Part

1001 Text|                 Gelbėkit!~    Tai vėl rodėsi jai, kad velniai ją vejąsis.
1002 Text|          šniokščia. Tikrai valandomis rodosi, kad kas jose verkia.~   
1003 Text|             Aš apmiriau; išsitraukiau rožančių ir ėmiau moti. O ji sako: "
1004 Text|                mąsto...~    Vakarinis rūkas nugulė ant upės, o tame
1005 Text|               nugulė ant upės, o tame rūke... žiūri Petriukas: mamytė
1006 Text|             pasakiusi, pranyko: baltu rūku pavirto ir išsidraikė po
1007 Text|               senelė, ir geltonas jos rukšlotas veidas sudrebėjo, raukydamos,
1008 Text|           niekam nepasiguos; nei alga rūpi mokėti, nei valgio rūpinti,
1009 Text|               rūpi mokėti, nei valgio rūpinti, nei drapanų. O vaikai prakutę!
1010 Text|        įmigusią.~    Buvo sekmadienio rytas. Šeimininkai į bažnyčią.
1011 Text|              kertes priverkėme, o čia ryto metą, praaušus, tik mamytė
1012 Text|             visaip būna, - tegu lieka rytojui! - Susipiaustysiu, vandeniu
1013 Text|         nešioti, žadinti, dainuoti, o rytui išaušus, plauti skaras,
1014 Text|               kiek neįtiksi, susiriša ryšeli ir sudiev!~    Apžiūrėję
1015 Text|             mamytė kyšt beįeinanti su ryšeliu, karštais vėdarais nešina.
1016 Text|             drebulys ima.~    - Gerai sakai! - pratarė broliukas. -
1017 Text|             atbulumą po ledu pasmuko? Sakiau ne kartą. kad tenai neitų
1018 Text|               šakų palinko, šypso per sapną...~    - Petriuk, man ilgu
1019 Text|               nieko nebegirdi: meilus sapnas, vargdienių ramintojas,
1020 Text|           kruopų nėra, miltų dvejetas saujų...~    - Virkivos bulvių!
1021 Text|           buvę: taip gražu pasaulyje, saulė...~    Petriukas, vakarą
1022 Text|              atsiduso.~    Buvo graži saulėta diena. Lange linksmai zirzėjo
1023 Text|                      Aukštai jau buvo saulutė pakilusi, kai įmigusius
1024 Text|         kultuvėmis... Man pačiai, tik saulužė ėmė leistis, maniau pabaigsiu
1025 Text|         baisenybių nesulaukė: dvejetą savaičių prieš gaisrą užėjo jai kažin
1026 Text|             meilu buvo tai viską prie savęs subraukti, kaip sako svietas:
1027 Text|        netekęs: Petriukas nubėgo prie saviškių...~    Valandėlę lingavo
1028 Text|           paklausti.~    Strypeikienė sėdėjo valandą užsimąsčiusi, rūsčiai
1029 Text|               žiūri Petriukas: mamytė sėdi, ant kelių tūri Katriukę,
1030 Text|          išsitraukė bulvių krežulį ir sėdos skusti.~    - Nereikia šį
1031 Text|           stipriai įmigusią.~    Buvo sekmadienio rytas. Šeimininkai į bažnyčią.
1032 Text|              kad norėjau pagalvėlį tą senąjį duoti, ar nepasakei, broliene: - "
1033 Text|        Nusiminė abudu, vien žiūrėjo į senikės akis, tartum, kokios žinios
1034 Text|               neitų skalbtis. Iš senų senovės visi žino, kad tenai buvo
1035 Text|              tenai neitų skalbtis. Iš senų senovės visi žino, kad tenai
1036 Text|                ramino Petriukas. - Tu sergi, tau šilta. Oje, kokia galvelė
1037 Text|              ko pasidarė: ėmė budinti seselę. Prisilietė jos veido ir
1038 Text|              kad gi pats Strypeika už seserį neužstoja, - pasistebėjo
1039 Text|                ką tik turėjo, tai ant sesers suklojo; bet ji nepaliovė
1040 Text|                 Ogi paties Strypeikos sesuo: vyrui mirus, prisidailino
1041 Text|              pajuto, kad jam viduriai silpsta.~    - Katriuke, juk mudu
1042 Text|               išvadino pas Strypeikus skalbinių skalbti... Mat, apnakvino...
1043 Text|           plauti skaras, aslą šluoti, skalbinius skalbti ir bulves skusti.~   
1044 Text|           pikta nedaro; bet dabar toj skalbykloj tikrai yra baisu... Ui!
1045 Text|        vėlelėms mūsų malda, kaip mums skanus kąsnelis. Nabagės!~    Ar
1046 Text|               o rytui išaušus, plauti skaras, aslą šluoti, skalbinius
1047 Text|              Sudėjo ant mergelės visą skarmalų kūgi, apspaudė ir tarė:~    -
1048 Text|            kaip mūsų Stapis, tur būt, skersai ir išilgai svietą perėjęs,
1049 Text|            arba kaip kiti sako: tasia skersio, tasia ilgio.~    Vieną
1050 Text|                apsisukau apie Bernoto skiedryną: visi, mat, buvo išvažiavę, -
1051 Text|              šlinkš, kažin kas maldus sklaido. Pakeliu galvą, Štai per
1052 Text|     Išmanysite, velniūkščiai, cibulės skonį, - murmėjo, - dovis prieš
1053 Text|        viešnia. - Juk ir ji sakė: lai skriaudėjai biją. O tamstos tai nei
