Part

  1 Lasvos|                Apreiškė žemei tekėjimą savo, ~Užgaudė varpas liepimu
  2 Lasvos|              per orą. ~Dėl ko nebaigia savo dainą graudžią? ~Tinginius
  3 Lasvos|                ir šauki graudžiu balsu savo, ~O tas šaukimas perniek
  4 Lasvos|             jeigu apilsi sunkiam darbe savo ~Ir, nykstant spėkoms jau,
  5 Lasvos|            lietuviai patys, nevaryti, ~Savo tėvynės garbei ne'pželdina
  6 Lasvos|               pats ir akėju, ~Prakaitą savo prie darbo lieju ~Taip ve,
  7 Lasvos|                yra didis, kurs gyvastį savo ~      Paskyrė teikimui
  8 Lasvos|         liuosybę, ~      Kurs nuomones savo išdrįsta apginti, ~      
  9 Lasvos|             Vienkart užtūpęs mokintinį savo, ~Ranka kairiąja plaukus
 10 Lasvos|                pėrė.~ ~Šiaučius turėjo savo supratimą ~(Pažiūras turi
 11 Lasvos|              Bučiuok į ranką geradėjui savo! - ~Gizelis ,,širdį" kitaip
 12 Lasvos|              ieškojau karštai širdžiai savo?~ ~Čia dažnai mano Laura
 13 Lasvos|              vainikėlį. ~Nesyk ašaroms savo drumsčiau jos šešėlį, ~Kurs
 14 Lasvos|               liūdnesnė, tik be brolių savo.~ ~Neklausys upė nė širdis
 15 Lasvos|               rengiesi peklą~Išvaduotų savo kaklą.~Bet atėjo tavo laikas -~
 16 Lasvos|                tavo, ~Bet neatlikai da savo:~Švento vandens ve bliūds
 17 Lasvos|               pilnas, ~Lįsk ir prauski savo vilnas!" ~Velnias purtosi
 18 Lasvos|           piktumo pripiltą, ~Aš motiną savo nudėjau senyvą ~Ir, peilį
 19 Lasvos|              užveski dainą, ~Išgarbink savo su mumis vainą, ~Paskui,
 20 Lasvos|         linksmi jūs, siaučiat, ~O galo savo tik neprijaučiat!~Ar nematyt
 21 Lasvos|                   Pajuto seną tvirtybę savo.~Apkaito veidas,šviste nušvito,~
 22 Lasvos|              tarp svieto šventą mokslą savo,~Sykiu su mokintiniais,
 23 Pasak |               manąją gausybę:~Bičiulio savo neapleisiu aš nė vieno.~   
 24 Pasak |                            Akyj artimo savo kiekviens mato spalį, ~   
 25 Pasak |            kiekviens mato spalį, ~   O savo akyj sparo užtėmyt negali.~ ~ ~
 26 Pasak |           gyvastį ganydams, ~Nes kailį savo palydėt nemėgo, ~Taigi jau
 27 Pasak |           gailėtis ~   Ir kas tave ant savo vargo gelbės? ~   Tai kaime
 28 Pasak |              tuoj knaisyti.~ - Na, tik savo šnipą gali suvaldyti!~Juk
 29 Pasak |            ŽEMČIŪGAS~ ~Gaidelis, pagal savo būdą ~Krapštydamas mėšlyno
 30 KitiEi|                tavo, ~Suvisai užmirštu savo~   Vargingą dalelę!~ ~Ik
 31 KitiEi|             dienos.~ ~Užmiršau vargelį savo, ~Nes linksmos dainelės
 32 KitiEi|                man duotum, karvelėli, ~Savo sparnus ant dienelės, ~Vai,
 33 KitiEi|              aš pats nulėkčiau~Pamatyt savo mergelę.~ ~Pamatyčiau, pažiūrėčiau, ~
 34 Virsin|                paskutinė mintis atliko savo darbą galvoje paskutinio
 35 Virsin|           įspėja mįslį, o mes dirbkime savo darbą toliau".~    Taip
 36 Virsin|              Prieš maskolių užsidėdavo savo kepurę ir žegnodavosi į
 37 Virsin|              buvo toks, kaip jį aprašė savo pranešime žydeliai, - "pusaklis
 38 Virsin|             radinį radęs.~    - Et, su savo štabsrotmistru! - atrėmė
 39 Virsin|                  klausia Kruglodurovas savo pačios tarp vieno stiklelio
 40 Virsin|                Žydas išėjęs nubėgo pas savo bendrus ir išpasakojo viską,
 41 Virsin|                sutarė išsiųst jau kitą savo bendrą su šimtine.~    Kruglodurovas,
 42 Virsin|           Kruglodurovas su visa didybe savo viršininkystės.~    Atliko
 43 Virsin|          laimino Matvejevo pamokinimą, savo pačios rodą, laimino apveizdą,
 44 Virsin|             dalykuose gaudavo rodą nuo savo pagelbininko, o reikalus
 45 Virsin|             gana tankiai jau ne tik su savo, bet ir su krikščionių "
