| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
6523 3| spąslais, jau tinklais ar slastais gaudydami, kiti ežeruose 6524 5| didžturčiai vargdienius slaugę. Būt kas būdama, vienok 6525 7| į karę kad išvydo žaltį, slenkantį per kelią, taip pat tarės 6526 6| įstatymus liepęs nuo svieto slėpti, kuriuos patys kunigai, 6527 3| trobos asloj buvo apvalus ir slesnas akmuo, ant trinkos ąžuolo 6528 8| kas pikčiau, ilgainiui slinkaudama išlepo valgy, gėry ir apdare, 6529 3| temiegoti, nesgi krūpavo, idant, slinkaudami ir lovose bipsodami, neištižtų, 6530 6| orę testeigę, kitiems slinkaujant, beje, javus ir vaisius 6531 3| šiandien dar yra sakoma: "Slinki, tė kiaušį; sako: ar nuluptas?" 6532 6| kareiviai karėje; to dėjęsi, sluogavę juos kas dieną naujomis 6533 3| viršuojės trešo, kita kitą sluoguodamos; ir taip keleivis keliaudamas 6534 3| vadinamom, kuri kalva dalija tą sluoksnį į dvi įšleiti: į pietinę 6535 3| nesilepino ir, jei kas ant to slygo, tą ištižiu vadino; varguose 6536 4| to kalno gulėjęs baisus slykūnas, arba smakas, kurs nedorėlius 6537 3| trobos ir kitų trobesių augo slyvynai, vyšnynai, kuriuose bičių 6538 3| palaipinės žolės, žydėdamos smaigstės. Vidury tos rūmės it po 6539 6| šalys apie lietuvių tautą smailiau jautotis, tuo pačiu laiku 6540 3| paskomėti, ir bočius jai tarė: "Smailumas ir lielio leidimas yra visų 6541 3| vadinos ublas, taip vadinamas smalos pečius, kuriame dervą, arba 6542 7| vokiečius krikščionis, smarkiai smarkesniai galavo žemyn ar sunkiais 6543 6| nepaklusniuosius dievų karone, smarkiais neprieteliais, baisiais 6544 7| nugraužtomis rankomis; bet pervis smarkiau žudė krikščionų kunigus, 6545 4| rubežių ženklų buvo visų smarkiausia koronė, beje, smerčio, kaipogi 6546 4| būt drįsę juos ardyti, kuo smarkiausiai karojo, ką nuo to gal manyti, 6547 7| nepalaidojo. Todėl visų smarkiausioj mūšoj turėjo kritusiuosius 6548 4| kurie gyniojo juos nuo visų smarkiausių neprietelių, nesgi kas drįs 6549 3| žmogaus, bet ir nuo pačių smarkių žvėrių, kurie jų traškančiose 6550 5| visa gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė per 6551 4| Kuri čia tave giltinė smaugia? Nuvargęs, - sako, - it 6552 8| nesant, pradėjo pikčiau juos smaugti, norėdami jiems paskuojį 6553 3| apatiniosios puvo, į žemę smegdamos, o viršuojės trešo, kita 6554 3| išlepusi diduomenė ištižo ir, smeigdamos ir gudindamos į šalaujų, 6555 3| ir atželos, viena antrą smelkdamos, augo. Liemeningos eglės, 6556 4| lūšies nagus, kiti prieš smertį patys nagų savo nepiaustę 6557 3| Savo namaičiai, kad ir smilgaičiai" arba: "Noris ubagu būčiau, 6558 3| tenai esantys žmonės pliki, smilgomis užsijuosę, visados prie 6559 4| gulęs, ir į šventą ugnį smilkalus mėčioti. Vadino jį, kaip 6560 3| svaitėjančius volungės lizdu smilkė, pašalusį straipstį, pirštą, 6561 3| jų grumtai yra kieti, ne smiltėti. Paprastai aria sau medžio 6562 3| plieną pavirtę, jau apdumiami smiltimis, jau nudumiami nuo amžių 6563 1| viesulai, žvildami degančias smiltis, neapregimuose tyruose pujojo 6564 1| ir uždangos vargstantiems smiltynų tyruose, spiganti saulė 6565 3| vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. Antras jų didžiai čėdijamas 6566 3| šiandien tariama yra: "Kaip smogsiu, tai žegterėsi", "Šuo ant 6567 3| ant savęs skriejant vienu smūgiu nublokšti arba karėj taip 6568 3| valgė ar gėrė; noris vėdlių smuikai buvo išvažiavę su marčia, 6569 3| gaudesys yra trumpas ir kimus; smuikais, arba skripyčiomis, taip 6570 3| gėrė sau per visą naktį, smuikams smuikuojant, ar, kaip šiandien 6571 3| per visą naktį, smuikams smuikuojant, ar, kaip šiandien sako, 6572 3| žmonės ne taip aukšti ir smuklūs, kaip stambūs ir resni žaliūkai 6573 3| augumo vidutinio, ne taip smulkaus, kaip rimto, ir pety vyrai 6574 6| senieji lietuvių įstatymai yra Smulkio, arba Zamolksio, kursai 6575 9| kapojo į penkias dešimtis smulkių šmotelių, kuriuos šmotelius 6576 8| nuomojo jos muitus, vienok smulkmėmis vis dar krikščionys vertės, 6577 3| lūšis, taurus ir kitas smulkmes, jau brūkliais mušdami, 6578 9| žemaičiai, lig šiai dienai smulkų pinigą vadina skatiku, ir 6579 3| visokios veislės Lietuvoj yra smulkūs. Žmonės nuvargę, kaip pilelėse, 6580 4| šventbroliais tokiais buvo Smulkys (Zamolksis), Odinas, Alkis, 6581 7| savo narsybės, jog visų smurčiausius savo neprietelius buvo pergalėję, 6582 3| kumelė snausdama", arba: "Smurgso it katinas užpelenėj; žiopso 6583 3| kalnėnus ir žemaičius, ne vien smurtus ir narsius karėj, bet dar 6584 3| arba: "Knakso it kumelė snausdama", arba: "Smurgso it katinas 6585 7| o vylyčias iš seidokų it sniegą drėbė.