Text

 501 Text|            tik tokiai religijai, kuri neatmeta nė vieno iš didžiųjų klausimų,
 502 Text|              tautas paaiškinti, jeigu neatsižvelgsime į religinius jo akstinus;
 503 Text|       nuolatos kovojo.~    Tradicijos nebyloja apie liaudį. Viduramžių
 504 Text|         pokyčių. Tačiau ji turi labai nedaug rašto paminklų, todėl lietuvių
 505 Text|            žmones gaivino. Jie turėjo nedidelius būrius-draugoves, iš pradžių
 506 Text|          pažintume jos draugiškumo ir nedraugiškumo akstinus; vis dėlto aišku,
 507 Text|              nepuoselėja; jos kalboje neegzistuoja tautos ir tėvynės samprata.
 508 Text|           žudymų tąsa. Tai žiaurūs ir negailestingi žmonės, nejaučią prieraišumo
 509 Text|           grobikiška, per savo žygius negalvojo praturtėti. Totoriai atjodavo
 510 Text|          apleido šalį ir davė pradžią negausiai, bet šlovingai genčiai -
 511 Text|             tiki, jog nėra čionykštė, negimė šioje žemėje, kur gyvena,
 512 Text|           Bohlenas savo tyrinėjimuose neginčijamai tą tiesą nustatė. Barono
 513 Text|         Qinetas teisingai pažymi, kad neįmanoma persų žygio prieš graikus,
 514 Text|          tautoms, tačiau niekur kitur neišliko taip giliai įsišaknijusi
 515 Text|              ir negailestingi žmonės, nejaučią prieraišumo žemei kaip lenkų
 516 Text|      greičiausiai lietuvių kalba turi nemaža panašumų su senąja gotų
 517 Text|            tarp jūros ir upių Vyslos, Nemuno ir Dauguvos, atskirta girių,
 518 Text|              nutraukia, tardamas, jog nenorįs kartoti visiems žinomų dalykų.
 519 Text|            tik kad vulgarios, bet net nepadorios ar pernelyg laisvos. Ši
 520 Text|        žūtbūtinę kovą. Ji sukilo, net neparaginta savo ponų - lenkų.~    Kas
 521 Text|        religija išliko gryna, niekada nepatyrė - kaip sakiau - filosofų
 522 Text|        lietuviai juos visus išsaugojo nepažeistus. Niekur kitur kaip šiose
 523 Text|        Dankowskis.~    Taip neregima, nepažini dievybė, visuotinė indų
 524 Text|          gyveno per amžius, svetimųjų nepažinta, kada apie 1150 metus buvo
 525 Text|         lietuvių tauta iš savo grobio nepraturtėjo, visai nesustiprino savo
 526 Text|           kalbą ir, kaip regis, visai neprisimena apie savo santykius su Rusia
 527 Text|     valstybingumo, tokių jausmų netgi nepuoselėja; jos kalboje neegzistuoja
 528 Text|                Tarp lenkų didžiavyrių nerandame nė vieno nusikaltimo pavyzdžio,
 529 Text|       retsykiais Dankowskis.~    Taip neregima, nepažini dievybė, visuotinė
 530 Text|              savo tikėjimo tiesiogine neregimojo pasaulio įtaka, kurią kiekvieną
 531 Text|           paslaptimi, kurios istorija nesugebėjo lig šiolei paaiškinti; tuo
 532 Text|          Niekur religiniai vaizdiniai nesusiklostė į tokią plačią ir tokią
 533 Text|            grobio nepraturtėjo, visai nesustiprino savo galybės, o ir toliau
 534 Text|               visišką neveiklumą.~    Nesvarstydami šičia visuomeninių bei politinių
 535 Text|           karių kastos kunigaikščiai, netrukus nuengti Riurikačių, įsteigė
 536 Text|            aukštesniųjų kastų niekada neturėjo. Ši tauta, nesyk apie tai
 537 Text|            būtų sunku suprasti, jeigu neturėtume slaviško žodžio dziej, dziać ,
 538 Text|       pirminis gaivalas, nieko bendra neturintis nei su suomių, nei su slavų,
 539 Text|          slavų žodžiai, kurių niekada nevartoja padori lietuvių šeima.~   
 540 Text|              turėjo grimzti į visišką neveiklumą.~    Nesvarstydami šičia
 541 Text|            Šiaurėje. - Dabartinio jos neveiklumo priežastis).          1843
 542 Text|        puldinėjo Lenkiją ir totorius, nevengė skverbtis į Azijos stepes.
 543 Text|            Vadai iš Vaidevučio kartos nešiojosi ginklus, gynė tautą ir nuolatos
 544 Text|          lenkų kunigaikščiai, žmonės, nežinantys tėvynės. Panašūs į vakariečių
 545 Text|        tėvynės samprata. Beveik nieko nežino apie kitų tautų būtį. Rusus
 546 Text|           atžvilgiu; ilgus šimtmečius nežinoma, paskum ūmai slavų kraštų
 547 Text|               yra kilusi iš kažkokios nežinomos žemės, plytinčios kažkur
 548 Text|              Brahmanai apsistojo prie Nilo ir pradėjo Egipto žynių
 549 Text|           atstūmė žynių gentis, kuri, norėdama įdiegti atskirą religinį
 550 Text|           primetę savo tautybę, patys noriai priima rusų ar lenkų tautybę,
 551 Text|           visokių tradicijų dvasią, o norint ją suvokti pasitelkiame
 552 Text|         tėvynės. Panašūs į vakariečių normanų valdovus, jie visur, kur
 553 Text|           lietuviai turi jau ne kokią nors vieną kastą, bet visą indų
 554 Text|           antpuolius aiškino gobšumu, noru praturtėti. Qinetas teisingai
 555 Text|             visoje Šiaurėje: Polocke, Novgorode, Tverėje, Tuloje, Kijeve,
 556 Text|             pasiuntiniais, turinčiais nubausti kaltuosius. Sunkiau apčiuopti
 557 Text|             lietuvių tautos istorija. Nublokšta į Baltijos pakrantes ne
 558 Text|               kunigaikščiai, netrukus nuengti Riurikačių, įsteigė politinę
 559 Text|        atjodavo iš Azijos gelmių, jau nugalėję turtingas ir civilizuotas
 560 Text|            ordų. Su šiais būriais jie nukariaudavo miestus, rusų respublikas [
 561 Text|          parka stabteli, o trečioji - nukerpa giją. (Atkreipiu dėmesį,
 562 Text|          žvaigždės yra pastovios, jos nuolat su jais. Štai tokie ypatumai,
