| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
7024 3| dar tokiu būdu gėrė savo suvodbas, kas dar ne vien atmenama 7025 3| kelionę keliavo, bet pačiose suvodbose ginkluoti linksminos, pavojaus 7026 5| nesgi mokėjo nabaštiką taip sušaldinti, jog jis nė vien per kelias 7027 3| visi susimeta ir pavargėlį sušelpia. Žydai padegiai, pasimetę 7028 5| už mirusiuosius, paskui, sušlavę troboje ir priemenėje kaulus 7029 7| įsikibęs pasiilsėti, paskui sušluostę gruzdinius numirėlio supylė 7030 8| sukilo; ant galo jezavitai sušyžino visus atskalūnus, norėdami 7031 3| aprūkusi lietuvė savo name, sušyžusius vaikus tildydama, putrele 7032 4| to, kaip žuvų daug upėj sužvejojo. Gaubjavė nuo gaubti ir 7033 4| ir piktadėjus ateinančius svaidęs šalin uodegos galu it viesulas 7034 9| paskui akstimis ir strypais svaidęsi, žuvėdai paveikti, o žemaičiai 7035 3| krašte), devynspėkes gėrė, svaitėjančius volungės lizdu smilkė, pašalusį 7036 3| vąšas kybojo, pasieti keli svarai ledinės druskos ant šniūrelio 7037 9| gyvulį davė aukso ar sidabro svarais ar latais, pagal brangumą 7038 9| kožno pilionies galvos pusę svaro sidabro duoti už tą, jog 7039 9| šiandien kad regim, skaitė, neb svarstė.~ Kas kitose tautose 7040 3| ar ronus kirsdami, keres svarstydami, kiti medžiojo žvėris, meškas, 7041 9| beje, graižis ir kapa, bet svarumas jų didžiai įvairus pagal 7042 7| buvo švinu pripilti dėl svarumo, idant tuo siūtį pasmarkintų, 7043 3| saulėtekį buvo alkierius, arba svečio troba, kursai užėmė pusę 7044 3| Naujų metų sulaukęs", - sveikai perleisti ir kitų besveikam 7045 3| Teverkia, kad išsiverks, sveikesnis bus" arba: "Su rykšte kūdikio 7046 4| apsidarę vaikštinėją, o kiti sveiki ir linksmi šokinėją, o žiemą 7047 8| Trumpai sakant, rymionys sveikieji sau gašumą ir gražinį, o 7048 5| Sudievu, keliaukit sau sveikos, laiminkit mus gyvojančius 7049 4| liepęs įžeistajam keltis, šis sveikų sveikas kėlęsis ir niekame 7050 3| dėkavojam, kad mus šį metą sveikus ir viso pertekusius užlaikyti 7051 8| vieną luitą, kurs 13 svarų svėręs. Nujau rymionys ėmė ne vien 7052 9| skaitytojas išmaliavotą, sveria šios dienos keturis muštus 7053 3| teisybės nuo sūdžios yra auksu sveriamas. Gyventojai penkias dienas, 7054 2| jų vardai, pirma svaru sveriami, paskui skaitomi; lietuviai 7055 9| mažne per pirštą, svarą sveriančią, kapojo dešimtį kirčių po 7056 6| ilgųjų graižių, po svarą sveriančių, kuriuos graižius gudai 7057 3| žmogaus galvos, po 12 svarų sveriančius, kuriuos Žemaičių jomylistos 7058 9| kaip sakiau, skaityti, ne sverti, kaip senovėj kad darė; 7059 5| jaunuomenės tėvai parduoti svetimam už abydą sau turėtų, bet 7060 2| minėjimas.~§ V~Prekyba namie ir svetimuose kraštuose; daiktai, kuriais 7061 3| trobesys buvo trobos, arba svetlyčia, kame svečius žiemą vaišino, 7062 6| įstatytojo, tie buvę įstatymai: svetmoteres ir svetmoterius gyvus deginę, 7063 6| įstatymai: svetmoteres ir svetmoterius gyvus deginę, o jų pelenus 7064 8| kanapes, kailius, mėsą, sviestą, medų, vašką, gintarus, 7065 3| vaistėjos, įkirtę ar padūrę, sviesto sulčia užpylė, kad nekirmėtų, 7066 3| sūriais, varškėmis, kiaušiais, sviestu, pienu, medum, tarp gėrimų 7067 9| tuojau ir susigrūmę; pirma sviliksnimis ir vylyčiomis šaudęsi, paskui 7068 4| vylyčias, kardą, seidoką ar svilksnį, darbininkui kirvį, dailidei 7069 7| įdėjo į spraskilą, kursai svimburdamas tenai nusigalavo. Vienok 7070 3| susverti kybojo, nuo ko ir svirnu vadinos, kitas buvo pačiai 7071 3| namuose sauso medžio, į svirtį pakorė. Taip pasekėjai, 7072 3| irklinių, beje: Tripentė, Svisločė ir Beržinė, į Niperį teka, 7073 3| anglių, jei daugiui, beje, svodboms, arba kozoms, tad, kaip 7074 3| krimto, ausiai skaustant, svogūną, ant anglių iškeptą, pritvėrė, 7075 9| vadinos grašiu, lotyniškai syclus, tankiai ilguoju grašiu 7076 5| sėdusios, kviečių plonius, sykiais vadinamus, ant anglių kepė 7077 7| žodžiais pagaivinti, tarsi sylos atsigėrę, nubengia dainuodami 7078 8| grekonys vieni tarė medžių syvais, kiti saulės akmeniu, kiti 7079 3| pylynė, suopynė, stutės, tabalai, žiužis ir lauminėsena, 7080 9| amžių, tas turi skaityti Tadeušo Čackio raštus apie lietuvių 7081 3| tris žmogaus galvas padėti. Taigi niekas taip tųdviejų sėklų 7082 6| pavesti. Jis jūsų netaikas taikins, abydas ir galžudes nudraus, 7083 6| naują rykį, kurs jus rėdytų, taikintų ir kliautį tarp visų saugotų, 7084 4| buvęs visiems maloniu ir taikiu, taip šis baigiu ir nuogąsčiu. 