Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
Alphabetical [« »] avilys 1 avinelio 1 aviu 1 aš 185 ašablyvu 1 ašaras 2 ašareles 1 | Frequency [« »] 246 tik 215 su 200 jau 185 aš 181 savo 154 ka 152 ar | Vincas Kudirka Laisvos Valandos IntraText - Concordances aš |
Part
1 Lasvos| sielvartėli mano didžiausias! ~Tai aš apleistas ant margo svieto! ~ 2 Lasvos| taip kieto, ~Lyg už visus aš būčiau kalčiausias!~ ~Pats, 3 Lasvos| vargingiausia jau dalis lieka:~Aš prieš kiekvieną traukiuos 4 Lasvos| sielvartėli mano didžiausias!~Tai aš apleistas ant margo svieto! ~ 5 Lasvos| taip kieto, ~Lyg už visus aš būčiau kalčiausias!~ ~Broli! 6 Lasvos| pas mane, rasi ramumą!~ ~Aš išmokinsiu žemę priveikti,~ 7 Lasvos| triūsas būtų spartesnis.~ ~Aš tau išreikšiu mintį piktųjų, ~ 8 Lasvos| išgriebt ką iš tavęs tyko, ~Aš tau žabangas perspėsiu jųjų, ~ 9 Lasvos| neslėpsiu pikto dalyko.~ ~Aš išvadžiosiu, kad tai yr 10 Lasvos| žinot? tai tikras erelis! ~Aš jį pažįstu! - tarė viens 11 Lasvos| draugijai skolingas!"~ ~Aš kėliausi ir dirbau. Kad 12 Lasvos| tur tiesą. ~(Na, pabausiu aš tą biesą!) ~Atsimink tiktai, 13 Lasvos| duot galėsiu, ~Kokius tik aš panorėsiu. ~O tu, nors būtų 14 Lasvos| tai padaryk ant dyvų, ~Kad aš jį turėčiau gyvu. ~Iš smilčių 15 Lasvos| naktelės?~ ~O kad tiktai aš tyčia nueičiau~ Laukan 16 Lasvos| dainos nuogam apsidengti, ~Aš imčiau iš dainelių tuoj 17 Lasvos| krūtinę piktumo pripiltą, ~Aš motiną savo nudėjau senyvą ~ 18 Pasak | pradėtum. ~Jau ką nedariau aš - taipos neišmokstu! ~Mat 19 Pasak | Bičiulio savo neapleisiu aš nė vieno.~ Na, valgyk 20 Pasak | Bjaurus be galo! Jeigu aš,~Į jįjį panėšėčiau... smaugčiausi 21 Pasak | ana ve! Įspyriau juk ir aš nabagą - ~ Tegul ir asilo 22 Pasak | vandenį man teršt?~ Aš galvą kiekvienam nutrauksiu,~ 23 Pasak | Pavandeniui į šimtą žingsnių aš stovėjau ~ Ir iš 24 Pasak | negalėjau''.~ - Na, ar tai aš meluoju? Tu stačioke! ~ 25 Pasak | tad mane iškolio.--~ ,,Aš neturiu ne vieno brolio''.~ - 26 Pasak | kaltes man užmokėsi. -~ ,,O aš kuo kaltas?" - ,,Ar da netylėsi?~ 27 Pasak | žiedai vėl koki! ~Tikrai aš nežinau, už ką gi nieką 28 Pasak | nereikia. ~Nuo šiosios valandos aš tik prie gero linkus,~ 29 Pasak | tik gerą teikia. ~Ne ta aš - ir oda numauta jau anoji,- ~ 30 Pasak | norėt nuo žmogaus paiko! ~O aš žemčiūgo brangaus vieto ~ 31 KitiEi| laimė jau pražuvo~ Nerimau aš vienas. ~Kaip pavasaris 32 KitiEi| Paklausykite, kvailiai.~Aš jus pamokysiu.~Kaip reik 33 KitiEi| Kaip reik Lietuvą ganyt,~Aš jums išguldysiu:~ Yr vyriausias 34 KitiEi| žinos, kas manyje.