1150-neapk | neatm-vikin | visal-zynys
Text
1 Text| svetimųjų nepažinta, kada apie 1150 metus buvo pašaukta veikti.
2 Text| neveiklumo priežastis). 1843 m. kovo 24 d. ~Ponai! ~
3 Text| 1843 m. kovo 24 d. ~Ponai! ~ Slavų mitologijos
4 Text| šiandien iš jos beliko vos 400 ar 500 tūkstančių žmonių;
5 Text| iš jos beliko vos 400 ar 500 tūkstančių žmonių; gentis,
6 Text| dominančių visą žmoniją.~ Nėra abejonių, prie Gango religiniai vaizdiniai
7 Text| sukuria savotišką karalystę. Abu šie valdovai, ilgus amžius
8 Text| Maskvą, grįžta Lietuvon. Jų ainiai, iki pat Jogailaičių, ėjo
9 Text| Šio pavadinimo kilmė nėra aiški. Žodis Viti turbūt atkeliavęs
10 Text| Kita vertus, Jogailaičiai aiškiai apibrėžė savo geidžiamos
11 Text| graikai ištaria kaip Dzejs ) aiškina žodžiu dziej, kurio šaknis
12 Text| todėl lietuvių tradicijos aiškinamos, remiantis slavų kalba.
13 Text| visus barbarų antpuolius aiškino gobšumu, noru praturtėti.
14 Text| kaip sakiau, turi raktą aiškinti visų slavų problemas. Ji
15 Text| kaip seniausia - tinkama aiškintis filologines slavų problemas.
16 Text| pasaulio įtaka, kurią kiekvieną akimirką jaučia? Šis tikėjimas yra
17 Text| giją. Kada artėja mirties akimirksnis, valdanti lemtį parka liepia
18 Text| Kai žmogus užgema, visada akiratyje pasirodo nauja žvaigždė;
19 Text| visuose šios tautos poelgiuose akivaizdu, jog veikti ją skatina religijos
20 Text| Prancūzijoje yra žinomi aktualūs politiniai įvykiai. Vėlinių
21 Text| pastarąjį lenkų-rusų karą yra aktyvi ir kyla į kovą prieš Rusiją,
22 Text| toji tauta niekada negalėjo aktyviai kištis į karus, krauju užliejusius
23 Text| jo kakta ne tokia aukšta, akys mažesnės ir ne tokios gyvos,
24 Text| žynių kasta, kuri, slenkant amžiams, sukūrė hierarchinę sistemą,
25 Text| kurį sielai pripažįstama amžinoji būtis.~ Pasak senosios
26 Text| brahminų jie skyrėsi tuo, kad anieji būrėsi į kastą tikrąja šio
27 Text| kita atsispyrė visokiems antpuoliams. Tad dėl to lig šiolei ji
28 Text| mokslininkų, kurie visus barbarų antpuolius aiškino gobšumu, noru praturtėti.
29 Text| medų, persų, lezgų vardus. Antroji dalis perėjo Vidurio Europą
30 Text| nubausti kaltuosius. Sunkiau apčiuopti lietuvių vadų mintį; neabejotina,
31 Text| Kiekvienoms religinėms apeigoms, kiekvienai šeimos šventei
32 Text| padori lietuvių šeima.~ Apibendrinę visa tai ką pasakėme, galime
33 Text| vertus, Jogailaičiai aiškiai apibrėžė savo geidžiamos politikos
34 Text| atskirą religinį kultą, apleido šalį ir davė pradžią negausiai,
35 Text| siaubia Krymo miestus ir, aplenkdami Maskvą, grįžta Lietuvon.
36 Text| lietuvių šventė. Visos tos aplinkybės mums įrodo, kodėl ši tauta
37 Text| žavisi veikiau išorinėmis jos apraiškomis. Tuo tarpu lietuviai giliau
38 Text| ir tradicijas, jie gali aprėpti slavų religijų visumą. Todėl
39 Text| išsigelbėjo, seniausieji iš jų apsigyveno Lietuvoje. Stebuklas, nuo
40 Text| dievybė, tapusi veikiančia ir apsireiškiančia pasaulyje esybe. Kaip manau,
41 Text| valdovus, jie visur, kur tik apsistoja, jaučiasi kaip namie; kur
42 Text| tokių kolonijų. Brahmanai apsistojo prie Nilo ir pradėjo Egipto
43 Text| naudoja jau mūsų cituoti ir aptarti mokslininkai, Hanuschas
44 Text| pat - gyvose tradicijose aptikta brahmanų mokslo pėdsakų:
45 Text| Kadangi sanskrite galima aptikti kone visų Europos kalbų
46 Text| lietuvių tauta pasitraukia iš arenos, šiandien iš jos beliko
47 Text| azams. Tųjų azų, arba arijų dalis liko Rytuose, ir valdė
48 Text| prasme, o lietuviai žynį ir arkižynį rinkdavo.~ Kita kasta,
49 Text| mirtimi. Iš Brutenio kilę arkižyniai, aukščiausieji iš žynių,
50 Text| užmezga jo gyvenimo giją. Kada artėja mirties akimirksnis, valdanti
51 Text| žygio prieš Peloponeso ir Atėnų tautas paaiškinti, jeigu
52 Text| veikalus. Ribosimės atkreipdami atidą į kai kuriuos tikėjimus,
53 Text| turėjo paprotį savanoriškai atimti sau gyvastį, kas irgi primena
54 Text| posakius, o juos atstoja atitinkami slavų žodžiai, kurių niekada
55 Text| aiški. Žodis Viti turbūt atkeliavęs iš Skandinavijos, tačiau
56 Text| specialiuosius veikalus. Ribosimės atkreipdami atidą į kai kuriuos tikėjimus,
57 Text| trečioji - nukerpa giją. (Atkreipiu dėmesį, jog graikų parkų
58 Text| Indostano tradicijos tiksliai atliepia lietuvių liaudies tradicijas,
59 Text| sakralinės žynių kalbos, ši kalba atmeta tuos posakius, o juos atstoja
60 Text| samplaika; pagaliau vis dėlto atpažinta, jog tai pirminis gaivalas,
61 Text| taigi šioje mitologijoje atrandame indų brahmanizmą, graikų
62 Text| savus tikėjimus, ar bent - atremti sau priešingas tautas. Tokiu
63 Text| vardas mums atrodo kaip atsineštas iš Azijos; man atrodo, kad
