Part

  1 Lasvos|     prasidėjo ~Žmonių lizduose ir ant lauko gryno. ~      Kelkite,
  2 Lasvos|  darbininkas ir kas dirbti gali, ~Ant tavo balso prie darbo teimas! ~
  3 Lasvos|       dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!~ ~Kol da idealais,
  4 Lasvos|           nerimsi, ~Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo -~
  5 Lasvos|    didžiausias! ~Tai aš apleistas ant margo svieto! ~Tiek turiu
  6 Lasvos|     didžiausias!~Tai aš apleistas ant margo svieto! ~Tiek turiu
  7 Lasvos|       rodos, žvėris koks įniršęs,~Ant artimo šoka, jo gyvastį
  8 Lasvos|         supratimą ~(Pažiūras turi ant svieto kiekvienas), ~Jog
  9 Lasvos|            Atsiliuosuot tuoj; bet ant galo mato, ~Kad šiaučius
 10 Lasvos|            Lietuva mano! priešiui ant tavęs įnirtus, ~Privalai
 11 Lasvos|         Kur Lietuva tėvynė uždeda ant mūsų?~,,O! dėl Lietuvos,-
 12 Lasvos|     šešėlį, ~Kurs visoje grožybėj ant vilnies siūbavo.~ ~Nemune,
 13 Lasvos|     stiklelis suburzdėjo.~Žiūri - ant dugno stikliuko~Styri ragučiai
 14 Lasvos|          turstelėj' dailiai,~Šoko ant kojų abiejų,~Užaugo ant
 15 Lasvos|           ant kojų abiejų,~Užaugo ant mastų dviejų,~Vieną koją
 16 Lasvos|          jau pažinti.~Juk žinai - ant kalno Pliko~Surašas mudviejų
 17 Lasvos|       Pliko~Surašas mudviejų liko~Ant jaučio odos padėtas,~Kad
 18 Lasvos|          žadėtas.~Žadėjims tenein ant vėjų!~Ketinai po metų dviejų~
 19 Lasvos|       Tvardauskas prie durų nėrė ~Ant tokio dictum acerbum~Velnias
 20 Lasvos|             Matai šyvį pabalnotą ~Ant karčemos ištėpliotą? ~Na
 21 Lasvos|       ištėpliotą? ~Na tai padaryk ant dyvų, ~Kad aš jį turėčiau
 22 Lasvos|           Ar matai tu mano pačią?~Ant metų pas Belzebubą~Apgyvensiu
 23 Lasvos|      Prisiek jai meilę, dorumą~Ir ant visko paklusnumą.~Jei tai
 24 Lasvos|         pusausaitės,~Pusake dirst ant pataitės,~Lyg klausytų,
 25 Lasvos|          kad žmogus verkia~   Čia ant žemelės, ~Sidabro tartum
 26 Lasvos|         Ir suskaityčiau, kiek ten ant dirvų~   Ašarų byra...~Iš
 27 Lasvos|          marga vilioja;~Trečias - ant kapų, kur guli ~Gentys,
 28 Lasvos|       Gentys, žemėms užsikloję.~ ~Ant to pirmo darbininkų ~Prakaitas
 29 Lasvos|          Prakaitas į rasą virto. ~Ant to antro vaiks nudriskęs ~
 30 Lasvos|        Juokiasi iš tėvo girto. ~O ant trečio kapo stovi ~Įkasti
 31 Lasvos|      auksinė, ~Kur tenai iš šono ~Ant upelio spingso,- ~Kunigo
 32 Lasvos|           tegali, ~Jau išbandytas ant tų kalnelių, ~Kas yr vargingą
 33 Lasvos|           Taigi jau lėk, dainele! Ant griuvėsio naujo ~Tu būk
 34 Lasvos|      sumišimas - ~Tautos paskirta ant šiandien šventė. ~Nes jau
 35 Lasvos|             Anuomet, kada Kristus ant žemės keliavo,~Platindamas
 36 Pasak |          piemuo nesnaudžia...~Tai ant tuščios dūšelės valkiojuos
 37 Pasak |        geriausia. ~Užtūpė veikiai ant asilo sprando, ~Ir jau abudu
 38 Pasak |          malonės, ~Kad vadu liktų ant visos kelionės. ~Mat pravadyrių
 39 Pasak |         Dienai prašvitus, tarytum ant juoko ~Aptemo akys varguolio