1054 Text|               Petreli, labai šalta, - skundėsi mergelė, ir vėl ėmė snausti.~   
1055 Text|             nešiojo vandenį; vakarais skuto bulves arba apvarčius vijo
1056 Text|         sniego vilnys, vėjo sukeltos, slankioja po laukus ir viesulai, po
1057 Text|            rankų išsitiesė, ir viršuj slaptingos gelmės matė mergelė savo
1058 Text|              nuledintus langų stiklus slenka iš dangaus aukštybių balzgana
1059 Text|              Išėjo oran, atsisėdo ant slenksčio ir mąsto. Pakėlė akis aukštyn.
1060 Text|             pabudo, sunkiai atsiduso; slopino ją. Pasikėlė vandens ieškoti.
1061 Text|             lūpos niekad nepragarsėjo smagiu, nevaržomu vaiko juoku,
1062 Text|                visi našūs, ryja, kaip smakai pakulas. O tie aitvarai
1063 Text|            jis tik vikras: ryja, kaip smakas pakulas. Darbelį kokį ligu
1064 Text|          tyrus kaukdami ir dejuodami, smarkiai verpetus suka.~    Visai
1065 Text|         kilpos neišleisdama iš rankų, snaudė. Dažnai tekdavo vaiką nešioti,
1066 Text|          skundėsi mergelė, ir vėl ėmė snausti.~    Petriukas klostė, kaip
1067 Text|                nesimato motulės! Vien sniego vilnys, vėjo sukeltos, slankioja
1068 Text|               atėjo į trobelę keletas sodiečių; jų tarpe buvo ir Strypeikienė.
1069 Text|              matyt, jos laukė dar dvi sodietės.~    - Na, ką? - paklausė
1070 Text|        pliupėti. Vėjas, per neužkištą speltę įsisukęs, gainioja pelenus
1071 Text|           gerai pasikaišiusi, nubrido stačiai per lauką namo.~    Neilgai
1072 Text|                 nieko nėra. Žiūrėk, į stalą iš visų kampų, kaip gyvatės,
1073 Text|         išmokysiu!~    Dar Petriukas, Stapio galvą apžergęs, tebemurdė
1074 Text|            tai vėl į langelį barškina staugdamas. Kamine kažin kas vaitoja.~    -
1075 Text|               ugniavietės; kamine vėl staugia, dejuoja, verkia...~   
1076 Text|           temstančią tolumą permatyti stengiasi.~    Takelis tuščias, nesimato
1077 Text|  pamėlynavusias nuo šalčio lūpas prie stiklų prirėmę, pučia, apšaluones
1078 Text|     nebeklebena. Pro nuledintus langų stiklus slenka iš dangaus aukštybių
1079 Text|             aš kalta, kad vaikai badu stimpa. Aš kalta... O kad norėjau
1080 Text|              galvijų ginti, paliko ją stipriai įmigusią.~    Buvo sekmadienio
1081 Text|               šlaistosi, baldosi: tai stogą laužo, tai duris klebena,
1082 Text|           tylomis: galvojo sau viena, stovėdama tarpduryje.~    - Diena
1083 Text|         nusisukusi, išėjo.~    Vaikai stovėjo valandą, tartum, į žemę
1084 Text|                       Na, kad gi pats Strypeika už seserį neužstoja, - pasistebėjo
1085 Text|             kuo puikiausiai, - atsakė Strypeikienės viešnia. - Toki, kurie Dievo
1086 Text|             draugės.~    - Ogi paties Strypeikos sesuo: vyrui mirus, prisidailino
1087 Text|          pakilo, ir perkūnas trenkė į Strypeikų trobą. Keistas dalykas:
1088 Text|               prakutę! patys tikrieji stumtuvai prie ūkio!~    Ne dyvai
1089 Text|             buvo tai viską prie savęs subraukti, kaip sako svietas: vis
1090 Text|                  tai kiekvienas žino: subraukus, niekur neišbėgs, niekam
1091 Text|            laumių skalbykla; kaip tik subrėkšta, ir išgirsi tikš takš, tikš
1092 Text|               mus, kaip dvare. Vakar, subrėškus, apsisukau apie Bernoto
1093 Text|               mažuoju vaiku liepsnose sudegė.~    Senelė Juozapienė tų
1094 Text|           matysi, ar bebus šalta!~    Sudėjo ant mergelės visą skarmalų
1095 Text|          neįtiksi, susiriša ryšeli ir sudiev!~    Apžiūrėję turtelį,
1096 Text|           mergelė nuo kiekvieno balso sudreba, stovi, laukia...~    -
1097 Text|                  Ir palinkęs gluosnis sugirgždėjo, naštos netekęs: Petriukas
1098 Text|        Koliojamas, jis jau nebeverkė; sugniauždavo savo juodus, liesus, gyslotus
1099 Text|          dejuodami, smarkiai verpetus suka.~    Visai sutemo. Vaikams
1100 Text|       Petriukas kapojo virbus, paskui sukapotus vilko vidun; nešiojo vandenį;
1101 Text|              Vien sniego vilnys, vėjo sukeltos, slankioja po laukus ir
1102 Text|            tik turėjo, tai ant sesers suklojo; bet ji nepaliovė klajoti.
1103 Text|            nežinojo: ot ko nors ieško sukrimsti. Ir pasisekė jam: kažin
1104 Text|       pagaliau palinko ant kelių.~    Sumigo vaikai. Ugnelė, nebekurstoma,
1105 Text|            balžieną ir pas ugniavietę sumigusius vaikus.~    - Petriuk! kame
