| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
8027 3| numanyti, rasi ta barva vilnų rodė jų kiltį arba jų pirmuosius 8028 4| pragaras, juodas, galas, vilti, bildėti, tratinti, buginti, 8029 8| regėjo, todėl išguręs, be vilties, laimingesnės sau atentės 8030 3| o dūmoje išmintį rodė: vilty neguro, paskutinėj nenusiminė, 8031 7| nepasitiko, tad tokį supylė upės vingyje ar viduryje versmių. Paskui 8032 5| gaspadorius į trobos sieną vinį arba ragą, o žyniai į žinyčios 8033 7| narsybė ir kantrybė bei vinkrumas ir guvumas darė juos oriais 8034 3| pats buvo, kuriuose klevai, vinksnos ir skroblai augdami tarsi 8035 3| ąžuolai, eglės, beržai, pušys, vinkšnos, skroblai, uosiai, klevai 8036 3| patraukti, kursai, iškeltas iš viralo, lašėjo tenai iki nudžiūnąs. 8037 3| bet medžio noragais ir virbalais.~ Taip perveizėjus noris 8038 3| erta, jog gaspadinė, valgį virdama, galėjo apsukui vaikščioti, 8039 3| pas mažąsias duris vadinos virenė, arba kuknė, o rūmė pas 8040 3| lapines sau dirbo, apynių virkščiomis ir plaušomis bei vytimis 8041 3| džiovintus, užvis rūgštai virtus. Tokiu būdu misdami, visi 8042 3| aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti, pynų pinti, mezginių 8043 4| esančiu. Vadino dar Perūną Viršaičiu nuo žodžio viršus, beje, 8044 4| lietuvių kalbos, pramanė tuos viršaičius ypatingais kunigais. Tie 8045 4| pripylę ją midaus, statė prieš viršaitį, kursai, pasimeldęs ir duonos 8046 4| vyriškaičiai, vadinami, beje, viršininkai; regis, jog tuo vardu vadino 8047 6| žygovais, viršaičiais, arba viršininkais, pagal tą, kaip kas kuo 8048 4| švenčių, aukavo viršaitis ar viršininkas vaideliotų, arba žynių, 8049 4| žodžio viršus, beje, jog jis viršininku yra, arba valdymieru, kursai 8050 4| buvusi per keturias kurpes su viršum aukšta, pats aukuras turėjęs 8051 3| į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi; 8052 3| puvo, į žemę smegdamos, o viršuojės trešo, kita kitą sluoguodamos; 8053 7| skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje 8054 4| kunigaikščiui ar jomylistai visagalinčiam, sako: "Viešpatie, prie 8055 6| turtus turėdami, tarės su visagalinčiuoju lygiais esantys. Koksai 8056 4| danguje, gyvenančiu. Vadino jį Visagysčiu, arba Gyveleižiu, arba Gyveleidžiu, 8057 8| Gotlando salos opatui ir Visbio pilies prabaščiui drausti 8058 4| duodančiu. Vadino jį taip pat Visgamtu, arba Vaisgamčiu, nuo žodžių 8059 3| užsikando, nuo ko iki šiolei visokią mielių raugo duoną pyragais 8060 4| pasirodė. Antra galybė, kuri visokius visų geriausius kėtėjimus 8061 3| toliau už kiemo, juo didžiau visose pusėse traškančios girios 8062 6| valdymieru pasidaręs, pertaisęs visuomenę svieto draugę naujais įstatymais, 8063 6| teirautis apie savo apygardos ir visuomenės ūkės reikalus. Ryžęsi tenai 8064 6| teisingą globs ir kožną nuo visuomenio pavojaus paglemš. Tai, kad 8065 6| Pirma žemė, arba gruntas, visuomenis buvo, ir, kurs kame buvo 8066 7| lygiu, ir klausė su kitais visuomenių ūkės įstatymų, kad tuo tarpu, 8067 7| pilių, taip pat didžiose visuotinėse kovose. Jotį savo laikė 8068 4| Balostekę, Uolą, Usvietę, Vitesbę, Žąslaukį, padaugavy, patripenty, 8069 8| nesgi žinoma yra, jog pilys Vitesbės, Medininkų, Merkinės, Vilkmergės, 8070 6| pūrai, rugiai, miežiai, vizgės, žirniai, sėmenys, lęšiai, 8071 6| karę vedė, ir tekūnas, arba vizius, gudiškai voznius.~ Rūmuose 8072 3| buvo luboti, ant tų lubų viškos, kame laikė džiūvusią mėsą, 8073 4| įsikūnijimą savo didžiojo dievo Višnu, vadinamojo Adivarage Perunal.~ 8074 5| įleido į trobą gaidį ir vištą, abu juodu, o į aslos vidurį 8075 3| svetimus kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. 8076 3| Kas belesins margąsias višteles?" Vėdliai vėl nuo savo pusės 8077 8| Rygą laidyti, ilgainiui, Vladislovui mirus, ir regimai vežti, 8078 6| taip toliau. Svaras, arba voga: grūdas, svaras, stukas, 8079 4| Gauke, jog nuo vieno turtus vogė, o kitam juos davė. Vadino 8080 6| kipis, milžtuvė, legerė, vogonas, verpelė, bačka, bosas ir 8081 8| tenai jei ne pirkti, bent vogti ar sau galą jūroj gauti; 8082 8| metuose 1589 savo Šventąją upę vokė, ketėdami tenai savo senovės 8083 3| piauna, javus nuo lauko vokia ir kulia. Tas dar yra stebuklingesniu, 8084 8| anapus Itilio upės, šiandien Volga vadinamos, prekyba lietuvių, 8085 3| plauti, suolai, ant kurių voliodamies su lapuotomis beržinėmis 8086 4| jūrose audras, nuo kurių voliojami vandenys putojo, ir taip 8087 3| po sniegus it po pūkus voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį. 8088 3| devynspėkes gėrė, svaitėjančius volungės lizdu smilkė, pašalusį straipstį, 8089 3| drįso kariauti, kuriuos vos-ne-vos rymionys per dešimtį metų 8090 6| tekūnas, arba vizius, gudiškai voznius.