 40 Pasak |          gyliuoti neduoda, ~,,Suk ant kairiosios - po tiesei duobutė!" ~
 41 Pasak |          po kairei grabutė. ~,,Da ant kairiosios!" - O ten duobė
 42 Pasak |          duobė buvo. ~Abu į duobę ant sprando įgriuvo.~ ~* * *~   
 43 Pasak |     atsiminti šitą:~Pažvelk pirma ant savęs - liausi darkius kitą! ~   
 44 Pasak |          Vienok meškos roda nuėj' ant vėjo.~ ~* * *~   Akyj artimo
 45 Pasak |           rado jis Rainutį, ~Kurs ant vartelių šluostė sau snukutį.~   --
 46 Pasak |      balsą rago? ~Tai viskas eina ant manęs, nabago! - ~Taip vilkas
 47 Pasak |           nelaimės".~   - Tai kad ant manęs jis užpyko, ~   Kaip
 48 Pasak |          gailėtis ~   Ir kas tave ant savo vargo gelbės? ~   Tai
 49 Pasak |       liūtą žeidžia". ~   - Ir tu ant liūto šokai? - lapė tarė.- ~   ,,
 50 Pasak |          užpernai manęs nebuvo nė ant svieto".~   - Tai tavo brolis
 51 Pasak |           girią.~ ~* * *~         Ant svieto dedasi taip pat:
 52 Pasak |        daug prisiėdė, ~Kad kniubo ant vietos ir užkrankė garsiai. ~
 53 Pasak |       gilės, tai būtų man laimė. ~Ant galo nė vienas te aržuols
 54 Pasak |         galėtum pakelti į aukštį,~Ant manęs giles tu tikrai pamatytum ~
 55 Pasak |              Prieš smaigą apvynys ant aržuolo dejuoja) ~   Tai
 56 Pasak |    dejuoja) ~   Tai neva lapai šę ant jo žaliuoja, ~   Bet kokie
 57 Pasak |       būva? - ~Tarė Gaidys,-o tik ant svieto ~Yra kvailiai, ką
 58 KitiEi|             MĮSLYS~ ~Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias;~
 59 KitiEi|     paleistuvis!~   Kad šaukiu aš ant kitų, ~   Tai visi juk girdi ~   
 60 KitiEi|      labai kūdą. ~Niekint, keikti ant visų - ~Tai geriausias vaistas, ~
 61 KitiEi|      takais dorybės, ~Tegul dirba ant naudos tau ir žmonių gėrybės.~ ~
 62 KitiEi|          karvelėli, ~Savo sparnus ant dienelės, ~Vai, aš pats
 63 Virsin|       atbulas ir, vieton pataikyt ant namų, atsidūrė už miesto
 64 Virsin|      dieną pasklido po Naupilę, o ant rytojaus ir po visą pavietį.
 65 Virsin|      kepuraitę, o savąją užsidėjo ant galvos. Išvydęs atjojančius
 66 Virsin|     atjojančius maskolius, užsėdo ant arklio ir nulėkė priešais
 67 Virsin|      aukas - priims.~    Žydeliai ant tų pėdų sutarė išmėgint
 68 Virsin|      nežinojo, ar atsimainė senas ant naujo. Jie su viršininkais
 69 Virsin|     kasžin už ką neturėjo širdies ant visų štabsrotmistrų.~   
 70 Virsin|        tiek nevertas, bet paskiau ant kitų atsigriebsime, kaip
 71 Virsin|          užbaigė žydas ir ištiesė ant stalo visam gražume 100-
 72 Virsin|          Gėrė per visą naktį.~    Ant rytojaus Pstrumskis, sugrįžęs
 73 Virsin|          Miestas sudeda 80 rublių ant metų ugnies prietaisoms
 74 Virsin|        ugnies prietaisoms taisyt. Ant taisymo išeina kur kas mažiau (
 75 Virsin|           gaudamas vos 180 rublių ant metų, gyveno su savo šeimyna
 76 Virsin|          Jeigu Pstrumskis keldavo ant metų kelis balius, tai pas
 77 Virsin|           Pabaigoje pietų užtiesė ant apskrito stalo geležinkelį,
 78 Virsin|         pasėdi, užsiprašė jį likt ant vakarienės ir nakvynės.
