Part

501 Virsin|             landė Pstrumskis tarp žmonių ir klausė, ką šneka. Tą pat
502 Virsin|         Bandavičių, garsų dirbiką painių ir skundų ant savo priešininkų
503 Virsin|                  pirkt valsčionišką žemę ir dėl to negal būt vaitu.~   
504 Virsin|            Duževskis rodija visai noriai ir gerai. Tuoj sustatė juodu
505 Virsin|                 užrubežinius laikraščius ir protauja apie tai tarp žmonių.
506 Virsin|             žmonių. Jis yra pusadvokatis ir stoja į sūdą, o kaipo toks
507 Virsin|             Svarūno turėt vaitu nenorime ir t.t."~    Ant to skundo
508 Virsin|                Pstrumskį raštininku, bet ir tame gyvenime, kurį valsčius
509 Virsin|              ilgą valandą juodu kalbėjo, ir matyt buvo bentgi tuo žygiu
510 Virsin|                  buvo tai pažadėjęs, bet ir visas biuras jo pusę laikė,
511 Virsin|            atvažiavo Pstrumskis su pačia ir dukterim į Naupilę. Patyrė
512 Virsin|                     suriko raštininkienė ir, parvirtusi ant lovos, apalpo.
513 Virsin|                   matydamas visas paines ir bijodamas, kad iš tikro
514 Virsin|                  Suvalkus, nuvažiavo ten ir Svarūnas. Pas gubernatorių,
515 Virsin| vicegubernatorius, patyrė, kad valsčiaus ir ano sodiečio prašymai nebus
516 Virsin|               tamista reikalaujamą cenzą ir gali būt užtvirtintas. Jeigu
517 Virsin|          Svarūnas parvažiavęs išpasakojo ir paaiškino viršininkui viską,
518 Virsin|              Žydas prieis visur - priėjo ir prie gubernatoriaus kanceliarijos
519 Virsin|            susitinka Svarūną viršininkas ir rodo jam Raibučio skundą,
520 Virsin|          parkeliauja Pogoda Nenastjevna, ir Pstrumskis pradeda greit
521 Virsin|                  išsirinkę vaitą Svarūną ir kandidatą Svainišių. Mes
522 Virsin|                tai rinkite sau kitą, bet ir algą jam mokėkite nuo savęs.
523 Virsin|        pasiprašęs Svarūną į kanceliariją ir likęs su juo vienas, prakalbėjo
524 Virsin|          išgirdęs tokią kalbą, pyktelėjo ir karštai atsakė:~    - Ar
525 Virsin|               tegul kas nors parodo, kur ir ką kursčiau. Tikras kurstintojas -
526 Virsin|                 dienos šičion vaikščioja ir ne tik ką savo reikalo neatliko,
527 Virsin|             gerai suprato...~    - Taip, ir aš numanau, kad jie čia "
528 Virsin|          Pasitiki, kad aš jų neskriausiu ir užvesiu kanceliarijoje tvarką.
529 Virsin|                   atsakė ant to Svarūnas ir, išėjęs laukan, pasakė žmonėms:~    -
530 Virsin|                užragino rinkt kitą vaitą ir pridūrė, kad Svarūnui, rinkdami
531 Virsin|             viršininkas pamokintas, kaip ir ką tur daryt. Bandė paeiliui
532 Virsin|               nutvėrė Raibutį už pažastų ir išvedė priešais, šaukdami: "
533 Virsin|                    Judu jį renkate, judu ir algą jam mokėsite - mums
534 Virsin|              išėmė grepšelį su gilutėmis ir telkė mest, kaip paprastai
535 Virsin|           Antaura, pasisėmęs saują slyvų ir rodydamas jas, tarė:~    -
536 Virsin|              mato, kad iš to nieko nebus ir kad iš jo pradeda tyčiotis,
537 Virsin|              liepė nunešt puodynes atgal ir laukė, kas bus toliau. Bet
538 Virsin|                  žymu, kad žmonės pyksta ir gali kartais padaryt, ko
539 Virsin|              kanceliarijoje naują tvarką ir įsitaisys gerą raštininką.
540 Virsin|                  Kruglodurovas nusiminęs ir prijausdamas, kad duotų
541 Virsin|              valsčiaus per daug mokesčių ir t.t., ir t.t. Vardan valsčiaus
542 Virsin|               per daug mokesčių ir t.t., ir t.t. Vardan valsčiaus kalbėjo
543 Virsin|            Brazys, Poškakaimio Laužaitis ir Bobrausių Papartis. Brazys
544 Virsin|               sūdo, kanceliarijos, vaito ir kitų reikalų".~    - Kas
545 Virsin|                    klausia Kruglodurovas ir pradeda vartyt knygas. Neranda.
546 Virsin|                 atranda tokį pat įrašymą ir ima Pstrumskį neva baust
547 Virsin|            Valsčionys buvo jau įpykdinti ir taiposgi pasiryžo varyt
548 Virsin|                 varyt savo iki galo kaip ir viršininkas. Pareikalavo,
549 Virsin|             kurie į tavo vietą tiks!~    Ir tas išbėgo.~    Reikėjo
550 Virsin|                 tuoj atstatytų Pstrumskį ir užvestų tardymą jo šunysčių
551 Virsin|               kanceliariją be raštininko ir vaito, o šiaip išpildysiąs
552 Virsin|            sustatė protokolą susirinkimo ir valsčius pareikalavo kopijos
553 Virsin|                  kurio pasirodė, kad jau ir valsčionys pradeda numanyt
554 Virsin|              pradeda numanyt savo tiesas ir kad tas tiesas negali sulaužyt
