštų, patys nesupranta ir nežino, 6048 7| žemlionų, ką gal regėti reistre Lietuvos ūkės kareivių, 6049 7| nerado kaip reikiant, tokį iš reistro išpaišė. Atlikusysis arba 6050 6| kūrėjas Brutenis yra visados reiškėju. Ant ko būk visas svietas 6051 4| Perūnas, pagal jų nuomonę, reiškęsis svietui šilima, nesgi tą 6052 4| ženklą į ūkės žymę, nesgi tuo reiškusi, jog, atėjus tam ženklui, 6053 3| pailguotinai ketvirtainis, reja vadinamas, kuriame javus 6054 3| kluono pakloję kūlė. Toje rejoje buvo ketvirtainis rentinys, 6055 3| brūzti taip, jog, vargu vargą remdami namuose, dirvose ir giriose, 6056 8| ermyderiais ir nelaimėmis remiamas, traukės amžiais į šiaurę, 6057 3| pasitiekti ojų nuo savęs remti ar antram pagalbą duoti, 6058 3| gelžgalį ant dantų dėjo, rėmui piaunant arba sriegiant, 6059 7| Pėstieji daugiau kariavo rendėtais brūkliais, kokius gal dar 6060 7| senovėj pėsčiųjų buvo ginklais rendėtiniai brūkliai, o raitųjų kestės, 6061 7| susirėmus, kibo į brūklius rendėtinius, ant galo puolė ant neprieteliaus 6062 4| daiktų, kuriais džiaugdamos rengias ilgainiui jį garbinti, kaipo 6063 7| ketvirtainę, įdėjo tenai rentinį jau medžio, jau akmenų, 6064 3| rejoje buvo ketvirtainis rentinys, aukštesnis už rejos sienas, 6065 5| pripilta rakanda, kurią resnasis vyras paduodamas gaspadoriui 6066 3| smuklūs, kaip stambūs ir resni žaliūkai yra galintys prieš 6067 7| kaip geležis buvo didžiai reta, taip ir ginklai buvo brangūs, 6068 4| kirminai buvo kitos veislės ir retesnės, svietas tuo tarpu, rečiau 6069 6| toliau, nesgi pinigai didžiai reti buvo ir jų niekam nereikėjo.~ 6070 7| jotas keliauja." Nuo to retoj kalboj terasi tiek vardų 6071 9| latais, pagal brangumą arba retumą to daikto, nesgi paskesniuose 6072 3| sėja, piauna ir valija; retuosius skynimus miežiams laiko, 6073 8| Pernavos, Lindės, arba Revelio, Narvos, Tarapato ir Kesės, 6074 6| karalium, nuo žodžio lotyniško rex, regis - karalius. Pasibengus 6075 3| girdimi. Garsus raštininkas Rėza, sulasęs jų kelias dešimtis, 6076 3| buvo, kaip jei vyriškųjų, rezginės ar vyženos, tiktai vyrai 6077 1| aiškiai matomos ir dirvos arba rėžiai paskaitomi, lygia dalia 6078 5| šeimyną dešromis, vėdarais, riaušiais, kogalvėmis lig persivalgant, 6079 3| Valgė dar pupas, žirnius, riaušius, vėdarus, košę ir šautą, 6080 3| miežiams laiko, nes pūrai riebesnę žemę mėgsta. Ir taip į tokias 6081 3| pastatė midaus kaušą ir duonos riekę jaunosios skreite; pirma 6082 6| ūkės vaišintojas, ūkės riekėjas, ūkės ragintojas, kurių 6083 8| kurią, nuo vieno kočėlo riesdami ant antro, pertraukė nuo 6084 5| dainuodamos: "Imkimės varpates, rieskim kuodelius, statykim stakles, 6085 6| Ariogalos, 7. Viešvėnų, 8. Rietavo, 9. Biržėnų, 10. Biržinėnų, 6086 3| padirbti, kurie be arklių rietės, nes, negavęs nė nuo vieno 6087 6| storumo buvo: žiupsnis, rieškutės, gniūžtis, našta, klėbys, 6088 3| žiedus sukeitė ir keimarį riešutą suvalgė, nesgi iki šiol 6089 3| motina jaunąjį ir piršlį riešutais vaišino. Paskui visi linksminos 6090 4| kursai kaipo smakas vis rijo žmones ir gyvulius; todėl, 6091 4| pramanyti, ar nuo prašaleičių rikliai surašyti. Gintautas buvo 6092 3| koks kūną nelepino: kaipogi Rimgaudas, Vytenis, Gediminas, Algirdas, 6093 5| gražią žmoną, dailų žirgą, rimtą ginklą, darbią šeimyną, 6094 3| ne taip smulkaus, kaip rimto, ir pety vyrai žaliūkai, 6095 5| balkius ir sienas po dvi rindi prikalinėtas briedžių ragų, 6096 7| traukė į karę bei priešakinėj rindoj kariavo, rodydami savo kareiviams, 6097 4| kūrėjų kūrėją tarp kareivių, rindose stovinčių, kurį išvydęs 6098 3| pragyvena ir praturtėja rinkdamies, kuriuos, noris ne krikščionis, 6099 5| akmenų, it pačiame vidury to rinkio suskliautė keturis plokščius 6100 3| valgyti?" Duokles, arba rinkliavas, dvejas, trejas į ūkės skarbą 6101 6| naujomis duoklėmis, naujomis rinkliavomis, naujais darbais, ne vien 6102 5| pastatė. Lydėtojai tuo tarpu rinkos tenai tyliai, kuriems suėjus, 6103 8| ėjo tenai aukso sidabro rinkti, todėl reikėjo ne vien laivams 6104 3| bokštų, nuo kelerių metų riogsančių.