 79 Virsin|  negalėdamas nieko atsimint. Nors ant pirmųjų dviejų klausimų
 80 Virsin|     vienok susiramino atsakęs sau ant trečiojo:~    - Aš - paviečio
 81 Virsin|         gerai miegojo, ir užprašė ant čiajaus.~    - Kas tai šiandien
 82 Virsin|     Nemunu, o paskui geležinkeliu ant namų. Kanceliarijas da atlankysiu -
 83 Virsin|        nepritikdavo ragaut, taigi ant pasilsėjimo pradėjo lankytis
 84 Virsin|         tik reikėjo pridėt: taigi ant tos algos nė nežiūrime ir
 85 Virsin|          vyno ir lyg užsirūstinęs ant kunigų, užvažiavo pas Tauzintų
 86 Virsin|           labai turtingas - gulįs ant pinigų, anot žmonių pasakos.
 87 Virsin|          atėjai ne į svečius, tik ant manęs rėkaut, tai, meldžiamas,
 88 Virsin|         perpykęs iki paskutiniųjų ant kunigų, ypač ant Tauzintų
 89 Virsin|     paskutiniųjų ant kunigų, ypač ant Tauzintų prabaščiaus.~    -
 90 Virsin|          kam jis čia yra, baigėsi ant to: kad jį atsiuntė vyriausybė
 91 Virsin|   viršininkas žiūrėtų per pirštus ant jo darbų valsčiuje, nebaustų
 92 Virsin|     nedėlia, antra - arklio nėra. Ant galo per oficialistą, tyčia
 93 Virsin|           perkelt į mūs pusę.~    Ant to ir pasibaigė. Arklys
 94 Virsin|   paviečio kanceliariją pasirašyt ant popierų, o atlikusį laiką
 95 Virsin|       nežinojo ką toliau sakyt. - Ant kelintos aš tau įsakiau
 96 Virsin|          užklausė pamąstęs.~    - Ant dešimtos, pons viršininke.~    -
 97 Virsin|            šuns vaike, patupdysiu ant kokios nedėlios kitos, tai
 98 Virsin|       paaukaut savo algą, kadangi ant degtinės išteko iš namų,
 99 Virsin|           į Nupilę apyrubės sūdas ant Matvejevo bylos. Matvejevas
100 Virsin|     klausė tos bylos, kuri paliko ant jo didį įspūdį ir beveik
101 Virsin|   Susiramino ir da sykį atkartojo ant drąsos: "Imsiu".~    Pasitaikė
102 Virsin|            t. y. nubaust kunigus, ant kurių da vis griežė dantį.
103 Virsin|  prabaščius, visų mylimas žmogus. Ant palaidojimo suvažiavo iš
104 Virsin|            kurie patys nepasitiki ant savo nekaltybės. Prabaščiai
105 Virsin|       nedavė savo pažadėtų daiktų ant licitacijos, turėdami iš
106 Virsin|    nubaust ir Žydpilės burmistrą, ant kurio taipgi pyko. Patyrė,
107 Virsin|        tamista, kaip tai... Taigi ant kito sykio atsimink tamista,
108 Virsin|    viršininkas pažadėjo paremt jį ant ateinančių rinkimų.~
109 Virsin|        spėjo permainyt pažvilgius ant aukų ir tvirtumo viršininko
110 Virsin|       galvos garbės vainikas.~    Ant rytojaus, tikėdamas, kad
111 Virsin|           lentutę su nauju parašu ant tilto, Vakanalijus Vziatkovičius
112 Virsin|         dabar laukia užtvirtinimo ant praloto, tai jam paviečio
113 Virsin|           vargo, iki pasibaigs, o ant galo da gali nelaimėt...
114 Virsin|  neištikima žmogysta, ir apie tai ant tų pėdų praneštų.~    Į
115 Virsin|         puses o paskui pasistatęs ant aukšto trikojo mašiną prikiša
116 Virsin|         Vakanalijus Vziatkovičius ant visko turi akį kaipo tikras
117 Virsin|      tuodu ponu buvo atvažiavusiu ant vasaros pasilsėt panemunėse.