~ Rūmuose didžiojo kunigaikščio 8091 8| amžiuje gimus Kristui atsiuntė Vulfstaną, garsų jūriną, į Žemaičių 8092 5| greitumą ir skudrumą. Nuo to Vulfstanas, buvęs 10 amžiuje Žemaičiuose 8093 6| jog žemę savo turėjo, jau vyčiais, kaip viršiau minavojau, 8094 7| ilgai tiems žemlionims, arba vyčiams, reikėjo karėj būti ar visados 8095 7| susibloškė į vieną būrį, vydami neprietelių, idant, ištikus 8096 3| alksnių ir karklų šakose vydamies, pavandeniais išsisvarstę, 8097 5| didžios brandos ir javų vykimo, bet jei su kaire palytėjo 8098 5| sėtuosius ir sėtinuosius vykinti, idant, jais džiaugdamies, 8099 7| tankiai nutiko, jog kartais, vykstant grobį grieti svetimame krašte, 8100 4| nelabajai kaip gerajai indėvei vykusi. Žmogus, kurio amžiaus neįgavusi 8101 3| piršlį, kaipo melagį ir vylėją, kurį sūdžios turėjo pakaltinti, 8102 4| perskyros galavo, kaipo vylėjus, kurie nori patys išsikelti 8103 6| Pagal jo įstatymus svietas vylęsis dangų, arba gyvenimą visų 8104 3| Pažinės tarp jų ne vylium, bet bendryba buvo, turtus 8105 4| šventas ąžuolynas, kame upelis Vylius su upe Nerim, šiandien Vilija 8106 9| susigrūmę; pirma sviliksnimis ir vylyčiomis šaudęsi, paskui akstimis 8107 3| stipraus stipresnio, vietoje vynų ir orielkų gėrė kumelės 8108 8| kuriuos prašaleičiai veizėdami vypsojo, o pačių žmonės antžvelgę 8109 3| guloves, tarp kurių viena vyresne buvo ir žmona vadinos, nuo 8110 8| dar negana buvo, kožnam vyresniajam valna buvo, atvažiavus į 8111 6| pavietėmis, vadinamas, nuo vardo vyresniojo, tėvūnu vadinamo, gudiškai 8112 3| narsesnis karėj, tas ir vyresnis, kas doresnis, išmintingesnis 8113 3| tarp kurių vienas buvo jų vyresniuoju, arba gaspadorium, vadinamas 8114 4| valią, pakeltasis dėvėjo tą vyresnybą lig savo amžiaus galo viežlybai 8115 4| nedrįsta jų kušinti, negut vyresnybei liepiant; kokias vietas 8116 6| arba mokesnis, vadinos vyrgalve, arba vyrgulda, kursai žodis 8117 6| vadinos vyrgalve, arba vyrgulda, kursai žodis paeina nuo 8118 4| Pats kūrėjų kūrėjas kėlė į vyriausiąją kunigišką godą tarp mažųjų 8119 7| vėl pakėlė tarp savęs visų vyriausiąjį valdymierą, protu, išminčia, 8120 4| nepadėjęs. Pats tiktai visų vyriausiasis kunigaikštis kūrėjų kūrėjas 8121 4| tarnai kūrėjų kūrėjo ir vyriausieji vaideliotai, be kurių žinios 8122 4| aukščiausiojo kunigo ir visų vyriausiojo antveizo šventos ugnies. 8123 2| kiti trobesiai; apdaras vyrišikų ir motriškų; darbai ir knebiniai; 8124 4| kunigai viršaičiai, arba vyriškaičiai, vadinami, beje, viršininkai; 8125 3| motriškosios stojo į karę lygiai su vyriškaisiais kariauti, kaip tuojau regėsim.~ 8126 3| jam valdyti iki iškarštant vyriškajai lyčiai jo kilties visą kraštą 8127 3| tesipačiavo, nesgi pirm 30 metų vyriškam pačią vesti, o motriškai 8128 3| meilės, kurią rodė savo vyriškiams, nesgi, išgirdusios juos 8129 4| bevaikės, kurios, mirus savo vyriškiems, stojusios į kuniges, kurių 8130 5| iškeptuosius per ugnį mėčiojo vyriškiesiems valgyti. Žyniai tuo tarpu 8131 4| vyriškį mano pats vietoje mano vyriškis. Vadino jį Prigirsčiu, kurs 8132 4| negal rasti; jog saulės vyriškiu yra buvęs mėnuo, tą mums 8133 3| veikaluose nenorėjo už vyriškuosius mažesnėmis būti; todėl kad 8134 9| ir išmintingam savo žemės vyrui parodyti, kad jis galėtų 8135 4| užgesius, pirmieji krikščionų vyskupai Luokėje gyveno, saugodami, 8136 4| popiežiui Pijui ir kitiems vyskupams ir arkivyskupams pasakoja. 8137 9| kuržemiai neišvarytų iš vyskupijos, sutaręs būk su teutonų 8138 8| gana bus priminti žodžius vyskupo Naruševičiaus, kuriuos vienoj 8139 3| vyskupas Žemaičių Medininkų vyskupu lig šio laiko vadinos. Antrapus 8140 4| bemiegantį, didžiai brangiuose vystykluose įvystytą. Prasidžiugusi 8141 4| Ėmusios skųsti Jeronimą Vytautui, ant galo visas svietas 8142 3| nelepino: kaipogi Rimgaudas, Vytenis, Gediminas, Algirdas, Kęstutis, 8143 8| pat, jog jau metuose 1300, Vyteniui Lietuvos ūkę valdant, patys 8144 4| vadinamos, kuriose nevalna buvo vyties išpiauti, virbelio nulaužti, 8145 8| išvokė Nemuno krantis, idant vytines kožname laike galėtų varyti, 8146 8| tuo gi keliu ir rymionų vytis, nuo viešpaties Nerono išsiųstas, 8147 7| viršiau minavojau; buvo dar vytūnas, kurs visą kariauną vedė 8148 3| drobės nuometą sau ant galvos vyturti ar sermėga apsivilkti, nesgi 8149 3| skietai, mastuvai, lankčiai, vytuvai