Part

 1 Text|          atrado. Gražiai nupūtė nuo jos dulkes ir vėl ėmė ieškoti.
 2 Text|            tartum, kokios žinios iš jos laukdami.~    Senutė nieko
 3 Text|          vien galvą lingavo, ir per jos susiraukusi veidą parietėjo
 4 Text|             vargu...~    Nepabaigė. Jos balsas sudrebėjo ir, nusisukusi,
 5 Text|        motulė po ledu pasmukusi, ir jos žmonės iešką, bet atrasti
 6 Text|    nebepaglostys, nebepriglaus; kad jos jau nebėra, - nebėra ant
 7 Text| Strypeikienė nė su kuo nesiginčijo; jos akys ir protas darbavosi
 8 Text|           išblyško; didelės mėlynos jos akys, tartum, geste užgeso;
 9 Text|           liūdnai žiurėjo į žmones. Jos lūpos niekad nepragarsėjo
10 Text|   Katalikiškas pasveikinimas užmirė jos lupose; vien įėjus paklausė:~    -
11 Text|          tai niekai; neužkabink jų, jos nieko pikta nedaro; bet
12 Text|          per kadugynus. Čia, matyt, jos laukė dar dvi sodietės.~    -
13 Text|              prisidailino tuoj prie jos Strypeikienė. Boba jauna,
14 Text|       gyvenimą ir jis parėjęs; žemė jos.~    - Bet vis dirba! Kame
15 Text|        sudejavo senelė, ir geltonas jos rukšlotas veidas sudrebėjo,
16 Text|           nuo kiek laiko prie vaiko jos nebevarė. Katriukė kiaules
17 Text|          budinti seselę. Prisilietė jos veido ir nustebo: taip jam
18 Text|        linksmų pavasario balsų. Bet jos nepralinksmino tie balsai;
19 Text|          nepralinksmino tie balsai; jos žydrios akys ašaromis paspringo...~   
20 Text|      šiąnakt nubučiavo, nuglostė... Jos bijo motulės... Aš nebijau...