Part

  1 Lasvos|            gyventojai užgauto skruzdyno ~Ir kasdieniniai darbai prasidėjo ~
  2 Lasvos|               prasidėjo ~Žmonių lizduose ir ant lauko gryno. ~      
  3 Lasvos|           kelkite...~ ~Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia, ~O graudus
  4 Lasvos|                eina per Lietuvą! ~Budink ir šauki graudžiu balsu savo, ~
  5 Lasvos|             kelkite...~ ~Kas darbininkas ir kas dirbti gali, ~Ant tavo
  6 Lasvos|               broli, sėk pasėlio grūdus ~Ir dirvos ne'pleiski! Tuomet,
  7 Lasvos|                   Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko, ~Jog menkas
  8 Lasvos|                  tiek vieko, ~Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji, ~
  9 Lasvos|               Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,~O skubink! Paskui
 10 Lasvos|                 kliuvęs, ~Tu nesupelytum ir neitum į kapą ~Be likusio
 11 Lasvos|               apilsi sunkiam darbe savo ~Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi,
 12 Lasvos|                           GRAŽU, GRAŽIAU IR GRAŽIAUSIA~      Atminčiai
 13 Lasvos|               svetimųjų vienybę užlaiko ~Ir sus'ėję tėvynei aukauja
 14 Lasvos|                 tėvynei aukauja žodelį, ~Ir motiną pagarbin atminimais
 15 Lasvos|               širdys taipgi neatskirtos ~Ir visos tiesiog kreipias į
 16 Lasvos|                kreipias į tėvynės šalį, ~Ir meilėje tėvynės visados
 17 Lasvos|             akimis matyti, ~Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako, ~
 18 Lasvos|                 Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako, ~Kad visi
 19 Lasvos|                  Pats taisau žagrę, pats ir akėju, ~Prakaitą savo prie
 20 Lasvos|                 už darbą man negrąžina, ~Ir kiekviens triūsas susigaišina, ~
 21 Lasvos|              erkė prakaitą mano ~Siurbia ir lobsta; to nepakanka:~Da
 22 Lasvos|             nenori mane vadinti, ~Niekin ir spardo lyg šunį kokį. ~O
 23 Lasvos|              Nenuvarysi dvasios sunkumą ~Ir neišrausi dagių nuo tako. ~
 24 Lasvos|                                ŽVIRBLIAI IR KALIAUSĖ~ ~Sutarė žvirbliai
 25 Lasvos|             dirvą, kviečių kelias lyses ~Ir, kuris buvo lyg labiau išdrįsęs, ~
 26 Lasvos|              juodą styrint viršum varpų ~Ir išsigandęs ,,čir čir čir"
 27 Lasvos|              broli! sakau, kad pelėda!~- Ir nuo jos bėkim nes ir ta
 28 Lasvos|                     Ir nuo jos bėkim nes ir ta mus ėda!~- Tai vanags,
 29 Lasvos|                  vėjas lyg tyčia pakilo ~Ir sujudino kviečiuose baisybę. ~
 30 Lasvos|                  krūmą ~Užmiršę kviečius ir varpų gausybę.~ ~* * *~Mat
 31 Lasvos|                                 ŠIAUČIUS IR GIZELIS~Pas[aka] polit[iška]~ ~
 32 Lasvos|              tiesiąja pačengočių stvėrė ~Ir, numanydams pašaukimo kelią, ~
 33 Lasvos|                     gyvačių":~- Tu šioks ir tokis! kur sąžinė tavo? ~
 34 Lasvos|                 pilti, ~Nes smagyn kirto ir garsyn vis barė, ~Jau neiškentęs,
 35 Lasvos|              dienelę? ~Nusidirbę, nuilsę ir da prakaituoti, ~Skubinome
 36 Lasvos|                įgyti, ką žadėjot duoti. ~Ir ištiesę prie jūsų mūs rankas
 37 Lasvos|          išsislapstėt tartum niekadėjai ~Ir žadėjimus jūsų išnešiojo
 38 Lasvos|        užsiliepsnojo mūs šaltos krūtinės~Ir stojome prieš skriaudą žemelės
 39 Lasvos|              tikri vadovai ~Švieskit mus ir neduokit gest pradėtai kovai! ~
 40 Lasvos|                 vadais būti, tai grįžkit ir veskit!~ ~ ~
 41 Lasvos|                manęs svietas nedėkingas ~Ir, manęs nesupratęs, man širdį
 42 Lasvos|                skolingas!"~ ~Aš kėliausi ir dirbau. Kad dėl neteisybės ~
 43 Lasvos|                  Pratinki prie kantrybės ir pasišventimo ~Ir veski į
 44 Lasvos|               kantrybės ir pasišventimo ~Ir veski į mokyklą, kur gaus
 45 Lasvos|               sau sunkų darbą pasilaiko ~Ir, eidams paskui žagrę, teturi
 46 Lasvos|                Laura plaukus sau šukavo ~Ir iš pievos kvietkelių pynė
 47 Lasvos|                 Su kuriomis tiek vilties ir laimės tiek buvo? ~Kur dingo
 48 Lasvos|               Mūsų berneliai kaip tulpės ir rožės.~ ~Klonio žolynus
 49 Lasvos|                 Neša į erdvą, kur gelmės ir uola, ~Spaudžia širdingai
 50 Lasvos|            širdingai meilužę prie savęs ~Ir marių gylyj abudu prapuola.~ ~
 51 Lasvos|                  gylyj abudu prapuola.~ ~Ir tu ateivio attolinta būsi. ~
 52 Lasvos|              lietuve, nuo gimtinės tavo ~Ir užmiršimo vilnyje pražūsi, ~
 53 Lasvos|            Gerkit, vyrai!" - tyčia varo ~Ir juokus aplinkui daro:~Kareiviui,
 54 Lasvos|         Kareiviui, kurs drąsiai skraidė ~Ir kitus didžiuodams baidė, ~
 55 Lasvos|            dviejų~Pats į Rymą atvažiuoti~Ir dūšią man atiduoti.~Sulaužytas
 56 Lasvos|             Vietą šią Rymu vadinam, ~Na, ir tave imt ketinam!" - ~Tvardauskas
 57 Lasvos|            Sutartis juk buvo tokia:~Tiek ir tiek metams sukakus ~Ir
 58 Lasvos|                  ir tiek metams sukakus ~Ir mane imt atsiplakus, ~Tau
 59 Lasvos|               būt kuo paplakt arkliuką! ~Ir namai reik budavoti, ~Kad
 60 Lasvos|                  smilčių kančių traukia ~Ir Tvardausko einant laukia. ~
 61 Lasvos|        bemitrinant žirgelį, ~Ans pastatė ir namelį. ~,,Na, viršus žygiu
 62 Lasvos|                  ve bliūds pilnas, ~Lįsk ir prauski savo vilnas!" ~Velnias
 63 Lasvos|                vilnas!" ~Velnias purtosi ir prunkščia, ~Prakaituoja,
 64 Lasvos|                Prisiek jai meilę, dorumą~Ir ant visko paklusnumą.~Jei
 65 Lasvos|               klingio plyšiuką…~Tai tiek ir matė velniuką.~ ~ ~* * *~
 66 Lasvos|              skardžiai aida ore - ~Garbę ir guodonę lemia.~   Ein Jonužis
 67 Lasvos|                bado prispaustą,~   Nuogą ir basą? ~Ar nepakanka, kad
 68 Lasvos|              nueičiau~   Laukan mūs tyrą~Ir suskaityčiau, kiek ten ant
 69 Lasvos|          varguolių ~Nieks tad neregėjo, ~Ir kiekviens paskirtą ~Žvaigždę
 70 Lasvos|                kalbos posmus -~   Ašaras ir skausmus. ~Tas tik akėčias
 71 Lasvos|                  Versčiau dainas į duoną ir jus papenėčiau, ~Kuriems
 72 Lasvos|           dainelių tuoj verpalus rengti ~Ir pridengčiau tą vargą, kursai
 73 Lasvos|              saulės spindulių skaudingų ~Ir nuo gamtos tyčioj'mų nemielaširdingų.~ ~
 74 Lasvos|                 O kad silpnumas spaudžia ir laiko per nieką, ~Trenkčiau
 75 Lasvos|                  dvasiai peną tyrą ~Nešk ir mokink, kad veltui ašaros
 76 Lasvos|              motiną savo nudėjau senyvą ~Ir, peilį įleidęs lavonan jos
 77 Lasvos|             Sekimas~ ~Gaazoj * triukšmas ir sumišimas - ~Tautos paskirta
 78 Lasvos|            būrius tuoj išskirsto, ardo? ~Ir mes juk baimės, matai, pripilti ~
 79 Lasvos|                  kaulus apgraužti gausi ~Ir vandenėlio atsivėdinti. ~
 80 Lasvos|                 pilistėnai Samsoną barė ~Ir tyčiojosi - juokus sau darė.~. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ~
