| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
8527 4| nelaimę atentėj, beje, buvo žinovais aukštojo mokslo ir žinojimo, 8528 1| dovanos man, o išmintingas žinovas ko reikiant paskui pridurs.~ 8529 3| nuvergė, tad nuo jų, kaipo žinovų Žemaičių jūros, apie tą 8530 4| ir paveikslų savo dievų, žinyčiose išstatinėtų, kaip kad kitos 8531 4| trobesių, taip vadinamų žinyčių, kuriose visuotinai susirinkę 8532 3| užtverta žemesniais dailiais žiogreliais, ant kurių puikos, beje, 8533 3| ir klėties buvo dailiais žiogriais užtverta, kurioje žėlė veja 8534 3| Smurgso it katinas užpelenėj; žiopso it varnaitis, peno laukdamas, 8535 6| tesivadins.~ Bet ir taip dar žioravusi rūstybė visų širdy it kibirkštis 8536 7| nebūtų garbinamas jo bėras žirgelis. Nesgi senovėj tas tebuvo 8537 6| ganė ir maitino, vadinos žirgininkais; kurie bites po girias veisė, 8538 6| saugojo, ūkės žirgūnas, kurs žirginyčias didžiojo kunigaikščio užveizėjo, 8539 3| ypatingai juos gerbė ir augino žirginyčiose, apie kurias paskiau matysim. 8540 3| sustipusį žmogų yra sakoma: "Žirglioja, it bites šakume nešdamas". 8541 6| ūkės medes saugojo, ūkės žirgūnas, kurs žirginyčias didžiojo 8542 6| rugiai, miežiai, vizgės, žirniai, sėmenys, lęšiai, atuodogiai, 8543 3| drabužiu tie patys buvo balti žitkuoti raštiniai sijonai ir avalai, 8544 4| jog jis visam pasauliui žiubino. Vadino jį Praamžiu nuo 8545 4| pirm viso gyvojo. Vadino jį Žiubriu nuo žodžio žiburys, jog 8546 6| kalbos, vadino tuos sau ponus žiuponais, kurie jau 9 amžiuje yra 8547 6| ar saikas, storumo buvo: žiupsnis, rieškutės, gniūžtis, našta, 8548 3| suopynė, stutės, tabalai, žiužis ir lauminėsena, kurios ne 8549 6| vyriausias kunigaikštis Živinbudas, Daugnaitis, Daugspruikis, 8550 3| alų, midų darė, žlugtį žlugino, namo asloj dirbo ratus, 8551 3| gerbiant, minavojami žodžiai: žluginti, skalbti, velėti, trinkti, 8552 3| nudumiami nuo amžių amžių žlugsojo it akmenys, kurių žilą karšatį 8553 3| atliko: alų, midų darė, žlugtį žlugino, namo asloj dirbo 8554 4| apkrautą. Ir taip vienai žmonai laimė, antrai nelaimė nutiko.~ 8555 3| vadinos, kitas buvo pačiai žmonystai vasaros laike pavestas.~ 8556 3| jų buvo meilės ženklu, ne žmonystės, išeigoj buvo padorumas, 8557 3| išeigoj buvo padorumas, o žmonystoj viežlybumas; skolos ir paklanų 8558 3| ištarė ir taip sako: "Bet vos žodeliu pažeisti broliui savo kaklą 8559 4| stipriai ir mokslą, tuose žodžiuose užrakintą, įsidėtų, ir tuo 8560 3| pramanytais mokesniais didžiai žudo. Duona juoda ir prasta minta, 8561 3| Šiandien nabagai nuvargę, žudomi vis nori dar žmonysta pasielgti, 8562 6| išvaręs iš pilių, kaipo savo žudytojus, ir jų rūmus sudeginęs.