| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Liudvikas Reza Iš Ivadinio Straipsnio K.Donelaicio "Metu" 1 Leidmui IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1 1| 1 ~KŪRINIO SANTYKIS SU LITERATŪRA~ 2 7| įvertindamas!~ Rašyta 1818 gegužės mėn. 20 d. Karaliaučiuje, 3 2| 2 ~POETO GYVENIMO BRUOŽAI~ 4 7| Rašyta 1818 gegužės mėn. 20 d. Karaliaučiuje, Prūsijoje. ~ 5 3| 3 ~KŪRINIO TIKSLAS IR POBŪDIS~ 6 4| 4 ~IŠRAIŠKA, EILĖDARA IR KIRČlAVIMAS~ 7 7| 7 ~BAIGIAMOSIOS PASTABOS~ 8 1| Donelaičio kūrinį. Ilgai abejojau, ar šį tautinį kūrinį, parašytą 9 3| pavasario gamtos vaizdavimu, ir abu metų laikai iš tikrųjų sudaro 10 1| geografijai, jeigu būtų iškelti aikštėn ir būsimosioms kartoms perduoti 11 1| sukurtas tomis įkvėpimo akimirkomis, kai poetas genijaus sparnais 12 7| pastaba apie lietuvių tautą. Amžino atminimo mūsų autorius laiške 13 3| sąmoningai nusistatė, sau tokias ankštas ribas, kad tuo labiau galėtų 14 7| kūrinys nusipelno būti padėtas ant gracijų aukuro...~ ... 15 1| jeigu norėtume jo kūrinį dėl antraštės panašumo lyginti su žinomąja 16 3| baudžiauninkas, jo būklė anuomet (betgi jis ir sudaro tautos 17 4| juosta, kuria jis grakščiai apjuosė lietuviškąją išraišką. Spondėjų 18 1| Greičiau tai bus vidurys tarp aprašomosios ir pamokomosios epinio pobūdžio 19 3| supinti vieni su kitais tarp aprašomų darbų. Giesmė paprastai 20 3| išsamiai paskirus metų laikus aprašyti, o tenorėjo pavaizduoti 21 3| tvarka, bara už pasitaikantį apsileidimą ir giria už rūpestingą darbų 22 3| kadangi autorius buvo ilgiau apsistojęs ties pavasario gamtos vaizdavimu, 23 4| dvibalsių ir balsių gausumas, artikelio nebuvimas, trumpos dalyvinės 24 3| arba kaimišką kūrinį apie artojo darbą ir šeimininkavimą. 25 2| tėvynėje dar tebegyvena keletas asmenų, kurie velionį pažinojo 26 3| dievo, tinkamai pasiruoštų ateinančiam tų laikui.~ Visame kūrinyje 27 7| prašau, kad kiekvienas, kuris ateityje nori Lietuvoje tarnauti 28 3| senuosius laikus Svetimtaučiai ateiviai dažnai minimi dėl to kad, 29 3| veikale, be to, vyrauja atitinkanti lietuvio charakterį romi, 30 4| kalbų negalima taip tobulai atkurti hegzametro bei kitų graikiškos 31 7| Tepriima jį žinovai tėvynėje atlaidžiai, Lietuvos draugai palankiai, 32 3| giria už rūpestingą darbų atlikimą. Gamtos vaizdai ir įterpti 33 3| Oberlitthauen) valsčius, gerokai atmieštas svetimšaliais kolonistais. 34 7| apie lietuvių tautą. Amžino atminimo mūsų autorius laiške vienam 35 1| kurios tačiau dar nėra tvirta atrama literatūrai. O šis veikalas 36 3| Vidinė kūrinio kompozicija ir atskirų giesmių planas yra toks. 37 3| giesmė paprastai prasideda atvaizdavimu to metų laiko, kuriam ji 38 3| Trumpai nupiešiami pakitimai augalų ir gyvių pasaulyje, vykstą 39 1| dar nebuvo pasiekusi savo aukso amžiaus ir, išskyrus Halerį 40 7| būti padėtas ant gracijų aukuro...~ ... Nedrąsiai leidžiu 41 1| tepaliečia kontrasto dėlei aukštesniųjų luomų papročius.~ Todėl 42 1| jame vyrauja, - kupinos aukštos moralės, šeimos dorybių 43 1| pasaulyje dar nepažįstamo autoriaus Donelaičio kūrinį. Ilgai 44 4| žinovui lieka tik džiaugtis. Autoriui labai sekasi kurti naujus 45 7| 7 ~BAIGIAMOSIOS PASTABOS~ Tebus man leista 46 3| ir neveidmaininga dievo baimė, taip kad mes poetą dėl 47 4| jai teikia dvibalsių ir balsių gausumas, artikelio nebuvimas, 48 7| lietuvių nacionalinio poeto bandymą, teisingai įvertindamas!~ 49 3| laiko darbų jų eilės tvarka, bara už pasitaikantį apsileidimą 50 4| žodžiais, kaip baudžiava baudžia, rudenio rudo, sugalvoti 51 3| turėjo būti vien valstietis baudžiauninkas, jo būklė anuomet (betgi 52 4| sąmojingai žaisti žodžiais, kaip baudžiava baudžia, rudenio rudo, sugalvoti 53 7| nori Lietuvoje tarnauti bažnyčiai ar dirbti teisme, tvirtai 54 7| Tebus man leista užbaigti bendro pobūdžio pastaba apie lietuvių 55 3| baudžiauninkas, jo būklė anuomet (betgi jis ir sudaro tautos daugumą 56 7| autorius laiške vienam savo bičiuliui Įsrutyje įrašė šias įsidėmėtinas 57 4| krunėdami diedai, sukrošusios bobos, sąmojingai žaisti žodžiais, 58 3| dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia priespauda ir 59 2| triūso ir tauraus talento brangų paminklą. Bet kaip dažnai 60 2| 2 ~POETO GYVENIMO BRUOŽAI~ Mūsų skaitytojai norės 61 3| kortas ir kitas ydas, kad tuo būdu jis uždarai ir romiai galėtų 62 1| papročių, dvasinės kultūros ir buities išliekančiu nesenstančiu 63 3| valstietis baudžiauninkas, jo būklė anuomet (betgi jis ir sudaro 64 2| paminklą. Bet