 81 Lasvos|                 prilaikė stogų svarbumą ~Ir namo sienų visų tvirtumą... ~
 82 Lasvos|             žydai surinko savųjų daugybę~Ir taikėsi patrempti mūs Kristaus
 83 Lasvos|               Kristaus didybę.~Apsvarstę ir ištarę rodą paskutinę,~Užslėpė
 84 Lasvos|               gavai tvirtą. ~   Parodyki ir mumis stebuklą nors vieną, ~   
 85 Lasvos|                  tave įtikėsim tuoj, kad ir šią dieną. ~   Matai šitą
 86 Lasvos|              jokio,~O rabins tik raižėsi ir rankomis plakė.~,,Po statine
 87 Lasvos|             juoktis privalo.~Taigi didis ir mažas juokėsi be galo.~Tik
 88 Lasvos|               išlindus ausimis tik krato~Ir žviegdama nubėgo į atvirą
 89 Lasvos|                ketino, šerius nušiuruoti~Ir likusiems našlaičiams tėvą
 90 Pasak |                                     GEGĖ IR GAIDYS~ ~- Tai tik tu laimingas,
 91 Pasak |            broleli, ~Turėdams taip garsų ir gražų balselį! -~,,Tai,
 92 Pasak |               dievaži ~Gaida taip patogi ir tokia graži, ~Jog kaip tik
 93 Pasak |               jis mekam netiko, ~Nors jį ir išgyrėt, blogu pasiliko.-~ ~* * *~   
 94 Pasak |                                   VILKAS IR LAPĖ~ ~      Laputė, vištienos
 95 Pasak |                  vištienos pririetus ~   Ir tiek palikus, kad antri
 96 Pasak |             kūmyte, vargas spaudžia! ~   Ir šunes taip pikti, piemuo
 97 Pasak |                   Tai imtum, rodos, tuoj ir pasismaugtum!" - ~   ,,Ar
 98 Pasak |                   ne šieno malonėjo. ~   Ir pas kūmutę nieko nenustvėręs.~
 99 Pasak |             gėręs.~ ~* * *~      Kitiems ir žmogus su noru teikia, ~      
100 Pasak |                                  APUOKAS IR ASILAS~ ~Per girią ėjo asilas
101 Pasak |              eina baisų tankumyną - ~Na, ir paklydo, sakant tiesą gryną. ~
102 Pasak |                gryną. ~Sustojo, vargšas, ir gailiai vaitojo. ~Laimė,
103 Pasak |              veikiai ant asilo sprando, ~Ir jau abudu keliaut toliau
104 Pasak |             keliaut toliau bando. ~Balas ir duobes, kelmelį kiekvieną ~
105 Pasak |                 prašyms apuokui patiko, ~Ir vadžiot spangį, kvailys,
106 Pasak |              akys varguolio apuoko. ~Kad ir nemato ir akyse juoda, ~
107 Pasak |         varguolio apuoko. ~Kad ir nemato ir akyse juoda, ~Bet kelią
108 Pasak |                                 ZERKOLAS IR BEZDŽIONĖ~ ~Bezdžionė, zerkole
109 Pasak |                                   VILKAS IR KATINAS~ ~Iš girios vilkas
110 Pasak |                      Taip vilkas skundės ir drebėj' iš baimės.~   ,,
111 Pasak |          Tamošiuką!"~   - Mat nuglemžiau ir jam veršiuką.- ~   ,,Na,
112 Pasak |           pabandyk gi pas Motiejų!"~   - Ir tas avių neteko dviejų.-~   ,,
113 Pasak |             greičiau į Tado kiemą!"~   - Ir jam prasikaltau šią žiemą.-~   ,,
114 Pasak |        prasikaltau šią žiemą.-~   ,,Gali ir be pagelbos likt...~   Na,
115 Pasak |                Pošką!"~   - Bijau su juo ir susitikt:~   Nuo pernai
116 Pasak |            piktadario norės gailėtis ~   Ir kas tave ant savo vargo
117 Pasak |                       Tikrai, nors tavęs ir labai man gaila, ~   Bet
118 Pasak |                        Ką pasisėjai, tai ir pjauk!"~ ~ ~
119 Pasak |                                     LAPĖ IR ASILAS~ ~- Iš kur eini,
120 Pasak |                 tu man šitaip iš narsaus ir drūto ~   Pavirsk į tokį
121 Pasak |                       Iš baimės, būdavo, ir pabėgėti tenka. ~   O kad
122 Pasak |                yr, liūtą žeidžia". ~   - Ir tu ant liūto šokai? - lapė
123 Pasak |                       O kaip? dariau, ką ir visi aplinkui darė. ~   
124 Pasak |                Tai, ana ve! Įspyriau juk ir aš nabagą - ~   Tegul ir
125 Pasak |                 ir aš nabagą - ~   Tegul ir asilo pažįsta nagą!"~ ~ * * *~
126 Pasak |                           Elgiasi lygiai ir žmonės nedori:~Pakol didžiūnu
127 Pasak |              nedori:~Pakol didžiūnu eisi ir tvirtybėj, ~Tokioj aplinkui
128 Pasak |                                   VILKAS IR ĖRIUKAS~ ~      Ėriuks,
129 Pasak |              ėriuką, ~   Padrykt prie jo ir jau aplinkui suka. ~Bet
130 Pasak |              norės man ką paveržt!~      Ir su tavim ilgai nelauksiu! -~,,
131 Pasak |           žingsnių aš stovėjau ~         Ir iš teisybės~Jam gėrimą sudrumsti
132 Pasak |             pikto geidžia šunes, piemens ir visi jūs, ~O tavo giminė
133 Pasak |                 mane valgyt spiria",-~   Ir tuoj ėriuką, į dantis pagavęs,~   
134 Pasak |                    Kad kniubo ant vietos ir užkrankė garsiai. ~Kiek
135 Pasak |                    Kiek reikiant pramigo ir stvėrėsi narsiai ~To aržuolo
136 Pasak |               giles tu tikrai pamatytum ~Ir nereikalingai manęs nedarkytum.-~ ~* * *~   
137 Pasak |                  nedarkytum.-~ ~* * *~   Ir nuo prasčiokų išgirsti tenka ~   
138 Pasak |             paminės ~Iš aržuolaičio štai ir jojo giminės!~   Ar kuo
139 Pasak |                už ką gi nieką tokį~      Ir žemė da ikšiol maitino? - ~
140 Pasak |                  prie aržuoliuko. ~      Ir nuo to laiko jis geriausias, ~      