555 Virsin|                  nuo kanceliarijos. Taip ir rodėsi visiems, kad jau
556 Virsin|                Kaip tik visi išsiskirstė ir gerai sutemo, neiškentė
557 Virsin|                  pajuto sausumą gerklėje ir neiškentė neišgėręs. Paskui
558 Virsin|             valsčionys įbaudę savo ponus ir tikėdami greit su jais galą
559 Virsin|                 Antaurą, Brazį, Laužaitį ir Papartį tai ant rankų nešiojo.
560 Virsin|              nešiojo. Vienok matėme, kad ir jų priešininkai kanceliarijoje
561 Virsin|          Naupilėje, užėjo pas viršininką ir užklausė, ką tai reiškia.~    -
562 Virsin|                 paduotas didelis skundas ir atsiųstos ant tamistos vardo
563 Virsin|            parodyt man tą baisųjį skundą ir tas gazietas? Aš žinau,
564 Virsin|            pasigerint vyriausybei - eina ir skundžia, kad tam ir tam
565 Virsin|                eina ir skundžia, kad tam ir tam kampe skaito lietuviškas
566 Virsin|               Kitas nori atkeršyt - eina ir apskundžia, kad tas ir tas
567 Virsin|              eina ir apskundžia, kad tas ir tas prilaiko uždraustas
568 Virsin|                čia sūdo nėra - apskundė, ir jau neišsivaduosi, kaltas
569 Virsin|              apsimeta tik nesuprantanti, ir jeigu gąsdina už tai administratyvišku
570 Virsin|               gali suirt visi jo planai, ir norėdamas greičiau atsikratyt
571 Virsin|                  nė kokių gazietų nebuvo ir nieks negirdėjo, kad tokios
572 Virsin|             Svarūną, atstatytų Pstrumskį ir parleistų savo ypatingą
573 Virsin|         Pstrumskio prasikaltimams ištirt ir idant ištyrimas būtų atliktas
574 Virsin|              keletas Pstrumskio nuodėmių ir pamatas, dėl ko nori vaitu
575 Virsin|             Gubernatorius prašymą priėmė ir pasakė, kad raštininkas -
576 Virsin|                tai valsčiaus samdininkas ir valsčiui priguli jį laikyt
577 Virsin|                   Tai padaryta be manęs, ir aš ant to netinku. Mat gubernatorius
578 Virsin|               per visą vasarą užrubežyje ir tik trys dienos, kaip pargrįžo.
579 Virsin|               Ant galo,- sako Svarūnas,- ir be išvelijimo "prisutstvijos"
580 Virsin|                     Jeigu toks įstatymas ir būtų,- atrėmė gubernatorius,
581 Virsin|        priešingas. Juk tokiu būdu galėtų ir kunigai tokius laukus pirkt.~    -
582 Virsin|                  valsčiaus plenipotentus ir tuo užbaigė.~    Nuo gubernatoriaus
583 Virsin|             menkiausios tam priežasties, ir t.t.~    Saukia viršininkas
584 Virsin|               viršininkas savo adjutantą ir liepia surast skundus ant
585 Virsin|           plenipotentai, palūkėję mėnesį ir negalėdami sulaukt iš Suvalkų
586 Virsin|                     Pstrumskio bičiuliai ir šalininkai kovoje su Svarūnu
587 Virsin|                 administratyvišku keliu" ir t.t. Betgi negalėjo visai
588 Virsin|                  apveikt valsčių, išvien ir Svarūną, užvilkimu viso
589 Virsin|                 nustojo vilties išlaimėt ir tik rankomis mostelėjo ant
590 Virsin|                  jiems Pstrumskis tinkąs ir t.t. Be reikalo paleido
591 Virsin|                atsišaukimą, nes valsčius ir be to buvo jau visai atsisakęs
592 Virsin|             vaitystės, vienok neatsisakė ir per tai palengvino Kruglodurovui
593 Virsin|                 iš savo tarpo kandidatą, ir rinkimai tapo galutinai
594 Virsin|                   paršų, rapukų, kviečių ir kitokių daiktų! O kiek pinigų!
595 Virsin|               ikonos" paukščiai, zuikiai ir stirnos juk tai buvo Pstrumskio
596 Virsin|              neguldys galvą už Pstrumskį ir kaip Pstrumskis neviešpataus
597 Virsin|                Pargrįžo sykį iš Žydpilės ir rado vežime pusę svaro sūrio
598 Virsin|       Vakanalijus Vziatkovičius pasigėrė ir miegodamas išvažiavo namo.
599 Virsin|          Pusiaukelėje viršininkas pabudo ir, nežinia kas jam atėjo į
600 Virsin|                   Rodosi, ne.~    - Ima, ir da kaip ima! Tiktai aš žiūriu
601 Virsin|                žiūriu ant to per pirštus ir apsimetu nematąs. Aš žinau,
602 Virsin|                 gerai žino, nuo ko, kada ir kiek paima pons viršininkas.~    -
603 Virsin|                Vakanalijus Vziatkovičius ir vėl taikėsi užsnūst. Negalėjo.~   
604 Virsin|              gubernatorių. Staiga nutilo ir jau neatsiliepė iki pat
605 Virsin|      Kruglodurovas ne per puikiai gyveno ir da, įsiskolijęs iš Prūsų
606 Virsin|         prisirišimo prie nevalumo, purvų ir smarvių, o paskui mat vėl
607 Virsin|             užsivertėlio gyvatą jo kaštu ir da toks turėdavo užmokėt
608 Virsin|              reikia gerintis viršininkui ir t.t.~    Apčiulbęs pusėtinai