~ Sukrovę į daržines, 6105 1| šimtais metų skaitantys, riogso, tačiau nieksai nežino nė 6106 3| jau didumą minavojau, buvo ritinis, pylynė, suopynė, stutės, 6107 3| raštininkai vadino Žemaičių kraštą Ritland, taip pat vardu, iš lietuviško 6108 3| pasakoja, jog vėlės kana kados rodančios. Niekame nėra taip gražaus 6109 4| žvaigždes sekė; kaipogi retai rodančiosios žvaigždės visados reiškė 6110 1| žiemos laiku savo žagams rodanti, tarp kurių tiktai viena 6111 3| įkalinėti gembių vietoj, rodantys skaitlių metų praėjusiųjų. 6112 3| lietuviškos, išrašytos grekonų rodbalsėmis, tą mums stigavoja. Kas 6113 3| vietoje žem, žemija: kaipogi rodbalsės ž anie savo kalboje būtinai 6114 5| nutroškino, nesgi jiems rodęsis toksai smertis dievo malone 6115 3| tėvus oliava būdama ir tuo rodydama, jog atentėj bus didi gaspadinė 6116 4| laimingus ir nelaimingus metus rodysiančiais, tarp kurių paskuojoji plyta 6117 8| išguldėm. Kas dar aiškiau rodysis, jei priminsim sau, jog 6118 4| didelybę praėjusiojo svieto rodytų, nes tiktai sutrynėję ginklai 6119 7| negalėdami grioviu apsikasti, rogėmis ir šlajomis apsitaškavo, 6120 7| bepaskysti, tuojau tvėrė iš rogių tašką abejoj šaly savo rindos, 6121 7| mirus, lygiai degino ant rogo su pačiu jo žirgą, paskiau, 6122 3| jų kalboje, nesgi, būdami romaus būdo, retai tesivaidijo 6123 4| žinyčios, prašaleičių raštuose Romove vadinamos, toksai yra aprašas. 6124 7| neprieteliui į pilį, galėtų jį tais ronais, paritinus į pakalnę, nublokšti. 6125 6| sau devynias opas, arba ronas, savo ragotine būk įžeidęs, 6126 4| sveikas kėlęsis ir niekame ronos negalėjęs parodyti; tad 6127 7| jo karės darbus, idant, ropodamas per žiaurų kalną į dangaus 6128 3| taip keleivis keliaudamas ropojo pirma ant pavirtusios pušies, 6129 4| šiandien gudiškai išversti, Rosa, Raseiniai, Rusnė, Rusė 6130 8| namų, nei bažnyčių, nei rotušių mūro, ko beklausi kitų patogių 6131 6| susibarę apie ežias ir rubas savo gruntų, paprastai vyrai, 6132 3| Angis Lietuvos tauta rubežavo nuo saulėlydžio upe Isla, 6133 6| pirma grivinomis, paskui rubliais vadino. Be to, dar paskuojuose 6134 9| muštus arba penkis gudų rublius, yra lietas ir įkapotas 6135 6| kito davado nuteisinti savo rubos, tuojau metė žemyn nuo galvos 6136 4| žemaičio, o gudą kaip šunį rudą". Tą girdėdami prašaleičiai, 6137 3| butas įkūrę, tad vadinos Rudaičiai, Mėmaičiai, Meškeliai, tai 6138 3| buvo rudos, tie ir sermėgas rudas dėvėjo, nuo ko rudsermėgiais 6139 3| visa nuo lauko nuvokę, rudeniui bengiantis, kas metą didžią 6140 4| sniegu ir tvanais. Taip pat rudenop, neleisdamas svietui toliau 6141 3| Mėmaičiai, Meškeliai, tai yra Rudės, Mėmos ir Meškio vaikai. 6142 3| Ir taip vienų avys buvo rudos, tie ir sermėgas rudas dėvėjo, 6143 3| sermėgas rudas dėvėjo, nuo ko rudsermėgiais vadinos. Kitų avys juodas 6144 3| baltsermėgių ar pilksermėgių ir rudsermėgių valdymierų, kurie barniai 6145 1| sausuose vėjuose, kailis į rudvarį pavirto, kiti, kitose vietose 6146 3| putra, kuri supilta kubile rūgo; pavalgius kitų valgių, 6147 8| raštininkas metuose 1680 gyvenąs, rūgodamas ant lietuvių, jog nieko 6148 5| jog kokia noris dūšelė rūgoja ir nenori į trobą eiti, 6149 4| pradėjęs verkti ir ant Jeronimo rūgoti, jog jis šventus dievo namus 6150 6| birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpiūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 6151 6| mėnuo, 8. rugpiūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių 6152 3| švenčiausios, 15 dienoj rugsėjo mėnesio, kurių jei rambus 6153 3| buvo batviniai, kuriuos rūgusius, smulkiai kaponėj sukapoję, 6154 3| slėgtus ir džiovintus, užvis rūgštai virtus. Tokiu būdu misdami, 6155 3| suvirintą, įpylė pradarui rūgšto pieno, tuo kartu vadinos 6156 3| Mikniške, jei Rukys - Rukiške ir taip toliau; nes jog 6157 5| degino. Pradėjus dūmams rūkti, tylusonys ir lydusonys 6158 3| Miknius - Mikniške, jei Rukys - Rukiške ir taip toliau; 6159 3| žydėdamos smaigstės. Vidury tos rūmės it po pat langais trobos 6160 4| kaip regis, netoli nuo rūmo kūrėjų kūrėjo, atmenant 6161 6| nuo tėvo vardo Mitkaičiai, Rumšaičiai, beje: Mitkaus vaikai, Rumšos 6162 6| Rumšaičiai, beje: Mitkaus vaikai, Rumšos vaikai. Jei būt du ar trys 6163 7| jūros ledo tarp Rygos ir Runo salos. Taip pat tankiai 6164 3| vargsi vargužėlius, rūpinsies rūpesnėliais" etc. Tuo tarpu trobos asloj 6165 3| ar dainuoja. Nuvargęs ar rūpesningas saviep niūniuoja, tarsi 6166 4| kliautį tarp visų antturėti, rūpesningus guodžioti, nemokančius pamokyti, 6167 4| jį numaldyti. Iš svieto rūpesnių, vargų