Part

 1 Lasvos|      paliepė Dievas. ~O vienok žemė taip menkai dera, ~Kad nė
 2 Lasvos|        ramumą!~ ~Aš išmokinsiu žemę priveikti,~Kad užderėjims
 3 Lasvos| karalius:~Žvengia žirgas, kasa žemę, ~Tūbos skardžiai aida ore - ~
 4 Lasvos|     tik teima, ~Kas, numylėjęs žemę tą juodą, ~Žino, kaip gilų
 5 Lasvos|    nieką, ~Trenkčiau kankles į žemę iš gailesčio tvano, ~Kad
 6 Pasak |      ką gi nieką tokį~      Ir žemė da ikšiol maitino? - ~Štai
 7 KitiEi|       tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme, ~Iš praeities tavo sūnūs
 8 Virsin|     parodęs pakelėje įaugusį į žemę akmenį menkiausiai nuo dvidešimts
 9 Virsin|     skundą, būk Svarūnas turįs žemę užsirašęs tiktai fiktyviškai
10 Virsin|     išdavimą liudijimo perkant žemę nulupdavo po 3, 5, 10 ir
11 Virsin|      tiesos pirkt valsčionišką žemę ir dėl to negal būt vaitu.~   
12 Virsin|        gali tamista įgyt tokią žemę, kokią leidžia įgyt įstatymai.
13 Virsin|      leista turėt valsčionišką žemę, nuėjo pas gubernatorių.~    -
14 Virsin|      tiesa valdyt valsčionišką žemę.~    - Juk man gubernijos "
15 Virsin|      galiu laikyt valsčionišką žemę pagal naują įstatymą 11
16 Virsin|       ar tik fiktyviškai valdo žemę.~    Parvažiavęs namo, Svarūnas
17 Lietuv|       ploni ir dagi įstatyti į žemę viršūnėmis, mat, kad per
18 Lietuv|         įsikabinusi rankomis į žemę, pavelka savo kūną. Tą darbą
19 Lietuv|  atsimenu L-ckį. Jau ir jis po žeme... Dabar vėl geri žmonės