Part

 1 Lasvos|        Rijikams tautos mūsų! Verskim juos pajausti,~Kad mes gyventi
 2 Virsin|            arklio ir nulėkė priešais juos iškėlęs papartį. Žinoma,
 3 Virsin|          kalbančių. Norėjo užsiundyt juos viršininku, idant jų skundai
 4 Virsin|    maištdariai, maištdariai! Tik mes juos apmalšinsime!~    Pstrumskiui
 5 Virsin|            gyventojams, labai lengva juos turėt. Būsime laimingi,
 6 Virsin|       dalykai - didelis daiktas! kas juos moka, tai moka viską! -
 7 Virsin|           Viršininkas vienok sulaikė juos, aiškindamas, kad neprivalo
 8 Virsin|            patys negal išmanyt, kaip juos kanceliarija skriaudžia,
 9 Virsin|            Tikrai.~    - Na... tegul juos velniai! - užbaigė Vakanalijus
10 Virsin|              rublių be sūdo ir įkišo juos į visa priimančias viršininko
11 Virsin|          turėjo leistrus ir traukė į juos pravardes parapijonių, tinkančių
12 Virsin|              paskui priversti būsite juos sugrąžint!~    - Tu esi
13 Virsin|              Žydpilės žydai. Pamatęs juos, Kruglodurovas sušuko:~    -
14 Virsin| grįžtantiejie su kirviais nuo darbo. Juos stražninkai privarė prie
15 Virsin|              visai nereikalingi, kad juos gali užvaduot savos kelinės.
16 Lietuv|          ypatingi sutvėrimai - tegul juos lytis! Girtuokliai neišpasakyti:
17 Cenzur|             tokių sakinių, prilipino juos ant tupyklos sienų - vienus
18 Cenzur|          gužynė bus. Dabar siuva pas juos kriaučius, tai, sako, gerai
19 Cenzur|              ir persekiojant žmones, juos skaitančius. Taigi iš aukšto
20 Cenzur|             lyg nusiminė, bet pirmas juos linksmai užkalbino:~    -
21 Cenzur|              klykti, moters - paskui juos vaitoti, šunes staugti.
22 Cenzur|          atsako Klubas.~    - Kam tu juos lipinai? - klausia vėl Padleckojus,
23 Cenzur|                Ar tu liepei šeimynai juos skaityti?~    - Liepiau.
24 Cenzur|       lietuviškos spaudos ir platino juos, nesa lietuviškas sakinys