 563 Text|      nešiojosi ginklus, gynė tautą ir nuolatos kovojo.~    Tradicijos nebyloja
 564 Text|               takais ir rodė tą patį, nuotykių trokštantį ir savimi pasitikintį
 565 Text|        keliauja per bekraštes stepes, nusidriekusias tarp Baltijos ir Juodosios
 566 Text|        didžiavyrių nerandame nė vieno nusikaltimo pavyzdžio, žudynių šeimoje,
 567 Text|           ypatybę, už kurią lietuviai nusipelno ypatingos pagarbos. Milžiniškuose
 568 Text|          Šiaurėje įskiepijo judėjimą, nusitęsusį iki Ivano Rūsčiojo, o Lenkijoje -
 569 Text|   tyrinėjimuose neginčijamai tą tiesą nustatė. Barono Ecksteino manymu,
 570 Text|               tik šios dvi dinastijos nutautėjo, lietuvių tauta į juos ėmė
 571 Text|        undines, retsykiais pasakojimą nutraukia, tardamas, jog nenorįs kartoti
 572 Text|           valdanti lemtį parka liepia nutraukti darbą; tada verpiančioji
 573 Text|     karingosios genties atšaka žinoma Odino sūnų ir vikingų vardais.
 574 Text|             prasiskverbia pro totorių ordas, ieško perėjos per Perekopą,
 575 Text|         liaudies ir kai kurių totorių ordų. Su šiais būriais jie nukariaudavo
 576 Text|           rišlią visuomeninę politinę organizaciją, prisodrintą gilaus ir išplėtoto
 577 Text|            turinti visas sudedamąsias organizmo dalis, geriau nei kokia
 578 Text|             panašias kastas - puikiai organizuotą, išplėtotą lietuvių žynių
 579 Text|      Gediminas valdo jau visą Šiaurę; orientuodamiesi pagal dangaus šviesulius,
 580 Text|           prasme kryžiaus žygis, kurį Ormuzudo išpažinėjai vykdė prieš
 581 Text|       kasdienę buitį - tai primena ir paaiškina mums graikų ir romėnų religijas;
 582 Text|           turi vardus ir pavadinimus, paaiškinančius jųjų veiklą ir privalumus;
 583 Text|             manau, tai yra geriausias paaiškinimas šių žodžių, kurių reikšmė
 584 Text|     priešingas tautas. Tokiu pat būdu paaiškinsime tą milžinišką galią, kuri
 585 Text|             riterių, arba gal vėliau, paakinta totorių antpuolių pavyzdžio;
 586 Text|         galybės, o ir toliau užima tą pačią erdvę. Prūsijoje lietuvių
 587 Text|              šnekėti sava kalba, kuri pačių Indijos tautų buvo pamiršta
 588 Text|         persekioja juos ir engia. Šis padavimas yra išlikęs pasakojimuose
 589 Text|            plytinčios kažkur rytuose. Padavime sakoma, kad po tvano, kada
 590 Text|            šventei skirtos gėlės. Yra padavimų ir dainų, kur atsispindi
 591 Text|               kurių niekada nevartoja padori lietuvių šeima.~    Apibendrinę
 592 Text|         lietuviai nusipelno ypatingos pagarbos. Milžiniškuose jų liaudies
 593 Text|            kaulus, tai yra per uolas, pagimdė naują gentį, kuri prisiėmė
 594 Text|                iš savo sodybų ji buvo pajudinta antpuolių iš Vakarų, kryžiuočių
 595 Text|             posakių. Turinti kažką iš pakilios, sakralinės žynių kalbos,
 596 Text|               sričių valdovas, kuriam pakluso daugių daugiausia du šimtai
 597 Text|          patvaresnė, o liaudis turėjo paklusti įstatymams. Tarp slavų ši
 598 Text|        svarstyta.~    Regimos įvairių pakopų dievybės slavų kalboje turi
 599 Text|        istorija. Nublokšta į Baltijos pakrantes ne vienu atžvilgiu primena
 600 Text|            tik tam, kad parodytų savo palankumą lenkų tautai. Tačiau kaipgi
 601 Text|           pilną visumą. Dokumentuose, paliktuose senųjų autorių vakariečių,
 602 Text|       Lenkijos būtį statyti ant naujų pamatų. Tačiau lietuvių tauta iš
 603 Text|               turi labai nedaug rašto paminklų, todėl lietuvių tradicijos
 604 Text|              pačių Indijos tautų buvo pamiršta ir sutinkama tiktai jų šventose
 605 Text|            jie laikė stabmeldiškomis. Panašiai kaip totoriai, toji tauta,
 606 Text|              taip pat egzistuojančias panašias kastas - puikiai organizuotą,
 607 Text|             priimti protestantizmą ir paniekinti pagarbą didžiosioms dvasioms,
 608 Text|         tūkstančių lietuvių, o vėliau papildytus slavų liaudies ir kai kurių
 609 Text|                Šis tikėjimas yra taip paplitęs, jog paskutinysis kronikininkas
 610 Text|              indus.~    Namų apeigos, papročiai yra bendri ir lietuviams,
 611 Text|           vadai. Vieni ir kiti turėjo paprotį savanoriškai atimti sau
 612 Text|         ugnies ir vandens, kovą, apie pareigas, kurias turi vykdyti saulės
 613 Text|         analizę baigsime svarstymais, paremtais lietuvių mitologija; tuo
 614 Text|            daug bendrų bruožų su indų parijais.~    O kada prisiminsime,
 615 Text|             indų kastų - šudrų ir net parijų klajones. Labai gausi čigonų
 616 Text|          pasirodo nauja žvaigždė; ten parkos užmezga jo gyvenimo giją.
 617 Text|          Atkreipiu dėmesį, jog graikų parkų vardai yra grynai slaviški.)
 618 Text|              buvo veikli tik tam, kad parodytų savo palankumą lenkų tautai.
 619 Text|          Riurikačių, įsteigė politinę partiją. Valdant Ivanui Rūsčiajam
 620 Text|      pripažįstama amžinoji būtis.~    Pasak senosios lietuvių religijos,
 621 Text|               Apibendrinę visa tai ką pasakėme, galime išsiaiškinti šios
 622 Text|               kronikininkas Narbutas, pasakodamas, pavyzdžiui, apie svitezietes
 623 Text|    svitezietes ir undines, retsykiais pasakojimą nutraukia, tardamas, jog
 624 Text|             Šis padavimas yra išlikęs pasakojimuose ir kronikose. Lietuvos istorija
 625 Text|               mitologijose; dėl to ir pasakoju apie juos. Pagarba protėviams,
