Part

  1 Lasvos|         Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą, ~Nestodams, kad kartais,
  2 Lasvos|             Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs, ~Tu nesupelytum
  3 Lasvos|            Tu nesupelytum ir neitum į kapą ~Be likusio ženklo,
  4 Lasvos|           Ir visos tiesiog kreipias į tėvynės šalį, ~Ir meilėje
  5 Lasvos|            lobsta; to nepakanka:~Da į kišenių įkiša ranką - ~Apvagia,
  6 Lasvos|           svieto brolystę iš krašto į kraštą, ~      Kurs vargdieniams
  7 Lasvos|       išdrįsta apginti, ~      Kurs į akis svietui pasako teisybę.~ ~ ~
  8 Lasvos|            rėkia, ~Nelaukdami, tuoj į krūvą sulėkę, ~,,Kas čia
  9 Lasvos|             per daikts būtų? ~,,Kad į nelaimę iš mūs kas nekliūtų!" - ~
 10 Lasvos|          ūmą ~Tarytum šaute sulindo į krūmą ~Užmiršę kviečius
 11 Lasvos|            Nagus įleidęs lyg katins į pelę, ~Ranka tiesiąja pačengočių
 12 Lasvos|          aklas, neišvysti? ~Bučiuok į ranką geradėjui savo! - ~
 13 Lasvos|          jos išdygsta. ~Išliksi tik į hidra gyvumo pavirtus, ~      
 14 Lasvos|              Kad mes gyventi norim! Į kovą! Nežūsim!~Tik eikite
 15 Lasvos|             liepsnotą, ~Arba, stoję į eilę, kaip tikri vadovai ~
 16 Lasvos|          Tarei man: ,,Tėvynė ~Žiūri į tave, kelkis - tu jai reikalingas!"~ ~
 17 Lasvos|           dėl neteisybės ~Pakliuvau į žabangas, netekau liuosybės, ~
 18 Lasvos|           ir pasišventimo ~Ir veski į mokyklą, kur gaus dvasiai
 19 Lasvos|           Kada gi tavo vaikas.ateis į tvirtumą, ~Rodyk, tegul
 20 Lasvos|      vandenys tavo, ~Kuriuos sėmiau į mažą vaiko delnužėlį, ~Kur
 21 Lasvos|        svetimšaliui skirta.~Nemuns, į glėbį Viliją pagavęs, ~Neša
 22 Lasvos|         glėbį Viliją pagavęs, ~Neša į erdvą, kur gelmės ir uola, ~
 23 Lasvos|           tiktai sukirto -~Tuoj tas į šunį pavirto.~Šiaučių už
 24 Lasvos|         Ketinai po metų dviejų~Pats į Rymą atvažiuoti~Ir dūšią
 25 Lasvos|          Pagal [M.] Konopnickienę~ ~I~ ~Joja karan pats karalius:~
 26 Lasvos|       guodonę lemia.~   Ein Jonužis į tą karą:~   Šiurkštūs vėjai
 27 Lasvos|         pirmo darbininkų ~Prakaitas į rasą virto. ~Ant to antro
 28 Lasvos|            jiems parodys taką,~Kurs į dvasios svietą veda?~ ~IV~ ~
 29 Lasvos|         išmirę - ~Ašaromis tapę... ~Į laukus subirę.~ ~V~ ~Žagrę
 30 Lasvos|          laukus subirę.~ ~V~ ~Žagrę į ranką tas tik teima, ~Kas,
 31 Lasvos|             brolis išties rankas~   Į pirtis jų menkas. ~Tam tiktai
 32 Lasvos|          galėčiau, ~Versčiau dainas į duoną ir jus papenėčiau, ~
 33 Lasvos|           nieką, ~Trenkčiau kankles į žemę iš gailesčio tvano, ~
 34 Lasvos|    spardydams, kuldams, ~Parpuoliau į kraują, širdis toji klausia:~,,
 35 Lasvos|            ko norim prašyti tavęs? ~Į stiprią ranką kankles paėmęs, ~
 36 Lasvos|            su mumis vainą, ~Paskui, į šonus. rankas įrėmęs, ~Pašok
 37 Lasvos|              kaip raštas mums sako,~Į Lietuvos miestelį taipogi
 38 Lasvos|            stebuklą nors vieną, ~   Į tave įtikėsim tuoj, kad
 39 Lasvos|              Dabar gi pasakyki. kas į ją pakliuvo? -~Žydeliai
 40 Lasvos|           krato~Ir žviegdama nubėgo į atvirą lauką,~Kur piemens
