Part

 1 Lasvos|      niekam menko krislelio, ~O mane skriaudžia, laiko per nieką. ~
 2 Lasvos|      išmaitinti, ~Žmogum nenori mane vadinti, ~Niekin ir spardo
 3 Lasvos|    dagių nuo tako. ~Eik šen pas mane, rasi ramumą!~ ~Aš išmokinsiu
 4 Lasvos|                VALERIJAI~ ~Kada mane ištiko likims raudulingas, ~
 5 Lasvos|        prakeikt viską... Nuo to mane gynė ~Priminims tavo: ,,
 6 Lasvos|        netekau liuosybės, ~Kada mane teriojo priešiai užsigulę...~ ~
 7 Lasvos|   tamsybės, ~Kaip angels sargas mane raminai... Bičiule! ~Palaiminta
 8 Lasvos|   delnužėlį, ~Kur laivs nešiojo mane jauną bernužėlį, ~Kad atvėsio
 9 Lasvos|         tiek metams sukakus ~Ir mane imt atsiplakus, ~Tau tris
10 Lasvos|         Šaltąją rasą, ~Matydams mane bado prispaustą,~   Nuogą
11 Pasak |        Juk užpernai išplūdai tu mane truputį!~O pamenu, turbūt
12 Pasak |             Tai tavo brolis tad mane iškolio.--~   ,,Aš neturiu
13 Pasak |           Na, mano priešininkai manė paminės!~   O tu už jų kaltes
14 Pasak |       Jau kaltas tu dėl to, kad mane valgyt spiria",-~   Ir tuoj
15 Pasak |      ANGIS~ ~      - Seniai jau mane noras ima ~   Pamest tarp
16 KitiEi|        Da saulelė kelt ketina, ~Mane čiulbėjims budina,~   Žiūriu
17 KitiEi|      jos užklausčiau,~Ar atmena mane jauną.~ ~Lėk, paukšteli
18 Virsin|        žinau tikrai, kad išsiųs mane ten, bet man vis tiek, nes
19 Virsin|        pons viršininke, kartais mane nekaltai nubart. Miestas
20 Virsin|   tvarka".~    - Gera tvarka, - manė sau Kruglodurovas.~    -
21 Virsin|      Koki čia geri papročiai! - manė sau, atmindamas Žydpilės
22 Virsin|     moka tą gerbimą išreikšt! - manė sau. - Bepigu būt viršininku!
23 Virsin|   kitąkart, ne tik šiandien", - manė.~    Buvo jau vėlus vakaras.
24 Virsin|         kad aš - viršininkas, - manė Vakanalijus Vziatkovičius,
25 Virsin|      neturi tiesos mano namuose mane skriaust! Reikalo pas mane
26 Virsin|      mane skriaust! Reikalo pas mane neturi nė kokio. O jeigu
27 Virsin|         valdžios, ciecoriaus... mane tur visi gerbt... Ačiū vyriausybei,
28 Virsin|          Ačiū vyriausybei, kuri mane čion atsiuntė!.. Kam mane
29 Virsin|       mane čion atsiuntė!.. Kam mane vyriausybė atsiuntė? Būt
30 Virsin| pavietyje ne dievas, jeigu gali mane iš paviečio net į Siberiją
31 Virsin|    kurie man pakišo, jie galėtų mane apskųst, ir... lik sveiks!
32 Virsin|       ir neimčiau jau, tai gali mane nubaust vis tiek už tai,
33 Virsin|      nuo tos tiesos atsigint? - manė.- Argi ji neduoda išbėgt?~   
34 Virsin|         ko tamista neatvažiavai mane pasveikint? Juk žinai, kaip
35 Virsin|       ką taip smarkiai žiūrėt į mane, aš tuoj viską papasakosiu.
36 Virsin|       kunigą. Ką jis pasakys? - manė moteriškė ir nukako pas
37 Virsin|   vyriausybė. "Garbė rankose, - manė Vakanalijus Vziatkovičius, -
38 Virsin|   ištaręs: - Vaikai, tai jūs ir mane pažįstate? - pravirko.~   
39 Virsin|        reikalingas. Tam turbūt, manė daugumas, kad būtų ką rinkt.