7085 3| kartais 8 nedėlias, pagal taikumą oro, apent į grūdą pagrįžta 7086 9| regėjom, tą kapą dėl didesnio taikumo prekyboj padalijo į dešimtį 7087 4| iš kurio kunigai saulės taką sekę dėl žinojimo pirmosios 7088 3| jaučiais, už ragų įkinkytais. Takiu pragumu pasėti javai taip 7089 3| kiti ežeruose ir upėse takišius dėjo, venterius spendė ar 7090 3| vilkų ar meškų suletentu taku keliavo, nesgi vieškelio 7091 4| apie jas turėjo, jei jų takus žinojo ir nuo jų laiko sekės, 7092 9| latuviežių, arba letgalių, 90 talentų ugadų už tavorus, kuriuos 7093 9| pamokslą ant šv. Mikalojaus, talentus, tos dienos evangelijoj 7094 8| mindami senų dienų pažines ir talkas, kuriose buvo angis, lietuviams 7095 7| kovoj turėjo jau su savo talkėjais 100 000 joties, vokiečių 7096 8| kruvinose dienose esant, talkinėję, nes lietuvių diduomenė, 7097 8| irti; lig šiol totoriai, talkininkai ir tarnai lietuvių, nugis 7098 3| kalbėti, galvą savo lenkdami: "Tamistos sveikatos atėjom pasiteirauti 7099 6| stipriau ūkės rėdą suvaržyti ir tampriau tautos savo neprietelius 7100 8| kūno geiduliai, ne dvasios tamprybė, rėdė jų darbus; ant didesnės 7101 3| kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. Antras jų 7102 3| žandų niuksotų; plaukai tamsūs, už ausų sukasti, kurių 7103 6| viršiau jau minavojau. Tuos jo tamus svietas paprastai žyniais, 7104 5| motriškosios susikibusios tanciavojo, arba tupiniavo, dainuodamos: " 7105 5| minavojamas, tą rytą saulė tanciavojusi; paskuoją naktį tos šventės 7106 3| kuriais meškininkai meškas tancina, po kaimus vadžiodami. Tų 7107 3| ėraičius po laukus ganydami tancino. Antras įrankis jų linksmybės 7108 5| ne visados ypatingų, bet tanikiai greta po kelis šimtus vienuose 7109 1| liuosybę išplėšti, tankiai tankesniai liejo kraują latakais su 7110 3| metų skutos, idant paskui tanki barzda, vėpūtiniais susisukusi, 7111 3| trilinkųjų kūčių buvo laidaras, tankiais akmenimis grįstas, vasarą 7112 3| paslepia grūdus rūsiuose tarp tankių lieksnų, tyčiomis tai lietai 7113 3| giria niūksojo, į kurios tankmę ne vien gyvulys, bet ir 7114 3| šuo per visų didžiausias tankmes galėjo perlįsti, o grįžtant 7115 8| regėjom, dėl didelumo ir tankumo bei baisumo girių ir versmių, 7116 4| didžturtė, vildamos turtingesne tapsianti, eina prie savo kūdikio, 7117 5| mazgotis, idant jaunais taptų, ir kas visa atliko, kaip 7118 7| ir ardė neprietelių pilis taranais. Lig atėję pas pilį, supylė 7119 7| pilyse išsiturėti, nesgi iš taranų laidydami neprieteliai akmenis, 7120 7| Nes ilgainiui, pramanius taranus ir geležies šarvus, nebgalėjo 7121 3| tuo vien save džiugino, tardama: "Et, koks toks, bent pačių 7122 4| žvaigždžių buvo nekurios tariamos, jog jų pasirodymas nelaimę 7123 4| ir kitų žinyčios tarnų ir tarnaičių. Pas angą buvęs aukuras, 7124 7| išjojo, tai yra su savo tarnais.~ Kariavo pagal vietos 7125 7| kūrėjui ar kunigaikščiui ir jo tarnams arba kunigams. Trečiąją 7126 8| kaipogi jo karvedys ir tarnas Starkoderis, garsus jūrinas, 7127 3| kurio kiti visi klausą ir tarnaują. Laimė žemaičių tą tvirtinanti. 7128 6| daiktą kitiems, liepdami sau tarnauti su mokesniu arba duokle 7129 6| Tėvūnas, arba Perūnas, kuriam tarnavę devyni atmonai, arba kairės 7130 4| burbulas spindėjo, kuriam tarnavo vaideliotai, apsukui šurmuliuodami, 7131 6| ir klauso veikiau dievo tarno, nekaip karvedžio, kurs 7132 6| nulenkęs galvą Bruteniui, dievo tarnui, būk lūgojęs sau jo užtarymo 7133 3| užspringusiam į pečiomenčių tarpą su kumščiu niūkterėjo. Sunkiose 7134 7| praretėjus toms girioms, pradėjo tarpgiriuose neprieteliai, užvis žuvėdai, 7135 7| pritirdami, lietuviai ėmė tuos tarpgirius pilimis kamšyti, kuriomis 7136 3| pačios pusės, iš kurios į tarpikį buvo durys, taip pat vienoj 7137 6| patvirtino. Svietas pradėjęs tarpkrūmėse namus strūnyti ir pilis 7138 3| kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo; 7139 1| neišdžiūvo; tuo tarpu jų tarpuose ant nubrindusios žemės girios 7140 7| žemaičių pėstieji, įsispraudę į tarpus savo joties, padėjo neprietelių 7141 3| regėsim. Nuo tolo veizint, tarsies liekną, ne kiemą, regįs. 7142 4| verkdama ir vaitodama, bei tarusi jam, jog šventus lieknus 7143 6| suvadinusiu svietą į Parusnį ir tarusiu jam valdymierą sau, arba 7144 8| šilkelio pajuosę, vieni tarškino po pilių gasus, žvirblius 7145 6| tą darbą.