~ Nes ilgainiui, 6586 4| pikto daręs vėju, šalčiu, sniegu ir tvanais. Taip pat rudenop, 6587 4| kožnas žino, jog pavasarį, sniegui padribus, kad kielė ledą 6588 3| iš ugnies ištraukti, po sniegus it po pūkus voliojos, atvėsę 6589 5| vadinamas, nesgi, rudenį snigsiant, žiemą speiguosiant ar audrosiant, 6590 3| visi basi, puspliki lyjant, sningant ar dergiant į pastogę nelindo, 6591 3| ir negedavo, visa po savo snukiu turėjo, viens su kitu kalbėjo 6592 3| ąžuolas kiemo vidury ar sodne, šimtais metų savo amžių 6593 9| susirinktų, lig ryto artimoje sodoj įdėję jį į šiekštą, iš kurio 6594 6| laukai jų ir dirvos, sako, ne sodomis yra, bet kame kurs apsigyvenęs 6595 3| Drupiai, ką šiandien dar sodos taip vadinamos aiškiai stigavoja, 6596 6| šiandien ne vien apygardų ir sodų vardai rodo, bet ir raštai 6597 6| niekintų savo vargais ir sopuliais. Būseną to Odino Lietuvoje 6598 5| dievo malone esąs prieš sopulius, kuriuos ligonis kentėti 6599 8| gimus Kristui nukėlę nuo sosto, ėmė patys Rymą valdyti. 6600 3| antkabinti, o stogo sketeras spaliais apkrautas ir velėnomis per 6601 6| rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkritis, 13. 6602 3| jau brūkliais mušdami, jau spąslais, jau tinklais ar slastais 6603 4| jam erelį, žylė prajaučia speigą ir pūgą, ežys padeda jam 6604 5| rudenį snigsiant, žiemą speiguosiant ar audrosiant, tas paukštis, 6605 5| skelbdamas gaspadoriui didžius speigus, pusnis ir pūgas ar darganas 6606 3| takišius dėjo, venterius spendė ar tinklais žvejojo, kiti 6607 4| turėjo klausyti, nesgi visų spėriausias paklusnumas buvo visų didžiausia 6608 1| vargstantiems smiltynų tyruose, spiganti saulė surietė ant galvų 6609 1| vilnys, į trobesį aukštos, spiginamos nuo degančios saulės, po 6610 3| visų didžiausioms giedroms spiginant, niekados neišdžiūvo. Žiemos 6611 4| kurios viršaus aukso burbulas spindėjo, kuriam tarnavo vaideliotai, 6612 8| amžiaus vėl tvyksterėjo spindulėlis ant Lietuvos krašto, nesgi 6613 3| balos ir versmės, nuo saulės spindulio neužgaunamos, nuo amžių 6614 5| visas puses it žvaigždės spindulius arba, aiškiau sakant, rindos 6615 3| kaip viršiau minavojau, spirgino liepos geldose ubladžaų 6616 4| jog kielė parlėkusi ledą spiria laukan, gandras parveda 6617 7| tenai kunigo kaklą įdėjo į spraskilą, kursai svimburdamas tenai 6618 3| jaunojo kiltį jaunosios gentys sprendė, čia buvo diena, kurioje 6619 6| pirštas, plaštaka, gniaužta, sprindis, uolektis, žingsnis; kurpė 6620 1| kurių vienos gerankštės sprindžiu negal išmesti, jei tą teisybę 6621 5| taip savo pakūtą, nusiminęs spūdino šalin. Tą visiems atlikus, 6622 4| raštą ir liepęs iš Žemaičių spūdinti laukan, kurie palikę po 6623 8| tarė gintarus esančius sakų spuogais, grekonys vieni tarė medžių 6624 3| pavandeniais išsisvarstę, savo spurganotais vainikais klėstė; visas 6625 1| akmenėlių, tarp kurių daug yra sraigių kaušelių, jau į akmenį pavirtusių; 6626 3| meškenomis pasikloję, sriuoibalą srėbė, su duona pasikąsdami, iš 6627 3| Uksmę, arba Juodąją, marę sriauma. Nemunas, Neris, Naročius, 6628 3| jei kurių tenai smarkūs sriautai nestengė pakušinti, tie, 6629 7| jog žemlionys, iš kelių sričių susitraukę, paskydo į būrius 6630 3| dėjo, rėmui piaunant arba sriegiant, landuoniai geliant..., 6631 6| ir rėdą ypatingą krašto sritį, norėję, kad jos gyventojai 6632 3| Antras jų didžiai čėdijamas sriuobalas buvo batviniai, kuriuos 6633 3| ir kitų kodžių. Paprastai sriuobalu buvo laiški ar skoba putra; 6634 3| ar meškenomis pasikloję, sriuoibalą srėbė, su duona pasikąsdami, 6635 4| taurę. Tad prie aukuro ir stabo, šėtre stovinčio, meldės, 6636 3| buvo žadėta, tie pasekėjai, stabydami marčią, graudingai verkiančią, 6637 3| kaip augaloti, stovylos stačios ir gašios, augumo skaistaus, 6638 3| kartais iš drobės it pelnė, už staibio pakabinta, trobos palubiuose 6639 7| svetimus kraštus ir dėl staigių antpuolių, kaipogi gudų 6640 7| drąsūs vyrai, bet it levai staipės ant uolinių ar akmeninių 6641 3| vidaus ir lauko, taip pat staktos ir durys kas devintąją dieną 6642 3| ant stalo. Trumpai sakant, stalai, arba komiai, nuo dievo 6643 6| kalno buvęs dar skomis, arba stalas, atmainą žmogaus gyvenimo 6644 3| girioje medžius žemus ir stambius regėjo nuo vėtrų ir audrų 6645 3| aukšti ir smuklūs, kaip stambūs ir resni žaliūkai yra galintys 6646 3| metuose 1825, taip pat Simonas Stanevičius metuose 1829 Vilniuje, kurių 6647 3| būna visados judviejų meilė stangi, stipri ir tikra". Ant galų 6648 5| krikščionimis susiedais visados stangiai saugojo ir jų dievo