buvo jų vyrų dirbti. Tą 8150 3| trobesių augo slyvynai, vyšnynai, kuriuose bičių auliai jau 8151 3| tėvui aunantis, kad jau vyženą paduoda, tėvas džiaugdamos 8152 3| vijo, plunksnas plėšė ar vyženas vyžo didiesiems, nesgi už 8153 3| septynergis nemokėti vyženų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, 8154 3| padėtą prie a, e, i, o, u, y, ištaria kaip mūsų z, ir 8155 3| leidimas yra visų didžiausiom ydom motriškųjų, todėl ant viso 8156 6| nieko neužslėpsiu, o jei ynos tiesos nepasakyčiau, tad, 8157 7| žemlionimis vadinos ir turėjo ypatingas liecybas, arba privilijas, 8158 3| dainą pavėdauja. Tas dar yra ypatingesniu tarp vyriškųjų ir motriškųjų, 8159 4| Perūno privalumai yra ne ypatingi dievai, nes jo privalingieji 8160 8| Breste, Trakuose, davė jiems ypatingus įstatymus, magdeburijomis 8161 3| prie galutinės namo sienos ypatiniu rentiniu, daug žemesniu 8162 3| u, y, ištaria kaip mūsų z, ir taip sako ne sam, sambija, 8163 3| sako ne sam, sambija, bet zam, zambija, vietoje žem, žemija: 8164 3| ne sam, sambija, bet zam, zambija, vietoje žem, žemija: kaipogi 8165 4| brangiomis brangesnėmis zaslonkomis, arba užlaidinėmis. Apsukui 8166 5| paskui jų raštuose niekų zaunos, no gudai ne vien tuos žodžius, 8167 5| bet jei su kaire palytėjo zedlių, tad reiškė atentį metą 8168 9| pirma apgulęs pajūrinę pilį, Zeeburgu vadinamą (rasi Liepoja), 8169 3| didžiųjų meistrų arba dailidžių ziegoriais. Taip pat Luoba, rašto nemokėdamas, 8170 4| antrą dangaus ženklą, arba Zodiaką, rudenį atsitolindama ir 8171 3| nuleidęs tenai taip pat zokaninką, gimimo valaką, perveizėtoju. 8172 3| užrašyta, jog, apkyrėjus zokaninkams dominikonims Falkenavo klioštoriuje 8173 7| akmeninių plytų ar žemių zomatais aptvėrė, nuo kurio laiko 8174 4| kursai buvęs šešiais kampais zomatu aptvertas, priešakinėj sienoj 8175 9| šarvuotas, kalaviją iškėlęs, zovada per laukus ant žirgo belekiąs.~ 8176 4| pievą ir tenai į medžio šaką lopšy pasiejusi ir pati 8177 3| liepkauliais ar sausais šakaliais, taip vadinamais beržų medžiais, 8178 4| padėti, ėmusis į medžio šakelę lopšely jį pasiejusi ir 8179 4| išminčių. Ir taip, išsprogus šakelei žiemos vidu sename medy, 8180 5| tave garbintumėm, augink šakeles į šakas dėl ūksmės žmogui 8181 3| godos vyras velijas noris šaknelėmis misti, jeib tiktai liuosu 8182 3| su kibekliu pakumpusios šaknies it nosia, iki pat ugnies 8183 1| vien vandenį, bet ir žolių šaknis; dėl to tankiai girdima 8184 3| tebdaro. Iš tošių, žievių, šaknų ir vyčių pynė ir siuvo namų 8185 3| lykuojantys, savo barzdotomis šakomis tarsi viens kito karšatį 8186 3| apyniai, alksnių ir karklų šakose vydamies, pavandeniais išsisvarstę, 8187 4| Antras buvo paisly, ant kurio šakų teutonų meldžionys, atėję 8188 3| sakoma: "Žirglioja, it bites šakume nešdamas". Trumpai sakant, 8189 3| kame pasitiko, giedrojant, šąlant ar dergiant, ten pat ežere 8190 3| upės Pragaro pajūry gyveno šalaujai, kalne sūdaujai. Antrapus 8191 3| smeigdamos ir gudindamos į šalaujų, beje, lenkų, gudų, vokiečių 8192 6| Litvo, Samo, Sudo, Nadro, Šalauno, Notango, Barto, Galindo, 8193 8| putrą besrėbė. Kas kokį šaldrą kame pamatė, tas jam tuojau 8194 8| gyventoju, o kiti visi esantys šaldros ir prašaleičiai. Jei perskleisim 8195 3| nebgalėjo patys su svečia šalia per jūrą beprekioti, tad, 8196 6| liuoso žmogaus. Jei katrai šaliai toksai sūdas tėvūno su vyrais 8197 9| dėl atskiedimo nuo svečios šalies pinigų, kurių svaras buvo 8198 3| priešininke, turįs nuo pietų šalinėj sienoj vieną langą, o retai 8199 3| kartais neb tose pačiose namo šalinėse sienose, bet pridurtose 8200 3| apent ją užkišo ir langelius šalinius lentelėmis užsklendė, kuriuodu 8201 6| škulis, šmulis, keršis, šalnis, žalmargis, šėmmargis, dvylausis, 8202 8| tas dar tankiai ankstybos šalnos nukanda, kaipogi šiandien 8203 4| krikščionių prie pačių savo šaltenių ir lieknų, idant jų krikščionys 8204 4| šventas tūlas upes, ežerus ir šaltenius, kuriuose svietas, eidamas 8205 3| sausino. Akims skaustant, šalteny, prieš saulę tekančiame, 8206 3| atima". Visi pakenčiantys šaltį ir alkį išturintys, dargana 8207 4| šilimos kilusį, nuo ko tarė - šaltis esąs smertis, o šilima gyvyba, 8208 5| baltais marškiniais, padėjo šaltoj vietoj, nesgi mokėjo nabaštiką 8209 6| matušė mirė 5 metuose po šaltosios žiemos" (1703); "Mano bobutė 8210 3| nebuvo, tad po galutiniais ar šalutiniais trobos langais buvo tas 8211 6| Nesgi kad pradėjo svetimos šalys apie lietuvių tautą smailiau 8212 4| varnus, arba