| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
7524 4| mokytiniams trejus metus tylėti, praėjus tam rakui, kurs 7525 1| ermyderiai rodo, noris raštai tyli, kitos yra tokios, kurias 7526 3| savo name, negut rudens tylią naktį ar žiemą speiguotie 7527 3| Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio visu šiaurės 7528 3| padėtą prie a, e, i, o, u, y, ištaria kaip mūsų z, 7529 5| nesirūpino, - paprastai ubagai ir vargdieniai. Tuo tarpu 7530 3| smilgaičiai" arba: "Noris ubagu būčiau, bet namų savo neužmirščiau", 7531 5| tebdaro: eina į bažnyčią ubagus ir kunigus maldyti už nabaštikalį 7532 3| trobesys vadinamas buvo ublade, kurioje buvo duonkepis 7533 3| pat ir duoną kepė. Tose ubladėse pas neturtinguosius lygiai 7534 3| spirgino liepos geldose ubladžaų kakaliuose. Grybus taip 7535 3| Dešimtasis trobesys vadinos ublas, taip vadinamas smalos pečius, 7536 3| kelį ilgesnę, įsimovęs, ūdrine ar barsiukine kepure antsivožęs, 7537 4| vebrai, kiaunės, audinės, ūdros, juodosios lapės, kurių 7538 9| arba letgalių, 90 talentų ugadų už tavorus, kuriuos latuviežiai, 7539 3| iškasta į kelio mierą gilumo, ugnaviete vadinama, taip erta, jog 7540 3| pat vidurio tos duobės ar ugnavietės skersai tųdviejų karčių 7541 4| trobesio degančio, idant ugnelės pikčiau nesušyžintų, ir 7542 5| kardus iškėlę švytruodami ir uidami šalin Pikulį ir piktas dvasias 7543 3| buntą uždegę, žiburiuodami ujo vilkus ar meškas nuo bandos 7544 4| atlaikęs tokiu pragumu: ūkiantis ar žaibuojant ir iš tolo 7545 4| turtingais, kareiviais ar ūkininkais, dailidėmis ar rankpelniais. 7546 6| lygiais kitiems Lietuvos ūkininkams.~ Visa Lietuvos ūkė buvo 7547 3| toksai kiemas vadinos dar ūkiu, nuo ko paeina žodis ūkininkas, 7548 6| savo kunigais dvasiškais ir ūkiškais reikalais, o karvedys tuo, 7549 8| Dioskuras, arba Salpilė, Uksinėj pajūry buvo abelnąja mugės 7550 8| gudus jau į Maskoliją, jau į Uksinį pajūrį ir tenai pardavojo 7551 8| turkai ne vien būtinai užgulė Uksiniuis pajūrius, bet dar didžias 7552 3| teka, o ta paskuojoji į Uksmę, arba Juodąją, marę sriauma. 7553 3| vejos pakaičiavo medžių ūksmėse; ne vien kiemą ir laidarą 7554 3| ką piršlys buvo sakęs ir ūkvaizdžiai regėję. Nuo ko, juoku dėjęsi, 7555 3| Tie perveizėtojai vadinos ūkvaizdžiais, beje, perveizėtojais jaunojo 7556 3| nuotakos namuose, kas vadinos ūkvaizdžius pergerti.~ Nujau abi 7557 8| Mugapily buvo gatvė, arba ūlyčia, kurioje patys lietuviai 7558 8| po pilių gasus, žvirblius ūlyčioj gandindami, kiti midaunyčių 7559 8| rodo šiandien dar vardai ūlyčių, arba gatvių, pilyse ir 7560 6| mužigais, nuo žodžio mužis arba umžis, amžius, tai yra žmonės, 7561 7| raitieji, įrišę į arklių uodegas ranką, plaukte perplaukė. 7562 3| minavojama: "Žilė galvoj, velnias uodegoj", nesgi iškaršti tėvo namuose 7563 3| arba taurage, tebvadina. Uogos pačios ir grybai medėj augo. 7564 8| žemlionis, pardavojąs daiktus uolekčia, saiku, svaru, taure, arba 7565 7| įtiekė sau ir pentinus uolektinius, kuriuos šiandien dar gal 7566 7| bet it levai staipės ant uolinių ar akmeninių sienų, tūkstančiais 7567 8| kaipo didžiai šaltame, uolotame ir versmėtame, javai neauga, 7568 3| beje, klevais, liepomis, uosiais, beržais, gluosniais, apdiegti, 7569 3| dirvoje vagos taukšojo, uostai it kuškiai iš panosės kyšojo, 7570 8| midaunyčių užstalėse sirpo, uostus sukdami, it tarsi minėdami 7571 3| lietuvius gyvenančius lig upei Gaujai vadino latviais iš 7572 4| šventas ąžuolynas, kame upelis Vylius su upe Nerim, šiandien 7573 3| o kelio nesant, upe ar upeliu namus savo pasekti.~ 7574 7| kaukolės po laukus ir girias, upeliuose ir pievose valkiojos nugaišusių 7575 4| žvėrių sugavo. Tankiai dar Upine nuo to, kaip žuvų daug upėj 7576 8| 1230 liepė arkivyskupui Upsalos ir vyskupui Linkopingo iškeikti 7577 3| vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. Antras jų didžiai 7578 5| liuobėjo šunį uždaryti, idant, urzinamas nuo žavėtininko, nepabaidytų 7579 8| Liepojos ir Klaipėdos, giriomis užaugęs, medininkams žemaičiams 7580 5| išnaikinti; noris vienus užaugo jau traškančios girios, 7581 1| tvankos, medžiais ir čiužynais užaugusios, vienok niekas nežino, kuo 7582 1| vieniems, plikiems be ūksmės ir uždangos vargstantiems smiltynų tyruose, 7583 3| kožnas savo nuopelnu ir uždarbe kakinos, svetimo negeidė, 7584 8| lietuviams į pietus prekybą uždarė; vienok Lietuvos didžturčiai, 7585 7| angas pilies saugojo ir uždarius jų raktus pas save laikė, 7586 5| metą, todėl liuobėjo šunį uždaryti, idant, urzinamas nuo žavėtininko, 7587 3| žynys, kalbėdamas