 41 Pasak |       valandėlę menką.~Štai žiūri - į svečius pas jąją vilkas
 42 Pasak |         girią ėjo asilas apspangęs:~Į didį kelią buvo išsirangęs.~
 43 Pasak |              O ten duobė buvo. ~Abu į duobę ant sprando įgriuvo.~ ~* * *~   
 44 Pasak |          Bjaurus be galo! Jeigu aš,~Į jįjį panėšėčiau... smaugčiausi
 45 Pasak |              Iš girios vilkas greit į kaimą bėgo - ~Ne į svečius,
 46 Pasak |            greit į kaimą bėgo - ~Ne į svečius, tik gyvastį ganydams, ~
 47 Pasak |                    Tai bėk greičiau į Tado kiemą!"~   - Ir jam
 48 Pasak |        narsaus ir drūto ~   Pavirsk į tokį nieką suvis menką! ~   
 49 Pasak |             slankioja žemybėj, ~Jog į akis tau pažiūrėt nedrįsta.~
 50 Pasak |           Jo Šviesybės ~Pavandeniui į šimtą žingsnių aš stovėjau ~         
 51 Pasak |        spiria",-~   Ir tuoj ėriuką, į dantis pagavęs,~   Nusinešė
 52 Pasak |        pagavęs,~   Nusinešė antpiet į tamsią girią.~ ~* * *~         
 53 Pasak |           Kad šnipą galėtum pakelti į aukštį,~Ant manęs giles
 54 Pasak |              Štai smaigą daržininks į pečių šmakšt įbruko, ~O
 55 Pasak |              Vadina tą nieku ir met į šalį.~
 56 KitiEi|        Linksmą kelią tiesia. ~Nelėk į svetimą šalį, ~Nepalik mano
 57 KitiEi|     Karvelėli tu pilkasis, ~Skriski į šalelę, ~Kur meilužė manęs
 58 Virsin|                                     I ~   - Aš - paviečio dievas! -
 59 Virsin|    Kruglodurovas, naujai atvažiavęs į Naupilę viršininkas, susirinkusiems
 60 Virsin|         nusistebėjimas greit perėjo į nusiminimą. Buvo ko nusimint.
 61 Virsin|            už miesto durpinyčioje - į antrą dieną rado vargšą
 62 Virsin|        ilgai ilgai kažin ką tarėsi. Į keletą dienų tuodu pat pasiuntiniu
 63 Virsin|             mūšyje įlindo iš baimės į balą. Kada vieni kitus nuo
 64 Virsin|          savo kepurę ir žegnodavosi į trikampį. Taigi nė vieni,
 65 Virsin|             kryžių ir liko iškeltas į aficierus. Ištarnavus paskirtą
 66 Virsin|          tai ir atsiuntė dabar čion į paviečio viršininkus.~    -
 67 Virsin|             kalbėsi, kaip tau reiks į to pono kišenių pripilt -
 68 Virsin|          jis turės pilt viršininkui į kišenių, jam nė į galvą
 69 Virsin|       viršininkui į kišenių, jam nė į galvą niekad neatėjo, kad
 70 Virsin|       rankos pirštų sudavė kelissyk į sugaubtą kairiosios delną. -
 71 Virsin|          ten, - čia mostelėjo ranka į Siberijos šalį. - Štai aš
 72 Virsin|             ir sušaukė visas mintis į pagelbą.~    - O kad tu
 73 Virsin|             O kad tu taip pupteltum į žandą vienam, antram, trečiam
 74 Virsin|        mintyje per visą vakarą.~    Į trečią dieną tarnaitė vėl
 75 Virsin|                Tame tarpe atvažiavo į Naupilę Miškagalių valsčiaus
 76 Virsin|     darydavo, kada tik atvažiuodavo į Naupilę.~    - Tai, vyručiai,
 77 Virsin|       nusiminę. Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių
 78 Virsin|             Kruglodurovas išsirengė į Žydpilę. Burmistras sutiko
 79 Virsin|           Dabar štai turiu surinkęs į 30 rublių, kuriuos, pons
 80 Virsin|            anksti iš ryto nukeliavo į Miškagalių valsčių. ~   