~ 8563 8| nėmaž tuo nesirūpino ir žūnančių savo bendrų ne vien negelbėjo, 8564 3| prūdai iškasti, vieni dėl žuvies veisimo, žuvynojais vadinami, 8565 3| virves vijo, tinklus mezgė žuvims žvejoti ar žvėrims gaudyti, 8566 6| vebrininkai - vebrų kailius, žuvininkai - žuvis, šunininkai - šunis 8567 7| kalnėnai ir žemaičiai, žuvo dieną ir naktį, nenorėdami 8568 4| Tankiai dar Upine nuo to, kaip žuvų daug upėj sužvejojo. Gaubjavė 8569 3| vieni dėl žuvies veisimo, žuvynojais vadinami, kiti dėl gyvulių 8570 4| suteikė svietui. Vadino jį Žvaigždyksčiu nuo žodžių žvaigždė ir diegti, 8571 5| Perūnui, kaipo Pergrūdžiui, Žvaigždyksčiui ir Pilvyčiui, kurių paskui 8572 5| dieve Perūne, večasis tėve Žvaigždyksti, kurs visus gūži šilima 8573 7| briedplaukis, baltkojis, žvairakis, pėdulkojis, laukkaktis, 8574 4| dievą, buvę dar vadinami žvalgionys, kurie laimę ar nelaimę 8575 7| it paukštis neprietelių žvalgydamos. Pėstieji daugiau kariavo 8576 7| kariauti, nutvėrė pirmąjį žvalgytoją, arba špiegą, tad, pririšę 8577 7| degėsius, kame jiems pirma jų žvalgytojai, arba špiegai, sakė visa 8578 3| vėdliai įtarliojo pasekėjus žvalgytojais esant, kurie supykę kibo 8579 6| ir žuvį žvejojo, vadinos žvejais, kurie trobesius, stotkus 8580 3| augaloti ir pirmaisiais tarp žvejonų sakos esantys". Tankiai 8581 8| mito ir visą kiaurą metą žvejyba darbavos, nesgi jų krašte, 8582 3| mezgė žuvims žvejoti ar žvėrims gaudyti, riužius ir venterius 8583 4| reiškė laimę arba nelaimę. Žvėrinė, arba Krūminė, nuo krūmo, 8584 1| kur pirma karšti viesulai, žvildami degančias smiltis, neapregimuose 8585 3| senovės lietuvių, dabar reikia žvilgterėti ant jų būdo ir dabos. Jau 8586 8| tarškino po pilių gasus, žvirblius ūlyčioj gandindami, kiti 8587 4| naują vieškelį vesti ar žvizdrą iš tokių kapų į kelią pilti, 8588 1| įvairios barvos smilčių, žvizdrų ir akmenėlių, tarp kurių 8589 3| kitos palaipinės žolės, žydėdamos smaigstės. Vidury tos rūmės 8590 3| veido narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė artimo kiekvieno 8591 4| vaisčiausia plėstra yra, kurioms žydint didžiai nekenčia jų kvapo 8592 3| drąsios ir sukrios, akys žydrai rainos, kūno didžiai balto, 8593 4| Vadinami buvo žygovais nuo žygio, jog jie žygius, arba reikalus, 8594 7| kuomet nutilko vasaros laiku žygiuoti į karę, tad pėstieji kėlės 8595 4| vaideliotus, beje, kūrėjaičius ir žygovus, nesgi pats žodis viršaičiai 8596 7| paskuojųjų laikų Lietuvos ūkės žymėj. Artinantis neprieteliui, 8597 9| spėriai gal pažinti nuo jų žymės: kaipogi ant visų mažiausiojo 8598 7| žodžio pilti, rodo, ką jis žymina, nesgi kalnėnai ir žemaičiai, 8599 6| kunigaikščio saugojo, ūkės žyminas, kursai ūkės žymę, arba 8600 4| šiukštinus, reikalingus žyniams, laikę. Ant tos sukrautuvės, 8601 5| atlikus, paskui grobė pačiam žyniui už čiuprynos ir jį taip