64 Text| karingoji gotų kasta buvo atsinešusi iš Rytų. Ji turi tam tikrų
65 Text| Yra padavimų ir dainų, kur atsispindi gėlių kilmė bei jų reikšmė.~
66 Text| dalis, geriau nei kokia kita atsispyrė visokiems antpuoliams. Tad
67 Text| vieną kastą, bet visą indų atskalą su savo žyniais, kariais
68 Text| kuri, norėdama įdiegti atskirą religinį kultą, apleido
69 Text| Vyslos, Nemuno ir Dauguvos, atskirta girių, miškų ir ežerų grandine
70 Text| religijai; galų gale buvo atskleistos apeigos bei ceremonijos,
71 Text| atmeta tuos posakius, o juos atstoja atitinkami slavų žodžiai,
72 Text| gentį tolimoje praeityje atstūmė žynių gentis, kuri, norėdama
73 Text| ir kodėl lietuviai visada atstumia gudų įtakas. Reikia giliau
74 Text| pavidalų: ar žvėrių, gyvūnų, ar augalų, kartais žmonių, tai priklauso
75 Text| ant laužo arba prigirdyti, aukodami juos ugnies ir vandens dievybėms.
76 Text| Brutenio kilę arkižyniai, aukščiausieji iš žynių, kuriuos viduramžių
77 Text| slavą, jo kakta ne tokia aukšta, akys mažesnės ir ne tokios
78 Text| gyvenimą.~ Slavai, regis, aukštesniųjų kastų niekada neturėjo.
79 Text| Dokumentuose, paliktuose senųjų autorių vakariečių, kurie apie šias
80 Text| bet šlovingai genčiai - azams. Tųjų azų, arba arijų dalis
81 Text| šlovingai genčiai - azams. Tųjų azų, arba arijų dalis liko Rytuose,
82 Text| Slavų mitologijos analizę baigsime svarstymais, paremtais lietuvių
83 Text| mokslininkų, kurie visus barbarų antpuolius aiškino gobšumu,
84 Text| neginčijamai tą tiesą nustatė. Barono Ecksteino manymu, tai yra
85 Text| tokia maža žemėlapyje, yra begal svarbi istorijoje. Karingoji
86 Text| skandinavų, ir tarp lietuvių; beje, ryšiai tarp skandinavų
87 Text| šviesulius, keliauja per bekraštes stepes, nusidriekusias tarp
88 Text| mintį; neabejotina, jog karo belaisvius jie liepdavo sudeginti ant
89 Text| arenos, šiandien iš jos beliko vos 400 ar 500 tūkstančių
90 Text| Namų apeigos, papročiai yra bendri ir lietuviams, ir slavams,
91 Text| čigonų bendruomenė turi daug bendrų bruožų su indų parijais.~
92 Text| negalėjo sukurti politinės bendruomenės; tai buvo atskirų, dalinių
93 Text| pat ji išlaikė savuosius bendruomeninio ir šeimyninio gyvenimo papročius.~
94 Text| išplėsti savus tikėjimus, ar bent - atremti sau priešingas
95 Text| stabmeldžių tikėjimams.~ Besidomintiems smulkesne analize siūlome
96 Text| tautos ir tėvynės samprata. Beveik nieko nežino apie kitų tautų
97 Text| žemyne. Boppas, Klaprothas ir Bohlenas savo tyrinėjimuose neginčijamai
98 Text| kalbama Europos žemyne. Boppas, Klaprothas ir Bohlenas
99 Text| dievybė, visuotinė indų dvasia Brahma, o lietuvių - Praamžimas
100 Text| pažįstame daug tokių kolonijų. Brahmanai apsistojo prie Nilo ir pradėjo
101 Text| mitologijoje atrandame indų brahmanizmą, graikų ir romėnų tradicijas,
102 Text| išplėtoti. Ten susikūrė brahmanizmas; riterių kasta tapo gerokai
103 Text| vadovavo Krivė-Krivaitis. Nuo brahminų jie skyrėsi tuo, kad anieji
104 Text| vienu atžvilgiu primena Bretaniją. Įsprausta tarp jūros ir
105 Text| kitos tautos, jų jaunesnieji broliai, neapkenčia jų, persekioja
106 Text| bendruomenė turi daug bendrų bruožų su indų parijais.~ O
107 Text| lyginant abiejų tautų išorės bruožus. Lietuvis yra žemesnis už
108 Text| Brutenio ir Vaidevučio. Brutenis, didis žynys, pirmasis skelbia
109 Text| pastebi, jog šiai tautai būdinga ypač gerbti gėles. Kiekvienoms
110 Text| prietarus ir visas apeigas, būdingas seniesiems Europos stabmeldžių
111 Text| taip pat įvairios apeigos, būdingos kaip tik šiai karingai religijai;
112 Text| į kai kuriuos tikėjimus, būdingus lietuviams, pavyzdžiui,
113 Text| būvį, apie tinkamiausius būdus išgelbėti sielą; toliau -
114 Text| sakralizuoti) kasdienę buitį - tai primena ir paaiškina
115 Text| milijonus gyventojų.~ Jos buitis, namų gyvenimas labai panašūs
116 Text| skyrėsi tuo, kad anieji būrėsi į kastą tikrąja šio žodžio
117 Text| gamtos slėpinius; Vaidevutis buria tautą, ją valdo ir sukuria
118 Text| kurių totorių ordų. Su šiais būriais jie nukariaudavo miestus,
119 Text| gaivino. Jie turėjo nedidelius būrius-draugoves, iš pradžių susidedančius
120 Text| sielai pripažįstama amžinoji būtis.~ Pasak senosios lietuvių
121 Text| dangų, o tų išrinktųjų sielų būtovė yra tarp žvaigždžių, į šiaurę
122 Text| reiškia die-vybes ir ką mums būtų sunku suprasti, jeigu neturėtume
123 Text| prigimtį, apie sielos pomirtinį būvį, apie tinkamiausius būdus
124 Text| pasivadinusi lechais bei čechais. Tolimoje Šiaurėje kita
125 Text| atrodo, kad indai taip vadina Ceilono gyventojus. Bet vis dėlto
126 Text| atskleistos apeigos bei ceremonijos, skirtos pašventinti (sakralizuoti)