 81 Virsin|              Viršininkas dirstelėjo į jį tokiom akim, lyg butų
 82 Virsin|    mirktelėjo, kad jis vėl eitų sau į kuknią.~    Viršininkui,
 83 Virsin|             sodindamas Kruglodurovą į vežimą, - O ką kalbėjome
 84 Virsin|             Vziatkovičius nuvažiavo į Dykulius, kur valsčiuje
 85 Virsin|             Ar klausantiejie tikėjo į tą teisinimą, nežinia, o
 86 Virsin|        prisiartint prie karietos ir į abi išskėstas jo rankas
 87 Virsin|          žino. Štai vežikas pavirto į kaminą, o karieta pavirto
 88 Virsin|           kaminą, o karieta pavirto į mašiną, pradėjo šnypšt ir
 89 Virsin|           baisu pajudint kitą ranką į pagelbą, nes ir čia pilna
 90 Virsin|             Jau jau krinta šimtinės į bedugnes...~    - Derži,
 91 Virsin|          kava. Tu man šitaip įstrik į smegenis! - priminė viršininkas.~    -
 92 Virsin|      paliepė Kuznickis, pabarškinęs į kuknios duris ir apsimetęs,
 93 Virsin|      atlikdavo labai lengvai. Gavęs į kanceliariją popieras, kad
 94 Virsin|            kokio. O jeigu atėjai ne į svečius, tik ant manęs rėkaut,
 95 Virsin|           kitaip nė nevadino. Įsėdo į vežimą ir keliavo namo perpykęs
 96 Virsin|          mūs viršininkui neatėjo nė į galvą. Teisybė, nėr ką už
 97 Virsin|           kad arklį pats atsiųs. Nė į galvą neatėjo, kad galėtų
 98 Virsin|         oficialistą, tyčia nusiųstą į Naupilę, K. primena viršininkui
 99 Virsin|             jo sūnus reikia perkelt į mūs pusę.~    Ant to ir
100 Virsin|            lekcijos buvo išvažiavęs į gubernijos miestą su reikalais
101 Virsin|           viršminkas kasdien eidavo į paviečio kanceliariją pasirašyt
102 Virsin|           daug laiko, da galima bus į kasą sugrąžint. O jeigu,
103 Virsin|             raštininkas.~    Vaitas į kelias dienas atsilankė
104 Virsin|                 Tuo tarpu atvažiavo į Nupilę apyrubės sūdas ant
105 Virsin|          tapo išsiųstas su bendrais į Siberiją. Kruglodurovas
106 Virsin|           gali mane iš paviečio net į Siberiją išgabent... Juk
107 Virsin|            Šitaip nusprendęs, nuėjo į parubežinį Prūsų miestelį
108 Virsin|        tiesa?~    Vėl įsidėjo bonką į kišenių ir nuėjo kur kas
109 Virsin|            Tuomet žmonės labai bėgo į Braziliją. Vyriausybė turėjo
110 Virsin|             savo pelno ir da patekt į kalinį, pasiūlė Kruglodurovui
111 Virsin|        uždrausta išvažiuot kunigams į svetimą parapiją be paso
112 Virsin|   gyvenantiems kunigams, reikalauja į dvi nedėlias laiko, o juk
113 Virsin|    bažnyčios valdžia norėtų paskirt į pralotus, pats patylomis
114 Virsin|             ką taip smarkiai žiūrėt į mane, aš tuoj viską papasakosiu.
115 Virsin|            Vienu žodžiu, įsigudrino į visas reikalingas administratoriui
116 Virsin|           per tiltą ir dairydamasis į visas puses, ar nepamatys
117 Virsin|       žodžių ir, dirstelėjusios tik į Kruglodurovą, ėjo toliau.
118 Virsin|              lyg nurodydamas rankom į parašo pusę, ragino moteriškes,
119 Virsin|           kur tamistai staiga atėjo į galvą komanda? Net negražu!~   
120 Virsin|     Gražienę iš vežimo ir nusivilko į laukus, o anyta su bernu
121 Virsin|           turėjo darbo perkalbėt jį į savo pusę. Prabaščius pažadėjo