maldą, uždaužia su lazda gyvulį, paskui, 7588 6| pakol kunigas pasakęs gana. Uždaužus pačiai savo vyriškį noris 7589 3| apkreikę, tuos skynimus uždega ir į peleną apverčia; kame 7590 6| malkinės, liepęs Brutenis uždegti ją. Tad vėl ėmęs pats svietui 7591 3| dideliojo ąžuolo uoksuose, šėtra uždengtus, savo dievų stabus laikė 7592 3| stovėjo; arkliai jau prie užėdžio pririšti, jau palaidi, kažiai, 7593 8| ūkę, kad jis, metuose 1320 užėmęs gudų buveinę Kijevą, išvarė 7594 3| kurioje girgždėjo, kaklą užėmus, žekes vilnonas prakaituotas 7595 4| pienu; kas tokį žaltį būt užgavęs savo kieme ar negerbęs, 7596 3| tarp jų palytėjo ar žodžiu užgavo, tas ant vietos žegterėjo, 7597 3| pasergėjo nesant ant stalo, užgavus jam su lazda į grindis, 7598 4| Jeronimas it veikiai išardęs ir užgesęs ir į jos vietą krikščionų 7599 4| metuose 1417 šventą ugnį užgesius, pirmieji krikščionų vyskupai 7600 8| ir taip akylumas būtinai užgeso, o pačios pilys į sodas 7601 8| maldavo popiežiaus, idant užgintų krikščionims, šiaurėj gyvenantiems, 7602 8| jomylistos buvo tėviškes užgriebę, glaudės prie pilių ir, 7603 3| kaip sakiau, maudės. Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb 7604 8| lenkai, norėdami Islos įtaką užgulti, geidė Parusius nuveikti 7605 1| bangioja arba begalinės jūros užgulusios niūkso; ir vėl atkaliai, 7606 3| siuvančių ar po medžių žiedus ūžiančių; dieną saulės, o naktį žvaigždės 7607 3| vadinamas, mažne pusę rejos užimąs su kakaliu, kurioje javus 7608 8| nuveikti ir pačią Rusnę užimti. To dėjęsi, atvejų atvejais 7609 8| Karaliaučiaus, Elbingo, Dansko užimtuosiuose nuo žemaičių kraštuose.~ 7610 5| peralkusysis tiktai užsikando tylu užkakalinėj troboj. Tokį įpratimą turėjo 7611 4| kursai, pasimeldęs ir duonos užkandęs, išlenkė vėl ją ir per save 7612 4| nereikia jaugti vandenių, užkeiktais vadinamų, kuriuose piktos 7613 3| todėl žiemos laiku šunis užkinkę važinėjos upeliais, nuo 7614 7| po penkis, šešis padiržėj užkištus. Visų pirma, lig neprisiartinus 7615 1| duobes nuo saulės ir vėjų užklėstė, ir taip paliko jau ežerais, 7616 5| gėralu, sudėjo ir akmenimis užkrovė. Nuo to indo grindo akmenis 7617 4| brangesnėmis zaslonkomis, arba užlaidinėmis. Apsukui ąžuolo buvęs šėtras, 7618 4| dešinėje šaly Perūno. Visi užlaidyti brangiomis brangesnėmis 7619 3| šiai dienai yra šventai užlaikomas, ir taip šiandien dar jaunasis 7620 4| pas save priėmę ir globę, užlaikydami pagal viešių įstatymus visa, 7621 4| rūpintis garbe dievų ir užlaikymu tikybos įstatymų, ant kožnos 7622 5| Garbė dievui, dar ant kapų užlenkiau nabaštiką", ir daug už didesnį 7623 4| skiautelė dainos, iki šiolei užlikusios: "Oi dievuti, dievuti, išskalb 7624 4| žinios, nuo kruvinų terionių užlikusius, tyčiomis užslėpė arba visų 7625 6| paliko to vergu, kam jis buvo užmetinėjęs neteisybę, jei negalėjo 7626 6| pinigais, nesgi tas, kam jis užmetinėjo neteisybę, negalint kaltajam 7627 8| savo veikalus seniai buvo užmiršę ir nebsirūpino daugiau nei 7628 4| kitos, klausydamos jos, užmiršusios savo darbą. Mogilė tuo tarpu, 7629 7| pirksenos būt turįs ir pinigus užmokėjęs.~ Kritusį karėj savo 7630 5| neturtingą skolininką: "Užmokės, - sako, - su lopeta, kad 7631 5| esantieji tą patį darė lig užmušą, šaukdami: "Tai mūsų žemeliukėms, 7632 6| buvo senovėj užmušti patį užmušėją ar jo visų artimąjį gentį, 7633 6| kaip viršiau minavojau; jei užmušėjas juos numaldė, tad jis užmuštojo 7634 7| idant, vienam kritus ar užmušus, antras kad prie rankos 7635 8| griedamas, ir, kame norint užnikdamas, tenai laivus vienus kratė, 7636 6| teriojo, kur vien gailėjo užnikti, į visas šalis siaubdami, 7637 4| nuo ąžuolo buvusi anga, o užpakalinėj rūsiai, kuriuose indai ir 7638 3| arba: "Smurgso it katinas užpelenėj; žiopso it varnaitis, peno 7639 6| negalintiems patiems sau duonos užpelnyti, kožnas pagal savo knebinį; 7640 4| perai, perėti, peruklai, užperis - žodžiai nuo visų šiandien 7641 3| ar padūrę, sviesto sulčia užpylė, kad nekirmėtų, koją ar 7642 4| dideliai ankštą bokštą buvęs užrakinęs, kurios dangaus galybės 7643 4| mokslą, tuose žodžiuose užrakintą, įsidėtų, ir tuo kožnas 7644 8| įmaną norėjo jiems jūrą užrakinti, idant nieko nebžinotų, 7645 7| išėjus, tuojau, pilies angas užrakinusios, lipo pačios ant pilies 7646 6| tą, ką nabaštikalis buvo užrašęs, kas šiandien dar Žemaičiuose 7647 6| arba pasoga, paprastai užrašydavo jai trečiąją dalį visos 7648 6| tokią dalį savo tėviškės užrašyti, koksai buvo jos įnešimas, 7649 3| ir lovą jaunųjų. Paskui, užrišę jaunajai akis, davė medaus 7650 1| tebepasakoja: ten ežeras užrukęs, kitur po žeme palindęs, 7651 4| reikėjusi jo krauju dievus užrūstintus numaldyti. Lygia dalia ir 7652 3| Marškinių antis segele užsegtas, o kaklas atdaras speiguotie 7653 6| linus auginti, kurių laukai užsėti joriuoja it jūroje vilnys". 