118 Virsin|   viršininką už įtaisymą "ikonos" ant atminties išlikimo nuo myrio
119 Virsin|           parodysiu! Kunigai davė ant "ikonos" su didžiu noru.
120 Virsin|      iškilt... O kasžin, kad taip ant paviečio viršininko gyvasties
121 Virsin|       neapkenčiančius... taigi ir ant viršininko gali kėsintis...
122 Virsin|           lekia akmenukas, krinta ant rato ir atsimušęs suduoda
123 Virsin|               Stok! pasikėsinimas ant gyvasties! - sušuko Kruglodurovas
124 Virsin|         Kruglodurovas. - Su tokiu ant gyvasties nesikėsina! štai
125 Virsin|   verkiančiu vaiku, kuriuodu mėtė ant kalno akmenukus, bandydamu,
126 Virsin|        corpus delicti, kad ne tik ant caro, bet ir ant viršininko
127 Virsin|           ne tik ant caro, bet ir ant viršininko galvos buvo pasikėsinę.
128 Virsin|       tiek ir tiek - vos išteksią ant apdarų ir altoriaus. O iš
129 Virsin|         vėl pradėjo rinkt pinigus ant pašventinimo, o geriau sakant,
130 Virsin|    pašventinimo, o geriau sakant, ant palėbavimo pabaigus šventinimą.
131 Virsin|    laikraštyje, pasiliko slėpiniu ant visados. Vienok Kruglodurovas
132 Virsin|     Vienok Kruglodurovas atkreipė ant savęs vyriausybės akis,
133 Virsin|       savęs vyriausybės akis, nes ant pašventinimo "ikonos" buvo
134 Virsin|        nepasitikėdamas, ar vaikai ant poterių nesuklups, griebėsi
135 Virsin|           juk pažadėjo neužmiršt. Ant galo ir paties viršininko
136 Virsin|           uždarbio šaltinius.~    Ant rinkimų į Miškagalius, Dykulius
137 Virsin|           vieną iš trijų ištiestų ant stalo popierą, į tą būtinai,
138 Virsin|      šaukia kitą ir t.t. Pasirodė ant galo, kad ant lapo Bavolskio
139 Virsin|            Pasirodė ant galo, kad ant lapo Bavolskio kandidato
140 Virsin|           daugiausiai balsų, nors ant jo nesirašė nė vienas valsčionis.
141 Virsin|          gali Siberiją pamatyt... Ant galo ar ne vis tiek: ar
142 Virsin|     pačiam Svarūnui savo politiką ant ateinančių rinkimų.~    -
143 Virsin|          rinktų. Susiėjus žmonėms ant rinkimų, aš apstačiau stalą
144 Virsin|          žinot, kad Kruglodurovas ant činų lipynės stovėjo trimis
145 Virsin|         kliasos pabaigęs, o šneka ant akademčiko!~    Raibutis
146 Virsin|       kada jam pačiam patiko.~    Ant tokių raštininko darbų valsčius
147 Virsin|        skundą ir labiausiai spyrė ant to, kad Svarūnas skaitąs
148 Virsin|          pažadėjęs atsisakyt.~    Ant galo Kruglodurovas, nežinodamas,
149 Virsin|           Išvydęs pavojų, kybantį ant jo galvos, stvėrėsi iš paskutiniųjų
150 Virsin|      Ikšiol buvo pasitikėjęs pats ant savęs, dabar, nepasisekus,
151 Virsin|          dirbiką painių ir skundų ant savo priešininkų laike kiekvieno
152 Virsin|       vaitu nenorime ir t.t."~    Ant to skundo taipgi nieks nepasirašė.~   
153 Virsin|  bjauriausius girtuoklius skundus ant manęs. Ant galo nuo Pstrumskio
154 Virsin|    girtuoklius skundus ant manęs. Ant galo nuo Pstrumskio prigulės,
155 Virsin|   sugyvent, ar ne.~    - Ar tenai ant vietos galima kur nusisamdyt
156 Virsin|      raštininkienė ir, parvirtusi ant lovos, apalpo. Duktė, pasižiūrėjusi