gyvojo 6649 6| paveikslą savo kantrybės ir stangybės, kursai, sekdamas jį, idant 6650 4| nugis stovi bažnyčia švento Stanislovo, katedra vadinama, buvęs 6651 8| didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui ištarė. Karalius, 6652 3| kiemas, arba namai, vadinos Stankiške, jei Miknius - Mikniške, 6653 3| buvo įkūręs: ir taip jei Stankus, jo kiemas, arba namai, 6654 8| kaipogi jo karvedys ir tarnas Starkoderis, garsus jūrinas, mauriojo 6655 7| geltonuosiuose laukuose karūna buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka. 6656 7| ar pėsčias, šokdamas per statinį, už augumą aukštesnį, pasimauti 6657 7| lauko pašalys buvo užtvertas statiniu ąžuolo atbulų mietų, prie 6658 7| girnų akmenų, išlaužė tuos statinius ir tais gi akmenimis užvertė 6659 5| varpates, rieskim kuodelius, statykim stakles, Vaisgamta ant mūsų 6660 7| galėjo 2000 joties reikiant statyti karėn.~ Kariaujant su 6661 6| tuo būk prasidžiugęs ir stebėjęs, nesgi iki šiolei svietas 6662 8| gintarų, jog visas Rymas stebėjos užvis į vieną luitą, kurs 6663 1| didžiau į mūsų kraštą šiandien stebėsimės, matysim tenai visų didžiausiose 6664 3| tenai nebuvo. Kas dar yra stebesniu, vis pačių valgiai, gėrimai 6665 3| nebūtų tą nuveikę. Pasaulis stebėtųsi į lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, 6666 3| seno gyventi. Dėl to ne stebuklas yra regėti senovėj lietuvius, 6667 3| kelionės raštuose, kaipo stebuklingą ir negirdėtą daiktą.~ 6668 5| suvestos, it kaip ratpėdžiai į stebulę sukalti. Ant galo tą žvaigždę, 6669 4| Jorės dievas visa veisęs ir steigęs, taip Pikulis visa naikinęs. 6670 4| vyksta, kitiems, didžiau steigiantiems ir trūsiantiems su didesniu 6671 8| pačios pilys rėdytųsi ir steigtų visa tą, kas gali didinti 6672 3| vien duoną ir pyragus, bet stėkius, guires, puokius ir kitas 6673 3| kartais karės žirgus tenai ant stelingio laikė. Iš tos pačios pusės, 6674 3| ketvirtainis su šiaudų ar stembrų stogeliu, o žagas be stogo, 6675 3| ąžuolines trinkas vadalojo, kiti stenėdami ronus rito, keres raustė. 6676 7| viena stengti, uždegė tą stiebą, idant gyventojai apykartos, 6677 7| Ant pilies viršaus buvo stiebas, derva aplipytas ir šiaudais 6678 3| supilami, jog grūdas iš stiebo per 10, o kartais 8 nedėlias, 6679 7| žirgo kojas prie keturių stiebų, patį šarvuotą, kaip buvo 6680 5| lietuvių senovę pasavino, stigavodami, jog tas Didis Ledo jų dievu 6681 6| dar tariama yra ką norint stigavojant; "Aš savo galvą dedu" arba: " 6682 4| kilties savo tautos, būk stigavoję, jog ugnis šį pasaulį paperėjusi, 6683 8| kuriuos pardavojo per jūrą į stiklinyčias, pirkdami atkaliai svetimas 6684 3| laiko. Diduomenė vietoje stiklų iš ragų, tauragėmis vadinamų, 6685 3| midaus, alaus seno senesnio, stipraus stipresnio, vietoje vynų 6686 3| seno senesnio, stipraus stipresnio, vietoje vynų ir orielkų 6687 6| elgęsis kaip tinkamas ir kas stipresnis, tas ir teisesnis buvęs; 6688 3| visados judviejų meilė stangi, stipri ir tikra". Ant galų galo 6689 7| įsilaužti, visados apstojo ją stipria kariauna taip, jog neprietelius 6690 7| norėdamas pievos kertę nubengti, stiprina savo jaunus piovėjus būtinai 6691 4| šildyk mane nužvarbusį, beje, stiprink mane ir gūžk. Ne vien žemaičiai 6692 8| kariaudamos tarp savęs, kas kartą stiprinos, ilgainiui pramanė sau naujus 6693 3| naudojo, kas būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti; ir taip pirmuoju 6694 5| tad maldavo Perūną, idant stiprintų juos kentėti badą it alkį, 6695 3| yra platus, tačiau neturi stiprių pilių, tiktai vietoves, 6696 7| neprietelių pergalėti. Kaip stiprų regėjo neprietelių, taip 6697 3| dešimtis metų, kurio ir stiprumas nuo jo žemėj būsenos buvo 6698 3| degindamos; nes jog žmogaus kūno stiprume visa jo sveikata yra, todėl 6699 7| dailumo, čeklumo, greitumo ir stiprumo, bet dar ir paskesniuose 6700 8| pagalbos nebgavo, neigi saviep stiprybės: nesgi, dieną ir naktį dvaruose 6701 5| stypa vadinamas, nuo žodžio stipti, tai yra mirti; nesgi šiandien 6702 4| rašo, jog kailinuočiai, stirvelėdami su egipčionimis apie pirmumą 6703 7| laimėsiantys.~ Kariauna, stodama į kovą, turėjo priešaky 6704 3| medaus šulinės, pieno prūdai, stogai lašinių paltimis kloti, 6705 3| savo piesą galėjo regėti. Stogas to namo pirma buvo mauknomis 6706 3| ketvirtainis su šiaudų ar stembrų stogeliu, o žagas be stogo, nuokamieniai 6707 3| rąstų, jau virbų. Jei tose stoginėse netalpino javų ar pašaro, 6708 4| buvę sukrauti įrankiai, stoikai ir kiti šventi baldai, reikalingi 6709 7| kurio pilies gyniotojai stoję akmenaičius iš svilksnių 6710 5| skreitą keptų plonių ir stojos dešiniąja koja ant zedliaus, 6711 4| mirus savo vyriškiems, stojusios į kuniges, kurių darbas 6712 4| pryparšes, bestiją, ant galo, stokodamas jų vardų, parašė, jog žemaičiai 6713 5| Ko nepertekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? Ulele! Ulele! 