127 Text| trokštantį ir savimi pasitikintį charakterį.~ Tarp lenkų didžiavyrių
128 Text| parijų klajones. Labai gausi čigonų bendruomenė turi daug bendrų
129 Text| keista, ji tiki, jog nėra čionykštė, negimė šioje žemėje, kur
130 Text| metodą naudoja jau mūsų cituoti ir aptarti mokslininkai,
131 Text| jau nugalėję turtingas ir civilizuotas tautas; ne dėl grobio jie
132 Text| 1843 m. kovo 24 d. ~Ponai! ~ Slavų mitologijos
133 Text| Jos įtakos Šiaurėje. - Dabartinio jos neveiklumo priežastis).
134 Text| Nežinome, kodėl lietuvių dainose lenkas visuomet yra kilnus
135 Text| bendruomenės; tai buvo atskirų, dalinių sambūrių samplaika. Lietuviai,
136 Text| nenorįs kartoti visiems žinomų dalykų. Jam atrodo, jog šios sakmės -
137 Text| keliauja Paukščių taku į dangų, o tų išrinktųjų sielų būtovė
138 Text| žvaigždės yra labai smulkutės ir danguje jos išsilaiko vos keletą
139 Text| tik šioje gentyje.~ Dar keliais žodžiais prisiminkime
140 Text| lemtį parka liepia nutraukti darbą; tada verpiančioji parka
141 Text| Lenkijos sąjungininkė, tai vėl daugelio rusų kunigaikštysčių valdovė,
142 Text| ir upių Vyslos, Nemuno ir Dauguvos, atskirta girių, miškų ir
143 Text| nukerpa giją. (Atkreipiu dėmesį, jog graikų parkų vardai
144 Text| bei jų reikšmė.~ Be to, dera pažymėti vieną išskirtinę
145 Text| gentis, yra toks pats kaip Deukaliono ir Pyrros stebuklas: šokinėdami
146 Text| vidiniais ryšiais, kažkokia didele paslaptimi, kurios istorija
147 Text| ir Vaidevučio. Brutenis, didis žynys, pirmasis skelbia
148 Text| žvaigždėmis, tuo tarpu dievų ir didvyrių žvaigždės yra pastovios,
149 Text| kaip totoriai, toji tauta, didžiai grobikiška, per savo žygius
150 Text| vienas iš klausimų, rėpiančių didžiąją slavų problemą. Nežinome,
151 Text| charakterį.~ Tarp lenkų didžiavyrių nerandame nė vieno nusikaltimo
152 Text| protestantizmą ir paniekinti pagarbą didžiosioms dvasioms, tai yra pagarbą
153 Text| kuri neatmeta nė vieno iš didžiųjų klausimų, dominančių visą
154 Text| kilo indogermanų giminės didžiūnai, kilmingieji.~ Be to,
155 Text| kas lietuviškai reiškia die-vybes ir ką mums būtų sunku suprasti,
156 Text| lenkų tautybę, tačiau visur diegia savo galybės ir karingumo
157 Text| rodosi savo emanacija kaip Dievai, kas lietuviškai reiškia
158 Text| šiose tautose nėra taip dievinamas svetingumas. Ir vieni, ir
159 Text| aukodami juos ugnies ir vandens dievybėms. Kaip atrodo, karingosios
160 Text| Regimos įvairių pakopų dievybės slavų kalboje turi vardus
161 Text| savo kunigaikščių giminės dinastijas. Tačiau kai tik šios dvi
162 Text| Tačiau kai tik šios dvi dinastijos nutautėjo, lietuvių tauta
163 Text| yra lenkiškuose žodžiuose dobrodziej, kołodziej. Theoos Zeus;
164 Text| plačią ir tokią pilną visumą. Dokumentuose, paliktuose senųjų autorių
165 Text| vieno iš didžiųjų klausimų, dominančių visą žmoniją.~ Nėra abejonių,
166 Text| Ivanui Rūsčiajam ji išnyko drauge su Glinskiu.~ Kita vertus,
167 Text| tradicijas, kad pažintume jos draugiškumo ir nedraugiškumo akstinus;
168 Text| viduramžiais turėjo subręsti, duoti vaisių, ir toji kasta ūmai
169 Text| Bet vis dėlto ši tauta jau dusyk savo vidiniu gyvenimu šviesiai
170 Text| paniekinti pagarbą didžiosioms dvasioms, tai yra pagarbą šventiesiems?
171 Text| jį graikai ištaria kaip Dzejs ) aiškina žodžiu dziej,
172 Text| neturėtume slaviško žodžio dziej, dziać , tai yra veikti. Dankowskis
173 Text| tą tiesą nustatė. Barono Ecksteino manymu, tai yra seniausia
174 Text| apsistojo prie Nilo ir pradėjo Egipto žynių kastą. Ir graikai,
175 Text| jog šioje gentyje iš tiesų egzistavo kastos. Taigi buvo žynių
176 Text| tarp abiejų kalbų, taip pat egzistuojančias panašias kastas - puikiai
177 Text| pasireiškia ir rodosi savo emanacija kaip Dievai, kas lietuviškai
178 Text| neapkenčia jų, persekioja juos ir engia. Šis padavimas yra išlikęs
179 Text| ir toliau užima tą pačią erdvę. Prūsijoje lietuvių tauta
180 Text| lietuvių vardą. Jie mano esantys seniausia pasaulio tauta;
181 Text| apsireiškiančia pasaulyje esybe. Kaip manau, tai yra geriausias
182 Text| Antroji dalis perėjo Vidurio Europą ir ten įsikūrė, pasivadinusi
183 Text| kaip jau sakiau, jog visos europiečių gentys kilusios iš Indijos;
184 Text| visumą. Todėl mažiausiai Europoje pažįstama gentis ir mažiausiai
185 Text| atskirta girių, miškų ir ežerų grandine nuo suomių ir slavų
186 Text| seniausia - tinkama aiškintis filologines slavų problemas. Lietuvių
187 Text| nepatyrė - kaip sakiau - filosofų spekuliacijų nei poetų pramanų
188 Text| labiau išbalęs, o galvos forma labai primena indus.~