1106 Text|              troboje. Mergelė pabudo, sunkiai atsiduso; slopino ją. Pasikėlė
1107 Text|            vyriausiasis ir vienturtis sūnus, užtat, ko nepadarė, tai
1108 Text|        ubaginė: tik ėsk ir norėk.~    Supiaustė, vandeniu užpylė, cukrelio
1109 Text|           sienos, ėmė juos piaustyti; supiaustęs dažė į druskinę ir valgė
1110 Text|                      Virkivos bulvių! Supiaustysi keletą svogūnų, užpilsi
1111 Text|          verkia.~    Mergelės širdelė suplasnojo greičiau:~    - Tai bėdina
1112 Text|          traukydama nosia ir kasydama supurentą galvą, verksmingai atsakė
1113 Text|               šilima apsvaigino juos; supurusios galvelės lenkėsi, lenkėsi,
1114 Text|               motule! - dejuoja, - ar supykai? Tai aš, Katriukė, motule!...~   
1115 Text|       velniūkšti! kas tave klausia! - suriko Strypeikienė; bet tuoj nuščiuvo,
1116 Text|           kepurių graibytis. - Turguj susieisim, o dar ir su savo bobomis
1117 Text|             nuo ašarų drebančiu balsu susijuokė, atsiminusi tą linksmą valandą.~    -
1118 Text|              prašneko.~    - Petriuk, susikurkiva ugnelę! Motulė parėjus bent
1119 Text|               trečią sykį šaukštą, ir susilaikė. Pažiūrėjo vidų puodelio.~    -
1120 Text|              kur bus buvę, žiūrėk, ir susilindę į maldynus, - guodėsi Strypeikienė.~    -
1121 Text|           įtikėjo meiliais žodeliais; susinešė viską: turėjo keletą karvių,
1122 Text|                 tegu lieka rytojui! - Susipiaustysiu, vandeniu užpilsiu, išmirks,
1123 Text|             dabar mane šiurpis ima, - susipurtino kaimynė.~    - Na, kas nutiko? -
1124 Text|               rūsčiai Strypeikienė. - Susirado bičiuliai!~    Tačiau vaikai
1125 Text|             kiaules išginė: Katriukei susirgus, nebeliko kam ganyti. Pačių
1126 Text|      prisiartino prie lovos: mergelė, susirietusi į kamuolėlį, gulėjo visai
1127 Text|         kuriam truputį kiek neįtiksi, susiriša ryšeli ir sudiev!~    Apžiūrėję
1128 Text|               bandos parėjęs, nemažai susirūpino, radęs tuščią gultą. Nuieškojo
1129 Text|                bėgo per laukus, galvą susispaudus, kol neparvirsdavo be žado.~   
1130 Text|         rankas ir puolė gelmėn...~    Susiūbavo laibos maldos, prasiskleidė
1131 Text|        suvalgykiva keletą, kol motulė susivoks!~    - Nenoriu nieko, man
1132 Text|          Petriuką, priešingai, vargas sustiprino ir užgrūdė. Koliojamas,
1133 Text|             Ligu nuvargusiose rankose sustojo urzdėti klebetas, šeimininkė
1134 Text|              verpetus suka.~    Visai sutemo. Vaikams nebejauku, žiburio
1135 Text|              verdamos bulvės. Vaikai, sutūpę prieš ugnį, šildėsi. Meili
1136 Text|               juk mudu bulves virėva; suvalgykiva keletą, kol motulė susivoks!~    -
1137 Text|             visų kampų, kaip gyvatės, sušliaužia. Tada visi sveiki; visi
1138 Text|           dukrele, eik šen, mažute! - sušnabždėjo laibos maldos ir lelijos.~    -
1139 Text|              prašvito, tartum, troboj sužaibavo. Atsikėlė nuo žemės ir nesitikėjusiam
1140 Text|           kūma!~    - Sudie, keliauki sveika, - atsakė Strypeikienė;
1141 Text|        gyvatės, sušliaužia. Tada visi sveiki; visi našūs, ryja, kaip
1142 Text|              nepalydėjo, kaip pridera svetį palydėti; pasiliko, rūpestingai
1143 Text|      pasilikusiu ant šio svieto, tarp svetimų žmonių...~    Žmonės tuo
1144 Text|            savęs subraukti, kaip sako svietas: vis į gyvenimą, ne iš gyvenimo.
1145 Text|               ir, išsitraukęs dvejetą svogūniĮ iš virtinės, kybančios ant
1146 Text|            bulvių! Supiaustysi keletą svogūnų, užpilsi batvinių rasalu,
1147 Text|               Susirado bičiuliai!~    Tačiau vaikai gavo baltus marškinius,
1148 Text|             tą linksmą valandą.~    - Taigi ir dabar nėra ko bliauti, -
1149 Text|           apšalusio langelio, žiūri į taką, ar neužjuoduos motulė grįždama.~   
1150 Text|              permatyti stengiasi.~    Takelis tuščias, nesimato motulės!
1151 Text|            Kaimynė, išėjusi, pasisuko takeliui per kadugynus. Čia, matyt,
1152 Text|              einu apibrėškus namo tuo taku, pro laumių skalbyklą, ir
1153 Text|   neišleisdavo iš rankos, apsisukdama talžė ja, kur papuolė, o nuo keiksmo,
1154 Text|              rūkas nugulė ant upės, o tame rūke... žiūri Petriukas:
1155 Text|                   Brėško. Kas valanda tamsiau darėsi. Dvejetas mažučių
1156 Text|        parietėjo žemyn.~    - Nebark, tamsta, tetutės už mus, - atsiliepė