609 Virsin|                  į Žydpilę, žydiškiausią ir per tai nevaliausią miestelį.
610 Virsin|                 daug medegos protokolams ir gąsdinimams sūdu. Žydai
611 Virsin|                keletą tik rublių be sūdo ir įkišo juos į visa priimančias
612 Virsin|                 suplėšė visus protokolus ir leido žydams toliau gėrėtis
613 Virsin|            sąnarius priežiūros bažnyčios ir buvo apstoję klebonijos
614 Virsin|               prieangės, turėjo leistrus ir traukė į juos pravardes
615 Virsin|                 sudilgino arklio pašones ir, šuoliu prijojęs prie susirinkusios
616 Virsin|            minios, staigu sustabdė arklį ir suriko:~    - Kas tai: atkeliavo
617 Virsin|                     Burmistras atsistojo ir, prisiartinęs prie Kruglodurovo,
618 Virsin|                ne savo balsu viršininkas ir ką tik nenuvirto nuo arklio.~   
619 Virsin|           Kruglodurovas girtas, nuspjovė ir grįžo prie leistrų. Viršininkas
620 Virsin|            viršininką!~    Žmonės klausė ir tylėjo. Iš jų akių buvo
621 Virsin|                 Vziatkovičius nuo arklio ir nusvyravo pas kunigą, bet
622 Virsin|                 kunigą, bet tuoj sugrįžo ir, atsistojęs ant prieangės,
623 Virsin|             pagal leidimą gubernatoriaus ir jūs, pons viršininke.~    -
624 Virsin|           prikergęs prie "vašų" "maitą", ir apsisukęs nuėjo pas kunigą.~   
625 Virsin|            paliepia, tai reikia išpildyt ir nieko nedaryt prieš valdžią;
626 Virsin|            išklausęs vertimą savo žodžių ir eidamas pas kunigą. Negalėjo
627 Virsin|             Negalėjo vienok ilgai nurimt ir, sugrįžęs ant prieangės,
628 Virsin|                Bičiuliai! aš - maskolius ir kalbu maskoliškai, o tai
629 Virsin|               šalin iš čia! nesirašykite ir eikite į karčemą! -suriko
630 Virsin|                     Tai, priputo kacapas ir tik erzina žmones! Burmistras
631 Virsin|               aiškino žmonėms, kad liktų ir baigtų rinkimus, o viršininkas
632 Virsin|             neleido, varydamas į karčemą ir liepdamas neklausyt burmistro.~   
633 Virsin|                    Tas užpykęs atsistojo ir tarė garsiai, idant visi
634 Virsin|                Vakanalijus Vziatkovičius ir nukrapino pas kunigą.~   
635 Virsin|                  Kruglodurovo rodininkas ir tarpininkas ieškant aukų,
636 Virsin|              ieškant aukų, pastatė ausis ir tėmijosi, ką žmonės kalbės,
637 Virsin|              traukis!~    Žydas paklausė ir, pamiklinęs kojas, atsidūrė
638 Virsin|                 kelias dešimtis žingsnių ir paleido jį su stražninkais
639 Virsin|                 daug buvo uždumtos akys, ir įlindo į prastą karčemą,
640 Virsin|                 Atėjęs atsisėdo už stalo ir riktelėjo:~    - Degtinės!~   
641 Virsin|                  viršininką, nusistebėjo ir, nežinodamas, kokią jis
642 Virsin|              degtinę mėgsta, stovėjo tik ir žiopsojo, o užklaust nedrįso.~   
643 Virsin|        belaukdamas degtinės, pakėlė akis ir pamatė priešais save žydą.~    -
644 Virsin|           Mozūras, viršininkas susiprato ir sykiu užtėmijo, kad ne ten
645 Virsin|                   nusibaldė pas Keilsoną ir užtaisė surinkt žydų deputaciją.
646 Virsin|               apsuptas susirinkusių žydų ir žydukų, nujojo per rinką.
647 Virsin|               NNN. Išvydo, suspyrė arklį ir kaip meška ant dūmų šoko
648 Virsin|                     O pats mitrina arklį ir vis šaukia:~    - Imkite!
649 Virsin|            gendroliaus. Atsirado minioje ir darbininkai, grįžtantiejie
650 Virsin|               kirviai, supyškėjo lentos, ir institucija griuvo, o žydai
651 Virsin|          iškilmingai apsižvalgė aplinkui ir nusišluostė prakaitą nuo
652 Virsin|            aukštyn ranką!~    Visi žydai ir žydukai iškėlė tiek rankų,
653 Virsin|                išlenda iš minios žydelis ir drebančiu iš baimės balsu
654 Virsin|                 cholerą! Mus išgąsdinai, ir dabar jau visi mes sergame.~   
655 Virsin|                iš šalies naujų griuvėsių ir varydamas jį prie nosies,
656 Virsin|            neseniai ūžusios; tas švelnus ir saldus avinėlio balsas,
657 Virsin|         viršininkui būti tik didžiavyriu ir visą savo kelią žymint atminties
658 Virsin|            aukštų siekių savo viršininko ir pasirūpino tą "parodymą"
659 Virsin|            užsodino gendrolių ant arklio ir lydėjo toliau.~    Likimas
660 Virsin|                 į kaimą, padarė triukšmą ir, tiesiog apreiškę, kas atsitiko, "
661 Virsin|                  ypatus, ražus, mazgotes ir bėgt viršininkui gelbėt.
