Part

 1 Text|          mažučiai, pamėlynavusias nuo šalčio lūpas prie stiklų
 2 Text|       nešina. Atmeni?~    Mergelė nuo ašarų drebančiu balsu susijuokė,
 3 Text|       tarė sau Petriukas, imdamas nuo gembės motinos sijonus. -
 4 Text|      plutą atrado. Gražiai nupūtė nuo jos dulkes ir vėl ėmė ieškoti.
 5 Text|      daugiau nieko nerado. Nušoko nuo kėdės ir, išsitraukęs dvejetą
 6 Text|  Petriukas galvatrūkčiais nukrito nuo krosnies; bet vaikų džiaugsmas
 7 Text| nesitikėjo.~    Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius;
 8 Text|        troboj sužaibavo. Atsikėlė nuo žemės ir nesitikėjusiam
 9 Text|           ir pasiliko.~    Stapis nuo to laiko nebeužkabino Petriuko,
10 Text|      pasidarė. Užtat Strypeikienė nuo šios dienos, tartum, pasiuto;
11 Text|          talžė ja, kur papuolė, o nuo keiksmo, kaip žmonės sako,
12 Text|  nepasiektų pasiimti ir užsidėti; nuo to laiko nebesišmėklioją...~    -
13 Text|   apdumtos. Matysi, kada nubrauks nuo kranto, kaip savo.~    -
14 Text|         Strypeikienė ir matė, nes nuo kiek laiko prie vaiko jos
15 Text|         tarė Strypeikienė, imdama nuo stalo lempelę ir eidama
16 Text|          žuvelė vandenyj; mergelė nuo kiekvieno balso sudreba,
17 Text|        lelijų žiedai, ant vandens nuo krašto keletas ribulių nubėgo,
18 Text|                 Petriukas, vakarą nuo bandos parėjęs, nemažai
19 Text|          Petriuk! - pasigirdo vėl nuo maldyno.~    Petriukas ėmė
20 Text|                     Metų nesukako nuo tų atsitikimų, kaip staiga