189 Text| vienokios ar kitokios valdymo formos idėją? Lietuvių kalba netgi
190 Text| atpažinta, jog tai pirminis gaivalas, nieko bendra neturintis
191 Text| tradicijos: apie dviejų gaivalų, ugnies ir vandens, kovą,
192 Text| galią, kuri šiuos žmones gaivino. Jie turėjo nedidelius būrius-draugoves,
193 Text| kryžiuočių riterių, arba gal vėliau, paakinta totorių
194 Text| karingai religijai; galų gale buvo atskleistos apeigos
195 Text| riterių vitingų kastą, tada galėsime prieiti prie išvados, jog
196 Text| paaiškinsime tą milžinišką galią, kuri šiuos žmones gaivino.
197 Text| Apibendrinę visa tai ką pasakėme, galime išsiaiškinti šios tautos
198 Text| mums įrodo, kodėl ši tauta galinti jausti prieraišumą tik tokiai
199 Text| o prūsiškieji lietuviai galop netgi buvo užkariauti skandinavų,
200 Text| šiai karingai religijai; galų gale buvo atskleistos apeigos
201 Text| lietuvis labiau išbalęs, o galvos forma labai primena indus.~
202 Text| kiti lygiai taip pat myli gamtą, tačiau slavai žavisi veikiau
203 Text| Nėra abejonių, prie Gango religiniai vaizdiniai buvo
204 Text| genties, vandens ir ugnies garbintojų zend tradicijos: apie dviejų
205 Text| įvykiai. Vėlinių šventė - tai garsiausia lietuvių šventė. Visos tos
206 Text| persų žygio prieš graikus, garsiojo Kserkso žygio prieš Peloponeso
207 Text| net parijų klajones. Labai gausi čigonų bendruomenė turi
208 Text| religiniai vaizdiniai buvo gausiau išplėtoti. Ten susikūrė
209 Text| jo įpėdiniai Vytenis ir Gediminas valdo jau visą Šiaurę; orientuodamiesi
210 Text| Jogailaičiai aiškiai apibrėžė savo geidžiamos politikos ribas; lenkų idėjoms
211 Text| ir dainų, kur atsispindi gėlių kilmė bei jų reikšmė.~
212 Text| Totoriai atjodavo iš Azijos gelmių, jau nugalėję turtingas
213 Text| negausiai, bet šlovingai genčiai - azams. Tųjų azų, arba
214 Text| grandine nuo suomių ir slavų genčių, ji visąlaik išliko svetima
215 Text| sakiau, jog visos europiečių gentys kilusios iš Indijos; jog
216 Text| šiai tautai būdinga ypač gerbti gėles. Kiekvienoms religinėms
217 Text| sudedamąsias organizmo dalis, geriau nei kokia kita atsispyrė
218 Text| esybe. Kaip manau, tai yra geriausias paaiškinimas šių žodžių,
219 Text| brahmanizmas; riterių kasta tapo gerokai patvaresnė, o liaudis turėjo
220 Text| organizaciją, prisodrintą gilaus ir išplėtoto religinio gyvenimo.~
221 Text| niekur kitur neišliko taip giliai įsišaknijusi ir tokia tyra,
222 Text| sūnūs, grumdamiesi su tamsos gimdytiniais, taip pat įvairios apeigos,
223 Text| jog lietuvių kalba turėjo giminiuotis su įvairiomis Europos kalbomis.
224 Text| lietuviai išsaugojo jų istoriją, giminystės saitus, jų žygius ir veikalus.
225 Text| iš šios tautos pastangų ginant monarchijos, respublikos,
226 Text| Vaidevučio kartos nešiojosi ginklus, gynė tautą ir nuolatos
227 Text| skandinavų ir lietuvių buvo ypač glaudūs, o prūsiškieji lietuviai
228 Text| Rūsčiajam ji išnyko drauge su Glinskiu.~ Kita vertus, Jogailaičiai
229 Text| Šiaurės girių ir pelkių glūdumas. Atjodavo grobti, naikinti,
230 Text| barbarų antpuolius aiškino gobšumu, noru praturtėti. Qinetas
231 Text| neįmanoma persų žygio prieš graikus, garsiojo Kserkso žygio
232 Text| atskirta girių, miškų ir ežerų grandine nuo suomių ir slavų genčių,
233 Text| visuma šios tautos vėl turėjo grimzti į visišką neveiklumą.~
234 Text| miestus ir, aplenkdami Maskvą, grįžta Lietuvon. Jų ainiai, iki
235 Text| totoriai, toji tauta, didžiai grobikiška, per savo žygius negalvojo
236 Text| pelkių glūdumas. Atjodavo grobti, naikinti, laikė save dangaus
237 Text| turi vykdyti saulės sūnūs, grumdamiesi su tamsos gimdytiniais,
238 Text| slavų ši religija išliko gryna, niekada nepatyrė - kaip
239 Text| graikų parkų vardai yra grynai slaviški.) Vaikų ir žmonių,
240 Text| tautų būtį. Rusus vadina gudais, o tas vardas kilęs turbūt
241 Text| lietuviai visada atstumia gudų įtakas. Reikia giliau įnikti
242 Text| kartos nešiojosi ginklus, gynė tautą ir nuolatos kovojo.~
243 Text| savanoriškai atimti sau gyvastį, kas irgi primena indų papročius:
244 Text| jautriau išgyvena gamtos gyvastingumą. Narbutas pastebi, jog šiai
245 Text| negimė šioje žemėje, kur gyvena, jog yra Lietuvoje svetima
246 Text| gyventojų.~ Jos buitis, namų gyvenimas labai panašūs į slavų. Tačiau
247 Text| tauta jau dusyk savo vidiniu gyvenimu šviesiai sublizgėjo istorijoje.
248 Text| lietuvių - vert. pastaba] gyveno per amžius, svetimųjų nepažinta,
249 Text| ir žmonių, kuriems skirta gyventi trumpai, žvaigždės yra labai
250 Text| indai taip vadina Ceilono gyventojus. Bet vis dėlto ši tauta
251 Text| akys mažesnės ir ne tokios gyvos, veido išraiška švelnesnė,