1157 Text|               lai skriaudėjai biją. O tamstos tai nei šildo, nei šaldo.~    -
1158 Text|               vyrus, šypsodama:~    - Tarkitės besveiki! by tik aš savo
1159 Text|           pasilikusiu ant šio svieto, tarp svetimų žmonių...~    Žmonės
1160 Text|         gluosnį ir dūmoja... Pro šakų tarpą žiūri Petriukas į gelmę;
1161 Text|          galvojo sau viena, stovėdama tarpduryje.~    - Diena su galu! -
1162 Text|                      Staiga iš lelijų tarpo dvejetas rankų išsitiesė,
1163 Text|      sparneliais plasnojo... kaip tik tas, apie kurį pasaką sakė,
1164 Text|               prie ūkio!~    Ne dyvai tat, kad vyrų tarpe pakilo ginčai.
1165 Text|                  Petriuk, man ilgu be tavęs! eik šen pas mus!~    -
1166 Text|                Stapio galvą apžergęs, tebemurdė jį purvyne, kaip staiga
1167 Text|         niekas neduos: visaip būna, - tegu lieka rytojui! - Susipiaustysiu,
1168 Text|                   Bet vis dirba! Kame teisybė?~    - Kas dabar žiūri teisybės! ~___________ ~   
1169 Text|        teisybė?~    - Kas dabar žiūri teisybės! ~___________ ~    Tuo tarpu
1170 Text|              iš rankų, snaudė. Dažnai tekdavo vaiką nešioti, žadinti,
1171 Text|               tirpina, kaskart labiau temstančią tolumą permatyti stengiasi.~   
1172 Text|              paskui toliau savo kalbą tęsė.~    - Ne aš viena ją mačiau,
1173 Text|                apie kurį pasaką sakė, tetutė... Ir nuėjo; nuėjo, o mane
1174 Text|          žemyn.~    - Nebark, tamsta, tetutės už mus, - atsiliepė iš kampo
1175 Text|              vaikų džiaugsmas neilgai tetvėrė, nes juodu pamatė kaimynę
1176 Text|              tingi kelti!~    Kvatojo tėvai, toki prašmatną vaiką turį,
1177 Text|              miego šokosi, tai rankas tiesė, verksmingai guosdamos:~    -
1178 Text|               O vaikai prakutę! patys tikrieji stumtuvai prie ūkio!~   
1179 Text|              nebedejuoja! Pasiklausyk tiktai. Mat, vėlelėms mūsų malda,
1180 Text|                gaišena, kojų, žiūrėk, tingi kelti!~    Kvatojo tėvai,
1181 Text|            šaukė:~    - Apsnūdai jau, tinginių pasamone! Prie dubens jis
1182 Text|            prirėmę, pučia, apšaluones tirpina, kaskart labiau temstančią
1183 Text|               pikta nedaro; bet dabar toj skalbykloj tikrai yra baisu...
1184 Text|               galvojo.~    - Jau kito tokio vaiko, kaip mūsų Stapis,
1185 Text|             kaskart labiau temstančią tolumą permatyti stengiasi.~   
1186 Text|              dovanok joms, Viešpatie! toms visoms nelaimingosioms,
1187 Text|               niekas neišdrįso gesyti tos ugnies; žmonės šnibždėjosi
1188 Text|        Neilgai trukus, linksma ugnelė tratėjo ugniavietėje, kibirkščiodama,
1189 Text|             man šalta; miego noriu, - traukydama nosia ir kasydama supurentą
1190 Text|              ir sriūbtelėjo; kišo dar trečią sykį šaukštą, ir susilaikė.
1191 Text|             audra pakilo, ir perkūnas trenkė į Strypeikų trobą. Keistas
1192 Text|              Žinoma, pasikėlė didelis triukšmas, ir Petriukas gavo uodegon,
1193 Text|           perkūnas trenkė į Strypeikų trobą. Keistas dalykas: niekas
1194 Text|           dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis; vienas valdė pusbernis,
1195 Text|        pasiėmė. ~* * * ~    Tylu buvo troboje. Mergelė pabudo, sunkiai
1196 Text|       užsinėriau virvę, ir tai beveik trūkio negavau, kol atvilkau...~    -
1197 Text|          nusileido žemyn.~    Dvasios trūksta; pavasario oras apsvaigino.
1198 Text|             motulė? - paklausė vaikus trumpai.~    - Vakar auštant išvadino
1199 Text|            vis ne samdininkas, kuriam truputį kiek neįtiksi, susiriša
1200 Text|                   Meldžiamoji, kas gi tuos vaikus žudo? - rūsčiai murmtelėjo
1201 Text|     įsispraudęs, antras už lovos galo tupėdamas, klausėsi žmonių kalbos
1202 Text|           Katriukė.~    - Tylėk, gėdą turėki! ir bliausi čia, lyg mažas
1203 Text|           ugnelę! Motulė parėjus bent turės kame sijonus ir autus išsidžiovinti,
1204 Text|              ėmė kepurių graibytis. - Turguj susieisim, o dar ir su savo
1205 Text|            žolinės išvirsiu. Cukrelio turiva; rasit, motulė duonelės
1206 Text|      apžiūrėjus, nors ten nekoki buvo turtai, kiekvienam meilu buvo tai
1207 Text|             nemažai susirūpino, radęs tuščią gultą. Nuieškojo visus pašalius;
1208 Text|      permatyti stengiasi.~    Takelis tuščias, nesimato motulės! Vien
1209 Text|              pareis, rasit, ir vėl ne tuščiomis rankomis. Žmonėse dabar