157 Virsin|      apalpo. Duktė, pasižiūrėjusi ant motinos, apalpo taipgi.
158 Virsin|        svetimą užstatymą.~    - O ant galo,- tarė vicegubernatorius,-
159 Virsin|         pačios - buvo išvažiavusi ant kelių nedėlių į Vilnių.
160 Virsin|      valsčių susirinkt 18 rugsėjo ant paskyrimo vaito.~    Valsčius
161 Virsin|      viršininko neklauso,- atsakė ant to Svarūnas ir, išėjęs laukan,
162 Virsin|         Kad ponas viršininkas mus ant šitokių užkviestų, tai noriai
163 Virsin|     raginantį mokesčius nešt: "...ant sūdo, kanceliarijos, vaito
164 Virsin|           kad Pstrumskis parašytų ant savęs nuo valsčiaus prašymą
165 Virsin|   gubernatorių. Pstrumskiui rašyt ant savo galvos - tai jau per
166 Virsin|    patiems, bet tą dalyką atidėjo ant rytojaus, o tuo tarpu prašė
167 Virsin|       užvestų tardymą jo šunysčių ant sušaukto tam tyčia valsčiaus
168 Virsin|        kitaip nė vienas nesirašys ant protokolo. Kruglodurovas
169 Virsin|       vienas Pstrumskio bičiulis, ant kurio pasirodė, kad jau
170 Virsin|       neprapuldyk!"~    Voliojosi ant žemės, iki viršininkas nesuramino:~    -
171 Virsin|           Laužaitį ir Papartį tai ant rankų nešiojo. Vienok matėme,
172 Virsin|   užklausė, ką tai reiškia.~    - Ant tamistos yra paduotas didelis
173 Virsin|      didelis skundas ir atsiųstos ant tamistos vardo uždraustos
174 Virsin|    neparsikviečiu. Jeigu gi atėjo ant mano vardo tokios gazietos,
175 Virsin|     viršininke, parkviest gazietą ant svetimo vardo gali kiekvienas
176 Virsin|           ištyrimas būtų atliktas ant tam tyčia sušaukto valsčiaus
177 Virsin|          padaryta be manęs, ir aš ant to netinku. Mat gubernatorius
178 Virsin|    prisutstvije" nusprendė.~    - Ant galo,- sako Svarūnas,- ir
179 Virsin|            Gubernatorius, atsakęs ant to nė šiaip, nė taip, nukreipė
180 Virsin|          ir liepia surast skundus ant Svarūno. Rado vieną, kur
181 Virsin|       savo brolio Jurgio Svarūno, ant ko turiu rejento aktą.~    -
182 Virsin|        viršininkui prašymą, idant ant popieros paaiškintų, dėl
183 Virsin|    viršininką. Tas paaiškino, kad ant Svarūno vardo nėra nė kokių
184 Virsin|     negalėdami sulaukt iš Suvalkų ant savo prašymo atsakymo, paleido
185 Virsin|            kad jie lauks atsakymo ant stacijos. Vienok nė tą,
186 Virsin|         ir tik rankomis mostelėjo ant visko. Atsirado vėl daug
187 Virsin|    kitokių daiktų! O kiek pinigų! Ant pašventinimo "ikonos" paukščiai,
188 Virsin|        kaip ima! Tiktai aš žiūriu ant to per pirštus ir apsimetu
189 Virsin|      prekėjui už visokius daiktus ant kelių šimtų rublių, neturėjo
190 Virsin|         Vakanalijus Vziatkovičius ant sanitariškos peržvalgos
191 Virsin|       rugsėjo atsibaldė į Žydpilę ant sanitariškos peržvalgos.
192 Virsin| burmistras, atsisėdęs už stalelio ant tos pat prieangės, turėjo
193 Virsin|    Viršininkas tuo tarpu ėmė rėkt ant susirinkusiųjų:~    - Ko
194 Virsin|       tuoj sugrįžo ir, atsistojęs ant prieangės, užklausė:~    -
195 Virsin|     prisirinko?~    - Pasiremdami ant Aukščiausio paliepimo 1864