252 Text| gentis rašė, taip pat - gyvose tradicijose aptikta brahmanų
253 Text| įvairių pavidalų: ar žvėrių, gyvūnų, ar augalų, kartais žmonių,
254 Text| yra viena iš tų, kurios gyvuoja laukdamos.~ ~
255 Text| ir aptarti mokslininkai, Hanuschas ir retsykiais Dankowskis.~
256 Text| išplėtotą lietuvių žynių hierarchiją ir riterių vitingų kastą,
257 Text| slenkant amžiams, sukūrė hierarchinę sistemą, vadinamą kriviai,
258 Text| jaučiasi kaip namie; kur tik įbes vėliavą, ten pradeda dinastiją
259 Text| kitokios valdymo formos idėją? Lietuvių kalba netgi neturi
260 Text| geidžiamos politikos ribas; lenkų idėjoms jie suteikė naują užmojį.
261 Text| žynių gentis, kuri, norėdama įdiegti atskirą religinį kultą,
262 Text| prasiskverbia pro totorių ordas, ieško perėjos per Perekopą, siaubia
263 Text| siela mirus žmogui gali įgyti įvairių pavidalų: ar žvėrių,
264 Text| kasta savo kunigaikščius įkurdino visoje Šiaurėje: Polocke,
265 Text| įvairiomis Europos kalbomis. Ilgą laiką manyta, kad ji buvo
266 Text| etnografai ir mitologai, kurie ilgainiui ėmė tyrinėti slavų mitologiją.
267 Text| Azijos; man atrodo, kad indai taip vadina Ceilono gyventojus.
268 Text| vikingų vardais. Iš jų kilo indogermanų giminės didžiūnai, kilmingieji.~
269 Text| prisiminsime, jog religinės Indostano tradicijos tiksliai atliepia
270 Text| galvos forma labai primena indus.~ Namų apeigos, papročiai
271 Text| gudų įtakas. Reikia giliau įnikti į tautos tradicijas, kad
272 Text| milžiniškus plotus, o jo įpėdiniai Vytenis ir Gediminas valdo
273 Text| Visos tos aplinkybės mums įrodo, kodėl ši tauta galinti
274 Text| perėjo Vidurio Europą ir ten įsikūrė, pasivadinusi lechais bei
275 Text| tūkstančių žmonių; gentis, įsiterpusi slavų valdose, susidedanti
276 Text| kitur neišliko taip giliai įsišaknijusi ir tokia tyra, tik šioje
277 Text| sublizgėjo istorijoje. Šiaurėje įskiepijo judėjimą, nusitęsusį iki
278 Text| atžvilgiu primena Bretaniją. Įsprausta tarp jūros ir upių Vyslos,
279 Text| liaudis turėjo paklusti įstatymams. Tarp slavų ši religija
280 Text| slavų kraštų užkariautoja ir įstatymdavė, tai Lenkijos sąjungininkė,
281 Text| netrukus nuengti Riurikačių, įsteigė politinę partiją. Valdant
282 Text| keliais žodžiais prisiminkime istorines šios tautos tradicijas.~
283 Text| VI. ISTORINIAI IR LITERATŪRINIAI TYRINĖJIMAI~(
284 Text| tiesiogine neregimojo pasaulio įtaka, kurią kiekvieną akimirką
285 Text| lietuviai visada atstumia gudų įtakas. Reikia giliau įnikti į
286 Text| indų tautos atšaka. - Jos įtakos Šiaurėje. - Dabartinio jos
287 Text| kalba turėjo giminiuotis su įvairiomis Europos kalbomis. Ilgą laiką
288 Text| tamsos gimdytiniais, taip pat įvairios apeigos, būdingos kaip tik
289 Text| judėjimą, nusitęsusį iki Ivano Rūsčiojo, o Lenkijoje -
290 Text| politinę partiją. Valdant Ivanui Rūsčiajam ji išnyko drauge
291 Text| žinomi aktualūs politiniai įvykiai. Vėlinių šventė - tai garsiausia
292 Text| išvaizdą lietuvis labiau išbalęs, o galvos forma labai primena
293 Text| atvirkščiai, yra viena išdavysčių ir žudymų tąsa. Tai žiaurūs
294 Text| apie tinkamiausius būdus išgelbėti sielą; toliau - karingos
295 Text| lietuviai giliau ir jautriau išgyvena gamtos gyvastingumą. Narbutas
296 Text| išvados, jog lietuviai yra išimtis Šiaurės istorijoje ir jog
297 Text| spekuliacijų nei poetų pramanų iškreipiančio poveikio. Visą religiją
298 Text| šventose knygose. Taip pat ji išlaikė savuosius bendruomeninio
299 Text| engia. Šis padavimas yra išlikęs pasakojimuose ir kronikose.
300 Text| Valdant Ivanui Rūsčiajam ji išnyko drauge su Glinskiu.~
301 Text| skirtumų lyginant abiejų tautų išorės bruožus. Lietuvis yra žemesnis
302 Text| tačiau slavai žavisi veikiau išorinėmis jos apraiškomis. Tuo tarpu
303 Text| šiolei paaiškinti; tuo tarpu išoriškai - tik katalikų religijos
304 Text| kryžiaus žygis, kurį Ormuzudo išpažinėjai vykdė prieš tautas, kurias
305 Text| ūmai užsiliepsnojo troškimu išplėsti savus tikėjimus, ar bent -
306 Text| kastas - puikiai organizuotą, išplėtotą lietuvių žynių hierarchiją
307 Text| vaizdiniai buvo gausiau išplėtoti. Ten susikūrė brahmanizmas;
308 Text| organizaciją, prisodrintą gilaus ir išplėtoto religinio gyvenimo.~
309 Text| ir ne tokios gyvos, veido išraiška švelnesnė, labiau susitelkusi;
310 Text| Paukščių taku į dangų, o tų išrinktųjų sielų būtovė yra tarp žvaigždžių,
311 Text| Tad dėl to lig šiolei ji išsaugo savas tradicijas, nepaliovė
312 Text| tai ką pasakėme, galime išsiaiškinti šios tautos kilmę ir jos
313 Text| keletas žmonių stebuklingai išsigelbėjo, seniausieji iš jų apsigyveno
314 Text| smulkutės ir danguje jos išsilaiko vos keletą metų. Vaikų ir