 46 Virsin|              Pasakęs tai, išėjo atlikt savo reikalus ir užsikviest pas
 47 Virsin|              su žydais! neatleido, iki savo nepadarė...~    - ...ir
 48 Virsin|                sugrįžęs namo, nusiuntė savo bičiuliams, taipgi valsčių
 49 Virsin|              viršininkui pasipažint su savo paviečiu, t. y. atlankyt
 50 Virsin|                žmonės, suprantantiejie savo pareigas ir patys jas pildę.
 51 Virsin|      raštininkai nesinaudojo pilnai iš savo liuosybės, kurie neturėjo,
 52 Virsin|             rublių ant metų, gyveno su savo šeimyna taip puikiai, rodos,
 53 Virsin|          viršininkas tamsuolis, jaučia savo viršininkystę, mėgsta užsitraukt
 54 Virsin|              kad Kruglodurovas užmiršo savo viršininkystę. Apsidairęs
 55 Virsin|              tą algą grynai atiduodame savo viršininkui-tokia jau pas
 56 Virsin|          vaitas sutinka pridėt prie to savo algą.~    Vaitas, pašauktas
 57 Virsin|             išklausyti. Viršininkas iš savo pusės, žinodamas, kad jam
 58 Virsin|                žmonės! Kaip jie gerbia savo vyriausybę ir kaip moka
 59 Virsin|                puikiai gyventi vien iš savo algos, sakydavo, būk jis
 60 Virsin|                ir žingine važiuoja per savo pavietį. Aplink, kaip tik
 61 Virsin|              kuriuose taikėsi pažymint savo vertę, rimtumą ir maloningumą
 62 Virsin|         užsirėžęs.~    Sugrįžo namo ir savo pačiai pasakė tik tiek:~    -
 63 Virsin|            kasžin kaip teisintų tėvams savo sugrįžimą, tai nieks jam
 64 Virsin|              priimt paskutiniame laike savo viršininką. Nors ir pasiūlydavo,
 65 Virsin|         pasekmes pirmo susipažinimo su savo paviečiu, pasekmes pirmųjų,
 66 Virsin|               pirmųjų, kaip pats sakė, savo administratyviškų žingsnių.~    -
 67 Virsin|              takais, ir net persigando savo klausimo, nes pamatė, kad
 68 Virsin|         Pstrumskio aukas, padeda plėšt savo paviečio žmones.~    Kad
 69 Virsin|           priimt ir gražiai pavaišint. Savo dvaruose K. prilaikė veislę
 70 Virsin|                     Primink, - sako, - savo ponui, kad jo sūnus reikia
 71 Virsin|         gubernijos miestą su reikalais savo bylos ir da buvo nesugrįžęs.
 72 Virsin|               kaipo pridera, reikalams savo šeimynos ir draugijos gyvenimui,
 73 Virsin|         atsilankyt, parodydami gerbimą savo vyriausybės, jau Pstrumskienė
 74 Virsin|             viršininko galėjo paaukaut savo algą, kadangi ant degtinės
 75 Virsin|               tikėdamas užslėpt nuo jo savo algą. Pasirodė, kad apsigavo.
 76 Virsin|              Ką čia daryt? - klausiasi savo raštininko. - Reiktų pakišt
 77 Virsin|     kontrabandą per rubežių, grįžo per savo sostapilės rinką namo.~    -
 78 Virsin|        paviečių viršininkams prižiūrėt savo gyventojus ir parubežiuose
 79 Virsin|               vadai, nenorėdami nustot savo pelno ir da patekt į kalinį,
 80 Virsin|                paskutinis patarnavimas savo draugui, tai toks išskiriamas
 81 Virsin|                Būtų išlaimėję ir garbę savo prilaikę, nes ir vyriausybė
 82 Virsin|                pats patylomis užmokėjo savo korą. Tada jau vyriausybei
 83 Virsin|             kurie patys nepasitiki ant savo nekaltybės. Prabaščiai nedavė
 84 Virsin|          nekaltybės. Prabaščiai nedavė savo pažadėtų daiktų ant licitacijos,
 85 Virsin|            Įsako burmistrui stot prieš savo veidą.~    Ar tamista turi
 86 Virsin|               jo priklausantiejie myli savo vyriausybę, t. y., kad vsio
 87 Virsin|      Kruglodurovas pamatė visą baisumą savo padėjimo. Aiškus dalykas,
 88 Virsin|            Kruglodurovas susipažino su savo paviečiu, su įvesta valsčiuose "
 89 Virsin|      valsčiuose "tvarka", šiek tiek su savo pareigomis kanceliarijoje
 90 Virsin|                aficieras, patyręs apie savo abješčikų darbą ir ketinimą
