Part

  1 Text|     sukeltos, slankioja po laukus ir viesulai, po tyrus kaukdami
  2 Text|       viesulai, po tyrus kaukdami ir dejuodami, smarkiai verpetus
  3 Text|      Kumštelėjo broliuką į pašonę ir, maldingai atsidusus, ėmė
  4 Text|         paskui.~    Persižegnojo, ir abu tylėjo valandą. Katriukė
  5 Text|         kažin ko drąsiau pasidarė ir, patylėjus valandėlę, Katriukė
  6 Text|           bent turės kame sijonus ir autus išsidžiovinti, ir
  7 Text|           ir autus išsidžiovinti, ir mudu prieš ugnelę pasišildysiva:
  8 Text|              pratarė broliukas. - Ir išsivirsiva ko nors. Visiems
  9 Text|          mešką, užsinėriau virvę, ir tai beveik trūkio negavau,
 10 Text|          Katriukė.~    - Nebijau, ir jai parvilkau tvorgalių
 11 Text|         ėmė blėsti; blėso, blėso, ir visai užgeso. Verdamos bulvės
 12 Text|            vargdienių ramintojas, ir juos mažučius nutildė. ~___________ ~   
 13 Text|         po pastoge, nebesibeldžia ir durų nebeklebena. Pro nuledintus
 14 Text|       Petriuko partemptą balžieną ir pas ugniavietę sumigusius
 15 Text|               Tylėk, gėdą turėki! ir bliausi čia, lyg mažas vaikas, -
 16 Text|            Apnakvino pas Grikštus ir visas nutikimas, kaip anąsyk,
 17 Text|      linksmą valandą.~    - Taigi ir dabar nėra ko bliauti, -
 18 Text|          dings neparėjusi? Praauš ir pareis, rasit, ir vėl ne
 19 Text|          Praauš ir pareis, rasit, ir vėl ne tuščiomis rankomis.
 20 Text|         noriu, - traukydama nosia ir kasydama supurentą galvą,
 21 Text|     katiliuko pusiaužales bulves, ir ėmė jas graužti, dūsaudamas.~    -
 22 Text|        Petriukas užsidegė lempelę ir prisiartino prie lovos:
 23 Text|           skarmalų kūgi, apspaudė ir tarė:~    - Na, dabar miegoki
 24 Text|     prisistatė kėdę prie lentynos ir ėmė ieškoti, ko, nė pats
 25 Text|          ko nors ieško sukrimsti. Ir pasisekė jam: kažin kaip
 26 Text|          pasisekė jam: kažin kaip ir is kur geroką duonos plutą
 27 Text|     Gražiai nupūtė nuo jos dulkes ir vėl ėmė ieškoti. Atrado
 28 Text|          nerado. Nušoko nuo kėdės ir, išsitraukęs dvejetą svogūniĮ
 29 Text|        supiaustęs dažė į druskinę ir valgė su pusiaužalėmis bulvėmis.~   
 30 Text|         daugiau nebėra, o, rasit, ir motulei niekas neduos: visaip
 31 Text|     išmirks, bus ubaginė: tik ėsk ir norėk.~    Supiaustė, vandeniu
 32 Text|      užpylė, cukrelio grūdą įmetė ir paragavo; vėl šaukštą pasiėmė
 33 Text|     paragavo; vėl šaukštą pasiėmė ir sriūbtelėjo; kišo dar trečią
 34 Text|          dar trečią sykį šaukštą, ir susilaikė. Pažiūrėjo vidų
 35 Text|       Išsitraukė šaukštą, aplaižė ir padėjo ant stalo; puodelį
 36 Text|         mediniu dangteliu uždengė ir, atsidusęs, užpūtė žiburį.
 37 Text|       nesakė, vien galvą lingavo, ir per jos susiraukusi veidą
 38 Text|   Nepabaigė. Jos balsas sudrebėjo ir, nusisukusi, išėjo.~   
 39 Text|           sodiečių; jų tarpe buvo ir Strypeikienė. Vaikai, vienas
 40 Text|            klausėsi žmonių kalbos ir viską į galvą dėjosi. Sužinojo
 41 Text|         motulė po ledu pasmukusi, ir jos žmonės iešką, bet atrasti
 42 Text|       taip pat viduj visus baldus ir indelius; o apžiūrėjus,
 43 Text|         neįtiksi, susiriša ryšeli ir sudiev!~    Apžiūrėję turtelį,
 44 Text|         Apžiūrėję turtelį, vienas ir kitas užsimanė vaikus "priglausti",
 45 Text|          giminybę išrado.~    Na, ir pakilo ginčai. Augintinis
