Part

  1 Lasvos|    kiekvienas pripažinti gali, ~Kad nuo žodžių jų širdys taipgi
  2 Lasvos|         sunkumą ~Ir neišrausi dagių nuo tako. ~Eik šen pas mane,
  3 Lasvos|             sakau, kad pelėda!~- Ir nuo jos bėkim nes ir ta mus
  4 Lasvos|      gizelis tyli.~ ~Tad ima keikti nuo ,,kipšų", ,,gyvačių":~-
  5 Lasvos|         Rengiausi prakeikt viską... Nuo to mane gynė ~Priminims
  6 Lasvos|    attolinta būsi. ~Vargše lietuve, nuo gimtinės tavo ~Ir užmiršimo
  7 Lasvos|     Tvardauskas pats sau tarė. ~Bet nuo baimės tuoj attokęs, ~Kipšui
  8 Lasvos|         Tvardauskas taip jį grumdo,~Nuo lango ik durų stumdo,~Tik
  9 Lasvos|                Sugers jie visą rasą nuo dirvų,~   Pievos žaliosios.~
 10 Lasvos|          jūs kiekvienas ~Užsislėptų nuo saulės spindulių skaudingų ~
 11 Lasvos|             spindulių skaudingų ~Ir nuo gamtos tyčioj'mų nemielaširdingų.~ ~
 12 Lasvos|            baimės, matai, pripilti ~Nuo tavo vardo, bet turim viltį, ~
 13 Lasvos|           tiek galėsi pasidrūtinti:~Nuo pietų kaulus apgraužti gausi ~
 14 Pasak |     nugraužt kaulelį vieną! ~   Jei nuo bičiulių pašelpos nelauktum, ~   
 15 Pasak |    geriausias kaime? ~Kas atitolins nuo manęs nelaimę? ~Girdi šunų
 16 Pasak |            Štai Jurgis mus išgelbės nuo nelaimės".~   - Tai kad
 17 Pasak |        Bijau su juo ir susitikt:~   Nuo pernai piktas da už ožką.- ~   ,,
 18 Pasak |              Ugi, kūmute, pargrįžtu nuo liūto. ~   Na, tu man šitaip
 19 Pasak |               Tai pripažinčiau, kad nuo Jo Šviesybės ~Pavandeniui
 20 Pasak |          nedarkytum.-~ ~* * *~   Ir nuo prasčiokų išgirsti tenka ~   
 21 Pasak |          prie aržuoliuko. ~      Ir nuo to laiko jis geriausias, ~      
 22 Pasak |        manęs nė saugotis nereikia. ~Nuo šiosios valandos aš tik
 23 Pasak |         brangų laiko! ~Tai ką norėt nuo žmogaus paiko! ~O aš žemčiūgo
 24 KitiEi|            paskubink, tu pilkasis, ~Nuo mano meilužės ~Parnešk man
 25 Virsin|            į balą. Kada vieni kitus nuo tos vietos nusivijo, išlindo
 26 Virsin|        kaipo didei pažeistas, paėmė nuo užmušto turko kepuraitę,
 27 Virsin|       Besirūpinant apie tai, pakilo nuo žemės atsigaivinęs arklys.
 28 Virsin|           pamąstyti, o tada gausite nuo manęs atsakymą.~    Sukakus
 29 Virsin|       nesirūpinkite. Jau čia įvesta nuo seniai, kad patys pinigai
 30 Virsin|     padariau neužklausęs Matvejevo, nuo ko pradėt! - atkartojo sau
 31 Virsin|        tuose dalykuose gaudavo rodą nuo savo pagelbininko, o reikalus
 32 Virsin|        vaitai su raštininkais ir ko nuo jų galima reikalaut. Žinojo
 33 Virsin|            tiek lieka. Lieka taipgi nuo žiburio liktarnoms, nuo
 34 Virsin|             nuo žiburio liktarnoms, nuo samdymo panaktinių ir t.
 35 Virsin|        nenorėtų visai jų mokėt. Jau nuo seniau "įvesta", kad tuos
 36 Virsin|          pons viršininke, priimkite nuo pono Pstrumskio ir mano
 37 Virsin|      nakvynės. Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik
 38 Virsin|           tai ne dūmai, o tik garas nuo kavos, o verda ne kas kita,
 39 Virsin|            persisvėrė ir ėmė slinkt nuo jos šimtinės, o tuo tarpu
 40 Virsin|             yra vaistas, jau žmonių nuo senovės išbandytas, - tarė
 41 Virsin|            išpasakot, kokia pas mus nuo seniai įvesta tvarka.~    -
 42 Virsin|            būtų! - baigdavo, paėmęs nuo nudžiugusių tėvų pinigus.~   
 43 Virsin|        tikėdamas išgirst tą pat, ką nuo Pstrumskio.~    - Tai ką
 44 Virsin|          jau žmogus senas ir sunkus nuo neišpasakyto sutukimo, kasžin
 45 Virsin|       atsakė užklaustasis, keldamas nuo kėdės ir persiprašydamas.~    -
 46 Virsin|                   Aukso kiaulė!~    Nuo tokart jau to prabaščiaus