141 Pasak |      nereikalingas, ~Visur tave išniekin ir išpeikia. ~Tegul tik tavęs
142 Pasak |                                   ŽMOGUS IR ANGIS~ ~      - Seniai jau
143 Pasak |                 gerą teikia. ~Ne ta aš - ir oda numauta jau anoji,- ~
144 Pasak |            vienok širdis senoji!" ~      Ir dvasią iš angies išvarė.~ ~* * *~
145 Pasak |            paskui meiliu, ~Geru, padoriu ir švelniu ~Ir veidmainiauk,
146 Pasak |                Geru, padoriu ir švelniu ~Ir veidmainiauk, kaip nori
147 Pasak |                                   GAIDYS IR ŽEMČIŪGAS~ ~Gaidelis, pagal
148 Pasak |                pigesnis, ~Bet brandesnis ir sotesnis".~ ~* * *~   Prasčiokai
149 Pasak |              negali, ~   Vadina tą nieku ir met į šalį.~
150 KitiEi|                  Kaip pavasaris pražydo ~Ir tave akys išvydo,~   Linksmos
151 KitiEi|                   Tai visi juk girdi ~   Ir palaiko iš tiesų ~   Tai
152 KitiEi|             visados ~Priešius apvaliosi ~Ir be jokios priegados ~Po
153 KitiEi|               Tegul dirba ant naudos tau ir žmonių gėrybės.~ ~Tegul
154 KitiEi|             Lietuvoj tamsumas prašalina ~Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius
155 KitiEi|           tamsumas prašalina ~Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. ~
156 Virsin|           činovninkams. Pasakė, apsisuko ir išėjo.~    Nusistebėjo činovninkai
157 Virsin|           činovninkai išvydę tokį keistą ir netikėtą viršininko pasirodymą.
158 Virsin|             imantis? Kaip elgtis patiems ir su tokiu viršininku?~   
159 Virsin|             reikėjo gert, ypatingos buvo ir pasekmės. Vienas, grįždamas
160 Virsin|                Kitas nužengė šalia tilto ir ko neužsimušė. Trečias pradėjo
161 Virsin|                pradėjo vaikščiot atbulas ir, vieton pataikyt ant namų,
162 Virsin|                  Naupilę, o ant rytojaus ir po visą pavietį. O visur
163 Virsin|                susiprato negerai padaręs ir vėl tuoj pasigėrė.~    Nusiminė
164 Virsin|             Nusiminė valsčių raštininkai ir ėmė knistis po leistrus,
165 Virsin|                  darbą toliau".~    Taip ir padarė. Išrinkę nusiuntė
166 Virsin|              kuriuodu užsidarė su rabinu ir ilgai ilgai kažin ką tarėsi.
167 Virsin|         pasiuntiniu atėjo vėl pas rabiną ir džiaugsmingai išpasakojo
168 Virsin|           išlindo Kruglodurovas iš balos ir žiūri, ką čia dabar daryt.
169 Virsin|          maskolių užsidėdavo savo kepurę ir žegnodavosi į trikampį.
170 Virsin|                lauką, rado turkų papartį ir neišpasakytai nudžiugo iš
171 Virsin|          Kruglodurovas pasinaudojo iš to ir, pasigavęs arklį, prisirišo.
172 Virsin|             maskolius, užsėdo ant arklio ir nulėkė priešais juos iškėlęs
173 Virsin|               narsybę š-to Jurgio kryžių ir liko iškeltas į aficierus.
174 Virsin|                nes visai buvo nemokintas ir didelis girtuoklis, tai
175 Virsin|                  didelis girtuoklis, tai ir atsiuntė dabar čion į paviečio
176 Virsin|                  neiškęsda vo neužkabinę ir kaimo žmonių su žinia apie
177 Virsin|                neatėjo, kad taip gal būt ir kad toks dalykas reiktų
178 Virsin|               buvusį prieš jį viršininku ir dabar laukiantį bylos, kurioje
179 Virsin|              tiktai, kad jūs viršininkas ir turit rūpintis kiek galima
180 Virsin|            daugiau išgriebt štai šitų, - ir galais suglaustų dešinės
181 Virsin|                 taip užtektinai, kad man ir ten bus ramu. Aš kalbu atvirai.
182 Virsin|               Parėjęs namo, šaukia pačią ir, trindamas iš džiaugsmo
183 Virsin|        Vakanalijus Vziatkovičius nutilo, ir veidas jo apsiniaukė.~   
184 Virsin|                    Susėdo abudu su pačia ir sušaukė visas mintis į pagelbą.~    -
185 Virsin|                  nepyktų, - atsakė pats. Ir vėl abudu nutilo.~    -
186 Virsin|                Taigi liovė toliau mąstęs ir laukė, ką pasakys pati.
187 Virsin|                 tuos žodžius iškilmingai ir stačiai, lyg parodydama,
188 Virsin|                  kad taip tiktai tur būt ir kad nieks nieko geresnio
189 Virsin|                pastate prieš činovninkus ir kokį padarė įspūdį visame
190 Virsin|              pačios tarp vieno stiklelio ir kito.~    - Bus gerai! -
191 Virsin|                   Tas, linguodamas galva ir rinkdamas švelniausius žodžius,
192 Virsin|                 visais gražiai gyvenome: ir jie, Dieve duok jiems sveikatą,
193 Virsin|                 pagelbėdavo mus reikale, ir mes jų nepamiršdavome. Žinote
194 Virsin|               Išpasakojęs, koks reikalas ir kuo gali viršininkas pagelbėt,
195 Virsin|        paskutinių žodžių atgniaužė delną ir pakišo Kruglodurovui 25-
196 Virsin|                 laiką stovėjo išsitiesęs ir tylėjo, da labiau išsitiesė.
197 Virsin|                 atgniaužė kairiąją ranką ir, išimdamas iš jos suglamžytą
198 Virsin|                  nubėgo pas savo bendrus ir išpasakojo viską, kaip atsitiko.~    -
199 Virsin|               viršininku. Jeigu jis būtų ir kitoks, tai vis nieko nekenkia
200 Virsin|        išmintinga roda visus pertikrino, ir žydai sutarė išsiųst jau