 46 Text|         kuo nesiginčijo; jos akys ir protas darbavosi tylomis:
 47 Text|          sako kūma, - tarė vyrai, ir ėmė kepurių graibytis. -
 48 Text|           Turguj susieisim, o dar ir su savo bobomis reikia pasitarti.~   
 49 Text|          savo apgalvojau, - tarė, ir gerai pasikaišiusi, nubrido
 50 Text|           ėmė ji viską "glausti", ir apybrėkšmiais vaikai buvo
 51 Text|          pastoge. ~_________ ~    Ir prasidėjo mažučiams vargo
 52 Text| pasirūpino, kad vaikai neišdyktų, ir katram paskyrė darbą.~   
 53 Text|        bulves arba apvarčius vijo ir botagus.~    Ligu nuvargusiose
 54 Text|          pakulinę gūnią ant aslos ir taip, lopšio kilpos neišleisdama
 55 Text|        šluoti, skalbinius skalbti ir bulves skusti.~    Akyse
 56 Text|     priešingai, vargas sustiprino ir užgrūdė. Koliojamas, jis
 57 Text|         liesus, gyslotus kumsčius ir murmėjo sau:~    - Nebeilgai,
 58 Text|     kvatojo vaikai, tėvų giriami, ir naujus juokus galvojo.~    -
 59 Text|          Stapis, tur būt, skersai ir išilgai svietą perėjęs,
 60 Text|          Stapis buvo vyriausiasis ir vienturtis sūnus, užtat,
 61 Text|     visada buvo baltesnis viralas ir šiaip kąsnis pakišamas;
 62 Text|      pakišo; Petriukas išsitiesė, ir abu kibiru pasiliejo. Tėvų
 63 Text|     sužaibavo. Atsikėlė nuo žemės ir nesitikėjusiam Stapiui įsivėlė
 64 Text|       įsivėlė į čiuprą. Paduskino ir pargriovė į klaną.~    -
 65 Text|           neužkabinti! Žinok, kad ir aš ne kelmas! Bėda man buvo,
 66 Text|       kaip staiga durys atsidarė, ir Strypeikienė įpuolė. Žinoma,
 67 Text|       pasikėlė didelis triukšmas, ir Petriukas gavo uodegon,
 68 Text|      delto Stapiui, ką įdėjo, tai ir pasiliko.~    Stapis nuo
 69 Text|           nustojo pravardžiuotis, ir šiaip rimtesnis pasidarė.
 70 Text|          dovį; kaip jūs man, taip ir aš jums! Ar neprivarysiu
 71 Text|      padaro pasiutusi boba... Na, ir neikė vaikus, kaip tik įmanė;
 72 Text|           sveikatos? Atbuli, kaip ir motina buvo; nepastumami,
 73 Text|            nepriprašomi: tik ėsti ir drypsoti. Pasakysi žodį,
 74 Text|         visi žino, kad tenai buvo ir bus laumių skalbykla; kaip
 75 Text|    skalbykla; kaip tik subrėkšta, ir išgirsi tikš takš, tikš
 76 Text|              tik staiga pliaušku, ir išplūdo ant vandens laumė;
 77 Text|      laumė; tik capt už kultuvės, ir paniro. Aš bėgti, o tenai
 78 Text|       taku, pro laumių skalbyklą, ir užsimaniau kojas nusimazgoti.
 79 Text|          Vanduo šiltas, įsibridau ir pliaušku. Tik girdžiu: šlinkš,
 80 Text|   apmiriau; išsitraukiau rožančių ir ėmiau moti. O ji sako: "
 81 Text|        sako: "Nebijok, kaimynėle, ir kryžiumi nežegnok, nes aš
 82 Text|       pranyko: baltu rūku pavirto ir išsidraikė po maldynus.~    -
 83 Text|           aš viena ją mačiau, bet ir aš netikėjau, nemačiusi...~    -
 84 Text|         numirėliui galvą nukirsti ir kojų gale padėti, kad nepasiektų
 85 Text|           kad nepasiektų pasiimti ir užsidėti; nuo to laiko nebesišmėklioją...~    -
 86 Text|          Motinos dvasios neužmuši ir nenuraminsi: ligu vaikas
 87 Text|        ligu vaikas cypt, ji kiukt ir gyva. Motinos meilės ir
 88 Text|           ir gyva. Motinos meilės ir mirtis nenutildo!~    -
 89 Text|          šypsodama viešnia. - Juk ir ji sakė: lai skriaudėjai
 90 Text|           o kur bus buvę, žiūrėk, ir susilindę į maldynus, -