 91 Virsin|              jūs prašymą, tai aš duodu savo galvą. Jis dabar laukia
 92 Virsin|       prabaščius parduotų dūšias visos savo parapijos - aš jį gerai
 93 Virsin|            turėjo darbo perkalbėt jį į savo pusę. Prabaščius pažadėjo
 94 Virsin|  administratorius parapijos dėl garbės savo pavedė į abješčikų rankas
 95 Virsin| administratorius paviečio negalėtų dėl savo garbės pašvęst nekaltų žmonių
 96 Virsin|            laukdamas, pradėjo rinkt iš savo paviečio tam dalykui liuosas
 97 Virsin|                 Palengvinimui gi kelio savo garbei nepamiršo nė apie
 98 Virsin|             kad pats neišdrįstų pavest savo rašto spaudai, iki jis,
 99 Virsin|               nesuklups, griebėsi prie savo gudrumo:~    - Pons viršininke,
100 Virsin|           rėkauja. Tai kandidatai myli savo rinkikus.~    Mūs žmonės
101 Virsin|           žmonės da nesuprato nė kokių savo tiesų, nelabai numanė, nė
102 Virsin|             iki valsčius pats nepatirs savo tiesų, nesupras savo reikalų
103 Virsin|          nepatirs savo tiesų, nesupras savo reikalų ir nepradės rinkt
104 Virsin|               pažadėjimą ir prilaikius savo uždarbio šaltinius.~   
105 Virsin|               o kitus valsčius paskyrė savo pagelbininkui.~    Paskirtoje
106 Virsin|                visai nenorėjo ir statė savo kandidatus. Ką čia daryt?
107 Virsin|           dabar Svarūnas Lietuvoje pas savo brolį. Jau valsčius norėjo
108 Virsin|              Raštininkas Pstrumskis iš savo pusės taipgi tėmijosi, kas
109 Virsin|             išpasakojo pačiam Svarūnui savo politiką ant ateinančių
110 Virsin|             nusiuntė pas viršininkienę savo pačią, žinoma, ne su tuščiomis.
111 Virsin|           įsitėmijo šitą ir papasakojo savo vyrui. Vyras taipgi įsitėmijo. ~   
112 Virsin|                vaikų nemokina, ar turi savo lauką. Kaimynai pasakė,
113 Virsin|         skundikus. Tuodu vėl atkartojo savo skundą ir labiausiai spyrė
114 Virsin|              vaišint visus, siūlydamas savo kandidatą, nors pasikvietė
115 Virsin|                darė Šlavikų Šmulkis su savo vaikais. Turbūt nelaimingas
116 Virsin|           dirbiką painių ir skundų ant savo priešininkų laike kiekvieno
117 Virsin|     užsispyrimo Kruglodurovas jau buvo savo pusę apleidęs, bet reikia
118 Virsin|          viršininkas visada klausydavo savo biuro rodų. Biurui priderėjo
119 Virsin|         išdėstė, kad stato už Svarūną "savo naudą rubežiuose reikalaujamo
120 Virsin|             taipgi nusiuntė į Suvalkus savo bičiulį Šlavikų Šmulkį.
121 Virsin|            atsisakyt nuo vaitystės. Iš savo pusės aš labai norėčiau
122 Virsin|          administracija turės stvertis savo įrankių...~    Svarūnas,
123 Virsin|                vaikščioja ir ne tik ką savo reikalo neatliko, bet netur
124 Virsin|              Jie, mane rinkdami, žiūri savo naudos, o ne mano.~    -
125 Virsin|           vaitu nereikia!" Rinkikai su savo kandidatu ūmai išnyko, bet
126 Virsin|                taiposgi pasiryžo varyt savo iki galo kaip ir viršininkas.
127 Virsin|    gubernatorių. Pstrumskiui rašyt ant savo galvos - tai jau per didelis
128 Virsin|             valsčionys pradeda numanyt savo tiesas ir kad tas tiesas
129 Virsin|                 Čia Pstrumskis su visa savo šeimyna puolė Kruglodurovui
130 Virsin|           Miškagalių valsčionys įbaudę savo ponus ir tikėdami greit
131 Virsin|          Pstrumskį, išleido į Suvalkus savo plenipotentus. Tie padavė
132 Virsin|       atstatytų Pstrumskį ir parleistų savo ypatingą činovninką Pstrumskio
133 Virsin|               gubernatorius čia parodė savo panaberiją, nes jam nesmagu
134 Virsin|              skundus, kaip pritraukė į savo pusę paviečio viršininką,
135 Virsin|                     Saukia viršininkas savo adjutantą ir liepia surast
136 Virsin|               tamista pirkai lauką nuo savo švogerio Snapo?~    - Nuo
