Part

 1 Text|      karališkas mirkalas! - patarė Petriukas, seiles rydamas.~    - Dar
 2 Text|   parvilkau tvorgalių gana, - tarė Petriukas, ritindamas rąstą aslon.~   
 3 Text|         lyg mažas vaikas, - ramino Petriukas.~    - Motulė nepareina! -
 4 Text|            ko bliauti, - kalbinėjo Petriukas. - Kur gi dings neparėjusi?
 5 Text|                Tai drėbkis, - tarė Petriukas, griebdamas iš katiliuko
 6 Text|           sudejavo mergelė lovoje. Petriukas užsidegė lempelę ir prisiartino
 7 Text|         jai butų šilta, - tarė sau Petriukas, imdamas nuo gembės motinos
 8 Text|    norėIpęs laužti, bet užsimąstė. Petriukas gerai žinojo, kad duonos
 9 Text|       Katriukė, risdamos iš lovos. Petriukas galvatrūkčiais nukrito nuo
10 Text|              Juk pareis? - kalbėjo Petriukas, pats save džiugindamas.~   
11 Text|       adata, atras, - raminos save Petriukas.~    Jų vaikų protas nesiekė
12 Text|          katram paskyrė darbą.~    Petriukas kapojo virbus, paskui sukapotus
13 Text|           duonelė dykai ėdama!~    Petriukas nieko nesakė; klebetas vėl
14 Text|    graudžios našlaičio ašaros.~    Petriukas bent nakties laiku galėjo
15 Text|          šeimininkę kibti nesiryžo Petriukas: žinojo, kad nepergalės;
16 Text|        grėbliakotį po kojų pakišo; Petriukas išsitiesė, ir abu kibiru
17 Text|           visus išmokysiu!~    Dar Petriukas, Stapio galvą apžergęs,
18 Text|     pasikėlė didelis triukšmas, ir Petriukas gavo uodegon, bet vis delto
19 Text|       dienos, tartum, pasiuto; nei Petriukas, nei Katriukė įtikti jai
20 Text|  šeštadienio vakaras. Kaip visada, Petriukas su Katriuke išsitraukė bulvių
21 Text|            žaliame dubenėlyje.~    Petriukas rijo, net ausys mazgės.
22 Text|            motule, pasigailėk!~    Petriukas, pabudęs, klausėsi. Baugu
23 Text|             Tylėk, tylėk! - ramino Petriukas.~    Staiga pabudo Katriukė,
24 Text|             Tylėk, tylėk! - ramino Petriukas. - Tu sergi, tau šilta.
25 Text|            ir vėl ėmė snausti.~    Petriukas klostė, kaip įmanė; ką tik
26 Text|       aušrą, nutilo ir užmigo.~    Petriukas, išeidamas galvijų ginti,
27 Text|            pasaulyje, saulė...~    Petriukas, vakarą nuo bandos parėjęs,
28 Text|           vėl niekas neatsakė.~    Petriukas apsiverkė graudžiai.~    -
29 Text|         tokia šviesa eina, - mąsto Petriukas. - Rasit, motulė su Katriuke
30 Text|     sudejavo Katriukės balsas.~    Petriukas pašoko, apsidairė, keletą
31 Text|     pasigirdo vėl nuo maldyno.~    Petriukas ėmė bėgti į balsą. Pabėgėjęs,
32 Text|    Katriuke!... kame esi? - sušuko Petriukas maldyne.~    Niekas neatsiliepia.
33 Text|       Niekas neatsiliepia. Klausos Petriukas; tik maldos šniokščia, vėjo
34 Text| lakštingalos čirvėja.~    Pasilipo Petriukas į palinkusį ant vandens
35 Text|               Pro šakų tarpą žiūri Petriukas į gelmę; mato žvaigždes,
36 Text|         upės, o tame rūke... žiūri Petriukas: mamytė sėdi, ant kelių
37 Text|          mus!~    - Einu! - sušuko Petriukas...~    Ir palinkęs gluosnis
38 Text|       sugirgždėjo, naštos netekęs: Petriukas nubėgo prie saviškių...~