 626 Text|            kastos istorija. Ši šalis, pasakyčiau, tokia maža žemėlapyje,
 627 Text|               bei politinių klausimų, pasakysime tik tiek, jog toji tauta
 628 Text|         veikiančia ir apsireiškiančia pasaulyje esybe. Kaip manau, tai yra
 629 Text|               o lietuvių - Praamžimas pasireiškia ir rodosi savo emanacija
 630 Text|              užgema, visada akiratyje pasirodo nauja žvaigždė; ten parkos
 631 Text|          religijos pradmuo.~    Nesyk pasisakėme prieš pažiūras tų mokslininkų,
 632 Text|           dvasią, o norint ją suvokti pasitelkiame slavų kalbą; tokį metodą
 633 Text|         nuotykių trokštantį ir savimi pasitikintį charakterį.~    Tarp lenkų
 634 Text|              Prūsijoje lietuvių tauta pasitraukia iš arenos, šiandien iš jos
 635 Text|          naikinti, laikė save dangaus pasiuntiniais, turinčiais nubausti kaltuosius.
 636 Text|        Vidurio Europą ir ten įsikūrė, pasivadinusi lechais bei čechais. Tolimoje
 637 Text|            ilgus šimtmečius nežinoma, paskum ūmai slavų kraštų užkariautoja
 638 Text|       Rūsčiojo, o Lenkijoje - iki pat paskutiniojo Jogailaičio mirties.~   
 639 Text|      tikėjimas yra taip paplitęs, jog paskutinysis kronikininkas Narbutas,
 640 Text|              ryšiais, kažkokia didele paslaptimi, kurios istorija nesugebėjo
 641 Text|         skelbia mokymą apie religijos paslaptis, dievų kilmę ir gamtos slėpinius;
 642 Text|             Rusios ir Lenkijos sostus pasodintų dvi savo kunigaikščių giminės
 643 Text|             reikalauti iš šios tautos pastangų ginant monarchijos, respublikos,
 644 Text|          mirties.~    Ši tauta ir per pastarąjį lenkų-rusų karą yra aktyvi
 645 Text|              liaudies tradicijas, kai pastebėsime stulbinančius saitus tarp
 646 Text|         gamtos gyvastingumą. Narbutas pastebi, jog šiai tautai būdinga
 647 Text|             ir didvyrių žvaigždės yra pastovios, jos nuolat su jais. Štai
 648 Text|            protėvių takais ir rodė tą patį, nuotykių trokštantį ir
 649 Text|         prasideda ši gentis, yra toks pats kaip Deukaliono ir Pyrros
 650 Text|            riterių kasta tapo gerokai patvaresnė, o liaudis turėjo paklusti
 651 Text|          pastaba], arba Vikingai. Šio pavadinimo kilmė nėra aiški. Žodis
 652 Text|          slavų kalboje turi vardus ir pavadinimus, paaiškinančius jųjų veiklą
 653 Text|           sanskrito kalba, mažiausiai paveikta pokyčių. Tačiau ji turi
 654 Text|             žmogui gali įgyti įvairių pavidalų: ar žvėrių, gyvūnų, ar augalų,
 655 Text|             kada apie 1150 metus buvo pašaukta veikti. Gerai nežinome,
 656 Text|              bei ceremonijos, skirtos pašventinti (sakralizuoti) kasdienę
 657 Text|              į tautos tradicijas, kad pažintume jos draugiškumo ir nedraugiškumo
 658 Text|           religinio gyvenimo.~    Kas pažįsta slavų istoriją, supras priežastį,
 659 Text|           savo sankloda. Iš istorijos pažįstame daug tokių kolonijų. Brahmanai
 660 Text|                Nesyk pasisakėme prieš pažiūras tų mokslininkų, kurie visus
 661 Text|              reikšmė.~    Be to, dera pažymėti vieną išskirtinę ypatybę,
 662 Text|         praturtėti. Qinetas teisingai pažymi, kad neįmanoma persų žygio
 663 Text|         leisdavosi į Šiaurės girių ir pelkių glūdumas. Atjodavo grobti,
 664 Text|          garsiojo Kserkso žygio prieš Peloponeso ir Atėnų tautas paaiškinti,
 665 Text|           lezgų vardus. Antroji dalis perėjo Vidurio Europą ir ten įsikūrė,
 666 Text|              pro totorių ordas, ieško perėjos per Perekopą, siaubia Krymo
 667 Text|              ordas, ieško perėjos per Perekopą, siaubia Krymo miestus ir,
 668 Text|        poveikio. Visą religiją slavai perkėlė į privatų gyvenimą, į namų
 669 Text|      vulgarios, bet net nepadorios ar pernelyg laisvos. Ši kalba nepažįsta
 670 Text|          kaimo gyvenimą; lietuviai ją pernešė taip pat ir į politinį gyvenimą.~   
 671 Text|               broliai, neapkenčia jų, persekioja juos ir engia. Šis padavimas
 672 Text|               į tokią plačią ir tokią pilną visumą. Dokumentuose, paliktuose
 673 Text|                Brutenis, didis žynys, pirmasis skelbia mokymą apie religijos
 674 Text|              dėlto atpažinta, jog tai pirminis gaivalas, nieko bendra neturintis
 675 Text|               Tarp lietuvių sutinkame pirmykštį mąstymą, visokių tradicijų
 676 Text|       vaizdiniai nesusiklostė į tokią plačią ir tokią pilną visumą. Dokumentuose,
 677 Text|            užkariauja jau milžiniškus plotus, o jo įpėdiniai Vytenis
 678 Text|            kažkokios nežinomos žemės, plytinčios kažkur rytuose. Padavime
 679 Text|             dėlto visuose šios tautos poelgiuose akivaizdu, jog veikti ją
 680 Text|             filosofų spekuliacijų nei poetų pramanų iškreipiančio poveikio.
 681 Text|          neturi tautinio išskirtinumo pojūčio, neturi savo valstybingumo,
 682 Text|            kalba, mažiausiai paveikta pokyčių. Tačiau ji turi labai nedaug
 683 Text|              apibrėžė savo geidžiamos politikos ribas; lenkų idėjoms jie
 684 Text|            kalbėjau, negalėjo sukurti politinės bendruomenės; tai buvo atskirų,
 685 Text|              ją pernešė taip pat ir į politinį gyvenimą.~    Slavai, regis,
 686 Text|      Prancūzijoje yra žinomi aktualūs politiniai įvykiai. Vėlinių šventė -
 687 Text|  Nesvarstydami šičia visuomeninių bei politinių klausimų, pasakysime tik