196 Virsin|       nieko neklausytume.~    - O ant galo... ant viso to galima
197 Virsin| neklausytume.~    - O ant galo... ant viso to galima spjaut! -
198 Virsin|         ilgai nurimt ir, sugrįžęs ant prieangės, vėl prakalbėjo:~    -
199 Virsin|         eikite į karčemą! -suriko ant žmonių. Vertikas tą pat
200 Virsin|              Mes čia, pasiremdami ant pono viršininko įsakymo.
201 Virsin|         ilgą valandą visi tylėjo. Ant galo Kruglodurovas, pašaukęs
202 Virsin|      apžiūrėt miestą.~    Užsėdęs ant arklio, apsuptas susirinkusių
203 Virsin|       suspyrė arklį ir kaip meška ant dūmų šoko ant tų NNN, surikęs
204 Virsin|          kaip meška ant dūmų šoko ant tų NNN, surikęs galingu
205 Virsin|           vėl" užsodino gendrolių ant arklio ir lydėjo toliau.~   
206 Virsin|          Buvo jau vakaras; Beveik ant pusiaukelės, neprieinant
207 Virsin|       pasisekė nuo savęs pasakyt. Ant tų žodžių pabaigsiu ir pasakojimą
208 Virsin|           dalykas dėjosi. Tai kad ant manęs kartais nerūgotum,
209 Virsin|      neišvažiuodavo, pasiremdamas ant to, kad jeigu Maskolijoje
210 Lietuv|          sargų, kad jau nesutelpa ant linijos ir dėl to turbūt
211 Lietuv|         kad nesugriebtų jų prūsai ant savo kranto.~    Į pagelbą
212 Lietuv|     rapukai! lik sveiks, šieneli! Ant sveikatos abješčikams ir
213 Lietuv|        anot vienos žydelkos,- tai ant to jis maskolius, bet ko
214 Lietuv|           neduodi vilkt? Tu paimi ant vieno sykio už kelias dešimtis
215 Lietuv|   raiteliai su apicieru pryšakyje ant pagelbos. Kaip užlėks ant
216 Lietuv|         ant pagelbos. Kaip užlėks ant manęs, tai toks dundėjimas,
217 Lietuv|           iškratyt daktaro namus. Ant rytojaus anksti apstatė
218 Lietuv|      Veskite! - paliepė, sėsdamas ant arklio. Ir taip kaip stovėjo
219 Lietuv|      stovėjo visi traukė į miestą ant kordono. O ten jau buvo
220 Lietuv|         garsiai juoktis. Sėdintis ant prieangės apicieras taipgi
221 Lietuv|      Baran Rylosujevas, žengdamas ant prieangės ir paduodamas
222 Lietuv|        laiko galas, kaip aš tįsau ant Šešupės. Jau daug vandens
223 Lietuv|    gražiai, bet jeigu tai žmonėms ant naudos, tegul sau...~   
224 Lietuv|       įvedė į sakramentus. Juk ir ant manęs uždirbo ir tik man
225 Lietuv|         polius ir apsisukęs išėjo ant kranto. Čia sustojo, paskaitė
226 Lietuv|     kranto. Čia sustojo, paskaitė ant pirštų ir greit stvėrėsi
227 Lietuv|        nuo to darbo įsisuko liga. Ant rytojaus po pataisymo, pamenu,
228 Lietuv|    svietui rėkti, turėjo apsistot ant "pertaisymo".~    Šaukiasi
229 Lietuv|     prisidėt ir da pats primena - ant vieškelių esą daug tiltelių,
230 Lietuv|            Pertaisymą apiprekiavo ant 3 000 rublių. Darbą paėmė
231 Lietuv|                Atšliuožia tiesiog ant manęs sena senutė moteriškė.
232 Lietuv|           našipkas". O sykį taipo ant manęs ilgai pyko. Kaip nuseno
233 Lietuv|          su "našipkomis" išmečiau ant mėšlyno. Jau buvau ir užmiršusi...
234 Lietuv|  pasigenda "našipkų" ir užsipuola ant manęs: "Kur padėjai?" Aš