137 Virsin|                nė neturi, o pirkau nuo savo brolio Jurgio Svarūno, ant
138 Virsin|      negalėdami sulaukt iš Suvalkų ant savo prašymo atsakymo, paleido
139 Virsin|    nesiklausdami valsčiaus, išrinko iš savo tarpo kandidatą, ir rinkimai
140 Virsin|           Apveikus gi valsčių, reikėjo savo geriausiam bičiuliui Kruglodurovui
141 Virsin|                vienok, gerai pažindami savo viršininką, žinojo, kaip
142 Virsin|            leido žydams toliau gėrėtis savo proza.~    Prireikėjo Kruglodurovui
143 Virsin|           rašyk protokolą! - suriko ne savo balsu viršininkas ir ką
144 Virsin|                vienas neišėjo pasitikt savo viršininką!~    Žmonės klausė
145 Virsin|       Vziatkovičius, išklausęs vertimą savo žodžių ir eidamas pas kunigą.
146 Virsin|               sugrąžinkite paskutinius savo žodžius, nes paskui priversti
147 Virsin|               tokį aukštą svečią, dagi savo viršininką, nusistebėjo
148 Virsin|                 kad jo armija bėga nuo savo gendroliaus. Atsirado minioje
149 Virsin|            atsisveikinęs su pasekmėmis savo garsaus darbo, jojo iš Žydpilės
150 Virsin|                tik didžiavyriu ir visą savo kelią žymint atminties vertais
151 Virsin|                nesuprato aukštų siekių savo viršininko ir pasirūpino
152 Virsin|                 Likimas nepamiršo apie savo išrinktąjį. Buvo jau vakaras;
153 Virsin|            parodymų", sušuko per lūpas savo nešiotojo:~    - Ar nežinote,
154 Virsin|                    Atsisveikindamas su savo činovninkais ir pažįstamais,
155 Virsin|      Vziatkovičius Kruglodurovas visus savo garsius ir negarsius darbus
156 Lietuv|              nesugriebtų jų prūsai ant savo kranto.~    Į pagelbą gavo
157 Lietuv|                 kurie pasikėsins ginti savo turtą. Kad maskolius vagia,-
158 Lietuv|                dalina. Tuoj nubėgo pas savo vyresnįjį, majorą. žmogų
159 Lietuv|                į niekus pavirtau ne iš savo kaltės, ne iš senatvės,
160 Lietuv|               net pasibaisėjau išvydęs savo paveikslą: taip nusiminęs,
161 Lietuv|            nors susilpnintų, bet visgi savo ir drūtesnių už naujuosius
162 Lietuv|         nebūčiau atgriebęs nors keleto savo senųjų dalių, tai jau būt
163 Lietuv|           nusmuksite, bevažinėdami per savo darbo tiltus. ~Liepos m[
164 Lietuv|            Pirmiausiai pastumia pirmyn savo kriukius, toliau ištraukia
165 Lietuv|               rankomis į žemę, pavelka savo kūną. Tą darbą nuo pradžios
166 Lietuv|         pažįsti? juk matai, kaip aš už savo neprietelius kenčiu; o tu
167 Cenzur|                ant Klubo kluono, dėstė savo garbiniuotoje galvoje, kaip
168 Cenzur|           žandarai ant tų pėdų pranešė savo viršininkui. ~III ~    Didei
169 Cenzur|               užmiršo, kada išvydo ant savo krūtinės kryželį. Dabar
170 Cenzur|        paviečių. Bijodami mat, kad per savo smarkumą Padleckojus nesutaisytų
171 Cenzur|           visus ik vieno lietuvius per savo tinklą - visi su akstinais
172 Cenzur|           prokuratorius, išardęs kelis savo papirosus, padavė seniui
173 Cenzur|                iš jo tyčiojosi, bet ir savo žandarų. Ką gi darysi? Per
174 Cenzur|          persirėdęs, negalėjo užslėpti savo degutuoto šnipo ir turėjo
175 Cenzur|           vargšas ant kairiosios pusės savo krūtinės, atsiduso, pasirėmė
176 Cenzur|              kur gyveno pats ir turėjo savo kanceliariją. Klubą tuoj
177 Cenzur|             Kas be jo pataikys atlikti savo laiku darbą? Kas prižiūrės
178 Cenzur|   Izvergovičius norėjo toliau kankinti savo auką painiais klausimais,
179 Cenzur|                   Iš Klubo atsakymų ir savo galvos Juda Izvergovičius
180 Cenzur|      Ciecoriaus tarnai atmena šventumą savo pareigų.~    Parašė ir,
181 Cenzur|            mėnesius, užstatęs kaucijai savo namus, tapo paleistas ir