kaip dažnai būna su rašytojais, kurių veikalai 65 4| lengvai ir maloniai sklinda iš burnos. Viskas grynai lietuviškai 66 1| būtų iškelti aikštėn ir būsimosioms kartoms perduoti ne tik 67 4| iškilmingam metrui. Tur būt, jokia iš naujųjų Europos 68 3| trumpiausias (kadangi autorius buvo ilgiau apsistojęs ties pavasario 69 1| gyventojų sluoksniui. Poetas buvoja tik valstiečių trobelėse 70 3| vyrauja atitinkanti lietuvio charakterį romi, kūdikiška dvasia, 71 4| rudenio rudo, sugalvoti charakterizuojančias pavardes. Visuose šiuose 72 7| Rašyta 1818 gegužės mėn. 20 d. Karaliaučiuje, Prūsijoje. ~ 73 4| kalbos žinovus išraiškos dailumu, jėga ir žodingumu. Šiuo 74 1| religinę giesmę ar pasaulietinę dainą, kurios tačiau dar nėra 75 7| vaizduoja ir liečia žemus dalykus, tačiau ir čia jis moka 76 4| artikelio nebuvimas, trumpos dalyvinės konstrukcijos, garso kiekybės 77 3| šitokio įvado, kuris Vasaros darbuose yra trumpiausias (kadangi 78 2| kurs savo tautai paliko daugelio metų triūso ir tauraus talento 79 4| kirčio, elizijų laisvė ir . daugelis kitų ypatybių. Pažymėtina, 80 1| surinkęs. Taip pat būtų daugeliu atžvilgių naudinga tiek 81 3| įsileisti į detales ir iškelti daugiau savo tautos savitumų.~ 82 1| lietuvių literatūrą sudaro daugiausia vertimai, išskyrus vieną 83 3| betgi jis ir sudaro tautos daugumą ir liko ištikimiausias tėvų 84 3| turėdamas prieš akis, poetas. ir davė liaudišką idilę, arba kaimišką 85 3| labiau galėtų įsileisti į detales ir iškelti daugiau savo 86 3| Visame kūrinyje vyrauja dialoginė forma, ir tik vietomis, 87 1| poezijos; ją galėtume vadinti didaktiniu epu. šį kūrinį, be to, reikia 88 4| vyžoti vyrai, krunėdami diedai, sukrošusios bobos, sąmojingai 89 4| metais, nes autorius pamini dilelį Karaliaučiaus gaisrą (žiūrėk 90 3| suteikia pasakojimui gyvumo ir dinamikos. Palyginimai ir vaizdai 91 1| tik šios tautos rašytiniai dokumentai, bet ir visa kita, ką sukūrė 92 1| dar nepažįstamo autoriaus Donelaičio kūrinį. Ilgai abejojau, 93 1| pasaulio kultūrai, tai jį drąsiai galima priskirti prie neklasikinės 94 7| tėvynėje atlaidžiai, Lietuvos draugai palankiai, o mokslo pasaulis, 95 1| nesenstančiu paminklu. Todėl aš drįstu pateikti platesnei visuomenei 96 3| charakterį romi, kūdikiška dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi 97 1| tautybės kalbos, papročių, dvasinės kultūros ir buities išliekančiu 98 4| Šią pirmenybę jai teikia dvibalsių ir balsių gausumas, artikelio 99 4| išreikšta, kad žinovui lieka tik džiaugtis. Autoriui labai sekasi kurti 100 4| hegzametro bei kitų graikiškos eilėdaros formų, kaip lietuvių kalba. 101 3| kiekvieno metų laiko darbų jų eilės tvarka, bara už pasitaikantį 102 7| įrašė šias įsidėmėtinas eilutes: ,,Aš prašau, kad kiekvienas, 103 4| nesulaiko jokia šiurkšti elizija, joks nelankstus žodis, 104 4| nepriklausymas nuo kirčio, elizijų laisvė ir . daugelis kitų 105 4| giesmės, kurti tapybiškus epitetus, kaip vyžoti vyrai, krunėdami 106 4| todėl kur kas turtingesnė už esamų žodynų kalbos lobį; iš jo 107 1| kuriuos aš jau kuris laikas esu surinkęs. Taip pat būtų 108 4| Tur būt, jokia iš naujųjų Europos kalbų negalima taip tobulai 109 4| kitų graikiškos eilėdaros formų, kaip lietuvių kalba. Šią 110 1| originaliais veikalais, kaip Foso Liuize arba Gėtės Hermanu. 111 4| pamini dilelį Karaliaučiaus gaisrą (žiūrėk pastabą prie ketvirtosios 112 7| pajunta, kuo aš daug kartų galėjau įsitikinti".~ Ši pastaba 113 1| pavyzdžiu jis tuo mažiau galėjo remtis, kadangi jo rašymo 114 1| kultūrai, tai jį drąsiai galima priskirti prie neklasikinės 115 4| tautai. Jo kalba išsilieja galingu srautu, kurio nesulaiko 116 2| metais ir iš kurių lūpų galiu čia suteikti tikrų žinių... ~ 117 4| dalyvinės konstrukcijos, garso kiekybės nepriklausymas 118 4| sekasi pamėgdžioti gamtos garsus, kaip, sakysime, lakštingalos 119 3| paaiškinimuose, remiantis gausia patirtimi, jų dėlei pablogėjo 120 4| teikia dvibalsių ir balsių gausumas, artikelio nebuvimas, trumpos 121 7| įvertindamas!