ir sopulių gėrėjęsis 6168 3| šiandien dar taria į žmogų, rūpinantis įsteigimu kokio daikto ir 6169 5| garbino dievą ne verkdami ir rūpindamies. Tai ir jų šventės buvo 6170 4| žvėris kad neprarytų; tuo rūpindamos, vakarop išgirdusi balsą 6171 4| kalnėnai ir žemaičiai didžiai rūpinęsi tikumu savo dūšių atenčioje, 6172 3| vainikėlio, vargsi vargužėlius, rūpinsies rūpesnėliais" etc. Tuo tarpu 6173 4| Rosa, Raseiniai, Rusnė, Rusė tą teisybę tebstigavoja, 6174 4| Toje žinyčioj amžina ugnis rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko, 6175 4| vadinos rusnės, nuo žodžio rusėti, arba amžinai degti, tai 6176 4| amžina ugnis ant garbės dievo rusinama buvo, vadinos rusnės, nuo 6177 3| iškūlę paslepia grūdus rūsiuose tarp tankių lieksnų, tyčiomis 6178 7| motriškosios, nenusiminusios ta rūsta diena savo ūkės, artinantis 6179 5| langus dunksinoja ir cypčioja rūstai, skelbdamas gaspadoriui 6180 4| uokse buvęs išblėškęs senis, rūsto veido, barzdos nutįsusios 6181 3| dar yra stebuklingesniu, rūstoj ir kruvinoj dienoj motriškosios 6182 4| saulės visa nuliūdusiu ir rūstu, beje, naktis, nesgi, kur 6183 4| Apačioj tos sukrautuvės buvęs rūsys, kuriame varles, žalčius 6184 3| Kas beaugins žaliąsias rūteles? Kas belesins margąsias 6185 5| motinai ar tėvui, vargutės rutula ant galvos noris trinytį 6186 5| motriškosios nebalintų drobių rutulius ant galvų sau rutulo, nebalintais 6187 8| prekiojo su valakais, arba ryimonimis, šiaurės žvėrimis ir gyvuliais, 6188 6| vieną patį vergą, vadinos rykiais, arba karaliais". Todėl 6189 6| ir Vaidovyčiui, seneliui rykiui, ant tos pačios malkinės, 6190 1| beje: savo viešpačius, rykius ir kunigaikščius, kurie 6191 3| sveikesnis bus" arba: "Su rykšte kūdikio į kapus nenuvesi, 6192 8| daugybe gintarų, jog visas Rymas stebėjos užvis į vieną luitą, 6193 3| Į kurias, regis, įprato Ryme būdami ir per 14 metų Valakų 6194 3| sau telkti, kariaudama su rymionimis, o paveikta nuo jų įsitraukti 6195 6| ąžuolais ir tris dienas tenai rymojo, nė vienas nė žodžio nepratardamas, 6196 3| pat vardu, iš lietuviško rytai ir teutoniško žodžio land - 6197 3| per žmogų, sako jam labas rytas, laba diena, labas vakaras, 6198 7| tą barą šiandien, aš jums rytoj duosiu arklius į bažnyčią 6199 8| platburnius, arba totorius, rytuose, lietuviai tarės nė kokių 6200 3| dirbo, elgimesi godą, o ryžimesi atidę rodė, nesgi nė vienas 6201 6| įstatymus pastiprinti, todėl ryžusiuos tokios gudrybos tai lietai 6202 4| veisės brangūs žvėrys, beje: sabalai, vebrai, kiaunės, audinės, 6203 9| druskos pūrą gauti davė antram sabalo kailį arba penkis, šešis 6204 6| metuose 1238 Vilhelmui, Sabinų vyskupui, savo siuntiniui, 6205 8| briedinis diržas su vario sagčiais, pirma goda ir gašumas senovės 6206 3| pat klastės marškonomis sagėmis, kurias galėjo kaip tinkamos 6207 3| ant galvų rūtų vainikus sagstė, palaidose bizose įpinti 6208 3| rėčiai, sietai, sėtuvės, saikai, rakandos ir tas, kas prie 6209 8| tad Lietuvos prekyba, kaip saikiau, tuose kraštuose prasiplatino. 6210 4| šiandien dar patarlė rodo, saiko: "Eik sau po giltinių" arba: " 6211 8| pardavojąs daiktus uolekčia, saiku, svaru, taure, arba kiličku, 6212 8| kuriuos egipčionys vadino sakal. Paskiau žinoma yra, jog 6213 6| lizdų neplėšytų, vadinos sakalininkais; tie, kurie didžiajam kunigaikščiui 6214 6| vadino; ir taip: šienininkas, sakalininkas, abažininkas ir taip toliau. 6215 7| žirgu, su pėdsekiais, su sakalų pora, su ginklais ir su 6216 8| penicijonys tarė gintarus esančius sakų spuogais, grekonys vieni 6217 3| beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiui 6218 4| patvirtinimo viso to, kas yra sakyta, gana bus pridurti tą, ką 6219 3| žodžiais maloniais, kaip medum saldžiais, turi visados kalbėti, nesgi 6220 3| suvirintas, ir truputį pienu saldžiu pražilinta; juo daugiau 6221 8| gintarus į pilis Albiją, Salgotę, kuriose pardavojo grekonims 6222 8| penicijonys statė gintarus Saliamonui į jo bažnyčią smilkalui. 