 91 Text|        Strypeikienė.~    - Rasit, ir jie matė?~    - Jeigu ir
 92 Text|          ir jie matė?~    - Jeigu ir matė, tai nesisakys matę.~    -
 93 Text|         Galva sukasi...~    - Bet ir man čia neilgu: užsišnekėjau;
 94 Text|        nebijo, turi bijoti velnių ir šmėklų. Uždaviau bobai pipirų.~    -
 95 Text|          boba griežia, taip šoka: ir šuniu loja, ir katinu bliauna.
 96 Text|         taip šoka: ir šuniu loja, ir katinu bliauna. Mat, į gyvenimą
 97 Text|          bliauna. Mat, į gyvenimą ir jis parėjęs; žemė jos.~    -
 98 Text|         išsitraukė bulvių krežulį ir sėdos skusti.~    - Nereikia
 99 Text|          mane? - sudejavo senelė, ir geltonas jos rukšlotas veidas
100 Text|     veidas sudrebėjo, raukydamos, ir keletas ašarų iš apgesusių
101 Text|                  Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, -
102 Text|           gavo baltus marškinius, ir taip aptaisytiems padėjo
103 Text|     padėjo ant mūro baltos duonos ir užbalintos putros naujame
104 Text|       dvejetą šaukštų sriūbtelėjo ir padėjo.~    - Kodel nery...
105 Text|     nenorėjo. Rasit, Strypeikienė ir matė, nes nuo kiek laiko
106 Text|          imdama nuo stalo lempelę ir eidama i užkrosnį. - Ar
107 Text|    kepenas! Pamesk šiaudų glėbį"? Ir tą dryžąją gūnią, nuobraukinę,
108 Text|        duoti. Ką gi aš padarysiu? Ir aš ne geriau guliu, nors
109 Text|      seselę. Prisilietė jos veido ir nustebo: taip jam pasirodė
110 Text|        jau!... Nuėjo! - sudejavo, ir ėmė verkti.~    - Kas? -
111 Text|       kurį pasaką sakė, tetutė... Ir nuėjo; nuėjo, o mane paliko!...~    -
112 Text|        šalta, - skundėsi mergelė, ir vėl ėmė snausti.~    Petriukas
113 Text|   nugiedojus, prieš aušrą, nutilo ir užmigo.~    Petriukas, išeidamas
114 Text|      vandens ieškoti. Gėrė, gėrė, ir vėl iš gelmės atsiduso.~   
115 Text|           Katriukė atsidarė langą ir klausėsi tų linksmų pavasario
116 Text|         Palengva užlipo ant lango ir nusileido žemyn.~    Dvasios
117 Text|           apsvaigino. Galva ūžia, ir tartum viskas sukasi...
118 Text|         dvejetas rankų išsitiesė, ir viršuj slaptingos gelmės
119 Text|         sušnabždėjo laibos maldos ir lelijos.~    - Motule! -
120 Text|        ištiesė savo liesas rankas ir puolė gelmėn...~    Susiūbavo
121 Text|           keletas ribulių nubėgo, ir vėl viskas kaip buvę: taip
122 Text|            atsisėdo ant slenksčio ir mąsto. Pakėlė akis aukštyn.
123 Text|         bėgti į balsą. Pabėgėjęs, ir vėl klausosi.~    - Petriuk! -
124 Text|      šniokščia, vėjo linguojamos, ir lazdos šakose liūdnai lakštingalos
125 Text|     palinkusį ant vandens gluosnį ir dūmoja... Pro šakų tarpą
126 Text|   žvaigždes, mėnulį.~    - Viskas ir tenai, vandeny, kaip čia, -
127 Text|         Katriukę, kaseles pina... ir angeliukas prie jų dviejų
128 Text|           sušuko Petriukas...~    Ir palinkęs gluosnis sugirgždėjo,
129 Text|          ribulių per upę perbėgo; ir vėl ramu, tylu. Pas upę
130 Text|         verkia palinkęs gluosnis, ir laibos maldos amžiną atilsį
131 Text|         kaip staiga audra pakilo, ir perkūnas trenkė į Strypeikų
132 Text|          pabėgėjo, sušuko baisiai ir parvirto nebegyva.~    Atgaivino
133 Text|      stovi su vaikais... stovi... ir žiūri į mane ... Gelbėkit!~   
134 Text|         išgąsčio nebylys pasidarė ir su tėvu sykiu ėjo per svietą
135 Text|       gaisrą užėjo jai kažin kas, ir užgeso ramiai.~ ~