1210 Text|             Nebijau, ir jai parvilkau tvorgalių gana, - tarė Petriukas,
1211 Text|                  Persižegnojo, ir abu tylėjo valandą. Katriukė pirma
1212 Text|          kranto, bet... motulės nėra! Tyliai, rimtai banguoja upė. Ant
1213 Text|             po laukus ir viesulai, po tyrus kaukdami ir dejuodami, smarkiai
1214 Text|       vandeniu užpilsiu, išmirks, bus ubaginė: tik ėsk ir norėk.~    Supiaustė,
1215 Text|          bulvės. Vaikai, sutūpę prieš ugnį, šildėsi. Meili šilima apsvaigino
1216 Text|                linksma ugnelė tratėjo ugniavietėje, kibirkščiodama, o katiliuke
1217 Text|         įsisukęs, gainioja pelenus iš ugniavietės; kamine vėl staugia, dejuoja,
1218 Text|           niekas neišdrįso gesyti tos ugnies; žmonės šnibždėjosi tylomis,
1219 Text|        skalbykloj tikrai yra baisu... Ui! net dabar mane šiurpis
1220 Text|          triukšmas, ir Petriukas gavo uodegon, bet vis delto Stapiui,
1221 Text|          nuvargusiose rankose sustojo urzdėti klebetas, šeimininkė tuoj
1222 Text|            perėjęs, nerasi; toks, kad užaugs, tai ar prie vestuvių, ar
1223 Text|             ant mūro baltos duonos ir užbalintos putros naujame žaliame dubenėlyje.~   
1224 Text|              bijoti velnių ir šmėklų. Uždaviau bobai pipirų.~    - Ilgai
1225 Text|             puodelį mediniu dangteliu uždengė ir, atsidusęs, užpūtė žiburį.
1226 Text|         dvejetą savaičių prieš gaisrą užėjo jai kažin kas, ir užgeso
1227 Text|      priešingai, vargas sustiprino ir užgrūdė. Koliojamas, jis jau nebeverkė;
1228 Text|             niekas nė čiukš. Palengva užlipo ant lango ir nusileido žemyn.~   
1229 Text|         Darbelį kokį ligu paima, tuoj užmiega. Oi, verkia duonelė dykai
1230 Text|                prieš aušrą, nutilo ir užmigo.~    Petriukas, išeidamas
1231 Text|            Katalikiškas pasveikinimas užmirė jos lupose; vien įėjus paklausė:~    -
1232 Text|               visoms nelaimingosioms, užmirštosioms vėlelėms.~    Broliukas
1233 Text|           Supiaustysi keletą svogūnų, užpilsi batvinių rasalu, pridėsi
1234 Text|              Susipiaustysiu, vandeniu užpilsiu, išmirks, bus ubaginė: tik
1235 Text|             išeiti . . . Reiks mišias užpirkti, ar kryžių paupyj pastatyti...~   
1236 Text|      dangteliu uždengė ir, atsidusęs, užpūtė žiburį. Paskui apgraibstais
1237 Text|                   Supiaustė, vandeniu užpylė, cukrelio grūdą įmetė ir
1238 Text|             mergelė lovoje. Petriukas užsidegė lempelę ir prisiartino prie
1239 Text|            kad nepasiektų pasiimti ir užsidėti; nuo to laiko nebesišmėklioją...~    -
1240 Text|              turtelį, vienas ir kitas užsimanė vaikus "priglausti", vienas
1241 Text|              pro laumių skalbyklą, ir užsimaniau kojas nusimazgoti. Vanduo
1242 Text|           Strypeikienė sėdėjo valandą užsimąsčiusi, rūsčiai susiraukusi.~   
1243 Text|             buvo norėIpęs laužti, bet užsimąstė. Petriukas gerai žinojo,
1244 Text|      pašlemžiau balžieną, kaip mešką, užsinėriau virvę, ir tai beveik trūkio
1245 Text|                Bet ir man čia neilgu: užsišnekėjau; o juk diena su galu. Reikia
1246 Text|              kažin kas vaitoja.~    - Užsižiebk tik žiburį, bus beįsigriaunąs
1247 Text|            Vaikams nebejauku, žiburio užsižiebti baisu: aplink trobelę kažin
1248 Text|      dejuodama:~    - Šit... stovi su vaikais... stovi... ir žiūri į mane ...
1249 Text|              pridėjo, seiles rydamas, vaikinas.~    Per dieną praalkęs,
1250 Text|             sparneliais plasnoja.~    Vaikino galva ant šakų palinko,
1251 Text|            manęs bijo tie, kurie mano vaikučius žudo!" - Tai pasakiusi,
1252 Text|          staugdamas. Kamine kažin kas vaitoja.~    - Užsižiebk tik žiburį,
1253 Text|               įvyko. Buvo šeštadienio vakaras. Kaip visada, Petriukas
1254 Text|              kaip čia, - mąsto...~    Vakarinis rūkas nugulė ant upės, o
1255 Text|             tenai "laumių skalbykla". Vakarykštę kaimynės kalbą girdėjo Katriukė;
1256 Text|           siūbuoja, šniokščia. Tikrai valandomis rodosi, kad kas jose verkia.~   
1257 Text|       atsitiko kažin kas baisu. Porai valandų praslinkus, atėjo į trobelę
1258 Text|         supiaustęs dažė į druskinę ir valgė su pusiaužalėmis bulvėmis.~   
1259 Text|             nei alga rūpi mokėti, nei valgio rūpinti, nei drapanų. O
1260 Text|                      Viskas ir tenai, vandeny, kaip čia, - mąsto...~   