6223 8| plėstis. Dioskuras, arba Salpilė, Uksinėj pajūry buvo abelnąja 6224 3| garvilka vadinamas, kame salyklą džiovino; pažastėse tos 6225 3| duobos buvo doris, arba salyklininkas, kuriame buvo langelis, 6226 3| beje: getais, masagetais ir samagetais, pagal tą, kaip, medėse 6227 3| teutonų raštuose įrašytą vardą Samaite vietoje Žemaitei. Vadino 6228 6| kurias taip vadino: 1. sambrėškis arba brėkšta, 2. santėmis 6229 3| mazginiai, beje: kaušai, samčiai, druskinės, įliūdai, menturiai, 6230 8| ginklą pratinos, nei kareivių samdė neprieteliams ramdyti, nesgi, 6231 3| gyventojus to krašto vadino Samländer, tai yra žemaičiai, beje: 6232 3| žemaitiško ir teutoniško, ir taip Samland, iš žodžių žem ir land, 6233 6| kurių vardai tie yra: Litvo, Samo, Sudo, Nadro, Šalauno, Notango, 6234 3| audeklus, beje: audimus, samplėšinius, viennyčius, trinyčius, 6235 4| o svietą nuvergti; nesgi samprotavo, jog žyniai taip pataisys, 6236 3| kitų valgių, kožnas jos po samtį antsrėbė dėl pasistiprinimo. 6237 8| Krokuva), Asanką (Senąjį Sandeką), Setują (Čyche), Singonę ( 6238 3| gulinčias drūktas drūktesnes sankritas, jau nuo karšaties, jau 6239 3| ir padarynei tekirto, o sankritomis ir sausšakėmis namuose šildės; 6240 3| įlįsti. Nuo audrų ir vėtrų sankritos gulėjo ant kita kitos suraizgytos; 6241 6| sambrėškis arba brėkšta, 2. santėmis arba sutemo, 3. vakaras, 6242 3| tuos ir tiems pavėdžius sapnus pramanė, kuriuos ilgainiui 6243 3| nutinka, tuojau taria namų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį.~ 6244 7| šiaudais aprištas, kurį sargtis, pamačiusi neprietelius 6245 7| vedė į karę nesant atmono, sargūnas, kursai rūpinos kariaunos 6246 3| žalčius ir driežus, kaipo sargus savo namų, laiko ir gerbia, 6247 7| Žemlionys, suėję tenai į sargybą, mokės ir pratinos į karę, 6248 4| sako: "Žemaičių pajūriuose (Sarmatorum) yra žmonės garbinantys 6249 3| jūrą Rusų jūra, kartais Sarmatų jūra prašaleičiai vadino, 6250 3| silpnino ir gadino, didžiai saugiai vengė, o viso naudojo, kas 6251 4| vyskupai Luokėje gyveno, saugodami, idant žemaičiai persikrikštiję 6252 3| įvažiuos laimingai į kiemą, saugodamos, idant paskui vėdliai nesakytų, 6253 3| kurią, kaip pas tėvelius saugojai, taip ir pas mus saugosi". 6254 4| kūrinusis dieną ir naktį, saugojama nuo ypatingų tos lietos 6255 3| ir elgimesi pervis tiesą saugojantys ir mylintys, kaipogi tariama 6256 4| pat jų įsakymus didžiai saugoję, nesgi neattiesiant jų ne 6257 5| visokių neprietelių mus saugojot". Nu tad kepė ir virė mėsą 6258 4| vadinama Sarge, kuri audeklą saugojusi nuo Mogilės, tuoįtimpos 6259 4| pirmiausią įstatymą turėjusios ir saugojusios, o jei kuri jį peržengė, 6260 5| šilimą; tu, kaipo viešpats, saugok mus ir vaisius mūsų šį metą 6261 3| saugojai, taip ir pas mus saugosi". Keliavežys, pavežęs po 6262 3| kaipogi ne vien reikėjo saugotis nuo pikto žmogaus, bet ir 6263 6| taikintų ir kliautį tarp visų saugotų, tokį rykį, kurs dievams 6264 3| nuo geležies ir ugnies saugotum, nuo antkryčių, marų ir 6265 6| gniūžtis, našta, klėbys, ašis, sauja, grįžtis, kepurė, rakanda, 6266 3| prie kožnų durų bėrė iš saujos grūdus ant jaunosios galvos, 6267 3| vadina Kalne seklyčia, arba sauklėčia nuo žodžių sau ir klėsti, 6268 4| pačiam Perūnui nepasirodant saulėje, kurią ugnį svietas, tuoįtimpos 6269 8| Jau metuose 880 Frotas, saulėlydinių žuvėdų viešpats, kuriuos 6270 6| pavakarėlė, 23. vakarop, 24. saulėlydis.~ Metus skaitė senovėj 6271 6| pusrytėlė, 13. išaušo, 14. saulėtekis, 15. didysis pusrytis, 16. 6272 8| Ugriją, plačią valstybę, saulėteky esančią, metuose 1499 nuveikę, 6273 3| nė nuo vieno nemokomi, sauprasmiai svilksnis ir seidokus dirbo, 6274 3| ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais, taip vadinamais 6275 4| tą, kaip pavasaris buvo - sausas arba šlapias, todėl šiandien 6276 3| atsivėrus, beržo blizgėmis sausino. Akims skaustant, šalteny, 6277 8| Honorijus popiežius 16 dienoj sausio mėnesio metuose 1229 įsakė 6278 6| taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, 6279 4| beje, žalesa; vadino jį Sausjurgiu ar Šlapjurgiu, pagal tą, 6280 3| apmaudo, nerasdami namuose sauso medžio, į svirtį pakorė. 