Part

 1 1|         papročių, dvasinės kultūros ir buities išliekančiu nesenstančiu
 2 1|          vietinio turinio paskelbti ir pastatyti lygia greta su
 3 1|          jeigu būtų iškelti aikštėn ir būsimosioms kartoms perduoti
 4 1|          rašytiniai dokumentai, bet ir visa kita, ką sukūrė tautos
 5 1|             bei padavimai...~   Jei ir negalima šio poetinio lietuvių
 6 1|      lyginti su Homero, Vergilijaus ir Horacijaus šedevrais, turėjusiais
 7 1|             iš liaudies gelmių, bet ir tuo, kad tai nesenstantis
 8 1|              gali remtis gramatikai ir leksikografai. Lietuviška
 9 1|       išraiška yra gryna, liaudiška ir klasiška. Visą likusiąją
10 1|           laikomas sektinu poezijos ir iškalbos pavyzdžiu, tuo
11 1|        Kūrinio mintys yra teisingos ir gilios, jausmai ir nuotaikos,
12 1|        teisingos ir gilios, jausmai ir nuotaikos, kurios jame vyrauja, -
13 1|             palyginimai - natūralūs ir taiklūs, aprašymai - gyvi,
14 1|          įterpti pamokymai - trumpi ir taiklūs; žodžiu, visas veikalas
15 1|            sparnais pakyla į tiesos ir grožio karalystę. Juo labiau
16 1|       talento jėga tegalėjo iškilti ir pats turėjo prasiskinti
17 1|           vidurys tarp aprašomosios ir pamokomosios epinio pobūdžio
18 1|            tik valstiečių trobelėse ir retai tepaliečia kontrasto
19 1|           graikų literatūros, mastą ir skirti visai kitokiam skaitytojų
20 1|             ratui, būtent mokytiems ir nusimanantiems mene žmonėms.
21 1|        pasiekusi savo aukso amžiaus ir, išskyrus Halerį bei Hagedorną,
22 2|         paliko daugelio metų triūso ir tauraus talento brangų paminklą.
23 2|          teturima žinių, - taip yra ir su mūsų poetu. Laimei tėvynėje
24 2| paskutiniaisiais jo gyvenimo metais ir iš kurių lūpų galiu čia
25 3|                  3 ~KŪRINIO TIKSLAS IR POBŪDIS~   Jau vien peržvelgęs
26 3|       lietuvių valstiečių papročius ir įpročius, gyvenimą ir darbą.
27 3|     papročius ir įpročius, gyvenimą ir darbą. Veikalo veiksmo vieta
28 3|          galėtų įsileisti į detales ir iškelti daugiau savo tautos
29 3|            būklė anuomet (betgi jis ir sudaro tautos daugumą ir
30 3|            ir sudaro tautos daugumą ir liko ištikimiausias tėvų
31 3|              girtuokliavimą, kortas ir kitas ydas, kad tuo būdu
32 3|            kad tuo būdu jis uždarai ir romiai galėtų savo trobelėje
33 3|       turėdamas prieš akis, poetas. ir davė liaudišką idilę, arba
34 3|            kūrinį apie artojo darbą ir šeimininkavimą. Todėl jis
35 3|           žvejybos, gyvulininkystės ir kitų šios tautos verslų.~   
36 3|          Vidinė kūrinio kompozicija ir atskirų giesmių planas yra
37 3|         nupiešiami pakitimai augalų ir gyvių pasaulyje, vykstą
38 3|          pavasariu, vasara, rudeniu ir žiema. Po šitokio įvado,
39 3|        pavasario gamtos vaizdavimu, ir abu metų laikai iš tikrųjų
40 3|            pasitaikantį apsileidimą ir giria už rūpestingą darbų
41 3|            atlikimą. Gamtos vaizdai ir įterpti pamokymai vykusiai
42 3|       užbaigiama kreipimusi į vyrus ir moteris, kad jie liktų ištikimi
43 3|        liktų ištikimi tėvų dorybėms ir, neužmiršdami viso pasaulio
44 3|            vyrauja dialoginė forma, ir tik vietomis, kur kalba
45 3|           Visi aprašymai, pamokymai ir pasakojimai įdėti į kalbančių
46 3|         suteikia pasakojimui gyvumo ir dinamikos. Palyginimai ir
47 3|           ir dinamikos. Palyginimai ir vaizdai visi paimti iš kaimo
48 3|           šiaurės tautų) mitologiją ir senuosius laikus Svetimtaučiai
49 3|             kaip nurodoma pastabose ir paaiškinimuose, remiantis
50 3|         bodisi bet kokia priespauda ir nedorybe, tyra tėvynės meilė
51 3|        nedorybe, tyra tėvynės meilė ir neveidmaininga dievo baimė,
52 3|       sielos paprastumo bei tiesumo ir nekaltumo tiesiog pamilstame. ~
53 4|               4 ~IŠRAIŠKA, EILĖDARA IR KIRČlAVIMAS~   Mūsų poetas,
54 4|             išraiškos dailumu, jėga ir žodingumu. Šiuo ilgiu kūrinys
55 4|        kūrinys turi klasikinę vertę ir yra tobulas pavyzdys lietuvių
56 4|              joks nelankstus žodis, ir nejučiomis pagauna skaitytoją.
57 4|            širdies gilumoj, lengvai ir maloniai sklinda iš burnos.
58 4|          grynai lietuviškai mąstyta ir išreikšta, kad žinovui lieka
59 4|         sekasi kurti naujus žodžius ir posakius, kuriais jis praturtina
60 4|             poetas jaučiasi laisvas ir nevaržomas, tai ji tapo
61 4|             kalba, atrodo, kaip tik ir sukurta šiam rimtam ir iškilmingam
62 4|          tik ir sukurta šiam rimtam ir iškilmingam metrui. Tur
63 4|      pirmenybę jai teikia dvibalsių ir balsių gausumas, artikelio
64 4|          nuo kirčio, elizijų laisvė ir . daugelis kitų ypatybių.
65 4|       hegzametrą į lietuvių poeziją ir kad, Klopštokui dar nesukūrus
66 4|       vėliau - penkiasdešimtaisiais ir šešiasdešimtaisiais metais,
67 7|           iš tikrųjų yra ne prastas ir kad jie menkiausią konstrukcijos
68 7|             pastaba labai teisinga, ir liaudies dainos patvirtina
69 7|           tautą esant sveiko skonio ir švelnių jausmų. Donelaitis
70 7|             skonį teisingai suprato ir savo kūrinyje pavaizdavo.
71 7|         stilius neįgauna vulgarumo, ir nors jis dažnai sutirštintomis
72 7|  sutirštintomis spalvomis vaizduoja ir liečia žemus dalykus, tačiau
73 7|        liečia žemus dalykus, tačiau ir čia jis moka kalbėti mandagiai
74 7|          jis moka kalbėti mandagiai ir grakščiai, taip kad ir šiuo
75 7|    mandagiai ir grakščiai, taip kad ir šiuo atžvilgiu jo kūrinys