~ Ilgainiui tasai kūrėjų kūrėjas, pasidaręs, 7146 4| raganos tuoįtimpos žarnas jų tąsančios, kurios, tūkstančius sopulių 7147 7| bokštus pusgyviams reikėjo tąsyti kalkes nugraužtomis rankomis; 7148 3| ar nosį žąsies ar kiškio taukais tepė, girgždėlei rankoje 7149 4| jį, deginę jam ant garbės taukų puodelį, dykęs jis visų 7150 8| pradėjęs ant jo tūžti, jog jis taupąs vokiečius, kurie, negalėdami 7151 1| nuožmių tautų, liuosybę savo taupydama, įsitraukė į girias ir versmes 7152 6| tikrybę, nieko neskųsdamas nei taupydamas, be baimės ir be paprakų, 7153 7| nuo krikščionų kaip įmaną taupydami, pradėjo strūnyti pilis 7154 4| notyse, kuriose reikėjo jiems taupyti svetimą mokslą ar kokią 7155 3| mešką ar briedį paristi, taurą ar šerną vienu siūčiu nudaužti, 7156 3| kuriame šaukštai, taurės, tauragės, iš kurių gėrė, buvo sudėti. 7157 3| ar skardos, senu įpročiu taurele tebvadina. Alų ir midų iš 7158 3| ragų paauksytų, vadinamų taurėmis ir tauragėmis. Nuo ko, kaip 7159 5| gaspadinė, surinkusi valgius, iš taurių ir kaušų sukošė į verpeles 7160 9| svarstė.~ Kas kitose tautose senovėj tikos, tas pats 7161 8| Lietuvos krašto prekė, arba tavoras, nekaip pati jos tauta. 7162 9| letgalių, 90 talentų ugadų už tavorus, kuriuos latuviežiai, arba 7163 7| bepaskysti, tuojau tvėrė iš rogių tašką abejoj šaly savo rindos, 7164 7| arba atkalnėj buvo aplinkui taškas, idant neprietelius negalėtų 7165 7| antpuolių, aptaškavo, už tų taškų stovėdami, kareiviai laidė 7166 8| gyniojo ir, noris kaulais savo taškuodami, niekaip jos vokiečiams 7167 3| dar yra sakoma: "Slinki, tė kiaušį; sako: ar nuluptas?" 7168 3| viešėti vedamas, sopagus teantsimovė; kaipogi šiandien dar sakoma 7169 6| žemlionys, arba vyčiai, pradžioj tearė ir tesėjo. Jų tėviškės mažne 7170 3| pusę metų buvus ar ilgiau teatdavė, pagal tą, kaip ant ūkvaizdžių 7171 8| kuriuose avižos tiktai teaugo, nes ir tas dar tankiai 7172 8| noragais, ką dar didžiai vėlai tebdarę, kaip raštininkas sako, 7173 4| padarga, kurią iki šiai dienai tebdėvėja; ir taip liepkauliai iki 7174 1| tebesančios, stigavoja, kaipogi tebepasakoja: ten ežeras užrukęs, kitur 7175 1| radau, ir patarlę, kalboje tebesančią, tvirtindamas senovės raštą, 7176 8| nuomonė, pačioje tautoje tebesanti, patvirtina. Nesgi šiandien 7177 5| linų apminas neseniai dar tebgėrė.~ Buvo dar tarp tų pačių 7178 3| Taip pat daug dar ir tokių tebgyvoja tarp senųjų, kurie patys, 7179 3| kolonijas, įkūrė, kurie šiandien tebkalba sujaugta kalba gudų, lietuvių 7180 4| žodžiais, šiandien jų kalboj tebkalbamais, gana bus dėl patvirtinimo 7181 3| o sulą iš beržų ir klevų tebleidžia.~ Darbuose visi buvo 7182 5| tebdaro ir valgius tenai tebneša bei raudine vadina.~KALĖDŲ 7183 3| šiai dienai dėvimi žodžiai tebrodo ir ką pats, jaunu būdamas, 7184 1| kuri iki šiolei Žemaičiais tebsivadina, ne vien pirm 500 metų didi 7185 6| dar lygias tėviškes yra tebturėję. Kas dar yra didžiau stebuklingesniu, 7186 6| žodžiu ar alga samdyti. Tas tebus godos vyru, kurs tarp visų 7187 1| apšarmojusi, lig šiai dienai tebžaliuoja, kaipo ženklas viso to buvusio. 7188 4| sakiau, atšilusi žemė vaisių tedavė, kuriuos privalumus mes 7189 3| nepradėtų. Todėl ir apdarą tokį tedėvėjo, koks kūną nelepino: kaipogi 7190 4| šventu ir dėl pačios ugnies tedėvimas, todėl vadino jį Kūre, arba 7191 4| ir žemė atšilusi vaisių teduoda, o rasi Seimperiu, jog šeimyną, 7192 9| įstatymus, aš čia tiktai truputį tegalėjau paminavoti apie senovės 7193 6| tiktai pati dievų baimė tegalės svietą nuramdyti ir įstatymus 7194 3| vildamies, jog tuo pragumu tegalėsią juos nuvergti ir tarp savo 7195 8| krašte, iki šiai dienai tegaunamas: kaipogi Maižiešius ir Aronas 7196 3| siūčiu nudaužti, to vien tegeisdami, kad tik vyrais būt vadinami, 7197 6| jūsų tegyvena, jus temoko, teguodžia, tepataria, mažus kerštus 7198 6| pildyti, kunigai tarp jūsų tegyvena, jus temoko, teguodžia, 7199 3| tūlose vietose senu įpročiu teįdaro, o sulą iš beržų ir klevų 7200 3| niekam lietai nedera"; maž ką teįgavę ar teįsteigę, ir tuo džiaugės, 7201 3| viso pertekusius užlaikyti teikeis; dabar tavęs meldžiam, idant 7202 4| nuo tos nelaimės paglemžti teikės, todėl šis, jam dėkavodamas, 7203 5| žiemą nuo mūsų pavarei, teikis mums javus mūsų sėtuosius 7204 5| doromis gaspadinėmis tapti teiktųsi. Nu įvedė su iškilme grakščią 7205 6| nesgi kūrėjų kūrėjas dievų teiraujas, įstatymus svietui duoda, 7206 6| pasakyti, nuo ko toksai teiravimos vadinos ūkės dūma, arba 7207 6| tarpininku, bet rėdytoju ir teisdariu tarp žmonių: kaipogi svietas, 7208 3| suole sėdėjo, tardami: "Teisiam ir dievas padeda". Atlikimas 7209 7| tūkstančius, retai kuomet teįsigavo į tokią rūmę, kurioje šimtas 7210 6| paliko. Tokiuose sūduose teisindamies niekados neprisiekojo, nesgi 