 688 Text|             įkurdino visoje Šiaurėje: Polocke, Novgorode, Tverėje, Tuloje,
 689 Text|          sielos prigimtį, apie sielos pomirtinį būvį, apie tinkamiausius
 690 Text|                   1843 m. kovo 24 d. ~Ponai! ~    Slavų mitologijos
 691 Text|          sukilo, net neparaginta savo ponų - lenkų.~    Kas gi buvo
 692 Text|         kronikininkai vadino lietuvių popiežiais, tuo tarpu iš Vaidevučio -
 693 Text|            storžieviškų arba šlykščių posakių. Turinti kažką iš pakilios,
 694 Text|          kalbos, ši kalba atmeta tuos posakius, o juos atstoja atitinkami
 695 Text|           poetų pramanų iškreipiančio poveikio. Visą religiją slavai perkėlė
 696 Text|           dvasia Brahma, o lietuvių - Praamžimas pasireiškia ir rodosi savo
 697 Text|                kodėl ji taip staigiai prabudo ir tapo veikli; kaip tariama,
 698 Text|             kur tik įbes vėliavą, ten pradeda dinastiją ir istoriją. Užuot
 699 Text|      Brahmanai apsistojo prie Nilo ir pradėjo Egipto žynių kastą. Ir graikai,
 700 Text|               kone visų Europos kalbų pradmenų, aišku, jog lietuvių kalba
 701 Text|           veikti ją skatina religijos pradmuo.~    Nesyk pasisakėme prieš
 702 Text|           kultą, apleido šalį ir davė pradžią negausiai, bet šlovingai
 703 Text|              jog karių gentį tolimoje praeityje atstūmė žynių gentis, kuri,
 704 Text|         kviesti savo protėvių vėles į prakilnias apeigas? Kaipgi ši tauta
 705 Text|       filosofų spekuliacijų nei poetų pramanų iškreipiančio poveikio.
 706 Text|             stebuklas: šokinėdami per pramotės kaulus, tai yra per uolas,
 707 Text|          lietuviui, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje yra žinomi aktualūs politiniai
 708 Text|            sustoja prie Maskvos mūrų, prasiskverbia pro totorių ordas, ieško
 709 Text|          vitingų kastą, tada galėsime prieiti prie išvados, jog lietuviai
 710 Text|            valdė to pasaulio kraštus, priėmusi medų, persų, lezgų vardus.
 711 Text|               ši tauta galinti jausti prieraišumą tik tokiai religijai, kuri
 712 Text|        negailestingi žmonės, nejaučią prieraišumo žemei kaip lenkų kunigaikščiai,
 713 Text|              romėnų tradicijas, visus prietarus ir visas apeigas, būdingas
 714 Text|      tikėjimus, ar bent - atremti sau priešingas tautas. Tokiu pat būdu paaiškinsime
 715 Text|             Dabartinio jos neveiklumo priežastis).          1843 m. kovo
 716 Text|          pėdsakų: apie žmogaus sielos prigimtį, apie sielos pomirtinį būvį,
 717 Text|              sudeginti ant laužo arba prigirdyti, aukodami juos ugnies ir
 718 Text|            savo tautybę, patys noriai priima rusų ar lenkų tautybę, tačiau
 719 Text|              kaipgi šie žmonės galėtų priimti protestantizmą ir paniekinti
 720 Text|           augalų, kartais žmonių, tai priklauso nuo jos moralinės vertės;
 721 Text|            jog šios sakmės - sakytum, primenančios Tūkstantį ir vieną naktį -
 722 Text|          dinastiją ir istoriją. Užuot primetę savo tautybę, patys noriai
 723 Text|              ir Lenkija. Šiandien jau pripažinta, jog lietuvių kalba yra
 724 Text|           tikėjimą, pagal kurį sielai pripažįstama amžinoji būtis.~    Pasak
 725 Text|             pagimdė naują gentį, kuri prisiėmė lietuvių vardą. Jie mano
 726 Text|                  Dar keliais žodžiais prisiminkime istorines šios tautos tradicijas.~   
 727 Text|             indų parijais.~    O kada prisiminsime, jog religinės Indostano
 728 Text|    visuomeninę politinę organizaciją, prisodrintą gilaus ir išplėtoto religinio
 729 Text|         paaiškinančius jųjų veiklą ir privalumus; tačiau tik lietuviai išsaugojo
 730 Text|             religiją slavai perkėlė į privatų gyvenimą, į namų gyvenimą,
 731 Text|           Maskvos mūrų, prasiskverbia pro totorių ordas, ieško perėjos
 732 Text|              rėpiančių didžiąją slavų problemą. Nežinome, kodėl lietuvių
 733 Text|               sprendžiant šitiek daug problemų.~    Jums pažįstama lietuvių
 734 Text|             šie žmonės galėtų priimti protestantizmą ir paniekinti pagarbą didžiosioms
 735 Text|           pasakoju apie juos. Pagarba protėviams, pagarba mirusiesiems yra
 736 Text|          toliau užima tą pačią erdvę. Prūsijoje lietuvių tauta pasitraukia
 737 Text|         lietuvių buvo ypač glaudūs, o prūsiškieji lietuviai galop netgi buvo
 738 Text|     egzistuojančias panašias kastas - puikiai organizuotą, išplėtotą lietuvių
 739 Text|     kunigaikštystes - vert. pastaba], puldinėjo Lenkiją ir totorius, nevengė
 740 Text|               pats kaip Deukaliono ir Pyrros stebuklas: šokinėdami per
 741 Text|             gobšumu, noru praturtėti. Qinetas teisingai pažymi, kad neįmanoma
 742 Text|              tauta, kaip sakiau, turi raktą aiškinti visų slavų problemas.
 743 Text|         turinti kalba, vis dėlto tapo raktu sprendžiant šitiek daug
 744 Text|              to, tie patys etnografai randa daug pėdsakų, liudijančių
 745 Text|         liaudį. Viduramžių istorijoje randame liudijimų, jog šioje gentyje
 746 Text|                kurie apie šias gentis rašė, taip pat - gyvose tradicijose
 747 Text|           Tačiau ji turi labai nedaug rašto paminklų, todėl lietuvių
 748 Text|        pažįstama gentis ir mažiausiai raštų turinti kalba, vis dėlto
 749 Text|               jau daug svarstyta.~    Regimos įvairių pakopų dievybės