~ Rašyta 1818 gegužės mėn. 20 d. Karaliaučiuje, 122 4| tapo jo rankose tarytum gėlių juosta, kuria jis grakščiai 123 1| poetas yra kilęs iš liaudies gelmių, bet ir tuo, kad tai nesenstantis 124 1| akimirkomis, kai poetas genijaus sparnais pakyla į tiesos 125 1| visa kita, ką sukūrė tautos genijus: dainos, priežodžiai, mitai 126 1| kalbotyrai, tiek istorijai bei geografijai, jeigu būtų iškelti aikštėn 127 1| panašumo su Vergilijaus Georgikomis. Taip pat negalima tarti 128 2| Mūsų skaitytojai norės geriau pažinti vyrą, kurs savo 129 1| literatūros paminklų - slavų, germanų, keltų tautų originalių 130 3| Oberlitthauen) valsčius, gerokai atmieštas svetimšaliais 131 1| veikalais, kaip Foso Liuize arba Gėtės Hermanu. Minėtieji veikalai 132 3| kūrinio kompozicija ir atskirų giesmių planas yra toks. Kiekviena 133 1| mintys yra teisingos ir gilios, jausmai ir nuotaikos, kurios 134 4| skaitytoją. Kas užgimė širdies gilumoj, lengvai ir maloniai sklinda 135 3| pasitaikantį apsileidimą ir giria už rūpestingą darbų atlikimą. 136 3| neįtrauktų jo į pasileidimą, girtuokliavimą, kortas ir kitas ydas, kad 137 7| nusipelno būti padėtas ant gracijų aukuro...~ ... Nedrąsiai 138 1| neturėjęs prieš akis jokio graikiško ar romėniško pavyzdžio. 139 4| neįmanoma pamėgdžioti.~ Graikiškoji hegzametrinė eilėdara yra 140 4| atkurti hegzametro bei kitų graikiškos eilėdaros formų, kaip lietuvių 141 1| akis visai kitą, būtent graikų literatūros, mastą ir skirti 142 3| Jį autorius primygtinai graudena likti ištikimam tėvų dorybėms, 143 1| pavadinti nei idile, nei epu. Greičiau tai bus vidurys tarp aprašomosios 144 1| paskelbti ir pastatyti lygia greta su kitų tautų veikalais. 145 1| sparnais pakyla į tiesos ir grožio karalystę. Juo labiau mūsų 146 1| Lietuviška jo išraiška yra gryna, liaudiška ir klasiška. 147 7| veikalą į platesnį pasaulį, gyvai jausdamas vertimo trūkumus. 148 3| savo trobelėje patenkintas gyventi. Tokį tikslą turėdamas prieš 149 1| parašytą vien Lietuvos gyventojams, verta dėl jo vietinio turinio 150 1| priklauso tik žemesniajam kaimo gyventojų sluoksniui. Poetas buvoja 151 1| ir taiklūs, aprašymai - gyvi, visas pasakojimas - vaizdingas, 152 3| nupiešiami pakitimai augalų ir gyvių pasaulyje, vykstą ryšium 153 3| nelietė medžioklės, žvejybos, gyvulininkystės ir kitų šios tautos verslų.~ 154 3| forma suteikia pasakojimui gyvumo ir dinamikos. Palyginimai 155 1| ir, išskyrus Halerį bei Hagedorną, nebuvo iškilęs dar nė vienas 156 1| aukso amžiaus ir, išskyrus Halerį bei Hagedorną, nebuvo iškilęs 157 4| pirmasis pabandė įvesti hegzametrą į lietuvių poeziją ir kad, 158 4| pamėgdžioti.~ Graikiškoji hegzametrinė eilėdara yra vienintelis 159 4| negalima taip tobulai atkurti hegzametro bei kitų graikiškos eilėdaros 160 1| kaip Foso Liuize arba Gėtės Hermanu. Minėtieji veikalai sukurti 161 1| mūzos kūrinio lyginti su Homero, Vergilijaus ir Horacijaus 162 1| su Homero, Vergilijaus ir Horacijaus šedevrais, turėjusiais poveikio 163 3| pamokymai ir pasakojimai įdėti į kalbančių personažų, kurie 164 1| iš karto sukurtas tomis įkvėpimo akimirkomis, kai poetas 165 1| autoriaus Donelaičio kūrinį. Ilgai abejojau, ar šį tautinį 166 3| trumpiausias (kadangi autorius buvo ilgiau apsistojęs ties pavasario 167 4| jėga ir žodingumu. Šiuo ilgiu kūrinys turi klasikinę vertę 168 3| norėjo pavaizduoti kaip individualybę, kaip visos lietuvių tautos 169 3| valstiečių papročius ir įpročius, gyvenimą ir darbą. Veikalo 170 7| savo bičiuliui Įsrutyje įrašė šias įsidėmėtinas eilutes: ,, 171 7| bičiuliui Įsrutyje įrašė šias įsidėmėtinas eilutes: ,,Aš prašau, kad 172 3| ribas, kad tuo labiau galėtų įsileisti į detales ir iškelti daugiau 173 7| ar dirbti teisme, tvirtai įsisąmonintų, jog lietuvių skonis iš 174 7| kuo aš daug kartų galėjau įsitikinti".~ Ši pastaba labai teisinga, 175 7| laiške vienam savo bičiuliui Įsrutyje įrašė šias įsidėmėtinas 176 1| naudinga tiek kalbotyrai, tiek istorijai bei geografijai, jeigu būtų 177 3| rudeniu ir žiema. Po šitokio įvado, kuris Vasaros darbuose 178 7| poeto bandymą, teisingai įvertindamas!~ Rašyta 1818 gegužės 179 4| Donelaitis pirmasis pabandė įvesti hegzametrą į lietuvių poeziją 180 3| kalbančių personažų, kurie yra išimtinai valstiečiai, lūpas. Ši pokalbio 181 1| laikomas sektinu poezijos ir iškalbos pavyzdžiu, tuo labiau, kad 182 1| Halerį bei Hagedorną, nebuvo iškilęs dar nė vienas klasikinis 183 4| ir sukurta šiam rimtam ir iškilmingam metrui. Tur būt, jokia iš 184 1| savo talento jėga tegalėjo iškilti ir pats turėjo prasiskinti 185 1| dvasinės kultūros ir buities išliekančiu nesenstančiu paminklu. Todėl 186 4| sėkmingai rašė šia eilėdara. Yra išlikusių nuotrupų iš keturiasdešimtųjų 187 4| stebina kalbos žinovus išraiškos dailumu, jėga ir žodingumu. 188 4| grynai lietuviškai mąstyta ir išreikšta, kad žinovui lieka tik džiaugtis. 