kniauklius, šarkas, triškius, žyles ir ežius 8213 4| linksmybėmis. Taip pat varnai, šarkos ne vien pavokia maitas, 8214 7| plaušiniais it gelžiniais šarvais, kokiais ne vien save mokėjo 8215 7| pajūrius. Neturtingieji šarvų vietoj meškena ar taurena 8216 7| prie keturių stiebų, patį šarvuotą, kaip buvo kariavęs, pasodino 8217 9| jotas, tai yra kareivis šarvuotas, kalaviją iškėlęs, zovada 8218 3| karės pagebsnūs, kariauja šarvuoti visokiais ginklais, užvis 8219 7| geležį pramanius, tepradėjo šarvuotis geležies lopais ar mezginiais, 8220 7| graudindami ir trupindami savo šarvuotus vergėjus. Nesgi kas perskaitys 8221 4| taip pat Žemaičiuose ant Šatrijos kalno, ant kurio metuose 8222 3| pleštekes po kiemą bėgiodami šaudė, jau nuo mažų dienų į karę 8223 9| sviliksnimis ir vylyčiomis šaudęsi, paskui akstimis ir strypais 8224 3| mukęs laukan iš pirties, šaukdamas tuos žodžius: "Ei viešpatie! 8225 5| tą patį darė lig užmušą, šaukdami: "Tai mūsų žemeliukėms, 8226 4| Vadino jį Prigirsčiu, kurs šaukiančius arba meldžiančius girdi. 8227 4| ir akyli žmonės, tačiau šaukias senu įpratimu prie savo 8228 3| atsikieminėdami vienkiemiuose per gerą šaukimą nuo kits kito taip, idaint 8229 3| speiguotie, basi per kelis šaukimus prie susiedų subėgiojo, 8230 3| lentyna kybojo kurvis, kuriame šaukštai, taurės, tauragės, iš kurių 8231 3| riaušius, vėdarus, košę ir šautą, lygia dalia diduomenė, 8232 5| garuose valgių regintys šašuolėčius mirusiųjų, tenai valgančius, 8233 4| gentims, kunigai sakę ligonio šašuolėtį pas ugnį šventą regėję ir, 8234 6| Biržinėnų, 11. Ventos galo, 12. Šeduvos, 13. Tverų, 14. Karšuvos, 8235 4| baisiai nočiai gorinant, šeimininkas, paėmęs visų skanųjį valgį, 8236 4| galybę. Vadino jį didžiuoju Šeimininku, arba Gaspadorium, nuo to, 8237 3| ir vienybė buvo, kožnas šelpė reikalaujantį ir gelbėjo 8238 3| jis iš savo valsčių juos šelptų. Popiežius, norėdamas tiesos 8239 6| dvylis, balnis, palšis, šėmis, žalis, žilis, margis, putris, 8240 6| keršis, šalnis, žalmargis, šėmmargis, dvylausis, juodausis, balgalvis 8241 3| paskui galvas šukavo su šepečiais, savo prasma dirbtais. Mirti 8242 3| ar tose kūtėse galvijus šėrė. Jei tos kūtės buvo dvilinkos 8243 3| kuriuos nekurias dienas šeria akivaizdoj visos šeimynos, 8244 3| grybai medėj augo. Ąžuolai, šermukšniai, ievos ir puteliai taip 8245 4| jau degutą degė. Ąžuolus, šermukšnius, ievas, putelius dėl to 8246 4| užlaidinėmis. Apsukui ąžuolo buvęs šėtras, brangiomis drobėmis išsagstytas. 8247 4| Tad prie aukuro ir stabo, šėtre stovinčio, meldės, pakaitomis 8248 4| kūrėjas vaikščiojo prie šėtros, giedotojai pirm jo ėjo 8249 3| gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti 8250 4| vasarą ir žiemą, kursai buvęs šešiais kampais zomatu aptvertas, 8251 3| viennyčius, trinyčius, šešioliknyčius, milus, kecius, kitos arė, 8252 3| tiktai liuosu gyventi, nekaip šešku būti, svetimus kiaušius 8253 3| ketvirtajai dienai, kartais ir šeštajai dienai, sutemus naktį ėmė 8254 3| ir negirdėtą daiktą.~ Šeštasis trobesys vadinamas buvo 8255 6| jei to šis nedarė, tad šiam kaltasis turėjo vergauti, 8256 3| trejokios: viena javams, antra šiaudams, trečioji šienui, jau po 8257 5| nebaštiką ant kapus, padėjo į šiaudinę lovą ir pakėlė ant malkinės, 8258 3| ketvirtainis, į kurį javus, šiaudus ar šieną krovė; paprastai 8259 6| Raseinių, 23. Šiaulių, arba Šiaulėnų, 24. ir Viduklės.~ Tos 8260 6| Kražių, 22. Raseinių, 23. Šiaulių, arba Šiaulėnų, 24. ir Viduklės.~ 8261 3| dvi įšleiti: į pietinę ir šiaurinę, nuo to, jog visos upės 8262 3| įguldytus, nuo žiaudaus šiaurio suopuojamus migė, kitus, 8263 9| prašaleičių ir namiškių, idant, šiedviem pradėjus oliuotis ir lėbauti, 8264 3| taip pat šelpia". Sargų, šiekštų, pilių ir sūdų nežinojo, 8265 3| dirvose arusi ar pievoj šienavusis, nesgi balti drabužiai buvo 8266 4| kurį maitinęs ir godojęs, šiene gulindamas; tuos Jeronimas 8267 6| po duonos kukulį duoti; šienininkai šieno davė, medsargiai - 8268 6| didžiojo kunigaikščio, vadinos šienininkais; kiti jo žirgus ganė ir 8269 6| vardo darbo vadino; ir taip: šienininkas, sakalininkas, abažininkas 8270 3| antra šiaudams, trečioji šienui, jau po vienu stogu, jau 8271 3| kaip šiandien dar tebdaro šienuodamies, ant plikos vejos, dembliais 8272 3| antsimovę, tankiau po plaukų, šikšnele persijuosę, ant kurios pasietas 8273 3| prie kurio, pasietas ant šikšnelės, briedkriaunis korulo; kelnes 8274 7| veidą, paskui susiveržė su šikšniniu diržu, ant kurio tiek buvo 8275 7| vieno medžio dirbtus, be