§ 7

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

   Tebus man leista užbaigti bendro pobūdžio pastaba apie lietuvių tautą. Amžino atminimo mūsų autorius laiške vienam savo bičiuliui Įsrutyje įrašė šias įsidėmėtinas eilutes: ,,Aš prašau, kad kiekvienas, kuris ateityje nori Lietuvoje tarnauti bažnyčiai ar dirbti teisme, tvirtai įsisąmonintų, jog lietuvių skonis iš tikrųjų yra ne prastas ir kad jie menkiausią konstrukcijos ar kirčiavimo ydą arba palyginimų netinkamumą tuojau pajunta, kuo aš daug kartų galėjau įsitikinti".
   Ši pastaba labai teisinga, ir liaudies dainos patvirtina tautą esant sveiko skonio ir švelnių jausmų. Donelaitis tautos skonį teisingai suprato ir savo kūrinyje pavaizdavo. Niekur jo stilius neįgauna vulgarumo, ir nors jis dažnai sutirštintomis spalvomis vaizduoja ir liečia žemus dalykus, tačiau ir čia jis moka kalbėti mandagiai ir grakščiai, taip kad ir šiuo atžvilgiu jo kūrinys nusipelno būti padėtas ant gracijų aukuro...
   ... Nedrąsiai leidžiu šį veikalą į platesnį pasaulį, gyvai jausdamas vertimo trūkumus. Tepriima jį žinovai tėvynėje atlaidžiai, Lietuvos draugai palankiai, o mokslo pasaulis, kaip pirmąjį lietuvių nacionalinio poeto bandymą, teisingai įvertindamas!
   Rašyta 1818 gegužės mėn. 20 d. Karaliaučiuje, Prūsijoje.

Rėza