Text

  1 Text|                    VI. ISTORINIAI IR LITERATŪRINIAI TYRINĖJIMAI~(
  2 Text|        visi mūsų laikų etnografai ir mitologai, kurie ilgainiui
  3 Text|        ištyrinėję lietuvių senovę ir tradicijas, jie gali aprėpti
  4 Text|         Europoje pažįstama gentis ir mažiausiai raštų turinti
  5 Text|   Bretaniją. Įsprausta tarp jūros ir upių Vyslos, Nemuno ir Dauguvos,
  6 Text|      jūros ir upių Vyslos, Nemuno ir Dauguvos, atskirta girių,
  7 Text|   Dauguvos, atskirta girių, miškų ir ežerų grandine nuo suomių
  8 Text|         ežerų grandine nuo suomių ir slavų genčių, ji visąlaik
  9 Text|         slavų kraštų užkariautoja ir įstatymdavė, tai Lenkijos
 10 Text|         savo tradicijas bei kalbą ir, kaip regis, visai neprisimena
 11 Text|           savo santykius su Rusia ir Lenkija. Šiandien jau pripažinta,
 12 Text|        žemyne. Boppas, Klaprothas ir Bohlenas savo tyrinėjimuose
 13 Text|          naudoja jau mūsų cituoti ir aptarti mokslininkai, Hanuschas
 14 Text|           mokslininkai, Hanuschas ir retsykiais Dankowskis.~   
 15 Text|            Praamžimas pasireiškia ir rodosi savo emanacija kaip
 16 Text|     lietuviškai reiškia die-vybes ir ką mums būtų sunku suprasti,
 17 Text|        dievybė, tapusi veikiančia ir apsireiškiančia pasaulyje
 18 Text|         slavų kalboje turi vardus ir pavadinimus, paaiškinančius
 19 Text|        paaiškinančius jųjų veiklą ir privalumus; tačiau tik lietuviai
 20 Text|      giminystės saitus, jų žygius ir veikalus. Niekur religiniai
 21 Text|       nesusiklostė į tokią plačią ir tokią pilną visumą. Dokumentuose,
 22 Text|         karingos genties, vandens ir ugnies garbintojų zend tradicijos:
 23 Text|       apie dviejų gaivalų, ugnies ir vandens, kovą, apie pareigas,
 24 Text|      kasdienę buitį - tai primena ir paaiškina mums graikų ir
 25 Text|          ir paaiškina mums graikų ir romėnų religijas; taigi
 26 Text|          indų brahmanizmą, graikų ir romėnų tradicijas, visus
 27 Text|       tradicijas, visus prietarus ir visas apeigas, būdingas
 28 Text|           grynai slaviški.) Vaikų ir žmonių, kuriems skirta gyventi
 29 Text|     žvaigždės yra labai smulkutės ir danguje jos išsilaiko vos
 30 Text|  išsilaiko vos keletą metų. Vaikų ir žūstančių staigia mirtimi
 31 Text|      žvaigždėmis, tuo tarpu dievų ir didvyrių žvaigždės yra pastovios,
 32 Text|       kitose mitologijose; dėl to ir pasakoju apie juos. Pagarba
 33 Text|        yra bendra lietuviams kaip ir kitoms senosioms tautoms,
 34 Text|          taip giliai įsišaknijusi ir tokia tyra, tik šioje gentyje.~   
 35 Text|         jog yra Lietuvoje svetima ir yra kilusi iš kažkokios
 36 Text|         toks pats kaip Deukaliono ir Pyrros stebuklas: šokinėdami
 37 Text|    neapkenčia jų, persekioja juos ir engia. Šis padavimas yra
 38 Text|         yra išlikęs pasakojimuose ir kronikose. Lietuvos istorija
 39 Text|           mitinių vardų: Brutenio ir Vaidevučio. Brutenis, didis
 40 Text|  religijos paslaptis, dievų kilmę ir gamtos slėpinius; Vaidevutis
 41 Text|  Vaidevutis buria tautą, ją valdo ir sukuria savotišką karalystę.
 42 Text|      amžius valdę, įžengė į laužą ir mirė savanoriška mirtimi.
 43 Text|    Vaidevučio - karo vadai. Vieni ir kiti turėjo paprotį savanoriškai
 44 Text|     nešiojosi ginklus, gynė tautą ir nuolatos kovojo.~    Tradicijos
 45 Text|          prasme, o lietuviai žynį ir arkižynį rinkdavo.~    Kita
 46 Text|        sena riterių kasta. Jų yra ir tarp skandinavų, ir tarp
 47 Text|           yra ir tarp skandinavų, ir tarp lietuvių; beje, ryšiai
 48 Text|            ryšiai tarp skandinavų ir lietuvių buvo ypač glaudūs,
 49 Text|       buvo užkariauti skandinavų, ir jų riterių kasta susidėjo
 50 Text|          ji taip staigiai prabudo ir tapo veikli; kaip tariama,
 51 Text|    Kserkso žygio prieš Peloponeso ir Atėnų tautas paaiškinti,
 52 Text|            jau nugalėję turtingas ir civilizuotas tautas; ne