šikšnų, be geležies, medžio kilpomis, 8276 4| ugnį šventą regėję ir, jam šildantis, ženklus smerčio arba sveikatos 8277 3| užsijuosę, visados prie ugnies šildantys, nesgi tenai didžiai šalta 8278 3| yra didesniu, girios juos šildė ir ne vien nuo biaurių darganų, 8279 4| naktimis prie tos ugnies šildęsi; ryto metą, jautojantis 8280 4| šašuolėtis veidu į ugnį atsisukęs šildęsis, kurs mirsiąs, to šašuolėtis 8281 4| saugoja jį nuo prapulties šildydamas, kursai dėl didesnės savo 8282 5| tai šeimynai ugnį, idant šildydamos kutintųsi, nesgi šiandien 8283 4| priminti reikia žodžius: šildyk mane nužvarbusį, beje, stiprink 8284 4| į šiltą trobą įžengdamas šildytis, senu įpročiu sako: "Oi 8285 4| žmogaus globėją, kursai šildytų jį iki vėl pačiam Perūnui 8286 8| kurie šoblelę it skalelį ant šilkelio pajuosę, vieni tarškino 8287 8| skaniniais neperplyštų, minkšta šilkų juostele pajuosė, nesgi 8288 4| eidamas prie ugnies ar į šiltą trobą įžengdamas šildytis, 8289 5| regimą ir neregimą ir visų šiltąją dieną išleidęs jį į pasaulį 8290 3| žekes vilnonas prakaituotas šiltas ar avižas sukaitintas prie 8291 3| paskui gerai jį išvaišinti ir šiltoj troboj išgulinti ir, taip 8292 5| midų. Mirus jam, tuojau šiltu vandeniu numazgojo nabaštiką 8293 8| iš raštų, jog tenai trys šimtai giminių liuobėjusių sueiti 8294 3| medum, tarp gėrimų midum šimtergiu, alum, nugeižėjusiu kumelės 8295 3| apent į grūdą pagrįžta ir šimteriopą vaisių artojui parneša. 8296 7| kareivių vedė į karę, ir šimtininkus, arba pulkorius, nuo žodžio 8297 4| visiems yra žinoma, jog šiokie tokie pergalviai ir piktadėjai 8298 4| jų darbo, gailindama joms šiokius tokius niekus maloniomis 8299 4| darbą. Mogilė tuo tarpu, šioms bevampsant, gadinusi jų 8300 4| visiems šiandien, jog didžiame širdgile prancūzas sako "Mon Dieu", 8301 5| mes dabar tavęs meldžiam širdingai". Svietas atsakė tuo pragumu: " 8302 3| dar tarp pasekėjų akys, ne širdis, benorėjo, tas valgė ar 8303 4| Kožnas žmogus turi širdyje savo įgimtą nuomonę apie 8304 3| varu iš Azijos išvaryta ar šių turtų pasmilusi, nieksai 8305 8| lietuvių diduomenė, kurčia ant šiųdviejų maldos, nėmaž tuo nesirūpino 8306 4| varles, žalčius ir kitus šiukštinus, reikalingus žyniams, laikę. 8307 3| išveržti, vėl susigrūmė, ir šiuo atveju pasekėjai nuo vėdlių 8308 8| spunką veizėdami, kurie apie šiuos vampsančius nėmaž neatbojo 8309 3| vaišės valgių buvo juka, šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros, 8310 3| pavietrės, arba antkryčio, šišnakus valgė, nuo kosulio žalčio 8311 3| skilandis, lašiniai, dešros, škobai, - šiandien dar tariama 8312 6| žilis, margis, putris, škulis, šmulis, keršis, šalnis, 8313 7| grioviu apsikasti, rogėmis ir šlajomis apsitaškavo, it pačiame 8314 3| jei ką vežė, tad rogėse ir šlajose. Antrasis jų bendras buvo 8315 4| kurių krauju šventą ąžuolą šlakstę, nuo ko jis būk visados 8316 4| pavasaris buvo - sausas arba šlapias, todėl šiandien dar žmonės, 8317 4| vadino jį Sausjurgiu ar Šlapjurgiu, pagal tą, kaip pavasaris 8318 3| visas puošė, nes idant, šlapjurgiui esant, nuo šalčio ir drėgmės 8319 3| negalėjo dėvėti dėl ankštumo ir šlapumo kelio. Piautuvus, dalgius 8320 3| ir namų aslas kas dieną šlavinėjo, o kiemą ir laidarą nedėlioj 8321 3| buvo ant dviejų tekinių, šliuižiu vadinami, ant kurių javus 8322 3| ir, abrūsu didžiai ilgu šluostydamies, meldės, kaip anie sakė, 8323 4| praminęs žemaičių dievais šluotražį, raugą, pryparšes, bestiją, 8324 5| gaspadorius pėdą pamovė ant šmaikščio ir padirvy pastatė. Paskui 8325 6| Užversk akmenį, užverpk šmaikštį"; versta turėjo tūkstantį 8326 7| vieni neprietelių priešaky šmaižės, kiti, staiga iš užpakalio 8327 7| neprieteliai, užvis žuvėdai, šmaižytis ir grobį grieti bei pačius 8328 9| turinčius, kožnas toksai šmotelis tos lazdelės, turįs saviep 8329 9| penkias dešimtis smulkių šmotelių, kuriuos šmotelius vadino 8330 6| margis, putris, škulis, šmulis, keršis, šalnis, žalmargis, 8331 5| valgančius, ir girdintys jų šnabždesį. Jei tuo laiku šuo lauke 8332 5| žmonės nuo kunigų, kožnas šnibždėjo jiems į ausį savo kaltes 8333 3| tuos, kurie gyveno žemės šnipy, į Uksinę marę įsikišusiame, 8334 3| gaspadinė, atrišusi nuo vąšo šniūrelį, galėjo druskos kliupurį 8335 3| svarai ledinės druskos ant šniūrelio taip, jog gaspadinė, atrišusi 8336 6| dienų Lietuvos mylią, 30 šniūrų darė vieną margą, o 30 margų 8337 8| rodės tiems vyrams, kurie šoblelę it skalelį ant šilkelio 8338 6| Šitai, - sako, - noris šok į ugnį". Užmuštojo gentys 8339 