Part

 1 Lasvos|            sau įprato, ~Kad anaiptol jis nesiūs tau čebato ~Pirmiau
 2 Pasak |               Blogs jųdviejų balsas, jis mekam netiko, ~Nors jį ir
 3 Pasak |           krūmuos apuokas snapsojo. ~Jis, pagailėjęs to pakelevingo, ~
 4 Pasak |              Per kaimą bėgdams, rado jis Rainutį, ~Kurs ant vartelių
 5 Pasak |                    Tai kad ant manęs jis užpyko, ~   Kaip kumelaitė
 6 Pasak |         suvis menką! ~   Kad kitąsyk jis, būdavo, užrink, ~   Tai
 7 Pasak |                      Ir nuo to laiko jis geriausias, ~      Jau jį
 8 Pasak |                   Jau jį tik giria - jis viršiausias.~ ~ * * *~Taip
 9 Pasak |        brangaus vieto ~Veliju miežį: jis pigesnis, ~Bet brandesnis
10 Virsin|               paviečio dievas"? Koks jis bus Dievas: ar visa matantis,
11 Virsin|             mes turime rabiną? Tegul jis įspėja mįslį, o mes dirbkime
12 Virsin|          žydams atsakymą tokį:~    - Jis sakosi, kad paviečio dievas,
13 Virsin|         Juozas to neišmanė, kaip tai jis turės pilt viršininkui į
14 Virsin|            tarė vienas,- tik, matyt, jis iš tų, kurie iš pradžių
15 Virsin|              o paskui atpinga. O kad jis ima, tai tikras dalykas -
16 Virsin|             tai tikras dalykas - kas jis butų per viršininkas, jeigu
17 Virsin|              vienu viršininku. Jeigu jis būtų ir kitoks, tai vis
18 Virsin|              toks prastas, kvailas - jis nemokėjo su ponu viršininku
19 Virsin|           reikalaut. Žinojo tik, kad jis pats - paviečio viršininkas
20 Virsin|           vyriausybė įsakiusi ir kad jis galįs palikt, tiktai, žinoma,
21 Virsin|           žodžius ir mirktelėjo, kad jis vėl eitų sau į kuknią.~   
22 Virsin|            savo algos, sakydavo, būk jis atsinešęs čion su savim
23 Virsin|           tikro smagiai. Rodos, sėdi jis, paviečio viršininkas, karietoje
24 Virsin|          apačioje karietos ima virt. Jis, viršininkas, žino, kad
25 Virsin|         verda ne kas kita, tik kava. Jis žino, bet niekam to nesako
26 Virsin|        grįždavo iš kariumenės ir kad jis pats kasžin kaip teisintų
27 Virsin|             Bavolskio darbas! kad ne jis, tai būtum kasžin kol valkiojęs "
28 Virsin|             filosofija apie tai, kas jis, kam jis čia yra, baigėsi
29 Virsin|    filosofija apie tai, kas jis, kam jis čia yra, baigėsi ant to:
30 Virsin|           tai gerbt. Jam rodėsi, kad jis yra pastatytas pavietyje
31 Virsin|           vyriausybės. Apie tai, kad jis būtų atsiųstas prižiūrėt
32 Virsin|             mat didį klausimą: jeigu jis galėjo priešais tiesą parsinešt
33 Virsin|            padėjimo. Aiškus dalykas, jis, viršininkas, bus apskųstas
34 Virsin|             Jau nieks nepasakys, kad jis yra viršininku tik dėl algos,
35 Virsin|           pasirodavot pas kunigą. Ką jis pasakys? - manė moteriškė
36 Virsin|             tai aš duodu savo galvą. Jis dabar laukia užtvirtinimo
37 Virsin|          užsidengia juoda pala ir ką jis ten paskui daro nepatyriau
38 Virsin|          mieruoja žmonių galvas. Kam jis taip daro, negalima žinot.
39 Virsin|           kiekvienam. Kiti sako, kad jis neva mieruoja, o tuo tarpu
40 Virsin|              savo rašto spaudai, iki jis, Kruglodurovas, neperžiūrės.~   
41 Virsin|           vieną žmogų ir klausia, ką jis nori į vaitus.~    Gavę
42 Virsin|            vaitus, ar į sūdžias, tik jis neapsiėmė. Dabar sutiko
43 Virsin|          mano vyras, nė valsčius, nė jis pats nežinojo, kad jį kas
44 Virsin|      kanceliarijos! Tai, ką jam mes! Jis giriasi, kad ir viršininkas