122 Virsin|           ant tų pėdų praneštų.~    Į ūmą laiką gavo du raportu.
123 Virsin|        vaikščioja po kalnus dairosi į visas puses o paskui pasistatęs
124 Virsin|            koks ponas, kuris ateina į kaimus ir mieruoja žmonių
125 Virsin|       mieruoja, o tuo tarpu šnabžda į ausį, mokindamas, kaip smaugt
126 Virsin|    parapijos dėl garbės savo pavedė į abješčikų rankas jaunos
127 Virsin|             didžiu noru. Tokiu būdu į trumpą laiką buvo surinkta "
128 Virsin|           rato ir atsimušęs suduoda į vežimo šoną.~    - Stok!
129 Virsin|            parodęs pakelėje įaugusį į žemę akmenį menkiausiai
130 Virsin|        Vežikas išlupo akmenį, įdėjo į vežimą, o viršininkas vertė
131 Virsin|             ko greičiausiai važiuot į Trumpuvos dvarą. Čia padarė
132 Virsin|             viršininkui, ir pataikė į jo vežimą. Kruglodurovas
133 Virsin|     Kruglodurovas, neperžiūrės.~    Į kelias dienas po pašventinimo "
134 Virsin|           Vakanalijus Vziatkovičius į Žydpilę, kur gyveno anas
135 Virsin|            iš naujo korespondenciją į kišenių ir išvažiavo. Ar
136 Virsin|               Pirmiausiai atvažiavo į Žydpilę ir, paprašęs mokintojaus
137 Virsin|         žemai.~    Iš čia nuvažiavo į Pliuškių bažnytkaimį ir
138 Virsin|            po imeni, otčestvu, činu i ordenam.~    - Na, o dabar...
139 Virsin|           rinkt. Dėl to gi rinkdavo į vaitus ne tuos, kurie galėtų
140 Virsin|           rūpėjo, kad būtų išrinkti į vaitus tik jų pačių paskirti
141 Virsin|          šaltinius.~    Ant rinkimų į Miškagalius, Dykulius ir
142 Virsin|             atvažiavo Kruglodurovas į Žioplius. Bavolskis norėjo,
143 Virsin|         rinkt paprastu būdu, šaukia į kanceliariją po vieną žmogų
144 Virsin|             ir klausia, ką jis nori į vaitus.~    Gavę atsakymą,
145 Virsin|              įrašo pravardę rinkiko į vieną iš trijų ištiestų
146 Virsin|         ištiestų ant stalo popierą, į tą būtinai, kur neva surašomi
147 Virsin|          visi! - užbaigė atsigręžęs į raštininką ir nuėjo į vidų.~   
148 Virsin|    atsigręžęs į raštininką ir nuėjo į vidų.~    Nors visiems buvo
149 Virsin|    Miškagalių valsčius sutarė rinkt į vaitus Petrą Svarūną, baigusį
150 Virsin|        norėjo išrinkt jį pirmiau ar į vaitus, ar į sūdžias, tik
151 Virsin|             pirmiau ar į vaitus, ar į sūdžias, tik jis neapsiėmė.
152 Virsin|            Dabar sutiko ir pasidavė į kandidatus. Pasigailėjo
153 Virsin|             apie pasidavimą Svarūno į kandidatus, Pstrumskienė
154 Virsin|             paveda mokesčius nunešt į kasą. Jį valsčius tikrai
155 Virsin|             valsčius tikrai išrinks į vaitus, ypač jeigu da aš
156 Virsin|             įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus. Ik pat rinkimo nė
157 Virsin|            šaltyšius buvo išrinktas į vaitus. Bus ir čia taip.
158 Virsin|       Svarūnas pasiduoda balsavimui į vaitus, užsispyrė visokiais
159 Virsin|       vaitystės neprileist. Paleido į valsčių paskalą, būk valsčius
160 Virsin|    Pstrumskis visai neįrašė Svarūno į kandidatų lapą.~    Svarūnas,
161 Virsin|           pasisakyt, kad jo neįrašė į kandidatus ir paleido neteisingus
162 Virsin|             Svarūnas da neišrinktas į vaitus, o jau nori mus išmest