189 3| užsibrėžęs sau uždavinio išsamiai paskirus metų laikus aprašyti, 190 4| lietuvių tautai. Jo kalba išsilieja galingu srautu, kurio nesulaiko 191 1| kūrinys lietuvių tautai turi išskirtinę vertę ne tik dėl to, kad 192 3| primygtinai graudena likti ištikimam tėvų dorybėms, rūpestingai 193 3| ir moteris, kad jie liktų ištikimi tėvų dorybėms ir, neužmiršdami 194 3| sudaro tautos daugumą ir liko ištikimiausias tėvų papročiams). Tik jį 195 1| spaudoje, tiek padrąsinantis įžvalgesnių tėvynainių žodis paskatino 196 1| epinio pobūdžio poezijos; ją galėtume vadinti didaktiniu 197 4| lietuvių kalba. Šią pirmenybę jai teikia dvibalsių ir balsių 198 4| Bet kadangi joje poetas jaučiasi laisvas ir nevaržomas, tai 199 7| platesnį pasaulį, gyvai jausdamas vertimo trūkumus. Tepriima 200 1| yra teisingos ir gilios, jausmai ir nuotaikos, kurios jame 201 7| sveiko skonio ir švelnių jausmų. Donelaitis tautos skonį 202 1| mitai bei padavimai...~ Jei ir negalima šio poetinio 203 7| teisme, tvirtai įsisąmonintų, jog lietuvių skonis iš tikrųjų 204 4| savo kūriniui. Bet kadangi joje poetas jaučiasi laisvas 205 4| jokia šiurkšti elizija, joks nelankstus žodis, ir nejučiomis 206 1| tiesos ir grožio karalystę. Juo labiau mūsų poetu reikia 207 4| jo rankose tarytum gėlių juosta, kuria jis grakščiai apjuosė 208 1| dokumentai, bet ir visa kita, ką sukūrė tautos genijus: dainos, 209 1| tomis įkvėpimo akimirkomis, kai poetas genijaus sparnais 210 3| davė liaudišką idilę, arba kaimišką kūrinį apie artojo darbą 211 3| pamokymai ir pasakojimai įdėti į kalbančių personažų, kurie yra išimtinai 212 7| tačiau ir čia jis moka kalbėti mandagiai ir grakščiai, 213 1| atžvilgių naudinga tiek kalbotyrai, tiek istorijai bei geografijai, 214 4| jokia iš naujųjų Europos kalbų negalima taip tobulai atkurti 215 4| nes autorius pamini dilelį Karaliaučiaus gaisrą (žiūrėk pastabą prie 216 7| 1818 gegužės mėn. 20 d. Karaliaučiuje, Prūsijoje. ~Rėza ~ ~ 217 1| pakyla į tiesos ir grožio karalystę. Juo labiau mūsų poetu reikia 218 1| žodžiu, visas veikalas iš karto sukurtas tomis įkvėpimo 219 1| iškelti aikštėn ir būsimosioms kartoms perduoti ne tik šios tautos 220 7| tuojau pajunta, kuo aš daug kartų galėjau įsitikinti".~ 221 2| tėvynėje dar tebegyvena keletas asmenų, kurie velionį pažinojo 222 1| pats turėjo prasiskinti sau kelią. Jo kūrinys priklauso tai 223 1| paminklų - slavų, germanų, keltų tautų originalių kūrinių, 224 4| Yra išlikusių nuotrupų iš keturiasdešimtųjų praėjusio amžiaus metų. 225 4| gaisrą (žiūrėk pastabą prie ketvirtosios giesmės)... ~ 226 3| giesmių planas yra toks. Kiekviena giesmė paprastai prasideda 227 7| eilutes: ,,Aš prašau, kad kiekvienas, kuris ateityje nori Lietuvoje 228 3| paveikslą), poetas pereina prie kiekvieno metų laiko darbų jų eilės 229 3| POBŪDIS~ Jau vien peržvelgęs kiekvienos giesmės turinį, skaitytojas 230 4| dalyvinės konstrukcijos, garso kiekybės nepriklausymas nuo kirčio, 231 1| tik dėl to, kad poetas yra kilęs iš liaudies gelmių, bet 232 7| menkiausią konstrukcijos ar kirčiavimo ydą arba palyginimų netinkamumą 233 4| kiekybės nepriklausymas nuo kirčio, elizijų laisvė ir . daugelis 234 4| 4 ~IŠRAIŠKA, EILĖDARA IR KIRČlAVIMAS~ Mūsų poetas, kuris sugeba 235 3| vykusiai supinti vieni su kitais tarp aprašomų darbų. Giesmė 236 3| girtuokliavimą, kortas ir kitas ydas, kad tuo būdu jis uždarai 237 1| literatūros, mastą ir skirti visai kitokiam skaitytojų ratui, būtent 238 1| luomų papročius.~ Todėl klaidingu požiūriu būtų vertinamas 239 4| Šiuo ilgiu kūrinys turi klasikinę vertę ir yra tobulas pavyzdys 240 1| nebuvo iškilęs dar nė vienas klasikinis autorius. ~ 241 1| yra gryna, liaudiška ir klasiška. Visą likusiąją lietuvių 242 4| lietuvių poeziją ir kad, Klopštokui dar nesukūrus savo Mesiados, 243 3| mąstysena, kuri bodisi bet kokia priespauda ir nedorybe, 244 1| pat negalima tarti esant kokio nors panašumo su vokiškais 245 3| atmieštas svetimšaliais kolonistais. Autorius sąmoningai nusistatė, 246 3| verslų.~ Vidinė kūrinio kompozicija ir atskirų giesmių planas 247 1| trobelėse ir retai tepaliečia kontrasto dėlei aukštesniųjų luomų 248 3| pasileidimą, girtuokliavimą, kortas ir kitas ydas, kad tuo būdu 249 3| Giesmė paprastai užbaigiama kreipimusi į vyrus ir moteris, kad 250 4| epitetus, kaip vyžoti vyrai, krunėdami diedai, sukrošusios bobos, 251 3| lietuvio charakterį romi, kūdikiška dvasia, tauri mąstysena, 252 1| turėjusiais poveikio pasaulio kultūrai, tai jį drąsiai galima priskirti 253 1| kalbos, papročių, dvasinės kultūros ir buities išliekančiu nesenstančiu 254 7| netinkamumą tuojau pajunta, kuo aš daug kartų galėjau įsitikinti".