 750 Text|          tautai. Tačiau kaipgi galima reikalauti iš šios tautos pastangų
 751 Text|          visada atstumia gudų įtakas. Reikia giliau įnikti į tautos tradicijas,
 752 Text|               Dievai, kas lietuviškai reiškia die-vybes ir ką mums būtų
 753 Text|       paaiškina mums graikų ir romėnų religijas; taigi šioje mitologijoje
 754 Text|                jie gali aprėpti slavų religijų visumą. Todėl mažiausiai
 755 Text|             gerbti gėles. Kiekvienoms religinėms apeigoms, kiekvienai šeimos
 756 Text|              O kada prisiminsime, jog religinės Indostano tradicijos tiksliai
 757 Text|              norėdama įdiegti atskirą religinį kultą, apleido šalį ir davė
 758 Text|       prisodrintą gilaus ir išplėtoto religinio gyvenimo.~    Kas pažįsta
 759 Text|               jeigu neatsižvelgsime į religinius jo akstinus; tai juk buvo
 760 Text|       lietuvių tradicijos aiškinamos, remiantis slavų kalba. Tarp lietuvių
 761 Text|              Štai vienas iš klausimų, rėpiančių didžiąją slavų problemą.
 762 Text|            nukariaudavo miestus, rusų respublikas [kunigaikštystes - vert.
 763 Text|          pastangų ginant monarchijos, respublikos, vienokios ar kitokios valdymo
 764 Text|             savo geidžiamos politikos ribas; lenkų idėjoms jie suteikė
 765 Text|              specialiuosius veikalus. Ribosimės atkreipdami atidą į kai
 766 Text|            skverbtis į Azijos stepes. Ringoldas, kelių sričių valdovas,
 767 Text|            lietuviai žynį ir arkižynį rinkdavo.~    Kita kasta, karingoji,
 768 Text|       Milžiniškuose jų liaudies dainų rinkiniuose nerasi nė vienos ne tik
 769 Text|         visuomet yra kilnus ir narsus riteris, ir kodėl lietuviai visada
 770 Text|       kunigaikščiai, netrukus nuengti Riurikačių, įsteigė politinę partiją.
 771 Text|              vienovėn ir sukūrė labai rišlią visuomeninę politinę organizaciją,
 772 Text|                ėjo protėvių takais ir rodė tą patį, nuotykių trokštantį
 773 Text|             Praamžimas pasireiškia ir rodosi savo emanacija kaip Dievai,
 774 Text|               partiją. Valdant Ivanui Rūsčiajam ji išnyko drauge su Glinskiu.~   
 775 Text|        judėjimą, nusitęsusį iki Ivano Rūsčiojo, o Lenkijoje - iki pat paskutiniojo
 776 Text|    neprisimena apie savo santykius su Rusia ir Lenkija. Šiandien jau
 777 Text|           aktyvi ir kyla į kovą prieš Rusiją, į išties tautinę, žūtbūtinę
 778 Text|              davė dinastiją Lenkijai. Rusijoje šios karių kastos kunigaikščiai,
 779 Text|            Kurį laiką ji veikė, kad į Rusios ir Lenkijos sostus pasodintų
 780 Text|              kasta buvo atsinešusi iš Rytų. Ji turi tam tikrų panašumų
 781 Text|               ir tarp lietuvių; beje, ryšiai tarp skandinavų ir lietuvių
 782 Text|         susijusi su Lenkija vidiniais ryšiais, kažkokia didele paslaptimi,
 783 Text|                tik katalikų religijos saitais. Ji liko, turėjo likti katalikų
 784 Text|             įstatymdavė, tai Lenkijos sąjungininkė, tai vėl daugelio rusų kunigaikštysčių
 785 Text|          dalykų. Jam atrodo, jog šios sakmės - sakytum, primenančios
 786 Text|              kažkur rytuose. Padavime sakoma, kad po tvano, kada keletas
 787 Text|            Turinti kažką iš pakilios, sakralinės žynių kalbos, ši kalba atmeta
 788 Text|     ceremonijos, skirtos pašventinti (sakralizuoti) kasdienę buitį - tai primena
 789 Text|             atrodo, jog šios sakmės - sakytum, primenančios Tūkstantį
 790 Text|             tai buvo atskirų, dalinių sambūrių samplaika. Lietuviai, atvirkščiai, -
 791 Text|        neegzistuoja tautos ir tėvynės samprata. Beveik nieko nežino apie
 792 Text|            indų kolonija su visa savo sankloda. Iš istorijos pažįstame
 793 Text|       gyvenimo papročius.~    Kadangi sanskrite galima aptikti kone visų
 794 Text|          manymu, tai yra seniausia po sanskrito kalba, mažiausiai paveikta
 795 Text|           visai neprisimena apie savo santykius su Rusia ir Lenkija. Šiandien
 796 Text|           kunigaikštysčių valdovė, ji saugo savo tradicijas bei kalbą
 797 Text|         pareigas, kurias turi vykdyti saulės sūnūs, grumdamiesi su tamsos
 798 Text|         tradicijas, nepaliovė šnekėti sava kalba, kuri pačių Indijos
 799 Text|                įžengė į laužą ir mirė savanoriška mirtimi. Iš Brutenio kilę
 800 Text|          Vieni ir kiti turėjo paprotį savanoriškai atimti sau gyvastį, kas
 801 Text|              to lig šiolei ji išsaugo savas tradicijas, nepaliovė šnekėti
 802 Text|               grobti, naikinti, laikė save dangaus pasiuntiniais, turinčiais
 803 Text|                nuotykių trokštantį ir savimi pasitikintį charakterį.~   
 804 Text|            tautą, ją valdo ir sukuria savotišką karalystę. Abu šie valdovai,
 805 Text|          knygose. Taip pat ji išlaikė savuosius bendruomeninio ir šeimyninio
 806 Text|       užsiliepsnojo troškimu išplėsti savus tikėjimus, ar bent - atremti
 807 Text|               greičiausiai buvo labai sena riterių kasta. Jų yra ir
 808 Text|               turi nemaža panašumų su senąja gotų kalba, kurią karingoji
 809 Text|             stebuklingai išsigelbėjo, seniausieji iš jų apsigyveno Lietuvoje.
 810 Text|               visas apeigas, būdingas seniesiems Europos stabmeldžių tikėjimams.~   
 811 Text|             lietuviams kaip ir kitoms senosioms tautoms, tačiau niekur kitur
 812 Text|             amžinoji būtis.~    Pasak senosios lietuvių religijos, siela