7654 7| Žaliosios girios per Įstrupį užsiautė užpakalį krikščionims, kurie 7655 3| kad, nedori krikščionys, užsidengę liekulu savo tikybos, suokė 7656 6| kūrėjui mirus, kitas tuo užsiėmė darbuotis, ilgainiui ir 7657 3| Kiekvienas oliavas jaunikaitis, užsigeidęs sau gulovės ir numanydamas 7658 3| žmonės pliki, smilgomis užsijuosę, visados prie ugnies šildantys, 7659 3| svečiui, vaišindami davė užsikąsti kėpių arba plonių kvietinių 7660 4| metų pirm gimimo Kristaus užsikėtęs koksai kalnėnas ar žemaitis ( 7661 3| subatos vakarą nuo saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines 7662 3| motriškųjų, todėl ant viso turi užsimerkusi būti, kas tau nepridera, 7663 7| kalnėnai ir žemaičiai mokėjo užsirakinę pily gintis, lygia dalia 7664 7| 15000 joties Aukaimio pily užsirakino, kurių pilių iros šiandien 7665 7| pilies lygiai su kūdikėliu užsiraus, nekaip neprieteliams pasiduos; 7666 3| langelius šalinius lentelėmis užsklendė, kuriuodu iki šiolei buvo 7667 4| terionių užlikusius, tyčiomis užslėpė arba visų aiškiausias žinias 7668 3| sieksnio nuo viena antros užslieti ir lentomis pratašinėmis 7669 8| karalius, kiti už savo didžias užslūgas gavo privilijas, atleidžiančias 7670 3| kad jis užstalėj apsalęs užsnūdo.~ Rudenį, javus nuo lauko 7671 3| landuoniai geliant..., užspringusiam į pečiomenčių tarpą su kumščiu 7672 8| gandindami, kiti midaunyčių užstalėse sirpo, uostus sukdami, it 7673 6| tarnui, būk lūgojęs sau jo užtarymo ir padėjimo ūkės reikaluose 7674 6| globos, idant jis gyniotų ir užtarytų jo kūdikius jo paties ginklu 7675 7| vien kelią neprieteliams užtaškavo, bet, kėlusis pavojui, ir 7676 5| liko, jog per ilgus amžius užteks minavonei, kaipogi visur 7677 6| nočių, ir taip nuo saulės užtemimo, nuo marų, giedrų, speigų, 7678 7| kūrėjau, supyk ant pūstytojų, užtik juos."~ Atsiartinusi 7679 7| Iš seidokų laidė vylyčias užtručytas, užvis kariaudami su krikščionimis. 7680 3| giminę, kurią lankydami užtruko po dvi tris nedėlias. Taip 7681 6| žirginyčias didžiojo kunigaikščio užveizėjo, ūkės lobenas, kursai visą 7682 6| dar 1568 buvo 24, beje: 1. Užvenčio, 2. Guntino, 3. Dirvėnų 7683 6| sakoma: "Užversk akmenį, užverpk šmaikštį"; versta turėjo 7684 6| šiandien tebėr sakoma: "Užversk akmenį, užverpk šmaikštį"; 7685 7| statinius ir tais gi akmenimis užvertė paskui ir griovius, o patys, 7686 3| upeliai perkaršusiais medžiais užvirtę, kuriuos pavasario ar rudens 7687 3| atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo; ta arklių kūtė 7688 3| ir iš vidaus su lentele užšaunamas; tokią trobą vadina Kalne 7689 8| buvo jau suirusios ir veja užžėlusios.~ Vladislovas IV, didysis 7690 2| mirusiųjų ir jų minėjimas.~§ V~Prekyba namie ir svetimuose 7691 1| regimai yra buvusios po jūrą vadalojamos, nuo smilčių nudilusios, 7692 3| kiti ąžuolines trinkas vadalojo, kiti stenėdami ronus rito, 7693 8| krašte, šiandien Meklemburgu vadinamame. Toje dingsty niekas nebgalėjo 7694 4| savo didžiojo dievo Višnu, vadinamojo Adivarage Perunal.~ Nuo 7695 3| o vakarų Žaliąja giria vadinamom, kuri kalva dalija tą sluoksnį 7696 8| įstatymais rėdės, magdebuirijomis vadinamomis, kurių gyventojus taip pat 7697 3| važiavo važiuose, taip vadinamose rogėse, nuo žodžio važiuoti, 7698 3| goda buvo jaunam save vyru vadinant girdėti, kaipogi senieji 7699 4| nuo ko ir patys kuriais vadinantys". Kad tuo tarpu regėjom 7700 4| gerbę namuose ir kūtėse, vadindami juos namų sargais. Tarę 7701 8| veltui gaspadytis, svečiu vadindamos, visų gerosiose trobose, 7702 4| tokią globą, labdariu jį vadinęs. Audrai praėjus, gaspadorius 7703 7| senovės lietuvių įstatymus vadinsis; vienok tuo tarpu palengvai 7704 8| pylomis, ardymais ir šulinėmis vadinusios. Tas pats Vytautas, norėdamas 7705 6| padaugavy, kurio pilis Asgardu vadinusis. Tas Odinas nuveikęs žuvėdus 7706 4| išrašyti, nė kokio kito vadovo neturi sau tame daikte, 7707 3| paklydusiam upeliai ir žvaigždės vadovu tebuvo. Jau pragyvenus tenai, 7708 4| bitės, gulbės, gervės, žąsys vadovus sau. turi, it veikiai įsitėpė 7709 3| ginklų siunčia jaunajai vadui savo žodžio avelę ar raištį, 7710 3| meškas tancina, po kaimus vadžiodami. Tų trimitų balsas yra graudžiai 7711 3| viežlybumą užlaikyti". Toliau vadžiojo jaunąją po visus trobesius, 7712 3| jūros skendinius, nuo jūros vagių apniktus, jūroj gelbi, pakeleivingus 7713 3| galvų sklastai it dirvoje vagos taukšojo, uostai it kuškiai 7714 4| kūrėjai, arba kūrėjaičiai, vaidelaičiai, žygovai, tylusonys, lygusonys, 7715 4| vadino vaideliotais, arba vaidelietais, nuo žodžių vaidinti ir 7716 4| viršaitis ar viršininkas vaideliotų, arba žynių, susirinkus 7717 4| kunigus, bet viršiau minavotus vaideliotus, beje, kūrėjaičius ir žygovus, 7718 6| tautoje nėra randamos.