7211 6| lietos reikaluose. Kas yra teisingu, nesgi kas neša naštą, tas 7212 4| kūrėjų kūrėjo 51, bet už teisingumą to skaitliaus negal galvotis, 7213 6| nedoro ir bedievio. Todėl teisinimesi, stokodami aiškesnių davadų, 7214 6| kurs tarp visų pasirodys teisiu ir doru savo elgimesi. Atenčioj 7215 3| nedera"; maž ką teįgavę ar teįsteigę, ir tuo džiaugės, tardami: " 7216 3| tai ir pasmirsi, ir tuo teįtenkinsi", arba: "Pūsta tavęs ar 7217 7| žemėj. Šarvus vos paskiau teįtiekė, nesgi kaip geležis buvo 7218 3| būdu, daba, kalba maž kuo teįvairauja nuo kitų lietuvių kalnėnų, 7219 7| arba karės įkapės, maž teįvairavo nuo namų apdaro; ir taip, 7220 3| paukščių būdą, tuo kartu teišleido vaikus iš namų, kad jau 7221 6| nepratardamas, idant padūmoję tekalbėtų ir ką norint išmintingai 7222 3| skaustant, šalteny, prieš saulę tekančiame, akis mazgojo, klynui piaunant ( 7223 4| ir didybę saulėj, kuriai tekant meldės, tardami tuo garbinantys 7224 8| Tyrulė, tos paskuojosios, tekėdamos į Uksinę, arba Juodąją jūrą, 7225 3| žemaičių buvo ant dviejų tekinių, šliuižiu vadinami, ant 7226 3| namų medžiagai ir padarynei tekirto, o sankritomis ir sausšakėmis 7227 6| lykiu niekinę ir maž jo teklausę, kožnas elgęsis kaip tinkamas 7228 6| neduosim ir mūsų dievų tiktai teklausysim".~ Ką drąsybė pamatavo, 7229 4| o pačius šėtrus medžiai teklėstė. Pavestoji diena atlikimui 7230 3| Veizėkim, - sako, - kam čia teks šūdinasis galas"; vienybė, 7231 6| idant, jam mirus, jo genčiai tektų. Ilgainiui, noris į svetimas 7232 6| vežimas. Miera, arba saikas, tekumo buvo: lašas, tauragė, kaušas, 7233 6| dešimtį vyrų į karę vedė, ir tekūnas, arba vizius, gudiškai voznius.~ 7234 7| pergalėję. Ketvirtoji būk tekusi gentims tų, kurie karėj 7235 4| kliuvęs į Mogilės nagą, tekusios visos nelaimės, beje: ligos, 7236 3| garsios garsesnės tautos telkė juos sau į kares; ir taip 7237 3| nuo kur galėjo talką sau telkti, kariaudama su rymionimis, 7238 6| Jurbarko, 18. Žarėnų, 19. Telšių, arba Platelių, 20. Veiliuonos, 7239 3| gėrė dieną ir naktį, maž temiegodami per tris ar keturias naktis, 7240 3| sunkesnius darbus trivoti ir maž temiegoti, nesgi krūpavo, idant, slinkaudami 7241 4| vis, ne visiems raštą savo temokant, it veikiai nutiko; nesgi 7242 6| tarp jūsų tegyvena, jus temoko, teguodžia, tepataria, mažus 7243 6| vieno ir kito nebebus". Dar tempęsi tūli didžturčiai ir nenorėję 7244 7| vylyčias iš savo seidokų, arba temptinių, prisiartinus neprieteliui, 7245 7| likusieji kūlvertiniais tenkino beišsprukę nuo giltinės 7246 7| tais pačiais privalumais tenkinos ir buvo vyrai ne į kelnes 7247 3| dienos ir nakties tiktai tenumanė nuo bičių gaudesio, šovose 7248 3| rymionys per dešimtį metų tenuveikė ir į jų vietą savo naujukynus, 7249 8| per savo siuntinius į Rymą Teodorikui viešpačiui, kurs didžiai 7250 3| garsias pilis Chersonesą, Teodosiją ir Albiją; bet paskiau įsigrūdo 7251 3| senovėj yra buvusios, tas tepaklausia savo senųjų, anie jam papasakos, 7252 6| didžiuosius kūrėjų kūrėjui tepalieka". Toliau išguldė svietui 7253 1| grakščiaisiais žmonėmis tepaliko.~ Tas dar taip pat yra 7254 3| Kas man lig to, noris sau tepasibučiuoja". Taip šiandien dar daugioj 7255 6| teturi darbo, ir tad tiktai tepasirodė svietui, kad jam valią dievo 7256 6| jus temoko, teguodžia, tepataria, mažus kerštus tetaikina, 7257 3| žąsies ar kiškio taukais tepė, girgždėlei rankoje girgždant, 7258 3| sėja, tą patį metą miežius tepiauna, o rugius po miežiais it 7259 3| į bažnyčias ir koplyčias tėplioja. Metuose 1790 Mančys, dailidė, 7260 1| nebgauna gerti, ir vos rudenį tepradeda tekėti. Jei dar didžiau 7261 9| nesgi paskesniuose amžiuose tepramainė pinigų įvairias skvarmas 7262 4| vadinamas ir jam vienam teprivalus, ant kurio visų vyriausias 7263 3| tavęs ar manęs", tai yra: tepusto vėjai tavo vietoje ar mano 7264 7| savo galvas padėjo, ir tie teradę kame tenai aukštybėse baltus 7265 7| keliauja." Nuo to retoj kalboj terasi tiek vardų arklių, kiek 7266 3| vienas girias, balas ir dangų teregėdamas bei vieną Dievą garbindamas, 7267 7| pervis myli arklius, ir retai teregėsi lietuvį pėsčią einantį, 7268 7| griedami, degindami ir visa teriodami. Noris visi tie karvedžiai 7269 8| Žemaičių kraštą, tenai būk vis teriojęs ir deginęs. Rašo, jog būk 7270 6| nuvergti, kuriuos mušė ir teriojo, kur vien gailėjo užnikti, 7271 7| grobio griesenos arba dėl terionės neprietelių krašto. Ir taip 7272 8| atmonydami tą lenkams, ėmė terioti jų pačių kraštą ir taip 7273 8| kailinuočių kraštą esančioj, tesą gaunami gintarai.