662 Virsin|             klausyt, pagriebė kas reikia ir tekinos nubėgo į pagelbą.
663 Virsin|               prie Pstrumskio, pagelbėjo ir perkėlė tik Kruglodurovą
664 Virsin|    Atsisveikindamas su savo činovninkais ir pažįstamais, ištarė Vakanalijus
665 Virsin|              kalinys.~    Buvo tai pirmi ir paskutiniai išmintingi žodžiai,
666 Virsin|                  Ant tų žodžių pabaigsiu ir pasakojimą apie jį. ~   
667 Virsin|           tankiai suteršiamas. Pavasario ir rudens laike Naupilės pavietyje
668 Virsin|         Kruglodurovas visus savo garsius ir negarsius darbus atliko
669 Lietuv|                jau nesutelpa ant linijos ir dėl to turbūt bėgą į Prūsų
670 Lietuv|                  pagavo jau anoje pusėje ir už kojų pervilko per upę.
671 Lietuv|                  šunis. Šunes, apicierai ir prasti abješčikai išvien
672 Lietuv|                Ant sveikatos abješčikams ir jų arkliams! Da kitąsyk
673 Lietuv|                 kas bus? vogs da daugiau ir drąsiau daužys kulbėmis
674 Lietuv|                  muša?~    Užgynė vyrams ir merginoms paupiais dainuoti
675 Lietuv|                 Prūsų gelumbė apicierams ir abješčikams ir t. t. Girdėjau
676 Lietuv|                apicierams ir abješčikams ir t. t. Girdėjau šnekant,
677 Lietuv|                 gaudyti kontrabandą, bet ir gabent ją. Galį gabent ne
678 Lietuv|                 gabent ne tik patys, bet ir jų pačios, vaikai ir giminės
679 Lietuv|                 bet ir jų pačios, vaikai ir giminės iki ketvirtai kartai
680 Lietuv|        Kiekvienam gali ateit į galvą kad ir tokia mintis:~    "Jeigu
681 Lietuv|                  kelias dešimtis rublių, ir nieks nieko nesako. O tegul
682 Lietuv|                 nekaip už dešimts rublių ir užmokėt korą. Kurgi tavo
683 Lietuv|                  lietuviškus laikraščius ir knygas. Abješčikai nežino,
684 Lietuv|                  kas tai yra laikraščiai ir knygos, tai jiems tiesiog
685 Lietuv|                smarkiai. Tik sutems, jau ir girdi: pykšt... pokšt...
686 Lietuv|              eina abješčikai su apicieru ir paeiliui krato namus visų
687 Lietuv|                 žmones? Ateinančią naktį ir ateinančią dieną vėl tas
688 Lietuv|                  parubežinius apicierus, ir viens iš jų, Baran Rylosujevas,
689 Lietuv|                  rankas į galus rankovių ir rodos nė kam ko. O tuo tarpu
690 Lietuv|              kotą, jau Baran Rylosujevas ir lenkiasi prie žemės. Nors
691 Lietuv|               labai maskoliškos sąžinės, ir viską išpasakojo. Nuspręsta
692 Lietuv|              parvažiuojantį nuo ligonio, ir prasidėjo kratymas. Daktarui
693 Lietuv|          neapdarytą lietuvišką laikraštį ir abejojo, ar imt, ar ne,
694 Lietuv|             nepriguli prie kontrabandos, ir nepasijuto atlikęs žandaro
695 Lietuv|              žandaro pareigą, už ką gėda ir atsakymas.~    Kitame atsitikime
696 Lietuv|               amatininkas. Nieko nešneka ir bėga nuo žmonių. Kartais
697 Lietuv|                  Kartais išeina į laukus ir persodinėja akmenukus iš
698 Lietuv|              abješčikas netoli rubežiaus ir davė gandą. Ugi žiūriu -
699 Lietuv|           apicierui būtų lengviau prieit ir iškratyti, vienas abješčikas
700 Lietuv|                  prie gulinčiojo kišenių ir ištraukė pundelį popierėlių.-
701 Lietuv|            paliepė, sėsdamas ant arklio. Ir taip kaip stovėjo visi traukė
702 Lietuv|                  žengdamas ant prieangės ir paduodamas pundelį.~   
703 Lietuv|             Baltjūres; daug žmonių ašarų ir prakaito nuplaukė drauge
704 Lietuv|              ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane parmuš
705 Lietuv|                 o aš kaip stovėjau, taip ir stoviu.~    Teisybę pasakius,
706 Lietuv|                    Teisybę pasakius, tai ir lytlaužos be reikalo styrėjo -
707 Lietuv|                  aš žinau, kad aš tiltas ir drūtesnis nekaip jūs most.~   
708 Lietuv|              vežimai priešais viens kitą ir pora žydukų, iš išgąsties
709 Lietuv|              buvo greit per mane važiuot ir abiejuose mano galuose pastatė
710 Lietuv|                 stiebelius su lentutėmis ir lietuvišku parašu: žingine.~   
711 Lietuv|         Nereikėjo niekad nė taisyt mane. Ir kasžin, kaip ilgai būčiau
712 Lietuv|           Girtuokliai neišpasakyti: pila ir pila, o degtinė vis nubėga -
713 Lietuv|                 įvedė į sakramentus. Juk ir ant manęs uždirbo ir tik
714 Lietuv|                 Juk ir ant manęs uždirbo ir tik man sveikatą atėmė.
715 Lietuv|              viršininkas Kopeikoliubovas ir paviečio inžinierius Nikčemnickis.~    -
716 Lietuv|             consilium daktarai paima kad ir nuo sveiko, jeigu tik norėtų