1261 Text|            Kartais pliumptelės žuvelė vandenyj; mergelė nuo kiekvieno balso
1262 Text|         užsimaniau kojas nusimazgoti. Vanduo šiltas, įsibridau ir pliaušku.
1263 Text|                 Petriuką, priešingai, vargas sustiprino ir užgrūdė. Koliojamas,
1264 Text|                Ir prasidėjo mažučiams vargo dienelės; prasidėjo gyvenimas,
1265 Text|               palikai, mamyte, vargui vargti? Veskis su savim, motule,
1266 Text|            Kam mumis palikai, mamyte, vargui vargti? Veskis su savim,
1267 Text|            būti linksmai...~    Tenai vargšė motulė, jų išsiilgusi laukia,
1268 Text|      paukštelių čiulbavimas: švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai.. Lauke
1269 Text|             įmigusius vaikus pabudino varstomų durų girgžtelėjimas.~    -
1270 Text|            per nibres, bus kaip medus varžomas! - iki ašarų juokdamos,
1271 Text|       kibirkščiodama, o katiliuke ant vąšo, putodamos, murmėjo verdamos
1272 Text|       beįeinanti su ryšeliu, karštais vėdarais nešina. Atmeni?~    Mergelė
1273 Text|                ir per jos susiraukusi veidą parietėjo žemyn keletas
1274 Text|             ir geltonas jos rukšlotas veidas sudrebėjo, raukydamos, ir
1275 Text|        budinti seselę. Prisilietė jos veido ir nustebo: taip jam pasirodė
1276 Text|            rodėsi jai, kad velniai ją vejąsis. Tada, nebenumaldoma, bėgo,
1277 Text|           motulės pamokymą, kad tai - vėlės, vietos negavusios, šiokiais
1278 Text|               Tai vėl rodėsi jai, kad velniai ją vejąsis. Tada, nebenumaldoma,
1279 Text|               pirmasis žodis: "Eik po velniais!" O kur eisi? Kas laukia
1280 Text|             Dievo nebijo, turi bijoti velnių ir šmėklų. Uždaviau bobai
1281 Text|         nebegalėjo.~    - Išmanysite, velniūkščiai, cibulės skonį, - murmėjo, -
1282 Text|              labai gera!~    - Tylėk, velniūkšti! kas tave klausia! - suriko
1283 Text|      neužjuoduos motulė grįždama.~    Veltui mažučiai, pamėlynavusias
1284 Text|            pagalvius parsinešiau.~    Vėlus jau buvo laikas, kada pas
1285 Text|            gūvus Petris.~    - Tylėk, vepki, netauzyk! Ar nežinai, kad
1286 Text|           lašo nematą: balintą viralą verčiau paršeliams išpilanti, o
1287 Text|           krausi, kad ne ant manęs, - verkė senė. - Suėdei mane, amžinai
1288 Text|             Nuėjo! - sudejavo, ir ėmė verkti.~    - Kas? - pašnibždomis
1289 Text|       kaukdami ir dejuodami, smarkiai verpetus suka.~    Visai sutemo.
1290 Text|                mamyte, vargui vargti? Veskis su savim, motule, pasigailėk!~   
1291 Text|               kad užaugs, tai ar prie vestuvių, ar šiaip per nibres, bus
1292 Text|            niekas net daiktų nešti iš vidaus neįsišoko.~    Strypeikienė
1293 Text|             dviem jėriukais, taip pat viduj visus baldus ir indelius;
1294 Text|                paskui sukapotus vilko vidun; nešiojo vandenį; vakarais
1295 Text|           gardumynus, pajuto, kad jam viduriai silpsta.~    - Katriuke,
1296 Text|          šviesa, apšviesdama įdubusią viduryje aslos ugniavietę, Petriuko
1297 Text|           manim dėta; mažiausią darbą vienai reikia padirbti; nepadirbi -
1298 Text|           Stapis buvo vyriausiasis ir vienturtis sūnus, užtat, ko nepadarė,
1299 Text|             ant šio svieto; kad juodu vienu du pasilikusiu ant šio svieto,
1300 Text|                slankioja po laukus ir viesulai, po tyrus kaukdami ir dejuodami,
1301 Text|               pamatė kaimynę Rimkienę vietoj laukiamos motulės. Nusiminė
1302 Text|            pamokymą, kad tai - vėlės, vietos negavusios, šiokiais vakarais
1303 Text|           Amžiną atilsi dovanok joms, Viešpatie! toms visoms nelaimingosioms,
1304 Text|           skuto bulves arba apvarčius vijo ir botagus.~    Ligu nuvargusiose
1305 Text|         pasamone! Prie dubens jis tik vikras: ryja, kaip smakas pakulas.
1306 Text|             liūdnai viešnia, - motulė vilioja... Mergelė kažin ko akyse
1307 Text|              virbus, paskui sukapotus vilko vidun; nešiojo vandenį;
1308 Text|         nesimato motulės! Vien sniego vilnys, vėjo sukeltos, slankioja
1309 Text|            pieno lašo nematą: balintą viralą verčiau paršeliams išpilanti,
1310 Text|         Stapiui visada buvo baltesnis viralas ir šiaip kąsnis pakišamas;
1311 Text|        duodavo, tai vėl Petriukui, su virbų glėbiu einant, staiga katras
1312 Text|           darbą.~    Petriukas kapojo virbus, paskui sukapotus vilko
