Part

 1 Text|    negavusios, šiokiais vakarais taip žmonėms prisimenančios,
 2 Text|      pusiaužalėmis bulvėmis.~    Taip apsižvalgęs, pasiėmė duonos
 3 Text|          avį su dviem jėriukais, taip pat viduj visus baldus ir
 4 Text|         to, vaikai toki prakutę, taip pat prie ūkio neniekinami.
 5 Text|      pakulinę gūnią ant aslos ir taip, lopšio kilpos neišleisdama
 6 Text|        prieš dovį; kaip jūs man, taip ir aš jums! Ar neprivarysiu
 7 Text|     žmonės sako, žemė linko.~    Taip jai vieną sykį bešaukiant,
 8 Text|     įėjus paklausė:~    - Ko čia taip širdijies, kūma? Bijok Pono
 9 Text|                 Šneka, kad jeigu taip imą maivytis, reikia numirėliui
10 Text|      leisti...~    - Mano vaikai taip pat vis tenai lenda: ten
11 Text|         pats, kaip boba griežia, taip šoka: ir šuniu loja, ir
12 Text|       gavo baltus marškinius, ir taip aptaisytiems padėjo ant
13 Text| Prisilietė jos veido ir nustebo: taip jam pasirodė karštas.~    -
14 Text|       balta, graži... Angeliukas taip pat buvo... aukso sparneliais
15 Text|       čirškėjo žvirbliai.. Lauke taip gražu, taip linksma, tik
16 Text|    žvirbliai.. Lauke taip gražu, taip linksma, tik našlaitės širdyje
17 Text|          Eisiu. Bėdina motulė... Taip meiliai mane šiąnakt nubučiavo,
18 Text|         ir vėl viskas kaip buvę: taip gražu pasaulyje, saulė...~   
19 Text|       joms danguje!... O, rasit, taip kur nuėjo Katriukė ... O,
20 Text|        žado.~    Dvejetą mėnesių taip žuvusi, Strypeikienė nebeatsigavo