Part

  1 Lasvos|          kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus, ~Vėlu juk prie
  2 Lasvos|        savo ~Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi, ~Tai
  3 Lasvos|       negerą.~ ~Man vargingiausia jau dalis lieka:~Aš prieš kiekvieną
  4 Lasvos|     Kapselio:~Šiaučius girtuoklis jau taip sau įprato, ~Kad anaiptol
  5 Lasvos|        kirto ir garsyn vis barė, ~Jau neiškentęs, taip gizelis
  6 Lasvos|   kankintojas yra tik besočiu. ~O jau labiausiai stebėtisi reikia, ~
  7 Lasvos|    Mefistofelį matyti?~Tik nenori jau pažinti.~Juk žinai - ant
  8 Lasvos|           Bet atėjo tavo laikas -~Jau nebūsiu tokis paikas:~Vietą
  9 Lasvos|        velnias tai išgirdo, ~Štai jau šyvį šeria, girdo, ~Štai
 10 Lasvos|       tvirtumas!~Viršus tavo, tai jau ką čia!~Ar matai tu mano
 11 Lasvos|           pažeistas Jonužis - ~   Jau aplink jį suka varnas. ~
 12 Lasvos|          akėčias traukti tegali, ~Jau išbandytas ant tų kalnelių, ~
 13 Lasvos|           dvasios kvėpimo,~   Kas jau ne kardo - norago šauk'.~   
 14 Lasvos|         vargdieniai mano!~ ~Taigi jau lėk, dainele! Ant griuvėsio
 15 Lasvos|         ant šiandien šventė. ~Nes jau Samsono baisus keršimas, ~
 16 Lasvos|        pasigailėsi. ~Toliau žudyt jau nebenorėsi. ~Ko taip nuliūdęs?
 17 Lasvos|           štai veids Samsono? ~Ar jau užmiršot tą veidą jojo, ~
 18 Lasvos|         akių jo žaibai tik krito~(Jau pilistėnai jį tokiu matė),~
 19 Pasak |        švelnią išvesti giesmutę! ~Jau vis viršesne juk giedotoja
 20 Pasak |   greičiau tik giedoti pradėtum. ~Jau ką nedariau aš - taipos
 21 Pasak |      teikia, ~      Ko jam pačiam jau visai nereikia.~ ~ ~
 22 Pasak |    veikiai ant asilo sprando, ~Ir jau abudu keliaut toliau bando. ~
 23 Pasak |       savo palydėt nemėgo, ~Taigi jau rietė kaip tik įmanydams. ~
 24 Pasak |    pėdomis iš girios ~Medžiotojai jau su šunimis vijos. ~Tikėjo
 25 Pasak |                Padrykt prie jo ir jau aplinkui suka. ~Bet taikydams
 26 Pasak |       Nubodo man klausyti tavęs. ~Jau kaltas tu dėl to, kad mane
 27 Pasak |      aršesnis? ~Tik vienu tiesumu jau tu už jį viršesnis! ~(Prieš
 28 Pasak |      laiko jis geriausias, ~      Jau jį tik giria - jis viršiausias.~ ~ * * *~
 29 Pasak |         IR ANGIS~ ~      - Seniai jau mane noras ima ~   Pamest
 30 Pasak |         nesutikimą. ~Mat šiandien jau manęs nė saugotis nereikia. ~
 31 Pasak |         Ne ta aš - ir oda numauta jau anoji,- ~Angis taip sako
 32 Pasak |          kaip nori sau, ~Tik gero jau iš to nelauk:~Neatsigriebsi
 33 Pasak |          to nelauk:~Neatsigriebsi jau suvis - ~Patiks tave angies
 34 KitiEi|        liūdna buvo, ~Rodės, laimė jau pražuvo~   Nerimau aš vienas. ~
 35 Virsin|           tos pačios mintys. Kada jau paskutinė mintis atliko
 36 Virsin|         rado vargšą vos gyvą, bet jau visai išsipagiriojusį.~   
 37 Virsin|         tai taipgi nesirūpinkite. Jau čia įvesta nuo seniai, kad
 38 Virsin|    pasakyt, tik sunku išpildyt. O jau nėr kada laukt ilgai.~   
 39 Virsin|          kad nieks nieko geresnio jau nepramanys.~    - Gerai
 40 Virsin|              sutiko Kruglodurovas jau ne tiek dėl to, kad būtų