1313 Text|             Katriuke, juk mudu bulves virėva; suvalgykiva keletą, kol
1314 Text|              Tai virkivos! Bet ką? Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio
1315 Text|       išsitraukęs dvejetą svogūniĮ iš virtinės, kybančios ant sienos, ėmė
1316 Text|                kaip mešką, užsinėriau virvę, ir tai beveik trūkio negavau,
1317 Text|          dvejetas rankų išsitiesė, ir viršuj slaptingos gelmės matė mergelė
1318 Text|                   Sudėjo ant mergelės visą skarmalų kūgi, apspaudė
1319 Text|             ir motulei niekas neduos: visaip būna, - tegu lieka rytojui! -
1320 Text|             Apnakvino pas Grikštus ir visas nutikimas, kaip anąsyk,
1321 Text|               Ir išsivirsiva ko nors. Visiems praverės karštimo lašas.~    -
1322 Text|         dovanok joms, Viešpatie! toms visoms nelaimingosioms, užmirštosioms
1323 Text|               Ilgai raugės, - juokėsi visos.~    - Rasit, pasiliaus
1324 Text|               viso labo krislas, kaip vištos galva; kruopų nėra, miltų
1325 Text|               Gerai sako kūma, - tarė vyrai, ir ėmė kepurių graibytis. -
1326 Text|         Strypeikienė.~    Stapis buvo vyriausiasis ir vienturtis sūnus, užtat,
1327 Text|           ūkio!~    Ne dyvai tat, kad vyrų tarpe pakilo ginčai. Strypeikienė
1328 Text|              paties Strypeikos sesuo: vyrui mirus, prisidailino tuoj
1329 Text|          Strypeikienė akimis palydėjo vyrus, šypsodama:~    - Tarkitės
1330 Text|           dabar toj skalbykloj tikrai yra baisu... Ui! net dabar mane
1331 Text|         saulėta diena. Lange linksmai zirzėjo musės; ore girdėjosi paukštelių
1332 Text|           vėjo linguojamos, ir lazdos šakose liūdnai lakštingalos čirvėja.~   
1333 Text|          mažučiai, pamėlynavusias nuo šalčio lūpas prie stiklų prirėmę,
1334 Text|            tamstos tai nei šildo, nei šaldo.~    - Pasakyk man, ko tie
1335 Text|              pelenų į putrą, tai, pro šalį eidami, grūšią duodavo,
1336 Text|             klebetas, šeimininkė tuoj šaukė:~    - Apsnūdai jau, tinginių
1337 Text|         paniro. Aš bėgti, o tenai ėmė šaukti: "Eik šen, padėsi mums skalbtis."~    -
1338 Text|              mazgės. Katriukė dvejetą šaukštų sriūbtelėjo ir padėjo.~    -
1339 Text|               Buvo sekmadienio rytas. Šeimininkai į bažnyčią. išvažiavo; Juozapienė
1340 Text|             pajėgomis nesitikėjo.~    Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos
1341 Text|                dejuoja, verkia...~    Šelsta, ūžia žiemos audra; vaikai
1342 Text|              aš ne geriau guliu, nors šešius pagalvius parsinešiau.~   
1343 Text|         didelės permainos įvyko. Buvo šeštadienio vakaras. Kaip visada, Petriukas
1344 Text|          sėdos skusti.~    - Nereikia šį vakarą skusti! Juozapiene,
1345 Text|           motulė... Taip meiliai mane šiąnakt nubučiavo, nuglostė... Jos
1346 Text|              dygulį į kepenas! Pamesk šiaudų glėbį"? Ir tą dryžąją gūnią,
1347 Text|            Vaikai, sutūpę prieš ugnį, šildėsi. Meili šilima apsvaigino
1348 Text|               biją. O tamstos tai nei šildo, nei šaldo.~    - Pasakyk
1349 Text|            prieš ugnį, šildėsi. Meili šilima apsvaigino juos; supurusios
1350 Text|             kojas nusimazgoti. Vanduo šiltas, įsibridau ir pliaušku.
1351 Text|           mergelė. - Nutiko kas nors! Šiokią dieną reikėjo ant upės...~    -
1352 Text|             vėlės, vietos negavusios, šiokiais vakarais taip žmonėms prisimenančios,
1353 Text|          Katriukė ėmė kaipti; bet iki šiol niekas tai nematė, ar matyti
1354 Text|                Užtat Strypeikienė nuo šios dienos, tartum, pasiuto;
1355 Text|             jose verkia.~    Mergelės širdelė suplasnojo greičiau:~    -
1356 Text|               mergelę.~    - Nenoriu; širdelei bloga, - atsakė mergaitė.~   
1357 Text|              gailingumą, už mano gerą širdį dar ramybės neteksiu.~    -
1358 Text|            Tai įsigavau bėdą per savo širdies gailingumą, už mano gerą
1359 Text|           paklausė:~    - Ko čia taip širdijies, kūma? Bijok Pono Dievo!~    -
1360 Text|           taip linksma, tik našlaitės širdyje liūdna...~    Katriukė atsidarė
1361 Text|           baisu... Ui! net dabar mane šiurpis ima, - susipurtino kaimynė.~    -
1362 Text|               dvyliktos, o atsikėlęs, šlaistėsi per dieną. Atrodė, kaip
1363 Text|              aplink trobelę kažin kas šlaistosi, baldosi: tai stogą laužo,
1364 Text|              Neilgai trukus, dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis;