6281 6| medį" arba: "Tas sulauks sausos šakos"; kitus dybavojo, 6282 3| ir lubotas lentomis dėl sausumo, kurioje buvo javai miegose, 6283 1| atskyrė, kitiems, gyvenant sausuose vėjuose, kailis į rudvarį 6284 3| tekirto, o sankritomis ir sausšakėmis namuose šildės; ir taip, 6285 7| lenkų rėdą, teisiau sakant, sauvalę, ir ne vien nuo žmonių pasavino 6286 4| taip ir jis gūžia visados sava perą ir saugoja jį nuo prapulties 6287 4| kunigai ne svieto vargais, bet savaisiais rūpinas ir nieko sau negeidžia, 6288 7| antpuolė ir taip padėjo saviesiems, priešaky kariaujantiems, 6289 5| nabaštikų. Veltui šiandien savinas jais gudai arba lenkai ir 6290 7| oriais ir godingais tarp savųjų, o garsiais ir nuogąsčiais 6291 8| Setują (Čyche), Singonę (Schintau), Kelemantiją ir Karnuntą - 6292 4| rašo, jog kailinuočiai (Scythae) savo dievą Papiu ir Tečiu 6293 6| mokslą ant žibančio kalno sėdėjęs pasaulio Tėvūnas, arba Perūnas, 6294 3| laikomos. Ir taip gaspadorius, sėdęsis ant suolo namo pasieny, 6295 3| uždegė vaško žvakę, ir visi sėdinčią jaunąją apstojo; pabengus 6296 3| paskui davė marčiai, ratuose sėdinčiai, atsigerti iš kaušo midaus, 6297 5| asloj nebaštiką, raudojo, o sėdintieji pasieniais giedojo, budindami 6298 3| velkančios, kuriose įsivyturę sėdintys ir mintantys paukščių kiaušiais, 6299 3| jaunuosius. Jaunasis pagėręs sėdos užstalėj godingoje vietoj, 6300 5| tarpu motriškosios, užugnėj sėdusios, kviečių plonius, sykiais 6301 3| abrūsą antrišo už kelią. Sėdusis marčiai ant suolo, midum 6302 8| gašybos lietų, beje, auskarų, segelių, žiedų, kapuose iškasamų, 6303 3| sage, arba sage, nuo žodžio segti, kurią dar tankiau vilnone 6304 8| atskiesti, padėjo įstatymą seime metuose 1677, jog kožnas 6305 4| atšilusi vaisių teduoda, o rasi Seimperiu, jog šeimyną, arba seimyną, 6306 4| Seimperiu, jog šeimyną, arba seimyną, išperėjo. Vadino jį Godu 6307 3| taip pat kitas pragumas sėjimo, neseniai pramanytas viršiau 6308 3| lengvi.~ Tokį paračių sėjos saugoja visuose Žemaičiuose. 6309 5| taip ir Žemaičiuose yra sekama; vienok geistina būtų, idant 6310 3| tos dabos, šiandien dar sekamos, teisingai pasakyti.~ 6311 4| turėjęs pačią, ar ne. Vienok, sekantis patarlėmis ir dainomis, 6312 4| takus žinojo ir nuo jų laiko sekės, kaip tuojau regėsim.~ 6313 3| tokią trobą vadina Kalne seklyčia, arba sauklėčia nuo žodžių 6314 3| miltai buvo laikomi.~ Sekmasis trobesys vadinos stogine, 6315 3| avižas ir miežius apie Sekmines, grikus apie šv. Petrą, 6316 3| laimins visame gyvenime, jei seksi jų įsakymus ir trūsiai vilksi 6317 6| miežiai, vizgės, žirniai, sėmenys, lęšiai, atuodogiai, kviečiai 6318 3| tais žodžiais: "Žemaičiai (Semnones) esantys. Jų tikyba senovę 6319 3| kalnėnus ir žemaičius, senaisiais vardais, kaip kad anie gyveno 6320 4| pusę esanti permūravota, senajai sudegus metuose 1399. Noris 6321 4| išsprogus šakelei žiemos vidu sename medy, kad ji žiemą ir vasarą 6322 4| dievus godoję, ką šiandien senas įpratimas kalboj patvirtina, 6323 3| jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies".~ Kad taip 6324 6| į senojo vietą, taip pat senelį, 70 ar 80 metų turintį, 6325 6| didino dar tą jo orybę, nesgi senelis iškaršęs, 80 ar 90 metų 6326 6| jus laiminu". Tad abudu seneliu susikibusiu, pragydusiu 6327 6| palipus ir Vaidovyčiui, seneliui rykiui, ant tos pačios malkinės, 6328 3| medinųjų, midaus, alaus seno senesnio, stipraus stipresnio, vietoje 6329 4| žinoma yra, jog dideli ir seni medžiai senovėj buvo ženklais 6330 6| kuopą kelti. Suėjus tenai seniesiems ir vyresniesiems apygardos, 6331 4| trečiajame uokse buvęs išblėškęs senis, rūsto veido, barzdos nutįsusios 6332 3| kažiai, arba kumeliai, nuo senių arklių atskiesti ir kartimis 6333 3| turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyženų vyžti, aparų 6334 8| arba uostą, atnaujinti.~ Septynioliktajame amžiuje Lietuvos ūkė mažne 6335 3| raštininkas, bengiantis septynioliktam amžiui gyvenąs, aprašydamas 6336 4| raštininkas, gyvenęs galan septynioliktojo amžiaus, sako, jog, jam 6337 8| Arsenijų (Marseniną ties Seradze), Karhoduną (Čarnovicą ties 6338 4| norėdami žinoti, ar jų gentys sergantieji mirs, ar išgis; tie ligoniai, 6339 3| gyvo kaklo nenorėjo, nesgi sergąs ar luošas, regėdamas nebišgysiąs, 6340 6| kunigaikščiui, mokė juos medžioklėn, sergėjo jų lizdus, kad niekas perint 6341 7| turėjo eiti pakarčiui jų sergėti, nuo ko šiandien dar tokio 6342 7| ir taip, ant tos pačios sermėgos arba koboto antsimovęs meškena 6343 3| korulo; vietoje milinių sermėgų baltus kobotus dėvėjo.~ 6344 6| žarnos neišėjo. Broliui su seseria susigluosniavus, kasė gyvu 6345 6| tarp savęs po lygumo, o seseriai vienai ar kelioms turėjo 6346 6| visą palikimą; jam reikėjo seseris išrėdyti su tokia pasoga, 6347 6| vaikai, šeimyna, broliai, seserys, įsiligoję ir kaipstantys, 6348 8| skaleliais nuo savo pūrų ir sėsit juos ne sau, bet varnams." 