~Nors aš paleistuvis!~ Kad šaukiu 35 KitiEi| paleistuvis!~ Kad šaukiu aš ant kitų, ~ Tai visi juk 36 KitiEi| širdį.~Taipo svieto akyse~Aš palieku geras,~Norint mano 37 KitiEi| sparnus ant dienelės, ~Vai, aš pats nulėkčiau~Pamatyt savo 38 KitiEi| mano meilužė, veikia. ~Vai, aš jos užklausčiau,~Ar atmena 39 Virsin| I ~ - Aš - paviečio dievas! - pasakė 40 Virsin| Ui Juozai, Juozai! aš tik nenoriu sakyt, kad tu 41 Virsin| į Siberijos šalį. - Štai aš esmi dabar apskųstas, žinau 42 Virsin| kad man ir ten bus ramu. Aš kalbu atvirai. Tiktai įsitėmykite, 43 Virsin| vėl abudu nutilo.~ - Aš pasakysiu, kad aš štabsrotmistras, - 44 Virsin| Aš pasakysiu, kad aš štabsrotmistras, - sušuko 45 Virsin| pons viršininke, nepykite! aš buvau užmiršęs, kad da kitoje 46 Virsin| viršininke! neužpykite, kad aš išdrįstu prašyt nepamiršt 47 Virsin| viršininke, neužpykite, jeigu aš parūpinsiu jūsų gerbiamai 48 Virsin| mažmožių, reikalingų prie namų. Aš pati šeimininkė, tai žinau, 49 Virsin| jums, mano mieli, už viską! Aš jūsų geros širdies niekad 50 Virsin| tyliau,- tai nesirūpinkite, aš pristatysiu.~ Iš Miškagalių 51 Virsin| plakimu.~ - Kas čia? kur aš? kas aš? - klausia pats 52 Virsin| Kas čia? kur aš? kas aš? - klausia pats save, dairydamasis 53 Virsin| sau ant trečiojo:~ - Aš - paviečio viršininkas, 54 Virsin| Jeigu norite, tai aš jūs sūnų išliuosuosiu, tikrai 55 Virsin| Turbūt dėl to, kad aš - viršininkas, - manė Vakanalijus 56 Virsin| tai tu prabaščius?~ - Aš, - atsakė užklaustasis, 57 Virsin| Ar tu žinai, kas aš? Aš - paviečio viršininkas! - 58 Virsin| Ar tu žinai, kas aš? Aš - paviečio viršininkas! - 59 Virsin| tamista, kad šituose namuose aš šeimininkas ir niekas neturi 60 Virsin| žinosiu, ką padaryt, tam aš viršininkas! O iš viso geriausiai 61 Virsin| vienas sau, kaip dievas... Aš tada gerai save pavadinau... 62 Virsin| Ką noriu galiu daryt, aš liepiu, o manęs turi klausyt... 63 Virsin| manęs turi klausyt... Juk aš - vietininkas aukščiausios 64 Virsin| toliau sakyt. - Ant kelintos aš tau įsakiau stot? - užklausė 65 Virsin| nedavė jam užbaigt.~ - Aš tave, šuns vaike, patupdysiu 66 Virsin| man penkiasdešimts! Juk aš viską darau ir už viską 67 Virsin| dalykas gana slidus... O jau aš esmi ėmęs, ir, tiesai patyrus, 68 Virsin| striuka... Pasirodo, kad aš pavietyje ne dievas, jeigu 69 Virsin| Siberiją išgabent... Juk aš dabar rankose tų visų, kurie 70 Virsin| ir... lik sveiks! Dabar aš visų tarnas, o ne dievas!.. 71 Virsin| pasidarė, atsako:~ - Aš paėmiau.~ - O tu, šuns 72 Virsin| O tu, šuns vaike, vagie! Aš tave nusiųsiu ten, kur baltos 73 Virsin| smarkiai žiūrėt į mane, aš tuoj viską papasakosiu. 