717 Lietuv|                pagnaibė vandenyje polius ir apsisukęs išėjo ant kranto.
718 Lietuv|             sustojo, paskaitė ant pirštų ir greit stvėrėsi autis čebatais,
719 Lietuv|                    jie nori uždirbt, bet ir man išteks... pasidalinsime...
720 Lietuv|                 apsiėmė pristatyt medegą ir atlikt darbą. Privežė medžių,
721 Lietuv|                  pradėjo tašyt, pjaustyt ir vienądien mane uždarė.~   
722 Lietuv|             pasmalavo, ten paskutinėjo - ir tiek. Tiesa, poškino, baladojo
723 Lietuv|               buvo prekymetis. Žmonelių, ir pilnais, ir tuščiais, pervažiavo
724 Lietuv|        prekymetis. Žmonelių, ir pilnais, ir tuščiais, pervažiavo nemažai.
725 Lietuv|                      O ką gi darysi? Kad ir paliegęs, tarnavau žmonėms
726 Lietuv|                  Turėjo jis gaidžio būdą ir visada vaikščiojo su pentinais
727 Lietuv|              užgynimo lietuviškos kalbos ir rašto.~    - Viešoje vietoje,-
728 Lietuv|                 Užtepė lietuvišką parašą ir padėjo maskolišką: šagom.~   
729 Lietuv|                  tik vaitams, šaltyšiams ir piemenims: būdavo, eina
730 Lietuv|               būdavo, eina pro jį lėčiau ir bando neva maskoliškai kalbėt.
731 Lietuv|           suvažinėjo keletą žmonių - na, ir turėjo maskolišką parašą
732 Lietuv|                  da nors gerumu, tai kad ir jaustum neteisingus siekius,
733 Lietuv|                  visgi nebūtų taip sunku ir bjauru. O čia prievarta!~   
734 Lietuv|        pritaisytas da lietuvių rankomis, ir vieton jų įstatyt naujas,
735 Lietuv|         inžinierių, tą patį Nikčemnickį, ir sako norįs tą ir tą, taip
736 Lietuv|            Nikčemnickį, ir sako norįs tą ir tą, taip ir taip. Inžinierius
737 Lietuv|                sako norįs tą ir tą, taip ir taip. Inžinierius žiūrint
738 Lietuv|                 sutinka prie to prisidėt ir da pats primena - ant vieškelių
739 Lietuv|                medegos, mane vėl uždarė, ir prasidėjo darbas. Triukšmo
740 Lietuv|              išgelbėjo mane inžinieriaus ir žydo godumas. Merzavcevas
741 Lietuv|                užmokestį, naktimis tašyt ir obliuot senas, išmestas
742 Lietuv|              senos, o iš ryto jau naujos ir tiko. ~    Na, už tai pertaisymas
743 Lietuv|              atgriebiau atgal daug lentų ir balkių, nors susilpnintų,
744 Lietuv|              susilpnintų, bet visgi savo ir drūtesnių už naujuosius
745 Lietuv|                man poliai! Kreivi, ploni ir dagi įstatyti į žemę viršūnėmis,
746 Lietuv|                  Taigi dabar aš jau toks ir tiltas.~    Važiuoja tuščiomis,
747 Lietuv|     sumaskoliuotas, giriasi vyriausybei, ir jam to gana. Ką aš sakau
748 Lietuv|             permainyt nesuspėsite... Juk ir jūs patys neamžini: nusmuksite,
749 Lietuv|                  pro šalį dvi moteriškės ir vyriškis.~    - Kasžin,
750 Lietuv|             užklausk! - atsiliepė vyras, ir visi trys sustojo ties gulinčia
751 Lietuv|               Kurgi nesirgsi, dukrele!.. ir senatvė, ir vargas, ir koja
752 Lietuv|                   dukrele!.. ir senatvė, ir vargas, ir koja štai dabar
753 Lietuv|                   ir senatvė, ir vargas, ir koja štai dabar nulaužta...
754 Lietuv|                  žmones padirbdama da... ir pramisdavau... O dabar jau
755 Lietuv|                    atsiliepė vyriškis, - ir prisiglausti ten, nors iki
756 Lietuv|                 Mat jam reikia sveikų... ir tie neturi kada nė apsiskalbti,
757 Lietuv|               nuo kėdės... štai bematant ir nelaimė... Tai, žinote,
758 Lietuv|               mat būta kojos nulūžusios, ir pasakė daktaras, kad vargiai
759 Lietuv|               Tuo tarpu aplinkui sustojo ir daugiau praeinančių žmonių.~   
760 Lietuv|            gailesčio prisisunkusią širdį ir pasiskųsti prieš žmones.
761 Lietuv|             balsu pradėjo:~    - Kitąsyk ir aš turėjau, nuo žmonių nieko
762 Lietuv|             žmonių nieko nereikalavau... Ir dabar da, kad išgaučiau,
763 Lietuv|                parsinešė tris "našipkas" ir medaliką... Geras buvo žmogus,
764 Lietuv|                 tas "našipkas" nuardysiu ir pasidarysiu apvadus prie
765 Lietuv|            nuseno mandiera, tai aš ėmiau ir pasidariau iš jos puodkelę,
766 Lietuv|          išmečiau ant mėšlyno. Jau buvau ir užmiršusi... Tik štai jis
767 Lietuv|                  jis pasigenda "našipkų" ir užsipuola ant manęs: "Kur
768 Lietuv|               pasivadinau keletą kaimynų ir su šakėmis pradėjome ieškot
769 Lietuv|                  buvo labai geras žmogus ir gražiai gyvenome - tegul