6349 5| valandėlę, vėl toliau sakė: "Sėskit, valgykit, kiek dievai jums 6350 6| pačią gyvą sudegino, dar jos sesuo buvo kaltinama, jog nepamokiusi 6351 8| pilis: Askaukalį (Osielską), Setidavą (Cydovą gret Gniezno), Kalisiją ( 6352 5| javus mūsų sėtuosius ir sėtinuosius vykinti, idant, jais džiaugdamies, 6353 8| Asanką (Senąjį Sandeką), Setują (Čyche), Singonę (Schintau), 6354 5| teikis mums javus mūsų sėtuosius ir sėtinuosius vykinti, 6355 6| rakanda, druskinė, dvolikis, sėtuvė, pūras, bačka, vežimas. 6356 6| gailėjo užnikti, į visas šalis siaubdami, lig ant galo tą jų narsybę 6357 9| dešimtį pinigų, vadinos siauruoju lykiu, o tas, kuriuo lykavo 6358 3| jų kailiais dangstės ir siaustės; tų negavę, tad iš liepos 6359 8| tolimesnėmis dar tautomis Siberijos, nuo kur gavo auksą ir sidabrą, 6360 8| Kristaus taip pat Diodoras, sicilijonis, didis raštininkas, pasakoja, 6361 9| nuliedino, idant palčiaus sidabre nebūtų. Išmaliavodinau dėl 6362 9| aiškiai šiandien žinoti, nes, sidabrui atsiradus, taip pat ir lietuviai 6363 6| stokodami aiškesnių davadų, ne siekė, bet galvą savo dėjo, jei 6364 6| tokio žmogaus, kurs buvo siekęs, visi neapkentė ir vengė, 6365 6| kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. 6366 6| senovės raštuose: "N. kalbu ir siekiu prie dievo, jog visa tą, 6367 7| vyženomis ar kojenomis, sieksninį kardą ar mietinį kalaviją 6368 6| arba mastas, tris kurpes, sieksnis 3 uolektis, versta, nuo 6369 6| versta turėjo tūkstantį sieksnių, o penkios verstos darė 6370 6| nuturėti, liepė jiems visados siekti, kurios prisiekos tokia 6371 3| namo sienas su tų kūčių sienomis, buvo stoginė, į kurią krovė 6372 3| muldos, muldelės, rėčiai, sietai, sėtuvės, saikai, rakandos 6373 8| bet laikė it jautį ant sieto pririštą vienoj vietoj it 6374 3| kurvius, rėčius, kretilus, sietus, sėtuves, minkytuvius, lovius, 6375 8| bet ir pačią jų buveinę, Sigtune vadinamą, išvertę, su žeme 6376 3| sieksnio ėjo pervarinė drūkta sija, arba balkis, kuri abi šalini 6377 3| galvas sudūrę naktį ilsėjo. Sijose, arba balkiuose, ir sienose 6378 3| viso to, kas kūną lepino, silpnino ir gadino, didžiai saugiai 6379 3| svietui metuose 1825, taip pat Simonas Stanevičius metuose 1829 6380 8| Sandeką), Setują (Čyche), Singonę (Schintau), Kelemantiją 6381 7| jau tapę, garsūs kareiviai sirgdami liepė savo karės žirgą pas 6382 3| nė vienas nesibijojo, bet sirgti ar luošu tapti nė vienas 6383 8| kiti midaunyčių užstalėse sirpo, uostus sukdami, it tarsi 6384 3| neprieteliui užsiausti, kad jis ant siūčio kėžterėtų. Todėl senovėj 6385 3| ir plaušomis bei vytimis siūlojo ir raišiojo. Iš tų pačių 6386 3| rankoje girgždant, vilnonu siūlu aprišo tą vietą, kurioje 6387 3| jaunasis vietoje savo ginklų siunčia jaunajai vadui savo žodžio 6388 9| metų buvę jiems nugriebę, siunčiamus į Mugapilį, arba Didįjį 6389 3| dar aiškiau apie tą žinoti siunčiu į viršiau minavotus raštus, 6390 6| Tas kūrėjų kūrėjas svetimų siuntinių, nuo tolimų tolimesnių kraštų 6391 6| Vilhelmui, Sabinų vyskupui, savo siuntiniui, atleistam į Rygą, taip 6392 3| nuo bičių gaudesio, šovose siuvančių ar po medžių žiedus ūžiančių; 6393 3| tarsi jas nuo kita kitos skaidė, idant į vieną nesuaugtų. 6394 2| SKAIDMA~§ I~Krašto vieta, jos privalumai, 6395 3| linksmu būdamas, dainuoja skaidriu balsu, tarsi it kitus norėdamas 6396 4| išskalb man amžiutį, kad skaisčias eiti galėčiau, plikas danguj 6397 3| gaspadinės, gašios žmonos ir skaisčios mergaitės. Kas dar yra stebuklingesniu, 6398 3| stačios ir gašios, augumo skaistaus, kalbos drąsios ir sukrios, 6399 7| juodbėris, šviesbėris, arba skaistbėris, briedplaukis, baltkojis, 6400 1| kitų kalbų, o aiškesnę ir skaistesnę už visas šiandien kalbamas, 6401 6| stovintys; bet ryto metą skaisti saulė patekėjusi. Tuo tarpu 6402 1| ar ąžuolai, šimtais metų skaitantys, riogso, tačiau nieksai 6403 3| šimtais metų savo amžių skaitąs, po kuriuo senovėj kalnėnai 6404 9| dalių, nesgi tas lykis, arba skaitliuis, kuriuo lykavo į kapą dešimtį 6405 3| skaitlius 3, 5, 7, 9 yra laimės skaitlium vadinamas; kaipogi kanauninkas 6406 2| pirma svaru sveriami, paskui skaitomi; lietuviai turi pinigus 6407 3| pagonių, ne