4| darbas". Nusigandusi žmona šoka prie lopšelio ir randa tenai 8340 7| pirma jotas ar pėsčias, šokdamas per statinį, už augumą aukštesnį, 8341 5| trimitus pūsdami, giedodami ir šokinėdami. Ta šventė buvo šventinama 8342 5| sutikusios, visos linksmos šokinėdamos ir ratuodamos; parėjusios 8343 4| o kiti sveiki ir linksmi šokinėją, o žiemą tyliai plačiose 8344 3| ir varvindami prakaitą, šoko stačiai į eketį žiemos vidu, 8345 3| pačiam gyvuliui per galvą, šonus ir kojas ir kitus straipsčius, 8346 3| tenumanė nuo bičių gaudesio, šovose siuvančių ar po medžių žiedus 8347 7| pirmąjį žvalgytoją, arba špiegą, tad, pririšę jį prie medžio, 8348 7| pirma jų žvalgytojai, arba špiegai, sakė visa gausiant. Tuo 8349 6| gyvenimą Perūno garbei. Štai stovi mano brolis, išmintingas 8350 3| sako, - kam čia teks šūdinasis galas"; vienybė, teisybė 8351 3| mergaitės nuliūdusios, jos kasas šukuodamos, dainavo tais žodžiais: " 8352 3| paubladėj buvo apynojai. Šulinė buvo visados arčiau namo, 8353 8| Vytauto pylomis, ardymais ir šulinėmis vadinusios. Tas pats Vytautas, 8354 3| įvažiuodami į kiemą, vartų šulų neišverstų; atvažiavus prie 8355 6| kailius, žuvininkai - žuvis, šunininkai - šunis ir taip toliau, 8356 6| medžioklėn pratino, vadinos šunininkais; kiti vebrus ganė ir saugojo, 8357 3| bardišium pasiremdamas, šuniu, savo sargu, vedinas pasišiaušęs 8358 6| Šunys pamestą neėstų, šunkaklys"; kursai neteisingai buvo 8359 3| ankštą kelelį per girią šunkeliu vadina: kaipogi jų šunys 8360 3| žiemą speiguotie garsas šunų lojančių ar gaidžių giedančių, 8361 3| trobą vilkyčius, tardami šunyčius radę.~ Kožnas čia numano, 8362 7| neprieteliams vaidindamies, šurmuliavo, kiti tuo tarpu juos priešaky 8363 4| tarnavo vaideliotai, apsukui šurmuliuodami, akivaizdoj viso svieto, 8364 4| tokius niekus maloniomis ir švelniomis pasakomis taip mandagiai, 8365 3| gaidos aitrą, laibumą ir švelnumą kalbos bei gailingumą širdies. 8366 3| buklyba ir mandagumu bei švelnumu ir bylumu visas šio pasaulio 8367 3| visados buvo mandagus ir švelnus, kame nesusitikęs su žmogum, 8368 8| dėjęsi, dar metuose 1589 savo Šventąją upę vokė, ketėdami tenai 8369 4| ant to, jog vienas tarp jų šventame pamedy metuose 999 nukavo 8370 4| ketėdamas tą žinyčią strūnyti, Šventaragiui, savo tėvui, dar gyvojančiam, 8371 4| vadino viršaičiais arba šventbroliais tokiais buvo Smulkys (Zamolksis), 8372 5| visa apygarda tiekės tai šventei, midų, alų darė, pyragus 8373 4| ąžuolą, už visus medžius šventesnįjį, kaipo buveinę pačios šventenybės, 8374 3| kas metą didžią šventę šventina tokiu pragumu: visi su pačiomis, 8375 5| šokinėdami. Ta šventė buvo šventinama minavonei mirusiųjų, dėl 8376 4| sakės jiems karaliaus dieną šventinantys.~ Tokių vietų daug dar 8377 5| šventinti birželio gale ir šventinę per 14 dienų. Šiandien palaikus 8378 3| negut, galą daromas, kaipo šventoj vietoj globos sau veizėjo. 8379 4| arba šventą vietą, kame šventoji ugnis buvo kūrinama, vadinos 8380 4| patiems didino godą, orumą ir šventybę, o sviete baimę, nuogąstį 8381 4| ūkininkų žiburiu, nesgi aiškią šviesą duoda ir nesproginėja, o 8382 7| dulis, žergštis, juodbėris, šviesbėris, arba skaistbėris, briedplaukis, 8383 3| balinti, skalurti, plūdurti, šviesti, baltinti ir anuoti. Nuo 8384 4| vadinti, per kurį svietas šviesybą apent įgijęs. Jeronimas 8385 3| vidaus ir lauko, kaip sakiau, švietė, nuotakos sau kraičius klodamos, 8386 6| prieš aušrą, 11. aušta, arba švinta, 12. mažoji pusrytėlė, 13. 8387 7| brūklių drūktieji galai buvo švinu pripilti dėl svarumo, idant 8388 3| skaitydamas apie tokį jų valgį, švypterės, bet jei primins sau, jog 8389 5| raiti, plikus kardus iškėlę švytruodami ir uidami šalin Pikulį ir 8390 4| kūrėjo arba kurie aukaudami šykštavę. Visame krašte daug vietų 8391 8| Tuo pačiu laiku jezavitai šyžino įkandin vokiečius jų dievo 8392 8| tenai sau knebinį įsiimtų, žadėdamas jiems didžias liecybas suteikti 8393 6| beje: Drupiai, Žibininkai, Žadeikiai, nesgi jų tėvas buvo vadinamas 8394 6| vadinamas Drupis, Žibininkas, Žadeikis, ką šiandien ne vien apygardų 8395 3| paskutinėj nenusiminė, o žadėtojo nenusigando, nelaimėj neįsipylė, 8396 1| giria žiemos laiku savo žagams rodanti, tarp kurių tiktai 8397 3| šiaudų ar stembrų stogeliu, o žagas be stogo, nuokamieniai sukrautas.