770 Lietuv|                  dūšiai... Parsinešė jis ir bilietą, kur buvo pasakyta,
771 Lietuv|                Buvova abudu neišmanėliai ir apie emeritūrą nieko nežinojome.
772 Lietuv|              praleidus tiek skatiko... O ir pliaciaus buvova jau netekę...
773 Lietuv|                   Raštininkai Žioplaitis ir Kvailinckas pažiūrėjo, pažiūrėjo: "
774 Lietuv|            sugrįžimo iš vaisko",- pasakė ir pareikalavo atnešt iš valsčiaus
775 Lietuv|               man tris rublius ant kelio ir įdavė vaitui raštelį. Turėjo
776 Lietuv|        Žioplaitis su Kvailincku mat, kad ir neišdavė raštų, tik jau
777 Lietuv|         parašysime". O tik raštų nedavė, ir gana... Ką gi daryti...
778 Lietuv|                 rublius, o paskui parėjo ir emeritūros knygelė... Tai
779 Lietuv|                 jau pečėtį spaudžia, tai ir šaukia: "Janušauckiene!
780 Lietuv|             atnešk penkias stuopas arako ir tris spirito". Tai taipjau
781 Lietuv|              atnešiau tris stuopas arako ir dvi spirito... O jau ką
782 Lietuv|                naudojomės iš emeritūros, ir mano vyras, Dieve duok dangų,
783 Lietuv|                  sakė man: "Marjona! kad ir numirsiu, tu emeritūrą vis
784 Lietuv|               pasirodavot apie emeritūrą ir apie tuos devynis rublius.
785 Lietuv|                  metrikus šliūbo, mirimo ir atsivesti liudininkus. Vaitas
786 Lietuv|               Vaitas tuoj parašė į biurą ir išsiuntė ten raštus. Da
787 Lietuv|              rubliu, daugiau neturėdama, ir tie buvo skolinti. Duosiu,
788 Lietuv|                 skolinti. Duosiu, sakau, ir dešimts rublių paskui, tik
789 Lietuv|           padarykite! Pasižadėjo padaryt ir sako: atsakymas ateisiąs
790 Lietuv|                 atsakymo - neateina. Jau ir pas vaitą vaikščioti nusibodo.
791 Lietuv|              L-ckis apsimeta negirdįs... Ir likau taip be niekur nieko:
792 Lietuv|                  nežinojau, kur kreiptis ir kam pasiskųst. Laukiau taip
793 Lietuv|                 tiesiog pas gubernatorių ir pati padaviau jam į rankas
794 Lietuv|                  eit namo". Grįžtu namon ir džiaugiuosi. Dabar, sakau,
795 Lietuv|            gubernatoriaus į biurą raštai ir L-ckis sakąs, kad aš nieko
796 Lietuv|                  Taip man pasidarė gaila ir žygių, ir rūpesčių, ir pinigų,
797 Lietuv|                 pasidarė gaila ir žygių, ir rūpesčių, ir pinigų, be
798 Lietuv|             gaila ir žygių, ir rūpesčių, ir pinigų, be reikalo išmestų,
799 Lietuv|          neprietelius". Išlipo iš duobės ir eina, o aš paskui. Man pasidarė
800 Lietuv|              lengva... tai taip beeidama ir pabudau. Nuo tuokart jau
801 Lietuv|                 jau niekad nekeikiu, kad ir atsimenu L-ckį. Jau ir jis
802 Lietuv|               kad ir atsimenu L-ckį. Jau ir jis po žeme... Dabar vėl
803 Lietuv|                   Senė nustojo pasakojus ir sunkiai atsiduso.~    Vienas
804 Lietuv|               skundžiasi, ieško teisybės ir apgynimo, o jo prašymai
805 Lietuv|                taigi, - atsiliepė vienas ir kitas. Kuopa susirinkusiųjų
806 Lietuv|       užkalbinusi senę, atsirišo pundelį ir įdavė jai galą sūrio ir
807 Lietuv|                  ir įdavė jai galą sūrio ir kamputį ragaišiaus. Vienas
808 Cenzur|               vien tiktai slėgti kultūrą ir visai nesirūpiną platinti
809 Cenzur|                pundelius su krupninkėliu ir užkandžiais. Ilgainiui atsirado
810 Cenzur|                   Ilgainiui atsirado jau ir pas tūlus ūkininkus - arba
811 Cenzur|                  žmonės numano jų prasmę ir bobos pundelių jose jau
812 Cenzur|              išleidusi net tris kunigus, ir, žinoma, turėjo aukščiau
813 Cenzur|                   kuris apleido ją visai ir turėjo parduoti. Nupirko
814 Cenzur|           Endrius Klubas, blaivas žmogus ir geras ūkininkas. Nors nebuvo
815 Cenzur|          ūkininkas. Nors nebuvo mokintas ir galėjo vien tiktai lietuviškai
816 Cenzur|                be padidinimo kaštų, būna ir akims gražiau, ir nauda
817 Cenzur|                   būna ir akims gražiau, ir nauda didesnė. Tarp kitų
818 Cenzur|               Tarp kitų dalykų apsprendė ir likimą apleistos jau tupyklos.
819 Cenzur|                 plyšius užlipino popiera ir įsakė visiems namiškiams,
820 Cenzur|                  kam ta būdelė įtaisyta, ir kad pasielgimu nesipriešintų
821 Cenzur|            klausyti. - Tai, imsime dabar ir eisime ten, kur tiktai jagamasčiai
822 Cenzur|              bijojo įeit į tupyklos vidų ir tik per plyšius stengėsi
823 Cenzur|            dedasi. Taigi neužilgo subadė ir apdraskė nuo plyšių popieras.
824 Cenzur|             aukšto pundą senų rubricelių ir iškarpė didesnes litaras,