~ Ant 7274 4| tokią valdžią įgavęs, maž tesant tos gadynės raštų, negal 7275 6| jų vienų žemėj gintarai tesantys randami; laukai jų ir dirvos, 7276 3| gentybą lig trečiosios kartos tesaugojo, ir taip brolis galėjo, 7277 3| todėl vasarojų po Velykų tesėja pagal tą, kaip žemę yra 7278 6| vyčiai, pradžioj tearė ir tesėjo. Jų tėviškės mažne visų 7279 3| keleiviai nuo žvaigždžių kelią tesekė, nesgi paklydusiam upeliai 7280 8| pačiais Žemaičių pajūriais tęsės be perglytos, ką raštininkai 7281 3| daugiau nei per šimtą mylių tęsiantis į rytus ir vakarus, dviem 7282 3| būdo, retai tesivaidijo ir tesibarė ir apmaudą ant viens kito 7283 3| tevalgė ir namų avikailiais tesidarė, nes, ir taip elgdamies 7284 3| iš namų eidamos kur toli tesiėmė; vadino dar jį sage, arba 7285 7| sakiau, po kelis tūkstančius tesigrūmė dėl ankštimų ir girių; vienok, 7286 3| kožnam, ir tuo kartu žmona tesiliovė svetį raginti, kad jis užstalėj 7287 3| žemaičiai didžiai vėlai tesipačiavo, nesgi pirm 30 metų vyriškam 7288 4| retai ir svietui pačiam tesirodė, ir tas, kurs vieną kartą 7289 6| minavotuose, vienu savo piesu tesirūpina, beje, gano bandą, avis 7290 3| ūkės ar lietos reikalais tesirūpino, kaip šiandien dar sako: " 7291 4| nuo to, jog vėlai naktį tesiskelbė ir baldės, kaip šiandien 7292 3| vis sau paturėjo ir tad tesiskiedė nuo tėvo namų, kad buvo 7293 7| pakelti, ir tuo kartu tikrai tesivadina ponu, kad žmonės jį pakėlė; 7294 6| žmonystą, ir ji viena žmona tesivadins.~ Bet ir taip dar žioravusi 7295 3| būdami romaus būdo, retai tesivaidijo ir tesibarė ir apmaudą ant 7296 7| narsumu, kantrybe ir buklumu tesižymino, tad ir kareiviai tais pačiais 7297 3| ir gėrimą svetys ne visai teskomėjęs. Atėjus subatos dienai, 7298 6| tame krašte saulė neilgai tespindinti, kitaip javai supūtų nuo 7299 6| arba aušrėnai (aestii), orę testeigę, kitiems slinkaujant, beje, 7300 6| tepataria, mažus kerštus tetaikina, o didžiuosius kūrėjų kūrėjui 7301 3| Todėl skaitytoją į tą prašau tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimi 7302 4| arba perkūnijos meistrą, teturėję, kurio visas pasaulis klausęs. 7303 4| arba: "Mažą laimę šiandien teturėjom". Jei raugas vyko, vadino 7304 4| nuo panerio, vieną angą teturėjusi, priešakinėj jos sienoj 7305 8| nežinantys derlingų javų ir maž teturintys galvijų, patys mintą lęšiais 7306 5| neparodys nei gudas, nei teutonas, jog būt kokį garsų savo 7307 3| Paskui vadino jį būtinai teutoniškai Oestland - rytų kraštas. 7308 7| vedė, kuriuos paskui iš teutoniškumo ratmistrais pramanė, ant 7309 3| vandenį, valgius sausus tevalgė ir namų avikailiais tesidarė, 7310 4| Bočiu, arba Večuoju Tėvu, Tėvaliu, nuo to, jog jis pirm viso 7311 3| stigavojo, jog jis jaunosios tėvams gyręs ir sakęs, jaunojo 7312 5| maloningas dieve Perūne, večasis tėve Žvaigždyksti, kurs visus 7313 6| tėvų buvo ir vėlai pačią tevedė; vieni tarp jų vadinos pasėlininkais, 7314 5| tais žodžiais: "Vaisgamtos tėveli, augink mums linus aukštus 7315 3| netekusi buvai? Kas nu bemazgos tėveliams kojeles? Kas bekurstys ugnelę? 7316 3| martele, kurią, kaip pas tėvelius saugojai, taip ir pas mus 7317 3| Velnias tau, - sako, - tevergauja, ne žmogus"; o tiems, kurie 7318 3| kūdikį guodžioti, atsako: "Teverkia, kad išsiverks, sveikesnis 7319 6| padonuosius teturėjo visoj savo tėviškėj, vienok pirmuoju Lietuvos 7320 6| esantys. Koksai lygumas tėviškių pačiuose Žemaičiuose didžiai 7321 3| pavasario ar rudens tvanai tevokė, o jei kurių tenai smarkūs 7322 3| nepadaręs, pas storastą arba tėvūną jį nusiųs teisybės sau melsti; 7323 6| visų pirma sau ponai arba tėvūnai suvadino senuosius savo 7324 6| duotame, liepia jiems savo tėvūnams pagal seną dabą po duonos 7325 6| žibančio kalno sėdėjęs pasaulio Tėvūnas, arba Perūnas, kuriam tarnavę 7326 6| vadinos pristovais. Kožnoj tėvūnijoj buvo dar tie vyresnieji: 7327 6| paskaidyta į mažas apygardas, tėvūnijomis, arba pavietėmis, vadinamas, 7328 6| gudiškai pavietu. Tokių tėvūnijų, arba pavietų, pačiuose 7329 6| katrai šaliai toksai sūdas tėvūno su vyrais netiko, tad atjojęs 7330 6| dievo garbės vyresnieji, težinoję, kurie, it taip pat, kaip 7331 5| dėkavodami savo Perūnui, arba Tičiui, kurs juos savo šilima išgūžęs 7332 3| abi šalini trobos sieni, tiedvi skersini sieni buvo sujungti 7333 3| per kiaulieną", - kuriuos tiekdami svečiams, jei mažumui, kepė 7334 3| o senosios butai drabužį tiekdamos, trumpai sakant, motriškosios 7335 8| vokiečių, bet vis patys sau tiekia, sako: "Lietuvis į medę 7336 8| grąžtą, balną ir ginklą tiektų, ne nuo svetimų pirktų, 7337 4| audeklą, kurį devynios indėvės tiekusios; vardai jų buvę: Verpėja, 7338 3| to vien tegeisdami, kad tik vyrais būt vadinami, ne 7339 5| daugioj vietoj minavojamas ne tikėjimu, bet įpročiu senovės laimingų 7340 4| dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo 7341 1| noties apsiskaityti. Kas tikėtų šiandien į taip dideliai 7342 9| Kas kitose tautose senovėj tikos, tas pats yra buvęs ir lietuvių 7343 3| meilė stangi, stipri ir tikra". Ant galų galo jaunajai 7344 3| nuotakos, 40 metų turėdami, tikrais dar žaliūkais tebebuvo: 7345 3| šiandien dar daugioj vietoj tikrieji lietuviai tebgyvena atsikieminėję 7346 4| Ožragiui. Ant tų laiptų tikroji auka nesikūrinusi (kaip 7347 3| dirba, kurie savo laibumu ir tikrumu gali lygintis su visų didžiųjų 7348 6| ką žinau, pasakysiu yną tikrybę, nieko neskųsdamas nei taupydamas, 7349 4| žemaičiai didžiai rūpinęsi tikumu savo dūšių atenčioje, todėl 7350 3| kitus verkiančius vėjai tildė, kitus liepų ar beržų šakos, 7351 3| name, sušyžusius vaikus tildydama, putrele džiugina. Jei į 7352 5| jiems piktą darė, todėl jas tildydami vaišino, idant pavalgiusios 7353 8| buvo, nesgi kelių piltų ir tiltų per upes, kokius šiandien 7354 6| darbą kiekvienai paveda, tingines ir rambiąsias iš aulio, 7355 3| neįgavęs, molio motiejus". Tinginio didžio ar mažo visi neapvežėjo; 7356 8| beparduoti ir kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir verstis, 7357 5| dievo dovaną savo butoje tinkamam pagožęs valgyti. Užvis gaspadinės, 7358 1| idant tenai galėtų kaip tinkami dievą garbinti ir liuosais 7359 8| nepakeltų, būk leidęs kaip tinkamiems savo laukus arti. Kitas 7360 8| buvo, atvažiavus į pilį, tinkamuose namuose veltui gaspadytis, 7361 3| vyženų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti, pynų 7362 1| kursai pavasariop, ledui tirpstant, ir rudenį, plikšalais pūsdamas, 7363 3| begal regėti, nes paprastai tirškina vario trūbelius, kuriais 7364 8| lietos daiktu užsiimti vieni tižo lepumuose svetimų pramonių, 7365 3| vyrų ir negeidė jų turtuose tižti ir lepintis, kaip šiandien 7366 8| kunigaikštis Jokūbas nupirko salą, Tobagu vadinamą, nuo ispanų karaliaus 7367 4| raštininkas, pradžioje 11-tojo amžiaus gyvenąs, rašo, pilni 7368 7| amžinai antrame gyvenime tokiems kraugeriams vergauti, todėl 7369 3| vietoje žieminių vilnonių tokiomis pat klastės marškonomis 7370 6| nusprendė, taip ir paliko. Tokiuose sūduose teisindamies niekados 7371 3| plačiai platesniai, toli tolesiniai jų kraštų sritis, belikdami 7372 4| žmonių iš namo savo išeiti į tolimą kelionę arba ką sunkų dirbti 7373 8| Ugriją ir turėjo pažins su tolimesnėmis dar tautomis Siberijos, 7374 8| kuriuos paskui pardavojo tolimesnėms tautoms, užvis Odinui valdant 7375 8| savo pažines su tolimais tolimesniais kraštais. Kad tuo tarpu 7376 3| žemaičiai gyveno, kaip jei tolimesniame krašte; nes paskiau įsimetę 7377 5| mirusiojo žodį duoti tolimiems tolimesniems gentims ir bendrams, jog 7378 8| nesgi, suniukus tautoms, tolimi keliai rados pavojūs, kad 7379 5| daiktas buvo padėtas visų tolimiausiai, juo blogesnis arčiau, visų 7380 5| giminę mirusiojo žodį duoti tolimiems tolimesniems gentims ir 7381 8| taip žemaičiai paliko nuo tolimojo svieto ir nuo akylumo atskiesti, 7382 3| didžiai garsūs buvo, jog tolimos tolimesnės ir garsios garsesnės 7383 3| arba balkio, užleisti. Po tomis užlomis per uolektį dvi 7384 8| Apolono dievo ašaromis, kiti topolių ar pušų taip pat iškoriavusiomis 7385 4| paėmęs duonos šmotelį ant torieliaus ar midaus kaušą ar taurę 7386 9| norvegais vadinamų, vienas vardu Torolfas, antras Figilis, metuose 7387 8| vokiečiams pilis Dansko, Elbingo, Torunės, Lietuvos prekyba vis dar 7388 8| sandaras su mozūrais, valakais, totoriais ir vokiečiais, po nedidžios 7389 7| pardavojo į vergus gudams ir totoriams, gieždami apmaudą už savo 7390 3| sukibyti, nukaišti ir laibai tošėmis nuvyturti, kuriuos vadino 7391 3| nudegusį ugny putelių uogomis traiškė, nutvilkusius druska sūdė, 7392 8| viešpačiais, beje, su Maksimu, Trajanu, Decijum, Galum, Aurėlijum 7393 3| pašaliuose, gyveno. Kartais trakais. Pats Lasickis, lenkas, 7394 8| lig pat paskuojų laikų dvi trakti tebuvo į svetimas šalis, 7395 8| knebinį pilyse Kaime, Breste, Trakuose, davė jiems ypatingus įstatymus, 7396 3| pievų vietoje angis girios trakšojo, o tarp jų jau versmėtos 7397 4| tyliai laimino, be alaso, be tranksmo, vadino Žvaigždūnoke, jog 7398 4| kurį ant galo su dideliu tranksmu pavertę ir visą liekną paskui 7399 7| lygiai su pačiu karės vyru į trapą. Turtingieji po 5, 6 ir 7400 7| didele smarkybe vis lauždamas tratino po savim, tad veikiai sukos 7401 4| galas, vilti, bildėti, tratinti, buginti, bangioti, jog 7402 4| Velniu, Bildžiuku, Pikčiu, Tratintoju nuo žodžių pykti, drebėti, 7403 8| ir nelaimėmis remiamas, traukės amžiais į šiaurę, norėdamas 7404 3| ant ugnies, idant dūmus trauktų laukan vakarojant. Jei kaminas 7405 4| neprietelių, nesgi kas drįs į traškančią girią lįsti, žinodamas tenai 7406 8| akmenuotas, ir tas pats dar traškančiomis giriomis apaugęs, vandenimis, 7407 3| nenumanydami.