163 Virsin|                Visi, matoma, norėjo į vaitus Svarūno. Dėl ko norėjo?
164 Virsin|              kad, Svarūnui pastojus į vaitus, turės išeit Pstrumskis,
165 Virsin|            arba du auksinu; už pasą į Prūsus - rublį ir t.t. Plėšdavo
166 Virsin|            prieš rinkimus atvažiavo į Benderių kaimą žandarai,
167 Virsin|       Klynaičiu, patys save pridavė į liudytojus. Žandarai, surinkę
168 Virsin|          kandidatą, nors pasikvietė į pagelbą Šlavikų karčemos
169 Virsin|           norintiems Svarūno pereit į kitą pusę. Pereina visi,
170 Virsin|             išskyrus 13 pasidavusių į kandidatus. Tiek daug kandidatų
171 Virsin|        Svarūno nenori, sutarė rinkt į kandidatus tokį žmogų, kuris
172 Virsin|      priežiūros bažnyčios. Jis gavo į 150 balsų. Pats viršininkas
173 Virsin|             kandidato nereikia, kad į vaitus išrinko Svarūną,
174 Virsin|           vaitus išrinko Svarūną, o į kandidatus Svainišių.~   
175 Virsin|         Kruglodurovas įrašė Svarūną į kandidatų lapą, kas da ikšiol
176 Virsin|            kurį buvo paketinę rinkt į sūdžias vieton Bandavičiaus.
177 Virsin|           yra pusadvokatis ir stoja į sūdą, o kaipo toks negali
178 Virsin|           viršininko palinkimas jau į Svarūno pusę. ~    Pstrumskis
179 Virsin|           Kada tik jis atvažiuodavo į Naupilę, tai visą biurą,
180 Virsin|     Pstrumskis su pačia ir dukterim į Naupilę. Patyrė biure, kad
181 Virsin|                Kada prašymas nukako į Suvalkus, nuvažiavo ten
182 Virsin|          Pstrumskis taipgi nusiuntė į Suvalkus savo bičiulį Šlavikų
183 Virsin|       išvažiavusi ant kelių nedėlių į Vilnių. Ikšiol visos sąlygos
184 Virsin|   Kruglodurovas, pasiprašęs Svarūną į kanceliariją ir likęs su
185 Virsin|              rodosi - aš pats lendu į vaitus? Ką aš kaltas, kad
186 Virsin|               Štai šitą mes renkame į vaitus!" O kiti atsiliepia: "
187 Virsin|         Daug yra mus vaikinų, kurie į tavo vietą tiks!~    Ir
188 Virsin|         šeimyna puolė Kruglodurovui į kojas, šaukdami: "Neprapuldyk,
189 Virsin|          kad "Svarūnui, rinkdami jį į vaitus, tik duobę kasa".
190 Virsin|            viršininkui galėjo ateit į galvą pramanyt tokius melus?
191 Virsin|             apie Pstrumskį, išleido į Suvalkus savo plenipotentus.
192 Virsin|     užtvirtint.~    Svarūnas taipgi į tą tarpą buvo Suvalkuose.
193 Virsin|           Pstrumskis neužleidžia jo į vaitus, kaip paduoda niekiausius
194 Virsin|             skundus, kaip pritraukė į savo pusę paviečio viršininką,
195 Virsin|           būt turėt tiesas įstojimo į vaitus.~    - Ar tikrai
196 Virsin|       Pstrumskio pavaišinti, perėjo į jo pusę. Užsilikę tvirtais
197 Virsin|             sodiečiais atsišaukimas į vyriausybę, būk plenipotentai
198 Virsin|           vaitu Svainišių, išrinktą į kandidatus. Nors Svainišius
199 Virsin|           apsieit be valsčiaus.~    Į kelias nedėlias šaltyšiai
200 Virsin|      valsčiuje? Kur tau! Ką privežė į Naupilę sviesto, sūrių,
201 Virsin|          pusę svaro sūrio suvyniota į popiergalį. Iš kur atsirado
202 Virsin|            Anksti rytą važiuoja vėl į Žydpilę patirt, kas įdėjo