krikščionių. Todėl skaitytoją į tą prašau tetikėti, ką 6408 3| tviskinėjančius, lytus ar kruša skalbė; jei to jiems nepakako ir 6409 8| vyrams, kurie šoblelę it skalelį ant šilkelio pajuosę, vieni 6410 8| jūs nebatginsit jų su savo skaleliais nuo savo pūrų ir sėsit juos 6411 4| arba natūrą, veisė arba skalsino. Duoklė nuo duoti, Javinė 6412 3| senųjų, kurie patys, naktimis skalų buntą uždegę, žiburiuodami 6413 3| plauti, mazgoti, balinti, skalurti, plūdurti, šviesti, baltinti 6414 3| nežinodami, laikrodžius skambinančius dirba, kurie savo laibumu 6415 3| vadinama, kurios gyventojus jau skandijonimis, jau žuvėdais, jau žvejonimis ( 6416 3| miltų ir pieno buvo, juo skanesne vadinos, ką patarlė, šiandien 6417 4| nuomonę, mėsa ir lašiniai skanesni esantys gilėmis penėtų prielaidų, 6418 3| įvairių įvairesnių ir skanių skanesnių, kepenių, ar pečenkų, kvepiančių 6419 8| kad rūpinos, nes tiktai skaniai valgyti ir nieko nedirbti 6420 3| jomylistos iškepę už visų skaniausią sau valgį turintys. Valgė 6421 8| namuose ir už visų didžiausią skaninį turėję. Lygia dalia motriškosios 6422 3| pačių valgiai, gėrimai ir skaniniai, ne svetimi buvo. Niekas 6423 8| prikimštas jų skilvis visokiais skaniniais neperplyštų, minkšta šilkų 6424 4| gilele, besi paršo lašinius skaninti", nesgi, pagal jų nuomonę, 6425 3| pyragų įvairių įvairesnių ir skanių skanesnių, kepenių, ar pečenkų, 6426 4| žmonas, baltus drabužius, skanius valgius, saldų gėralą, o 6427 3| grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, kirviai, skliutai 6428 4| dvasios jau lobius, arba skarbus, jau rūmus ir pilis paskendusias 6429 7| tuo tarpu juos priešaky skardė, jei vieni neprietelių priešaky 6430 3| stotkelį, medžio, molio ar skardos, senu įpročiu taurele tebvadina. 6431 7| gorinti, antpuldinėti ir skardyti, kurie, nedrįsdami išsiskiesti, 6432 1| klėbiais neapkabinami, po skardžiu trimis, keturiais sieksniais 6433 9| mažiausiojo pinigėlio, arba skatikėlio, yra jotas, tai yra kareivis 6434 9| ir taip sako: "Neturiu nė skatiko", beje, nė visų mažojo pinigėlio.~ 6435 9| susmulkinant, o rasi tuose skatikuose buvo prastesnis sidabras, 6436 3| Šiandien dar motina žemaitė, skatinama savo verkiantį kūdikį guodžioti, 6437 4| stovėti, kareivius drąsinti ir skatinti, idant negurtų; patys lygiai 6438 6| dar užvis biauresnė žmonių skaugė visa paspėjo išnaikinti. 6439 4| sutikusi. Didžturtė gobšė, skaugėdama taip didžios laimės savo 6440 3| įžodžiui, nei įtarčiai, neigi skaugei vietos. Pakajus tarp jų 6441 3| bet tam, kurs dėl lobio ar skaugės kitų, galinčių ką garsų 6442 5| dunksinoja ir cypčioja rūstai, skelbdamas gaspadoriui didžius speigus, 6443 5| grįžo namo dainuodamos ir skelbdamos, jog pavasarį sutikusios, 6444 1| buvusio. Nesgi senovės raštai skelbia, jog lietuvių, kalnėnų ir 6445 4| ką buvo svietui sakęs. Skelbiama yra raštuose, jog daugybė 6446 4| pasakose, jog dūšios tankiai skelbiančios medžiuose, upėse ir ežeruose 6447 4| įpročiu: "Klausykis, Titis skelbias" arba: "Bočius griaudžia". 6448 4| svietui skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda 6449 3| šalini trobos sieni, tiedvi skersini sieni buvo sujungti siena 6450 6| susigluosniavus, kasė gyvu į žemę ant skerskelės lig kaklo prieš viens antrą. 6451 6| deginę, o jų pelenus ant skerskelių išbarstė, ir vaikai jų negalėjo 6452 5| persivalgant, kuri vaišė vadinos skerstuvėmis. Taip pat rudenį, bites 6453 5| įkurės, apkulos, koštuvės, skerstuvės, užvis budynė ir laidosena.~ 6454 3| lėkiai antkabinti, o stogo sketeras spaliais apkrautas ir velėnomis 6455 4| arba piauna?" Ką patvirtina skiautelė dainos, iki šiolei užlikusios: " 6456 3| apsivilkti, nesgi jų staklės, skietai, mastuvai, lankčiai, vytuvai 6457 3| valgių buvo juka, šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros, škobai, - 6458 1| paviršių. Antra, rodo tą skiltys uolos, nuskilusios nuo tų 6459 3| linksmybės buvo ilgi, iš trijų skilų sudėti apvalūs medžio trūbai, 6460 8| neišeiti, o idant prikimštas jų skilvis visokiais skaniniais neperplyštų, 6461 3| ėjimo, krūmus ir žarynus skina, kuriuos skynimus paprastai 6462 8| laukus platinti ir medes skinti, per tą išbaidė iš savo 6463 2| vyresnybė, nuo kareivių skiriama, būdas kariavimo savo krašte 6464 6| mudviejų prieteliais. Todėl skiriavos nuo jūsų ir linkiva lietos 6465 3| minavojami Žemaičiuose apygardų Skirsnemunės, Pamūšio, Joniškio; mėsa 6466 5| kuriuos šiandien paprastai skitų, arba kailinuočių, karalių 6467 3| užpakalį nudribusios, vėjų sklaidomos it arklių karčiai plaikstės. 