~ 255 1| kurios jame vyrauja, - kupinos aukštos moralės, šeimos 256 4| rankose tarytum gėlių juosta, kuria jis grakščiai apjuosė lietuviškąją 257 4| naujus žodžius ir posakius, kuriais jis praturtina kalbą. Jo 258 3| atvaizdavimu to metų laiko, kuriam ji skiriama. Trumpai nupiešiami 259 1| keltų tautų originalių kūrinių, turinčių pastovios reikšmės 260 4| kurį poetas uždėjo savo kūriniui. Bet kadangi joje poetas 261 1| lietuvių tautos literatūrinius kūrinius, kuriuos aš jau kuris laikas 262 1| nesenstantis kalbos paminklas, kuriuo, kaip tvirtu pagrindu, gali 263 1| literatūrinius kūrinius, kuriuos aš jau kuris laikas esu 264 2| norės geriau pažinti vyrą, kurs savo tautai paliko daugelio 265 3| vaizdavimu, ir abu metų laikai iš tikrųjų sudaro tik vieną 266 1| kūrinius, kuriuos aš jau kuris laikas esu surinkęs. Taip pat būtų 267 1| veikalas lietuvių gali būti laikomas sektinu poezijos ir iškalbos 268 1| remtis, kadangi jo rašymo laikotarpiu vokiečių literatūra dar 269 1| su žinomąja Tomsono Metų laikų poema, arba dėl tolimo turinio 270 3| pasiruoštų ateinančiam tų laikui.~ Visame kūrinyje vyrauja 271 2| taip yra ir su mūsų poetu. Laimei tėvynėje dar tebegyvena 272 4| kadangi joje poetas jaučiasi laisvas ir nevaržomas, tai ji tapo 273 4| nepriklausymas nuo kirčio, elizijų laisvė ir . daugelis kitų ypatybių. 274 7| Amžino atminimo mūsų autorius laiške vienam savo bičiuliui Įsrutyje 275 4| garsus, kaip, sakysime, lakštingalos giesmės, kurti tapybiškus 276 7| aukuro...~ ... Nedrąsiai leidžiu šį veikalą į platesnį pasaulį, 277 7| BAIGIAMOSIOS PASTABOS~ Tebus man leista užbaigti bendro pobūdžio 278 4| užgimė širdies gilumoj, lengvai ir maloniai sklinda iš burnos. 279 1| to, reikia laikyti perdėm liaudišku, nes jo personažai priklauso 280 7| sutirštintomis spalvomis vaizduoja ir liečia žemus dalykus, tačiau ir 281 3| Retkarčiais tepasitaiko užuominų, liečiančių pagoniškąją (šiaurės tautų) 282 4| ir išreikšta, kad žinovui lieka tik džiaugtis. Autoriui 283 3| to, vyrauja atitinkanti lietuvio charakterį romi, kūdikiška 284 1| gramatikai ir leksikografai. Lietuviška jo išraiška yra gryna, liaudiška 285 4| iš burnos. Viskas grynai lietuviškai mąstyta ir išreikšta, kad 286 4| kuria jis grakščiai apjuosė lietuviškąją išraišką. Spondėjų turtinga 287 7| kiekvienas, kuris ateityje nori Lietuvoje tarnauti bažnyčiai ar dirbti 288 3| sudaro tautos daugumą ir liko ištikimiausias tėvų papročiams). 289 3| autorius primygtinai graudena likti ištikimam tėvų dorybėms, 290 3| vyrus ir moteris, kad jie liktų ištikimi tėvų dorybėms ir, 291 1| liaudiška ir klasiška. Visą likusiąją lietuvių literatūrą sudaro 292 1| tačiau dar nėra tvirta atrama literatūrai. O šis veikalas lietuvių 293 1| paskelbti lietuvių tautos literatūrinius kūrinius, kuriuos aš jau 294 1| nėra skolinta iš svetimų literatūrų. Kūrinio mintys yra teisingos 295 1| originaliais veikalais, kaip Foso Liuize arba Gėtės Hermanu. Minėtieji 296 4| turtingesnė už esamų žodynų kalbos lobį; iš jo turės labai daug 297 1| kontrasto dėlei aukštesniųjų luomų papročius.~ Todėl klaidingu 298 3| yra išimtinai valstiečiai, lūpas. Ši pokalbio forma suteikia 299 2| gyvenimo metais ir iš kurių lūpų galiu čia suteikti tikrų 300 1| turinio paskelbti ir pastatyti lygia greta su kitų tautų veikalais. 301 4| širdies gilumoj, lengvai ir maloniai sklinda iš burnos. Viskas 302 7| BAIGIAMOSIOS PASTABOS~ Tebus man leista užbaigti bendro pobūdžio 303 7| ir čia jis moka kalbėti mandagiai ir grakščiai, taip kad ir 304 1| tėvynainių žodis paskatino mane paskelbti lietuvių tautos 305 1| būtent graikų literatūros, mastą ir skirti visai kitokiam 306 3| kūdikiška dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia priespauda 307 4| Viskas grynai lietuviškai mąstyta ir išreikšta, kad žinovui 308 2| tepaskelbiami, - apie jų gyvenimą maža teturima žinių, - taip yra 309 1| Vokišku pavyzdžiu jis tuo mažiau galėjo remtis, kadangi jo 310 3| šeimininkavimą. Todėl jis nelietė medžioklės, žvejybos, gyvulininkystės 311 3| ir nedorybe, tyra tėvynės meilė ir neveidmaininga dievo 312 1| šeimos dorybių bei tėvynės meilės palyginimai - natūralūs 313 7| Rašyta 1818 gegužės mėn. 20 d. Karaliaučiuje, Prūsijoje. ~ 314 1| mokytiems ir nusimanantiems mene žmonėms. O mūsų lietuvis 315 7| yra ne prastas ir kad jie menkiausią konstrukcijos ar kirčiavimo 316 3| neveidmaininga dievo baimė, taip kad mes poetą dėl šitų dorybių, 317 4| Klopštokui dar nesukūrus savo Mesiados, mūsų lietuvis jau labai 318 4| šiam rimtam ir iškilmingam metrui. Tur būt, jokia iš naujųjų 319 1| Liuize arba Gėtės Hermanu. Minėtieji veikalai sukurti turint 320 3| Svetimtaučiai ateiviai dažnai minimi dėl to kad, kaip nurodoma 321 1| svetimų literatūrų. Kūrinio mintys yra teisingos ir gilios, 322 2| rašytojais, kurių veikalai tik po mirties tepaskelbiami, - apie jų 323 1| genijus: dainos, priežodžiai, mitai bei padavimai...