45 Virsin|              kamarninko raštininkas. Jis puldinėjo tarp susirinkusiųjų
46 Virsin|          išmano kanceliarijoje? Koks jis bus vaitas? Jis tik vaikus
47 Virsin| kanceliarijoje? Koks jis bus vaitas? Jis tik vaikus težino mokint!
48 Virsin|              Svarūną. Klausinėjo, ką jis veikia, ar vaikų nemokina,
49 Virsin|             priepuolis nepatiko. Juk jis pats nenorėjo Svarūno vaitu,
50 Virsin|        sąnario priežiūros bažnyčios. Jis gavo į 150 balsų. Pats viršininkas
51 Virsin|         laike kiekvieno rinkimo. Jau jis kartą skundė net Svarūną,
52 Virsin|         Sutarta apskųst Svarūną, kad jis, kaipo užsipelnęs bajorystę,
53 Virsin|       protauja apie tai tarp žmonių. Jis yra pusadvokatis ir stoja
54 Virsin|                atsakė Svarūnas,- tik jis prieš mane eina, paduodamas
55 Virsin|            Pstrumskio pusę. Kada tik jis atvažiuodavo į Naupilę,
56 Virsin|              nuo viršininko, kad jau jis pats abejojąs apie užtvirtinimą
57 Virsin|           tik gubernatorius neduoda. Jis man įsakė padaryt naujus
58 Virsin|             gali kartais padaryt, ko jis visai nesitiki. Valsčius
59 Virsin|        darbas raštininko Pstrumskio! Jis nori, kad vaitas daugiau
60 Virsin|          antrąjį raštininką, Takūną. Jis atsisakė, nes nesąs čia
61 Virsin|           Snapo pirkt negalėjau, nes jis niekad lauko neturėjo nė
62 Virsin|         turėtų geriausiai žinot, kad jis pats liepęs žandarams tik
63 Virsin|           lyg norėdamas pasigirt, ką jis galįs.- Imu! tik nemanyk
64 Virsin|         liepė viršininkas.~    - Tai jis sako,-pradėjo vertikas,-
65 Virsin|              maskoliaus kelinės, bet jis pats da plačiau girtas.~   
66 Virsin|   nusistebėjo ir, nežinodamas, kokią jis degtinę mėgsta, stovėjo
67 Virsin|           taip garsaus didžiadarbio. Jis Žydpilės kronikose užrašytas
68 Lietuv|         vienos žydelkos,- tai ant to jis maskolius, bet ko jis da
69 Lietuv|             to jis maskolius, bet ko jis da muša?~    Užgynė vyrams
70 Lietuv|           labai daug popieros, jeigu jis net žmonėms dalina. Tuoj
71 Lietuv|            jūs tą žmogų suėmėte? Juk jis sumišusios galvos.~    -
72 Lietuv|           pataisysime tiltą, tai jau jis niekad sveikas nebus...
73 Lietuv|    Maksimovičius Merzavcevas. Turėjo jis gaidžio būdą ir visada vaikščiojo
74 Lietuv|              viršininkas nesirūpina. Jis tikisi mat, jog aš jau sumaskoliuotas,
75 Lietuv|          Maksimas Maksimovičius, kad jis versiąs mane į pravoslaviją.
76 Lietuv|                 surikdavo. Labai jau jis mylėjo tas "našipkas". O
77 Lietuv|             ir užmiršusi... Tik štai jis pasigenda "našipkų" ir užsipuola
78 Lietuv|       šviečia jo dūšiai... Parsinešė jis ir bilietą, kur buvo pasakyta,
79 Lietuv|             Vilkaviškį pas pralotą - jis daug galėdavo padaryt...
80 Lietuv|              Tai aš vėl pas L-ckį. O jis man ve ką sako: "Tai negausi
81 Lietuv|            ir atsimenu L-ckį. Jau ir jis po žeme... Dabar vėl geri
82 Cenzur|             sakant, jausmą kultūros. Jis jautė reikalą įvedimo prie
83 Cenzur|             Taigi kad ne Klubas, tai jis, Psarskis, tikrai liktų
84 Cenzur|              ir tylėjo.~    - Matai, jis pats nori būti vaitu ir
85 Cenzur|              Bernukas nuleido galvą. Jis nė nemokėjo ieškot ant kito
86 Cenzur|       Pažįstu. Štai šituos trinyčius jis siuvo.~    - Ar jis daug
87 Cenzur|        trinyčius jis siuvo.~    - Ar jis daug knygų tada su savim
88 Cenzur|            Nemačiau nė vienos.~    - Jis pats man prisipažino, kad
89 Cenzur|           Taip. Tai geras žmogus. Ar jis tau neduodavo kartais knygučių