 41 Virsin|        dieną pas viršininko duris jau laukė žydelis. Užklausus: "
 42 Virsin|        viršininke! Mes, žydeliai, jau Dievui dėkui perleidome
 43 Virsin|           ir žydai sutarė išsiųst jau kitą savo bendrą su šimtine.~   
 44 Virsin|        žydą, tik nusistebėjo, kad jau ne tas pats. Žydas, ilgai
 45 Virsin|           tinė, ir tiek paimt tai jau ne gėda..."~    Neužmiršo
 46 Virsin|    Neužmiršo pasigirt pačiai, kad jau pradžia yra.~    Dabar Kruglodurovas
 47 Virsin|           viršininką gana tankiai jau ne tik su savo, bet ir su
 48 Virsin|         ką? kas girdėt?~    - Ui, jau pats iš rankos ima,- atsakė
 49 Virsin|           prie užkandžio.~    - O jau buvome nusiminę, - tarė
 50 Virsin|          netikėdamas, kad nelaimė jau praslinko.~    - O ilgai
 51 Virsin|      raštininkų ponais buvo trys, jau mums pažįstami: Miškagalių
 52 Virsin|       didis gudruolius, žinodamas jau, su kuo turi reikalą, stačiai
 53 Virsin|          nenorėtų visai jų mokėt. Jau nuo seniau "įvesta", kad
 54 Virsin|      valsčiaus trauktis. O, dabar jau taip nepadarytų.~    Laukdamas
 55 Virsin| atiduodame savo viršininkui-tokia jau pas mus "įvesta tvarka".~    -
 56 Virsin|          kuknią.~    Viršininkui, jau įkaitusiam, labai patiko
 57 Virsin|       šiandien", - manė.~    Buvo jau vėlus vakaras. Šeimininkas,
 58 Virsin|        nes ir čia pilna šimtinių. Jau jau krinta šimtinės į bedugnes...~    -
 59 Virsin|           čia pilna šimtinių. Jau jau krinta šimtinės į bedugnes...~    -
 60 Virsin|          Tam dalykui yra vaistas, jau žmonių nuo senovės išbandytas, -
 61 Virsin|       nekenks. Ar šiaip, ar taip, jau šiandien per kanceliarijas
 62 Virsin|          nė neužtėmijęs.~    Kada jau pagirios buvo apveiktos,
 63 Virsin| apvažiavai?~    - Da tik dvi, bet jau ir iš to gerai numanau... ~   
 64 Virsin|        kanceliarijas. Nors niekur jau daugiau neužminė jam, kokia
 65 Virsin|       žmonių pasakos. Prabaščius, jau žmogus senas ir sunkus nuo
 66 Virsin|      Aukso kiaulė!~    Nuo tokart jau to prabaščiaus kitaip nė
 67 Virsin|           ir dagi nuo seniai, tai jau bus tvirta ir nė kokių administratyviškų
 68 Virsin|          kad tam pavietyje įvesta jau tokia forma nuo seniai,
 69 Virsin|           Taip tęsėsi gana ilgai. Jau suspėjo beveik visi vaitai
 70 Virsin|         gerbimą savo vyriausybės, jau Pstrumskienė net porą kartų
 71 Virsin|          atsilankė su mažmožiais, jau atsirado keletas naujų reikalų
 72 Virsin|               Vaitelis išvažiavo, jau numanydamas viršininko norus.
 73 Virsin|        Galagaudžių vaitas tarnavo jau keletą metų ir spėjo pravaitaut
 74 Virsin|          dalykas gana slidus... O jau aš esmi ėmęs, ir, tiesai
 75 Virsin|    neištektų... O kad ir neimčiau jau, tai gali mane nubaust vis
 76 Virsin|      ėmiau... Ar imsi, ar neimsi, jau dabar ta pati... Imsiu!
 77 Virsin|          užmokėjo savo korą. Tada jau vyriausybei būtų buvę negražu,
 78 Virsin|        Kruglodurovas, nežinodamas jau, nė ką sakyt.~    - Jeigu
 79 Virsin|      vaitas. - Mudu su raštininku jau apskelbėme, kad kasą išplėšė,
 80 Virsin|           tuo persitikrinimu, kad jau nuo jo garbė neišsprūs.
