Part

 1 Text|              dejavimai, kas pasakys, bet mažučiams kažin ko drąsiau
 2 Text|            lašas.~    -Tai virkivos! Bet ką? Su virimu nėr ko įsišokti:
 3 Text|         plutą, buvo norėIpęs laužti, bet užsimąstė. Petriukas gerai
 4 Text| galvatrūkčiais nukrito nuo krosnies; bet vaikų džiaugsmas neilgai
 5 Text|      pasmukusi, ir jos žmonės iešką, bet atrasti negalį.~    - Ne
 6 Text|                Atras, - kartojo sau, bet nei vienas, nei antras nepamanė,
 7 Text|              žinojo, kad nepergalės; bet vaikus pamokyti jau keletą
 8 Text|              Petriukas gavo uodegon, bet vis delto Stapiui, ką įdėjo,
 9 Text|              jos nieko pikta nedaro; bet dabar toj skalbykloj tikrai
10 Text|               Ne aš viena ją mačiau, bet ir aš netikėjau, nemačiusi...~    -
11 Text|                Galva sukasi...~    - Bet ir man čia neilgu: užsišnekėjau;
12 Text|                 atsakė Strypeikienė; bet kūmos nepalydėjo, kaip pridera
13 Text|             parėjęs; žemė jos.~    - Bet vis dirba! Kame teisybė?~    -
14 Text|           nusimanyti juos aprūpinti; bet jūs visi manęs laukiate.
15 Text|                 suriko Strypeikienė; bet tuoj nuščiuvo, kažin ką
16 Text|         atėjus, Katriukė ėmė kaipti; bet iki šiol niekas tai nematė,
17 Text|              tai ant sesers suklojo; bet ji nepaliovė klajoti. Gaidžiams
18 Text|             linksmų pavasario balsų. Bet jos nepralinksmino tie balsai;
19 Text|                Atsistojo ant kranto, bet... motulės nėra! Tyliai,
20 Text|          žmonės šnibždėjosi tylomis, bet niekas net daiktų nešti
21 Text|                 Atgaivino ją žmonės, bet ji nieko nebesuprato; bailiai