40 Virsin|        Svarūnas,- tik jis prieš mane eina, paduodamas per bjauriausius
41 Virsin|       vaitus? Ką aš kaltas, kad mane valsčius renka? Juk aš nevažinėjau
42 Virsin| nepuldinėjau, nepapirkau. Jeigu mane skundžia Raibutis, būk aš
43 Virsin|          pati kanceliarija. Kam mane renka? Pasitiki, kad aš
44 Virsin|     kanceliarijoje tvarką. Jie, mane rinkdami, žiūri savo naudos,
45 Virsin|               Ponas viršininkas mane prašė pasakyt jums, kad
46 Virsin|         rejento aktą.~    - Pas mane daugiau nė kokių skundų
47 Virsin|     dvasios.~    - O svieteli,- manė Svarūnas išeidamas,- jeigu
48 Virsin|      sūrį įdėjo man Žydpilėje,- manė Kruglodurovas.- Turbūt turi
49 Virsin|        ten kas kokį reikalą pas mane... reikia važiuot.~    Anksti
50 Virsin|        Gerai, kad spėjo išsiųst mane į Pakaušpilę viršininku,
51 Lietuv|     vandeniu; daug kojų, kurios mane mindžiojo, supuvo kapuose...~   
52 Lietuv|   supuvo kapuose...~    Pagimdė mane Lietuvos miškas; išvedė
53 Lietuv|  sustoję žiopso ir laukia, kada mane parmuš lytis. O jūs, žiopliai,-
54 Lietuv|        lepus, kaip jums rodosi! Mane ne guvernantės augino! -
55 Lietuv|  Vienąkart važiavo smarkiai per mane du vežimai priešais viens
56 Lietuv|    laiko užginta buvo greit per mane važiuot ir abiejuose mano
57 Lietuv|      Nereikėjo niekad nė taisyt mane. Ir kasžin, kaip ilgai būčiau
58 Lietuv|             Vaikštinėjo sykį po mane paviečio viršininkas Kopeikoliubovas
59 Lietuv|     mano plyšiai šypsojosi, kad mane paketino taisyt. Mane taisyt!~   
60 Lietuv|       kad mane paketino taisyt. Mane taisyt!~    Buvau jau užmiršęs
61 Lietuv|         nepažįstamas. Apžiūrėjo mane iš viršaus: čia su lazda
62 Lietuv|          Argi iš tikro rengiasi mane taisyt?~    Pasirodė, kad
63 Lietuv|    tašyt, pjaustyt ir vienądien mane uždarė.~    Be reikalo privežė
64 Lietuv|       pritašė, kad visi matytų. Mane taipgi vargino: čia paskliutavo,
65 Lietuv|       dieną nieko, o vakare ėmė mane krėsti drugys. Kitą dieną
66 Lietuv|       Atėjo Merzavcevui į galvą mane sumaskoliuot. Už tokį darbą,
67 Lietuv|        Privežė baisybę medegos, mane vėl uždarė, ir prasidėjo
68 Lietuv|       tu mano! Kaip ėmė draskyt mane, tai, sakau, bus jau man
69 Lietuv|         Da laimė, kad išgelbėjo mane inžinieriaus ir žydo godumas.
70 Lietuv|  Maksimovičius, kad jis versiąs mane į pravoslaviją. Kaip atliks
71 Lietuv|    panardint į vandenį.~    Tai mane dėl to silpnino, kad aš
72 Lietuv|         dirbti prabaščiui... Ką mane, ligonę, leis... Da būtų
73 Lietuv|     nevargčiau... O, nuskriaudė mane nevidonai, nuskriaudė!..
74 Lietuv|    neklausiau - turėjo leist... Mane taip pamokino... Gubernatorius
75 Lietuv|          Gubernatorius paglostė mane: "Nesirūpink, - sako, -
76 Lietuv|      visas sukruvintas; pamatęs mane: "Janušauckiene, - sako, -
77 Lietuv|  Janušauckiene, - sako, - ar tu mane pažįsti? juk matai, kaip