 813 Text|            Tiktai ištyrinėję lietuvių senovę ir tradicijas, jie gali
 814 Text|              Dokumentuose, paliktuose senųjų autorių vakariečių, kurie
 815 Text|           ieško perėjos per Perekopą, siaubia Krymo miestus ir, aplenkdami
 816 Text|                į tikėjimą, pagal kurį sielai pripažįstama amžinoji būtis.~   
 817 Text|              į dangų, o tų išrinktųjų sielų būtovė yra tarp žvaigždžių,
 818 Text|           amžiams, sukūrė hierarchinę sistemą, vadinamą kriviai, kuriems
 819 Text|      Besidomintiems smulkesne analize siūlome specialiuosius veikalus.
 820 Text|              iš Skandinavijos, tačiau skandinavai jį irgi laiko svetimu. Viti
 821 Text|             Viti turbūt atkeliavęs iš Skandinavijos, tačiau skandinavai jį irgi
 822 Text|              akivaizdu, jog veikti ją skatina religijos pradmuo.~    Nesyk
 823 Text|       Brutenis, didis žynys, pirmasis skelbia mokymą apie religijos paslaptis,
 824 Text|              Vaikų ir žmonių, kuriems skirta gyventi trumpai, žvaigždės
 825 Text|           slavų. Tačiau yra tam tikrų skirtumų lyginant abiejų tautų išorės
 826 Text|          Lenkiją ir totorius, nevengė skverbtis į Azijos stepes. Ringoldas,
 827 Text|     Krivė-Krivaitis. Nuo brahminų jie skyrėsi tuo, kad anieji būrėsi į
 828 Text|              Lietuvis yra žemesnis už slavą, jo kakta ne tokia aukšta,
 829 Text|              bendri ir lietuviams, ir slavams, bet lietuviai juos visus
 830 Text|               parkų vardai yra grynai slaviški.) Vaikų ir žmonių, kuriems
 831 Text|            suprasti, jeigu neturėtume slaviško žodžio dziej, dziać , tai
 832 Text|               buvo žynių kasta, kuri, slenkant amžiams, sukūrė hierarchinę
 833 Text|      paslaptis, dievų kilmę ir gamtos slėpinius; Vaidevutis buria tautą,
 834 Text|        tikėjimams.~    Besidomintiems smulkesne analize siūlome specialiuosius
 835 Text|          trumpai, žvaigždės yra labai smulkutės ir danguje jos išsilaiko
 836 Text|         veikli; kaip tariama, iš savo sodybų ji buvo pajudinta antpuolių
 837 Text|              kad į Rusios ir Lenkijos sostus pasodintų dvi savo kunigaikščių
 838 Text|             smulkesne analize siūlome specialiuosius veikalus. Ribosimės atkreipdami
 839 Text|                kaip sakiau - filosofų spekuliacijų nei poetų pramanų iškreipiančio
 840 Text|           kalba, vis dėlto tapo raktu sprendžiant šitiek daug problemų.~   
 841 Text|              stepes. Ringoldas, kelių sričių valdovas, kuriam pakluso
 842 Text|              tautas, kurias jie laikė stabmeldiškomis. Panašiai kaip totoriai,
 843 Text|           būdingas seniesiems Europos stabmeldžių tikėjimams.~    Besidomintiems
 844 Text|               tada verpiančioji parka stabteli, o trečioji - nukerpa giją. (
 845 Text|              metų. Vaikų ir žūstančių staigia mirtimi žmonių žvaigždės
 846 Text|               nežinome, kodėl ji taip staigiai prabudo ir tapo veikli;
 847 Text|             naujoviškos Lenkijos būtį statyti ant naujų pamatų. Tačiau
 848 Text|            tvano, kada keletas žmonių stebuklingai išsigelbėjo, seniausieji
 849 Text|              Ši kalba nepažįsta netgi storžieviškų arba šlykščių posakių. Turinti
 850 Text|           tradicijas, kai pastebėsime stulbinančius saitus tarp abiejų kalbų,
 851 Text|             vidiniu gyvenimu šviesiai sublizgėjo istorijoje. Šiaurėje įskiepijo
 852 Text|        vaizdiniai viduramžiais turėjo subręsti, duoti vaisių, ir toji kasta
 853 Text|            liaudimi.~    Šitokiu būdu sudaryta ši bendruomenė, turinti
 854 Text|            bendruomenė, turinti visas sudedamąsias organizmo dalis, geriau
 855 Text|               belaisvius jie liepdavo sudeginti ant laužo arba prigirdyti,
 856 Text|            naują užmojį. Vien tik jie sugebėjo naujoviškos Lenkijos būtį
 857 Text|              buria tautą, ją valdo ir sukuria savotišką karalystę. Abu
 858 Text|           apie tai kalbėjau, negalėjo sukurti politinės bendruomenės;
 859 Text|             karių bei liaudies kastas suliejo vienovėn ir sukūrė labai
 860 Text|       turinčiais nubausti kaltuosius. Sunkiau apčiuopti lietuvių vadų
 861 Text|             die-vybes ir ką mums būtų sunku suprasti, jeigu neturėtume
 862 Text|           genties atšaka žinoma Odino sūnų ir vikingų vardais. Iš jų
 863 Text|            kurias turi vykdyti saulės sūnūs, grumdamiesi su tamsos gimdytiniais,
 864 Text|               pažįsta slavų istoriją, supras priežastį, kodėl lietuvių
 865 Text|       die-vybes ir ką mums būtų sunku suprasti, jeigu neturėtume slaviško
 866 Text|          būrius-draugoves, iš pradžių susidedančius iš keleto tūkstančių lietuvių,
 867 Text|             įsiterpusi slavų valdose, susidedanti iš latvių, lietuvių ir kuršių,
 868 Text|       skandinavų, ir jų riterių kasta susidėjo vien tik iš skandinavų.~   
 869 Text|               aišku, jog ši tauta yra susijusi su Lenkija vidiniais ryšiais,
 870 Text|           buvo gausiau išplėtoti. Ten susikūrė brahmanizmas; riterių kasta
 871 Text|            išraiška švelnesnė, labiau susitelkusi; pagal išvaizdą lietuvis
 872 Text|               Juodosios jūrų. Trissyk sustoja prie Maskvos mūrų, prasiskverbia
 873 Text|              ribas; lenkų idėjoms jie suteikė naują užmojį. Vien tik jie
 874 Text|        Indijos tautų buvo pamiršta ir sutinkama tiktai jų šventose knygose.