~ Vaidevučio, trečiojo įstatytojo, tie 7719 7| pečių nešiojo po rindas, vaidindami visai kariaunai kaipo tą, 7720 7| užpakaly neprieteliams vaidindamies, šurmuliavo, kiti tuo tarpu 7721 4| vaidelietais, nuo žodžių vaidinti ir lieta, beje, žinantys 7722 7| Lygia dalia metuose 1346 Vaidotas Kauno pilį nuo meldžionų, 7723 6| minėtų, paskui, palipus ir Vaidovyčiui, seneliui rykiui, ant tos 7724 4| didelę, bet padorią, be vaidų ir lėbausenos, gėrymę. Visa 7725 3| nesikiša į svetimus barnius ar vaidus, atsako: "Ne mano kiaulės, 7726 1| noris pirma visi vieno tėvo vaikiai buvo; taip vieniems, plikiems 7727 5| berželių šėtrus, po kuriuos vaikščiodami meldės ir dėkavojo, nes 7728 4| arba: "Večasis kajo", beje, vaikščioja po debesis, arba: "Papis, 7729 4| dūksavo. Kad kūrėjų kūrėjas vaikščiojo prie šėtros, giedotojai 7730 4| o vasarą baltai apsidarę vaikštinėją, o kiti sveiki ir linksmi 7731 5| nesgi, lig ugnies neįnešus, vainikas, pro stogą iškištas, saugojo 7732 3| Nustosi, mergužėle, savo vainikėlio, vargsi vargužėlius, rūpinsies 7733 3| ir goda augo, beje, rūtų vainikėlis klestėjo, kurio kitą kartą 7734 5| mergaitę, baltai apdarytą ir vainikuotą, kuri nešės pilną skreitą 7735 3| nuotakos ant galvų rūtų vainikus sagstė, palaidose bizose 7736 6| rambiąsias iš aulio, it iš ūkės, vairo laukan, o paklusniosios 7737 4| ievų žievės sukaištos visų vaisčiausia plėstra yra, kurioms žydint 7738 4| taip pat Visgamtu, arba Vaisgamčiu, nuo žodžių vaisius ir gimdyti, 7739 5| meldės tais žodžiais: "Vaisgamtos tėveli, augink mums linus 7740 4| šilimos dievu, taip šis vaisiaus. Aukavę jam javų pėdus, 7741 3| tenai vyksta, jog tarsi vaisingesnės žemės pasauly nebėra. Taip 7742 8| leidos per jūrą į šiapus, vaisingesnį ir turtingesnį Žemaičių 7743 1| pievos žėlė, plačios pilys, vaisingos dirvos buvo, ten šiandien 7744 1| neprieteliams savo turtingus namus, vaisingus kraštus ir didelius lobius 7745 3| latviai, būdami maskolių vaiske, dar radę tenai tokių gyventojų, 7746 7| gauja vadinos kariauna, arba vaisku, noris lig į vieną vietą 7747 3| ligose jei viršiau minavoti vaistai nemačijo, tad, iš šventos 7748 4| jų niekas nevalgo, negut vaistėdamos nuo ligos kokios ar badu 7749 4| bevaikės maldavusios nuo jų vaisumo, lakindamos juos pienu; 7750 6| kurių vyresniaisiais buvo vaitai; tie pagastai dalijos į 7751 3| Žirnius sėja ant švento Vaitiekaus todėl, jog ilgai reikia 7752 4| mėklinantis į tą, kas su šv. Vaitiekum nutiko, gal tarti, jog jie 7753 4| prie Vytauto, verkdama ir vaitodama, bei tarusi jam, jog šventus 7754 5| gentimis ir pažįstamaisiais, vaišina juos tyliai ir nuliūdusiai 7755 3| neprietelių, karėj nuveiktųjų. Vaišinos iš tokių stotkų ne vien 7756 3| visi pradeda linksmintis ir vaišintis. Vėliavą karėj žemaičiai 7757 6| viežlybumą rūmuose saugojo, ūkės vaišintojas, ūkės riekėjas, ūkės ragintojas, 7758 3| jaunasis turėjo atjoti, nuo vakaro jau taip pat jaunosios gentys 7759 3| idant dūmus trauktų laukan vakarojant. Jei kaminas buvo iš molio 7760 3| laukan išnešti. Norėdami vakaroti, padėjo tą akmenį, vadinamą 7761 5| kuodelį, midaus plėšką ir vakartį, ant galo parišę po kaklu 7762 8| vadinamus, kaip viršiau regėjom, vakaruose, o platburnius, arba totorius, 7763 5| įstatyta, tas radęsis viena valanda didžiai išmintingu ir galėjęs 7764 6| kūrėjų kūrėjo toj pačioj valandoj apsistojo, o pakeltojo karvedžio, 7765 3| sakiau, darės, jau pluostų ir valčių vietoj, per upes keldamies, 7766 4| ir jo įsakymu būk svietą valdantys. Svietas vėl nuo savo pusės, 7767 5| ašarodami, kruviniems savo valdymierams tenai aukso ieškodami, vienok 7768 4| kūrėjo - visų vyriausio valdymiero. Tie žyniai ne vien saugojo 7769 3| išsikėlus Adrianui į rymionų valdymierus, kurie, skaugėdami getams 7770 6| daugybė ypatingų rykių, arba valdžionų, kurie pilyse gyvena ir 7771 5| šašuolėčius mirusiųjų, tenai valgančius, ir girdintys jų šnabždesį. 