 81 Virsin|           nuo jo garbė neišsprūs. Jau nieks nepasakys, kad jis
 82 Virsin|        tokiomis mintimis ir žengė jau taip, lyg bijodamas, kad
 83 Virsin|    rusifikacijos didžiadarbį žino jau visas miestas, išėjo pasivaikščiot
 84 Virsin|       Vieną nedėldienį, pavakare, jau temstant, važiavo iš bažnyčios
 85 Virsin|         reikėjo skųst, o šiandien jau ne? Rado tik vieną išaiškinimą:
 86 Virsin|        maskolius".~    - A! turiu jau du paukščiu! - judošiškai
 87 Virsin|     negeistinų valstijai gaivalų. Jau apie šitą dalyką tik turės
 88 Virsin|           kitas garsus etnologas. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka!~   
 89 Virsin|           šventinimą. Dabar rinko jau ne nuo visų, tik nuo inteligentų.~   
 90 Virsin|       pravirko.~    Daugiau vaikų jau neklausinėjo.~    Žinoma,
 91 Virsin|       Atėjo laikas rinkimų vaitų. Jau ne tik šventomis, bet ir
 92 Virsin|            Tame reikale atsilankė jau po kelis kartus pas viršininką,
 93 Virsin|         Lietuvoje pas savo brolį. Jau valsčius norėjo išrinkt
 94 Virsin|          gerai tą darbą supranta. Jau tiek metų raštininkauja!
 95 Virsin|       vaitus. Bus ir čia taip. Aš jau gerai pažįstu žmones.~   
 96 Virsin|          Matė, kad su tokiu vaitu jau negalės elgtis "be ceremonijos",
 97 Virsin|           neišrinktas į vaitus, o jau nori mus išmest iš kanceliarijos!
 98 Virsin|           nulindo kasžin kur. Bet jau jo dalykas liko praloštas.
 99 Virsin|       Pstrumskio dukterį. To buvo jau per daug, kad Raibučio kandidatūra
100 Virsin|           gėdos ir pasigailėjimo. Jau nieko nė nedirbdavo, tik,
101 Virsin|          plėšimo žmonių. Bus gana jau ir to, kas aukščiau paminėta.
102 Virsin|       Išrinko Svainišių, pildantį jau ir be to dvi tarnystes,
103 Virsin|          laike kiekvieno rinkimo. Jau jis kartą skundė net Svarūną,
104 Virsin|         užsispyrimo Kruglodurovas jau buvo savo pusę apleidęs,
105 Virsin|          gelbėt Pstrumskis. Tegul jau Svarūnas bus sau vaitu,
106 Virsin|       žygiu viršininko palinkimas jau į Svarūno pusę. ~    Pstrumskis
107 Virsin|    padarydavo be kojų": nuo Dinės jau rėplomis grįždavo namo.~   
108 Virsin|        Naupilę. Patyrė biure, kad jau siunčia pas gubernatorių
109 Virsin|      Svarūnas nuo viršininko, kad jau jis pats abejojąs apie užtvirtinimą
110 Virsin|       žmonės atsiliepė:~    - Mes jau turime išsirinkę vaitą Svarūną
111 Virsin|      šitie susirinkusiejie žmonės jau nė tiek neturi gudrumo,
112 Virsin|            toks neturtėlis, kuris jau trys dienos šičion vaikščioja
113 Virsin|           įrankius", apie kuriuos jau net užminė Svarūnui. Užraginus
114 Virsin|        kandidatu ūmai išnyko, bet jau nesilaikydami už pažastų.~   
115 Virsin|        laukė, kas bus toliau. Bet jau pradėjo nerimt, nes buvo
116 Virsin|         mes tokio vaito nenorime. Jau mes seniai tarėmės prašyt
117 Virsin|         visų.~    Valsčionys buvo jau įpykdinti ir taiposgi pasiryžo
118 Virsin|       rašyt ant savo galvos - tai jau per didelis nusižeminimas.
119 Virsin|           ant kurio pasirodė, kad jau ir valsčionys pradeda numanyt