~ Jei 324 3| pagoniškąją (šiaurės tautų) mitologiją ir senuosius laikus Svetimtaučiai 325 7| dalykus, tačiau ir čia jis moka kalbėti mandagiai ir grakščiai, 326 7| Lietuvos draugai palankiai, o mokslo pasaulis, kaip pirmąjį lietuvių 327 1| skaitytojų ratui, būtent mokytiems ir nusimanantiems mene žmonėms. 328 1| vyrauja, - kupinos aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės 329 3| užbaigiama kreipimusi į vyrus ir moteris, kad jie liktų ištikimi 330 1| negalima šio poetinio lietuvių mūzos kūrinio lyginti su Homero, 331 1| tėvynės meilės palyginimai - natūralūs ir taiklūs, aprašymai - 332 1| būtų daugeliu atžvilgių naudinga tiek kalbotyrai, tiek istorijai 333 4| iš jo turės labai daug naudos leksikografai gramatikai. 334 4| metrui. Tur būt, jokia iš naujųjų Europos kalbų negalima taip 335 4| Autoriui labai sekasi kurti naujus žodžius ir posakius, kuriais 336 4| balsių gausumas, artikelio nebuvimas, trumpos dalyvinės konstrukcijos, 337 3| bet kokia priespauda ir nedorybe, tyra tėvynės meilė ir neveidmaininga 338 7| gracijų aukuro...~ ... Nedrąsiai leidžiu šį veikalą į platesnį 339 7| pavaizdavo. Niekur jo stilius neįgauna vulgarumo, ir nors jis dažnai 340 4| originalumas, kurio iš tikrųjų neįmanoma pamėgdžioti.~ Graikiškoji 341 3| saugotis, kad svetimieji neįtrauktų jo į pasileidimą, girtuokliavimą, 342 4| joks nelankstus žodis, ir nejučiomis pagauna skaitytoją. Kas 343 3| paprastumo bei tiesumo ir nekaltumo tiesiog pamilstame. ~ 344 1| drąsiai galima priskirti prie neklasikinės literatūros paminklų - slavų, 345 4| jokia šiurkšti elizija, joks nelankstus žodis, ir nejučiomis pagauna 346 3| šeimininkavimą. Todėl jis nelietė medžioklės, žvejybos, gyvulininkystės 347 1| kurį galėtume laikyti šios Nemuno pakrančių tautybės kalbos, 348 1| literatūros pasaulyje dar nepažįstamo autoriaus Donelaičio kūrinį. 349 4| konstrukcijos, garso kiekybės nepriklausymas nuo kirčio, elizijų laisvė 350 1| kultūros ir buities išliekančiu nesenstančiu paminklu. Todėl aš drįstu 351 1| gelmių, bet ir tuo, kad tai nesenstantis kalbos paminklas, kuriuo, 352 4| poeziją ir kad, Klopštokui dar nesukūrus savo Mesiados, mūsų lietuvis 353 4| išsilieja galingu srautu, kurio nesulaiko jokia šiurkšti elizija, 354 7| kirčiavimo ydą arba palyginimų netinkamumą tuojau pajunta, kuo aš daug 355 1| reikia stebėtis, kad jis, neturėdamas jokio pavyzdžio, vien savo 356 1| yra pats sau originalas, neturėjęs prieš akis jokio graikiško 357 1| Lietuvių tautos literatūra dar neturi nė vieno tokio nacionalinio 358 3| ištikimi tėvų dorybėms ir, neužmiršdami viso pasaulio valdytojo 359 4| poetas jaučiasi laisvas ir nevaržomas, tai ji tapo jo rankose 360 3| nedorybe, tyra tėvynės meilė ir neveidmaininga dievo baimė, taip kad mes 361 1| pasižymi originalumu, - jame nieko nėra skolinta iš svetimų 362 7| savo kūrinyje pavaizdavo. Niekur jo stilius neįgauna vulgarumo, 363 4| šiuose subtiliuose kalbos niuansuose slypi originalumas, kurio 364 3| papročiams). Tik jį poetas norėjo pavaizduoti kaip individualybę, 365 2| BRUOŽAI~ Mūsų skaitytojai norės geriau pažinti vyrą, kurs 366 1| vertinamas mūsų rašytojas, jeigu norėtume jo kūrinį dėl antraštės 367 7| kiekvienas, kuris ateityje nori Lietuvoje tarnauti bažnyčiai 368 4| kiekybės nepriklausymas nuo kirčio, elizijų laisvė ir . 