7772 3| kyšojo, nuo kurių geriant ar valgant it nuo pėdų varvėjo. Povyzos 7773 3| yra stebesniu, vis pačių valgiai, gėrimai ir skaniniai, ne 7774 5| nubirę, sudėjo su likusiais valgiais į pintinę ir nunešė ant 7775 3| idant katilas, antkabintas valgiui virti, galėtų kaisti ir 7776 3| minta, rugių varpas sumaltas valgo, girnas trejas, ketverias 7777 3| gali kaip tinkamas lėbauti, valgomą daiktą ar drabužį neklausdamas 7778 3| tokio daikto geriamo ar valgomo nebuvo jų namuose, kuriuo 7779 5| kurių paskui mėsą svietas valgydamas gėrė ir linksminos. Tą Jorę 7780 5| mirusiesiems sakydami. Pabengus valgyli, vėl meldės už mirusiuosius, 7781 3| miežius sėja, piauna ir valija; retuosius skynimus miežiams 7782 3| namo tvarte netilpo, užvis valininkus galvijus ir ašvienius. Tos 7783 7| girias, upeliuose ir pievose valkiojos nugaišusių neprietelių.~ 7784 6| kurių gruntų paskui kėlės valsčiai, karališkais vadinami, kuriuos 7785 7| negali vadintis, nei kitam to valsčiaus paduoti, noris raštus pirksenos 7786 7| duoklę turėjo duoti su kitais valsčionimis; prie jo buvo laikoma karės 7787 6| vadinamas, metuose 1557 savo valsčionų įstatymuose sako: "Lig šiol 7788 7| genčių ar nupirkus, visados valsčionys turi jį pakelti, ir tuo 7789 6| kožnas sau ponas galėjo savo valsčiuje žemės barą kam norint dovanoti, 7790 8| išmintingai rėdės ir savo valsčiuose žmonių nei baudžiavomis, 7791 8| badu mirdami, tankiai, į valtis susėdę, leidos per jūrą 7792 8| veizėdami, kurie apie šiuos vampsančius nėmaž neatbojo ir pikčiau 7793 8| svietas tuo tarpu nuvargęs vampsojo tam dedantis, vildamos naujus 7794 3| daiktu. Taip pat vamzdžiais vamzdijo jaunuomenė, iš mauknos karklų 7795 3| neregėtu daiktu. Taip pat vamzdžiais vamzdijo jaunuomenė, iš 7796 3| žievei neprikepus; be tų vamzdžių turėjo piemenėliai molio 7797 3| balandis galėjo įlėkti, nuo vanago vejamas, ir dūmai išrūkti. 7798 1| ąžuolai, į geležį supentėję, vandenyje gulintys, kartais keliais 7799 4| audras, nuo kurių voliojami vandenys putojo, ir taip toliau, 7800 3| kartui ją virė, tad buvo vanduo, su miltais suvirintas, 7801 3| medžio kyliais arba vicių varandomis vietoje geležies rinkių, 7802 4| jie lėmė, štikinėjo, būrė, vardavo, šventė, ko svietas gedavo, 7803 4| gal sektis.~ Kana kados vargdienė žmona pagiry viena šieną 7804 4| didžios laimės savo susiedei vargdienei, ryto metą nunešusi savo 7805 5| buvę, kaipogi didžturčiai vargdienius slaugę. Būt kas būdama, 7806 3| mergužėle, savo vainikėlio, vargsi vargužėlius, rūpinsies rūpesnėliais" 7807 6| tyčiojęsi ir juokęsi iš vargstančių. Toksai jų elgimos būk sukėlęs 7808 1| plikiems be ūksmės ir uždangos vargstantiems smiltynų tyruose, spiganti 7809 3| slygo, tą ištižiu vadino; varguose kantrybę ir stangybę, o 7810 5| mirus motinai ar tėvui, vargutės rutula ant galvos noris 7811 7| tais žodžiais: "Eik sau, varguti, į antrą, laimingesnį, gyvenimą, 7812 3| savo vainikėlio, vargsi vargužėlius, rūpinsies rūpesnėliais" 7813 8| juos nuo tokių svečių, kiti vargšai, negalėdami tokių liecybų, 7814 3| patį iki smerčio primušti; vargšas niekame paguodos neras ir 7815 3| sunkybė įstatymų gyvenimo tų vargšų, sviete negirdėta!"~ 7816 8| javus, o nuo jų gavo geležį, varį, druską ir kailius, kuriuos 7817 6| ją po artimuosius kiemus varinėję, pakol kunigas pasakęs gana. 7818 3| stygomis taip pat gelžinėmis ir varinėmis; jų gaudesys yra trumpas 7819 3| graudingumu lyginos su šios dienos variniais karės trūbais. Tokie Lietuvos 7820 3| kojos išliežius įsimetus, variu sūdė, kūdikiui kirkšnims 7821 1| stigavoja daugybė jūrinių varlakaušių, į akmenį pavirtusių, visur 7822 4| sukrautuvės buvęs rūsys, kuriame varles, žalčius ir kitus šiukštinus, 7823 8| Pagezonija), Galinidija, Varmija, ir tų kraštų pilis, bet 7824 3| bartėnai, nadraujai, į kalną varmijonys. Paisly, pajūriu gyveno 7825 7| neprietelių. Ir taip Pipsa, Varmijos atmonas, būdamas visų vyriausiu 7826 6| Notango, Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo ir Kulno. Tie 7827 3| katinas užpelenėj; žiopso it varnaitis, peno laukdamas, vampso 7828 8| ir sėsit juos ne sau, bet varnams." Taip išlepus lietuviams, 7829 4| minavotas Strijkausikis, Varnių kanauninkas, važiodamos 7830 4| kieles, gandrus, blezdingas, varnus, arba kniauklius, šarkas, 7831 6| valdo, pats prie darbo visas varo, kurios plustėdamos jo klauso, 7832 3| juoda ir prasta minta, rugių varpas sumaltas valgo, girnas trejas, 7833 5| tupiniavo, dainuodamos: "Imkimės varpates, rieskim kuodelius, statykim 7834 4| regimos nuo pietų pusės varpnyčios katedros sienoje, kuri per 7835 4| maitinę, pienu lakindami ir varpose gulindami. Lietuviai turėję 7836 4| kartus apsuk savo rugius ar varstą, trigubai tais žodžiais 7837 8| mokydamas, kaip