201 Virsin|                  ponu viršininku apsieit ir padarė mums gėdą. Pons viršininke!
202 Virsin|                 reikalą, - užbaigė žydas ir ištiesė ant stalo visam
203 Virsin|           pamokino žydas, paėmė 100-tinę ir, sėdėdamas paskui vienas
204 Virsin|                tinė, bet visgi 100-tinė, ir tiek paimt tai jau ne gėda..."~   
205 Virsin|                  jau ne tik su savo, bet ir su krikščionių "reikalais",
206 Virsin|           pamokindavo, ką reikia daryti, ir kad niekas iš činovninkų
207 Virsin|               išėjo atlikt savo reikalus ir užsikviest pas Dinę biuro
208 Virsin|                 kitas, kraipydamas galvą ir lyg netikėdamas, kad nelaimė
209 Virsin|                savo nepadarė...~    - ...ir nedavė mums viršininką tokį,
210 Virsin|         raštininkams, Dykulių Kuznickiui ir Žioplių Bavolskiui, tik
211 Virsin|                 ima" aplėkė visą pavietį ir sugrąžino ramumą visiems,
212 Virsin|                 vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs.~
213 Virsin|             atlankyt Žydpilės magistratą ir valsčių kanceliarijas. Pavietyje
214 Virsin|            suprantantiejie savo pareigas ir patys jas pildę. Kituose
215 Virsin|                 atklydusių kasžin iš kur ir kasžin su kokia sąžine.
216 Virsin|            Pstrumskis, Dykulių Kuznickis ir Žioplių Bavolskis. Vakanalijus
217 Virsin|         valsčiuje vaitai su raštininkais ir ko nuo jų galima reikalaut.
218 Virsin|              pats - paviečio viršininkas ir kad vaitai su raštininkais
219 Virsin|            kanceliariją, šį tą paaiškino ir užsivedė pas save užkąst.
220 Virsin|              dalykais, turiu supažindint ir su tais dalykais, kurių
221 Virsin|                   nuo samdymo panaktinių ir t.t. Pinigus tuos grąžint
222 Virsin|               savęs paviečio viršininkas ir burmistras. Dabar štai turiu
223 Virsin|                  burmistras taip drąsiai ir atvirai kalba, įtikėjo ir
224 Virsin|                ir atvirai kalba, įtikėjo ir nesibjaurėjo priimt 30 rublių,
225 Virsin|                  gražiai pasirėdęs, pati ir duktė šilkuose, gyvenimas
226 Virsin|                garsius iš įvairių valgių ir gėrimų. Pstrumskis tankiai
227 Virsin|              tankiai atlankydavo Naupilę ir kaskart vaišindavo biuro
228 Virsin|            tokios galvos neturėjęs. Nors ir ten sekėsi, tik nemokėjęs
229 Virsin|                  tai vyriausybė įsakiusi ir kad jis galįs palikt, tiktai,
230 Virsin|                 Vienok žmonės susiprato, ir Pstrumskis turėjo iš to
231 Virsin|         viršininkystę, mėgsta užsitraukt ir "ima". Parodė kanceliariją,
232 Virsin|               stalą skaniais užkandžiais ir da skanesniais gėrimais.
233 Virsin|                 trečios, pradėjo smagiau ir atviriau kalbėt - rodos,
234 Virsin|                Apsidairęs aplink įžymiai ir matydamas viso ko išteklių,
235 Virsin|                 supratęs klausimo siekį, ir kad viršininkas neturėtų
236 Virsin|          žmonėmis gražiai apsieit... tai ir pačiam ištenka, ir vyriausybės
237 Virsin|                   tai ir pačiam ištenka, ir vyriausybės neužmiršti...~   
238 Virsin|                 vyriausybės neužmiršti", ir atsiminė Matvejevo pamokinimą.~    -
239 Virsin|               jos be reikalo nė naudotis ir tą algą grynai atiduodame
240 Virsin|             pripildamas vyšninės, - štai ir vaitas sutinka pridėt prie
241 Virsin|             Vaitas, pašauktas iš kuknios ir pirmiau Pstrumskio pamokintas,
242 Virsin|          viršininko, pabučiavo jam ranką ir tarė lietuviškai:~    -
243 Virsin|            priimkite nuo pono Pstrumskio ir mano algą.~    Pstrumskis
244 Virsin|                maskoliškai vaito žodžius ir mirktelėjo, kad jis vėl
245 Virsin|                  labai patiko vaito auka ir nusižeminimas prieš vyriausybę.~    -
246 Virsin|                žmonės! kaip jie supranta ir gerbia vyriausybę! - tarė
247 Virsin|            atmindamas Žydpilės burmistrą ir Pstrumskį.~    - Taip, pons
248 Virsin|              neteisius raštininko kelius ir garsiai apie tai kalbančių.
249 Virsin|                kurie "buntavoja" žmones, ir manydamas, kad Pstrumskis
250 Virsin|          litvomanais buvo labai paranku, ir dėl to jisai atsitikusio
251 Virsin|               vyno, prisigretino prie jų ir moters.~    - Ar pons viršininkas
252 Virsin|                         Kurgi, apsivedęs ir vaikučių turiu.~    - Tai,
253 Virsin|               jie gerbia savo vyriausybę ir kaip moka tą gerbimą išreikšt! -
254 Virsin|               kad turi ne tik galvą, bet ir pinigus. Jeigu Pstrumskis
255 Virsin|         Kuznickis pats svečius gaudydavo ir, teisybė, mokėdavo gražiai
256 Virsin|                   gėrėdavosi činovninkai ir visoki ponpalaikiai. Kuznickio
257 Virsin|         Vziatkovičius, gardžiai pavalgęs ir išgėręs, bet neprijautė,
258 Virsin|              apskrito stalo geležinkelį, ir mašina su kava šnypšdama
259 Virsin|                 atsirito ties viršininkų ir sustojo. Paėmus jam kavą,
260 Virsin|              stebuklą, negalėjo atsigirt ir atsigėrėt, kaip jam ta mašina