369 1| teisingos ir gilios, jausmai ir nuotaikos, kurios jame vyrauja, - 370 4| eilėdara. Yra išlikusių nuotrupų iš keturiasdešimtųjų praėjusio 371 3| kuriam ji skiriama. Trumpai nupiešiami pakitimai augalų ir gyvių 372 3| minimi dėl to kad, kaip nurodoma pastabose ir paaiškinimuose, 373 1| ratui, būtent mokytiems ir nusimanantiems mene žmonėms. O mūsų lietuvis 374 7| šiuo atžvilgiu jo kūrinys nusipelno būti padėtas ant gracijų 375 3| kolonistais. Autorius sąmoningai nusistatė, sau tokias ankštas ribas, 376 3| tik vienas Rytų Prūsijos (Oberlitthauen) valsčius, gerokai atmieštas 377 3| Iš tikrųjų jo kūrinio objektas turėjo būti vien valstietis 378 1| mūsų lietuvis yra pats sau originalas, neturėjęs prieš akis jokio 379 1| vertimai, išskyrus vieną kitą originalią religinę giesmę ar pasaulietinę 380 1| nors panašumo su vokiškais originaliais veikalais, kaip Foso Liuize 381 1| slavų, germanų, keltų tautų originalių kūrinių, turinčių pastovios 382 4| kalbos niuansuose slypi originalumas, kurio iš tikrųjų neįmanoma 383 1| labiau, kad jis pasižymi originalumu, - jame nieko nėra skolinta 384 3| kaip nurodoma pastabose ir paaiškinimuose, remiantis gausia patirtimi, 385 4| kad Donelaitis pirmasis pabandė įvesti hegzametrą į lietuvių 386 3| gausia patirtimi, jų dėlei pablogėjo tautos papročiai. Visame 387 1| priežodžiai, mitai bei padavimai...~ Jei ir negalima šio 388 7| jo kūrinys nusipelno būti padėtas ant gracijų aukuro...~ ... 389 1| paraginimai spaudoje, tiek padrąsinantis įžvalgesnių tėvynainių žodis 390 4| nelankstus žodis, ir nejučiomis pagauna skaitytoją. Kas užgimė širdies 391 3| tepasitaiko užuominų, liečiančių pagoniškąją (šiaurės tautų) mitologiją 392 1| paminklas, kuriuo, kaip tvirtu pagrindu, gali remtis gramatikai 393 3| Palyginimai ir vaizdai visi paimti iš kaimo gyvenimo. Retkarčiais 394 7| palyginimų netinkamumą tuojau pajunta, kuo aš daug kartų galėjau 395 3| skiriama. Trumpai nupiešiami pakitimai augalų ir gyvių pasaulyje, 396 1| galėtume laikyti šios Nemuno pakrančių tautybės kalbos, papročių, 397 1| poetas genijaus sparnais pakyla į tiesos ir grožio karalystę. 398 7| atlaidžiai, Lietuvos draugai palankiai, o mokslo pasaulis, kaip 399 2| pažinti vyrą, kurs savo tautai paliko daugelio metų triūso ir 400 7| konstrukcijos ar kirčiavimo ydą arba palyginimų netinkamumą tuojau pajunta, 401 3| tiesumo ir nekaltumo tiesiog pamilstame. ~ 402 4| šešiasdešimtaisiais metais, nes autorius pamini dilelį Karaliaučiaus gaisrą ( 403 2| ir tauraus talento brangų paminklą. Bet kaip dažnai būna su 404 1| tai nesenstantis kalbos paminklas, kuriuo, kaip tvirtu pagrindu, 405 1| vidurys tarp aprašomosios ir pamokomosios epinio pobūdžio poezijos; 406 3| tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, 407 4| Mūsų poetas, kuris sugeba panaudoti visus lietuvių kalbos resursus, 408 3| šitų dorybių, dėl jo sielos paprastumo bei tiesumo ir nekaltumo 409 3| jų dėlei pablogėjo tautos papročiai. Visame veikale, be to, 410 3| liko ištikimiausias tėvų papročiams). Tik jį poetas norėjo pavaizduoti 411 1| pakrančių tautybės kalbos, papročių, dvasinės kultūros ir buities 412 1| tautų veikalais. Tačiau tiek paraginimai spaudoje, tiek padrąsinantis 413 3| į grynai epinio pobūdžio pasakojimą. Visi aprašymai, pamokymai 414 3| aprašymai, pamokymai ir pasakojimai įdėti į kalbančių personažų, 415 1| aprašymai - gyvi, visas pasakojimas - vaizdingas, įterpti pamokymai - 416 3| pokalbio forma suteikia pasakojimui gyvumo ir dinamikos. Palyginimai 417 7| leidžiu šį veikalą į platesnį pasaulį, gyvai jausdamas vertimo 418 1| originalią religinę giesmę ar pasaulietinę dainą, kurios tačiau dar 419 7| draugai palankiai, o mokslo pasaulis, kaip pirmąjį lietuvių nacionalinio 420 1| vokiečių literatūra dar nebuvo pasiekusi savo aukso amžiaus ir, išskyrus 421 3| svetimieji neįtrauktų jo į pasileidimą, girtuokliavimą, kortas 422 3| valdytojo dievo, tinkamai pasiruoštų ateinančiam tų laikui.~ 423 3| jų eilės tvarka, bara už pasitaikantį apsileidimą ir giria už 424 1| pavyzdžiu, tuo labiau, kad jis pasižymi originalumu, - jame nieko 425 1| įžvalgesnių tėvynainių žodis paskatino mane paskelbti lietuvių 426 3| užsibrėžęs sau uždavinio išsamiai paskirus metų laikus aprašyti, o 427 4| praėjusio amžiaus metų. Paskutinė giesmė apie žiemą, atrodo, 428 2| kurie velionį pažinojo paskutiniaisiais jo gyvenimo metais ir iš 429 7| 7 ~BAIGIAMOSIOS PASTABOS~ Tebus man leista užbaigti 430 3| dėl to kad, kaip nurodoma pastabose ir paaiškinimuose, remiantis 431 1| vietinio turinio paskelbti ir pastatyti lygia greta su kitų tautų 432 3| giesmės turinį, skaitytojas pastebės, kad autorius nebuvo užsibrėžęs 433 1| originalių kūrinių, turinčių pastovios reikšmės toms tautoms. Šis 434 1| paminklu. Todėl aš drįstu pateikti platesnei visuomenei šį 435 3| romiai galėtų savo trobelėje patenkintas gyventi. Tokį tikslą turėdamas 436 3| paaiškinimuose, remiantis gausia patirtimi, jų dėlei pablogėjo tautos 437 7| teisinga, ir liaudies dainos patvirtina tautą esant sveiko skonio 438 1| rūšiai, kurios negalima pavadinti nei idile, nei epu. Greičiau 439 7| suprato ir savo kūrinyje pavaizdavo. Niekur jo stilius neįgauna 440 4| sugalvoti charakterizuojančias pavardes. Visuose šiuose subtiliuose 441 3| buvo ilgiau apsistojęs ties pavasario gamtos vaizdavimu, ir abu 442 3| pasaulyje, vykstą ryšium su pavasariu, vasara, rudeniu ir žiema. 