 53 Text|        leisdavosi į Šiaurės girių ir pelkių glūdumas. Atjodavo
 54 Text|  prigirdyti, aukodami juos ugnies ir vandens dievybėms. Kaip
 55 Text|           subręsti, duoti vaisių, ir toji kasta ūmai užsiliepsnojo
 56 Text|         papildytus slavų liaudies ir kai kurių totorių ordų.
 57 Text|       pastaba], puldinėjo Lenkiją ir totorius, nevengė skverbtis
 58 Text|            o jo įpėdiniai Vytenis ir Gediminas valdo jau visą
 59 Text|      nusidriekusias tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Trissyk
 60 Text|   Perekopą, siaubia Krymo miestus ir, aplenkdami Maskvą, grįžta
 61 Text|  Jogailaičių, ėjo protėvių takais ir rodė tą patį, nuotykių trokštantį
 62 Text|         patį, nuotykių trokštantį ir savimi pasitikintį charakterį.~   
 63 Text| atvirkščiai, yra viena išdavysčių ir žudymų tąsa. Tai žiaurūs
 64 Text|          žudymų tąsa. Tai žiaurūs ir negailestingi žmonės, nejaučią
 65 Text|    vėliavą, ten pradeda dinastiją ir istoriją. Užuot primetę
 66 Text|         visur diegia savo galybės ir karingumo vaizdinius.~   
 67 Text|      nesustiprino savo galybės, o ir toliau užima tą pačią erdvę.
 68 Text|   susidedanti iš latvių, lietuvių ir kuršių, turi daugių daugiausia
 69 Text|       tokia aukšta, akys mažesnės ir ne tokios gyvos, veido išraiška
 70 Text|     apeigos, papročiai yra bendri ir lietuviams, ir slavams,
 71 Text|         yra bendri ir lietuviams, ir slavams, bet lietuviai juos
 72 Text|           dievinamas svetingumas. Ir vieni, ir kiti lygiai taip
 73 Text| dievinamas svetingumas. Ir vieni, ir kiti lygiai taip pat myli
 74 Text|        Tuo tarpu lietuviai giliau ir jautriau išgyvena gamtos
 75 Text|       skirtos gėlės. Yra padavimų ir dainų, kur atsispindi gėlių
 76 Text|    išsiaiškinti šios tautos kilmę ir jos vaidmenį.~    Kai kurie
 77 Text|      religinį kultą, apleido šalį ir davė pradžią negausiai,
 78 Text|         arijų dalis liko Rytuose, ir valdė to pasaulio kraštus,
 79 Text|       dalis perėjo Vidurio Europą ir ten įsikūrė, pasivadinusi
 80 Text|          atšaka žinoma Odino sūnų ir vikingų vardais. Iš jų kilo
 81 Text|           apie indų kastų - šudrų ir net parijų klajones. Labai
 82 Text|        lietuvių žynių hierarchiją ir riterių vitingų kastą, tada
 83 Text|        išimtis Šiaurės istorijoje ir jog lietuviai - tai indų
 84 Text|     Brahmanai apsistojo prie Nilo ir pradėjo Egipto žynių kastą.
 85 Text|       pradėjo Egipto žynių kastą. Ir graikai, kaip manoma, turėjo
 86 Text|          su savo žyniais, kariais ir liaudimi.~    Šitokiu būdu
 87 Text|       Indijos tautų buvo pamiršta ir sutinkama tiktai jų šventose
 88 Text|          savuosius bendruomeninio ir šeimyninio gyvenimo papročius.~   
 89 Text|       manyta, kad ji buvo germanų ir slavų žodžių samplaika;
 90 Text|          panašumų su slavų kalba, ir - kaip seniausia - tinkama
 91 Text|       kalboje neegzistuoja tautos ir tėvynės samprata. Beveik
 92 Text|           tarpu lenkus - lenkais, ir tas vardas mums atrodo kaip
 93 Text| Jogailaičio mirties.~    Ši tauta ir per pastarąjį lenkų-rusų
 94 Text|        lenkų-rusų karą yra aktyvi ir kyla į kovą prieš Rusiją,
 95 Text|         buvo bendra tarp lietuvių ir lenkų, kurių nei istorijos
 96 Text|        lenkas visuomet yra kilnus ir narsus riteris, ir kodėl
 97 Text|         kilnus ir narsus riteris, ir kodėl lietuviai visada atstumia
 98 Text|         pažintume jos draugiškumo ir nedraugiškumo akstinus;
 99 Text|     galėtų priimti protestantizmą ir paniekinti pagarbą didžiosioms
100 Text|      pavyzdžiui, apie svitezietes ir undines, retsykiais pasakojimą
101 Text|            primenančios Tūkstantį ir vieną naktį - turi būti
102 Text|     lietuviai ją pernešė taip pat ir į politinį gyvenimą.~   
103 Text|           kastas suliejo vienovėn ir sukūrė labai rišlią visuomeninę
104 Text|  organizaciją, prisodrintą gilaus ir išplėtoto religinio gyvenimo.~   
105 Text|      laiką ji veikė, kad į Rusios ir Lenkijos sostus pasodintų