6714 4| arba, kaip šiandien sako, stonus, vienus antriems vergaujančius; 6715 3| žemių išpurentų per uolektį storai pripilta ir velėnomis žaliomis 6716 6| valaką.~ Miera, ar saikas, storumo buvo: žiupsnis, rieškutės, 6717 3| tenai pavirstų, atsikelti ir stotis, sako, nevalna yra, nes 6718 5| ašaromis ir kitus molio stotkelius su gėralu, sudėjo ir akmenimis 6719 3| nuveiktųjų. Vaišinos iš tokių stotkų ne vien ūkininkai, bet ir 6720 8| trobesiui!" Naruševičius, šalip stovėdamas, atsiliepė: "Viešpatie, 6721 7| aptaškavo, už tų taškų stovėdami, kareiviai laidė iš svilksnių 6722 4| neprieteliais, priešaky jų stovėti, kareivius drąsinti ir skatinti, 6723 7| priminė kožnam giltinę šalip stovinčią. Karės žygius visados atlikdavo 6724 4| prie aukuro ir stabo, šėtre stovinčio, meldės, pakaitomis su svietu 6725 5| ant stalo, arba skomio, stovintį, paėmęs, tuos žodžius sakė: " 6726 6| nusiminusiam, rodės dievai šalip stovintys; bet ryto metą skaisti saulė 6727 3| kiekvieno širdy klestėjo; stovyla, kalba ir kožnas žingsnis 6728 5| turėdamos stovėjo ir, tokioje stovyloje būdama, meldės tais žodžiais: " 6729 3| šonus ir kojas ir kitus straipsčius, arba člankus, sakydami: " 6730 3| volungės lizdu smilkė, pašalusį straipstį, pirštą, ausį ar nosį žąsies 6731 6| tai tokie kiemai, kaip strazdai po girią ištupyti aplink 6732 3| išsutus, kirmgraužomis sūdė, strėnoms skaustant, taures pirty 6733 4| turėjo. Taip, kaip minavotas Strijkausikis, Varnių kanauninkas, važiodamos 6734 3| plėskes, apnasrius, brizgilus, strungus, tinklus, krytis, kampus, 6735 3| taip jų grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, kirviai, 6736 7| neprieteliui, laidė pėstieji strypus ar akmenis iš svilksnių. 6737 6| arba voga: grūdas, svaras, stukas, pundas, birkova.~ Laiką 6738 8| nurimus tautoms kita kitą stumdyti, rados pakajus, ir prekyba 6739 8| paramų, kartimis pasiremdami, stūmės per upę nuo vieno pašalio 6740 4| mastų. Poška buvo sau iš to stuobrio trobelę padirbęs. Antras 6741 3| ir šie ant jų kamienų ir stuobrių augdami ramstės ir kalstės. 6742 4| galėjusi pietuoti pačiame stuobry, pats jo drūiktis turėjęs 6743 3| dangstė jaunąją marškinių stuomenimis. Toliau vėl dainavo tą patį, 6744 3| šienu pakreikia, ant kurio stuopą alaus ir šalip jos priešais 6745 3| ritinis, pylynė, suopynė, stutės, tabalai, žiužis ir lauminėsena, 6746 3| savo skvarmą į cimbolus, su stygomis taip pat gelžinėmis ir varinėmis; 6747 3| ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę niūksojo ir visi vienų viena 6748 1| nubrindusios žemės girios suaugusios tas jūros duobes nuo saulės 6749 3| krikščionimis tapę, kas subatą ežeruose ar upėse maudės, 6750 3| kelis šaukimus prie susiedų subėgiojo, bandą ganė, į priegulę 6751 4| Papis, tai yra tėvas, subildėjo", arba: "Bočius sutrinkėjo". 6752 3| pajūry gyveno šalaujai, kalne sūdaujai. Antrapus Pragaro į vakarus 6753 3| žemo nupiauna ir dailiai sudeda ir suriša, o dvaro javus 6754 9| 1399 kovo mėnesy, kuriame sudegė ne vien visas miestas, bet 6755 5| dirbti, kaip praėjusįjį metą. Sudeginus senuosius metus, motriškosios 6756 1| plaukus į garbanas, o jų kailį sudeginusi į anglį, pavertė juos į 6757 3| degina; ir taip į tą žemę, sudegusią ir neartą, nurinkę tiktai 6758 9| Lietuvos kunigaikščio Vytauto sudegusios keturios dešimtys tūkstančių 6759 5| ir kitus brangius daiktus sudėję, ant galo pastatė jį į kapus, 6760 7| arklių pakelti, likusįjį, sudėjus į mažas rogeles, šunys dideli, 6761 3| piršlio, su vėdliais vėl suderėjo ir lygiai su piršliu vėl 6762 3| per pusę iš teutoniško sudėtais; ir taip visą Žemaičių pajūrį 6763 3| arba aušra, ir vokiško sudėto land, beje, aušros kraštas, 6764 3| nesiskleistų. Tenai augo sudiegtos taip garbingos mergaičių 6765 6| vardai tie yra: Litvo, Samo, Sudo, Nadro, Šalauno, Notango, 6766 3| negut nuo medžių rasos jei sudrėksi; todėl neišžengiamos balos 6767 3| vėtrų, kaip sakiau, raizgiai sudribusias, tarp kurių apatiniosios 6768 7| atbulų mietų, prie kits kito sudurtų. Ant tų sienų viršaus toks 6769 6| tos apygardos susirinkę sūdyti arba kitus ūkės reikalus 6770 6| graižius už nuokaltimę, sūdžioms antrus tris ar keturis graižius 6771 6| sukietink mane kaip šį akmenį, sudžiovink kaip šią lazdą ir nukarok 6772 6| lietuviški stigavoja - kuopa ir sueimas, nesgi paeina nuo žodžių 6773 6| laikuose buvo pradėję pilyse sueimavoti, beje, eidami jau ant prapulties.