 47 Virsin|         matau, gera tvarka, ir dagi nuo seniai, tai jau bus tvirta
 48 Virsin|    pavietyje įvesta jau tokia forma nuo seniai, o senas paprotys
 49 Virsin|           buvo mintis, kad, imdamas nuo Pstrumskio aukas, padeda
 50 Virsin|          Matvejevui! Tik tas beveik nuo laiko pirmosios su Kruglodurovu
 51 Virsin|             nieko nenumanydamas, ko nuo jo reikalauja. - Ir mūs
 52 Virsin|      viršininkui, tikėdamas užslėpt nuo jo savo algą. Pasirodė,
 53 Virsin|             ypač už liuosavimą vyrų nuo kariumenės, tapo išsiųstas
 54 Virsin|           tiesa... ko ji reikalauja nuo viršininkų?.. ko ji prie
 55 Virsin|   sostapilės rinką namo.~    - Kaip nuo tos tiesos atsigint? - manė.-
 56 Virsin|            svetimą parapiją be paso nuo viršininko. Vakanalijus
 57 Virsin|         visiems užrašyta tapo koros nuo 25 iki 75 rublių. Šitame
 58 Virsin|           išsiteisint ir išsivaduot nuo mokesčio. Juk išgavimas
 59 Virsin|             mokesčio. Juk išgavimas nuo viršininko paso, imant visą
 60 Virsin|       formališką kelią, ypač toliau nuo Naupilės gyvenantiems kunigams,
 61 Virsin|            kas vežimą šieno nuvertė nuo krūtinės - taip palengvėjo.
 62 Virsin|        Vakanalijus Vziatkovičius ir nuo tos dienos ėmėsi ieškot
 63 Virsin|             persitikrinimu, kad jau nuo jo garbė neišsprūs. Jau
 64 Virsin|            bijodamas, kad nenupultų nuo galvos garbės vainikas.~   
 65 Virsin|             kad nudraustų moteriškę nuo skundo. Prabaščiaus ji tikrai
 66 Virsin|       apgynėjas maskolių reikalų, o nuo vyriausybės juk tyčia buvo
 67 Virsin|              ant atminties išlikimo nuo myrio Aleksandro III, susikūlus
 68 Virsin|             žemę akmenį menkiausiai nuo dvidešimts svarų. Vežikas
 69 Virsin|      šventinimą. Dabar rinko jau ne nuo visų, tik nuo inteligentų.~   
 70 Virsin|          rinko jau ne nuo visų, tik nuo inteligentų.~    Dienai
 71 Virsin|            pats gubernatorius. ~    Nuo to laiko Kruglodurovo širdis
 72 Virsin|            Da labiau nudžiugo gavęs nuo gubernatoriaus įsakymą atlankyt
 73 Virsin|            iki išrentė visą šeimyną nuo pradžios iki galo. Vienok
 74 Virsin|  Kruglodurovas, išėjęs po užkandžio nuo Kuznickio, pasakė tik:~    -
 75 Virsin|      valsčionių tiesas taip plačiai nuo rubežių iki rubežių, kaip
 76 Virsin|       puldinėjo tarp susirinkusiųjų nuo vieno prie kito, save girdamas,
 77 Virsin|         norėjo? Dėl to: 1) tikėjosi nuo jo, kaipo išmanančio ir
 78 Virsin|           po kanceliariją, svarstė, nuo ko kiek galėtų išlupt. Imdavo
 79 Virsin|            už mažiausią daiktelį. O nuo parėjusių iš Amerikos imdavo
 80 Virsin|             atimt per vaitą pinigus nuo skolininko pagal tiesos
 81 Virsin|         skundus ant manęs. Ant galo nuo Pstrumskio prigulės, ar
 82 Virsin|      pasakos, "padarydavo be kojų": nuo Dinės jau rėplomis grįždavo
 83 Virsin|        Jeigu net nuspręstų tą cenzą nuo tamistos atimt, tai vis
 84 Virsin|               Ar negalima būtų gaut nuo jūsų mylistos raštelį pas
 85 Virsin|       parvažiavimo patiria Svarūnas nuo viršininko, kad jau jis
 86 Virsin|            bet ir algą jam mokėkite nuo savęs. Prašome mus daugiau
 87 Virsin|           tamistos prašau atsisakyt nuo vaitystės. Iš savo pusės
 88 Virsin|            bet netur laimės išgirst nuo pono raštininko nė kokio
 89 Virsin|            renkant balsus. Valsčius nuo to atsisakė, o Spirgučių
 90 Virsin|       Pstrumskis parašytų ant savęs nuo valsčiaus prašymą pas gubernatorių.
 91 Virsin|             kordono aficierą netoli nuo kanceliarijos. Taip ir rodėsi
 92 Virsin|       norėdamas greičiau atsikratyt nuo drąsių Svarūno pažvilgių,
 93 Virsin|            Valsčionys, nesulaukdami nuo viršininko nė kokios žinios