~ 8398 7| todėl tankiai noragus, nuo žagrių numovę, kalė į ragotinių 8399 5| vaisius mūsų šį metą nuo žaibų, krušų ir audrų bei vėtrų 8400 4| tokiu pragumu: ūkiantis ar žaibuojant ir iš tolo krušai kriokiant 8401 4| giedotojai pirm jo ėjo su žaislais ir kanklėmis, po jo parindžiui 8402 4| nuo to didi iškada, arba žala, nutiks; kaipogi šiandien 8403 4| nemindamas ant to, jog tie žalčiai ir kirminai buvo kitos veislės 8404 3| šišnakus valgė, nuo kosulio žalčio lunkus krimto, ausiai skaustant, 8405 5| lytum ir rasa mūsų javus, žales ir lapus, pripildyk mūsų 8406 3| batvinius, kopūstus ir kitas žalesas, žiemai reikalingas, grybus 8407 8| mintą lęšiais ir kitomis žalesomis bei vaisiais. Tie, kurie 8408 4| gesoma pykstanti. Šiandien Žalgirėnuose apie Pinską taip pat niekaip 8409 6| tai lietai naudoti.~ Žaliajame pagiry stovėjęs ąžuolas, 8410 3| bekurstys ugnelę? Kas beaugins žaliąsias rūteles? Kas belesins margąsias 8411 4| nuo ko jis būk visados žaliavęs. Kaip Jorės dievas buvęs 8412 3| girių kunigo nieksai ne vien žalio virbelio išlaužti, bet įžengti 8413 4| tie trys stabai uoksuose žaliojo ąžuolo rodė, veikiai galės 8414 6| minavotose, Juodojoj ir Žaliojoj gyvena kailinuočiai artojai, 8415 3| storai pripilta ir velėnomis žaliomis arba rentiniu per vieną 8416 3| miltų į šaltą vandenį ir žalios putros pasrėbęs, keliavo 8417 6| balnis, palšis, šėmis, žalis, žilis, margis, putris, 8418 1| trumpai sakant, savo pavasario žalių lapelių nieko nebturinti, 8419 3| metų turėdami, tikrais dar žaliūkais tebebuvo: kaipogi ilga mergausena 8420 3| šiandien kad daro, nes narsių žaliūkų lietos ar ūkės vyrų veizėjo, 8421 5| ir daržus gaivini, girias žaliuodini, suteik viso to, ko mums 8422 3| nuomonę žiemą ir vasarą žaliuoja), jaunajai galvą šukavo, 8423 4| dideliaisiais ąžuolais, visados žaliuojančiais, kurie žaliavo rasi iš didžios 8424 4| dideliu ąžuolu, visados žaliuojančiu, pas kurį žyniai, arba kunigai, 8425 4| nuo lauko nuvalyti, medžių žaliuoti, visą gamtą gaišinęs, it 8426 8| galybę vokiečių kryžeivių Žalkrūmio kovoj ir nudraudus platburnius 8427 6| šmulis, keršis, šalnis, žalmargis, šėmmargis, dvylausis, juodausis, 8428 3| Sambija, nuo lietuviško žodžio žam, arba žem, žemija dėl to, 8429 6| tas, kurs galėjo jo rūbų žambą palytėti, už palaimintą 8430 6| kalbos žodžiai, taip pat žambis, akėčios, ratai, varstienos, 8431 3| ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais, platveidžiai, 8432 3| vėpūtiniais susisukusi, ant žandų niuksotų; plaukai tamsūs, 8433 3| dyguliui duriant, lydekos žandus sudeginę gėrė arba kraują 8434 6| Vilkijos, 17. Jurbarko, 18. Žarėnų, 19. Telšių, arba Platelių, 8435 4| pikčiurnos ir raganos tuoįtimpos žarnas jų tąsančios, kurios, tūkstančius 8436 6| varė apsukui pliekdami, lig žarnos neišėjo. Broliui su seseria 8437 3| alksnynai, blendynai ir kiti žarynai, it apyniai ant tvorų, taip 8438 3| į dangų ėjimo, krūmus ir žarynus skina, kuriuos skynimus 8439 3| pasiklausk" arba: "Buklus ir su žąsia moka arti", kaipogi, pagal 8440 3| straipstį, pirštą, ausį ar nosį žąsies ar kiškio taukais tepė, 8441 5| prielaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papiovus, gaspadorius 8442 4| Uolą, Usvietę, Vitesbę, Žąslaukį, padaugavy, patripenty, 8443 7| Kaunas, Plateliai, Balostekė, Žąslaukis, Biržai ir kitos, idant, 8444 3| tuo tarpu vasarą ir rudenį žąsų ir ančių būriai pliurškė.~ 8445 5| uždaryti, idant, urzinamas nuo žavėtininko, nepabaidytų kokios dūšelės, 8446 4| kunigų, žynių, burtininkų, žavėtininkų, zokaninkų apdare, iš viso 8447 5| galėjęs regėti piktus žmones, žavėtininkus ir raganas. Nebuvo kitos 8448 3| žodžiu užgavo, tas ant vietos žegterėjo, nesgi kelio nedoram nelenkė; 8449 3| yra: "Kaip smogsiu, tai žegterėsi", "Šuo ant uodegos nuneš, 8450 4| Žeisčionys, kurie patys save žeidę dėl numaldymo dievų. Burčionys, 8451 4| dvasios opas ir luošumus gydę. Žeisčionys, kurie patys save žeidę 8452 3| kojas, o motriškosios su žekėmis. Išeiginiu drabužiu motriškųjų 8453 3| girgždėjo, kaklą užėmus, žekes vilnonas prakaituotas šiltas 8454 5| džiaugdamos, tave garbintų. Želdink žoles, veją, puikas ant 8455 3| miežiais it žolę, kuo tankiau želiančią, žiemai palieka, kurie rugiai 8456 4| Perkūnali dievali, nemušk žemaičio, o gudą kaip šunį rudą". 