315 Text| vertės; tačiau tobuliausiai išsivysčiusi siela keliauja Paukščių
316 Text| Kaipgi ši tauta galėtų išsižadėti savo tikėjimo tiesiogine
317 Text| to, dera pažymėti vieną išskirtinę ypatybę, už kurią lietuviai
318 Text| problemas. Ji neturi tautinio išskirtinumo pojūčio, neturi savo valstybingumo,
319 Text| graikų žodį Zeus (jį graikai ištaria kaip Dzejs ) aiškina žodžiu
320 Text| kyla į kovą prieš Rusiją, į išties tautinę, žūtbūtinę kovą.
321 Text| slavų mitologiją. Tiktai ištyrinėję lietuvių senovę ir tradicijas,
322 Text| tada galėsime prieiti prie išvados, jog lietuviai yra išimtis
323 Text| labiau susitelkusi; pagal išvaizdą lietuvis labiau išbalęs,
324 Text| valdovai, ilgus amžius valdę, įžengė į laužą ir mirė savanoriška
325 Text| pastovios, jos nuolat su jais. Štai tokie ypatumai, kurių
326 Text| kartoti visiems žinomų dalykų. Jam atrodo, jog šios sakmės -
327 Text| kurią kiekvieną akimirką jaučia? Šis tikėjimas yra taip
328 Text| visur, kur tik apsistoja, jaučiasi kaip namie; kur tik įbes
329 Text| todėl kitos tautos, jų jaunesnieji broliai, neapkenčia jų,
330 Text| savo valstybingumo, tokių jausmų netgi nepuoselėja; jos kalboje
331 Text| kodėl ši tauta galinti jausti prieraišumą tik tokiai religijai,
332 Text| tarpu lietuviai giliau ir jautriau išgyvena gamtos gyvastingumą.
333 Text| Glinskiu.~ Kita vertus, Jogailaičiai aiškiai apibrėžė savo geidžiamos
334 Text| Lenkijoje - iki pat paskutiniojo Jogailaičio mirties.~ Ši tauta ir
335 Text| Lietuvon. Jų ainiai, iki pat Jogailaičių, ėjo protėvių takais ir
336 Text| istorijoje. Šiaurėje įskiepijo judėjimą, nusitęsusį iki Ivano Rūsčiojo,
337 Text| pavadinimus, paaiškinančius jųjų veiklą ir privalumus; tačiau
338 Text| religinius jo akstinus; tai juk buvo tam tikra prasme kryžiaus
339 Text| šitiek daug problemų.~ Jums pažįstama lietuvių tautos
340 Text| nusidriekusias tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Trissyk sustoja prie
341 Text| Bretaniją. Įsprausta tarp jūros ir upių Vyslos, Nemuno ir
342 Text| tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Trissyk sustoja prie Maskvos
343 Text| gyvenimo papročius.~ Kadangi sanskrite galima aptikti
344 Text| gyvenimą, į namų gyvenimą, kaimo gyvenimą; lietuviai ją pernešė
345 Text| visąlaik išliko svetima šių kaimynų atžvilgiu; ilgus šimtmečius
346 Text| yra žemesnis už slavą, jo kakta ne tokia aukšta, akys mažesnės
347 Text| seniausia iš kalbų, kuriomis kalbama Europos žemyne. Boppas,
348 Text| Ši tauta, nesyk apie tai kalbėjau, negalėjo sukurti politinės
349 Text| pasiuntiniais, turinčiais nubausti kaltuosius. Sunkiau apčiuopti lietuvių
350 Text| per pastarąjį lenkų-rusų karą yra aktyvi ir kyla į kovą
351 Text| valdo ir sukuria savotišką karalystę. Abu šie valdovai, ilgus
352 Text| atskalą su savo žyniais, kariais ir liaudimi.~ Šitokiu
353 Text| būdingos kaip tik šiai karingai religijai; galų gale buvo
354 Text| išgelbėti sielą; toliau - karingos genties, vandens ir ugnies
355 Text| visur diegia savo galybės ir karingumo vaizdinius.~ Tokia karingosios
356 Text| žvėrių, gyvūnų, ar augalų, kartais žmonių, tai priklauso nuo
357 Text| tradicija. Vadai iš Vaidevučio kartos nešiojosi ginklus, gynė
358 Text| nutraukia, tardamas, jog nenorįs kartoti visiems žinomų dalykų. Jam
359 Text| negalėjo aktyviai kištis į karus, krauju užliejusius slavų
360 Text| pašventinti (sakralizuoti) kasdienę buitį - tai primena ir paaiškina
361 Text| šokinėdami per pramotės kaulus, tai yra per uolas, pagimdė
362 Text| šlykščių posakių. Turinti kažką iš pakilios, sakralinės
363 Text| Lenkija vidiniais ryšiais, kažkokia didele paslaptimi, kurios
364 Text| svetima ir yra kilusi iš kažkokios nežinomos žemės, plytinčios
365 Text| nežinomos žemės, plytinčios kažkur rytuose. Padavime sakoma,
366 Text| tradicijas.~ Iš pradžių, tai keista, ji tiki, jog nėra čionykštė,
367 Text| danguje jos išsilaiko vos keletą metų. Vaikų ir žūstančių
368 Text| sakoma, kad po tvano, kada keletas žmonių stebuklingai išsigelbėjo,
369 Text| pradžių susidedančius iš keleto tūkstančių lietuvių, o vėliau
370 Text| tik šioje gentyje.~ Dar keliais žodžiais prisiminkime istorines
371 Text| neregimojo pasaulio įtaka, kurią kiekvieną akimirką jaučia? Šis tikėjimas
372 Text| Kiekvienoms religinėms apeigoms, kiekvienai šeimos šventei skirtos gėlės.
373 Text| turi būti gerai žinomos kiekvienam lietuviui, kaip, pavyzdžiui,
374 Text| būdinga ypač gerbti gėles. Kiekvienoms religinėms apeigoms, kiekvienai
375 Text| Novgorode, Tverėje, Tuloje, Kijeve, Volynėje. Pagaliau ji davė
376 Text| savanoriška mirtimi. Iš Brutenio kilę arkižyniai, aukščiausieji