203 Virsin|           ir, nežinia kas jam atėjo į galvą, klausia:~    - Kaip
204 Virsin|              Pats liovė vaikščiojęs į Prūsų pusę, bijodamas susitikt
205 Virsin|           tai įsakė neleist prekėją į šią pusę kaipo kurstytoją
206 Virsin|            rublius koros. Apart to, į rankas paviečio viršininkų
207 Virsin|             sanitariškos peržvalgos į Žydpilę, žydiškiausią ir
208 Virsin|        rublių be sūdo ir įkišo juos į visa priimančias viršininko
209 Virsin|             nes 5 rugsėjo atsibaldė į Žydpilę ant sanitariškos
210 Virsin|           turėjo leistrus ir traukė į juos pravardes parapijonių,
211 Virsin|    pravardes parapijonių, tinkančių į paskirtus sąnarius.~   
212 Virsin|            vėl neužilgo, prakalbėjo į susirinkusią minią:~    -
213 Virsin|              nesirašykite ir eikite į karčemą! -suriko ant žmonių.
214 Virsin|    atkartojo. Vieni abejojo, ar eit į karčemą, ar neit. Kiti,
215 Virsin|      viršininkas neleido, varydamas į karčemą ir liepdamas neklausyt
216 Virsin|     spiečiaus dūzgimas. Štai šmakšt į žmonių tarpą vienas žydelis,
217 Virsin|          paleido jį su stražninkais į miestą. Viršininkas norėjo
218 Virsin|            Viršininkas norėjo užeit į geresnį viešbutį, pas Keilsoną,
219 Virsin|            uždumtos akys, ir įlindo į prastą karčemą, pas žydą
220 Virsin|          Mozūras.~    - Tu pažiūrėk į zerkolą, tai pamatysi, kad
221 Virsin|             lakstė iš vienos vietos į kitą, saugodamasi, kad nesumindžiotų
222 Virsin|      Palūkėjęs gendrolius atsiliepė į minią:~    - Ar jums patinka
223 Virsin|           ką daryt, bet tuojau šoko į kaimą, padarė triukšmą ir,
224 Virsin|            reikia ir tekinos nubėgo į pagelbą. Sunaudojusios priderančiai
225 Virsin|                  Viršininkas nujojo į Tauzintų valsčiaus kanceliariją.
226 Virsin|             įtaisymas "ikonos", nes į ūmą laiką pasklido žinia
227 Virsin|            Kruglodurovą iš Naupilės į Pakaušpilės pavietį.~   
228 Virsin|              kad spėjo išsiųst mane į Pakaušpilę viršininku, nes
229 Lietuv|       linijos ir dėl to turbūt bėgą į Prūsų pusę. Štai neseniai
230 Lietuv|         prūsai ant savo kranto.~    Į pagelbą gavo sargybė mokintus
231 Lietuv| papiktinimas. Kiekvienam gali ateit į galvą kad ir tokia mintis:~    "
232 Lietuv|            liepi jį pagauti, suduot į sprandą daugiau nekaip už
233 Lietuv|            dienas, jeigu neišeidavo į Prūsus parsinešt kontrabandos,
234 Lietuv|       susikišęs iš užpakalio rankas į galus rankovių ir rodos
235 Lietuv|             papiroso koto neimdavo. Į trumpą laiką taip išvalė
236 Lietuv|          nuo žmonių. Kartais išeina į laukus ir persodinėja akmenukus
237 Lietuv|          akmenukus iš vienos vietos į kitą arba rankioja žoleles.
238 Lietuv|           karabino kulbe sumišėliui į galvą. Tas apsvaigęs parvirto.
239 Lietuv|            kaip stovėjo visi traukė į miestą ant kordono. O ten
240 Lietuv|       įvairaus marginio popierėlės, į kurias vynioja cukrelius.~    - ? ? ?~    - ! ! !~   
241 Lietuv|          Jau daug vandens praleidau į Baltjūres; daug žmonių ašarų
242 Lietuv|             Lietuvos miškas; išvedė į svietą lietuvių rankos;
243 Lietuv|      norėjusių prasišalint, nusmuko į upę. Nuo to laiko užginta