8457 3| įrašytą vardą Samaite vietoje Žemaitei. Vadino dar ir paskiau tą 8458 8| neleido visiems tiems, kurie žemaitiškai kalbėjo. Ir taip žemaičiai 8459 3| dviejų žodžių sudėtu, iš žemaitiško ir teutoniško, ir taip Samland, 8460 8| visus tuos vardus randa žemaitiškus, nė kokioj kitoj kalboj 8461 3| ramentas, vąšu vadinamas, žemajame gale su kibekliu pakumpusios 8462 4| tenai sudėjo vėlėms, arba žemelės ūkėjoms, tai yra žemėj gyvenančioms 8463 3| sakydami: "Tau, dievali žemeliukių, aukaujam ir tau dėkavojam, 8464 3| buvo į ketvirtainį užtverta žemesniais dailiais žiogreliais, ant 8465 7| dabos vyresnybės skyrime žemgalėnai, arba kuržemininkai, iki 8466 4| į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius, arba Kuršą, dievą maldauti 8467 4| buvusi pavesta Vėžiui, o žemiausioji Ožragiui. Ant tų laiptų 8468 7| perskaitė ir perveizėjo kožno žemlionies ginklą ir arklį, jei nerado 8469 3| žemės turėjo, tad vadinos žemlioniu, nuo žemės, kurią buvo sau 8470 9| bet katedra, Aukštoji ir Žemoji pilis su didžiojo kunigaikščio 8471 8| dirbo sau namus didžiai žemomis angomis, idant pro vartus 8472 4| dangaus aukštybes. Vadino jį Žempačiu nuo žodžių žemė ir pats, 8473 5| baldančioms, sakydami: "Dieve Žempati, priimk mūsų maldas ir aukas 8474 4| nuo to paties vadino jį Žemperiu, jog jis žemę išperėjo, 8475 3| sakiau, yra lietuviškas, žemumą rodąs; nesgi teutonai rodbalsę 8476 3| vyskupas tėra. Žmonės gyvena žemuose ir pailguotinuose namuose, 8477 3| Nesgi kaip girioje medžius žemus ir stambius regėjo nuo vėtrų 8478 3| apent juos regėti, pačios žengė į šventą ugnį ir deginos.~ 8479 3| kalstės. Žmogus tenai žingsnio žengti negalėjo, bet ropoti turėjo 8480 1| dienai tebžaliuoja, kaipo ženklas viso to buvusio. Nesgi senovės 8481 4| ir taip žodis triadyba ženklina tris laikus metų.~ 8482 5| paritino du duonos kukuliu, ženklinančiu vyriškį ir motriškę, ir 8483 6| versti arba verpti, beje, ženklinti, kaip šiandien tebėr sakoma: " 8484 6| to raštuose nė mažiausio ženklo nėra randamo, tiktai tokia 8485 7| plesnis, raudis, dulis, žergštis, juodbėris, šviesbėris, 8486 3| lopšiuose įguldytus, nuo žiaudaus šiaurio suopuojamus migė, 8487 3| kariavus ar sunkų darbą po žiauriu oru nubengus, visų didžiausiu 8488 6| Pagal Odino mokslą ant žibančio kalno sėdėjęs pasaulio Tėvūnas, 8489 5| nabaštiką ant balto žirgo, žibančiuose ginkluose, ant peties sakalą 8490 4| metą vėl linksma keltųsi ir žibėtų.~ Tokią nuomonę apie 8491 5| gūži šilima savo ir visiems žibini saule, suteik mums žiburį, 8492 6| tėvo vardo, beje: Drupiai, Žibininkai, Žadeikiai, nesgi jų tėvas 8493 6| tėvas buvo vadinamas Drupis, Žibininkas, Žadeikis, ką šiandien ne 8494 3| padėjo tą akmenį, vadinamą žibintoju, po skyle ir sukūrė ant 8495 3| sakus, dervą ir degutą žiburiui tiekė". Kailiais meškų, 8496 3| naktimis skalų buntą uždegę, žiburiuodami ujo vilkus ar meškas nuo 8497 4| Vadino jį Žiubriu nuo žodžio žiburys, jog jis visam pasauliui 8498 7| darganomis, ant galo, antpuolę žiebų greitumu, išklojo iki visų 8499 4| ir nesproginėja, o liepų žiedai yra visų geriausiomis bičių 8500 4| taip pat giriose po dreves žiemavojo ir mito. Ant galo girios 8501 3| atenčiam metui, kurią sėją žiemine vadina, antrąją sėją, vasarai 8502 3| vadina dėl perskyros nuo žieminės, kurią atlieka apie Žolių 8503 3| kaspinai blizgėjo, vietoje žieminių vilnonių tokiomis pat klastės 8504 1| iškirtimą girių atdengė žiemryčiui vėjui, kursai pavasariop, 8505 3| padirbę pavasariais, lig žievei neprikepus; be tų vamzdžių 8506 4| ir taip žinoma yra, ievų žievės sukaištos visų vaisčiausia 8507 3| vietoj tebdaro. Iš tošių, žievių, šaknų ir vyčių pynė ir 8508 3| žlugsojo it akmenys, kurių žilą karšatį dar apyniai, alksnių 8509 2| arba atminimas mirusiųjų, žilava.~§ III~Ūkės rėda; vyresnybė, 8510 5| tėvų ir motinų ar genčių žilavoti, arba raudoti, kaipogi toje 8511 3| tebstigavoja minavojama: "Žilė galvoj, velnias uodegoj", 8512 6| balnis, palšis, šėmis, žalis, žilis, margis, putris, škulis, 8513 3| parodęs notis Lietuvos tautos, žiloj senovėj nutikusias, ir šios 8514 5| esanti jų bočių probočių žilos senovės palikimu; bet veltui 8515 6| permanyti viso to, ką jam rodės žinąs ugnies kūrėjas. Paprastai, 8516 6| godingas sūdas klaus ir ką žinau, pasakysiu yną tikrybę, 8517 3| ir kalstės. Žmogus tenai žingsnio žengti negalėjo, bet ropoti 8518 7| nunešė per kelis šimtus žingsnių sėdintį, lig išvirto. Patį 8519 4| užslėpė arba visų aiškiausias žinias ir nuomones apie dievą ir 8520 6| saugojo; karūžasis, kurio žinioj žemlionys buvo, prie kurio 8521 6| nerankiojant, vis dar maž tėra žinių, randamų senovės raštuose 8522 4| lietuvių kalbą, tad būt žinoję, jog jų kalboj kas kitas 8523 4| senovėj apie dievą nuomonė ir žinojimas lietuvių tautos, to šiandien 8524 1| šiandien savom akim; visi žinom, jog atmenamai dar tiek 8525 4| kurio pradžiai laiko nėra žinomo, tai yra be laiko. Vadino 8526 4| šiandien dar visiems yra žinomos, kaipogi pagal tas pasakas