Part

 1 Text| beįsigriaunąs į vidų, - mąsto sau vaikai.~    Atsiminė Katriukė motulės
 2 Text|          murmėjo verdamos bulvės. Vaikai, sutūpę prieš ugnį, šildėsi.
 3 Text|     palinko ant kelių.~    Sumigo vaikai. Ugnelė, nebekurstoma, ėmė
 4 Text|        Šelsta, ūžia žiemos audra; vaikai nieko nebegirdi: meilus
 5 Text|          kada, gaidžiui pragydus, vaikai pabudo.~    Lauke tylu,
 6 Text|            nusisukusi, išėjo.~    Vaikai stovėjo valandą, tartum,
 7 Text|       tarpe buvo ir Strypeikienė. Vaikai, vienas į užkrosnį įsispraudęs,
 8 Text|            ne iš gyvenimo. Be to, vaikai toki prakutę, taip pat prie
 9 Text|           rūpinti, nei drapanų. O vaikai prakutę! patys tikrieji
10 Text|        glausti", ir apybrėkšmiais vaikai buvo jau po geraširdės globėjos
11 Text|     pirmos dienos pasirūpino, kad vaikai neišdyktų, ir katram paskyrė
12 Text|       skusti.~    Akyse ėmė nykti vaikai. Mergelė išblyško; didelės
13 Text|        nesitikėjo.~    Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo
14 Text|     prašmatną vaiką turį, kvatojo vaikai, tėvų giriami, ir naujus
15 Text|        tenai leisti...~    - Mano vaikai taip pat vis tenai lenda:
16 Text|          Juozapienė pasakojo, kad vaikai pieno lašo nematą: balintą
17 Text|     laukiate. Žiūrėk, kuo pavirto vaikai per tave!~    - Per mane,
18 Text|         mus, - atsiliepė iš kampo vaikai, - ji gera, labai gera!~    -
19 Text|    Susirado bičiuliai!~    Tačiau vaikai gavo baltus marškinius,
20 Text|       ganė.~    - Kažin, kaip tie vaikai guli? Pati nežiūrėjau, tai
21 Text|          nepakelti: aš kalta, kad vaikai badu stimpa. Aš kalta...
22 Text|        nebeliko kam ganyti. Pačių vaikai iki pusdienio miegojo; mažąjį