261 Virsin|             atiduot, tai galėsiu padaryt ir kitąkart, ne tik šiandien", -
262 Virsin|         užsiprašė jį likt ant vakarienės ir nakvynės. Viršininkas atsisakė
263 Virsin|                   paėmęs bonką krupninko ir vesdamas viršininką gult, -
264 Virsin|                  troško. Taigi ištuštino ir krupninką. Sapnavo iš tikro
265 Virsin|          paviečio viršininkas, karietoje ir žingine važiuoja per savo
266 Virsin|                prisiartint prie karietos ir į abi išskėstas jo rankas
267 Virsin|               žino, bet niekam to nesako ir tik džiaugiasi, kad žino.
268 Virsin|                 į mašiną, pradėjo šnypšt ir greitai bėgt. Jam smagu
269 Virsin|            staiga viena ranka persisvėrė ir ėmė slinkt nuo jos šimtinės,
270 Virsin|                kitą ranką į pagelbą, nes ir čia pilna šimtinių. Jau
271 Virsin|                 per miegus Kruglodurovas ir pašoko iš lovos su dideliu
272 Virsin|                aplink išsigandusiom akim ir negalėdamas nieko atsimint.
273 Virsin|              užklausė, ar gerai miegojo, ir užprašė ant čiajaus.~    -
274 Virsin|            pareigas supranta, viską žino ir ne tik nesipriešina įvestai
275 Virsin|               tvarkai, bet da pagiria ją ir užtvirtina. Reikia pripažint,
276 Virsin|              pabarškinęs į kuknios duris ir apsimetęs, būk viršininko
277 Virsin|                Vakanalijus Vziatkovičius ir žodžiais, kuriuose taikėsi
278 Virsin|             pažymint savo vertę, rimtumą ir maloningumą žemesniems,
279 Virsin|                pažadėjo niekad neužmiršt ir išvažiavo keliu, kokį buvo
280 Virsin|              užsirėžęs.~    Sugrįžo namo ir savo pačiai pasakė tik tiek:~    -
281 Virsin|                      Da tik dvi, bet jau ir iš to gerai numanau... ~   
282 Virsin|               linkęs prie kortų, lošdavo ir namieje, ir išvažiavęs.
283 Virsin|               kortų, lošdavo ir namieje, ir išvažiavęs. Prie kortų galima
284 Virsin|           Pralošdavo dešimtimis, šimtais ir visada užmokėdavo, visada
285 Virsin|           kanceliariją popieras, kad tas ir tas iš jo valsčiaus grįžta
286 Virsin|          skubindavo pas grįžtančio tėvus ir sakydavo:~    - Jeigu norite,
287 Virsin|                   to už mažą nepadarysi. Ir atminkite, apie tokius dalykus
288 Virsin|               nes viską galima pagadint: ir jums, ir man būtų! - baigdavo,
289 Virsin|                galima pagadint: ir jums, ir man būtų! - baigdavo, paėmęs
290 Virsin|             sūnus grįždavo iš kariumenės ir kad jis pats kasžin kaip
291 Virsin|              laike savo viršininką. Nors ir pasiūlydavo, tai taip paprastus
292 Virsin|             pradėjo lankytis pas kunigus ir su jais susipažint. Patyrė,
293 Virsin|               ant tos algos nė nežiūrime ir t.t. Vienok nepridėjo. Tas
294 Virsin|                 Išsigėręs pusėtinai vyno ir lyg užsirūstinęs ant kunigų,
295 Virsin|             Prabaščius, jau žmogus senas ir sunkus nuo neišpasakyto
296 Virsin|                 sutukimo, kasžin ką rašė ir nė neužtėmijo visai įeinančio
297 Virsin|         užklaustasis, keldamas nuo kėdės ir persiprašydamas.~    - Ar
298 Virsin|                   Prabaščius atsipeikėjo ir, skaudžiai užgautas, atsiliepė:~    -
299 Virsin|           šituose namuose aš šeimininkas ir niekas neturi tiesos mano
300 Virsin|             meldžiamas, šelauk! - pasakė ir parodė duris.~    Vakanalijus
301 Virsin|                 nevadino. Įsėdo į vežimą ir keliavo namo perpykęs iki
302 Virsin|                Išgaravus vynui, išgaravo ir rūstumas. Užmiršęs kunigus,
303 Virsin|              įvesta, matau, gera tvarka, ir dagi nuo seniai, tai jau
304 Virsin|               seniai, tai jau bus tvirta ir nė kokių administratyviškų
305 Virsin|                 mintis protavimo takais, ir net persigando savo klausimo,
306 Virsin|            vyriausybė tik būt viršininku ir kad pavietis turi jį už
307 Virsin|              kuriame turi atsimušt baimė ir gerbimas vyriausybės. Apie
308 Virsin|               pavietį, būt užtarytoju jo ir tarpininku, pasipažinus
309 Virsin|                  jų reikalais, jų dvasia ir t.t., mūs viršininkui neatėjo
310 Virsin|                nėr ką už tai kaltint jį: ir galva jo tam dalykui buvo
311 Virsin|                  dalykui buvo per menka, ir buvusiejie prieš jį viršininkai,
312 Virsin|             niekad negirdėjo, nesirūpino ir nemanė. Nereikalavo to niekad
313 Virsin|            formoje, t. y. pavidale aukų, ir tokioje formoje nematė nieko
314 Virsin|                 Mirus jaunesniajam sūnui ir neturint kam palikt turtų,
315 Virsin|                  tyčia taikėsi jį priimt ir gražiai pavaišint. Savo
316 Virsin|                 veislę arklių lenktynėms ir pats mėgdavo jodyt raitas.
317 Virsin|              beveik už Kuznickio mašiną, ir tiesiog pasakė šeimininkui,
318 Virsin|           nesmagu ką nors daugiau sakyt, ir sutiko leist viršininką
319 Virsin|           perkelt į mūs pusę.~    Ant to ir pasibaigė. Arklys liko viršininkui.
320 Virsin|              Kruglodurovas namieje ramus ir linksmas. Kaip troško pasigirt
321 Virsin|                  su reikalais savo bylos ir da buvo nesugrįžęs. Mūs