~ 6774 8| globti, bet, pasibengus sueimui, niekas tuo nebsirūpino. 6775 6| vaikščioti į kuopas bei sueimus ir tenai apie ūkės savo 6776 3| visų giminių tos tautos sueina į šventą girią senu įpročiu 6777 6| rinko pats svietas, į kuopas suėjęs, tarp savęs, vyrus dorus, 6778 4| viso pasaulio rasi tenai suėjusių prašaleičių teirautis nuo 6779 3| žuvėdais, jau žvejonimis (Suenones) vadina nuo to, jog tenai 6780 8| žuvėdais, arba žvejonimis (sueones), taip vadinamais nuo to, 6781 3| jog javus į namus buvo sugaubę. Trumpai sakant, didžiuosius 6782 7| savo aukavo tokiu būdu: sugautąjį neprietelių atmoną ar kitą 6783 7| nežinių antpuolę, sumurdyti ar sugauti; todėl nuo visų buvo garbinami 6784 6| pinigais. Jei kas, radęs ar sugavęs bites, neturėjo vietos, 6785 4| jog medžiodami daug žvėrių sugavo. Tankiai dar Upine nuo to, 6786 3| didžiai turtinga, akyla ir sugebanti, jei išgalėjo stengti prieš 6787 5| kas juos tenai suvalgė ir sugėrė, tuo nesirūpino, - paprastai 6788 9| tad tą įkapotą lazdelę sugraižė į penkis graižinius, o dvi 6789 4| ant šventos malkos, pirma sugraudino pamokslu kunigus ir svietą 6790 6| neklausysiantys įstatymų. Tuo svietas sugraudintas būk pasiėmęs įstatymus kūrėjų 6791 4| tam ženklui, krikščionys sugriaus žinyčią ir panieks senąjį 6792 7| tuo negalėjo nugrėsti.~ Sugrietąjį nuo neprietelių grobį karėj 6793 3| buvo lentyna, ant kurios sugrįsti mazginiai, beje: kaušai, 6794 3| bedirbdama pievoj ar dirvoj, sugriuvo, pasiilsėjusi tenai ant 6795 3| kanapę išrauti, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar 6796 5| abudu vergaus amžinai". Sugruzdėjus nabaštikui, supylė pelenus 6797 6| giedodamu lygiai su malkine sugruzdėjusiu. Nes visa tas, ką čia išrašiau, 6798 4| svietą gorino, gandino dėl sugurinimo ir sukrutinimo žmogaus mentos 6799 8| Lietuvos ūkė mažne būtinai suiro ir vos pats jos vardas beliko, 6800 8| ginklinyčios ir pūškarnės buvo jau suirusios ir veja užžėlusios.~ 6801 3| kurie šiandien tebkalba sujaugta kalba gudų, lietuvių ir 6802 6| vyrai žemlionys su tėvūnu sujoję; kaip sakiau, raiti jodė, 6803 7| surašytus ir kas metą, sujojus visiems į pavietę ant įsakytos 6804 3| tiedvi skersini sieni buvo sujungti siena prieš didžiąsias duris 6805 3| prakaituotas šiltas ar avižas sukaitintas prie kaklo tvėrė, dantims 6806 4| žinoma yra, ievų žievės sukaištos visų vaisčiausia plėstra 6807 5| per visus metus, beje, lig sukakčių, savo nuliūdimą svietui 6808 5| metams sukakus, kas vadinos sukaktėmis. Ant abiedviejų tųdviejų 6809 3| kaip ant ūkvaizdžių buvo sukalbėta. Jei tuo tarpu kas norint 6810 5| kaip ratpėdžiai į stebulę sukalti. Ant galo tą žvaigždę, akmenimis 6811 3| rūgusius, smulkiai kaponėj sukapoję, virė su džiovinta jautienos, 6812 3| beržų medžiais, smulkiai sukapotais, idant nesproginėtų. Prie 6813 5| nunešę į kapus, į žemę sukasė. Jei mergaitė aukaujanti 6814 3| plaukai tamsūs, už ausų sukasti, kurių kasos, į užpakalį 6815 8| užstalėse sirpo, uostus sukdami, it tarsi minėdami savo 6816 8| Kauną, todėl metuose 1631 sukėlė dūmą, arba rodą, teirautis 6817 7| stengti.~ Kariauna jų buvo sukelta iš raitųjų ir pėsčiųjų, 6818 7| pasaulio nuo popiežiaus sukeltais, Rudlaukių kovoj turėjo 6819 7| kuriuodu, regėdamu, jog sukeltas svietas nuo popiežiaus atėjo 6820 7| gimusį turėdamos, liepė sukeltiems žemlionims ir vyrams visos 6821 3| obuolynei, tengi buvo ir girnos sukeltos grūdams malti, it kaip pas 6822 3| akėčias, ant sulos kamaros sukeltus, laikė.~ Antrasis trobesys 6823 4| negalėjęs parodyti; tad vėl sukibę visi ąžuolą kirsti, kurį 6824 3| sieksnio ilgi, stipriai sukibyti, nukaišti ir laibai tošėmis 6825 6| išnaikink mane kaip šią žemę, sukietink mane kaip šį akmenį, sudžiovink 6826 3| sau didesnį kraitį buvo suklojusi, pas tėvus oliava būdama 6827 3| merga, juo didesnį kraitį suklotą turėjo, turtingesnė buvo 6828 7| tratino po savim, tad veikiai sukos šalin, nesgi pasitraukti 6829 5| valgius, iš taurių ir kaušų sukošė į verpeles ir visa tą iškėlė 6830 3| brangiuosius mazginius, sukrauna, pervis karei esant, idant 6831 3| žagas be stogo, nuokamieniai sukrautas.