74 Virsin| viršininke, reikalavote pinigų. Aš žmogus neturtingas, tai 75 Virsin| Jeigu kiti gali vogt, tai ir aš galiu, - rėžia vaitas įsidrąsinęs 76 Virsin| Štai ir Siberija!.. O da aš nė pinigų neprisirinkęs... 77 Virsin| stodamas prieš vaitą.~ - Aš žinau, ką daryt, - ramino 78 Virsin| rodą:~ - Nesirūpinkite, aš pasakysiu, ką daryt. Eikite 79 Virsin| išpildys jūs prašymą, tai aš duodu savo galvą. Jis dabar 80 Virsin| dūšias visos savo parapijos - aš jį gerai pažįstu.~ Tą 81 Virsin| taip:~ - Mano vaikeli! aš per visą naktį mąsčiau apie 82 Virsin| Geriau, vaikeli, neskųsk! aš taip rodiju. Juk kasdien 83 Virsin| duot: jeigu neduosite, tai aš jums parodysiu! Kunigai 84 Virsin| dalykų atsako puikiai. Nors aš lietuviškai nesuprantu, 85 Virsin| Pavelykite, pons viršininke, aš da jį užklausiu... Pasakyk, 86 Virsin| Gudruolius koks!~ - Aš būčiau išėjęs, kad tik tu 87 Virsin| kad tik tu būtum.~ - Ir aš būčiau išėjęs, kad tik tu 88 Virsin| į vaitus, ypač jeigu da aš prisidėsiu. Be juoko! Piktavalės 89 Virsin| juoko! Piktavalės valsčiuje aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių 90 Virsin| Susiėjus žmonėms ant rinkimų, aš apstačiau stalą su bonkomis, 91 Virsin| vaitus. Bus ir čia taip. Aš jau gerai pažįstu žmones.~ 92 Virsin| aukštesnis už mano, tai kaip aš jį pabausiu? Aš turėčiau 93 Virsin| tai kaip aš jį pabausiu? Aš turėčiau jį baust per gubernatorių 94 Virsin| Pstrumskiu sugyvent?~ - Aš Pstrumskiui nė kokio pikto 95 Virsin| šitaip:~ - Pons Svarūne! Aš tamistos prašau atsisakyt 96 Virsin| vaitystės. Iš savo pusės aš labai norėčiau užtvirtint 97 Virsin| pons viršininke, rodosi - aš pats lendu į vaitus? Ką 98 Virsin| pats lendu į vaitus? Ką aš kaltas, kad mane valsčius 99 Virsin| mane valsčius renka? Juk aš nevažinėjau po valsčių, 100 Virsin| mane skundžia Raibutis, būk aš kurstąs valsčių, tai tegul 101 Virsin| suprato...~ - Taip, ir aš numanau, kad jie čia "ima"...~ - 102 Virsin| mane renka? Pasitiki, kad aš jų neskriausiu ir užvesiu 103 Virsin| taip, taip, žinoma. Vienok aš turiu gubernatoriaus įsakyta 104 Virsin| tos baimės užteks.~ - Aš iškėlimo iš valsčiaus nesibijau,- 105 Virsin| skundą ir tas gazietas? Aš žinau, kad nė kokių uždraustų 106 Virsin| pas gubernatorių.~ - Aš pats prieš tamistos užtvirtinimą 107 Virsin| Tai padaryta be manęs, ir aš ant to netinku. Mat gubernatorius 108 Virsin| pasirodžiusių naujų įstatymų,- tai aš visgi būsiu priešingas. 109 Virsin| gi skriaust tokius kaip aš, kokių šiandien yra jau 110 Virsin| Kaip tamistai rodos, ar aš imu, ar ne?