reikia, javais vartavodamos, pigiai juos pirkti, o brangiai 7838 3| geriant ar valgant it nuo pėdų varvėjo. Povyzos drąsios ir malonios, 7839 3| nebtverdamos tenai nuo šilimos ir varvindami prakaitą, šoko stačiai į 7840 8| yra ištiestos dėl vytinių varymo, užvis Nevėžis Žemaičiuose, 7841 8| vytines kožname laike galėtų varyti, ir kitas upes ketino vokti, 7842 4| Nesgi kurs gaspadorius varytų laukan iš savo namų tokį 7843 3| džiovinta kepta mėsa, sūriais, varškėmis, kiaušiais, sviestu, pienu, 7844 1| jog žmonės ir gyvuliai vasarvidžiu nebgauna gerti, ir vos rudenį 7845 3| arba aksties, ant kurio ir vąšas kybojo, pasieti keli svarai 7846 8| geležis, druska, medus, vaškas, midus, apyniai, javai, 7847 3| bičiulis, bitkopis, bitininkas, vaškininkas - stigavoja, o įstatymai 7848 8| per jūrą, beje, javais, vašku ir žvėrių kailiais, užvis 7849 3| gaspadinė, atrišusi nuo vąšo šniūrelį, galėjo druskos 7850 3| pasietas ąžuolo ramentas, vąšu vadinamas, žemajame gale 7851 3| ratainyčia, kurioje ratai, važiai ir rogės laikomos buvo, 7852 3| žiemos laiku šunis užkinkę važinėjos upeliais, nuo ko tuo senu 7853 4| Strijkausikis, Varnių kanauninkas, važiodamos po žemaičius ir jų midų 7854 3| kailių ar tūbų polubiuose važiojantys, po tyrus bandą ganydami, 7855 3| jei kuomet pasitinka daug važiuojančių, tad toksai biaurus yra 7856 3| laiku, kaip sakiau, važiavo važiuose, taip vadinamose rogėse, 7857 3| vyriškieji raiti, motriškosios važiuotos. Visi tie jaunojo svečiai 7858 3| visų vienas tiktai marčios važnyčia girtu nebuvo. Nes jog tas 7859 4| brangūs žvėrys, beje: sabalai, vebrai, kiaunės, audinės, ūdros, 7860 6| ir kitų žvėrių kailius, vebrininkai - vebrų kailius, žuvininkai - 7861 6| jų raistui esant, vadinos vebrininkais; kiti šieną piovė pievose 7862 6| vadinos šunininkais; kiti vebrus ganė ir saugojo, kad niekas 7863 3| nuo visų pirmojo ir visų večojo savo trobesio, namu vadinamo, 7864 4| sutvėrimą. Vadino jį Bočiu, arba Večuoju Tėvu, Tėvaliu, nuo to, jog 7865 3| tiktai traukdamas ar viešėti vedamas, sopagus teantsimovė; kaipogi 7866 3| šiol tebvadina, arba pačią vedant ar ištekant, kaip dabar 7867 5| vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais, riaušiais, kogalvėmis lig 7868 3| pupas, žirnius, riaušius, vėdarus, košę ir šautą, lygia dalia 7869 4| ir nudulkėjusią, vakarą vedąs į pirtį, idant ryto metą 7870 7| 6 ir 10 vyrų savo tarnų vedės, todėl senovės raštuose 7871 3| pasiremdamas, šuniu, savo sargu, vedinas pasišiaušęs lindo į girią 7872 4| rankoje vylyčias. Gyventojai vedinę jį Perūnu, arba Perkūnu, 7873 3| jaunomis mergaitėmis ir vėdlavo ją į namus jaunojo, apklėstą 7874 3| gudų, noris išbalusiais veidais, į gudus išvirtusius. Tie 7875 4| išgysiąs, to šašuolėtis veidu į ugnį atsisukęs šildęsis, 7876 6| delčią, o dabar išvydęs jų veidus. Tuo tarpu Vaidovytis pasirodęs 7877 3| nieko nepeši". Ką norint veikdami ar dirbdami, vis į galą 7878 3| mirusius ir norėdamos kuo veikiausiai apent juos regėti, pačios 7879 3| pusvaikiai buvo taip skudriais ir veikliais, bet dar mažieji vaikai, 7880 6| laukan, o paklusniosios ir veikliosios pavestą sau darbą atidžiai 7881 3| Darbuose visi buvo veiklūs ir skudrūs, vyriškieji ir 7882 6| Telšių, arba Platelių, 20. Veiliuonos, 21. Kražių, 22. Raseinių, 7883 4| pasauly, tad niekas nebūt veisęsis ir augęs. Vadino jį Duotonu, 7884 4| vaisių gimdančiu, arba gamtą veisiančiu. Vadino jį Aukopirmas nuo 7885 6| javus ir vaisius steigiai veisiantys. Kas didžiau, po jūrą mauriojantys, 7886 3| paprastai drevėse po girias veisias. Iki šiol dar daug yra tarp 7887 3| iškasti, vieni dėl žuvies veisimo, žuvynojais vadinami, kiti 7888 6| šiolei svietas meldęs dievus, veizėdamas į saulę ir delčią, o dabar 7889 7| arba: "Darydamas gudriai, veizėk į galą", arba: "Gudraudamas 7890 3| kaip šiandien yra tariama: "Veizėkim, - sako, - kam čia teks 7891 3| įšleitėj gyvenančius, dabar veizėsim vėl, kokiais vardais kiti 7892 4| vadinos, kurie lėmė nuo vėjo. Pūsčionys nuo pūtimo, kurie 7893 1| girių atdengė žiemryčiui vėjui, kursai pavasariop, ledui 7894 1| kitiems, gyvenant sausuose vėjuose, kailis į rudvarį pavirto, 7895 6| butoje tėvų karšinčium ir veldėjo tėviškę ir visą palikimą; 7896 6| atdavė jo valsčių kitam veldėti.