 875 Text|            slavų kalba. Tarp lietuvių sutinkame pirmykštį mąstymą, visokių
 876 Text|         tradicijų dvasią, o norint ją suvokti pasitelkiame slavų kalbą;
 877 Text|            maža žemėlapyje, yra begal svarbi istorijoje. Karingoji lietuvių
 878 Text|          mitologijos analizę baigsime svarstymais, paremtais lietuvių mitologija;
 879 Text|                kurių reikšmė jau daug svarstyta.~    Regimos įvairių pakopų
 880 Text|             skandinavai jį irgi laiko svetimu. Viti greičiausiai buvo
 881 Text|           pastaba] gyveno per amžius, svetimųjų nepažinta, kada apie 1150
 882 Text|               juos ėmė žiūrėti kaip į svetimus.~    Vėliau ji buvo veikli
 883 Text|          tautose nėra taip dievinamas svetingumas. Ir vieni, ir kiti lygiai
 884 Text|         pasakodamas, pavyzdžiui, apie svitezietes ir undines, retsykiais pasakojimą
 885 Text|             Jogailaičių, ėjo protėvių takais ir rodė tą patį, nuotykių
 886 Text|     žvaigždžių, į šiaurę nuo Paukščių tako. Kai žmogus užgema, visada
 887 Text|               siela keliauja Paukščių taku į dangų, o tų išrinktųjų
 888 Text|          saulės sūnūs, grumdamiesi su tamsos gimdytiniais, taip pat įvairios
 889 Text|              Zeus; Dziej tai dievybė, tapusi veikiančia ir apsireiškiančia
 890 Text|      retsykiais pasakojimą nutraukia, tardamas, jog nenorįs kartoti visiems
 891 Text|          prabudo ir tapo veikli; kaip tariama, iš savo sodybų ji buvo
 892 Text|            viena išdavysčių ir žudymų tąsa. Tai žiaurūs ir negailestingi
 893 Text|           kovą prieš Rusiją, į išties tautinę, žūtbūtinę kovą. Ji sukilo,
 894 Text|            slavų problemas. Ji neturi tautinio išskirtinumo pojūčio, neturi
 895 Text|              kaip ir kitoms senosioms tautoms, tačiau niekur kitur neišliko
 896 Text|               Niekur kitur kaip šiose tautose nėra taip dievinamas svetingumas.
 897 Text|              noru praturtėti. Qinetas teisingai pažymi, kad neįmanoma persų
 898 Text|      žodžiuose dobrodziej, kołodziej. Theoos Zeus; Dziej tai dievybė,
 899 Text|              klausimų, pasakysime tik tiek, jog toji tauta niekada
 900 Text|         tyrinėjimuose neginčijamai tą tiesą nustatė. Barono Ecksteino
 901 Text|              išsižadėti savo tikėjimo tiesiogine neregimojo pasaulio įtaka,
 902 Text|       liudijimų, jog šioje gentyje iš tiesų egzistavo kastos. Taigi
 903 Text|             lietuviams, pavyzdžiui, į tikėjimą, pagal kurį sielai pripažįstama
 904 Text|        seniesiems Europos stabmeldžių tikėjimams.~    Besidomintiems smulkesne
 905 Text|        kiekvieną akimirką jaučia? Šis tikėjimas yra taip paplitęs, jog paskutinysis
 906 Text|          tauta galėtų išsižadėti savo tikėjimo tiesiogine neregimojo pasaulio
 907 Text|               pradžių, tai keista, ji tiki, jog nėra čionykštė, negimė
 908 Text|            akstinus; tai juk buvo tam tikra prasme kryžiaus žygis, kurį
 909 Text|             kad anieji būrėsi į kastą tikrąja šio žodžio prasme, o lietuviai
 910 Text|        religinės Indostano tradicijos tiksliai atliepia lietuvių liaudies
 911 Text|          kalba, ir - kaip seniausia - tinkama aiškintis filologines slavų
 912 Text|           sielos pomirtinį būvį, apie tinkamiausius būdus išgelbėti sielą; toliau -
 913 Text|              moralinės vertės; tačiau tobuliausiai išsivysčiusi siela keliauja
 914 Text|             pasitelkiame slavų kalbą; tokį metodą naudoja jau mūsų
 915 Text|        galinti jausti prieraišumą tik tokiai religijai, kuri neatmeta
 916 Text|              jos nuolat su jais. Štai tokie ypatumai, kurių nerasi kitose
 917 Text|           aukšta, akys mažesnės ir ne tokios gyvos, veido išraiška švelnesnė,
 918 Text|              prasideda ši gentis, yra toks pats kaip Deukaliono ir
 919 Text|     garsiausia lietuvių šventė. Visos tos aplinkybės mums įrodo, kodėl
 920 Text|        pastaba], puldinėjo Lenkiją ir totorius, nevengė skverbtis į Azijos
 921 Text|           papročius: tai yra brahmanų tradicija. Vadai iš Vaidevučio kartos
 922 Text|               rašė, taip pat - gyvose tradicijose aptikta brahmanų mokslo
 923 Text|            pirmykštį mąstymą, visokių tradicijų dvasią, o norint ją suvokti
 924 Text|        verpiančioji parka stabteli, o trečioji - nukerpa giją. (Atkreipiu
 925 Text|           Baltijos ir Juodosios jūrų. Trissyk sustoja prie Maskvos mūrų,
 926 Text|             ir rodė tą patį, nuotykių trokštantį ir savimi pasitikintį charakterį.~   
 927 Text|              kasta ūmai užsiliepsnojo troškimu išplėsti savus tikėjimus,
 928 Text|                kuriems skirta gyventi trumpai, žvaigždės yra labai smulkutės
 929 Text|            šlovingai genčiai - azams. Tųjų azų, arba arijų dalis liko
 930 Text|                 sakytum, primenančios Tūkstantį ir vieną naktį - turi būti
 931 Text|          Polocke, Novgorode, Tverėje, Tuloje, Kijeve, Volynėje. Pagaliau
 932 Text|               kalbos, ši kalba atmeta tuos posakius, o juos atstoja
 933 Text|           save dangaus pasiuntiniais, turinčiais nubausti kaltuosius. Sunkiau
 934 Text|           Azijos gelmių, jau nugalėję turtingas ir civilizuotas tautas;
 935 Text|               Padavime sakoma, kad po tvano, kada keletas žmonių stebuklingai
 936 Text|         Šiaurėje: Polocke, Novgorode, Tverėje, Tuloje, Kijeve, Volynėje.
 937 Text|          giliai įsišaknijusi ir tokia tyra, tik šioje gentyje.~   