377 Text| vadina gudais, o tas vardas kilęs turbūt iš gotų, tuo tarpu
378 Text| indogermanų giminės didžiūnai, kilmingieji.~ Be to, tie patys etnografai
379 Text| dainose lenkas visuomet yra kilnus ir narsus riteris, ir kodėl
380 Text| ir vikingų vardais. Iš jų kilo indogermanų giminės didžiūnai,
381 Text| Lietuvoje svetima ir yra kilusi iš kažkokios nežinomos žemės,
382 Text| visos europiečių gentys kilusios iš Indijos; jog karių gentį
383 Text| respublikos, vienokios ar kitokios valdymo formos idėją? Lietuvių
384 Text| bendra lietuviams kaip ir kitoms senosioms tautoms, tačiau
385 Text| seniausia pasaulio tauta; todėl kitos tautos, jų jaunesnieji broliai,
386 Text| tokie ypatumai, kurių nerasi kitose mitologijose; dėl to ir
387 Text| Beveik nieko nežino apie kitų tautų būtį. Rusus vadina
388 Text| niekada negalėjo aktyviai kištis į karus, krauju užliejusius
389 Text| kastų - šudrų ir net parijų klajones. Labai gausi čigonų bendruomenė
390 Text| Europos žemyne. Boppas, Klaprothas ir Bohlenas savo tyrinėjimuose
391 Text| sutinkama tiktai jų šventose knygose. Taip pat ji išlaikė savuosius
392 Text| lenkiškuose žodžiuose dobrodziej, kołodziej. Theoos Zeus; Dziej tai
393 Text| jog lietuviai - tai indų kolonija su visa savo sankloda. Iš
394 Text| arba karių, arba liaudies - kolonijas; tuo tarpu lietuviai turi
395 Text| istorijos pažįstame daug tokių kolonijų. Brahmanai apsistojo prie
396 Text| sanskrite galima aptikti kone visų Europos kalbų pradmenų,
397 Text| priežastis). 1843 m. kovo 24 d. ~Ponai! ~ Slavų
398 Text| gynė tautą ir nuolatos kovojo.~ Tradicijos nebyloja
399 Text| aktyviai kištis į karus, krauju užliejusius slavų žemes.
400 Text| nežinoma, paskum ūmai slavų kraštų užkariautoja ir įstatymdavė,
401 Text| Rytuose, ir valdė to pasaulio kraštus, priėmusi medų, persų, lezgų
402 Text| žmonių žvaigždės vadinamos krintančiomis žvaigždėmis, tuo tarpu dievų
403 Text| kriviai, kuriems vadovavo Krivė-Krivaitis. Nuo brahminų jie skyrėsi
404 Text| hierarchinę sistemą, vadinamą kriviai, kuriems vadovavo Krivė-Krivaitis.
405 Text| žynių, kuriuos viduramžių kronikininkai vadino lietuvių popiežiais,
406 Text| paplitęs, jog paskutinysis kronikininkas Narbutas, pasakodamas, pavyzdžiui,
407 Text| išlikęs pasakojimuose ir kronikose. Lietuvos istorija prasideda
408 Text| perėjos per Perekopą, siaubia Krymo miestus ir, aplenkdami Maskvą,
409 Text| juk buvo tam tikra prasme kryžiaus žygis, kurį Ormuzudo išpažinėjai
410 Text| pajudinta antpuolių iš Vakarų, kryžiuočių riterių, arba gal vėliau,
411 Text| prieš graikus, garsiojo Kserkso žygio prieš Peloponeso ir
412 Text| įdiegti atskirą religinį kultą, apleido šalį ir davė pradžią
413 Text| Karingoji lietuvių kasta savo kunigaikščius įkurdino visoje Šiaurėje:
414 Text| sąjungininkė, tai vėl daugelio rusų kunigaikštysčių valdovė, ji saugo savo tradicijas
415 Text| miestus, rusų respublikas [kunigaikštystes - vert. pastaba], puldinėjo
416 Text| kelių sričių valdovas, kuriam pakluso daugių daugiausia
417 Text| yra seniausia iš kalbų, kuriomis kalbama Europos žemyne.
418 Text| susidedanti iš latvių, lietuvių ir kuršių, turi daugių daugiausia
419 Text| kurie niekada nepaliovė kviesti savo protėvių vėles į prakilnias
420 Text| lenkų-rusų karą yra aktyvi ir kyla į kovą prieš Rusiją, į išties
421 Text| tačiau skandinavai jį irgi laiko svetimu. Viti greičiausiai
422 Text| prieš mus ėjo visi mūsų laikų etnografai ir mitologai,
423 Text| net nepadorios ar pernelyg laisvos. Ši kalba nepažįsta netgi
424 Text| valdose, susidedanti iš latvių, lietuvių ir kuršių, turi
425 Text| viena iš tų, kurios gyvuoja laukdamos.~ ~
426 Text| ilgus amžius valdę, įžengė į laužą ir mirė savanoriška mirtimi.
427 Text| jie liepdavo sudeginti ant laužo arba prigirdyti, aukodami
428 Text| ten įsikūrė, pasivadinusi lechais bei čechais. Tolimoje Šiaurėje
429 Text| tautas; ne dėl grobio jie leisdavosi į Šiaurės girių ir pelkių
430 Text| mirties akimirksnis, valdanti lemtį parka liepia nutraukti darbą;
431 Text| gotų, tuo tarpu lenkus - lenkais, ir tas vardas mums atrodo
432 Text| kodėl lietuvių dainose lenkas visuomet yra kilnus ir narsus
433 Text| Pagaliau ji davė dinastiją Lenkijai. Rusijoje šios karių kastos
434 Text| nusitęsusį iki Ivano Rūsčiojo, o Lenkijoje - iki pat paskutiniojo Jogailaičio
435 Text| dziej, kurio šaknis yra lenkiškuose žodžiuose dobrodziej, kołodziej.
436 Text| Ši tauta ir per pastarąjį lenkų-rusų karą yra aktyvi ir kyla
437 Text| turbūt iš gotų, tuo tarpu lenkus - lenkais, ir tas vardas
438 Text| kraštus, priėmusi medų, persų, lezgų vardus. Antroji dalis perėjo
