Part

 1 Virsin|   Miškagalių valsčiaus raštininkas Pstrumskis.~    Užbėgęs pas Dinę, užklausė:~    -
 2 Virsin|           nė lašo lytaus,- kalbėjo Pstrumskis su činovninkais prie užkandžio.~    -
 3 Virsin|            reikalingas, - perkirto Pstrumskis. - E, vyrai, neprapulsime,
 4 Virsin|            naktį.~    Ant rytojaus Pstrumskis, sugrįžęs namo, nusiuntė
 5 Virsin|         mums pažįstami: Miškagalių Pstrumskis, Dykulių Kuznickis ir Žioplių
 6 Virsin|           Miškagalių valsčių. ~    Pstrumskis, gaudamas vos 180 rublių
 7 Virsin|          įvairių valgių ir gėrimų. Pstrumskis tankiai atlankydavo Naupilę
 8 Virsin|        keliais? Sunku pasakyt. Mat Pstrumskis turėjo "galvą" -tai viskas.
 9 Virsin|        Vienok žmonės susiprato, ir Pstrumskis turėjo iš to valsčiaus trauktis.
10 Virsin|          pons viršininke, - atsakė Pstrumskis, supratęs klausimo siekį,
11 Virsin|            Pons viršininke! - tarė Pstrumskis, pripildamas vyšninės, -
12 Virsin|       Pstrumskio ir mano algą.~    Pstrumskis tuoj išvertė maskoliškai
13 Virsin|             buntavoja" žmones.~    Pstrumskis kalbėjo apie keletą ūkininkų,
14 Virsin|          žmones, ir manydamas, kad Pstrumskis apie tokius pat kalba, pasakė
15 Virsin|           pas mus pasilsėt, - tarė Pstrumskis, sodindamas Kruglodurovą
16 Virsin|       galvą, bet ir pinigus. Jeigu Pstrumskis keldavo ant metų kelis balius,
17 Virsin|         neišdrįsdamas:~    - Ponas Pstrumskis turėjo ponui viršininkui
18 Virsin|        puikiai pavaišint, kaip ana Pstrumskis arba Kuznickis, nors nesigailėdavo
19 Virsin|        Nesusiprato visai, kad toks Pstrumskis aukauja viršininkui ne dėl
20 Virsin|      mokesčių dėt.~    Raštininkas Pstrumskis iš savo pusės taipgi tėmijosi,
21 Virsin|          gerai pažįstu žmones.~    Pstrumskis, patyręs, kad Svarūnas pasiduoda
22 Virsin|         būt vaitu. Už tai pažadėjo Pstrumskis skundikams padarysiąs vieną
23 Virsin|            protą ir t.t.~    Beje! Pstrumskis visai neįrašė Svarūno į
24 Virsin| Kruglodurovui buvo negeistina.~    Pstrumskis, nepasitikėdamas skundams,
25 Virsin|     pastojus į vaitus, turės išeit Pstrumskis, tinginys ir lupikas, ir
26 Virsin|            išmintingas vaitas, tai Pstrumskis pats turės prasitraukt.
27 Virsin|        didelį nusidėjimą.~    Nors Pstrumskis kur kas da prieš rinkimus
28 Virsin|      nenorėjo Svarūno vaitu, ir da Pstrumskis reikėjo gelbėt. Paliepia
29 Virsin|         Tiek daug kandidatų padarė Pstrumskis, tikėdamas per tai išskirstyt
30 Virsin|                Visą tą dieną landė Pstrumskis tarp žmonių ir klausė, ką
31 Virsin|     nelaimingas pagavo žinias, nes Pstrumskis baisiai nusiminė. Išvydęs
32 Virsin|        apleidęs, bet reikia gelbėt Pstrumskis. Tegul jau Svarūnas bus
33 Virsin|           bus sau vaitu, tegul tik Pstrumskis lieka raštininku, tegul
34 Virsin|           jau į Svarūno pusę. ~    Pstrumskis stipriai tikėjo, kad Svarūnas
35 Virsin|         trims nedėlioms, atvažiavo Pstrumskis su pačia ir dukterim į Naupilę.
36 Virsin|        motinos, apalpo taipgi. Bet Pstrumskis su jomdviem nesiglamonėjo.
37 Virsin|      Suvalkuose.~    Tuo pat tarpu Pstrumskis taipgi nusiuntė į Suvalkus
38 Virsin| parkeliauja Pogoda Nenastjevna, ir Pstrumskis pradeda greit atsigaut.~   
39 Virsin|            Pstrumskį!~    - Kuo gi Pstrumskis taip nusikalto? - klausia
40 Virsin|      Nupasakojo Kruglodurovui, kad Pstrumskis lupa valsčių, reikalaudamas
41 Virsin|      viršininkas. Pareikalavo, kad Pstrumskis parašytų ant savęs nuo valsčiaus
42 Virsin|       reikalavimą! - prispyrė.~    Pstrumskis turėjo išbėgt. Tada vertė
43 Virsin|            neiškentė neužėjęs. Čia Pstrumskis su visa savo šeimyna puolė
44 Virsin|             išpasakojo viską, kaip Pstrumskis neužleidžia jo į vaitus,
45 Virsin|         nebuvo nė paminėta. Galbūt Pstrumskis apie save nenorėjo minėt ......~   
46 Virsin|          neiną iš vieno, būk jiems Pstrumskis tinkąs ir t.t. Be reikalo
47 Virsin|             bet jau nesikišo. ~    Pstrumskis pradėjo atsigriebt. Tik
48 Virsin|         galvą už Pstrumskį ir kaip Pstrumskis neviešpataus valsčiuje,
49 Virsin|           1892 m. numirė Svarūnas. Pstrumskis visai atgijo. Galėjo dabar