235 Lietuv|        tris rublius su kapeikomis ant mėnesio... Gaila buvo praleidus
236 Lietuv|       suteikė da man tris rublius ant kelio ir įdavė vaitui raštelį.
237 Lietuv|   ištekusi, tai palaukė... Paskui ant uždarbio persikėliau į Šilgalių
238 Cenzur|           vien tiktai lietuviškai ant knygų skaityti, bet turėjo,
239 Cenzur|           sakinių, prilipino juos ant tupyklos sienų - vienus
240 Cenzur|           išrasti kokią priežastį ant teisingo žmogaus tiesiog
241 Cenzur|         pavakare, sėdėjo Psarskis ant kanceliarijos prieangio
242 Cenzur|     žiūrėdamas į garnį, kalinantį ant Klubo kluono, dėstė savo
243 Cenzur|         Jau treti metai.~    - Ir ant kitų metų liksi?~    - Nenorėčiau
244 Cenzur|   trauktis, tiktai rudenyje reiks ant liosų.~    - Šitaip. Ką
245 Cenzur|         padarysiu...~    - Išrask ant Klubo kokią menką priežastį,
246 Cenzur|            Jis nė nemokėjo ieškot ant kito priežasčių, o čia raski
247 Cenzur| priežasčių, o čia raski priežastį ant teisingo žmogaus. Raštininkas
248 Cenzur|      išgirdus skripkos balsą.~    Ant rytojaus Naupilės žandarai
249 Cenzur|        šeimynai. Knygos užslėptos ant klėties viršaus, palėpėje,
250 Cenzur|  tupykloje.~    Tą žinią žandarai ant tų pėdų pranešė savo viršininkui. ~
251 Cenzur|        viską užmiršo, kada išvydo ant savo krūtinės kryželį. Dabar
252 Cenzur|           kryželis pakyšt ir kabo ant krūtinės. Pradėjo iš džiaugsmo
253 Cenzur|       bakūžėlę ir įsigavo į vidų. Ant suolo pas pečių sėdėjo senas
254 Cenzur|      atšilankėte. Užtenka klingio ant naktieš... Ar neturi, ponš,
255 Cenzur|       atmintį. Dirstelėjo vargšas ant kairiosios pusės savo krūtinės,
256 Cenzur|      krūtinės, atsiduso, pasirėmė ant kitos rankos ir toliau keikė
257 Cenzur|        rymojo Juda Izvergovičius. Ant galo mostelėjo ranka ir
258 Cenzur|          Tuo tarpu ateina skundas ant Klubo. Nusišypsojo Padleckojus,
259 Cenzur|       pačiam vidurnaktyje užpuolė ant miegančių nusidirbusių žmonių.~    -
260 Cenzur|       Parodyk kur!~    - Vai štai ant lentynos: čia kantičkos,
261 Cenzur|                Tuoj žandarai šoko ant aukšto ir iš palėpės išėmė
262 Cenzur|          Knygų čia nerado, tiktai ant sienų užtėmijo parašus,
263 Cenzur|           vaitoti, šunes staugti. Ant to triukšmo sukilo kaimynai
264 Cenzur|       nieko, kaip tik anas knygas ant lentynos, rubriceles palėpėje
265 Cenzur|   palėpėje ir lietuviškus žodžius ant tupyklos sienų. Visus tuos
266 Cenzur|           ir didis, subėgo žiūrėt ant tos įstabios, niekad neregėtos
267 Cenzur|   Kitokios kaltės neprisijautė, o ant galo ir kratant nieko daugiau
268 Cenzur|          tuos lietuviškus žodžius ant tupyklos? - klausia Padleckojus.~    -
269 Cenzur|           kelis sykius atkartotas ant tupyklos sienų ir tą sakinį
270 Cenzur|           žodis meta aiškų šešėlį ant paslaptinės organizacijos.
271 Cenzur|          bet ir kiekvieno daikto, ant kurio lietuviškai parašyta,
272 Cenzur|            galima kluoną sudegint ant vietos. Žmonės, kurie gelbėtų
273 Cenzur|        galo Klubo bylos, atsakymo ant užmanyto naujo cenzūros