439 Text| Tradicijos nebyloja apie liaudį. Viduramžių istorijoje randame
440 Text| savo žyniais, kariais ir liaudimi.~ Šitokiu būdu sudaryta
441 Text| tapo gerokai patvaresnė, o liaudis turėjo paklusti įstatymams.
442 Text| jog karo belaisvius jie liepdavo sudeginti ant laužo arba
443 Text| akimirksnis, valdanti lemtį parka liepia nutraukti darbą; tada verpiančioji
444 Text| gerai žinomos kiekvienam lietuviui, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje
445 Text| emanacija kaip Dievai, kas lietuviškai reiškia die-vybes ir ką
446 Text| aplenkdami Maskvą, grįžta Lietuvon. Jų ainiai, iki pat Jogailaičių,
447 Text| pasakojimuose ir kronikose. Lietuvos istorija prasideda nuo dviejų
448 Text| saitais. Ji liko, turėjo likti katalikų tauta; kaipgi šie
449 Text| VI. ISTORINIAI IR LITERATŪRINIAI TYRINĖJIMAI~(Lietuvių mitologija.
450 Text| etnografai randa daug pėdsakų, liudijančių apie indų kastų - šudrų
451 Text| Viduramžių istorijoje randame liudijimų, jog šioje gentyje iš tiesų
452 Text| svetingumas. Ir vieni, ir kiti lygiai taip pat myli gamtą, tačiau
453 Text| Tačiau yra tam tikrų skirtumų lyginant abiejų tautų išorės bruožus.
454 Text| priežastis). 1843 m. kovo 24 d. ~Ponai! ~
455 Text| kaip atsineštas iš Azijos; man atrodo, kad indai taip vadina
456 Text| apsireiškiančia pasaulyje esybe. Kaip manau, tai yra geriausias paaiškinimas
457 Text| kastą. Ir graikai, kaip manoma, turėjo atskirų kastų -
458 Text| nustatė. Barono Ecksteino manymu, tai yra seniausia po sanskrito
459 Text| Europos kalbomis. Ilgą laiką manyta, kad ji buvo germanų ir
460 Text| Krymo miestus ir, aplenkdami Maskvą, grįžta Lietuvon. Jų ainiai,
461 Text| jūrų. Trissyk sustoja prie Maskvos mūrų, prasiskverbia pro
462 Text| lietuvių sutinkame pirmykštį mąstymą, visokių tradicijų dvasią,
463 Text| šalis, pasakyčiau, tokia maža žemėlapyje, yra begal svarbi
464 Text| kakta ne tokia aukšta, akys mažesnės ir ne tokios gyvos, veido
465 Text| pasaulio kraštus, priėmusi medų, persų, lezgų vardus. Antroji
466 Text| pasitelkiame slavų kalbą; tokį metodą naudoja jau mūsų cituoti
467 Text| jos išsilaiko vos keletą metų. Vaikų ir žūstančių staigia
468 Text| nepažinta, kada apie 1150 metus buvo pašaukta veikti. Gerai
469 Text| turi daugių daugiausia du milijonus gyventojų.~ Jos buitis,
470 Text| pat būdu paaiškinsime tą milžinišką galią, kuri šiuos žmones
471 Text| nusipelno ypatingos pagarbos. Milžiniškuose jų liaudies dainų rinkiniuose
472 Text| gyventojų, užkariauja jau milžiniškus plotus, o jo įpėdiniai Vytenis
473 Text| apčiuopti lietuvių vadų mintį; neabejotina, jog karo belaisvius
474 Text| valdę, įžengė į laužą ir mirė savanoriška mirtimi. Iš
475 Text| lietuvių religijos, siela mirus žmogui gali įgyti įvairių
476 Text| Pagarba protėviams, pagarba mirusiesiems yra bendra lietuviams kaip
477 Text| istorija prasideda nuo dviejų mitinių vardų: Brutenio ir Vaidevučio.
478 Text| mūsų laikų etnografai ir mitologai, kurie ilgainiui ėmė tyrinėti
479 Text| romėnų religijas; taigi šioje mitologijoje atrandame indų brahmanizmą,
480 Text| 24 d. ~Ponai! ~ Slavų mitologijos analizę baigsime svarstymais,
481 Text| ypatumai, kurių nerasi kitose mitologijose; dėl to ir pasakoju apie
482 Text| Dauguvos, atskirta girių, miškų ir ežerų grandine nuo suomių
483 Text| mūsų cituoti ir aptarti mokslininkai, Hanuschas ir retsykiais
484 Text| pasisakėme prieš pažiūras tų mokslininkų, kurie visus barbarų antpuolius
485 Text| tradicijose aptikta brahmanų mokslo pėdsakų: apie žmogaus sielos
486 Text| žynys, pirmasis skelbia mokymą apie religijos paslaptis,
487 Text| šios tautos pastangų ginant monarchijos, respublikos, vienokios
488 Text| žmonių, tai priklauso nuo jos moralinės vertės; tačiau tobuliausiai
489 Text| Trissyk sustoja prie Maskvos mūrų, prasiskverbia pro totorių
490 Text| mitologija; tuo keliu prieš mus ėjo visi mūsų laikų etnografai
491 Text| ir kiti lygiai taip pat myli gamtą, tačiau slavai žavisi
492 Text| glūdumas. Atjodavo grobti, naikinti, laikė save dangaus pasiuntiniais,
493 Text| primenančios Tūkstantį ir vieną naktį - turi būti gerai žinomos
494 Text| apsistoja, jaučiasi kaip namie; kur tik įbes vėliavą, ten
495 Text| lenkas visuomet yra kilnus ir narsus riteris, ir kodėl lietuviai
496 Text| slavų kalbą; tokį metodą naudoja jau mūsų cituoti ir aptarti
497 Text| užmojį. Vien tik jie sugebėjo naujoviškos Lenkijos būtį statyti ant
498 Text| Lenkijos būtį statyti ant naujų pamatų. Tačiau lietuvių
499 Text| apčiuopti lietuvių vadų mintį; neabejotina, jog karo belaisvius jie
500 Text| jų jaunesnieji broliai, neapkenčia jų, persekioja juos ir engia.
|