825 Cenzur|              sakinys: "Popierų nedraskyk ir nebadyk". Sustatęs keletą
826 Cenzur|                yra prilipintas "ukazas", ir liepė persiskaityt, kas
827 Cenzur|                  Du tiktai kandidatai te ir buvo: Psarskis ir Klubas.
828 Cenzur|          kandidatai te ir buvo: Psarskis ir Klubas. Taigi kad ne Klubas,
829 Cenzur|                  kanceliarijos prieangio ir, žiūrėdamas į garnį, kalinantį
830 Cenzur|                   Jau treti metai.~    - Ir ant kitų metų liksi?~    -
831 Cenzur|           kaimynui juk galėčiau padaryti ir dykai.~    - Tai padaryk,
832 Cenzur|             Bernas šito dalyko nesuprato ir tylėjo.~    - Matai, jis
833 Cenzur|                 jis pats nori būti vaitu ir gali jį valsčius išrinkti.
834 Cenzur|                  valdžia jo neužtvirtins ir bus gerai.~    Bernukas
835 Cenzur|        kontrabandos, ar lietuviškų knygų ir gazietų neprilaiko, ar...~    -
836 Cenzur|      kanceliarijoje yra knygų da daugiau ir kur kas storesnės.~    -
837 Cenzur|              prilaiko lietuviškas knygas ir liepia skaityti šeimynai.
838 Cenzur|                Izvergovičius Padleckojus ir išmetinėjo likimui, kad
839 Cenzur|             veikėjui Varšava per siaura, ir išsiuntė į Peterburgą. Ten,
840 Cenzur|             Peterburgą. Ten, gavęs vietą ir daug valios, sutaisė trumpame
841 Cenzur|             šiupinį, kad buvo atstatytas ir grįžo į Varšavą. Nenorėjo
842 Cenzur|                  Nenorėjo čia jo laikyti ir dėl nuopelnų tik iš praeities
843 Cenzur|             žandarų viršininko Senapilės ir Naupilės paviečių. Bijodami
844 Cenzur|                akyse, gauti kitą kryželį ir atitaisyti karjerą, kurią
845 Cenzur|               gaudant lietuviškas knygas ir laikraščius ir persekiojant
846 Cenzur|        lietuviškas knygas ir laikraščius ir persekiojant žmones, juos
847 Cenzur|                 planą, gana aiškų, tiesų ir tikrą: perkošti visus ik
848 Cenzur|                su akstinais liks tinkle, ir darbas atliktas. Buvo net
849 Cenzur|               žygiu, sutupdyt į kalėjimą ir laikyti ten iktol, iki neužmirš
850 Cenzur|                kitas užmanymas: iškratyt ir perčiupinėti žandarų nagais
851 Cenzur|             padarė šimtą su viršum kratų ir suėmė daugybę žmonių, taip
852 Cenzur|              Kalvarijos kalėjimą netilpo ir reikėjo kitus vežt į Kauną
853 Cenzur|              byla - štai kryželis pakyšt ir kabo ant krūtinės. Pradėjo
854 Cenzur|            Sietynas" liko tiktai šmėkla, ir paslaptinės organizacijos
855 Cenzur|            prokuratorių, sutelkė žandarų ir zemskių į penkiolika žmonių
856 Cenzur|              zemskių į penkiolika žmonių ir vidurnaktyje išvažiavo.
857 Cenzur|         sukniubusią iš senatvės bakūžėlę ir įsigavo į vidų. Ant suolo
858 Cenzur|                 nor panai Marijai šlūžyt ir još ašablyvu milašninku
859 Cenzur|                 prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus,
860 Cenzur|            šeilėš nepadaro. Dėkui, ponš, ir už tai.~    - O šitie ponai
861 Cenzur|                apžvelgęs visus aplinkui, ir garsiai nusijuokė, kad jam
862 Cenzur|               nesijuokė. Stovėjo išbalęs ir sukandęs dantis iš piktumo.
863 Cenzur|               kelią iš jo tyčiojosi, bet ir savo žandarų. Ką gi darysi?
864 Cenzur|              surasti tikrąjį redaktorių. Ir tai nepasisekė, nesa žandarmpalaikis,
865 Cenzur|            užslėpti savo degutuoto šnipo ir turėjo net bėgt iš Prūsų
866 Cenzur|                pasirėmė ant kitos rankos ir toliau keikė likimą ir visas
867 Cenzur|            rankos ir toliau keikė likimą ir visas sąlygas, atitolinusias
868 Cenzur|                 Ant galo mostelėjo ranka ir ėmė knistis po senas popieras,
869 Cenzur|              Padleckojus, išpūtė krūtinę ir paglostė kairiąją jos pusę,
870 Cenzur|             Padleckojus su gauja žandarų ir zemskių, su prokuratorium
871 Cenzur|                zemskių, su prokuratorium ir šaltyšium pačiam vidurnaktyje
872 Cenzur|                 dvejos maldaknygės senos ir da pusė užpernykščio kalendoriaus,
873 Cenzur|                 žandarai šoko ant aukšto ir iš palėpės išėmė visas senas
874 Cenzur|               Iššnipinėję klėties kampus ir plyšius, nulipo žemyn ir
875 Cenzur|                 ir plyšius, nulipo žemyn ir apgulė tupyklą. Knygų čia
876 Cenzur|                  landyti po visas trobas ir užkaborius, viską versdami
877 Cenzur|            versdami iš vietos. Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai,
878 Cenzur|                 triukšmo sukilo kaimynai ir visas Virvagalių kaimas