244 Lietuv|         dalyką, galima sakyt, įvedė į sakramentus. Juk ir ant
245 Lietuv|            tą atsitikimą. Tiktai ar į dvi nedėlias ateina žydas,
246 Lietuv|             nusiavė čebatus, įbrido į upę, pagnaibė vandenyje
247 Lietuv|          Viršininkas su inžinierium į ūmą laiką suspėjo apiprekiuot
248 Lietuv|           pašonę? Pusę dienos buvau į tą šoną pakrypęs. Nuo to
249 Lietuv|            Ypač man buvo pikta, jog į niekus pavirtau ne iš savo
250 Lietuv|      besąžinystę. Pasižiūrėjau sykį į Šešupę - net pasibaisėjau
251 Lietuv|        vagystę viešų pinigų perkėlė į kitą vietą, kur pinigai
252 Lietuv|           beveik dienos puoliau jam į akis. Tai tik turiu laimę
253 Lietuv|   viršininkų!~    Atėjo Merzavcevui į galvą mane sumaskoliuot.
254 Lietuv|           parašą, pradėjo baidytis. Į trumpą laiką sudaužė keletą
255 Lietuv|     Merzavcevas, šnairai pažiūrėjęs į mano atlošas.~    Laukiau,
256 Lietuv|          tai pertaisymas parėjo tik į 500 rublių. ~    Tokiu būdu
257 Lietuv|              ploni ir dagi įstatyti į žemę viršūnėmis, mat, kad
258 Lietuv| Maksimovičius, kad jis versiąs mane į pravoslaviją. Kaip atliks
259 Lietuv|            žinau tik, kad, verčiant į pravoslaviją, turi pravoslaviškai
260 Lietuv|          apkrikštyt, t.y. panardint į vandenį.~    Tai mane dėl
261 Lietuv|          silpnino, kad aš panerčiau į Šešupę?~    Išgrauž!~   
262 Lietuv|        paskui. įsikabinusi rankomis į žemę, pavelka savo kūną.
263 Lietuv|    patvoryje numirt...~    - Na tik į špitolinę reikėjo eit, -
264 Lietuv|        nieko nežinojome. Paskui, ar į dešimt metų, susipratova,
265 Lietuv|              Einava su tuom bilietu į Sintautų kanceliariją. Raštininkai
266 Lietuv|              Susitarėva su vyru eit į Vilkaviškį pas pralotą -
267 Lietuv|              Tai aš vėl pas pralotą į Vilkaviškį... Tuo žygiu
268 Lietuv|             su šituo raštu gali eit į keturis kampus, į keturias
269 Lietuv|          gali eit į keturis kampus, į keturias gubernijas-tavęs
270 Lietuv|            ant uždarbio persikėliau į Šilgalių valsčių. Jau ten
271 Lietuv|     liudininkus. Vaitas tuoj parašė į biurą ir išsiuntė ten raštus.
272 Lietuv|             sakė, kad pati nueičiau į biurą pas tokį L-ckį,- tai
273 Lietuv|          kad žmogus dirba... Nueinu į biurą, o L-ckis: "Gerai,-
274 Lietuv|         nedaryk". Aš jam vėl sudedu į ausis viską, kad vis tiek,
275 Lietuv|             popieras, nuėjau pėsčia į Suvalkus tiesiog pas gubernatorių
276 Lietuv|   gubernatorių ir pati padaviau jam į rankas prašymą. Da zemskis
277 Lietuv|              gausi". Aš puoliau jam į kojas, tai nedavė: "Nereikia -
278 Lietuv|           parėję nuo gubernatoriaus į biurą raštai ir L-ckis sakąs,
279 Lietuv|         rudenį, jau gruodas buvo, o į pavasarį prisisapnavo: guli,
280 Cenzur|        KLAUSIMAS ~Pasaka ne pasaka ~I ~    Kaip sau norite, šnekėkite,
281 Cenzur|       pavadinsiu ją tupykla - įvedė į mūsų kaimus kunigai. Pirmiausiai
282 Cenzur|            ten, kur leisdavo vaikus į kunigus, arba vėl ten, kur
283 Cenzur|      kultūros įtaisą. Išėjus vyrams į kunigus, vieta teko svetimam
