Part

 1 Text|      prašneko:~    - Matai, Petriuk, jau nebedejuoja! Pasiklausyk
 2 Text|          ausis turi? Rasit, Rimkienė jau besiklauso, - perspėjo Katriukė.~    -
 3 Text|           nutildė. ~___________ ~    Jau buvo pusiaunaktis, kada,
 4 Text|                              Aukštai jau buvo saulutė pakilusi, kai
 5 Text|             nei antras nepamanė, kad jau gyvos nebepamatys motulės;
 6 Text|          nebepamatys motulės; kai ji jau nebeprakalbins jų; nebepaglostys,
 7 Text| nebepaglostys, nebepriglaus; kad jos jau nebėra, - nebėra ant šio
 8 Text|            apybrėkšmiais vaikai buvo jau po geraširdės globėjos pastoge. ~_________ ~   
 9 Text|           tuoj šaukė:~    - Apsnūdai jau, tinginių pasamone! Prie
10 Text|             užgrūdė. Koliojamas, jis jau nebeverkė; sugniauždavo
11 Text|      nepergalės; bet vaikus pamokyti jau keletą sykių buvo pašokęs
12 Text|         naujus juokus galvojo.~    - Jau kito tokio vaiko, kaip mūsų
13 Text|      gražesnės...~    - Na, na, mat, jau akys apdumtos. Matysi, kada
14 Text|     pagalvius parsinešiau.~    Vėlus jau buvo laikas, kada pas Strypeikus
15 Text|              ant gulto.~    - Nebėra jau!... Nuėjo! - sudejavo, ir