 94 Virsin|   plenipotentus ir tuo užbaigė.~    Nuo gubernatoriaus Svarūnas
 95 Virsin|         tikrai tamista pirkai lauką nuo savo švogerio Snapo?~    -
 96 Virsin|          savo švogerio Snapo?~    - Nuo Snapo pirkt negalėjau, nes
 97 Virsin|        neturėjo nė neturi, o pirkau nuo savo brolio Jurgio Svarūno,
 98 Virsin|             ilgą laiką spėjo atšalt nuo pirmojo karščio, kiti nustojo
 99 Virsin|            buvo jau visai atsisakęs nuo kovos su Pstrumskiu.~   
100 Virsin|            buvo pažadėjęs atsisakyt nuo vaitystės, vienok neatsisakė
101 Virsin|      činovninkai, o jie gerai žino, nuo ko, kada ir kiek paima pons
102 Virsin|     viršininkas ir ką tik nenuvirto nuo arklio.~    Matė burmistras,
103 Virsin|           Vakanalijus Vziatkovičius nuo arklio ir nusvyravo pas
104 Virsin|          reikėjo kaip nors išsisukt nuo gėdos.~    - Ar tai jums
105 Virsin|                    Vaikai! nebėkite nuo manęs! juk aš maskolius! ~   
106 Virsin|          rodėsi, kad jo armija bėga nuo savo gendroliaus. Atsirado
107 Virsin|           grįžtantiejie su kirviais nuo darbo. Juos stražninkai
108 Virsin|             ir nusišluostė prakaitą nuo išrasojusios kaktos. Venit,
109 Virsin|         užslėpt. Nusodino gendrolių nuo arklio, neprileido artyn
110 Virsin|            viršininkas, paketino jį nuo viršininkystės atstatyt.
111 Virsin| viršininkaujant Naupilėje, pasisekė nuo savęs pasakyt. Ant tų žodžių
112 Lietuv|             visus miesto užkaborius nuo įvairių - pridursiu: labai
113 Lietuv|                Pamatė kartą: išeina nuo daktaro lietuvio žmogus
114 Lietuv|      Rylosujevas suėmė daktarą toli nuo namų, parvažiuojantį nuo
115 Lietuv|            nuo namų, parvažiuojantį nuo ligonio, ir prasidėjo kratymas.
116 Lietuv|  amatininkas. Nieko nešneka ir bėga nuo žmonių. Kartais išeina į
117 Lietuv|          gandą, apdaužė žandus.~    Nuo tos dienos Baran Rylosujevas
118 Lietuv|             svietą lietuvių rankos; nuo Lietuvos žirgų kanopų pirmąkart
119 Lietuv|         prasišalint, nusmuko į upę. Nuo to laiko užginta buvo greit
120 Lietuv|           vis nubėga - tarytum štai nuo manęs vanduo belyjant. O
121 Lietuv|     consilium daktarai paima kad ir nuo sveiko, jeigu tik norėtų
122 Lietuv|        dikčiai - mat dirbo. Tik man nuo to darbo įsisuko liga. Ant
123 Lietuv|           buvau į tą šoną pakrypęs. Nuo to laiko jau man kasdien
124 Lietuv|                Maskoliavimą pradėjo nuo užgynimo lietuviškos kalbos
125 Lietuv|         pavelka savo kūną. Tą darbą nuo pradžios iki galo atkartodama,
126 Lietuv|          mazgojau lubas... Nuslydau nuo kėdės... štai bematant ir
127 Lietuv|              Kitąsyk ir aš turėjau, nuo žmonių nieko nereikalavau...
128 Lietuv|    kanceliarijoje išgirstu - parėję nuo gubernatoriaus į biurą raštai
129 Lietuv|           taip beeidama ir pabudau. Nuo tuokart jau niekad nekeikiu,
130 Lietuv|           man tą emeritūrą. Neprašė nuo manęs nė pinigų, tai turbūt
131 Lietuv|           pnkrauta baisybę prašymų, nuo kurių biure buvo atlipintos
132 Cenzur|         neužilgo subadė ir apdraskė nuo plyšių popieras. Klubas,
133 Cenzur|          plyšius iš naujo, atsinešė nuo klėties aukšto pundą senų
134 Cenzur|             II ~    Už kelių varsnų nuo Klubo namų stovėjo valsčiaus
135 Cenzur|        rodos, imti negali, o knygos nuo klėties aukšto juk ne lietuviškos
136 Cenzur|            turėjo sudraskyti.~    - Nuo ko gi tu pats gavai kalendorių?~    -
137 Cenzur|        viską užrašyta ir žinau net, nuo ko tu ėmei kalendorių. Geriau
138 Cenzur|        prisiega ir ko jūs dėl Dievo nuo manęs norite? - tarė Klubas,
139 Cenzur|           kurie gelbėtų tokį kluoną nuo ugnies, reiktų priskirti