~ Ašmasis trobesys buvo 6832 4| kuriame malkinės ąžuolo medžių sukrautos stovėjusios ugnelei šventai 6833 4| pasaulį sutvirtino arba sukrekino iš dumpių, nesgi pirma dumpys, 6834 3| skaistaus, kalbos drąsios ir sukrios, akys žydrai rainos, kūno 6835 3| šiandien ištižusiu vergu, noris sukrus sulpančiu ir skaninius laižančiu, 6836 4| gandino dėl sugurinimo ir sukrutinimo žmogaus mentos ir dėl būtino 6837 3| ir tinklų megzti, virvių sukti, pynų pinti, mezginių megzti, 6838 4| pasigailusios, su tuo kūju sukūlusios bokštą ir tuo svietui saulę 6839 6| vadino skurczypałka, tai yra sukurčiaus lazda, jog jie it būt lazdos 6840 6| pačia šilima antturi, tas, sukūręs visų pirma ugnį, pradėjo 6841 3| tarpu jaunąją apvedė apie sukurtą ugnį tris kartus; kelvežys 6842 3| pat jaunosios gentys buvo sukviesti vėdlių laukti, kursai vakaras 6843 3| kurioje daug karalių pasitiko sukviestų, tarp kitų dovanų Vytautas 6844 3| kaip buvo sutarta, jaunasis sukvietęs savo gentis, susiedus ir 6845 3| Garsus raštininkas Rėza, sulasęs jų kelias dešimtis, apskelbė 6846 3| sveikas? Sveikas, Naujų metų sulaukęs", - sveikai perleisti ir 6847 6| į sausą medį" arba: "Tas sulauks sausos šakos"; kitus dybavojo, 6848 3| perleisti ir kitų besveikam sulaukti linkėjo. Ne vien susitikęs, 6849 3| keliaudamas vilkų ar meškų suletentu taku keliavo, nesgi vieškelio 6850 3| ištižusiu vergu, noris sukrus sulpančiu ir skaninius laižančiu, 6851 8| vadinamą, išvertę, su žeme sulygino.~ Kad taip šiaurėj ir 6852 3| miežių, o trečiąją rugių sumaišo, kurį mišinį, vasarai grįžtant, 6853 3| prasta minta, rugių varpas sumaltas valgo, girnas trejas, ketverias 6854 7| mušdami, kaip kame galėjo ir sumanė, arba puldinėjo į svetimus 6855 3| nuvedę savo svetį į pirtį; sumetus tenai garą po kelis atvejus 6856 3| paties regima yra, jog juo sumitusi buvo merga, juo didesnį 6857 7| staiga iš nežinių antpuolę, sumurdyti ar sugauti; todėl nuo visų 6858 3| meilės", kurią jaunasis sumyniojo. Žynys vėl tarė: "Lai būna 6859 6| karšinčių, kurs, įstojęs į sūnaus vietą, į karę turėjo traukti 6860 7| pagrobusi viena ranka, antroj sūnelį tuo gimusį turėdamos, liepė 6861 8| upę su Nerim, arba Vilija, sunerti; to dėjęsis, tas pats Vladislovas 6862 5| gėrynės, su šventenybėmis sunertos, kurių apleisti niekas nedrįso, 6863 8| Gudiją ir, visus tuos kraštus suniręs su Lietuvos ūke, išplėtė 6864 8| tarpu šeštajame amžiuje vėl suniuko tautos grūsdamos ant kita 6865 8| tolimus kraštus liovės, nesgi, suniukus tautoms, tolimi keliai rados 6866 7| neprietelių, kurių perlaužę rindą, suniukusius beveizint ant vietos pakrėtė. 6867 3| visados trūsėti, sunkius sunkesnius darbus trivoti ir maž temiegoti, 6868 7| smarkesniai galavo žemyn ar sunkiais darbais lig smerčio novijo: 6869 8| sūdų pilių vyresnybės; tas sunkino pilionis, ne vien mažindamas 6870 5| ligonis kentėti turėjęs sunkioje ligoje. Tuo tarpu, besergant 6871 6| pirmasis žmones, paėjusius nuo sunkiojo pono prie lengvesniojo gyventi, 6872 8| kardas, kalavijas ir ragotinė sunkiomis rodės tiems vyrams, kurie 6873 3| tarpą su kumščiu niūkterėjo. Sunkiose ligose jei viršiau minavoti 6874 7| minavojau; viso negalėdami sunkose ant arklių pakelti, likusįjį, 6875 3| Ei viešpatie! Kas tai per sunkybė įstatymų gyvenimo tų vargšų, 6876 6| karvedžio, kurs liepia jam visas sunkybes kentėti, o tankiai dar nepaklusnų 6877 6| šventą, turi gyventi be kokių sunkybių liuosais, kaip kad gyveno, 6878 6| nukaršinti padoriai, kaip pridera sūnui savo tėvus, kuriems mirus, 6879 6| kaip kad gyveno, būdami sūnumis velnio". Ir visus tuos, 6880 6| arba pons, pagal įvairią suoką, beje, nuo to, jog sau pats 6881 3| užsidengę liekulu savo tikybos, suokė kardu juos krikštytis, vildamies, 6882 8| nenorinčius krikštytis kardu suokti; jau dėl to paties buvo 6883 3| ir teisesnis, tas tiesos suole sėdėjo, tardami: "Teisiam 6884 3| įguldytus, nuo žiaudaus šiaurio suopuojamus migė, kitus, po laukus ar 6885 3| minavojau, buvo ritinis, pylynė, suopynė, stutės, tabalai, žiužis 6886 8| lankė, polubių, ratų ant suopynių nežinojo, nesgi tas gi Mingailius 6887 1| randami ąžuolai, į geležį supentėję, vandenyje gulintys, kartais 6888 3| vien netižo, bet į geišį supentėjo. Nesgi nei žiaurus oras, 6889 3| iškuliami ir į aruodus supilami, jog grūdas iš stiebo per 6890 3| vadinos skoba putra, kuri supilta kubile rūgo; pavalgius kitų 6891 5| kunigaikščio, panemunėj. Supilti tą rogų, arba kapus. mirusiajam 6892 5| duonos prilaukė; visų pirma supiovęs gaspadorius pėdą pamovė 6893 8| apaštalas Žuvėdų žemėj, supirkęs tenai vaikus nuo tėvų, pirmąją 6894 3| bandą ganant, lūšis jautį suplėšiusi". Taip pat daug dar ir tokių 6895 6| žmogų vergė, tą šunimis suplėšydino, kaip šiandien dar yra sakoma 6896 9| sidabro, abu galu truputį suplokštintu abiem pusėm, kurioj norint 6897 4| šiandien dar permanomi ir suprantami. "Perkūnali dievali, nemušk 6898 4| ne vien senovėj negalėjo suprasti, bet ir lig šiai dienai 6899 9| patreiniais etc.