120 Virsin|       susirinkimui, Kruglodurovas jau neužėjo pas Pstrumskį "pasilsėt",
121 Virsin|       Taip ir rodėsi visiems, kad jau pas Pstrumskį neužeis. Bet
122 Virsin|   viršininkas ramus, kad Svarūnui jau tos baimės užteks.~    -
123 Virsin|          sūdo nėra - apskundė, ir jau neišsivaduosi, kaltas ar
124 Virsin|       kaip aš, kokių šiandien yra jau gana daug?~    Gubernatorius,
125 Virsin|        nes valsčius ir be to buvo jau visai atsisakęs nuo kovos
126 Virsin|          su Pstrumskiu.~    Dabar jau lengva tapo viršininkui
127 Virsin|            Valsčius tai matė, bet jau nesikišo. ~    Pstrumskis
128 Virsin|           Tik sunku dabar, žmonės jau ne taip daug neša. Ypač
129 Virsin|          baisiai gert, o aukų tai jau pats ieškojo.~    Pargrįžo
130 Virsin|           kad aš imu.~    - Jeigu jau kalbėt atvirai,- tarė vaikinas,-
131 Virsin|    darytis kasžin kas, turėjo ten jau labai daug prisisunkt, jeigu
132 Virsin|    gubernatorių. Staiga nutilo ir jau neatsiliepė iki pat Naupilės.~   
133 Virsin|           tarpu magistrate.~    - Jau tu man seniai įsigrisai!
134 Virsin| maskoliškai, o tai dėl to, kad aš jau trys metai esmi jūs viršininku,
135 Virsin|          Mus išgąsdinai, ir dabar jau visi mes sergame.~    Pasakęs
136 Virsin|        apie savo išrinktąjį. Buvo jau vakaras; Beveik ant pusiaukelės,
137 Virsin|             Da nespėjo užbaigt, o jau nežinomos rankos prinešė
138 Virsin|          įžadų negal pernešt; tai jau žmogus, žinoma, negalės
139 Lietuv|    daugybę parubežinių sargų, kad jau nesutelpa ant linijos ir
140 Lietuv|       idant grįžtų. Kur tau grįš! Jau nė maskoliškai nenori kalbėti.
141 Lietuv|   pabėgėlį taipjau draugai pagavo jau anoje pusėje ir už kojų
142 Lietuv|         rubežių kontrabandos, kad jau nepereis nė plona adata.
143 Lietuv|        užpakalyje. Štai kaip.~    Jau ką prie popieros, tai imasi
144 Lietuv|       imasi smarkiai. Tik sutems, jau ir girdi: pykšt... pokšt...
145 Lietuv|      žmogui negali pasakyt. Dabar jau apsipratau, nes laksto beveik
146 Lietuv|           buvo baisu: tik pykšt - jau aš, būdavo, pradedu drebėt...~   
147 Lietuv|      popiergalį ar papiroso kotą, jau Baran Rylosujevas ir lenkiasi
148 Lietuv|         miestą ant kordono. O ten jau buvo prisirinkę daug žmonių
149 Lietuv|       Garbė užsipelniusiems! ~    Jau pusėtinas laiko galas, kaip
150 Lietuv|        kaip aš tįsau ant Šešupės. Jau daug vandens praleidau į
151 Lietuv|            Mane taisyt!~    Buvau jau užmiršęs tą atsitikimą.
152 Lietuv|        kad pataisysime tiltą, tai jau jis niekad sveikas nebus...
153 Lietuv|       šoną pakrypęs. Nuo to laiko jau man kasdien šis ar tas kenkė.
154 Lietuv|          kenkė. Pasijutau, kad aš jau ne tas tiltas, ką kitąsyk.
155 Lietuv|          nesugrąžino, bet arkliai jau nesibaidė. Likau visai be
156 Lietuv|         parašo.~    Dabar, sakau, jau manęs nejudins.~    Kur
157 Lietuv|     maskolintojas Lietuvos tilto, jau sykį nepasisekus. O jo tuo
158 Lietuv|            Darbą paėmė pažįstamas jau mums žydas, inžinieriaus
159 Lietuv|     draskyt mane, tai, sakau, bus jau man paskutinioji. Da laimė,