~ - Man rodosi, 111 Virsin| kad mažai, - melavo. - Ne, aš imu šimtą, du šimtu... su 112 Virsin| ir da kaip ima! Tiktai aš žiūriu ant to per pirštus 113 Virsin| pirštus ir apsimetu nematąs. Aš žinau, kad jie ima, o jie 114 Virsin| tarpu nežino nieko, kad aš imu.~ - Jeigu jau kalbėt 115 Virsin| atvirai,- tarė vaikinas,- tai aš pasakysiu ponui viršininkui 116 Virsin| tu man seniai įsigrisai! Aš tavęs daugiau kęst negaliu, 117 Virsin| aukštyn nusmukusias kelines.- Aš - jūs viršininkas, ciecoriaus 118 Virsin| prakalbėjo:~ - Bičiuliai! aš - maskolius ir kalbu maskoliškai, 119 Virsin| maskoliškai, o tai dėl to, kad aš jau trys metai esmi jūs 120 Virsin| lietuviškai nesuprantu nieko, bet aš žinau, kad jūs - geri žmonės. 121 Virsin| sugrąžint!~ - Tu esi kiaulė, aš su kiaulėmis kalbėt nenoriu,- 122 Virsin| klausia viršininkas.~ - Aš Mozūras,- atsako žydas.~ - 123 Virsin| Ką tu sakai?~ - Aš Mozūras.~ - Tu mozūras?~ - 124 Virsin| Tu mozūras?~ - Aš Mozūras.~ - Tu žydas, 125 Virsin| žydas, ne mozūras.~ - Aš Mozūras.~ - Tu pažiūrėk 126 Virsin| žydas, o ne mozūras.~ - Aš Mozūras!~ Tik paaiškinus 127 Virsin| Ar tai jums rodosi, aš čion užkliuvau netyčia? 128 Virsin| čion užkliuvau netyčia? Ne! Aš atėjau tyčia. O čia kas? - 129 Virsin| degtinės, tarė žydams:~ - Aš gėriau už jūs sveikatą Tauzintuose, 130 Virsin| nebėkite nuo manęs! juk aš maskolius! ~ Turbūt jam 131 Virsin| sušuko iš visų pusių.~ - Aš nematau, ar visiems patinka, - 132 Virsin| Ar nežinote, kad aš neturiu nė žąsų, nė ančių, 133 Lietuv| buvo baisu: tik pykšt - jau aš, būdavo, pradedu drebėt...~ 134 Lietuv| pusėtinas laiko galas, kaip aš tįsau ant Šešupės. Jau daug 135 Lietuv| su ketvertu užkinkyta,- aš nė nejaučiu. Sueis viso 136 Lietuv| neštines" nuodėmes skandint - aš nė linkt. Pervažiuos storiausias 137 Lietuv| storiausias prabaščius - aš anė krust, da man smagiau, 138 Lietuv| žiopliai,- manydavau,- aš ne toks lepus, kaip jums 139 Lietuv| Nueidavo sau lytys, o aš kaip stovėjau, taip ir stoviu.~ 140 Lietuv| Lenkai sakydavo, kad aš most. Sakykite, kaip sau 141 Lietuv| Sakykite, kaip sau norite, o aš žinau, kad aš tiltas ir 142 Lietuv| norite, o aš žinau, kad aš tiltas ir drūtesnis nekaip 143 Lietuv| tas kenkė. Pasijutau, kad aš jau ne tas tiltas, ką kitąsyk. 144 Lietuv| čebatų. Nieks neįtikėtų, jog aš iš pirmos beveik dienos 145 Lietuv| nejudins.~ Kur tau!~ - Aš turiu jį sumaskoliuot,- 146 Lietuv| per menki!~ Taigi dabar aš jau toks ir tiltas.