879 Cenzur|            lentynos, rubriceles palėpėje ir lietuviškus žodžius ant
880 Cenzur|                sienų. Visus tuos daiktus ir tupyklą paėmė.~    Apie
881 Cenzur|             Padleckojus su prokuratorium ir žandaru; antrame Endrius
882 Cenzur|               maišas, matomai netuščias, ir sėdėjo du žandarai su zemskiu;
883 Cenzur|           ketvirtame važiavo du zemskiai ir šaltyšius; penktame žandaras
884 Cenzur|             šaltyšius; penktame žandaras ir zemskis. Naupilės gyventojai,
885 Cenzur|               Naupilės gyventojai, mažas ir didis, subėgo žiūrėt ant
886 Cenzur|                 viens už kitą keistesnis ir baisesnis, ir visa Naupilė
887 Cenzur|                 keistesnis ir baisesnis, ir visa Naupilė išrodė lyg
888 Cenzur|                Senapilę, kur gyveno pats ir turėjo savo kanceliariją.
889 Cenzur|           gaidžių žiūrinėjo jas su atida ir keliose rado ranka surašytas
890 Cenzur|                aukas, aukautojų pavardes ir kitus neaiškius ženklus.
891 Cenzur|               Dievui, iš tų knygpalaikių ir tupyklos išeis plati politiška
892 Cenzur|              pats sau Juda Izvergovičius ir nesijausdamas paglostė kairiąją
893 Cenzur|                 kad policija užpuldinėja ir ima už lietuviškas knygas,
894 Cenzur|                aukšto juk ne lietuviškos ir ne jo. Tupykla prie knygų
895 Cenzur|                 neprisijautė, o ant galo ir kratant nieko daugiau neklausinėjo
896 Cenzur|               nieko daugiau neklausinėjo ir neieškojo, kaip tik lietuviškų
897 Cenzur|                 Kas mokesčius sudės? Kad ir šiandien paleistų, tai jau
898 Cenzur|          pavardes, surastas rubricelėse, ir persiliudyti, kad ir šiuo
899 Cenzur|        rubricelėse, ir persiliudyti, kad ir šiuo žygiu veltui sau žadėjo
900 Cenzur|             Suspėjo ateit atgal iš Kauno ir tupykla su maskolišku vertimu
901 Cenzur|               tankiai pašokdavo iš miego ir, sušukęs: Karaul! tainaja
902 Cenzur|              vardą draugystės "Sietynas" ir nuolat rūpinantis ją susekti,
903 Cenzur|           paveiksle katės su ilga uodega ir "Sietynu" vieton akių. Temstant
904 Cenzur|                 nerimauja, lenda po lova ir žiūri kur į kampą, iki nepasirodys
905 Cenzur|                  tainaja organizacija! - ir pajutęs, kad rankoje nieko
906 Cenzur|                       Kad šeimyna žinotų ir nedraskytų popierų, ką aš
907 Cenzur|               nedraskyk?~    - Tai dabar ir gana - nugi reiškia tai,
908 Cenzur|                 Tik šventės užpernykštės ir jomarkai, o kitos pusės
909 Cenzur|                  gavimas - atnešė žmogus ir nupirkau.~    - Koks žmogus?~    -
910 Cenzur|               turėjęs daug įvairių knygų ir visiems skaitęs.~    - Gali
911 Cenzur|                Gali būt, tik aš nemačiau ir skaitant negirdėjau.~    -
912 Cenzur|                  aš turiu viską užrašyta ir žinau net, nuo ko tu ėmei
913 Cenzur|                   Kam gi čia ta prisiega ir ko jūs dėl Dievo nuo manęs
914 Cenzur|               tik prokuratorius sudraudė ir tuo pasibaigė tardymas.
915 Cenzur|                 pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją.~   
916 Cenzur|         Kalvariją.~    Iš Klubo atsakymų ir savo galvos Juda Izvergovičius
917 Cenzur|              dalykus lietuviškos spaudos ir platino juos, nesa lietuviškas
918 Cenzur|            atkartotas ant tupyklos sienų ir tą sakinį liepė skaityti
919 Cenzur|           maldaknygės, pusė kalendoriaus ir tupykla nusiųsta į Vilnių,
920 Cenzur|         paaiškinta, kad prie maldaknygių ir pusės kalendoriaus, prisiųstų
921 Cenzur|                  Sėdo Juda Izvergovičius ir surašė ilgą ilgą popierą
922 Cenzur|               naikinti lietuvišką spaudą ir noriu atlikti tai sąžiniškai.
923 Cenzur|        reikalauja naikinimo ne tik knygų ir laikraščių, bet ir kiekvieno
924 Cenzur|                 knygų ir laikraščių, bet ir kiekvieno daikto, ant kurio
925 Cenzur|             padaryti tiktai tąsyk, jeigu ir troba su lietuvišku antrašu
926 Cenzur|                  politiškų prasikaltėlių ir bausti administratyvišku
927 Cenzur|                 savo pareigų.~    Parašė ir, padėjęs pritinkantį adresą,
928 Cenzur|                  naujo cenzūros klausimo ir... kryželio. ~    Klubas,
929 Cenzur|               savo namus, tapo paleistas ir pavestas ypatingai policijos
930 Cenzur|                byla. Sugrįžo žmogus namo ir, išvydęs visą pragaištį
931 Cenzur|                   Kam, vargše, pasiskųsi ir kas atlygins?~    Štai atėjo
932 Cenzur|                 atlygins?~    Štai atėjo ir naujai išrinktas vaitas