322 Virsin|                  reikalams savo šeimynos ir draugijos gyvenimui, pažymindamas
323 Virsin|               Galagaudžių vaitui stot tą ir tą dieną pas viršininką.
324 Virsin|                  ko nuo jo reikalauja. - Ir mūs kanceliarijoje, rodos,
325 Virsin|                    riktelėjo viršininkas ir nežinojo ką toliau sakyt. -
326 Virsin|          viršininkas! Pašol von! Važiuok ir žiūrėk!~    Vaitelis išvažiavo,
327 Virsin|                  tarnavo jau keletą metų ir spėjo pravaitaut gyvatą,
328 Virsin|                   Na, o man už gerą rodą ir... tylėjimą tai nieko? nors
329 Virsin|                  tau penkiasdešimts, tai ir man penkiasdešimts! Juk
330 Virsin|       penkiasdešimts! Juk aš viską darau ir už viską turėsiu atsakyt,
331 Virsin|                atsakyt, ar ne?~    - Imk ir tu!~    - Na, jeigu taip,
332 Virsin|             jeigu taip, tai pridėkime da ir viršininkui penkiasdešimts!~    -
333 Virsin|             anuos penkiasdešimts rublių, ir vėl atsilankė pas viršininką
334 Virsin|                paliko ant jo didį įspūdį ir beveik iš pamatų išgriovė
335 Virsin|            slidus... O jau aš esmi ėmęs, ir, tiesai patyrus, būt man
336 Virsin|                 jie galėtų mane apskųst, ir... lik sveiks! Dabar aš
337 Virsin|              negaliu: prie to pripratau, ir be to man neištektų... O
338 Virsin|                to man neištektų... O kad ir neimčiau jau, tai gali mane
339 Virsin|                 nusipirko stuopą spirito ir, persigabenęs tą kontrabandą
340 Virsin|                 išsitraukė bonką spirito ir, kratydamas su ja aukščiau
341 Virsin|                  įsidėjo bonką į kišenių ir nuėjo kur kas smarkesniu
342 Virsin|             stuopą spirito, kontrabandą, ir už tai nieko nebus, tai
343 Virsin|                priešais tą pat tiesą imt ir kitokią kontrabandą, tik
344 Virsin|              kontrabandą, tik atsargiai, ir taipgi nieko nebus. Susiramino
345 Virsin|                  nieko nebus. Susiramino ir da sykį atkartojo ant drąsos: "
346 Virsin|                prižiūrėt savo gyventojus ir parubežiuose gaudyt bėgančius.
347 Virsin|             nenorėdami nustot savo pelno ir da patekt į kalinį, pasiūlė
348 Virsin|             kiekvieną emigrantą. Sutiko, ir, kol bėgo žmonės, buvo ir
349 Virsin|                ir, kol bėgo žmonės, buvo ir viršininkui gerai, ir žydams
350 Virsin|               buvo ir viršininkui gerai, ir žydams neblogai. ~    Kruglodurovui
351 Virsin|          Vziatkovičius pasinaudojo iš to ir suskundė visus tuos kunigus.
352 Virsin|                 labai lengva išsiteisint ir išsivaduot nuo mokesčio.
353 Virsin|       atsitikimas, kuris pro visus, nors ir gubernatoriaus valdžios
354 Virsin|               liuosai praeina. Taip buvo ir sutarta: teisintis ir pinigų
355 Virsin|               buvo ir sutarta: teisintis ir pinigų nemokėt. Viršininkas
356 Virsin|                 pasiduodami licitacijai, ir teisintis, kad ir kasžin
357 Virsin|           licitacijai, ir teisintis, kad ir kasžin prieš ką. Būtų išlaimėję
358 Virsin|                 prieš ką. Būtų išlaimėję ir garbę savo prilaikę, nes
359 Virsin|                 garbę savo prilaikę, nes ir vyriausybė pati susiprato,
360 Virsin|                 Šelaukbūdžio prabaščius, ir viską sudarkė. Pabūgęs,
361 Virsin|           Vziatkovičius užsimanė nubaust ir Žydpilės burmistrą, ant
362 Virsin|              pasakė apie "įvestą tvarką" ir užslėpė daug pašalinio uždarbio,
363 Virsin|     gubernatoriui, gubernatorius toliau, ir tokiu būdu eina iki ciecoriaus.
364 Virsin|                   kad vsio blagopolučno, ir siunčia padėkavojimą žemyn
365 Virsin|              viską, sutraukė tik pečiais ir išvažiavo. O ką darys? ~   
366 Virsin|                  tik atsiminė Matvejevą, ir, rodos, imte atėmė žadą.~    -
367 Virsin|               gali nustot vaitystės, tai ir paėmiau iš valsčiaus kasos.
368 Virsin|        raštininkui daviau 50 už tylėjimą ir sau paėmiau 50. Antrąkart
369 Virsin|                Jeigu kiti gali vogt, tai ir aš galiu, - rėžia vaitas
370 Virsin|                 rėžia vaitas įsidrąsinęs ir matydamas viršininko nusiminimą.~   
371 Virsin|              valsčiaus kasos.~    - Štai ir Siberija!.. O da aš nė pinigų
372 Virsin|        vaikščiodamas skubiais žingsniais ir mosuodamas rankom. - Prakeiktas
373 Virsin|            apskelbėme, kad kasą išplėšė, ir padarėme tam tyčia žymius.
374 Virsin|                  viskas pagal vaito rodą ir nepasibaigė tuo, kad nieks
375 Virsin|                pareigomis kanceliarijoje ir spėjo permainyt pažvilgius
376 Virsin|            permainyt pažvilgius ant aukų ir tvirtumo viršininko vietos.
377 Virsin|                  litvomanus, socialistus ir t. t. Matoma, parodytas
378 Virsin|                Vakanalijus Vziatkovičius ir nuo tos dienos ėmėsi ieškot
379 Virsin|                galvos, eidamas per tiltą ir dairydamasis į visas puses,
380 Virsin|            Žadino save tokiomis mintimis ir žengė jau taip, lyg bijodamas,
381 Virsin|             miestas, išėjo pasivaikščiot ir prisigretino prie vaikščiojančio
