Part

 1 Lasvos|          įniršęs,~Ant artimo šoka, jo gyvastį ardo,~Kad pats yra
 2 Lasvos|             Ranka kairiąja plaukus jo pagavo, ~Nagus įleidęs lyg
 3 Lasvos|         geradėjo visai nepažįsti? ~Jo geros širdies, aklas, neišvysti? ~
 4 Lasvos|      karalius apgalėjęs, ~   Žirgą jo n'išlaiko tarnas... ~   
 5 Lasvos|            iškloja kelią, ~Vainiku jo galvą puošia. ~   O Jonužį
 6 Lasvos|          šviste nušvito,~O iš akių jo žaibai tik krito~(Jau pilistėnai
 7 Lasvos|      Kristui rabins,~Tikėdams, kad jo garbę išsyk nugalabins:~   -
 8 Pasak |           ėriuką, ~   Padrykt prie jo ir jau aplinkui suka. ~Bet
 9 Pasak |          Tai pripažinčiau, kad nuo Jo Šviesybės ~Pavandeniui į
10 Pasak |              Tai neva lapai šę ant jo žaliuoja, ~   Bet kokie
11 Pasak |           taip sako žmogui, kieman jo atslinkus. ~   Žmogus, pagriebęs
12 Virsin|         žmogų, reikia tik mokėt iš jo pasinaudot. Činovninkai,
13 Virsin|    Vziatkovičius nutilo, ir veidas jo apsiniaukė.~    Susėdo abudu
14 Virsin|        vaitai su raštininkais turi jo klausyt.~    Pirmiausiai
15 Virsin|            tyčia, kad tik sunaudot jo silpnas puses. Žinojo, kad
16 Virsin|            sumaišymas neapkenčiamų jo žmogystų su neapkenčiamais
17 Virsin|          akyse žmogaus, pasigerink jo pilvui. Su ta filosofija
18 Virsin|        karietos ir į abi išskėstas jo rankas deda popierėles,
19 Virsin|        popieras, kad tas ir tas iš jo valsčiaus grįžta iš kariumenės
20 Virsin|          pasibaigė visas išteklius jo proto.~    Kruglodurovo
21 Virsin|            pavietį, būt užtarytoju jo ir tarpininku, pasipažinus
22 Virsin|           tai kaltint jį: ir galva jo tam dalykui buvo per menka,
23 Virsin|            žiūrėtų per pirštus ant jo darbų valsčiuje, nebaustų
24 Virsin|            sako, - savo ponui, kad jo sūnus reikia perkelt į mūs
25 Virsin|        nieko nenumanydamas, ko nuo jo reikalauja. - Ir mūs kanceliarijoje,
26 Virsin| viršininkui, tikėdamas užslėpt nuo jo savo algą. Pasirodė, kad
27 Virsin|         tos bylos, kuri paliko ant jo didį įspūdį ir beveik iš
28 Virsin|          pamatų išgriovė ikšiolinę jo filosofiją.~    - Tai viršininko
29 Virsin|          Ciecorius iš to mato, kad jo priklausantiejie myli savo
30 Virsin|        persitikrinimu, kad jau nuo jo garbė neišsprūs. Jau nieks
31 Virsin|      rytojaus, tikėdamas, kad apie jo administratyvišką rusifikacijos
32 Virsin|           ne tik nieks nežino apie jo didžiadarbį, bet ir rodant
33 Virsin|            negalėjo išprotaut, bet jo pagelbininkas Duževskis
34 Virsin|            caro vietininkas, pildo jo valią, gali turėt neapkenčiančius...
35 Virsin|          viršininkui, ir pataikė į jo vežimą. Kruglodurovas pareikalavo
36 Virsin|        supratime mokslo reikalų ir jo kelinės ne per žemai.~   
37 Virsin|         kad žmonės negalėjo išmest jo nė iš mokyklos, nors kelis
38 Virsin|     vyriausybei kaipo pirmiausiąjį jo pavietyje mokintoją, kuris
39 Virsin|          iki šiol buvo, o valsčius jo visai nenorėjo ir statė
40 Virsin|        daugiausiai balsų, nors ant jo nesirašė nė vienas valsčionis.