443 3| tikrųjų sudaro tik vieną paveikslą), poetas pereina prie kiekvieno 444 4| klasikinę vertę ir yra tobulas pavyzdys lietuvių tautai. Jo kalba 445 2| keletas asmenų, kurie velionį pažinojo paskutiniaisiais jo gyvenimo 446 2| skaitytojai norės geriau pažinti vyrą, kurs savo tautai paliko 447 4| daugelis kitų ypatybių. Pažymėtina, kad Donelaitis pirmasis 448 4| atrodo, bus parašyta vėliau - penkiasdešimtaisiais ir šešiasdešimtaisiais metais, 449 1| kūrinį, be to, reikia laikyti perdėm liaudišku, nes jo personažai 450 1| aikštėn ir būsimosioms kartoms perduoti ne tik šios tautos rašytiniai 451 3| vieną paveikslą), poetas pereina prie kiekvieno metų laiko 452 3| kur kalba pats poetas, pereinama į grynai epinio pobūdžio 453 1| perdėm liaudišku, nes jo personažai priklauso tik žemesniajam 454 3| pasakojimai įdėti į kalbančių personažų, kurie yra išimtinai valstiečiai, 455 3| TIKSLAS IR POBŪDIS~ Jau vien peržvelgęs kiekvienos giesmės turinį, 456 7| o mokslo pasaulis, kaip pirmąjį lietuvių nacionalinio poeto 457 4| Pažymėtina, kad Donelaitis pirmasis pabandė įvesti hegzametrą 458 4| kaip lietuvių kalba. Šią pirmenybę jai teikia dvibalsių ir 459 3| kompozicija ir atskirų giesmių planas yra toks. Kiekviena giesmė 460 1| Todėl aš drįstu pateikti platesnei visuomenei šį veikalą - 461 7| Nedrąsiai leidžiu šį veikalą į platesnį pasaulį, gyvai jausdamas 462 3| 3 ~KŪRINIO TIKSLAS IR POBŪDIS~ Jau vien peržvelgęs kiekvienos 463 1| žinomąja Tomsono Metų laikų poema, arba dėl tolimo turinio 464 3| dievo baimė, taip kad mes poetą dėl šitų dorybių, dėl jo 465 1| Jei ir negalima šio poetinio lietuvių mūzos kūrinio lyginti 466 4| leksikografai gramatikai. Poetui tikrai sėkmingai sekasi 467 4| įvesti hegzametrą į lietuvių poeziją ir kad, Klopštokui dar nesukūrus 468 3| išimtinai valstiečiai, lūpas. Ši pokalbio forma suteikia pasakojimui 469 4| kurti naujus žodžius ir posakius, kuriais jis praturtina 470 1| Horacijaus šedevrais, turėjusiais poveikio pasaulio kultūrai, tai jį 471 1| papročius.~ Todėl klaidingu požiūriu būtų vertinamas mūsų rašytojas, 472 4| nuotrupų iš keturiasdešimtųjų praėjusio amžiaus metų. Paskutinė 473 3| Kiekviena giesmė paprastai prasideda atvaizdavimu to metų laiko, 474 1| tegalėjo iškilti ir pats turėjo prasiskinti sau kelią. Jo kūrinys priklauso 475 7| skonis iš tikrųjų yra ne prastas ir kad jie menkiausią konstrukcijos 476 4| ir posakius, kuriais jis praturtina kalbą. Jo išraiška todėl 477 7| įsidėmėtinas eilutes: ,,Aš prašau, kad kiekvienas, kuris ateityje 478 3| mąstysena, kuri bodisi bet kokia priespauda ir nedorybe, tyra tėvynės 479 1| tautos genijus: dainos, priežodžiai, mitai bei padavimai...~ 480 3| sodinti sodą. Jį autorius primygtinai graudena likti ištikimam 481 1| kultūrai, tai jį drąsiai galima priskirti prie neklasikinės literatūros 482 7| mėn. 20 d. Karaliaučiuje, Prūsijoje. ~Rėza ~ ~ 483 3| vieta yra tik vienas Rytų Prūsijos (Oberlitthauen) valsčius, 484 4| nevaržomas, tai ji tapo jo rankose tarytum gėlių juosta, kuria 485 1| visai kitokiam skaitytojų ratui, būtent mokytiems ir nusimanantiems 486 4| lietuvis jau labai sėkmingai rašė šia eilėdara. Yra išlikusių 487 1| galėjo remtis, kadangi jo rašymo laikotarpiu vokiečių literatūra 488 7| teisingai įvertindamas!~ Rašyta 1818 gegužės mėn. 20 d. 489 1| perduoti ne tik šios tautos rašytiniai dokumentai, bet ir visa 490 2| Bet kaip dažnai būna su rašytojais, kurių veikalai tik po mirties 491 1| požiūriu būtų vertinamas mūsų rašytojas, jeigu norėtume jo kūrinį 492 3| reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, sodinti sodą. 493 1| kūrinių, turinčių pastovios reikšmės toms tautoms. Šis kūrinys 494 1| išskyrus vieną kitą originalią religinę giesmę ar pasaulietinę dainą, 495 3| pastabose ir paaiškinimuose, remiantis gausia patirtimi, jų dėlei 496 3| kaip visos lietuvių tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų 497 4| panaudoti visus lietuvių kalbos resursus, stebina kalbos žinovus 498 1| valstiečių trobelėse ir retai tepaliečia kontrasto dėlei 499 3| paimti iš kaimo gyvenimo. Retkarčiais tepasitaiko užuominų, liečiančių 500 7| Karaliaučiuje, Prūsijoje. ~Rėza ~ ~