Part

 1 Text|           Mat, vėlelėms mūsų malda, kaip mums skanus kąsnelis. Nabagės!~   
 2 Text|          pradaro viso labo krislas, kaip vištos galva; kruopų nėra,
 3 Text|          Nesirūpink! malkų pas mus, kaip dvare. Vakar, subrėškus,
 4 Text|                pašlemžiau balžieną, kaip mešką, užsinėriau virvę,
 5 Text|        Grikštus ir visas nutikimas, kaip anąsyk, ar atsimeni? Mes
 6 Text|      graužti, dūsaudamas.~    - Oi, kaip šalta, - sudejavo mergelė
 7 Text|              Ir pasisekė jam: kažin kaip ir is kur geroką duonos
 8 Text|      parietėjo žemyn keletas ašarų, kaip žirnių.~    - Kada išėjo
 9 Text|         viską prie savęs subraukti, kaip sako svietas: vis į gyvenimą,
10 Text|      dienelės; prasidėjo gyvenimas, kaip visų tų, kurie neturi kam
11 Text|        dubens jis tik vikras: ryja, kaip smakas pakulas. Darbelį
12 Text|       nesuskambėjo; pasidarė baugi, kaip laukinis žvėriukas: bėgo,
13 Text|        našlaičius; įgrisdavo jiems, kaip tik įmanė. Tai jiems bevalgant
14 Text|               Jau kito tokio vaiko, kaip mūsų Stapis, tur būt, skersai
15 Text|            ar šiaip per nibres, bus kaip medus varžomas! - iki ašarų
16 Text|        šlaistėsi per dieną. Atrodė, kaip gerai nupenėtas paršiukas:
17 Text|   pastatytas, toks paguldytas, arba kaip kiti sako: tasia skersio,
18 Text|     apžergęs, tebemurdė jį purvyne, kaip staiga durys atsidarė, ir
19 Text|        murmėjo, - dovis prieš dovį; kaip jūs man, taip ir aš jums!
20 Text|                Na, ir neikė vaikus, kaip tik įmanė; šluotos beveik
21 Text|             papuolė, o nuo keiksmo, kaip žmonės sako, žemė linko.~   
22 Text|              į stalą iš visų kampų, kaip gyvatės, sušliaužia. Tada
23 Text|           sveiki; visi našūs, ryja, kaip smakai pakulas. O tie aitvarai
24 Text|            neėda sveikatos? Atbuli, kaip ir motina buvo; nepastumami,
25 Text|            ir bus laumių skalbykla; kaip tik subrėkšta, ir išgirsi
26 Text|           tarė Strypeikienė. - Toki kaip pradeda maivytis, tai galo
27 Text|           kada nubrauks nuo kranto, kaip savo.~    - Oi, oi! - sudejavo
28 Text| Strypeikienė; bet kūmos nepalydėjo, kaip pridera svetį palydėti;
29 Text|       nudriskę, nuplyšę, pajuodavę, kaip žemė. Juozapienė pasakojo,
30 Text|           boba! Juozapienė pasakys, kaip bus dabar. Ar nebus permainos.~    -
31 Text|             Eikit, eikit! Jis pats, kaip boba griežia, taip šoka:
32 Text|           Buvo šeštadienio vakaras. Kaip visada, Petriukas su Katriuke
33 Text|          kiaules ganė.~    - Kažin, kaip tie vaikai guli? Pati nežiūrėjau,
34 Text|             sparneliais plasnojo... kaip tik tas, apie kurį pasaką
35 Text|      snausti.~    Petriukas klostė, kaip įmanė; ką tik turėjo, tai
36 Text|             kalbą girdėjo Katriukė; kaip gi jai būti linksmai...~   
37 Text|       ribulių nubėgo, ir vėl viskas kaip buvę: taip gražu pasaulyje,
38 Text|        žvaigždutės mirgčiojo.~    - Kaip ten šviesu! Tur būt, danguje,
39 Text|           Viskas ir tenai, vandeny, kaip čia, - mąsto...~    Vakarinis
40 Text|         nesukako nuo tų atsitikimų, kaip staiga audra pakilo, ir
41 Text|   išsišiepusią. Sako, buvusi juoda, kaip anglis.~    Prakilnusis