284 Cenzur|      padaryti - iš tolo bijojo įeit į tupyklos vidų ir tik per
285 Cenzur|        ateinančius rinkimus imtų jį į vaitus. Sunkiai vienok ėjo,
286 Cenzur|            prieangio ir, žiūrėdamas į garnį, kalinantį ant Klubo
287 Cenzur|           kur dūlini?~    - Tai čia į Kazius.~    - O ką veiksi?~    -
288 Cenzur|              Ar šeimininkas leidžia į gužynę?~    - Naktimis valkiotis
289 Cenzur|             valkiotis neduoda, o ką į gužynę, tai nieko.~    -
290 Cenzur|           Raštininkas paskubino jam į pagelbą:~    - Matai, patėmyk,
291 Cenzur|         knygas?~    - Sykį atsinešė į butą visas, kasžin ką iš
292 Cenzur|     iškarpas nusinešė, žinai, pons, į tą būdelę, o kaip sugrįžo,
293 Cenzur|            su linksma širdžia nuėjo į butą, o bernukas, visai
294 Cenzur|   prasitaręs, su ramia sąžine nuėjo į gužynę. Net liosai išėjo
295 Cenzur|             išmetinėjo likimui, kad į nieką apvertė jo viltį.
296 Cenzur|             per siaura, ir išsiuntė į Peterburgą. Ten, gavęs vietą
297 Cenzur|            buvo atstatytas ir grįžo į Varšavą. Nenorėjo čia jo
298 Cenzur|         visų guberniją. Važiuodamas į Lietuvą, Juda Izvergovičius
299 Cenzur|            su vienu žygiu, sutupdyt į kalėjimą ir laikyti ten
300 Cenzur|             Pareikalavo iš Varšavos į pagelbą aštuonis žandarus,
301 Cenzur|          pagelbą aštuonis žandarus, į pusantro mėnesio padarė
302 Cenzur|        daugybę žmonių, taip kad jau į Kalvarijos kalėjimą netilpo
303 Cenzur|       netilpo ir reikėjo kitus vežt į Kauną arba laikyti Senapilėje.
304 Cenzur|            kelis kartus įkišo nagus į tokius dalykus, kad reikėjo
305 Cenzur|          sutelkė žandarų ir zemskių į penkiolika žmonių ir vidurnaktyje
306 Cenzur|        senatvės bakūžėlę ir įsigavo į vidų. Ant suolo pas pečių
307 Cenzur|       sunkiai nubaustas: turėjo eit į Tilžę surasti tikrąjį redaktorių.
308 Cenzur|       skverbėsi žandarų viršininkui į atmintį. Dirstelėjo vargšas
309 Cenzur|         daugiau neturiu.~    - Vesk į klėtį!~    Tuoj žandarai
310 Cenzur|         visu keliu, iki neatvažiavo į Senapilę, kur gyveno pats
311 Cenzur|         išsiuntė su dviem žandarais į Kalvarijos kalėjimą, o tupyklą,
312 Cenzur|            apsiūt audeklu, nusiuntė į Kauną, idant tam tikras
313 Cenzur|   Labiausiai žmogui rūpėjo apleista į patį darbymetį ūkė. Kas
314 Cenzur|          jeigu laikys da ilgai?~    Į tą tarpą Padleckojus suspėjo
315 Cenzur|            perskaitęs vertimą žodis į žodį, atrado jame gilesnę
316 Cenzur|             ją susekti, liga perėjo į haliucinacijos formą. Pradėjo
317 Cenzur|          lenda po lova ir žiūri kur į kampą, iki nepasirodys akyse
318 Cenzur|      kankinasi. ~   Pargabeno Klubą į Senapilę tardyti.~    -
319 Cenzur|               Iš kur man būtų atėję į galvą?~    - O ką reiškia
320 Cenzur|        Padleckojus, neva žiūrėdamas į surašytą popierą.~    -
321 Cenzur|         atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją.~    Iš Klubo
322 Cenzur|             bylos popieros nusiųsta į Varšavą prokuratoriui, o
323 Cenzur|    kalendoriaus ir tupykla nusiųsta į Vilnių, kur naikinami lietuviškos
324 Cenzur|         siuntinėjimas, pvz., kluono į Vilnių, galima kluoną sudegint