~ Atėjus trečiajai ar ketvirtajai dienai, kartais 7408 4| regėsim.~ Trečiasis stabas trečiajame uokse buvęs išblėškęs senis, 7409 4| metuose 1410 nuo kryžeivių, o trečiąjį kartą m. 1659 nuo žuvėdų. 7410 5| antram - antroji dalis, o trečiam - trečioji, pagal jų greitumą 7411 8| dvejas klėtkas turėjo, o trečiąsias metuose 1320 įkūrė tenai 7412 4| nuo savo garbintojų; jei trečioje dienoj reikalaujančios aukos 7413 4| ilgais apsidaręs, su kepure treineitiška antsivožęs, ant kurios viršaus 7414 3| krovė; paprastai buvo jos trejokios: viena javams, antra šiaudams, 7415 3| pirma minti, kurioje buvo trejos durys be didžiųjų, beje: 7416 4| liepė savo mokytiniams trejus metus tylėti, praėjus tam 7417 5| gavo. Tokį noksenos vadino trėsena, nuo žodžio trėsti, arba 7418 5| vadino trėsena, nuo žodžio trėsti, arba bėgti. Šiandien dar 7419 4| išguldo, kiti kitaip, o tretieji dar kitaip, kožnas pagal 7420 3| žemę smegdamos, o viršuojės trešo, kita kitą sluoguodamos; 7421 5| tris dalis, išdėliojo juos trijose vietose atstu nuo kita kitos; 7422 3| kūtės buvo dvilinkos ar trilinkos, tad jos buvo atstu nuo 7423 3| tarp pačių dvilinkųjų ar trilinkųjų kūčių buvo laidaras, tankiais 7424 3| trūbais. Tokie Lietuvos trimitai yra jau minavojami 1180 7425 3| paupiais surankiotų, barvas trindamas, abrozdus į bažnyčias ir 7426 3| vilkais grūmės, kiti ąžuolines trinkas vadalojo, kiti stenėdami 7427 3| žluginti, skalbti, velėti, trinkti, prausti, plauti, mazgoti, 7428 3| ar pusantros pakeltas ant trinkų ar didelių akmenų, grįstas 7429 3| samplėšinius, viennyčius, trinyčius, šešioliknyčius, milus, 7430 5| rutula ant galvos noris trinytį nuometą.~ Ne vienas rasi 7431 7| tankiai patys antsimovė baltą trinytinį maišą su rankovėmis.~ 7432 7| žemlionis jojo į karę visados trisu, nesgi reikėjo atsargai 7433 3| sunkius sunkesnius darbus trivoti ir maž temiegoti, nesgi 7434 4| žmogui vilką artinantis. Triškis jaučia jam erelį, žylė prajaučia 7435 4| arba kniauklius, šarkas, triškius, žyles ir ežius už šventus 7436 4| buvo sau iš to stuobrio trobelę padirbęs. Antras buvo paisly, 7437 5| mušti, taip dainuodami: "Toj trobelėj gali laimelė džiaugtis ir 7438 5| iškėlė pro langus dūšelėms trokštančioms, tad patys susėdę ėmė valgyti 7439 3| širdies, pakeleivingus ir trokštančius gerbiantys, bei sakydamas: " 7440 3| skilų sudėti apvalūs medžio trūbai, nuokamieni ir truputį pakumpi, 7441 3| paprastai tirškina vario trūbelius, kuriais meškininkai meškas 7442 3| vis dainuodami. Turi ilgus trūbus, trimitais vadinamus, kurie 7443 7| pamatęs, muko šalin galvą trūkęs. Kariauną kėlė sau pagal 7444 8| mažindamas jų skarbą, bet trukindamas jų sūdus; ir taip, kad ponas 7445 4| metusi, Audėja audusi, Mogilė trukinusi jas nuo jų darbo, gailindama 7446 7| neprietelius negalėtų vienu trūkiu antjoti ar anteiti ant pilies 7447 3| lauko nuvaliję, per kelis trūkius, arba mylias, važiavo viešėti 7448 7| sulig žmogaus augumu, kiti trumpesni, stripiniais, arba strypais, 7449 4| nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina. Indėvė, vadinama Sarge, 7450 3| po marškinių, lig kelio trumpų, išsikričioję, atvašų vainiku 7451 7| tūkstančiais graudindami ir trupindami savo šarvuotus vergėjus. 7452 5| ir priemenėje kaulus ir trupučius nuo valgių, jei kurie buvo 7453 5| gėrimais, nulaistę visų po truputėlį į pastalę, paskui patys 7454 9| kapi Lietuvos grašių su truputėliu į vieną vengrų raudonąjį. 7455 3| gašijo: dirvose, pievose trūsėdamos it gulbės svyravo.~ Valgė 7456 3| mažų dienų pratinos visados trūsėti, sunkius sunkesnius darbus 7457 3| jei seksi jų įsakymus ir trūsiai vilksi savo ūkę". Pagrįžus 7458 4| didžiau steigiantiems ir trūsiantiems su didesniu protu ir išminčia, 7459 8| marangių pilį, vadinamą Trusu, prekių vietą, kurioje žemaičiai 7460 6| taip toliau. Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 7461 7| tų stokojant, apsimovė tūbiniais ar plaušiniais it gelžiniais 7462 7| tokiu pat būdu apsimovė tūbiniu ar dembliniu kyriejum, kurio 7463 3| atvašų vainiku antsiklėstę ar tūbo bryliu antsimovę, tankiau 7464 3| vaikus ir pačias kailių ar tūbų polubiuose važiojantys, 7465 3| žambius, akėčias, milus ir tūbus loviuose vėlė; trumpai sakant, 7466 7| uolinių ar akmeninių sienų, tūkstančiais graudindami ir trupindami 7467 3| krašte turėjo būti pirm tūkstančiui metų; nesgi šiandien dar 7468 4| Turėję taip pat už šventas tūlas upes, ežerus ir šaltenius, 7469 4| kiti, pastatyti stovėję tūlomis šventomis dienomis, ant 7470 9| būriu sutikęs ginkluotą tuntą žemaičių, kurie, lig pavydę 7471 7| paženklintą vietą su savo tuntais sueiti.~ Karės vyresnieji 7472 9| padalijusiu savo šeimyną į du mažu tuntu, arba būriu, ir lindusiu 7473 4| didžiai drūktas ąžuolas, tuointimpos žaliuojąs, beje, vasarą 7474 6| sunku. Regis, jog, kėlusis tuoįtimpinėms karėms, kad ūkės rėda be 7475 5| susikibusios tanciavojo, arba tupiniavo, dainuodamos: "Imkimės varpates, 7476 7| buvo; antroj rankoj turėjo turčią, arba skydą, kuria nuo neprietelių 7477 4| senovės raštai lietuvius turėjusius rodo, bet dar pati jų kalba 7478 8| daug darbo neprieteliai turės, lig prie lenkų prisiartins. 7479 7| arba kunigus, kokią laimę turėsiantys toje karėj, nesgi garbingą 7480 4| kalboje, tą mes už lietuvių turėsim, kas nepermanomas, tą atmesim, 7481 5| jų buvo už šventą vietą turimi. Tokį rogų, arba kapus, 7482 7| žinomas, jog kožnam, žemę turinčiam, reikėjo į karę traukti, 7483 3| it veikiai galėjo keltis, turint lygiai pievas, dirvas ir 7484 8| savo prekių, nesgi tenai turkai ne vien būtinai užgulė Uksiniuis 7485 8| atstoję nuo jų, pasidavė turkams ir pradėjo pačius lietuvius 7486 8| daugiau nei žuvėdų, nei turkų nuo savo rubežių attolnti 7487 7| rodos, darė turtai, nesgi turtingasis jotas, o neturtingasis pėsčias 7488 8| į šiapus, vaisingesnį ir turtingesnį Žemaičių kraštą, sau duonos 7489 7| patys vyresniuosius, ne turtinguosius ir kilties vyrus, bet visų 7490 8| svetimoms tautoms, patys turtintųsi, įkūrę sau tenai pilis Rygos, 7491 1| mūsų kunigų užlaikė per tūstančius metų iki šiai dienai, nes 7492 5| rarikų, pėr galvą išmetė tuščią, kurią užpakaly stovintieji 7493 7| girias išdanginti, o namus tuščius sudeginti. Ir taip paskui 7494 8| svietas pradėjęs ant jo tūžti, jog jis taupąs vokiečius, 7495 3| kuriuos pavasario ar rudens tvanai tevokė, o jei kurių tenai 7496 4| vėju, šalčiu, sniegu ir tvanais. Taip pat rudenop, neleisdamas 7497 4| marams, giedroms ar didiems tvanams ar audroms didelėms ir baisioms 7498 3| didžiosios, vedė iš namo į tvartą, arba kūtę, taip vadinamą 7499 3| dar kiaulių kūtelė, arba tvartelis, kartais neb tose pačiose 7500 3| tvarto vėl buvo kūtė, arklių tvartu vadinama, vis tarp tų pačių 7501 3| ko paskui visą gyvenimą tvaru, arba dvaru, vadino, kursai 7502 4| garbanotą, ant galvos liepsnas tvaskančias, rankoje vylyčias. Gyventojai 7503 7| kliautingiausiu jo tarnu. Liepsnai tvaskant, kaip viršiau minavojau, 7504 4| kuo didžiau dar aukštyn tvaskėjusi. Tas aukuras turėjęs dar 7505 6| oras apsikniaukęs, žiebai tvaskėti pradėję, o perkūnija ėmusi 7506 4| jog Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti, 7507 3| taip vadinamą nuo žodžio tverti, nuo ko paskui visą gyvenimą 7508 6| Ventos galo, 12. Šeduvos, 13. Tverų, 14. Karšuvos, 15. Josvainių, 7509 6| įstatymus, kuriuos idant tvirtai įsidėtų ir amžinai minėtų, 7510 3| tarnaują. Laimė žemaičių tą tvirtinanti. Šimtą giminių turinti savo 7511 1| patarlę, kalboje tebesančią, tvirtindamas senovės raštą, pridūriau; 7512 3| it mažtitelieji, po kiemą tviskinėdami, nė nuo vieno nemokomi, 7513 3| kitus, po laukus ar pievas tviskinėjančius, lytus ar kruša skalbė; 7514 3| apsuk namus po marškinių tviskinėjantys žiemos laiku, su bočiu ar 7515 4| girią eidami, viena ranka tvorininkes egles raustę it kanapes, 7516 3| per uolektį dvi karteli tvorininki pasieti vytimis, vienais 7517 3| žarynai, it apyniai ant tvorų, taip ir šie ant jų kamienų 7518 8| būdą, ir taip Lasickis rašo tyčiodamos, jog Žemaičių jomylistos 7519 3| kaip sau, tad kiti tuojau tyčiojas iš jo ir juokias, tardami: " 7520 6| neduodami, bet dar prigėrę tyčiojęsi ir juokęsi iš vargstančių. 7521 4| leliuo, čiučiuo leliuo, tai tyčių darbas". Tad didžturtė, 7522 4| duoti, Javinė nuo javų, Tyklė, jog visados tyliai laimino, 7523 7| neprietelių neprigaunami, visados tykodami į versmes ir balas juos