 938 Text|          ISTORINIAI IR LITERATŪRINIAI TYRINĖJIMAI~(Lietuvių mitologija. Žvilgsnis
 939 Text|           Klaprothas ir Bohlenas savo tyrinėjimuose neginčijamai tą tiesą nustatė.
 940 Text|        mitologai, kurie ilgainiui ėmė tyrinėti slavų mitologiją. Tiktai
 941 Text|       pavyzdžiui, apie svitezietes ir undines, retsykiais pasakojimą nutraukia,
 942 Text|          pramotės kaulus, tai yra per uolas, pagimdė naują gentį, kuri
 943 Text|               Įsprausta tarp jūros ir upių Vyslos, Nemuno ir Dauguvos,
 944 Text|             Paukščių tako. Kai žmogus užgema, visada akiratyje pasirodo
 945 Text|             savo galybės, o ir toliau užima tą pačią erdvę. Prūsijoje
 946 Text|          šimtai tūkstančių gyventojų, užkariauja jau milžiniškus plotus,
 947 Text|            lietuviai galop netgi buvo užkariauti skandinavų, ir jų riterių
 948 Text|              paskum ūmai slavų kraštų užkariautoja ir įstatymdavė, tai Lenkijos
 949 Text|       aktyviai kištis į karus, krauju užliejusius slavų žemes. Kurį laiką
 950 Text|            nauja žvaigždė; ten parkos užmezga jo gyvenimo giją. Kada artėja
 951 Text|             idėjoms jie suteikė naują užmojį. Vien tik jie sugebėjo naujoviškos
 952 Text|            vaisių, ir toji kasta ūmai užsiliepsnojo troškimu išplėsti savus
 953 Text|        pradeda dinastiją ir istoriją. Užuot primetę savo tautybę, patys
 954 Text|           sukūrė hierarchinę sistemą, vadinamą kriviai, kuriems vadovavo
 955 Text|              mirtimi žmonių žvaigždės vadinamos krintančiomis žvaigždėmis,
 956 Text|              viduramžių kronikininkai vadino lietuvių popiežiais, tuo
 957 Text|                Kita kasta, karingoji, vadinosi Viti [Vyčiai - vert. pastaba],
 958 Text|             vadinamą kriviai, kuriems vadovavo Krivė-Krivaitis. Nuo brahminų
 959 Text|            Sunkiau apčiuopti lietuvių vadų mintį; neabejotina, jog
 960 Text|            kilmę ir gamtos slėpinius; Vaidevutis buria tautą, ją valdo ir
 961 Text|              šios tautos kilmę ir jos vaidmenį.~    Kai kurie etnografai
 962 Text|   viduramžiais turėjo subręsti, duoti vaisių, ir toji kasta ūmai užsiliepsnojo
 963 Text|             savo galybės ir karingumo vaizdinius.~    Tokia karingosios lietuvių
 964 Text|           buvo pajudinta antpuolių iš Vakarų, kryžiuočių riterių, arba
 965 Text|             įsteigė politinę partiją. Valdant Ivanui Rūsčiajam ji išnyko
 966 Text|           artėja mirties akimirksnis, valdanti lemtį parka liepia nutraukti
 967 Text|              gentis, įsiterpusi slavų valdose, susidedanti iš latvių,
 968 Text|          savotišką karalystę. Abu šie valdovai, ilgus amžius valdę, įžengė
 969 Text|               Ringoldas, kelių sričių valdovas, kuriam pakluso daugių daugiausia
 970 Text|         daugelio rusų kunigaikštysčių valdovė, ji saugo savo tradicijas
 971 Text|          Panašūs į vakariečių normanų valdovus, jie visur, kur tik apsistoja,
 972 Text|    respublikos, vienokios ar kitokios valdymo formos idėją? Lietuvių kalba
 973 Text|     išskirtinumo pojūčio, neturi savo valstybingumo, tokių jausmų netgi nepuoselėja;
 974 Text|                kuri prisiėmė lietuvių vardą. Jie mano esantys seniausia
 975 Text|              dėmesį, jog graikų parkų vardai yra grynai slaviški.) Vaikų
 976 Text|          žinoma Odino sūnų ir vikingų vardais. Iš jų kilo indogermanų
 977 Text|          prasideda nuo dviejų mitinių vardų: Brutenio ir Vaidevučio.
 978 Text|          mažesnės ir ne tokios gyvos, veido išraiška švelnesnė, labiau
 979 Text|            slavų žemes. Kurį laiką ji veikė, kad į Rusios ir Lenkijos
 980 Text|             Dziej tai dievybė, tapusi veikiančia ir apsireiškiančia pasaulyje
 981 Text|           gamtą, tačiau slavai žavisi veikiau išorinėmis jos apraiškomis.
 982 Text|      pavadinimus, paaiškinančius jųjų veiklą ir privalumus; tačiau tik
 983 Text|       nepaliovė kviesti savo protėvių vėles į prakilnias apeigas? Kaipgi
 984 Text|              kaip namie; kur tik įbes vėliavą, ten pradeda dinastiją ir
 985 Text|          aktualūs politiniai įvykiai. Vėlinių šventė - tai garsiausia
 986 Text|          liepia nutraukti darbą; tada verpiančioji parka stabteli, o trečioji -
 987 Text|           priklauso nuo jos moralinės vertės; tačiau tobuliausiai išsivysčiusi
 988 Text|          drauge su Glinskiu.~    Kita vertus, Jogailaičiai aiškiai apibrėžė
 989 Text|                                       VI. ISTORINIAI IR LITERATŪRINIAI
 990 Text|               yra susijusi su Lenkija vidiniais ryšiais, kažkokia didele
 991 Text|               ši tauta jau dusyk savo vidiniu gyvenimu šviesiai sublizgėjo
 992 Text|          kastos religiniai vaizdiniai viduramžiais turėjo subręsti, duoti vaisių,
 993 Text|          vardus. Antroji dalis perėjo Vidurio Europą ir ten įsikūrė, pasivadinusi
 994 Text|              sukilo prieš rusus? Štai vienas iš klausimų, rėpiančių didžiąją
 995 Text|             monarchijos, respublikos, vienokios ar kitokios valdymo formos
 996 Text|           dainų rinkiniuose nerasi nė vienos ne tik kad vulgarios, bet
 997 Text|               liaudies kastas suliejo vienovėn ir sukūrė labai rišlią visuomeninę
 998 Text|               į Baltijos pakrantes ne vienu atžvilgiu primena Bretaniją.
 999 Text|         Vyčiai - vert. pastaba], arba Vikingai. Šio pavadinimo kilmė nėra
1000 Text|           atšaka žinoma Odino sūnų ir vikingų vardais. Iš jų kilo indogermanų