~ Dėl aiškesnio supratimo, koksai tas buvo ilgasis 6900 7| patys nuo baimės krito. Supūtus trimitus, patys beveizint 6901 4| šiandien dar randamos tenai supuvusios ir sutrynėjusios anglys 6902 7| žodžiai: "Dieve kūrėjau, supyk ant pūstytojų, užtik juos."~ 6903 3| žvalgytojais esant, kurie supykę kibo į ginklą ir ketino 6904 5| lašindamos, kurias paskui, supylusios į lakanką, ašarūne vadinamą, 6905 3| sankritos gulėjo ant kita kitos suraizgytos; pražilę ąžuolai, eglės, 6906 3| plačiu briediniu diržu kulšis surakino, ant kurio tiek vario sagčių 6907 3| iš akmenėlių, paupiais surankiotų, barvas trindamas, abrozdus 6908 8| vadinamas, beje, šulines sūraus vandens, kurį išsėmę džiovino 6909 4| nuo prašaleičių rikliai surašyti. Gintautas buvo paskuojuoju 6910 7| žemlionis, arba vyčius, surašytus ir kas metą, sujojus visiems 6911 6| žmogaus gamtoje, norėjo taip surėdyti žmones jų draugėj, idant, 6912 7| nesivildami nuo dviejų pusių suremtais būti, ne vien išguro, bet 6913 3| svečius džiovinta kepta mėsa, sūriais, varškėmis, kiaušiais, sviestu, 6914 1| tyruose, spiganti saulė surietė ant galvų plaukus į garbanas, 6915 4| pagrįžęs į Bazelio bažnyčios surinkimą, taip popiežiui Pijui ir 6916 5| dvasios". Paskui gaspadinė, surinkusi valgius, iš taurių ir kaušų 6917 3| nupiauna ir dailiai sudeda ir suriša, o dvaro javus įsiręžę piauna, 6918 3| nieksai tenai negali, negut surištas, įžengti, kaipo nenusižeminęs 6919 8| netiekė, o senieji nedėvimi surūdėjo. Diduomenė, viso pertekusi, 6920 5| kojos išstovėjo". Ant galo susėdus visiems prie dideliai ilgų 6921 3| dešiniojo peties segele susegė, nuo ko, kaip sakiau, sage, 6922 3| ir antį visados su segele susegtus laikė, mergvaikių paklausais 6923 9| jau it buvusi abi pusi susiartinusi mušdamies, tą matydami, 6924 8| idant kurią dieną žemaičiai, susibaudę su savo broliais parusėnais 6925 7| apent ant balso savo trūbų susiblokšdami, didžiai baisiai nusiaubė 6926 7| į vieną būrį nesuniukus susiblokšti, tolyn tolesniai siaubti 6927 7| vyčiai, arba žemlionys, susibloškė į vieną būrį, vydami neprietelių, 6928 4| neįėjusi, sutikusi savo susiedę didžturtę ir džiaugdamos 6929 4| taip didžios laimės savo susiedei vargdienei, ryto metą nunešusi 6930 4| viešių pasakoti svietui susiėjusiam nuo visų senųjų laikų savo 6931 5| šiandien kad sako, kuršininkas, susiėjusiu linksminas senų dienų įpročiu, 6932 3| ir kantrybe, tas aiškiai susigės, save regėdamas šiandien 6933 6| neišėjo. Broliui su seseria susigluosniavus, kasė gyvu į žemę ant skerskelės 6934 4| Nesgi tariama buvo, jei jis susigrums su kipšu ant jo javų, jam 6935 7| kuriuos dvisėdais jodino: susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, 6936 7| neprieteliai, vienoje vietoje susigūžę, ginklą pakėlę darganotie 6937 3| išperdinti, nesgi pirtį žmogui susikeliavusiam už didžiai naudingą ir reikalingą 6938 5| javus. Paskui motriškosios susikibusios tanciavojo, arba tupiniavo, 6939 6| laiminu". Tad abudu seneliu susikibusiu, pragydusiu ir giedodamu 6940 3| to namo viena kerčia it susikišęs kūtėmis vadinamas buvo, 6941 3| ašvienius. Tos kūtės, jei susikišo su namu, darė vieną trobesį 6942 1| aptekęs, kuri jūra buvusi susikišusi su Uksine, arba Juodąja, 6943 3| ugnelei aplankius, tuojau visi susimeta ir pavargėlį sušelpia. Žydai 6944 5| stakles, Vaisgamta ant mūsų susimils, nesgi Beniutė, visų augalotoji 6945 7| visados buvo tarp savęs susimokę, ir jų trimitų balsas rodė 6946 8| kryžeiviais vadinamus, kurie, susinėrę su lenkais, ne vien užėmė 6947 4| šiandien Vilija vadinama, susineria. Tame ąžuolyne buvusi Perkūno 6948 7| arba stripiniais. It arti susirėmus, kibo į brūklius rendėtinius, 6949 7| šimtas tūkstančių joties būt susirėmusi su antru šimtu tūkstančių 6950 3| pačiomis, vaikais ir šeimyna susirenka į vienus namus, stalą, arba 6951 3| noris kailinuočiai.