41 Virsin|           ir tokio nenori, esi lyg jo priešininku. Lengviau pasirodyt
42 Virsin|  raštininkauja! Viršininkas niekad jo nepapeikia. O Kirvelis tai
43 Virsin|          viršininką pasisakyt, kad jo neįrašė į kandidatus ir
44 Virsin|          Gerai! Bet matyk tamista, jo činas aukštesnis už mano,
45 Virsin|        nulindo kasžin kur. Bet jau jo dalykas liko praloštas.
46 Virsin|            Dėl to: 1) tikėjosi nuo jo, kaipo išmanančio ir teisingo
47 Virsin|    pelnydavo gerai, kada žmonės su jo pagelba atsiimdavo ugniapinigius.
48 Virsin|        Išvydęs pavojų, kybantį ant jo galvos, stvėrėsi iš paskutiniųjų
49 Virsin| Nelaimingas raštininkas puola prie jo, melsdamas rodos. Duževskis
50 Virsin|            lieka raštininku, tegul jo Svarūnas neišmeta. Pasimatęs
51 Virsin|     pažadėjęs, bet ir visas biuras jo pusę laikė, o viršininkas
52 Virsin|             pamačiusi atsimainiusį jo veidą, klausia:~    - Kas
53 Virsin|           to nieko nebus ir kad iš jo pradeda tyčiotis, dėl to
54 Virsin|       Pstrumskį ir užvestų tardymą jo šunysčių ant sušaukto tam
55 Virsin|         bešnekant, gali suirt visi jo planai, ir norėdamas greičiau
56 Virsin|         kaip pargrįžo. Teisybė, be jo išėjo tas pripažinimas,
57 Virsin|          prieš Svarūną nežinot, ką jo "prisutstvije" nusprendė.~    -
58 Virsin|        kaip Pstrumskis neužleidžia jo į vaitus, kaip paduoda niekiausius
59 Virsin|          priežastis, dėl ko nenori jo užtvirtint vaitu.~    Nelauk,
60 Virsin|    Pstrumskio pavaišinti, perėjo į jo pusę. Užsilikę tvirtais
61 Virsin|            ne taip daug neša. Ypač jo pati rūgoja. Ar mažai jam
62 Virsin|        apvalyt užsivertėlio gyvatą jo kaštu ir da toks turėdavo
63 Virsin|             Turbūt jam rodėsi, kad jo armija bėga nuo savo gendroliaus.
64 Virsin|            činovninkui, ypač jeigu jo delnas būna tankiai suteršiamas.
65 Lietuv|           nusiminęs, taip nesmagus jo išveizdis.~    O ką gi darysi?
66 Lietuv|            jau sykį nepasisekus. O jo tuo tarpu užmanyta pritaikyt
67 Lietuv|            šviesybė amžina šviečia jo dūšiai... Parsinešė jis
68 Lietuv|     zemskis norėjo perduot, tai aš jo neklausiau - turėjo leist...
69 Lietuv|            teisybės ir apgynimo, o jo prašymai sulaikyti dėl to,
70 Cenzur|           pasielgimu nesipriešintų jo įsakymui. Išsyk šeimyna
71 Cenzur|       menką priežastį, tai valdžia jo neužtvirtins ir bus gerai.~   
72 Cenzur|       likimui, kad į nieką apvertė jo viltį. Varšavoje, teisybė,
73 Cenzur|            į Varšavą. Nenorėjo čia jo laikyti ir dėl nuopelnų
74 Cenzur|           lietuvį, apsigyvenusį po jo apveizda. Pradžia buvo,
75 Cenzur|            kuris per visą kelią iš jo tyčiojosi, bet ir savo žandarų.
76 Cenzur|           juk ne lietuviškos ir ne jo. Tupykla prie knygų nepriguli.
77 Cenzur|         patį darbymetį ūkė. Kas be jo pataikys atlikti savo laiku
78 Cenzur|   Paslaptinė organizacija tai buvo jo liga. Da būdamas Varšavoje,
79 Cenzur|           pakurstančios prasmės, o jo paskutinis žodis meta aiškų