6468 3| karčiai plaikstės. Ant galvų sklastai it dirvoje vagos taukšojo, 6469 3| sūdų nežinojo, noris medžio skląstis jutryna, o žodis raštu buvo; 6470 1| gal spręsti, jog tie uolos sklimbiai, staiga nusenkant jūrai, 6471 3| skaptai, skrytulės, kirviai, skliutai yra pačių dirbti. Lygia 6472 4| kirsti, kas su kirviu, kas su skliutu, kas su piūklu; jau į pusę 6473 3| lojančių ar gaidžių giedančių, sklydurdamas per medes, skelbė jam ir 6474 6| nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko liuosais, kaip 6475 5| yra tariama į neturtingą skolininką: "Užmokės, - sako, - su 6476 8| vertęsi karės nevalininkais ir skolininkais, vienus nutvėrę karėj, neturėdami 6477 8| patys nereikalaudami pačių skolininkų, pardavojo juos kitiems 6478 6| rako skolos atduoti savo skolininkui, tokius sūdas pripažino 6479 8| draugybę įkūrė. Lygia dalia skolininkus, kurie neužmokėjo ant rako 6480 3| vienus namus, stalą, arba skomį, šienu pakreikia, ant kurio 6481 5| midaus kaušą, ant stalo, arba skomio, stovintį, paėmęs, tuos 6482 6| Ant to kalno buvęs dar skomis, arba stalas, atmainą žmogaus 6483 5| mazginius, antraip apvertė skotertes ant stalo, padėjo antrus 6484 3| tame daikte motriškosios skotojos pasielgti, kurios visą žmonystą 6485 7| kurvį į pečius įkabinęs, skraidė ant žirgo it paukštis neprietelių 6486 5| išbėrė aukštyn vienkartu iš skraisto plonius. Tada kritusiuosius 6487 5| vainikuotą, kuri nešės pilną skreitą keptų plonių ir stojos dešiniąja 6488 3| ir duonos riekę jaunosios skreite; pirma tėvai apėjo apsuk 6489 3| mešką ar šerną ant savęs skriejant vienu smūgiu nublokšti arba 6490 3| ir kimus; smuikais, arba skripyčiomis, taip pat smuikavo savo 6491 3| ji atdarė savo skrynias, skryneles, prikrautas pyragų įvairių 6492 3| kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, kirviai, skliutai yra pačių 6493 7| naktį gaisrą, o dieną dūmus, skubėtų raiti ir pėsti, ginklą pagrobę, 6494 7| nepaveiksią, o patys nebgalėdami skubiai bepaskysti, tuojau tvėrė 6495 4| visa rodos linksmesniu ir skudresniu, o be: saulės visa nuliūdusiu 6496 3| ir pusvaikiai buvo taip skudriais ir veikliais, bet dar mažieji 6497 3| nelepino, bet kuo didžiau skudrino ir stiprino tenai brūzti 6498 4| tuoįtimpos grūmusis su ja ir skudrinusi kitas jų darban, pasakodama 6499 3| ritinį mušti, ir tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekiantį 6500 5| trečioji, pagal jų greitumą ir skudrumą. Nuo to Vulfstanas, buvęs 6501 3| žemaičiai dėl savo greitumo, skudrumo ir narsumo taip didžiai 6502 3| pratino juos guvumon ir skudrumon.~ Visa gudryba senovės 6503 3| paveikti ar gorinti savo skudrumu, greičiu ar spėku. To neminint, 6504 6| stigavojo, tad abydytasis galėjo skundėją užmušti ar už vergą sau 6505 6| Neprisileidžiant pačiai savo vyro ar skundžiantis ant jo, pačią gyvą sudegino, 6506 4| namus jo išteriojus. Ėmusios skųsti Jeronimą Vytautui, ant galo 6507 8| arba galvos sūde ant jo skųstis ir per 10 metų veltui teisybės 6508 3| jaunuomenė lig 40 metų skutos, idant paskui tanki barzda, 6509 9| tepramainė pinigų įvairias skvarmas ir vardus, kuriuos, kaip 6510 7| rankoj turėjo turčią, arba skydą, kuria nuo neprietelių siūčių 6511 7| vėliavą, ant kurios buvęs skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje 6512 7| turėję baltą vėliavą, kurios skyde buvęs žmogus besėdįs meškos 6513 3| liepkaulių ugnį ir paleido nuo skylės pakabintą kelnę iš palubio 6514 3| kamaros sieną stipriai įremti skylėse, tai lietai išręstose, ant 6515 3| duona ir drabužiu, beje: skynė skynimus, plėšė plėšimus, 6516 7| Minavonę tos dabos vyresnybės skyrime žemgalėnai, arba kuržemininkai, 6517 3| kankolą"; lygia dalia į skystą putrą sakoma tebėra: "Et, - 6518 7| neprietelių, patys tuo tarpu slapstydamos kirbose, balose ar giriose, 6519 4| esąs, kaipogi jis gyveno slaptai pačiame gilume šventos girios.~ 6520 4| sakant anie turėjo ugnį už slaptį savo tikybos. Žodis pats 6521 4| to linkan kunigai išguldė slaptis, kurių svietas nepermanė, 6522 4| daiktus: kaipogi jie nuo slaptų ir nepermanomų ženklų valios