~ Susirgę vaistėjos, beje: gumbuodamies 6952 4| pradžią draugybos svieto ir jo susirinkimo, matysim tenai, jog kunigai 6953 4| pamokslu kunigus ir svietą susirinkusį, kad nesiliautų sekti būdo 6954 3| to, jog mergaitės, tenai susirinkusios, rūtų vainiką pynė (kursai 6955 7| daugiu; patys tuo tarpu susiskliautę puolė vienu muntuliu ant 6956 3| tanki barzda, vėpūtiniais susisukusi, ant žandų niuksotų; plaukai 6957 3| kurie, norėdami geruoju susitaikinti, sutarė tarp savęs sūdą, 6958 7| tūkstančius svieto galėjo tenai susitalpinti. Žinoma yra, jog; Algirdas 6959 7| vokiečiai, gudai ir totoriai susitarę visą Lietuvą ir Žemaičius 6960 3| sulaukti linkėjo. Ne vien susitikęs, bet praeidamas pro šalį, 6961 5| lietuvių senoje kalboj rodo susitikimą senojo laiko su jaunuoju, 6962 7| žemlionys, iš kelių sričių susitraukę, paskydo į būrius ir sutartinai 6963 6| karvedžiu, turėjo kartais susivaržyti tarp savęs ūkės valdžia; 6964 7| savo galvą ir veidą, paskui susiveržė su šikšniniu diržu, ant 6965 7| būrius ir sutartinai kariavo, susižinodami su kitu ir norėdami vieną 6966 8| jos vyresnybė atsibudusi suskato rėdytis kaip reikiant ir 6967 5| pačiame vidury to rinkio suskliautė keturis plokščius akmenis, 6968 9| nes jog kaštavo darbas lig susmulkinant, o rasi tuose skatikuose 6969 8| Ilgainiui vokiečiai taip buvo suspaudę lietuvius, kalnėnus ir žemaičius, 6970 6| šiandien dar senu įpročiu suspaudime ar rūpesny tariama yra: " 6971 3| arba į negreitai einantį ir sustipusį žmogų yra sakoma: "Žirglioja, 6972 8| koboto perskėlę, ant pečių susvarstė, galvą sau nuskuto it bepročiai, 6973 3| javai, kitame drabužiai susverti kybojo, nuo ko ir svirnu 6974 4| šiandien dar yra tariama į susyžusį žmogų, sako: "Tam nė saulės 6975 3| dviem trūbais pūsdamas, sutaikina jųdviejų balsą.~ Visi 6976 5| kaip jam priderėjo; žynys, sutaisęs savo drabužius, antrą atvejį 6977 9| neišvarytų iš vyskupijos, sutaręs būk su teutonų meldžionimis 6978 6| jog tą viršiau minavotą sutarimą bei įstatymus, nuo dievo 6979 3| kelių nedėlių, kaip buvo sutarta, jaunasis sukvietęs savo 6980 7| susitraukę, paskydo į būrius ir sutartinai kariavo, susižinodami su 6981 3| ko ir dainos yra taip pat sutartinėmis vadinamos. Šiandien dar 6982 3| minavojau; vadino juos dar sutartiniais nuo to, jog vieni trūbijo, 6983 5| gyvojančius ir tiems namams suteikit pakajų. Keliaukit, kur jūsų 6984 7| buvo ženklu, jog dievai suteiks jiems pergalę, bet jei kraujas 6985 8| žadėdamas jiems didžias liecybas suteikti Lietuvos žemėj ir jų krikščionišką 6986 4| meldusios, idant lytų ir saulę suteiktų, dabar nebžinančios, kame 6987 6| brėkšta, 2. santėmis arba sutemo, 3. vakaras, 4. nuovakarės, 6988 3| kartais ir šeštajai dienai, sutemus naktį ėmė vėdliai marčią 6989 3| tėvai, jei nesibaidė jo ir sutiko ant to, tad patys, pakvietę 6990 3| Nuo vilko bėgęs, mešką sutiksi", kaipogi ne vien reikėjo 6991 4| tenai drąsų neprietelių sutiksiąs. Todėl jei senovėj randam 6992 5| skelbdamos, jog pavasarį sutikusios, visos linksmos šokinėdamos 6993 3| dar būdas tų kalbų būtinai sutinka: kaipogi ne vien vardai 6994 4| ugnia jį garbino.~ Taip sutinkant senovės raštams linkui nuomonės 6995 1| kalbų nėra taip didžiai sutinkanti, kaipo su kalnėnų ir žemaičių 6996 9| įrašyta, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto, pats būk žemės 6997 4| subildėjo", arba: "Bočius sutrinkėjo". Taip pat šiandien dar 6998 8| kursai, toje kelionėj metus sutrukęs, pagrįžo į Rymą su tokia 6999 4| svieto rodytų, nes tiktai sutrynėję ginklai praėjusiųjų gadynių 7000 4| randamos tenai supuvusios ir sutrynėjusios anglys tą stigavoja.~ 7001 4| nuo jo galybės. Vadino jį Sutvaru nuo žodžio sutverti, beje, 7002 5| ant svieto", nesako yra sutvėręs, kurs žodis, šiandien tebesąs, 7003 5| noties įkurta, kurioje visas sutvėrimas buvo savo pradžią gavęs. 7004 5| minavonei įkūrimo, arba sutvėrimo, šio pasaulio ir visos šeimynos. 7005 4| Vadino jį Sutvaru nuo žodžio sutverti, beje, kurs šilima pasaulį 7006 4| beje, kurs šilima pasaulį sutvirtino arba sukrekino iš dumpių, 7007 6| antkelti ir, tenai svietą suvadinęs, taip sakęs: "Praėjusią 7008 6| savo neprietelius ramdyti, suvadinusiu svietą į Parusnį ir tarusiu 7009 4| šeimyna besveikas lašinius suvalgęs.~ 7010 5| besveikiems leistų juos suvalgyti. Jei javai buvo nevykę, 7011 3| tyrus, o iš tenai ilgainiui suvarė į Juodąją ir Žaliąją girią. 7012 3| kokio gelžgalio, kuriuos suvaržo medžio kyliais arba vicių 7013 6| norėdamu stipriau ūkės rėdą suvaržyti ir tampriau tautos savo 7014 7| pačias, vaikus ir gyvulius suvedę, javus į žemę įkasę, namus 7015 3| tiekės į suvodbą, beje, suvedimą, nuo žodžio vesti, arba 7016 7| imtinių tenai iš visų pusių suvedus, o ilgainiui patiems į aiškią 7017 7| pergalėtųjų ant grandies suvėrę, padėjo po indo apačia ir 7018 3| džiūvusią mėsą, ant aksčių suvertą, žiemą ir vasarą; tarp tų 7019 3| apdėję lentelėmis plonomis suveržė, išnirę kits kitam atitraukė 7020 5| akmenų taip buvo į krosnį suvestos, it kaip ratpėdžiai į stebulę 7021 5| darė, pyragus kepė. Paskui suvežė visa tą, ką buvo dievas 7022 3| Jei į vandenį, su miltais suvirintą, įpylė pradarui rūgšto pieno, 7023 3| buvo vanduo, su miltais suvirintas, ir truputį pienu saldžiu