382 Virsin|           Moteriškės nesuprato tų žodžių ir, dirstelėjusios tik į Kruglodurovą,
383 Virsin|                 apie jo didžiadarbį, bet ir rodant jį, nieks nežiūri.
384 Virsin|            važiavo iš bažnyčios su anyta ir bernu Kampinių kaimo šeimininkė,
385 Virsin|              ištraukė Gražienę iš vežimo ir nusivilko į laukus, o anyta
386 Virsin|                  tai žino tik tie laukai ir tamsi naktis. Anksti rytą
387 Virsin|             varguolė Gražienė sudraskyta ir sugnaibyta. Persirgusi keletą
388 Virsin|           maskolius, pabaust piktadarius ir išpasakojo, kaip ir ką padaryt.
389 Virsin|          piktadarius ir išpasakojo, kaip ir ką padaryt. Gražienė padėkavojo
390 Virsin|              Gražienė padėkavojo už rodą ir išėjo rengt skundą.~    -
391 Virsin|                pasakys? - manė moteriškė ir nukako pas Naupilės prabaščių.~    -
392 Virsin|                   tai kitąsyk gali žmogų ir ikismert užganubyt. Ką tu
393 Virsin|                apie savo abješčikų darbą ir ketinimą skųst, didei nusigando,
394 Virsin|             Eikite tiesiog pas prabaščių ir paprašykite, kad nudraustų
395 Virsin|         Kruglodurovas buvo pas prabaščių ir visai nedaug turėjo darbo
396 Virsin|                mąsčiau apie tavo skundą, ir žinai ką, man rodosi, geriau
397 Virsin|                  Juk kasdien poteriauji: ir atleisk mums, kaip ir mes
398 Virsin|        poteriauji: ir atleisk mums, kaip ir mes atleidžiam. Atsimink,
399 Virsin|              neskųst, tik atsisveikinusi ir eidama namo, negalėjo nė
400 Virsin|                 kur neištikima žmogysta, ir apie tai ant tų pėdų praneštų.~   
401 Virsin|              galvą užsidengia juoda pala ir ką jis ten paskui daro nepatyriau
402 Virsin|        prisiartint, kad neužtėmytų manęs ir nepabėgtų".~    Kitas raportas
403 Virsin|             ponas, kuris ateina į kaimus ir mieruoja žmonių galvas.
404 Virsin|                rengia lietuvių kariumenę ir mieruoja galvas, idant kepurės
405 Virsin|                  tikras administratorius ir naikintojas negeistinų valstijai
406 Virsin|              turės žinot vyriausybė. Bet ir čia Kruglodurovas vieton
407 Virsin|                   Atgijo mūs viršininkas ir su visa energija stvėrėsi
408 Virsin|                ikonos". Čia tur pasisekt ir vyriausybė negal neužtėmyt.
409 Virsin|                  ypač kad jų draugijinės ir politiškos nuomonės sukosi
410 Virsin|        nepritinka; vaitams, raštininkams ir šaltyšiams buvo įsakyta
411 Virsin|             kalnelių, apžėlusių medžiais ir krūmais. Vietos gražumas
412 Virsin|                 neapkenčiančius... taigi ir ant viršininko gali kėsintis...
413 Virsin|               akmenukas, krinta ant rato ir atsimušęs suduoda į vežimo
414 Virsin|               dvarą. Čia padarė triukšmą ir suvarė žmones ieškot galvažudžio.
415 Virsin|     pravažiuojant pakalnėje viršininkui, ir pataikė į jo vežimą. Kruglodurovas
416 Virsin|                 vaikus, surašė protokolą ir nuvažiavo su akmeniu namo,
417 Virsin|                 kad ne tik ant caro, bet ir ant viršininko galvos buvo
418 Virsin|                 tos Kruglodurovo pasakos ir corpus delicti, liepė akmenį
419 Virsin|             delicti, liepė akmenį išmest ir užsiėmė vien tik triūstis
420 Virsin|        Peterburge, būk kaštuosianti tiek ir tiek - vos išteksią ant
421 Virsin|                  vos išteksią ant apdarų ir altoriaus. O iš tikrųjų
422 Virsin|              tikrųjų dirbo "ikoną" Kaune ir viskas kaštavo ne daugiau
423 Virsin|              nėra.~    Pargabeno "ikoną" ir vėl pradėjo rinkt pinigus
424 Virsin|                 Užkvietė vieną mokintoją ir prašė aprašyt pašventinimo
425 Virsin|                  pašventinimo ceremoniją ir istoriją atsiradimo "ikonos".
426 Virsin|         doblestnyj Vakkanalij Vziatkovič ir doblestnyj Vakkanalij Vziatkovič -
427 Virsin|           pasirodyt šiek tiek numanančiu ir kad neyra vertas taip didelės
428 Virsin|              korespondenciją, luktelėjo, ir viršininkas pasiūlė da kartą
429 Virsin|           pakreipęs žemyn dešiniąją ausį ir smulkiai miklindamas palei
430 Virsin|                 Pabaigė antrąją korektą, ir pasirodė, kad dabar kur
431 Virsin|                korespondenciją į kišenių ir išvažiavo. Ar buvo ta korespondencija
432 Virsin|                 taip vadinamus egzaminus ir patirt, ar vaikai moka katekizmą.
433 Virsin|                Vakanalijus Vziatkovičius ir prie apšvietimo pridėjo
434 Virsin|          Pirmiausiai atvažiavo į Žydpilę ir, paprašęs mokintojaus paklausinėt
435 Virsin|              pažymindamas paskutinį žodį ir parodydamas, kad supratime
436 Virsin|                 supratime mokslo reikalų ir jo kelinės ne per žemai.~   
437 Virsin|         nuvažiavo į Pliuškių bažnytkaimį ir užragino mokintoją paklausinėt
438 Virsin|                prieš vyriausybę atvirais ir slapčiais keliais, kad žmonės
439 Virsin|                 kartus buvo bandę. Taigi ir dabar, nepasitikėdamas,
440 Virsin|               galo. Vienok pasakė viską, ir dagi taip gražiai, aiškiai -