~ 147 Lietuv| Važiuoja tuščiomis, o aš siūbuoju tarytum kliūbai; 148 Lietuv| kliūbai; eina pėsčias - aš siūbuoju; šunelis zovada 149 Lietuv| šunelis zovada perbėgs - aš taipgi siūbuoju. Sakau, 150 Lietuv| manęs.~ Visi mato, kad aš niekai, o viršininkas nesirūpina. 151 Lietuv| nesirūpina. Jis tikisi mat, jog aš jau sumaskoliuotas, giriasi 152 Lietuv| vyriausybei, ir jam to gana. Ką aš sakau gana? Negana!~ 153 Lietuv| atliks tai, sunku įspėt. Aš žinau tik, kad, verčiant 154 Lietuv| mane dėl to silpnino, kad aš panerčiau į Šešupę?~ 155 Lietuv| pustrečios nedėlios... Aš Varvaliuose pas vieną gaspadorių 156 Lietuv| pradėjo:~ - Kitąsyk ir aš turėjau, nuo žmonių nieko 157 Lietuv| dangų... Būdavo, kartais aš pasijuoksiu: "Žinai ką, 158 Lietuv| Žinai ką, Ambraziejau, imsiu aš tavo tas "našipkas" nuardysiu 159 Lietuv| tošės".- "Tik pabandyk! tai aš tau!" - surikdavo. Labai 160 Lietuv| Kaip nuseno mandiera, tai aš ėmiau ir pasidariau iš jos 161 Lietuv| ant manęs: "Kur padėjai?" Aš buvau da jauna linksma, 162 Lietuv| Kvailincku nė klausyt nenori. Tai aš vėl pas pralotą į Vilkaviškį... 163 Lietuv| tik duok man penkinę". Aš daviau du rubliu, daugiau 164 Lietuv| vaikščioti nusibodo. Tai aš vėl pas L-ckį. O jis man 165 Lietuv| dabar nieko nė nedaryk". Aš jam vėl sudedu į ausis viską, 166 Lietuv| sako taip, kits taip... Aš vėl iš naujo išėmiau visas 167 Lietuv| zemskis norėjo perduot, tai aš jo neklausiau - turėjo leist... 168 Lietuv| kas priguli tau, gausi". Aš puoliau jam į kojas, tai 169 Lietuv| raštai ir L-ckis sakąs, kad aš nieko negausiu. Supratau, 170 Lietuv| pažįsti? juk matai, kaip aš už savo neprietelius kenčiu; 171 Lietuv| Išlipo iš duobės ir eina, o aš paskui. Man pasidarė lengva 172 Lietuv| tas pats L-ckis - žinau aš jį. O, tai buvo diegas! 173 Cenzur| Kaip sau norite, šnekėkite, aš nesutinku su tais vyrais, 174 Cenzur| Šitaip. Ką duosi, tai aš išliuosuosiu.~ - O ką 175 Cenzur| išliuosuosiu.~ - O ką aš duosiu, pats nieko neturėdamas.~ - 176 Cenzur| dalykas, kad ne Klubas, o tik aš būčiau vaitu.~ - Tai 177 Cenzur| būčiau vaitu.~ - Tai ką aš padarysiu...~ - Išrask 178 Cenzur| klausia Padleckojus.~ - Aš,- atsako Klubas.~ - Kam 179 Cenzur| ir nedraskytų popierų, ką aš plyšius užlipinau.~ - 180 Cenzur| skaityti?~ - Liepiau. O kam aš būčiau lipinęs?~ - Ar 181 Cenzur| skaityti šeimynai?~ - Aš nė neturėjau.~ - Ogi 182 Cenzur| skaitęs.~ - Gali būt, tik aš nemačiau ir skaitant negirdėjau.~ - 183 Cenzur| Nežinau.~ - Matai, aš turiu viską užrašyta ir 184 Cenzur| staiga Padleckojus.~ - Aš galiu prisiekti tiktai prieš 185 Cenzur| maždaug tokio turinio: "Aš atėjau naikinti lietuvišką