160 Lietuv|         buvo jos senos, o iš ryto jau naujos ir tiko. ~    Na,
161 Lietuv|      vienos pusės naujus polius - jau apie menkesnes dalis nė
162 Lietuv|         menki!~    Taigi dabar aš jau toks ir tiltas.~    Važiuoja
163 Lietuv|     keleto savo senųjų dalių, tai jau būt buvę po manęs.~    Visi
164 Lietuv|            Jis tikisi mat, jog aš jau sumaskoliuotas, giriasi
165 Lietuv|         ir pramisdavau... O dabar jau nė ubagaut negaliu... O
166 Lietuv|      užklausė vėl vyriškis.~    - Jau bus, širdele, pustrečios
167 Lietuv|       daktaras, kad vargiai dabar jau sugis... dagi senas kaulas...~   
168 Lietuv|          prieš žmones. Tvirtesniu jau balsu pradėjo:~    - Kitąsyk
169 Lietuv|          tau!" - surikdavo. Labai jau jis mylėjo tas "našipkas".
170 Lietuv| našipkomis" išmečiau ant mėšlyno. Jau buvau ir užmiršusi... Tik
171 Lietuv|             O ir pliaciaus buvova jau netekę... taipgi per mudviejų
172 Lietuv|        kad ir neišdavė raštų, tik jau kitaip pradėjo šnekėt. Žioplaitis
173 Lietuv|              sako, - tą tai tą, o jau mes patys parašysime". O
174 Lietuv|         knygelė... Tai ne vaitas, jau pečėtį spaudžia, tai ir
175 Lietuv|           šaukia: "Janušauckiene! jau kad taip, tai atnešk penkias
176 Lietuv|         arako ir dvi spirito... O jau ką Žioplaičiui su Kvailincku
177 Lietuv|   persikėliau į Šilgalių valsčių. Jau ten bebūdama, nuėjau pas
178 Lietuv|           to atsakymo - neateina. Jau ir pas vaitą vaikščioti
179 Lietuv|     viskas dingo biure... Daugiau jau nežinojau, kur kreiptis
180 Lietuv|              Keikiau taip rudenį, jau gruodas buvo, o į pavasarį
181 Lietuv|           ir pabudau. Nuo tuokart jau niekad nekeikiu, kad ir
182 Lietuv|            kad ir atsimenu L-ckį. Jau ir jis po žeme... Dabar
183 Cenzur|   užkandžiais. Ilgainiui atsirado jau ir pas tūlus ūkininkus -
184 Cenzur|       įsitaisę tupyklas, bet visi jau mūs krašto žmonės numano
185 Cenzur|     prasmę ir bobos pundelių jose jau nepasideda.~    Virvagalių
186 Cenzur|     apsprendė ir likimą apleistos jau tupyklos. Prikalinėjo drūčiau
187 Cenzur|          dygęs lenkelis Psarskis. Jau beveik metai, kaip žmogelis
188 Cenzur|         pas Klubą tarnauji?~    - Jau treti metai.~    - Ir ant
189 Cenzur|         ką iš jų karpė, paskui... jau gerai dabar nepamenu...
190 Cenzur|          Naupilės žandarai turėjo jau tokią žinią: Virvagahų ūkininkas
191 Cenzur|           krūtinės kryželį. Dabar jau karjera buvo atdara, ypač
192 Cenzur|          daugybę žmonių, taip kad jau į Kalvarijos kalėjimą netilpo
193 Cenzur|        autoriaus pavarde. Medegos jau tiek, kad galima padaryti
194 Cenzur|         džiaugsmo net girtis, kad jau turįs "už uodegos" paslaptinę
195 Cenzur|      autorius anų uždraustų eilių jau kelios dešimtys metų kaip
196 Cenzur|     vidurnaktyje išvažiavo. Gerai jau prašvitus, apsupo stovinčią
197 Cenzur|    sūdnoji diena. Krata pasibaigė jau saulei gerokai pakilus.
198 Cenzur|        išpūstos krūtinės. ~V ~    Jau kelias savaites sėdėjo Klubas
199 Cenzur|         ir šiandien paleistų, tai jau vis ūkėje be pragaišties
200 Cenzur|    Temstant pavakare, Padleckojus jau nerimauja, lenda po lova