Part

 1 Text|       Katriukė motulės pamokymą, kad tai - vėlės, vietos negavusios,
 2 Text|        asloj pametęs nelaikysiu, kad kiekvienas žioplys įėjęs
 3 Text|     vepki, netauzyk! Ar nežinai, kad sienos ausis turi? Rasit,
 4 Text|     priminus gardumynus, pajuto, kad jam viduriai silpsta.~    -
 5 Text|       neužsiklosčiusi.~    Nori, kad jai butų šilta, - tarė sau
 6 Text|          Petriukas gerai žinojo, kad duonos daugiau nebėra, o,
 7 Text|         apėmė juos baimė: jautė, kad prie jų artinasi kažin kas
 8 Text|           nebeišvengiama; jautė, kad su motule atsitiko kažin
 9 Text|    dėjosi. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi,
10 Text|     vienas, nei antras nepamanė, kad jau gyvos nebepamatys motulės;
11 Text|     nebepaglostys, nebepriglaus; kad jos jau nebėra, - nebėra
12 Text|           nebėra ant šio svieto; kad juodu vienu du pasilikusiu
13 Text|          ūkio!~    Ne dyvai tat, kad vyrų tarpe pakilo ginčai.
14 Text|        pirmos dienos pasirūpino, kad vaikai neišdyktų, ir katram
15 Text|      nesiryžo Petriukas: žinojo, kad nepergalės; bet vaikus pamokyti
16 Text|    svietą perėjęs, nerasi; toks, kad užaugs, tai ar prie vestuvių,
17 Text|        manęs neužkabinti! Žinok, kad ir aš ne kelmas! Bėda man
18 Text| paklusnumo!~    Kiekvienas žino, kad pats velnias to nepadarys,
19 Text|        pasmuko? Sakiau ne kartą. kad tenai neitų skalbtis. Iš
20 Text|          senų senovės visi žino, kad tenai buvo ir bus laumių
21 Text|   patylėjusi, tarė:~    - Šneka, kad jeigu taip imą maivytis,
22 Text|    nukirsti ir kojų gale padėti, kad nepasiektų pasiimti ir užsidėti;
23 Text|       žemė. Juozapienė pasakojo, kad vaikai pieno lašo nematą:
24 Text|        laukia kame?...~    - Na, kad gi pats Strypeika už seserį
25 Text|  nesakiau: lyg kiaulių kinis!... Kad man tuoj būtų pataisyta
26 Text|           Žinoma, ant ko krausi, kad ne ant manęs, - verkė senė. -
27 Text|         man nepakelti: aš kalta, kad vaikai badu stimpa. Aš kalta...
28 Text|       badu stimpa. Aš kalta... O kad norėjau pagalvėlį tą senąjį
29 Text|         motulės... Aš nebijau... Kad nepajustų kas... Jie pavydi…~   
30 Text|        Tikrai valandomis rodosi, kad kas jose verkia.~    Mergelės
31 Text|        šviesu! Tur būt, danguje, kad per tokį mažutį langelį
32 Text|              Tai vėl rodėsi jai, kad velniai ją vejąsis. Tada,