1365 Text|          išaušus, plauti skaras, aslą šluoti, skalbinius skalbti ir bulves
1366 Text|               vaikus, kaip tik įmanė; šluotos beveik neišleisdavo iš rankos,
1367 Text|         nebijo, turi bijoti velnių ir šmėklų. Uždaviau bobai pipirų.~    -
1368 Text|           laibos maldos amžiną atilsį šnabžda... ~* * * ~    Metų nesukako
1369 Text|        siūbuoja paupyj laibos maldos, šnabždėdamos savo ilgais žiudrais lapais;
1370 Text|               patylėjusi, tarė:~    - Šneka, kad jeigu taip imą maivytis,
1371 Text|                 Še tai tau, še tau! - šnibždėjo, murdydamas jam nosį purvyne. -
1372 Text|             gesyti tos ugnies; žmonės šnibždėjosi tylomis, bet niekas net
1373 Text|            mergelė blaškėsi, iš miego šokosi, tai rankas tiesė, verksmingai
1374 Text|               sklaido. Pakeliu galvą, Štai per du žingsniu bestovinti
1375 Text|           nebalinto atpilanti į kokią šukę . . . Bedūšė boba! Juozapienė
1376 Text|             tėvu sykiu ėjo per svietą šunis lodindamas.~    Du mažuoju
1377 Text|           boba griežia, taip šoka: ir šuniu loja, ir katinu bliauna.
1378 Text|           mąsto. Pakėlė akis aukštyn. Šviesios žvaigždutės mirgčiojo.~    -
1379 Text|             mirgčiojo.~    - Kaip ten šviesu! Tur būt, danguje, kad per
1380 Text|               paukštelių čiulbavimas: švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai..
1381 Text|               galva ant šakų palinko, šypso per sapną...~    - Petriuk,
1382 Text|         Dažnai tekdavo vaiką nešioti, žadinti, dainuoti, o rytui išaušus,
1383 Text|     susispaudus, kol neparvirsdavo be žado.~    Dvejetą mėnesių taip
1384 Text|             užbalintos putros naujame žaliame dubenėlyje.~    Petriukas
1385 Text|               sužaibavo. Atsikėlė nuo žemės ir nesitikėjusiam Stapiui
1386 Text|            sutemo. Vaikams nebejauku, žiburio užsižiebti baisu: aplink
1387 Text|           maldos, prasiskleidė lelijų žiedai, ant vandens nuo krašto
1388 Text|            verkia...~    Šelsta, ūžia žiemos audra; vaikai nieko nebegirdi:
1389 Text|          senikės akis, tartum, kokios žinios iš jos laukdami.~    Senutė
1390 Text|            nelaikysiu, kad kiekvienas žioplys įėjęs pamatytų, o paskui
1391 Text|              į ją žiūrėdama.~    - Ko žiopsai? - sušuko Strypeikienė. -
1392 Text|             žemyn keletas ašarų, kaip žirnių.~    - Kada išėjo motulė? -
1393 Text|              šnabždėdamos savo ilgais žiudrais lapais; siūbuoja, šniokščia.
1394 Text|               Reikia kokios patarties žiūrėtis, - tarė Strypeikienė. -
1395 Text|        nabagus žudžiusi. Gailesys ima žiūrint: nudriskę, nuplyšę, pajuodavę,
1396 Text|             laukinis žvėriukas: bėgo, žmogų pamačiusi, kiekviename savo
1397 Text|          Suėdei mane, amžinai suėdei, žmogžude! Vargdienių ašaros neišeis
1398 Text|                šiokiais vakarais taip žmonėms prisimenančios, maldos reikalingos.
1399 Text|            vėl ne tuščiomis rankomis. Žmonėse dabar papiovos netrūksta,
1400 Text|         neužstoja, - pasistebėjo kita žmonikė.~    - Eikit, eikit! Jis
1401 Text|               man tuoj būtų pataisyta žmoniškai! Oi, atsakysite jus prieš
1402 Text|              kvaila, įtikėjo meiliais žodeliais; susinešė viską: turėjo
1403 Text|            ėsti ir drypsoti. Pasakysi žodį, į akis šoka! Motina ar
1404 Text|           ligu kas nenutiko, pirmasis žodis: "Eik po velniais!" O kur
1405 Text|             seiles rydamas.~    - Dar žolinės išvirsiu. Cukrelio turiva;
1406 Text|            Nebeilgai, nebeilgai mumis žudysite!...~    Prieš šeimininkę
1407 Text|           pamačiusi, kiekviename savo žudytoją matydama.~    Petriuką,
1408 Text|              Rasit, pasiliaus nabagus žudžiusi. Gailesys ima žiūrint: nudriskę,
1409 Text|          lelijos. Kartais pliumptelės žuvelė vandenyj; mergelė nuo kiekvieno
1410 Text|                  Dvejetą mėnesių taip žuvusi, Strypeikienė nebeatsigavo
1411 Text|               Petriukas į gelmę; mato žvaigždes, mėnulį.~    - Viskas ir
1412 Text|         Pakėlė akis aukštyn. Šviesios žvaigždutės mirgčiojo.~    - Kaip ten
1413 Text|         pasidarė baugi, kaip laukinis žvėriukas: bėgo, žmogų pamačiusi,
1414 Text|           švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai.. Lauke taip gražu, taip
1415 Text|              susiraukusi.~    Kaimynė žvitriai žiūrėjo j ją, paskui toliau
1416 Text|        nepralinksmino tie balsai; jos žydrios akys ašaromis paspringo...~