~ Pirma žemė, arba gruntas, 7897 5| numirei? (Teisiau, regis, bus vėlelė, ne ulelė; dūšia nelaidota 7898 4| išganymo; vadino tokias dūšias vėlėmis nuo to, jog vėlai naktį 7899 7| smeginti, perkasų kasti ir velėnų plėšti negalėjo dėl garbės 7900 3| žodžiai: žluginti, skalbti, velėti, trinkti, prausti, plauti, 7901 7| galo karūžuosius, kurie vėliavas į karę nešė ir įrašą, arba 7902 7| meškos galva, ant kurios vėliavos buvę išrašyti tie žodžiai: " 7903 7| jatviežiai, metuose 1250 velijęsi iki paskuojo nuo lenkų išsipiaudinti, 7904 5| mirusiųjų tą darantys, arba vėlių dienos, nuo to, jog vėles 7905 3| ilgaausiai, jog jų ausys žeme velkančios, kuriose įsivyturę sėdintys 7906 4| radęs svietą, kursai liekną, velniams pavestą, garbinęs, užvis 7907 6| kad gyveno, būdami sūnumis velnio". Ir visus tuos, kurie drįstų 7908 9| kurį būt užmušę, jei nebūt vėlu bebuvusi, todėl, idant svietas 7909 3| večieji užstalėj midų ar alų vempė ir šnekėjo, vėdlių laukdami.~ 7910 4| Vienok ilgainiui, noris veng nuo prašaliečių, kaip viršiau 7911 8| Lietuvoj svietą vergė, kursai, vengdamas nuo tos vergybos, muko į 7912 7| grobį grieti, neprietelius vengdami; užvis gebėjo į mažus būrius 7913 8| įkūrę sau tenai pilis Rygos, Ventspilio, Liepojos, Klaipėdos, Karaliaučiaus, 7914 3| idant paskui tanki barzda, vėpūtiniais susisukusi, ant žandų niuksotų; 7915 6| atkaklybę, kuri visados verčia laukan visų doriausią padėjimą, 7916 8| ir girą šeimyna begėrė, o vergai jų putrą besrėbė. Kas kokį 7917 3| šimtų metų vienur ir antrur vergaudami vokiečiams, nutauto savo 7918 4| stonus, vienus antriems vergaujančius; todėl, tuo įsitėpę, kaip 7919 6| tai yra žmonės, amžinai vergaujantys. Todėl nemintą žemaičiai 7920 4| to, idant jiems visados vergautų, kaipo guvesniesiems ir 7921 4| griekus, krikštydami kardu ir vergdami gyventojus tų kraštų, ką 7922 7| trupindami savo šarvuotus vergėjus. Nesgi kas perskaitys lietuvių 7923 7| kaip kad ant žemės kad vergino juos neprieteliai, bet idant, 7924 6| nuomonę ratuose vilktis vergo darbas buvo, ne liuoso žmogaus. 7925 6| bet dar įstatė, jei kas ką vergtų, idant tas pats to vergu 7926 4| motriškųjų nubėgusi prie Vytauto, verkdama ir vaitodama, bei tarusi 7927 5| lietuviai garbino dievą ne verkdami ir rūpindamies. Tai ir jų 7928 3| stabydami marčią, graudingai verkiančią, taip dainavo: "Ar tu neturėjai 7929 3| spinduliai auklėjo, kitus verkiančius vėjai tildė, kitus liepų 7930 3| žemaitė, skatinama savo verkiantį kūdikį guodžioti, atsako: " 7931 3| nenutiktų ir linksmybė į verksmą nepersikeistų. Įvedus marčią 7932 4| senovės daina rodo, jog saulė verkusi, ir tas yra žinoma, nesgi 7933 6| milžtuvė, legerė, vogonas, verpelė, bačka, bosas ir taip toliau. 7934 8| žmonės antžvelgę mielių verpelėmis vadino; nesgi iki šiolei, 7935 6| nuo žodžio versti arba verpti, beje, ženklinti, kaip šiandien 7936 4| dar nėra žinomi. Verpėja verpusi, Metėja metusi, Audėja audusi, 7937 1| paliko jau ežerais, jau versmėmis ir balomis.~ Aiškesnę 7938 3| apsikapėję savo giriose ir versmėse it pilyse, ilgus amžius 7939 8| didžiai šaltame, uolotame ir versmėtame, javai neauga, todėl žemaičiai 7940 3| trakšojo, o tarp jų jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai 7941 8| tinkamą sau amatą įsiimti ir verstis, bet laikė it jautį ant 7942 6| tūkstantį sieksnių, o penkios verstos darė senų dienų Lietuvos 7943 8| ateitų pirkti ir mokėtų vertai, ne pusvelčiui imtų; nes 7944 4| saulę pagrąžinusios, todėl vertas esąs toks įrankis šventu 7945 8| bažnyčiose. Lygia dalia vertęsi karės nevalininkais ir skolininkais, 7946 7| sugavę, tad lėmė, kurs būt vertesnis dievams aukauti, tą, kurį 7947 4| beje, godos, arba garbės, vertu; Laukpačiu nuo žodžių laukas 7948 6| neturėdamas, gavo nuo antro veršį ar kumelį, paauginęs jį 7949 3| vyras, minkštpautis" arba: "Veršis nelaižytas, mulkis arba 7950 6| paauginęs jį dėvėjo iki trijų veršių ar metų, paskui grąžino 7951 8| upės Dunojaus. Ilgainiui, verždamies paisliais ir palabiais, 7952 6| motriškė visados namuose vyro ves žmonystą, ir ji viena žmona 7953 3| veikiau gavo vyrą, kursai, ją vesdamas, ne vien didį turtą sau 7954 3| tėvai, vaikus į bažnyčią vesdami, sako: "Vaikeli, ta bažnyčia 7955 3| per kelias valandas panėrę vėsinos, paskui iššokę vėl ėjo į 7956 3| nedrepino, atminimą, ne vežimą, darė, kiekvienas su rytu 7957 8| idant pro vartus su ankštais vežimais ir karietomis negalėtų įvažiuoti, 7958 6| dvolikis, sėtuvė, pūras, bačka, vežimas. Miera, arba saikas, tekumo 7959 3| Krislui į akį įkritus, vėžio girnas leido, lielešai duriant, 7960 4| aukščiausioji laipta buvusi pavesta Vėžiui, o žemiausioji Ožragiui. 7961 6| jog kaltininkas tenai kaip vėžys pakerėj turėjo lindoti. 7962 2| žmonių, kas rėdytų prekyba.~§ VI~Senovėj lietuvių pinigai, 7963 3| toliau. Žilvičių, blendžių vices virbgalių vietoje dėvėjo. 