441 Virsin|               Kruglodurov, štabsrotmistr ir t.t., ir t.t., - atsakė
442 Virsin|                   štabsrotmistr ir t.t., ir t.t., - atsakė vaikas aiškiai
443 Virsin|                    atsakė vaikas aiškiai ir drąsiai. Matyt buvo, kad
444 Virsin|              buvo, kad tą dalyką girdėjo ir atkartojo mokykloje tankiai,
445 Virsin|                atsistojo, ištiesė rankas ir vos ištaręs: - Vaikai, tai
446 Virsin|               ištaręs: - Vaikai, tai jūs ir mane pažįstate? - pravirko.~   
447 Virsin|                rūpestingą mokinimą vaikų ir perstatė vyriausybei kaipo
448 Virsin|                Jau ne tik šventomis, bet ir šiokiomis dienomis karčemos
449 Virsin|               kurie galėtų geriau atlikt ir apgint valsčiaus reikalus,
450 Virsin|                erkės, visoki Pstrumskiai ir Bavolskiai. Jie gali laimėt
451 Virsin|             tiesų, nesupras savo reikalų ir nepradės rinkt sau vaitus,
452 Virsin|                 raštininkų šunystes arba ir visai prašalint netikusius.
453 Virsin|             pažadėjo neužmiršt. Ant galo ir paties viršininko nauda,
454 Virsin|             nauda, išpildžius pažadėjimą ir prilaikius savo uždarbio
455 Virsin|                  į Miškagalius, Dykulius ir Žioplius pasirengė važiuot
456 Virsin|               valsčius jo visai nenorėjo ir statė savo kandidatus. Ką
457 Virsin|                  Bavolskis su viršininku ir štai ką padarė: vieton rinkt
458 Virsin|              kanceliariją po vieną žmogų ir klausia, ką jis nori į vaitus.~   
459 Virsin|            kandidato. Paskui šaukia kitą ir t.t. Pasirodė ant galo,
460 Virsin|               nes nežinojo, kaip gintis, ir bijojo pradėt. Valsčionys
461 Virsin|              rinkimus atliko da greičiau ir da prastesniu būdu. Kruglodurovas,
462 Virsin|              dagi prieš visus, kad tokio ir tokio nenori, esi lyg jo
463 Virsin|                  atsigręžęs į raštininką ir nuėjo į vidų.~    Nors visiems
464 Virsin|                  kad tik tu būtum.~    - Ir aš būčiau išėjęs, kad tik
465 Virsin|            Svarūną, baigusį universitetą ir buvusį inspektorium gimnazijos.
466 Virsin|                  neapsiėmė. Dabar sutiko ir pasidavė į kandidatus. Pasigailėjo
467 Virsin|           kandidatus. Pasigailėjo žmonių ir pasižadėjo patarnaut valsčiui,
468 Virsin|                 susiaurintos, nes žmonės ir patys nieko apie jas nežinojo
469 Virsin|                  nieko apie jas nežinojo ir da turėjo nelabą vyriausybę.
470 Virsin|            ūkininkus, gražiai pamylėjau, ir kaip paskui jie išėję suriks: "
471 Virsin|                   Jiems pritarė da kiti, ir mano šaltyšius buvo išrinktas
472 Virsin|                  išrinktas į vaitus. Bus ir čia taip. Aš jau gerai pažįstu
473 Virsin|                 tai užslėpt nebus galima ir reiks skola užmokėt. O tuo
474 Virsin|               Klynaitį, vaito kandidatą, ir Kirvelį, rodininką, geru
475 Virsin|             užsirašęs tiktai fiktyviškai ir per tai negali būt vaitu.
476 Virsin|         girtuoklis, turįs sumišusį protą ir t.t.~    Beje! Pstrumskis
477 Virsin|                  jo neįrašė į kandidatus ir paleido neteisingus skundus.
478 Virsin|                Taigi Svarūno kandidatūra ir Kruglodurovui buvo negeistina.~   
479 Virsin|                jam mes! Jis giriasi, kad ir viršininkas jam menkas daiktas,
480 Virsin|             Viršininkienė įsitėmijo šitą ir papasakojo savo vyrui. Vyras
481 Virsin|                 nuo jo, kaipo išmanančio ir teisingo žmogaus, kad valsčiaus
482 Virsin|                  kad valsčiaus neskriaus ir neužslėps šelmystų, raštininko
483 Virsin|               išeit Pstrumskis, tinginys ir lupikas, ir kad kanceliarijoje
484 Virsin|         Pstrumskis, tinginys ir lupikas, ir kad kanceliarijoje bus užvesta
485 Virsin|          Pstrumskio gi valsčius nenorėjo ir labai nekentė. Oi buvo už
486 Virsin|                žmones kruvinai, be gėdos ir pasigailėjimo. Jau nieko
487 Virsin|               žemę nulupdavo po 3, 5, 10 ir 15 rublių; už valančenijas -
488 Virsin|             rublių; už valančenijas - 10 ir daugiau, už laiškelį parduodant
489 Virsin|                 už pasą į Prūsus - rublį ir t.t. Plėšdavo už mažiausią
490 Virsin|                skolos, tai raštininkėlis ir iš čia pelnydavo, taip kad
491 Virsin|             plėšimo žmonių. Bus gana jau ir to, kas aukščiau paminėta.
492 Virsin|                   kas aukščiau paminėta. Ir iš to galima matyt, kad
493 Virsin|        susirinkimą pasiskųst viršininkui ir prašyt, kad jį iškeltų.
494 Virsin|                  pasakė, kad turįs lauką ir trobas įtaisytas. Veikte
495 Virsin|                vėl atkartojo savo skundą ir labiausiai spyrė ant to,
496 Virsin|                   atvažiavus viršininkui ir paraginus rinkt vaitą, visi
497 Virsin|                  nenorėjo Svarūno vaitu, ir da Pstrumskis reikėjo gelbėt.
498 Virsin|                  Svainišių, pildantį jau ir be to dvi tarnystes, užveizėtojo
499 Virsin|                užveizėtojo kanceliarijos ir sąnario priežiūros bažnyčios.
500 Virsin|                viršininkas skaitė balsus ir atrado jų 270. Visi užtėmijo