7964 3| suvaržo medžio kyliais arba vicių varandomis vietoje geležies 7965 6| Šiaulių, arba Šiaulėnų, 24. ir Viduklės.~ Tos tėvūnijos dalijos 7966 5| vištą, abu juodu, o į aslos vidurį naujosios trobos įeidami 7967 3| kriaute vadinos. Ant pat vidurio tos duobės ar ugnavietės 7968 3| Gėrime taip pat buvo vidutiniais, gėrė paprastai vandenį, 7969 3| gyvam".~ Visi buvo augumo vidutinio, ne taip smulkaus, kaip 7970 8| prašaleičiui, jis vienas sakos viecinyku, arba vietininku, esąs, 7971 5| pusę, paskui išbėrė aukštyn vienkartu iš skraisto plonius. Tada 7972 4| naudos. Šiandien kiekvienas vienkiemis dar atmenamai turėjo sau 7973 3| Abderos ūkininkas Hekatėjus, vienmokslis Aleksandro Didžiojo, pasakodamas 7974 9| nulietą ar nukaltą sidabro vienmulinę lazdelę, storą mažne per 7975 3| audimus, samplėšinius, viennyčius, trinyčius, šešioliknyčius, 7976 6| kilsta, kad tuo tarpu visi, vienokius turtus turėdami, tarės su 7977 4| bet kaip Smertis yra ne vienoks, taip ir Giltinė ne vienokia 7978 8| nuo akylumo atskiesti, su vienomis savo meškomis ir briedžiais 7979 3| graudingo balso, kartais viensai, dviem trūbais pūsdamas, 7980 3| jūrą su žemaičiais savo vientaučiais, kurie taip pat Žemaičių 7981 7| ir kantrybe likusiesiems vientaučiams liuosybę išvadavo, kurie 7982 9| dienas kelionės nuo pajūrio. Vienuolika tūkstančių žemaičių gynioję 7983 4| sako krikščionų kunigas, vienuoliktame amžiuje gyvenąs, tvino svietas 7984 8| tenai atvežtą.~ Paskui vienuoliktojo amžiaus pradžioje gyvenąs 7985 6| Mano bobutė ištekėjusi vienuoliktuosiuose metuose po marų metų" (1704).~ 7986 5| tanikiai greta po kelis šimtus vienuose laukuose, užvis didi daugybė 7987 1| atkaliai, kur pirma karšti viesulai, žvildami degančias smiltis, 7988 4| svaidęs šalin uodegos galu it viesulas rudens lapus; vargdieniams 7989 8| vienas sakos viecinyku, arba vietininku, esąs, beje, pirmuoju ir 7990 4| Buvo dar šventomis vietomis kaulinyčios, taip vadinami 7991 3| dienai masiais vadinas, ir vietovė Mosėdis iki šiol tebėra, 7992 3| neturi stiprių pilių, tiktai vietoves, arba miestus, ir kiemynojus, 7993 3| ir narsius karėj, bet dar viešėse, gėrynėse ir namuose visados 7994 4| vietas arba kapus naują vieškelį vesti ar žvizdrą iš tokių 7995 3| suletentu taku keliavo, nesgi vieškelio tenai nebuvo; perskyrą tarp 7996 1| svetimomis tautomis, jos viešpačiai, karaliai, kunigaikščiai 7997 4| migla, pasaulio vietoje viešpatavusi, iš kurios jis savo šilima 7998 4| įpročiu, pamatęs didelius ir viešpatingus namus, stebėdamos sako: " 7999 4| kalnais, arba alko kalnais, ir viešpilais, ir didelius akmenis, ant 8000 6| Pajūrio, 6. Ariogalos, 7. Viešvėnų, 8. Rietavo, 9. Biržėnų, 8001 3| baltą drabužį dėvėti ir buvo viežlybos gaspadinės, gašios žmonos 8002 3| buvo padorumas, o žmonystoj viežlybumas; skolos ir paklanų nežinojo, 8003 6| galėjo išsipirkti nuo tos viežos pinigais. Vadinos vieža 8004 3| šunį, šuo šunį, šuo uodegą viks". Ketančiam ne jo protu 8005 4| žinoti atentę, kutinti svietą vilčia ir brukti jam meilę artimo, 8006 6| plenipotencijoj, duotoj metuose 1238 Vilhelmui, Sabinų vyskupui, savo siuntiniui, 8007 3| piršlį, kaipo melagį ir vilioką, idant daugiau jaunų žmonių 8008 4| Kelmu, Juodžiu, Galgiu, Viliūnu, Velniu, Bildžiuku, Pikčiu, 8009 3| tiems piemenims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina. 8010 6| Karšuvos, 15. Josvainių, 16. Vilkijos, 17. Jurbarko, 18. Žarėnų, 8011 8| pily (Dinaburge), Merkinėj, Vilkmergėj ir Kaune, idant tenai vokiečiai 8012 3| seksi jų įsakymus ir trūsiai vilksi savo ūkę". Pagrįžus į trobą, 8013 3| patys, kaip jei tėvai, ūkę vilkti. Nesgi pačiuotis jaunoj 8014 4| yra pasakos po svietą apie vilktrasas, apie dūšeles, dejuojančias 8015 3| mušdamos. Keleivis keliaudamas vilkų ar meškų suletentu taku 8016 3| tuo džiaugės, tardami: "Vilkui bėgus, lab ir uodega". Tas 8017 3| uždegę, žiburiuodami ujo vilkus ar meškas nuo bandos iš 8018 3| krūmus, parnešė į trobą vilkyčius, tardami šunyčius radę.~ 8019 8| 150 mylių ilgas, iš jūros vilnimis išgraužtas, daug marangių 8020 7| buvo kitą kartą aptvertas Vilnius, Kaunas, Plateliai, Balostekė, 8021 3| ar vyženos, tiktai vyrai vilnonais ar marškonais autais vyturo 8022 3| segti, kurią dar tankiau vilnone vadino tai buvo didelis 8023 3| blizgėjo, vietoje žieminių vilnonių tokiomis pat klastės marškonomis 8024 3| neplaktų, vyturo sau staibius vilnonomis, taip pat juodomis, auklėmis 8025 3| girgždėlei rankoje girgždant, vilnonu siūlu aprišo tą vietą, kurioje 8026 3| galėjo apsisiausti; žiemą vilnonus, vasarą marškonus dėvėjo.